Vyriausybė antradienio posėdyje nutarė biudžetininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, algas kitąmet palikti sumažintas.

Šis sprendimas turės įtakos pedagogams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams ir kitiems valstybės bei savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame projekte toks siūlymas motyvuojamas numatomomis 2011 metų valstybės biudžeto finansinėmis galimybėmis.

“Nutarimo projekto tikslas – objektyviai įvertinus 2011 metų valstybės finansines galimybes, laikinai (iki 2010 m. gruodžio 31 dienos) sumažintų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų (koeficientais) bei priedų, priemokų dydžių galiojimą pratęsti iki 2011 metų gruodžio 31 dienos”, – teigiama projekto paaiškinime.

Pasak SADM, “nėra finansinių galimybių 2011 metais numatyti lėšų, kuriomis būtų galima atkurti iki 2009 metais sumažinimo galiojusius darbo užmokesčio dydžius”.

Siūlymas taip pat argumentuojamas tuo, kad iki 2012-ųjų pratęstas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų bei valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas.

2011 metais lieka galioti ir 122 litų bazinės mėnesinės algos bei 0,73 lito bazinio valandinio atlygio dydis.

Vyriausybė antradienio posėdyje nutarė iki 2011 metų pabaigos pratęsti sumažintų algų ir kompensacijų už maitinimą mokėjimą kariams.

Vyriausybės nutarimo projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė, numatyta, kad pernai priimtas sprendimas sumažinti karių savanorių atlyginimus liks galioti ir kitąmet. Iki kitų metų pabaigos planuojama pratęsti ir kompensacijų už maitinimą sumažinimą.

Anot projektą rengusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), tokių žingsnių reikia imtis įvertinus 2011 metų valstybės biudžeto galimybes ir solidarizuojantis su valstybės tarnautojais, kuriems taip pat metams pratęstas darbo užmokesčio sumažinimas.

KAM teigimu, taip bus prisidėta prie valstybės finansų sistemos stabilizavimo, sumažintos valstybės biudžeto išlaidos darbo užmokesčiui, racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

Pernai rugsėjo Vyriausybė nutarė kariams savanoriams beveik trečdaliu sumažinti atlyginimą už atliktą tarnybą. Tuomet teigta, kad šis sprendimas galios iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.

Šių metų vasarį Ministrų kabinetas sumažino kompensacijas maistu neaprūpinamiems kariams. Iki tol vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija kariui ir šauktiniui, neaprūpinamam maistu, siekė 18,5 lito, po sumažinimo liko 14,8 lito.

Karių maitinimui skirtų kompensacijų sumažinimą taip pat planuota taikyti iki 2010 metų pabaigos.

Vasarį KAM teigė, kad kompensacijoms už maitinimą per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 4 mln. litų, o jas gauna apie 7200 karių, neįskaitant savanorių.

Valstybės institucijos neskuba pateikti kitų metų biudžetų projektų, kurie turėtų būti ne didesni arba dar mažesni nei šiemet, rašo penktadienio spauda.

Kitų metų valstybės biudžetas planuojamas neviršijant šių metų išlaidų lygio, tačiau asignavimų valdytojams nurodyta parengti ir po papildomą scenarijų – su 10 proc. mažesnėmis išlaidomis, rašo dienraščiai “Verslo žinios” ir “Lietuvos rytas”.

Tik 5 iš 14 ministerijų pateikė savo biudžeto projektus. O iš visų 192 asignavimų valdytojų planus pateikė tik 69. Savo biudžeto projektus parengė Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Finansų ministerija valstybės biudžeto projektą turi baigti ir Vyriausybei pateikti iki rugsėjo 20 dienos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad ministerija dar negali apibendrinti turimų skaičių ir pateikti apytikrį visumos vaizdą.

Krašto apsaugos ministerija prašo, kad kitais metais gynybai būtų skirta bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarytų 980 mln. litų. Šiemet krašto apsaugai skirta 850 mln. litų, arba 0,9 procento BVP. Anot ministerijos, esant dabartiniam finansavimui vėl trūktų lėšų net tokiems dalykams kaip šoviniai ir degalai.

Užsienio reikalų ministerija sako, kad prie dabartinio biudžeto gal tekti vėl mažinti ambasadorių skaičių ar net uždaryti ambasadas.

