Miranda 86 photo-D.Matvejevas©

Aktorė Airida Gintautaitė laiko poilsiui neturi. Iš karto po Oskaro Koršunovo spektaklio “Miranda” premjeros ji išlėkė į “Oskaro” laureato Gabriele Salvatoreso juostos “Sibirietiškas auklėjimas” filmavimą (angl. Siberian Education“). Jame A.Gintautaitė vaidina kartu su garsiu amerikiečių kino aktoriumi Johnu Malkovichiumi.

Filmavimas aktorei prasidėjo jau ketvirtadienį, ankstyvą rytą po spektaklio premjeros. Per naktį aktorė iš neįgalios 7 dešimtmečio bute įkalintos Mirandos persikūnijo į Padniestrėje 1985-1995 metais gyvenančią Aną. A.Gintautaitė vaidina pagrindinio filmo herojaus, be tėvo likusio Kolymos motiną, o J.Malkovichius – jo senelį Kuzią. Abu jie jaunuolį moko gyvenimo tiesų, o svarbiausia – kaip nepasiduoti sovietų valdžiai.

Aktorius J.Malkovichius yra filmavęsis tokiuose garsiuose filmuose kaip „Perskaityk ir sudegink“, „Transformeriai: tamsioji mėnulio pusė“, „Laumės vaikas“ su Angelina Jolie, 1999-aisiais buvo sukurtas filmas „Būti Džonu Malkovičiumi“ (angl. „Being John Malkovich“), kur jis vaidina savo netikrą versiją.

Italų režisieriaus G.Salvatoreso filmas Vilniuje pradėtas filmuoti rugsėjo mėnesį, o ekranuose turėtų pasirodyti kitų metų pabaigoje. Filmavimas gali trukti iki žiemos pabaigos, tad A.Gintautaitei teks derinti darbą teatre su kinu.

Jau kitą savaitę ji vėl sės į sovietmetį menantį fotelį Ūkio banko teatro arenoje Vilniuje, kur rugsėjo 29, 30 d. bus parodytas naujausias režisieriaus O.Koršunovo spektaklis “Miranda”. Belaukiant filmo tai vienintelė galimybė išvysti puikią aktorės A.Gintautaitės vaidybą.

Naujausias O.Koršunovo spektaklis rodomas rugsėjo 29, 30 d.d., lapkričio 22, 24 d.d., gruodžio 1, 2 d.d. Bilietus platina “Tiketa”. Daugiau informacijos www.okt.lt

Po ilgos pertraukos OKT/Vilniaus miesto teatras rugsėjo 20 dieną atveria salių duris teatro išsiilgusiai publikai.

Praėjusį sezoną žiūrovus sukrėtęs geriausiu metų spektakliu pripažintu M.Gorkio “Dugne”, šįkart režisierius Oskaras Koršunovas intriguoja premjera – spektakliu “Miranda”, kurio pavadinimas lotyniškai reiškia stebuklą.

„Mirandos“ – O.Koršunovo inscenizacijos pagal W.Shakespeare‘o „Audrą“ ir kitus kūrinius premjera įvyko jau vasarą festivaliuose Vengrijoje ir Lenkijoje. Rugsėjo 20, 21 d. „Miranda“ bus parodyta Vilniaus scenoje – Ūkio banko teatro arenoje.

Spektaklyje vaidmenis atlieka tik du aktoriai: Airida Gintautaitė ir Povilas Budrys. Po premjeros užsienyje aktoriai sulaukė daugybės žiūrovų ir kritikų pagyrų.

„P.Budrys ir A.Gintautaitė jau pirmuosiuose „Mirandos“ epizoduose kuria vientisus, įtikinančius ir psichologiškai pagrįstus savo veikėjų portretus. Be abejo, didžiausias šiuo atveju ko gero yra režisieriaus nuopelnas, bet lietuvių aktorių vaidmenys šiame festivalyje yra vieni iš geriausių, o gal ir patys geriausi“, – rašė Mirosławas Baranas Lenkijos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ po W.Shakespeare‘o festivalio Gdanske, kuriame buvo parodyta ir „Miranda“.

Pastebėta neliko ir dailininko Dainiaus Liškevičiaus iki smulkmenų apgalvota scenografija bei kompozitoriaus Antano Jasenkos muzika.

Aktoriui P.Budriui šis teatro sezonas ypač darbingas: vienu metu jis dirba ne tik su O.Koršunovu, bet ir su režisieriais Jonu Vaitkumi bei Gintaru Varnu.

