Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog sprendimas skirti daugiau kaip 4 mln. litų kompensuoti 2008 metų rinkimų partijų kampanijų išlaidas žmonėms parodė, kad politinis elitas, nors ir prašo taupyti, pats nėra taupymo pavyzdys.

Tokią poziciją prezidentė žurnalistams išsakė trečiadienį apsilankiusi Ukmergės rajone esančiame prezidento Antano Smetonos dvare.

“Manau, kad didelio pasididžiavimo tokie reiškiniai kelti neturėtų niekam, ypač, mūsų žmonėms, kurie mato, kad politinis elitas tikrai nepradeda nuo savęs ir nėra taupymo pavyzdys”, – sakė D.Grybauskaitė.

“Kreipdamiesi į žmones ir norėdami prašyti jų supratimo sunkmečio metu palaukti, galbūt pakentėti ir sutikti su mažėjančiomis algomis ir pensijomis, politikai turėtų rodyti asmeninį ir partinį pavyzdį. To dabar nėra”, – konstatavo šalies vadovė.

Ministrų kabinetas pirmadienį priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

Įstatymas numato, jog politinės partijos turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą, jei nepadarė šiurkščių politinės kampanijos finansavimo tvarkos pažeidimų ir per nustatytą laikotarpį atsiskaitė už skolas.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų buvo kompensuota tik vieną kartą, 2002 metais. Jo teigimu, konkrečias sumas, kurias gaus atskiros partijos, nustatys Finansų ministerija.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtu siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Mažinami minimalūs atlyginimai, karpomos valdininkų algos, naikinamos bet kokios premijos, mažinamos socialinės išmokos – tokiomis drastiškomis priemonėmis Europos šalys viena po kitos mažina biudžeto išlaidas.

Anksčiau naiviai manyta, kad Europa krizę išgyvens ir pamirš. Dabar visi suka galvą, kaip išgyventi po krizės. Mat paaiškėjo, kad visos šalys iki viršugalvio prasiskolinusios, o jų išlaidos jau seniai gerokai viršija gaunamas pajamas. Tad pastaraisiais mėnesiais Europoje prasideda visuotinis taupymo bumas: šiuo metu Europoje sunkiai rastume šalį, kuri ateinančius kelerius ar net keliolika metų nesirengtų taupyti ir mažinti biudžeto deficito.

Drastiški projektai, kaip sutaupyti kuo daugiau pinigų, rengiami visur – pradedant Graikija ir baigiant Vokietija bei kitomis šalimis.

Paprastai tariant, gyventojai gali nesitikėti nieko gero, nors ekonomistai juos guodžia, esą tai vienintelė galimybė apsaugoti dabartinės kartos vaikus ir vaikaičius nuo didžiulės tėvų sukauptų skolų naštos, kurią šiems tektų sumokėti, jei ir toliau gyventume plačiau nei uždirbame.

“Barclays” ekonomistai laikotarpį iki sunkmečio įvardija kaip lėbavimo tarpsnį – valstybės pinigus leido neapdairiai, o į skolinimąsi žiūrėjo neatsakingai. “Dabar atėjo metas už šias linksmybes susimokėti”, – sako specialistai.

Regis, tai suprato ir vyriausybės, tad dabar jos viena po kitos tvirtina jau nebe ekonomikos gelbėjimo ar skatinimo vizijas, raginusias kuo daugiau pirkti ir vartoti, o griežto taupymo planus.

Nuo mokesčių didinimo iki algų mažinimo

Taigi kas laukia europiečių, kurių vyriausybės dar tik svarsto arba jau patvirtino minėtus griežtuosius taupymo projektus?

Atrodo, artimiausius kelerius metus visa Europa gyvens susispaudusi. Vienose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, biudžetui subalansuoti pakaks minimalių priemonių (tarkime, čia pati griežčiausia taupymo priemonė bus mokesčių lengvatų panaikinimas). O kitose šalyse prireiks drastiškų priemonių, kurios palies praktiškai kiekvieną pilietį. Pavyzdžiui, Rumunijoje bus mažinamas net minimalus atlyginimas, 15 proc. bus apkarpytos senatvės pensijos ir net apskritai išnyks kai kurios socialinės išmokos.

Labiausiai visoje Europoje bus apkarpytas Graikijos biudžetas. Nors patiems graikams tai atrodo didžiulė katastrofa, daugeliui kitų europiečių akivaizdu, jog panašios reformos Graikijoje turėjo būti įvykdytos jau seniai. Juk graikai anksčiausiai visoje ES išeina į pensiją, o visi darbuotojai gauna tryliktą ir net keturioliktą atlyginimą.

Vis dėlto Graikija pagaliau atsitokėjo ir imsis radikalių reformų: šiemet biudžeto išlaidos bus apkarpytos suma, prilygstančia 7 proc. Graikijos BVP, o kitais metais – dar 4 proc. BVP. Šie pinigai bus sutaupyti ne tik tarnautojų, kurių algos jau dabar mažinamos, sąskaita. Nukentės ir pensininkai, kurių senatvės pensijos bus mažinamos 7 proc. Be to, padidės daugelis mokesčių – pradedant PVM, baigiant degalų, tabako, alkoholio akcizo mokesčiu. Neliks ir daugelio mokesčių lengvatų, prie kurių graikai buvo taip pripratę.