Už sveikatos apsaugą atsakingi politikai savo ruožtu teigia, kad skolose skęsta gydymo įstaigos, tad joms turėtų būti skirta daugiau lėšų.

Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad didesnis finansavimas būtinas aukštojo mokslo reformai.

Lietuvos profesinės sąjungos ketina prisijungti prie rugsėjo pabaigoje visoje Europoje rengiamos demonstracijos prieš griežtas taupymo priemones.

Į akciją ketina įsijungti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir profesinė sąjunga “Solidarumas”, BNS sakė pastarųjų dviejų organizacijų vadovai.

“Mes, trys centrai, esame sutarę, kad darysime renginį Lietuvoje, bet ką dar darysime – tai nėra nuspręsta”, – BNS sakė Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkas Vydas Puskepalis.

Anot LDF vadovo, tai galėtų būti tam tikra demonstracija.

“Mes aptarėme, kad tai turėtų būti eitynės ir mitingas, taip kaip mes paprastai darome, todėl, kad vien tik susitikus atkreipiama labai mažai dėmesio”, – sakė “Solidarumo” pirmininkė A.Jašinskienė.

Rugsėjo 29-ąją demonstraciją Briuselyje ketina organizuoti Europos profesinių sąjungų konfederacija. Pasak V.Puskepalio, į šį renginį yra kviečiamos daugiausia Belgijos ir artimesnių valstybių profesinės sąjungos, o kitų valstybių profsąjungos yra kviečiamos sureaguoti.

Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia reikalaujanti kokybiškų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo planų.

Tiek Lietuvos darbo federacija, tiek “Solidarumas” taip pat planuoja nusiųsti ir kelis savo organizacijų atstovus į Belgiją.

Šiuo metu dauguma Europos šalių vykdo griežtas taupymo priemones, siekdamos pažaboti išaugusius biudžetų deficitus.

Kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų būti 1 mln. litų mažesnis nei šiemetinis, ketvirtadienį pranešė parlamento pirmininkė Irena Degutienė.

Pagal Finansų ministerijos pateiktą planą kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas turėjo būti 81,8 mln. litų. Seimo valdybai ir kitiems padaliniams radus galimybių dar labiau apkarpyti išlaidas, 2011 metais parlamentas mėgins išgyventi už 80,5 mln. litų.

“Nors pernai formuojant šių metų biudžetą smarkiai sumažinome savo išlaidas, daugiau nei kitos institucijos (…), šiemet vis tiek rezervų radome”, – ketvirtadienį po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė I.Degutienė.

Jos teigimu, nuo Finansų ministerijos pasiūlyto plano 250 tūkst. litų mažiau ketinama išleisti komandiruotėms, dar nurėžta 118 tūkst. transporto išlaidoms, beveik 70 tūkst. litų mažinamos nenumatytos išlaidos, apie 100 tūkst. litų planuojama sutaupyti ryšio paslaugoms, ketinama nemokėti narystės mokesčio tarptautinėje parlamentinėje organizacijoje ir kita.

“Nėra nė vieno punkto, kur išauga išlaidos”, – pabrėžė Seimo vadovė.

Seimo kanceliarijos parengtame kitų metų parlamento biudžeto projekte numatoma išleisti tiek pat, kiek ir šiemet – 81,8 milijono litų.

2011 metų parlamento biudžeto projektas šiomis dienomis turi būti pateiktas Seimo valdybai, o vėliau – Finansų ministerijai, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pagal parlamento kanceliarijos projektą neliečiamas dalykas pirmiausia išlieka Seimo narių bei valdininkų algos, išlaidos parlamentinėms reikmėms. Neliečiamos ir Seimo pirmininkės, vicepirmininkų, Seimo kanclerio ir jo pavaduotojo reprezentacinės išlaidos – jos, kaip ir šiemet, turėtų siekti 156 tūkstančius litų.

Seimas planuoja šiek tiek mažesnes sumas nei šiemet išleisti darbuotojų sveikatai tikrinti, vaistams, spaudiniams, ryšių paslaugoms. Tačiau daugiau pinigų nei šiemet – per 1,13 mln. litų – parlamento kanceliarija norėtų išleisti svečiams priimti, šventiniams renginiams, suvenyrams.

