Siekdama sumažinti biudžeto deficitą, subalansuoti išlaidas ir pajamas, Europa suka taupymo keliu, praneša Ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba. Praėjusią savaitę Europos šalių vyriausybės pradėjo skelbti apie griežtas papildomas biudžetų deficitų mažinimo priemones bei planus – prognozuojama, kad bendras Europos šalių 2010 metų biudžetų deficitas sieks net 600 milijardų eurų.

“Europa išsigando Graikijos scenarijaus ir pradeda kirpti deficitinius biudžetus – ji daro tai, ką mes pradėjome prieš metus. Tačiau jei norime galutinai apsisaugoti nuo graikiško scenarijaus, Lietuvos biudžeto deficitą reikia mažinti toliau – iki saugaus trijų procentų lygio. Pernai Lietuvos deficitas buvo sumažintas 9 milijardais, dabar tikslas lengvesnis – per dvejus metus reikia sumažinti dar 4,5 milijardo litų – tokio taupymo paketas būtų geriausia rekomendacija tarptautinėms finansų rinkoms, kad Lietuva yra patikima ir mokanti gyventi pagal išgales šalis”, – sakė Andrius Kubilius.

Danijos Vyriausybė paskelbė nutarusi atidėti anksčiau planuotą fizinių asmenų pajamų mokesčio viršutinio tarifo mažinimą ir siaurina tam tikrų mokesčių lengvatų taikymą, siūlydama nebetaikyti jų pasiturintiems. Jungtinė Karalystė nuo 2010 sausio 1 d. grąžino 17,5 proc. PVM tarifą, kuris 2009 metais buvo sumažintas iki 15 proc., nepasiteisinus ekonomikos skatinimo lūkesčiams, grąžintas iki tol galiojęs. Šalyje diskutuojama ir apie galimą PVM didinimą.

Ispanijos parlamentas patvirtino griežto taupymo planą, pagal kurį numatoma apkarpyti išlaidas 15 mlrd. eurų siekiant sumažinti didžiulį šalies biudžeto deficitą. Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis bus sumažintas vidutiniškai 5 proc. nuo birželio mėnesio. Ispanijoje nuo 2010 liepos mėn. PVM didėja 2 procentais – nuo 16 iki 18 procentų. Kitus mokesčius ispanai ketina peržiūrėti rudenį, kai bus svarstomas kitų metų biudžeto projektas ir tikėtina, kad jie gali didėti, kalbama apie tabako ir degalų akcizų didinimą.

Nuo 2010 liepos mėn. 1 proc. PVM didėja Portugalijoje, čia pagrindinis tarifas sudaro 21 procentą. Vyriausybė siūlo įmonėms, kurių pelnai viršys 2 mln. eurų įvesti papildomą 2,5 proc. pelno mokestį. Planuojama peržiūrėti fizinių asmenų pajamų mokestį, aukščiausią tarifą didinant nuo 43 iki 45 proc., peržiūrint progresinių mokesčių tarifų ribas bei neapmokestinamus dydžiu.

Finansinė krizė Graikiją privertė antrą kartą šiais metais didinti PVM – nuo 2010 liepos 1 d. grindinis tarifas bus 23 proc., 2009 metais buvo 19 proc., keičiasi ir lengvatiniai tarifai, siaurinamas jų taikymas. Taip pat 10 proc. didinami cigarečių, alkoholio ir degalų akcizai, didelis dėmesys skiriamas vengiantiems mokėti mokesčius, apmokestinamos nelegalios statybos, imamasi kitų priemonių.

Vyriausybės pasitarime pritarta esminei nuostatai – apriboti valstybės institucijų bei įstaigų reprezentacinių lėšų naudojimą, taip pat fondų, iš kurių finansuojamos atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidos, lėšas.

Siūloma atsisakyti galimybės reprezentacines lėšas naudoti lankantis vaikų ir ikimokyklinėse įstaigose, vaikų ir invalidų globos įstaigose, mokymo įstaigose, sveikatos įstaigose, labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose, taip pat pašalpoms asmenims, patyrusiems sužalojimų stichinių nelaimių metu.

Ministrų kabinetas taip pat aptarė ir kitas reprezentacinių lėšų apribojimo galimybes, bus paprašyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateikti Vyriausybei atitinkamas rekomendacijas. Prie nutarimų projektų ketinama sugrįžti po dviejų savaičių.