Stipriai susiveržti rengiasi ir Italija. Dar gegužės mėnesį šalies vyriausybė nutarė, jog iki 2012-ųjų bus sutaupyta 24 mlrd. eurų. Tiesa, kad įgyvendintų šį tikslą, Italijos valdžiai neteks labai nuskriausti savo gyventojų: pakaks įšaldyti viešojo sektoriaus atlyginimus, pailginti pensinį amžių ir sumažinti politinių partijų finansavimą.

Priemonių taupyti imsis ir Prancūzija. Kol kas dar nenuspręsta, iš kur nukirpti ir kur pridurti, bet prezidentas Nicolas Sarkozy detalų taupymo planą žada paskelbti artimiausią mėnesį. Kol kas aišku tik tai, kad iki 2018-ųjų bus pailgintas pensinis amžius, o valstybei tai padės sutaupyti 32 mlrd. eurų.

Vis dėlto taupymo pavyzdinguolės titulas turėtų atitekti Vokietijai. Mat birželio 8-ąją kanclerė Angela Merkel po ilgų derybų su ministrais nutarė, kad iki 2014 m. įvairiais būdais teks sutaupyti 80 mlrd. eurų ir parodyti kitoms ES šalims, kas yra tikroji biudžeto disciplina.

Taupymas nenusmukdys ekonomikos

Kitas svarbus klausimas, ką toks taupymas reiškia ES ekonomikai? Juk jei išlaidavimas vadinamas ekonomikos varikliu, tai taupymas, priešingai, ekonomiką turėtų nustekenti, o gal net sugrąžinti recesiją?

Ekonomistai sutinka, kad tai dviprasmiškas klausimas. Esą kiekvienas gyventojų neišleistas (t.y. sutaupytas) euras tokia pat suma sumenkina ir bendrąjį vidaus produktą.

Vis dėlto padėtis esą nėra tokia jau dramatiška. Pavyzdžiui, Vokietija savo 80 mlrd. taupymo planą įgyvendins per ketverius metus, labiausiai diržą susiverždama 2013 m. ir 2014 m. Kitais metais sutaupyti ketinama tik 11,2 mlrd. eurų, o tai mažiau nei 0,5 proc. Vokietijos BVP. Žinoma, kitas dalykas, kad pati Vokietijos ekonomika sudaro net 26,8 proc. euro zonos BVP, bet net ir tuo atveju poveikis visai Europai esą bus nedidelis.

Mažesnių šalių įtaka Europos ekonomikai bus dar mažesnė. Štai Graikija šiemet rengiasi mažinti išlaidas net 7 proc., tačiau šalies ekonomika bendrame euro zonos katile sudaro vos 2,6 proc.

“Barclays” ekonomistė Laurence Boone skaičiuoja, jog kitais metais bendrai visos euro zonos šalys savo išlaidas sumažins vos 1 proc. euro zonos BVP. “Tai ne tokia jau didelė suma šalims, kurių bendras biudžeto deficitas, Europos Komisijos duomenimis, šiemet sieks 6,6 proc. BVP”, – ramina L.Boone.

Paradoksas, tačiau apkarpyti biudžetai gali paskatinti net ekonomikos augimą ar bent reikšti mažesnę žalą nei nieko nedarant.

Pavyzdžiui, žmonės linkę daugiau išleisti prieš kiekvieną mokesčių padidinimą. Be to, Europos centrinio banko tyrimas, kurį atliko ekonomistės Christiane Nickel ir Isabel Vansteenkiste, atskleidė įdomų faktą: kuo biudžeto deficitas didesnis, tuo žmonės linkę labiau taupyti. Vadinasi, peršasi išvada, kad mažėjant valstybių biudžetų deficitui gyventojai bus linkę išleisti daugiau pinigų, o ne atvirkščiai.

Labai svarbu ir tai, kaip tas biudžeto deficitas bus mažinamas. Harvardo universiteto mokslininkų studija liudija, kad biudžeto deficitą mažinant premijų ar valstybės tarnautojų atlyginimų sąskaita, poveikis ekonomikai yra daug geresnis: tokiu atveju skola mažėja ir BVP didėja daug greičiau, nei didinant mokesčius ar mažinant investicijas į visuomeninius projektus.

Apskaičiuota, kad mažiausiai žalos ekonomikai, jei jau vis tiek tenka didinti mokesčius, turi įmonių pelno mokesčio arba apmokestintų paprastų vartotojų išlaidų padidinimas.

Kaip tik tokios priemonės esą ir bus taikomos Europoje. Juk daugelis šalių ruošiasi apkarpyti biurokratų algas ir mažinti premijas – taikyti priemones, kurios daro mažiausiai žalos ekonomikai. Tuo tarpu mokesčiai bus didinami tik išimtiniais atvejais ir tik tose šalyse, kuriose tai tiesiog neišvengiama.