Per 100 tūkst. litų daugiau negu šiemet reikėtų valdininkų stažuotėms kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taip pat kanceliarija norėtų papildomų 400 tūkst. litų įvairiam turtui įsigyti.

Valdininkai aiškina, kad tiek turėtų kainuoti parlamento rūmuose įrengti skaitmeninės televizijos stotį, valdiškų automobilių remonto įranga bei valdiškų kompiuterių bei kitokios technikos remontas.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Anot A.Kubiliaus, nesusikalbama, kokius skaičius reikia vertinti: “Kartais vieni ima vieną skaičių ir objektyvius skaičius, kiti ima kitą skaičių, ir paskui kažkaip nesusikalbame ir tariamai vieni kitus lyg bandome vis pakritikuoti, kad ne taip vertiname statistiką”.

Vyriausybės vadovo žodžiais, valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo panašiai tiek, kiek ir privačiame sektoriuje, tačiau gydytojų ir mokytojų algos nebuvo apkarpytos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

“Akivaizdu, kad dėl to, jog mokytojų atlyginimai didėjo, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, bendras viešojo sektoriaus atlyginimų mažėjimų tikrai yra mažesnis nei privačiame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje, už kurią atsako tiesiogiai Vyriausybė, atlyginimai buvo mažinami, ir iš tiesų bendros išlaidos išlaikyti valstybės tarnyboje buvo grąžintos į 2006 metų lygį”, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot prezidentės, atlyginimų mažėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. “Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė D.Grybauskaitė.

Paklausta, kokius taupymo rezervus ji matanti kitąmet, valstybės vadovė minėjo valstybės aparato mažinimą ir besidubliuojančių funkcijų naikinimą.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva turi dvi itin brangiai kainuojančias sritis – socialinę ir sveikatos apsaugą.

“Kasmet sumos, pavyzdžiui, sveikatos sistemai, didėja, bet paslaugų kokybė ir pasitenkinimas jomis praktiškai mažėja. Mes turime daug išlaidų ir labai neefektyvias sistemas. Tai nereiškia, kad kažką reikia karpyti ir mažinti, galime eiti struktūrinių reformų ir optimizavimo keliu”, – tvirtino valstybės vadovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

“Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė prezidentė.

Paklausta, kokius taupymo rezervus ji matanti kitąmet, valstybės vadovė minėjo valstybės aparato mažinimą ir besidubliuojančių funkcijų naikinimą.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva turi dvi itin brangiai kainuojančias sritis – socialinę ir sveikatos apsaugą.

“Kasmet sumos, pavyzdžiui, sveikatos sistemai, didėja, bet paslaugų kokybė ir pasitenkinimas jomis praktiškai mažėja. Mes turime daug išlaidų ir labai neefektyvias sistemas. Tai nereiškia, kad kažką reikia karpyti ir mažinti, galime eiti struktūrinių reformų ir optimizavimo keliu”, – tvirtino valstybės vadovė.

Vertindama Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbą ji teigė, kad nepaisant to, koks Ministrų kabinetas būtų buvęs, jo būtų laukę tokie patys iššūkiai.

“Visos vyriausybės būtų priverstos daryti tai, ką pradėjo šita Vyriausybė – taupyti, karpyti, deja. Ir ypač viešąsias išlaidas. Tai darė visa Europa, Baltijos šalys, tai darė ir šita Vyriausybė. Tai buvo neišvengiama”, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Liepos 12-ąją suėjo metai, kai D.Grybauskaitė eina prezidentės pareigas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovai siūlo Vidaus tarnybos statute nustatyti sąrašą pareigybių, kurias einantys pareigūnai ligos laikotarpiu gautų viso darbo užmokesčio dydžio pašalpą.

Pasak susivienijimo pranešimo spaudai, išimtys skaičiuojant ligos pašalpas turėtų būti daromos patruliams, ugniagesiams, pasieniečiams, operatyvinį darbą dirbantiems pareigūnams ir kitiems, kurie susiduria su padidėjusio pavojaus sąlygomis. Savo siūlymus ketvirtadienį pareigūnų atstovai pristatė prezidentės patarėjams.

Pareigūnai jau yra kreipęsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis jų socialinės garantijos ligos atveju prilygintos kitų piliečių.