Dabartinė Vyriausybė gyvena kaip inkstas taukuose. Ministrų patarėjams ir viceministrams mokami priedai, švaistomasi reprezentacijai skirtomis lėšomis.  Taip pranešime skelbia LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius

“Antrus metus plyšaujanti, kad reikia taupyti, dabartinė Vyriausybė visai suįžūlėjo. Po to, kai dalis valstybės institucijų Seimo Audito komitetui pateikė duomenis apie praėjusį ketvirtį panaudotas lėšas, paaiškėjo, kad valdantieji daugiau kalba negu taupo. Nors ministerijų politinio pasitikėjimo tarnautojams buvo sumažinti atlyginimai, tačiau labai greitai jie kompensuoti priemokomis. Tai tikras visuomenės apgaudinėjimas”, – mano LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Reprezentacijai, transportui, kvalifikacijai kelti, komandiruotėms praėjusį ketvirtį Prezidento kanceliarija, Ministro pirmininko tarnyba ir dešimt ministerijų išleido beveik 2,3 mln. litų.

Vyriausybė savo ruožtu pabrėžė perpus sumažinusi išlaidas reprezentacijai, transportui bei komandiruotėms lyginant su tuo, kiek tam išleido ankstesnis ministrų kabinetas.

Duomenis, kaip pirmąjį šių metų ketvirtį naudojo lėšas, svarbiausios šalies institucijos pateikė Seimo Audito komitetui, tiesa, dar ne visos. Kai kurios ministerijos – Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų – neskuba to daryti, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Daugiausiai pinigų reprezentacijai praėjusį ketvirtį skyrė Ministro pirmininko tarnyba. Šiam reikalui išleista 135 tūkst. litų. Už juos pirkta maisto ir gėrimų rengiant priėmimus, restoranuose vaišinti užsienio svečiai. Taip pat nemažai pinigų atsiėjo suvenyrai, gėlės sveikinimams ir salėms puošti.

“Pirmasis ketvirtis buvo turtingas išskirtinių renginių – minėjome Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 20-ąsias metines. Specialiai tai progai buvo gaminami suvenyrai, vyko konferencijos, iškilmingi minėjimai, svečių priėmimai”, – dienraštį tikino premjero Andriaus Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Prezidento kanceliarija reprezentacijai panaudojo 123 tūkst. litų.

Ministerijos tam skyrė kuklesnes sumas, tačiau šioje srityje nebuvo linkusi taupyti Ūkio ministerija. Ji per tris mėnesius išleido 37,9 tūkst. litų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) reprezentacijai skyrė 25 tūkst. litų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tam išleido 19,4 tūkst. litų. Šie pinigai žinyboje buvo panaudoti ne tik svečiams priimti, šventiniams atvirukams pagaminti, bet ir surengti darbuotojams koncertą Nepriklausomybės metinių proga, taip pat jų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejui paminėti.

Mažiausiai lėšų reprezentacijai prireikė Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Per pirmus tris metų mėnesius žinyba šiam tikslui išleido tik 4 tūkst. litų. 5,6 tūkst. litų reprezentacijai skyrė Teisingumo ministerija (TM), o Finansų ministerija (FM) – 6,1 tūkst. litų.

Transporto išlaidos brangiausiai atsiėjo Ministro pirmininko tarnybai. Tam praėjusį ketvirtį ji išleido 72 tūkst. litų. Keliais tūkstančiais mažiau – 66,6 tūkst. litų – transporto išlaidoms padengti skyrė ŽŪM. Už šiuos pinigus, anot ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Čiuberkytės, pirkta degalų, nuomoti, remontuoti ir plauti automobiliai, apmokėtas transporto priemonių draudimas.

47 tūkst. litų šioms išlaidoms atseikėjo Ūkio ministerija, 39,5 tūkst. litų – VRM. ŪM Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Stasė Rimkienė sakė, kad už tas lėšas pirkta degalų, prižiūrėti ir drausti automobiliai.

Mažiausiai pinigų per tris pirmus mėnesius “pravažinėjo” KAM – 2,1 tūkst. litų. TM tam skyrė 5,7 tūkst. litų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – 8,8 tūkst. litų.