"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau nusprendė ir Vokietijos piliečiams pranešė, kaip Vokietijoje bus taupoma ir kokie mokesčiai didės. Tuo tarpu mūsų premjeras A.Kubilius svarbiausius sprendimus priims ir tautai apie padidėsiančius mokesčius praneš tik rudenį arba žiemą

Per Europos politiką nusirito nauja banga – taupymo planai. Senojo žemyno valstybės skirtingomis priemonėmis bando kovoti su susikaupusiomis šalies skolomis. Tuo tarpu mūsų Vyriausybė, užuot taupiusi mokesčių mokėtojų pinigus, užsiima biudžetine ekvilibristika ir laukia Kalėdų nakties, kad ir vėl galėtų pakelti mokesčius.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, darbą pradėjusi neva kaip reformatorių ir naujo tipo lyderių komanda, pamažu išsikvepia. Kasdien daug jų energijos suryja tiek konservatorių ir krikščionių demokratų vidinė partinė trintis, tiek visos valdančiosios koalicijos aštrėjantys tarpusavio nesutarimai. Pats premjeras šiandien atrodo ir fiziškai, ir psichologiškai išsekęs ir dar papuolęs į izoliaciją.

Regis, nebeliko pritariančių nei jo veiksmams, nei mintims. Vyriausybės darbo pradžioje atsisakęs pliuralizmo dvasios ir sprendimus priiminėjęs vienasmeniškai ir naktimis, dabar ministras pirmininkas dėl izoliacijos negali kaltinti nei savo kolegų, nei visuomenės. Karvedys, norintis viską nuspręsti pats, pats už viską turi ir atsakyti.

Ką tik pasirodžiusioje lietuviškojo konservatyvizmo antologijoje “Libertas ir pietas” išspausdintas ir A.Kubiliaus dar 1995 m. parašytas tekstas “Konservatyvioji bendruomenė”, kuriame puikuojasi frazė: “Politika negali būti suprantama kaip vien mechaninis valstybės mechanizmo valdymas. (…) Šiandien vis labiau aiškėja, kad mes, plūduriuojantys pokomunistinėje erdvėje, nebegalime kalbėti apie ekonomiką ar finansus arba vien apie rinkimus ir kabinetus.”

Taigi dar prieš penkiolika metų A.Kubilius lyg ir žinojo “ekonomizmo” pavojus, apie kuriuos šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo savo metiniame pranešime. Žinojo, bet neapsisaugojo. Šiandien A.Kubilius Lietuvos visuomenės akyse – tik “mechanikas”, “buhalteris” ir “kasininkas”, matantis tik vieną visų šalies problemų sprendimo būdą, t.y. didinti mokesčius.

Koks biudžeto konsolidavimo planas

Nuo 2012-ųjų laipsniškai didinti pensinį amžių, įšaldyti politikų ir valdininkų atlyginimus, kitąmet palikti 2 proc. išmokas į privačius pensijų fondus ir keisti motinystės bei tėvystės atostogų apmokėjimą – tai viso labo trys smulkmenos, kurios Lietuvos biudžeto deficito ir valstybės skolos klausimo neišsprendžia. Trys iš šių taupymo būdų galiojo ir šiemet. Pensinio mažiaus ilginimas rezultatų duos geriausiu atveju tik po kelerių metų. Taigi kol kas pasakyta, kad 2011-aisiais bus mažinamos tik motinystės ir tėvystės išmokos.

Nepaisant gero teorinio konservatyvizmo pasirengimo, A.Kubilius Lietuvos piliečius suvokia kaip ponai Tado Blindos laikais suvokė mužikus. Mužikams jokio skirtumo, kada jie bus lupami. Tegul visada būna pasirengę šiai procedūrai. Ir dabar visuomenė palikta nežinioje. Pasirodo, per šią Seimo sesiją nebus diskutuojama nei dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nei dėl automobilių apmokestinimo. “Sodros” problemos darosi vis grėsmingesnės – per penkis šių metų mėnesius “Sodros” biudžeto deficitas jau pasiekė 1,47 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad šiemet “Sodros” biudžete suplanuotas 2,7 mlrd. Lt deficitas bus bent trečdaliu viršytas.

Tačiau iš Vyriausybės sklinda pavydėtina ramybė. “Sodros” klausimui išspręsti kol kas pasiūlytas tik ekvilibristinis planas. Matyt, kaip ir 2008-ųjų pabaigoje, A.Kubiliaus Vyriausybei tik pradėjus darbą, siūloma vienus mokesčius, šį kartą PVM ir pajamų mokestį, didinti, o kitus – “Sodros” įmokas – mažinti. Taip paslepiant migloje tai, kad mokesčių našta vėl padidės.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė siūlo “Sodros” ir valstybės biudžeto problemas sujungti. “Sodros” sistemoje palikti tik kaupiamąją dalį, o solidariąją dalį iškelti į valstybės biudžetą, kuriam surinkti ir taip reikia didinti mokesčius. Bet būtų galima sumažinti “Sodros” įmokas. Bet tai iš esmės nei deficito, nei valstybės skolos klausimų neišsprendžia. Keičiant mokesčių eilutes pinigų nedaugėja. Lietuvai norint bent šiek tiek priartėti prie Mastrichto kriterijų, biudžeto deficitą per dvejus metus reikia sumažinti 4,5 mlrd. Lt. Pagal optimistinį planą tiek premjeras A.Kubilius, tiek I.Šimonytė pusės šios sumos tikisi iš ekonomikos augimo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą, kuris rodo, kad Lietuvos valstybės laukia dideli iki šiol nei politiškai, nei ekonomiškai dar neįvertinti iššūkiai. Juk dabar privataus sektoriaus dalis sudaro vos 27,6 proc. Taigi mažiau nei trečdalis šalies išlaiko 11 proc. valstybinio sektoriaus ir 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių, vaikų bei ekonominiame šalies gyvenime nedalyvaujančių piliečių.