Vidaus tarnybos statutas iki šiol numatė, kad laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Prezidentei pasirašius įstatymą, mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė bus nustatomi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tad ligos atveju pareigūnai vidutinio atlyginimo tikėtis nebegalės.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, jei Seimo narių Rimanto Dagio ir Vincės Vaidevutės Margevičienės pasiūlytos ir Seimo priimtos pataisos galiotų šiuo metu, trys ugniagesiai, kurie trečiadienį Kupiškio rajone gavo šilumos smūgį gelbėdami žmonių turtą, jau nuo šiandienos gautų tik ketvirtadalį savo atlyginimo, nes jie ilgiau kaip tris dienas

bus nedarbingi.

“Mes pritariame, kad situacija, kai pareigūnas suserga kasdamas bulves nėra pakankama, kad sunkmečiu už tai būtų atlyginama šimtu procentu, bet mes nepritariame ir tam, kad pareigūnas, gelbėdamas kitus ir dėl to nukentėjęs nuo nusikaltėlių ar nuo stichijos, nukentėtų dar kartą nuo valstybės”, – teigiama profesinių sąjungų pareiškime.

Per susitikimą su prezidentės patarėjais pareigūnai sako pateikę ir daugiau pavyzdžių, pagrindžiančių, kad kai kurias pareigas einantiems pareigūnams nedarbingumo laikotarpis būtų kompensuojamas šimtu procentu: pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas ilsėdamasis su šeima prie Žaltyčio ežero išgelbėjo 2 skęstančių žmonių gyvybes: mergaitės ir merginos.

Prieš metus taip pat ne tarnybos metu pajūryje su šeima vasarojantis Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas Vidmantas Sova, pamatęs skęstančius žmones, suskubo į pagalbą, bet gelbėdamas kitus jis nuskendo.

Pareigūnai primena ir atvejį, kai pareigūnė apsikrėtė tuberkulioze apklausdama įtariamąjį.

“Jei pareigūno pareiga yra rizikuoti net ir tada, kai kitų profesijų žmonės to nedarytų, tai valstybės pareiga užtikrinti, kad pareigūnas rizikuodamas patirtų kuo mažiau žalos”, – teigia Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas

Trijose Centrinės Europos šalyse – Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje išrinktos naujos vyriausybės nusiteikusios sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą bei įgyvendinti nemalonias, bet reikalingas reformas.

Praėjusią savaitę Čekijos premjeru tapo konservatyvių pažiūrų kuklus ir santūrus politikas Petras Nečasas. Kaip gyvenime, taip ir politikoje jis ketina būti besąlygiškai taupus.

Tiesa, Čekija ir iki P.Nečaso neturėjo didelių bėdų dėl skolų – šios šalies užsienio skola šiuo metu yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje ir siekia tik 35,4 proc. BVP.

Daugiau nerimo kelia galbūt tik didėjantis biudžeto deficitas, kurio mažinimo P.Nečasas ir ketina griebtis pirmiausia. “Mums reikia stabilaus, darbštaus Ministrų kabineto, kuris greitai susitvarkytų su biudžeto deficitu ir neleistų jam pakilti iki tiek, kiek prognozuojama”, – dėsto P.Nečasas, omenyje turėdamas ekspertų prognozes, jog biudžeto deficitas šiemet gali pasiekti 5,9 proc. BVP.

Mūsų Andrių Kubilių daug kuo, net ir fiziko profesija, primenantis Čekijos premjeras pasiryžęs kuo greičiau įgyvendinti ir pensijų bei sveikatos reformas, taip pat, jei reikės, didinti mokesčius, tad bent jau investuotojai, analitikai ir reitingų agentūros viliasi, jog P.Nečasas ekonominiu požiūriu turėtų būti geriausias visų laikų Čekijos premjeras.

Panašiai kalbama ir apie naujai išrinktą Slovakijos valdžią. Čia naują vyriausybę sudarė Iveta Radičova – liberalios pakraipos krikščionių sąjungos lyderė, 53-ejų metų sociologijos profesorė. Jai tapus premjere bemat šoktelėjo Slovakijos akcijų vertė, mat I.Radičova pažadėjo pritraukti naujų užsienio investicijų.
“Pinigų gausime iš investicijų. Vien tai, kad “Moody’s” ir “Standard & Poors” mūsų šalį vertina kaip penktą geriausią savo reitingų lentelėse, turėtų būti paskata į Slovakiją ateiti įvairioms užsienio korporacijoms”, – planais dalijasi naujoji premjerė.