Valstybinių įstaigų kišenes patuštino ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Daugiausia – 71 tūkst. litų – praėjusį ketvirtį tai atsiėjo VRM. Už šiuos pinigus 22 darbuotojai kėlė kvalifikaciją Mastrichte, Berlyne ir Paryžiuje. Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė pažymėjo, kad visos išlaidos padengtos iš ES lėšų.

Susisiekimo ministerijos darbuotojai kėlė kvalifikaciją už 22 tūkst. litų, o ŽŪM valdininkai – už 16,3 tūkst. litų.

Iš ministerijų pateiktų duomenų matyti, kad lėšų kvalifikacijai kelti pirmus tris metų mėnesius visai neskyrė KAM. Energetikos ir Kultūros ministerijos tam atseikėjo po 500 litų.

Prezidento kanceliarijai darbuotojų kvalifikacijos kėlimas atsiėjo 2 tūkst. litų, o Ministro pirmininko tarnybai – 1,3 tūkst. litų.

Daugiausia pinigų svarbiausios valdžios institucijos skyrė darbuotojų komandiruotėms apmokėti. Čia nepralenkiama buvo FM. Pirmąjį ketvirtį ši žinyba išleido beveik 213 tūkst. litų. Didžioji dalis komandiruočių buvo skirtos atstovauti Lietuvai įvairiose ES darbo grupėse. Kita dalis išvykų sietinos su Bendrijos struktūrinės paramos koordinuojančios ir vadovaujančios institucijos funkcijomis. Anot ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistės Živilės Kleivaitės, tokios komandiruotės apmokamos iš ES pinigų.

KAM komandiruotėms skyrė 200 tūkst. litų, o ŽŪM – 173 tūkst. litų. Už šiuos pinigus 40 ŽŪM tarnautojų vyko į Briuselį, 71 darbuotojas buvo siunčiamas į Čekiją, Ispaniją, Italiją, Rusiją, Švediją, Vokietiją ir kitas užsienio valstybes.

Ministro pirmininko tarnyba komandiruočių išlaidoms apmokėti skyrė 72 tūkst. litų, o Prezidento kanceliarija – 37 tūkst. litų.

Iš duomenis pateikusių ministerijų mažiausiai pinigų komandiruotėms išleido Susisiekimo ministerija. Pirmąjį ketvirtį jai tai atsiėjo 17 tūkst. litų. Kultūros ministerijai darbuotojų komandiruotės kainavo 64 tūkst. litų, o TM – 67 tūkst. litų.

Ankstesniam Ministrų kabinetui vadovavę opoziciniai socialdemokratai pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo valdančiuosius apkaltino “švaistūnišku, nemoraliu ir nežmonišku visuomenės atžvilgiu elgesiu”.

“Kol dalis visuomenės badauja, kraunasi lagaminus, ruošdamiesi į užsienį dėl duonos kąsnio, dabartinė Vyriausybė gyvena kaip inkstas taukuose. Ministrų patarėjams ir viceministrams mokami priedai, švaistomasi reprezentacijai skirtomis lėšomis”, – rašoma socialdemokratų pranešime.

Tuo metu Ministro pirmininko tarnyba pirmadienį išplatino pranešimą, kad Vyriausybė išlaidas reprezentacijai nuo 2009 metų išleido 57 proc. mažiau nei 2008 metais, 49 proc. sumažintos išlaidas komandiruotėms, o 35 proc. apkarpytos išlaidos transportui.

Reprezentacijos išlaidas labiausiai – net 90 proc. – susimažino Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija šioms reikmėms išleido 87 proc., o Krašto apsaugos ministerija – 81 proc. mažiau.

Išlaidas komandiruotėms labiausiai sumažino Ministro pirmininko tarnyba – 70 proc., Krašto apsaugos ministerija – 67 proc., Kultūros ministerija – 63 proc.

Transporto išlaidas labiausiai sumažino Finansų ministerija – 65,5 proc., Susisiekimo ministerija – 63 proc., Teisingumo ministerija – 58 proc.

“Konservatorių diržų veržimosi politika akivaizdus akių dūmimas. Gal pagaliau bent šiemet Vyriausybė pradės taupyti nuo savęs? Bet tikriausiai to nesulauksime, nes A. Kubiliui atrodo, kad sunkmetis jau baigėsi”, – sako A. Butkevičius.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko “Baltijos tyrimai”.

Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009 m. tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais (2009 m. pradžioje buvo trečdalis), o per paskutinius 2 metus – net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).