Liūdniausia, kad šiuo metu visiškai negalvojama, kaip mokesčių didinimas paveiks tuos 27,6 proc. dirbančiųjų privačiame sektoriuje. Ar jie dar pajėgūs mokėti daugiau, ar padidinus mokesčių naštą jų dar labiau nesumažės?

Vokietijos pavyzdys, kaip planuoti ir taupyti

Aišku viena, kad sisteminė dabartinės valstybės politika paremta gyvenimu skolon. Tiesiog politikai nori išleisti daugiau pinigų, nei jų yra valstybės kasoje. O tai kelia didžiulę grėsmę valstybei ir gali pasibaigti naujomis krizės bangomis.

Prieš dvi savaites Vokietijos kanclerė Angela Merkel su savo vyriausybe užsidarė netoli Berlyno esančioje viduramžių feodalo pilyje ir sukūrė planą, kaip iki 2014-ųjų Vokietija sutaupys 80 mlrd. eurų. Pasirodo, bus atleista apie 10 tūkst. valstybės tarnautojų, įvesti nauji mokesčiai monopolininkams, pirmiausia Vokietijos branduolinės energetikos bendrovėms (tiesa, joms atomines elektrines eksploatuoti bus leista ilgiau, nei planuota prieš tai, t.y. dar ir po 2020 m.). Taip pat nuspręsta kone perpus – nuo 250 tūkst. iki 140 tūkst. – mažinti Vokietijos karines pajėgas. Vokietijos valdžia savo piliečiams pranešė ir tai, kad nei PVM, nei pajamų mokesčiai didinami nebus, bet teko atsisakyti seno pažado šiuos mokesčius mažinti.

Kaip matome, Vokietijos vadovybė savo piliečiams suteikė labai daug aiškumo ir leidžia planuoti savo gyvenimą. Visiškai aišku, kad joks Vokietijos politikas nedrįstų palikti neišspręsto svarbaus vidaus politikos klausimo net kitai svaitei. Vokietijos politikai suvokia, kad verslas jo ateitį lemsiančių sprendimų turi sulaukti kuo anksčiau ir jiems pasirengti. Tai tam tikras šios valstybės politinės kultūros elementas.

Lietuvoje, kaip matome, viskas yra lygiai atvirkščiai. Mūsų politikams Lietuvos žmonės ir verslas tėra mokesčių, kuriuos galima bet kada padidinti, mokėtojai.

Teisėti lūkesčiai – tik pensininkams ir valdininkams ar visiems?

"Veido" archyvas

Lietuvos gyventojų lūkesčiai stipriai skiriasi nuo valdžios sprendimų

Paradoksali padėtis mūsų šalyje susiklostė po Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimo sunkmečiu. Jo esmė – reikia paisyti teisėtų lūkesčių. Jei atlyginimas ar pensija paskirta, juos reikia mokėti.

Mokesčių administravimo įstatymas reikalauja, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po pusmečio nuo jų priėmimo dienos. Bet ši norma, verslą ir dirbančius žmones sauganti nuo politikų staigmenų, negalioja, jei mokesčių įstatymai keičiami kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Čia kyla pagrįstas klausimas, ar dėl to nereikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tokia su mokesčiais susijusių įstatymų keitimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Remiantis KT suformuota teisėtų lūkesčių doktrina, valstybė turėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai ir laiku juos vykdyti. Savo nutarimuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Teisėti lūkesčiai galioja visiems, ne tik valdininkams ar pensininkams, bet ir verslui, privataus sektoriaus darbuotojams. Naujų mokesčių įvedimas per naktį jų lūkesčius sunaikina taip pat per vieną naktį.

Atsakingi politikai jau turėtų sovokti, kad teisėti lūkesčiai yra tas grėblys, ant kurio lipant smarkiai skauda. Ekonomikos pakilimo metais (2007 ir 2008 m.) Seimas priėmė jūrą populistinių įstatymų (vaiko priežiūros išmokos, valdininkų atlyginimai, pensijų kėlimas), kurie, šiandien tapę piliečių teisėtais lūkesčiais, nebeleidžia taip paprastai grįžti į tikrovę.