Be to, kaip ir kolega Čekijoje, ji nusiteikusi laikytis griežtos fiskalinės drausmės bei stengtis, kad “kabinetas dirbtų piliečiams, būtų atviras, kad po ketverių metų būtų galima pasakyti, jog tai buvo didžiulė sėkmė”. Vienintelis skirtumas – I.Radičova, priešingai nei Čekijos premjeras, yra pažadėjusi, kad biudžeto deficitas bus mažinamas neliečiant mokesčių ir nekarpant socialinių išmokų.

Būtent dėl to jai teks dar vienas išbandymas – laviruoti tarp šalies gyventojų ir Europos interesų. Mat euro zonos nare tapusiai Slovakijai reikės dalyvauti steigiant euro zonos šalių gelbėjimo fondą. Iš viso iš Slovakijos reikalaujama apie 4,5 mlrd. eurų garantijų – pinigų, kurių prireiktų tik tuo atveju, jei juos pasiskolinusi valstybė bankrutuotų. Tai maždaug po tūkstantį eurų kiekvienam slovakui. Ši žinia slovakus stipriai išgąsdino, tad Slovakija praėjusią savaitę buvo vienintelė iš 16-os euro zonos šalių, vis dar nepasirašiusi ketinimo steigti aptariamą fondą.

“Dabar tai didelė rizika. Mūsų šalies biudžeto deficitas siekia 5,5 proc. BVP ir pirmiausia turime galvoti, kaip jį sumažinti”, – sako itin atsargia politike vadinama I.Radičova.

Vengrija pagerins įvaizdį?

Kur kas mažesniu atsargumu pasižymi naujoji Vengrijos valdžia, nors ir ji vis dažniau kalba apie būtinybę taupyti.

Jau anksčiau šalis, kuri pirmoji visoje Europoje prasidėjus krizei gavo 24 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo paskolą, dažnai sulaukdavo kaltinimų dėl pernelyg laisvos fiskalinės politikos, per didelių socialinių išmokų ir apskritai pernelyg atsainaus požiūrio į pinigus. Dabar, rinkimus laimėjus ir premjeru tapus Viktorui Orbanui, padėtis, regis, pamažu keičiasi.

Tarkime, V.Orbanas pažadėjo sumažinti Vengrijos biudžeto deficitą tiek, kad jis neviršytų TVF nustatytos ribos. Ir jau birželio viduryje Vengrijoje apsispręsta įvesti naują mokestį finansiniam sektoriui. Vien iš jo per metus į biudžetą tikimasi surinkti apie 880 mln. JAV dol. ir taip neleisti Vengrijai tapti regiono bankininkų rojumi – mat Vengrija jau buvo pradėta taip vadinti dėl pernelyg didelės bankų ir kitų finansinių institucijų laisvės.
Kita vertus, dabartiniu laikmečiu paradoksalu girdėti, tačiau vengrai iš naujojo savo premjero laukia mažesnių mokesčių, nes jis tai pažadėjo per savo rinkimų kampaniją ir netgi nusiteikęs tokius pažadus įgyvendinti.

Nerimą kitoms šalims, ypač artimiausioms kaimynėms, kelia ir tai, kad Vengrijai niekaip nesiseka atsikratyti didžiulės skolų naštos. Ji net surengė kelis aukcionus, per kuriuos mėgino skolas parduoti, tačiau visi jie baigėsi nesėkme.

Guodžia nebent tai, kad praėjusią savaitę V.Orbanas pažadėjo, esą Vengrijoje įsigalios nauja ekonominė sistema, pagrįsta griežtu taupymu, skolos ir biudžeto deficito mažinimu.

Jei tai tiesa, visos trys – Vengrija, Čekija ir Slovakija – bus atsinaujinusios politikais, kurių svarbiausia užduotis – taupyti ir neužkrauti savo skolų ateities kartoms.

Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nutarė nuo 2011 metų nebeskirti naujų valstybinių pensijų už nuopelnus, o asmenims, kurie įgis teisę gauti valstybinę ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, jų pasirinkimu mokėti tik vieną.