Gyventojų “finansinė pagalvė” plonėja

“Mažėja vadinamoji finansinė pagalvė – lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Be to, dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.”

Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie tesugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.

Vertybinės nuostatos dėl taupymo – stiprios

Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per paskutiniuosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.

“Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007 m. pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę”, – sako V. Cibas. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.

Taupymo tikslas – finansinis saugumas

Kaip ir prieš metus Lietuvos gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.

Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.

Gyventojų apklausa vyko 2010 metų kovo 20-31 dienomis. Iš viso apklausti 1004 gyventojai nuo 18 iki 74 m. Apklausiamieji atrinkti naudojant nacionalinę daugiapakopę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko 102 atrankos taškuose visose Lietuvos apskrityse. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

BFL

Didžiosios dalies šalies gyventojų finansinė padėtis šiandien nepavydėtina. Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos, net 70 proc. apklaustųjų šiandien neturi galimybių taupyti juodai dienai, nes arba jų pajamos yra tokios, kaip ir išlaidos, arba pajamos netgi mažesnės nei išlaidos. Daugiau susitaupyti šiandien pajėgia vos 0,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų.

Gana iškalbingai liūdną daugumos namų ūkių padėtį rodo atsakymai į kitą klausimą – kokią dalį pirkinių krepšelyje sudaro nukainotos akcinės prekės ir produktai? Bent jau iš apklaustųjų neatsirado tokių, kurie tvirtintų, kad tokių prekių neperka (nors prieš dvejus metus tokių buvo kone penktadalis). O dabar maždaug pusės respondentų pirkinių krepšelyje nukainotos prekės ir produktai sudaro 10–29 proc., o dešimtadalio pirkinių krepšelyje nukainotos prekės sudaro net daugiau nei 90 proc.

Ar šiuo metu jums pavyksta susitaupyti juodai dienai?

Ne, mano pajamos yra tokios, kaip ir išlaidos   57,8 proc.
Taip, šiek tiek susitaupyti galiu    18,6  proc.
Ne, mano pajamos yra mažesnės nei išlaidos    12,2  proc.
Nesakysiu    11  proc.
Taip, galiu atsidėti gana daug pinigų    0,4  proc.

Kokią dalį jūsų pirkinių krepšelyje sudaro nukainotos akcinės prekės ir produktai?

10–29 proc.    45,2 proc.
Iki 10 proc.    21,6  proc.
30–49 proc.    12,4  proc.
90 proc. ir daugiau    10,6 proc.
50–69 proc.    6 proc.
Nesakysiu    2,8 proc.
70–89 proc.    1,4 proc.
Tokių prekių neperku    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. balandžio 19–21 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Liūdni buvo praėję metai, bet ir dėl šių produktų bei paslaugų pardavėjai dideliu optimizmu netrykšta. Vieni jau regi šiokių tokių rinkos atsigavimo daigų, bet dauguma prognozuoja dar mažiausiai vienus sunkius metus.

Liūdniausios gaidos girdėti tų, kurių apyvarta per krizę sumenko labiausiai, balsuose. Tarkime, kirpyklų ir grožio paslaugų industrija susitraukė kone 50 proc. “Žmonės dabar prašo tokių šukuosenų, kad galėtų kuo ilgiau “ištempti” iki kito kirpimo, moterys vėl pradėjo plaukus dažytis namie”, – vardija Vilniaus grožio salono “Ars Loretta” savininkė Loreta Povilavičiūtė. Pasak jos, šiame versle dabar ypač sunku – išlaidos vandeniui, elektrai čia visuomet didelės, mokesčiai padidėjo, o apie paslaugų branginimą klientams negali būti nė kalbos.

Tokia pat nepalankių aplinkybių visuma žlugdo ir odontologijos verslą – jo apyvarta per metus smuko beveik 30 proc. Pasak Odontologų rūmų pirmininkės Anastazijos Tutkuvienės, iš dalies taip nutiko dėl to, kad žmonės visų pirma atsisakė nebūtinų estetikos, sudėtingo protezavimo ir implantavimo paslaugų. “Bet gerokai sumažėjo ir dantų taisymo procedūrų. Bijome, kad per kelerius metus vėl grįšime į nepriklausomybės pradžią, kai lietuviai vaikščiojo sukirmijusiomis burnomis”, – liūdnai sako ji.