Tiek politikams, tiek ekonomistams, tiek teisininkams dar teks rimtai įvertinti, kas buvo tie 2008-ieji Lietuvos valstybės gyvenime. Ar tai buvo tikrasis ekonomikos pakilimas, ar tiesiog burbulas (panašus į nekilnojamojo turto kainų), kuris sprogo ir mes nebeturime jokių realių galimybių ir teisėtų lūkesčių greitai į šį laikotarpį grįžti. Galbūt tai galėtų būti atsakymas ir į klausimą, ar sunkmečiu sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai ir pensininkų pensijos turėtų būti pripažinti valstybės skola.

Ne tik ekonominė, bet ir vertybinė emigracija

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pirmoji iš aukštų šalies politikų pripažino, kad turime ne tik ekonominę, bet ir vertybinę emigraciją. Iš Lietuvos išvyksta ne tik tie, kurie čia negali susirasti duonos kasdieninės, bet ir tie, kurie ieško oresnio gyvenimo. Kas tas oresnis gyvenimas, lietuviai sužino išvažiavę.

Nežinia, kiek iš dabar daugiausia juodus darbus Vakaruose dirbančių lietuvių pajėgia suvokti ryšį tarp tos gerovės, į kurią jie pabėgo, ir tų šalių politikų sprendimų, bet akivaizdu, kad tą politikos ir piliečių gerovės ryšį suvokę svetimoje, o ne savo šalyje, į tokią Lietuvą, kokia mūsų valstybė yra dabar, grįžti jie nenorės.

Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisai, kuria būtų iki 2012 metų pratęsiama šiuo metu galiojanti išmokų vaikams skyrimo tvarka. Seimas dar balsuos dėl pataisos priėmimo.

Seimas ketina tęsti tvarką, kuomet “vaiko pinigus” galės gauti šeimos, kuriose auga vaikai iki 2 metų, jeigu tėvai negaus motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gaus, tačiau pašalpos dydis bus mažesnis nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio – šiuo metu tai sudarytų 525 litus.

Tokios šeimos galės gauti 0,75 bazinės socialinės išmokos (BSI, kuri siekia 130 litų) dydžio – 97,5 lito išmoką per mėnesį.

0,4 BSI dydžio 52 litai tėvams, auginantiems vaikus nuo 2 iki 7 metų, būtų mokami, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančiųjų pajamos vienam asmeniui per mėnesį nesieks 525 litus (1,5 VRP dydžio). Tokio paties dydžio “vaiko pinigų” galės tikėtis ir šeimos, auginančios daugiau negu tris vaikus nuo 7 iki 18 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma  2011 m. nekeisti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio ir palikti tą patį, kuris galiojo 2010 metais – 450 litų.

Tokiam įstatymo projektui po pateikimo pritarė 64 Seimo nariai, prieš balsavo 5, susilaikė 18 Seimo narių. Toliau šį projektą svarstys bei išvadas parengs pagrindiniu paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Seimo posėdyje įstatymo projektas bei komitetų parengtas išvadas planuojama svarstyti birželio 29 d.

Prognozuojama, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonominės krizės apkarpytos pensijos bus pradėtos grąžinti anksčiausiai 2013 metais.

“Duok Dieve, nuo tada. Tikrai ne anksčiau. Net ir 2013-ieji yra labai optimistinė data. Ekonominė situacija gali dar neleisti tuo metu pradėti išmokų. Tuomet gali būti nuspręsta dėl vėlesnės datos”, – “Vilniaus dienai” ir “Kauno dienai” sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

Vyriausybė pensijų kompensavimo mechanizmą privalo parengti iki šių metų liepos 1 dienos. R.Dagys pripažino, kad likus porai savaičių iki liepos dar nematęs jokių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimų ar pasiūlymų, kaip derėtų kompensuoti pensijų sumažinimą.

Opozicijos atstovas Socialinių reikalų ir darbo komitete socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina galimybę, kad kompensacija, kurią pasiūlys Vyriausybė, atitiks pensininkų lūkesčius.

“Manau, kad pasiūlymai atsiras laiku – iki liepos 1 d. Tačiau vargu ar jie labai pradžiugins. Matyt, kompensacijos galės būti mokamos ne anksčiau kaip nuo 2013-ųjų ir turbūt jos 100 proc. nepadengs visų sumažintų pensijų. Be to, spėju, kad mokėjimas bus ištęstas į kokius dešimt metų, taip įsipareigojimai bus užkrauti būsimoms vyriausybėms”, – teigė A.Sysas.

Didžiausias motinystės pašalpas valdžia pasiryžusi nurėžti beveik perpus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas “Lietuvos rytui” pripažino, kad didžiausia motinystės (tėvystės) išmoka kitų metų liepą gali būti sumažinta iki 2925 litų neatskaičiavus mokesčių. Be to, šios išmokos greičiausiai bus mokamos tik vienerius metus.

Šiuo metu maksimali pašalpa sudaro 5850 litų, o nuo šių metų liepos mėnesio susitrauks iki 4680 litų.

“Dar pernai pasiūlėme sumažinti pašalpą iki 2,5 draudžiamųjų pajamų dydžio. Seimas tam nepritarė. Žiūrėsime, kaip bus dabar”, – sakė ministras.