Šias pataisas parėmė 64 Seimo nariai, prieš balsavo 15, susilaikė 28.

Tokiu būdu tikimasi sutaupyti 313,2 tūkst. Lt, 2012 m. – 360 tūkst. Lt. Pagal iki šių metų pabaigos galiojančią tvarką, per metus minėtų I laipsnio pensijų galėjo būti skirta 15, o II – 45 pensijos.

Pagal priimtas pataisas asmenims, kurie turi teisę gauti ir valstybinę, ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, jų pasirinkimu bus mokama tik viena pensija, kurią jie norės gauti ateityje. Ši naujoji tvarka galios tik naujai, t. y. nuo 2011 metų, skiriamoms valstybinėms ir socialinio draudimo našlaičių pensijoms. Tuo tarpu dabar minėtas pensijas gaunantys žmonės ir toliau gaus abi išmokas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinės ir socialinio draudimo našlaičių pensijos yra mokamos mirusių I ir II laipsnio, nukentėjusiųjų asmenų arba pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų artimiesiems. Valstybinės pensijos už nuopelnus yra papildomos išmokos, mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis.

“Veido” sudarytame valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų algų dešimtuke – nepamatuotai dideli, nors ir mažesni nei prieš metus skaičiai. Tačiau kai kurios valstybės institucijos viešai skelbia beveik pusmečio senumo duomenis.

Kol premjeras karštligiškai ieško, iš ko atėmus kokį litą biudžetui papildyti, valstybės kontroliuojamose įmonėse – tikrai ne badmetis, bent jau vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų buhalterių piniginėse. Nors ši Vyriausybė jau dukart pasikėsino į jų algas, vertinant pagal materialinį atlygį, kai kurių valstybės įmonių, AB ir UAB, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, vadovai valstybei svarbesni už premjerą, kuris su savo 9195 Lt iki mokesčių alga, “pariebinta” 1655 Lt priedu už 20 metų tarnystę valstybei, tarp jų atrodo beveik kaip vargšas giminaitis.

Pernai ši Vyriausybė užsibrėžė atspirties tašku laikyti bent jau valstybės vadovo algą, nes buvo sunku paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, vyriausiojo valstybės geležinkelininko darbas atsakingesnis už valstybės vadovo.

Tiesa, šių įmonių vadovai savo pajamas bando lygiuoti ne į politikų, o į verslo įmonių vadovų, tačiau nenori įžvelgti skirtumo, kad valstybės kontroliuojamos įmonės paprastai būna monopolininkės, jų vadovams nereikia nei atlaikyti didžiulės konkurencinės kovos, nei rizikuoti savu turtu, nei stengtis siekti pelno. Valstybė turi maždaug 280-ies įmonių akcijų, tačiau jos per metus uždirba vos 30 mln. Lt dividendų – vidutiniškai po šiek tiek daugiau nei 107 tūkst. Lt.

Toli gražu ne visos valstybės valdomos įmonės   strategiškai svarbios, o kai kurių jų vadovų algos net sunkmečiu nepamatuotai dosnios. Tačiau “Veidui” pabandžius sudėlioti didžiausių algų dešimtuką paaiškėjo, kad viešai turima skelbti informacija kai kur vėluoja beveik pusmečiu.

Rekordininkai – energetikos ir susisiekimo įmonių vadovai

Šiuo metu didžiausią algą tarp valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų gauna Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys. Krizės nustekentoje Lietuvoje šis skaičius – 26 tūkst. Lt iki mokesčių – visuomenėje sukėlė nemenką rezonansą. Tačiau šiai valstybės įmonei nutarta padaryti išimtį dėl jos darbo specifikos ir tos aplinkybės, kad dabar Ignalinos AE veikla, kaip ir darbuotojų atlyginimai, daugiausia finansuojami iš ES lėšų. Be to, O.Čiukšys negauna jokių priedų, pats nuomojasi butą.