Nei grožio, nei odontologijos paslaugų sektoriaus atstovės greito pagerėjimo nesitikti. “Žmonės dar ilgai vengs išlaidauti, lepindami save nebūtinomis grožio procedūromis”, – mano L.Povilavičiūtė.

O A.Tutkuvienė pabrėžia, kad labai daug Lietuvos dantų gydytojų labai rimtai svarsto apie emigraciją – jiems čia vis sunkiau išlaikyti savo kabinetus.

Tuo tarpu prekybininkai šiokio tokio pagerėjimo tikisi jau šiemet. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas prognozuoja, kad vasarą didesnių prekybos apimčių dar gali ir nebūti – šį sezoną žmonės patys užsiaugina daržovių ir vaisių. Tačiau rudenį jau tikimasi nedidelio apyvartos šuolio. “Bet kalbame labai atsargiai – didėjantį vartotojų optimizmą gali lengvai nusverti emigracijos ir nedarbo mastas”, – sako jis.

Kol kas dar visai menku pagerėjimu džiaugiasi ir kurortų verslininkai. Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas sako, kad jau pirmieji šių metų mėnesiai buvo sėkmingesni nei pernai. “Dar daugiau gerų ženklų matome prasidėjus vasaros sezono rezervacijai – norinčiųjų pas mus ilsėtis po truputį daugėja”, – džiaugiasi jis. Tačiau didesnių pajamų druskininkiečiai šiemet dar neplanuoja – svečius vis dar teks vilioti didelėmis nuolaidomis. “Kitaip jų čia nesusigrąžinsime”, – mano verslininkas.

N.Mačiulis prognozuoja, kad vartojimo ir kartu ekonomikos atsigavimas Lietuvoje nebus spartus, bet teigiamų pokyčių pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Visų pirma dėl to, kad šalies gyventojus mažiau slėgs namų šildymo išlaidos.
“Prognozuojant vartojimo tendencijas, reikia žiūrėti į bedarbių skaičiaus pokyčius, vartotojų pasitikėjimo indeksą, paskolų palūkanų normas ir finansavimo sąlygas. Sumažėjęs – ar bent jau nedidėjantis – nedarbas leis mažiau nerimauti dėl ateities, o pinigų turintys gyventojai pradės aktyviau vartoti”, – aiškina ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, nors paskolų palūkanų normos jau reikšmingai sumažėjo, o kai kurie bankai ėmė aktyviai reklamuoti vartojimo paskolas, gyventojai dar tikrai kurį laiką neskubės skolintis vartojimo išlaidoms padengti.

Seimo nariai per pirmus tris šių metų mėnesius, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, parlamentinei veiklai išleido maždaug 400 tūkst. litų mažiau. Seimo pirmininkės atstovo Juozo Ruzgio pateiktais duomenimis, sausio – kovo mėnesiais parlamentinei veiklai Seimo nariai išleido apie 848 tūkst. litų. Tuo metu paskutinį praėjusių metų ketvirtį parlamentarai išleido 1,25 mln. litų.

Parlamento vadovė Irena Degutienė trečiadienį sakė, kad sugriežtinus parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, atsirado daugiau skaidrumo ir padidėjo Seimo narių sąmoningumas.

“Tai iš tikrųjų yra visiškai kita situacija, negu kad buvo anksčiau, ir svarbiausia, kad atsirado ir viešumas, ir skaidrumas, ir parlamentarų sąmoningumas”, – “Žinių radijui” teigė I.Degutienė.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausančios politikės, tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, nėra jokioje kitoje institucijoje.

“Turbūt tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, jūs jokioje institucijoje nerasit, todėl, kad tai yra ir vieša, kiekvienas galim tinklapį Seimo atsiversti, ir kas ketvirtį pasižiūrėti, kaip ir kur buvo panaudotos mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos parlamentarų parlamentinei veiklai”, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Seimo nariams pateikus pirmojo šių metų ketvirčio parlamentinių išlaidų panaudojimo ataskaitas, I.Degutienės teigimu, “kuriozų” jose nebėra.

“Tokių kuriozų, kur būdavo perkami servizai ar maisto produktai (…) tikrai nebėra”, – sakė politikė.

Praėjusių metų lapkritį Seimo valdyba pritarė pataisoms, griežtinančioms parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, o šių išlaidų kontrolė perduota Seimo kanceliarijos Finansų departamentui.