Apsispręsti dėl maksimalios pašalpos dydžio Vyriausybė turi trečiadienį.

“Lietuvos ryto” televizijos laidoje “Lietuva tiesiogiai” finansų ministrė Ingrida Šimonytė antradienį pareiškė, kad valstybė motinystės ir ligos pašalpoms šiais metais turėtų išleisti 1,5 mlrd. litų daugiau, nei bus surinkta iš mokesčių mokėtojų.

Ministrės teigimu, norint, jog “Sodros” išlaidos motinystės ir ligos pašalpoms atitiktų pajamas, socialinio draudimo mokestį reikėtų padidinti 6 procentiniais punktais.

Vyriausybė antradienį posėdyje pritarė daliai siūlymų mažinti viešojo sektoriaus deficitą. Vyriausybė Seimui siūlo neapibrėžtą laiką palikti sumažintus o valstybės pareigūnų, tarnautojų, politikų atlyginimus, 2 proc. atskaitymus į privačius pensijų fondus.

Mokesčių didinti kol kas nenuspręsta, o motinystės (tėvystės) išmokas apsispręsta mažinti nuo 2011 metų liepos 1 dienos.

“Deja, turėsiu pranešti liūdną žinią savo žmonai, kad mano atlyginimo sumažinimas 40 procentų toliau liks galioti nenumatytam laikui”, – po posėdžio juokavo premjeras Andrius Kubilius.

Be to, pasak jo apsispręsta ilginti pensijos amžių iki 65 metų, pradedant nuo 2012 metų pradžios – tai reiškia, kad 2026 metais pensininkai į pensiją išeitų sulaukę 65 metų amžiaus.

Premjero teigimu, dėl kai kurių ilgalaikių “Sodros” pertvarkymo koncepcijos dalykų Vyriausybė ir toliau nusiteikusi diskutuoti – sprendimai antradienį nepriimti dėl to, ar bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, bei dėl atitinkamų mokesčių pakeitimų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, nuo 2011 metų nebus skiriamos naujos valstybės pensijos už nuopelnus.

Premjero teigimu, šie sprendimai “duos taupymo efektą” – 1,3-1,5 mlrd. litų per kelerius metus. Iš viso per šį laiką siekiama sutaupyti apie 2 mlrd.litų, o dar 2 mlrd. litų tikimasi surinkti iš atsigaunančios ekonomikos ir neapskaitomos ekonomikos.

“Mokesčių nedidiname, tad prašome daugiau ir neklausti”, – klausiamas, ką Vyriausybė nutarė dėl mokesčių, sakė A.Kubilius.

Šiems sprendimams, pasak D.Jankausko, pritarta Vyriausybės posėdyje, o pasitarime už uždarų durų, anot ministro, pritarta ir siūlymams nuo 2011 metų liepos 1 dienos mažinti motinystės (tėvystės) išmokas.

Posėdyje Vyriausybė šį klausimą ketina svarstyti trečiadienį.

Pasak A.Kubiliaus, siūloma būsimiems tėvams palikti pasirinkimo teisę: arba vieneri metai atostogų ir visas buvusio atlyginimo kompensavimas (bet ne aukščiau nei viršutinė riba), arba dveji metai atostogų, iš kurių pirmaisiais būtų kompensuojama 70 proc. užmokesčio, antraisiais – 40 procentų.

Pretendentų į socialinius būstus skaičius auga, tačiau jiems įrengti pinigų beveik neskiriama. Valdininkai nepriteklių spaudžiamų žmonių negali paguosti – padėtis negerės, rašo “Lietuvos žinios”.

Šiuo metu valdiško stogo laukia daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Savivaldybės jiems neturi ko pasiūlyti – šiemet nepasiturinčiai gyvenančių asmenų būstams įrengti vietoj anksčiau planuotų 125 mln. litų valstybė skyrė tik 14 mln. litų.

Didžioji dalis pinigų atiteko aštuonioms savivaldybėms, kurios ketina baigti kadaise pradėtas socialinių butų statybas. Savivaldybių atstovai teigia, kad socialiniam būstui toliau neskiriant pinigų sunkiai besiverčiantiems žmonėms teks apsigyventi gatvėje.

Šakių rajono savivaldybė – viena laimingųjų, šiemet iš Vyriausybės gavusių šiek tiek lėšų anksčiau pradėtoms statyboms užbaigti. Ketinama pastatyti namą, kuriame bus įrengti 24 butai.

Šakių rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Sonata Gruzdaitienė pripažino, kad tai – menka paguoda socialinio būsto laukiantiems žmonėms.

Jos teigimu, prasidėjus sunkmečiui, norinčiųjų tapti valstybės nuomininkais ne itin padaugėjo, daugiausia prašymų sulaukta 2007-aisiais, kai buvo pradėtas statyti minėtasis namas. Šiuo metu būsto laukia per 200 asmenų.

Per metus Šakių rajono savivaldybė skiria apie 10 butų. Anot S.Gruzdaitienės, kai namas bus baigtas statyti, situacija iš esmės nepasikeis.