Štai jo pirmtako Viktoro Ševaldino alga su priedais iki pernai gegužės buvo 19,3 tūkst. Lt, po to sumažinta iki beveik 16 tūkst., o nuo rugpjūčio – iki 14,4 tūkst. Lt. Tačiau buvęs AE vadovas naudojosi tarnybiniu butu, suremontuotu AE lėšomis, kurį vėliau įsigijo. Be to, V.Ševaldinas negalėjo bendrauti nei valstybine, nei kitomis kalbomis, ko dažnai reikėjo tokio lygio įmonės vadovui, tad jis naudojosi vertėjos paslaugomis, kurios vidutinis darbo užmokestis buvo apie 3,3 tūkst. Lt. Todėl lyginti tik nuogus skaičius nebūtų visiškai teisinga.

Tarp kitų dosniausiai vertinamų – strateginių energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių darbuotojai. Neprilygstamas buvo šį mėnesį ardyti baigto “Leo LT” vadovo atlyginimas: 2008 m. jis siekė ir 50 tūkst. Lt (iki mokesčių), pernai metų pradžioje – 40 tūkst., nuo kovo pradėtas mažinti iki 29–27 tūkst., o gruodį vėl pasiekė 35,4 tūkst. Lt. Analogiškai kito ir dar keturių “Leo LT” valdybos narių algos, metų pradžioje siekusios 35 tūkst. Panašūs buvo ir “Leo LT” sudedamųjų dalių – VST, “Lietuvos energijos” vadovų atlygiai.
Ką ten strateginių įmonių – daugelio valstybės kontroliuojamų įmonių, tokių kaip Prabavimo rūmai (11,2 tūkst. Lt), “Būsto paskolų draudimas” (10,4 tūkst. Lt), Transporto ir kelių tyrimo institutas (12,1 tūkst. Lt), “Toksika” (11,9 tūkst. Lt), “Geležinkelio apsaugos želdiniai” (10 tūkst. Lt) ir t.t., vadovų algos 2009-ųjų pradžioje buvo tikrai įspūdingos. Tiesa, oficialiai jos buvo gerokai mažesnės, tačiau vadovai galėjo gauti ir daug kas gaudavo 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedus, plius keturių tarnybinio atlyginimo dydžio premijas per metus.

Nuo pernai gegužės Vyriausybė nutarė apkarpyti ne tik algas, bet ir sumažinti priedus iki 30 proc. algos dydžio, leisti gauti tryliktą, bet ne keturioliktą, penkioliktą ir šešioliktą atlyginimą. Tačiau kažkodėl AB “Klaipėdos naftos” ar AB Lietuvos elektrinė, kurių vadovų algos su priedais peržengę 20 tūkst. Lt, šios taisyklės negalioja. Energetikos ministerija tai aiškina, kad štai “Klaipėdos nafta” turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, yra itin svarbi ūkiui. Tačiau Vyriausybė, skaičiuodama, kokios gali būti algų “lubos”, turbūt buvo girdėjusi apie įmonių svarbą.

Nuo gegužės gerokai sumenko ir kai kurių anksčiau ypač išpūstų įstaigų vadovų atlyginimai. Pavyzdžiui, “Lietuvos geležinkelių” vadovo alga, palyginti su 2008 m., sumažėjo net 2,4 karto (nuo 26 366 iki 10 920 Lt), Turto banko – 2,2 karto (nuo 18 667 iki 8400 Lt), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – 1,6 karto (16 553 iki 10 192 Lt).

Tvarka nauja, informacija – sena

Nuo šių metų balandžio Vyriausybė dar kartą pertvarkė valstybės įmonių vadovų atlyginimus, juos perskirdama į pastoviąją ir kintamąją dalį, kurios dydį pagal įmonės rezultatus metų ketvirčiui nustato įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos. Sumaniai ir sąžiningai naudojantis šiais instrumentais galima pasiekti, kad valstybės kontroliuojamos, kaip ir privačios įmonės vadovas būtų suinteresuotas siekti gero rezultato. Kintamoji dalis net gali siekti pastoviąją, paprastai tariant, alga gali padvigubėti.

Ne tik gali – ir dvigubėja. “Veidas” užklausė apie trijų Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių – AB Lietuvos pašto, AB “Lietuvos geležinkelių” ir VĮ “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” vadovų algų kintamąją dalį, ir visur ji buvo 100 proc.