Nuspręsta nebeleisti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudoti įvairiems mokymams, kursams, nakvynei Lietuvos viešbučiuose, svečių maitinimui.

Parlamentarai taip pat yra priėmę Seimo Statuto pakeitimus, kuriais nuo 3,2 tūkst. litų iki maždaug 2 tūkst. litų per mėnesį sumažintos reprezentacijai ir parlamentinei veiklai skirtos lėšos.

Iniciatyvos mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas bei griežtinti jų kontrolę kilo, kai paaiškėjo, jog parlamentarai už šiuos pinigus įniko nuomotis prabangius automobilius.

Vilniečių mokytojos Ingridos ir valstybės tarnautojo Giedriaus Galkauskų šeima nuo krizės nukentėjo palyginti nedaug: abudu jie ir toliau dirba mėgstamą darbą, tik tiek, kad bendros pajamos dėl atlyginimų mažinimo sumenko maždaug penktadaliu. “Tai privertė racionaliau tvarkyti savo biudžetą”, – sako Ingrida. Du moksleivius auginančiai šeimai tikrai netenka taupyti maisto kokybės sąskaita, bet ir ši išlaidų eilutė sumenko – tiesiog dabar atidžiau planuojami savaitės pirkiniai, mažiau išleidžiama nebūtiniems priedams, pusfabrikačiams.

Labiausiai sumažėjo Galkauskų išlaidos pramogoms. “Kinas mūsų keturių asmenų šeimai – jau nemenkos išlaidos. Vaikų gimtadienius irgi švenčiame nebe pramogų kampeliuose, o namuose. Pietus restorane valgome jau daug rečiau. O atostogas užsienyje pernai pakeitėme Lietuvos pajūriu, tas pats bus ir šiemet”, – vardija ponia Ingrida.

Panašiai savo šeimos biudžetą teko pertvarkyti ir, rodos, su paprastųjų mirtingųjų rūpesčiais nesusiduriančiam elitui. Štai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad jo šeimos pajamos sumenko maždaug 30 proc. Jis yra pagrindinis šeimos, kurioje auga dvyniai, maitintojas – žmona Ieva studijuoja archeologiją ir kol kas neturi nuolatinių pajamų.

“Labiausiai nukentėjo laisvalaikis ir pramogos. Anksčiau neretai skrisdavome ilsėtis į užsienį, o dabar tokią kelionę suplanuojame tik kartą per metus”, – pasakoja ministras. Šeima taip pat stengiasi mažiau išleisti degalams: Klaipėdoje studijuojanti žmona kelionei dabar kooperuojasi su bendramoksliais arba išvykos planuojamos taip, kad uostamiestyje vienu metu savo reikalus susitvarkytų abudu sutuoktiniai.

Beje, E.Masiulis taip pat atsisakė ir periodinės spaudos prenumeratos. Tačiau išlaidų maistui jo šeimai karpyti netenka – padėtis dar nėra tokia bloga. “Tik tiek, kad vietoj ankstesnių 130 kg dabar sveriu 100 kg – tai ir suvalgau mažiau”, – geros nuotaikos nestokoja E.Masiulis.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad vartojimas Lietuvoje sumažėjo ne tik dėl nurėžtų atlyginimų, padidėjusio nedarbo, pablogėjusių finansavimo sąlygų, bet ir dėl psichologinių veiksnių. Šiandien tik būtiniausias vartojimo prekes perka ir tie žmonės, kurių pajamos nesumažėjo.

“Taip elgiamasi dėl to, kad dvejojama dėl ateities pajamų ir bandoma pasiruošti juodai dienai. Net ir tie, kurie turi užtektinai pajamų ir nedvejoja dėl savo galimybių pakankamai užsidirbti ateityje, gali atidėti vartojimą, nes ateityje tikisi, pavyzdžiui, kainų mažėjimo”, – mano ekspertas.