Ignalinos rajono savivaldybė pinigų socialiniam būstui įrengti negavo nei šiemet, nei pernai.

“Prašėme pinigų, bet tai nedavė jokio rezultato”, – teigė minėtos savivaldybės Juridinio skyriaus specialistė Laima Gudonienė. Pasak jos, valdiško būsto laukia 240 asmenų.

“Jiems ką nors galime pasiūlyti tik tada, kai atsilaisvina kuris nors socialinis butas. Prasta situacija ne tik mūsų savivaldybėje, kitoms taip pat nebuvo skirta lėšų. Apie naujų namų statybas apskritai nebekalbama. Jeigu taip bus ir toliau, daliai žmonių teks atsidurti gatvėje. Aprūpinimas būstu sustos, nebeliks jokio judėjimo”, – sakė moteris.

Bėdos dėl socialinio būsto neaplenkė ir sostinės. Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Jolanta Sičiūnienė teigė, kad pernai socialinio būsto eilėje buvo 5,2 tūkst., šiuo metu – 5,6 tūkst. žmonių. Jos teigimu, nefinansuojant socialinio būsto tikėtis, kad prašančiųjų sumažės, negalima.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys sakė, jog parlamentarai paprašė Aplinkos ministerijos, kad ši pateiktų galimus problemos sprendimo būdus, tačiau ministerija iki šiol to nepadarė.

“Gavome informacijos, kad kai kurios savivaldybės turi butų, kuriuose galėtų gyventi mažai uždirbantys asmenys, tačiau tie butai priklauso savivaldybės įmonėms ir panašiai. Didžiųjų miestų savivaldybių jau paprašėme pateikti informaciją apie tokius butus” – tikino R.Dagys.

Jo teigimu, socialinio būsto finansavimo programa yra sustojusi, į priekį nejudama nė per žingsnį. Pasak parlamentaro, kol Aplinkos ministerija nuspręs, ką daryti, pinigai gali būti išmėtyti įvairioms mažoms programoms, susijusioms su socialiniu būstu, o tai reikiamos naudos neatneš.

“Nieko paguodžiamo žmonėms, kurie laukia socialinio būsto, pasakyti negalime”, – pripažino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šveikauskas.

Jo teigimu, gerokai mažesnė suma valdiškam būstui įrengti šiemet buvo skirta dėl sunkmečio.

“Šios problemos be pinigų išspręsti nepavyks”, – tvirtino R.Šveikauskas.

Anot pašnekovo, viena išeičių – valstybei kompensuoti dalį būsto nuomos mokesčio ir taip padėti nepasiturintiesiems.

“Dar viena galimybė – taikyti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės principus: investuotojų lėšomis pastatyti daugiabučius, kurie galėtų būti nuomojami kaip socialinis būstas ir per kelerius metus šie projektai turėtų būtų atperkami investuotojų naudai”, – sakė jis.

Susisiekimo ministerija vakar vykusiame aukcione pardavė vieną iš turimų lengvųjų automobilių  ir įgyvendino Vyriausybės nutarimą nuo 2010 m. liepos 1 d. savo reikmėms turėti nedaugiau keturių automobilių.

„Siekdami valstybės lėšų taupymo, patys inicijavome Vyriausybės nutarimą dėl turimų lengvųjų automobilių skaičiaus mažinimo iki keturių transporto priemonių, todėl džiaugiamės, jog vieni iš pirmųjų šį nutarimą ir įgyvendinome“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak E. Masiulio, taip pat nuspręsta pereiti prie aktyvesnio ekologiško transporto naudojimo ir vietoje automobilių naudotis dviračiais.

„Ministerijos darbuotojai yra ne tik skatinami aktyviai naudotis šia transporto rūšimi, jų poreikiams buvo įsigyti du tarnybiniai dviračiai“ – pabrėžė ministras Eligijus Masiulis. Dviračiais darbuotojai gali naudotis darbo metu ir jie turi visus transporto priemonėms būtinus žymėjimus.

Tarnybinių automobilių, kuriuos gali turėti biudžetinės įstaigos, skaičius yra apribotas Vyriausybės nutarimu „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“. Vadovaujantis šiuo nutarimu, nuo šių metų liepos mėnesio ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija gali turėti ne daugiau kaip 4 tarnybinius lengvuosius automobilius, skirtus naudoti tarnybos reikmėms.

Harvardo verslo mokyklos bendradarbis Christianas Ketelsas (Kristianas Ketelsas) sako, kad biudžeto deficitas išlieka Lietuvos problema ir artimuoju laikotarpiu su tuo reikės kovoti toliau karpant išlaidas.

Vilniuje vykstančiame Baltijos plėtros forume dalyvaujantis ekspertas įspūdingu pavadino Baltijos šalių gebėjimą mažinti atlyginimus sprendžiant viešojo sektoriaus deficito problemą, tačiau pabrėžė, kad regionui būtina “nauja augimo istorija”.

“Su tuo (deficitu – BNS) reikia kovoti struktūriškai. Artimuoju laikotarpiu tai reiškia karpymus, bet reikia ir augimo. Be augimo nėra tvirtų sprendimų viešųjų finansų iššūkiams, kurie vis dar egzistuoja”, – antradienį žurnalistams sakė Ch.Ketelsas.