Iš tiesų nuo balandžio kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų algos net padidėjo: įmonės pagal svarbą suskirstytos į keturias kategorijas, kurių aukščiausias koeficientas siekia 8,6. Tad padauginus jį iš minimaliosios mėnesio algos, o paskui dar pridėjus 100 proc. kintamąją dalį, plius vieno pastovaus dydžio premiją per metus ir susidaro nei daug, nei mažai, o vidutiniškai beveik 10,8 tūkst. per mėnesį. Tačiau, kaip žinoma, vienur išimtis, kitur išimtis – ir de facto kai kieno algos perlipa ir 20 tūkst. Lt kartelę.

Beje, kokios jos yra nuo balandžio, daug valstybės institucijų tiesiog slepia, nes, pavyzdžiui, bent jau prieš porą dienų Energetikos ministerijos tinklalapyje operatyviausia informacija – pernykščio ketvirtojo ketvirčio, kitur – pirmojo šių metų ketvirčio. Betgi nuo balandžio nustatyta alga mokama visą antrąjį ketvirtį, tad ji ir turėtų būti skelbiama.

Privačiame sektoriuje įmonių vadovų algos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pernai sumažėjo apie 7–8 proc. Santykinai tai net mažiau nei valstybės valdomose įmonėse. “Tačiau reikia turėti omeny, kad nors privačiame versle bazinė vadovo alga gana nestipriai skiriasi nuo vidutinės algos toje įmonėje, didžiąją dalį pajamų vadovas gauna ne iš algos, o iš dividendų, kurie tiesiogiai priklauso nuo įmonės finansinių rezultatų, o jie pernai buvo prasti”, – atkreipia dėmesį LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Valstybės įmonės dirba neefektyviai

“Tačiau tikrasis klausimas – ne algų. Svarbiausia, ar įmonė, turinti milijardinę apyvartą, moka valstybei dividendus, ar yra nuostolinga. Ekspertai sako, kad valstybė turi daugiau kaip 20 mlrd. Lt komercinio turto, o tegauna 30 mln. Lt dividendų per metus”, – atkreipia dėmesį ūkio viceministras Rimantas Žylius, pridurdamas, kad Ūkio ministerija kaip tik ir nusprendė suskaičiuoti, kokio komercinio turto valstybė turi ir kaip ten dirbama.

Akivaizdu, kad valstybei valdyti per 280 įmonių nėra nei poreikio, nei galimybių, nei naudos. R.Žylius pripažįsta, kad ir pačios Ūkio ministerijos valdomi poilsio namai “Baltija” ar moksleivių stovykla “Dzūkijos šilas” drąsiai galėtų būti privatizuoti. Kažin ar Sartų žirgynas, “Šeduvos avininkystė”, “Pasala”, “Geležinkelio apsaugos želdiniai” ir daugybė panašių įmonių tikrai būtinos valstybės nacionaliniam saugumui ar strateginiams tikslams pasiekti, ar jų atliekamų funkcijų negalima patikėti privačiam sektoriui.

Po pernai atlikto valstybinių įmonių valdymo audito valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas padarė išvadą, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas, jų pelningumo rodikliai nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc., kai kurios jų ne tik neuždirba pajamų, bet ir jų sąnaudos apmokamos iš biudžeto.

“Tačiau dabar gal nereikėtų skubėti privatizuoti valstybės įmonių. Gal geriau žiūrėti, kaip geriau valdyti šį turtą, o ne kaip greičiau atsikratyti. O kai jis bus geriau valdomas, jo vertė kils”, – įsitikinęs ūkio viceministras R.Žylius.

A.Izgorodinas sako, kad Europoje sunkmečiu vyrauja ne tiek valstybės įmonių pardavimo, kiek viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės tendencijos. “Tokia partnerystė pagerina viešųjų finansų padėtį, nes padidina įmonių darbo efektyvumą – juk privatus sektorius visada dirba efektyviau nei viešasis, be to, sumažėja viešojo sektoriaus išlaidos. Lietuvoje šie procesai vyksta lėtai”, – patikina A.Izgorodinas.
Nors didysis valstybės ir privataus kapitalo bendras projektas “Leo LT” baigėsi visišku fiasko, analitiko nuomone, yra begalė sričių, pavyzdžiui, transportas, viešosios paslaugos, į kurias reikia įsileisti daugiau privataus kapitalo.