Ir dar kokia nesąmonė, pritars daugelis. Juk dėl savo turtelio nieko negaila, ir apie jokį taupymą čia negali būti nė kalbos. Turime jus patikinti, kad taupyti – nereiškia gailėti pinigėlių. Taupyti – tai protingai juos leisti.

centr

Vos pravėrus vaikų prekių parduotuvės duris nesunku pamesti galvą – prekės gražesnės viena už kitą, o ir visos tokios reikalingos… Bet ar tikrai? Kaskart, ypač prieš perkant didesnį daiktą, verta pasvarstyti, ar jo tikrai reikia arba reiks taip dažnai, kad nebus gaila išleistų pinigų. Pavyzdžiui, maniežas – puikus daiktas daug keliaujantiems. Bet jei keliauti daug nežadate… O jei maniežą ketinate naudoti kaip saugią vietelę pažaisti, verta pasvarstyti, ar jums nepakaks ant grindų patiestų pataliukų – juk net ir manieže vaiko visiškai be priežiūros palikti negalėsite. Arba galima įsigyti pripučiamą baseinėlį, kuriame bus galima ne tik žaisti, bet ir vasarą įpylus į jį vandens pasipliuškenti.

Naujas ar nenaujas?

Ar kūdikystė bus mažiau graži, jei mažylis gulės ne šio sezono ar spalvos vežimėlyje? Tikrai ne, o štai keliasdešimt ar kelis šimtus litų už tai permokėsite. Svarbiausia, kad daiktas būtų kokybiškas. Ir nebūtinai jis turi būti naujas. Dėvėtą vežimėlį, lovytę ar maitinimo kėdutę galima nusipirkti netgi dvigubai pigiau.

Vienintelis daiktas, kurio iš didžiųjų pirkinių sąrašo specialistai pirkti iš antrų rankų nerekomenduoja, tai automobilinė kėdutė. Nebent būtumėte įsitikinę, kad ji nebuvo patekusi net į menkiausią eismo įvykį ar kitaip pažeista. Net jei karkasas nepažeistas, dar nereiškia, kad nėra plika akimi nematomų pažeidimų, pavyzdžiui, galbūt ne tokia, kokia turėtų būti, sagtis ar kėdutės viduje nutrūkusios spyruoklės.

Daugkartinės sauskelnės – pigiau

Daugelis tėvelių juokauja – tiek, kiek jie išleido mažylio vienkartinėms sauskelnėms, būtų galėję ir automobilį nusipirkti. O kur dar nenatūraliose medžiagose šuntantis vaikučio užpakaliukas ir noras neteršti gamtos. Todėl vis daugiau šeimų renkasi daugkartines sauskelnes. Jų kaina gąsdina tik iš pradžių, bet verta paskaičiuoti, kad jų nereikės labai daug, o užteks labai ilgam. Mamų patirtis rodo, kad jas reikia keisti tik du tris kartus dažniau nei sintetines – taigi pakaks kokių dvylikos. Išeis dvi pamainos po šešias – kol vienos džius, mažylis segės kitas. Be to, vilnonių įklotų galima neskalbti, tik padžiauti – mat jose yra lanolino, kuris pats natūraliai valosi. Aišku, tai priklauso ir nuo šlapimo kiekio – jei gausiai permerkta, aišku, teks plauti.

Beje, ekologinių prekių parduotuvėse prekiaujama ne tik sauskelnėmis ir įklotais, bet ir tikros vilnos (su lanolinu) siūlais, iš kurių pigiau bus pačioms juos ir nusimegzti. Nagingesnės mamos, nusižiūrėjusios “modelius”, nemato sunkumų sauskelnes pačios pasisiūti.

Drabužėlius perkame truputį didesnius

Pirkite tiek, kiek reikia. Tai – svarbiausia taisyklė. Žinokite, kad tikrai dar kažką gausite dovanų ar paveldėsite. Galiausiai spinta tiesiog lūš nuo drabužėlių ir tikrai liks tokių, kuriais apsivilksite vos kelis kartus. Pirkite drabužėlius ne todėl, kad jie yra gražūs, o todėl, kad jų tikrai reikia. Grįžus iš ligoninės mažam žmogučiui pakanka maždaug penkių kasdienės aprangos komplektų – tiek gana, kad išskalbus nereikėtų baimintis, ar spės išdžiūti.

Praktiškiau drabužėlius pirkti truputį didesnius, nei reikia. Jei bus didoki, sumažės užlenkus rankovių kraštelius ar ant šliaužtinukų užmovus kojinaites.

Nuo atpylinėjimų marškinukus galite saugoti seilinukais, kurių prireiks ir vėliau, kai mažieji jau kabins košę. Pirkdami atkreipkite dėmesį, ar seilinuko antroje pusėje yra neperšlampama medžiaga.