“Reikia sukurti naują augimo istoriją šiam regionui, o tai reikalauja intensyvaus dialogo visuomenėje ir ekonomikoje, tarp viešojo ir privataus sektoriaus, įtraukiant universitetus, pagalvoti, ką mes galime sukurti, kur yra Baltijos šalių konkurenciniai pranašumai”, – sakė ekonomistas.

Mokslininko teigimu, nors Baltijos šalys iš išorės atrodo panašios, tačiau iš tiesų yra skirtingose situacijose, todėl kiekviena šalis turi rasti savo atsakymus.

“Estija anksčiau padarė didesnius karpymus viešajame sektoriuje ir tai padeda jiems sparčiau atsigauti. Lietuva visada šiek tiek atsiliko vystydamasi, ir pradžioje tai galbūt padėjo, tačiau ir Lietuva pateko į gilią krizę. Svarbu rasti nacionalinius atsakymus, o ne vieną atsakymą visam regionui”, – sakė Ch.Ketelsas.

Pernai Seime tvirtinant apkarpytą šių metų biudžetą ministerijos stengėsi irgi atrodyti kukliai ir oficialiai skelbė, kad šiais metais reprezentacijai išleis itin menkas sumas.

Dabar kai kurios ministerijos nurodo, kad reprezentacijai atseikės kone devynis kartus daugiau lėšų nei skelbė pernai, rašo “Lietuvos rytas”.

Bene labiausiai rūbą mainė didžiausi taupymo politikos šaukliai – Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pastaroji institucija pernai skelbė, kad šiemet reprezentacijai skirs vos 33 tūkst. litų. Tačiau Seimo Audito komitetui ji jau pranešė, kad planuoja išleisti 294 tūkst. litų.

Finansų ministerija pernai žadėjo, jog reprezentacijai išleis 91 tūkst. litų, bet dabar Seimo komitetui nurodė, kad ši suma išaugs iki 403 tūkst. litų.

Finansų ministerijos Ekonomikos departamento valdininkai negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl taip smarkiai pakilo jų apetitas. Jie tik priminė, kad tokias išlaidas valstybės institucijos per metus gali planuoti savo nuožiūra, o biudžeto projekte neginčijamai įtvirtinami tik bendriausio pobūdžio skaičiai.

Be to, abi ministerijos lyg pasiteisindamos nurodė, kad didžioji dalis pinigų bus sumokėta iš Europos Sąjungos kišenės.

Energetikos ministerija, pernai skelbusi, kad šiemet reprezentacijai išleis 65 tūkst. litų, šiemet ji šį skaičių kone padvigubino iki 120 tūkst. litų.

Tiktai Žemės ūkio ministerija planuotas išlaidas reprezentacijai sumažino nuo 345 iki 120 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos savo duomenų Audito komitetui apskritai nepateikė.

“Aiškinsimės, kodėl ministerijos perrašinėja savo planus. Kviesime ministrus ar kitus atsakingus pareigūnus – tegu pagrindžia išlaidavimą”, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė.

Tuo metu Ministro pirmininko tarnyba, kad L.Graužinienė klaidina visuomenę.

Anot tarnybos pranešimo, praėjusių metų metų rudenį nutarta nuo 2010-ųjų Europos Sąjungos techninės paramos lėšas įtraukti į biudžeto asignavimus tose ministerijose ir institucijose, kurios administruoja ES paramą. ES techninės paramos lėšomis finansuojama ne tik su ES paramos administravimu susijusioms reprezentacinėms funkcijoms (daugiausia – darbo susitikimams) išlaidos, taip pat mokama ir dalis darbo užmokesčio, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ir kitų bendrų institucijų išlaidų.

Anot Ministro pirmininko tarnybos, šis sprendimas sudarė sąlygas institucijų planuose aiškiai įvardyti planuojamų išlaidų finansavimo šaltinius bei teikti informaciją apie atliktas išlaidas pagal konkrečias funkcinės klasifikacijos sritis, tuo pačiu įvardinant lėšų šaltinius.

“Todėl L.Graužinienė, sakydama, kad ministerijos perrašinėja savo reprezentacinių išlaidų planus, manipuliuoja nelygiaverčiais skaičiais ir klaidina”, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Teigiama, kad iš viso per 2009 metus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sutaupė 23 mln. litų, sumažindama išlaidas reprezentacijai, transportui, komandiruotėms. Šioms reikmėms Vyriausybė išleido dvigubai mažiau lėšų nei ankstesnė Vyriausybė 2008 metais.

Finansų ministerija per šių metų pirmą ketvirtį reprezentacijai panaudojo 6 tūkst. litų, Energetikos ministerija – 18,6 tūkst. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reprezentacijai šiais metais numato išleisti ne 33 tūkst., o 28 tūkst. litų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą pakeisti ankstesnių Vyriausybių priimtą tvarką ir apriboti valstybės institucijų bei įstaigų reprezentacinių lėšų naudojimą.