Atkreipkite dėmesį į išpardavimus. Gal negausite trokštamos spalvos, bet jei kainuos trigubai pigiau – ir galvos dėl to nesuksite.

Neatsisakykie nenaujų, bet tvarkingų viršutinių drabužėlių – juk iki trejų metų bet koks drabužis būna nešiojamas ilgiausiai tris keturis mėnesius. Po to keičiasi oras, paauga vaikas, todėl taip ir lieka nesunešiotas. Tik net ir gavę švarius drabužėlius nepatingėkite jų dar kartą išskalbti ir išlyginti. Ortopedai tik pataria pernelyg nesižavėti paveldėtais batukais, kurie ištampyti pagal buvusio savininko pėdos išlinkimus, todėl gali pakenkti naujojo šeimininko kojytei. Na, nebent batukai buvo nešioti labai nedaug, viduje nėra įspausti buvusio savininko pėdos kontūrai, nenuvaikščiotas padas ir nėra raukšlių ties batuko nosyte.

Kalno žaislų tikrai nereikia

• Nieko nauja nepasakysime – pirmaisiais mėnesiais mažiesiems pats geriausias žaislas yra mama. O ir vyresniems vaikams už žaislus svarbiau, kad su jais būtų žaidžiama.

• Kartkartėmis dalį žaislų sukraukite į maišą ir paslėpkite. Po kurio laiko juos ištraukus jie bus ne mažiau brangūs nei naujieji.

• Retkarčiais galite žaisliukais pasikeisti su kitomis panašaus amžiaus vaikučius auginančiomis mamytėmis. Beje, šis patarimas tinka ir ketinant pirkti naują žaislą, kad įsitikintumėte, jog jūsų atžalai jis patiks.

• Dabar sparčiai populiarėjanti paslauga – žaislų nuoma. Juk kokybiški žaisliukai neretai kainuoja ne vieną šimtinę. Ir nėra jokios garantijos, kad mažyliui jis po savaitės kitos nepabos.

Naminis maistas – ne tik skaniau

Maitinančios savo pienuku mamos ne tik rūpinasi vaikučio gerove, bet dar ir sutaupo. Tačiau pradėjusiems ragauti rimtą maistą mažiesiems prireikia visokių košelių ir tyrelių, kainuojančių ne vieną litą. Ne, tikrai nesiūlysime dabar parduotuvių lentynose pradėti ieškoti pačių pigiausių maisto produktų. Jei jau maitinate pirktiniu maistu iš indelių, pabandykite rasti gamintojų atstovus – gali būti, kad pavyks su jais susitarti, jog dideliais kiekiais galėsite įsigyti tiesiai iš jų. Arba kuo daugiau gaminkite patys.

Vietoje užpilamų kruopų košelių ne ką sunkiau pasiruošti namų gamybos greitai paruošiamų košių. Tiesiog sumalkite ekologiškas kruopas trintuvu – tuomet užpylus jas verdančiu vandeniu pavirti teks vos kelias minutes.

Jogurtui “padauginti” tereikia turėti natūralaus jogurto ir pieno. Pieną užvirinkite (jei norite riebesnio jogurto, virinkite ilgiau – apie 20 minučių). Kad pienas neprisviltų, iš pradžių galite įpilti truputį vandens. Tada jogurtą dėkite į atvėsintą pieną (jei norite, pavyzdžiui, pusės litro jogurto, prireiks tiek pat pieno ir kelių šaukštų jogurto), tik atkreipkite dėmesį, ar tinkama jo temperatūra (turi būti maždaug 40 laipsnių) – jei bus per aukšta, žus jogurto bakterijos, o jei per žema, pienas nevirs jogurtu. Norėdami patikrinti, įkiškite švarų pirštą į pieną ir neskubėdami suskaičiuokite iki penkiolikos – turi būti ne per karšta. Tada masę uždenkite ir palikite bent šešioms valandoms kambario temperatūroje. Kad jogurtas būtų skanesnis, galite jį pagardinti šaldytomis uogomis arba uogiene.

Varškės galite pasigaminti iš surūgusio pieno. Jį pašildykite ant viryklės – tik neperkaitinkite, nes varškė bus sausa. Tada pilkite į sietelį ir palikite nuvarvėti.