„Repeticijos su O.Koršunovu buvo labai įdomios ir netikėtos, – pasakoja P.Budrys. – Pats Oskaro pakvietimas man buvo nelauktas, nes niekada nebuvau su juo dirbęs ir nemaniau, kad teks. Spektaklio sprendimas labai drąsus, jį Oskaras man papasakojo iškart, per pirmą susitikimą. Ir repetuodami nesiginčijome, dirbome laisvai ir aktyviai. Keistas dalykas, bet būna ir taip. Susikalbi iškart“, – aktorius pasakojo teatro kritikei Rūtai Oginskaitei interviu, publikuotame „Lietuvos ryte“.

Kokį drąsų spektaklio sprendimą sugalvojo režisierius ir kokios paslaptys, intriguojančios „Mirandos“ plakatuose visame mieste, bus atskleistos, galima pamatyti jau šį antradienį ir trečiadienį, rugsėjo 20, 21 d., 19 val. Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3). Bilietus platina „Tiketa“.

Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas Vakarų regione – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pradeda Jubiliejinį 25-ąjį sezoną. Režisierius Ramūnas Kaubrys per devynerius vadovavimo teatrui mėnesius kolektyvą sutelkė kūrybingam darbui, todėl prasidedančio sezono repertuaras pasižymi ne vien naujų pavadinimų skaitlingumu, bet ir atskleidžia pagrindinę siekiamybę – žiūrovams parodyti įdomius savo turiniu, pasižyminčius atlikimo kokybe muzikinius renginius.

Rekordinis premjerų skaičius

Jau rugsėjo mėnesį žiūrovai pamatys net keturių muzikinių spektaklių premjeras: J. Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“, G. Puccinio operas „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“, H. Purcello „Didonę ir Enėją“, muzikinę pasaką F. Poulenco „Drambliuko Babaro istorija“. Iki Naujųjų metų pradžios – šokio spektaklio „Meilės uostas“ premjerą ir du atnaujintus pastatymus – P. Abrahamo operetę „Balius savojoje“ bei šokio spektaklį „Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzollos muziką, F. G. Lorcos pjesę.

Simboliška, kad teatras šventinį sezoną rugsėjo 22 d. pradės J. Bock, J. Stein, S. Harnick miuziklu „Smuikininkas ant stogo“. Spektaklyje užimti visi solistai, choro dainininkai, šokėjai, scenos darbininkai. Pastatymo režisierius ir choreografas Jan Szurmiejus (Lenkija), pavasarį viešėjęs teatre, džiaugėsi atlikėjų meistriškumu ir galimybe bendradarbiauti, nes teatras yra vienintelis Lietuvoje, turintis repertuare šį miuziklą. Spektaklis viešai rodomas, įsigijus MTI licenciją.

Rugsėjo 23-iąją vyks G. Puccinio vienaveiksmių operų „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ vakaras. Režisierės Yanos Ross (JAV), scenografo Marijaus Jacovskio, kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės, videodailininkės Eglės Eigirdaitės darbas sulaukė to, kas šiandieninėje teatrų panoramoje pasitaiko retai – vienodai gerų ir kritikų, ir žiūrovų atsiliepimų.

Rugsėjo 24 d. bus rodoma H. Purcello opera „Ddonė ir Enėjas“ anglų kalba. Joje sėkmingu režisūriniu debiutu savo karjerą pradėjo Karina Novikova. Tragišką Kartaginos karalienės Didonės ir Trojos didvyrio Enėjo meilės istoriją jaunai režisierei padėjo atskleisti teatro vyr. chormeisterio ir dirigento, kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo parengta nauja šio muzikinio veikalo instrumentuotė, kuri yra moderni ir pasižymi nauju požiūriu į barokinę muziką.

Rugsėjo 25 d. Kolonų salėje bus galima pamatyti H. Poulenco muzikinę pasaką „Drambliuko Babaro istorija“. Artistų penketukui – Aurelijai Dovydaitienei, Šarūnui Juškevičiui, Redai Jucevičienei, Jūratei Gedminienei ir Stasiui Rezgevičiui kliuvo nelengvas išbandymas, nes pasakojimas kuriamas čia ir dabar, iš labai arti stebint įvairaus amžiaus publikai. Jau galima pasakyti, kad režisierė Rima Sasnauskaitė, scenografijos ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė sukūrė išradingą edukacinį vaidinimą mažamečiams vaikams, kurį su didžiausiu malonumu žiūri ir vaikai, ir suaugusieji.

Nuotaikingas šokio spektaklis „Meilės uostas“ pirmą kartą teatro scenoje bus pristatytas spalio 1 ir 2 dienomis. Po pasirodymų atvirose lauko aikštelės griausmingų publikos susižavėjimų sulaukė ne tik artistiški teatro šokėjai, šiuo pastatymu debiutavę choreografė Jolanta Milčienė ir režisierius Virginijus Pupšys, bet ir gyvai džiazo standartus atliekanti grupė „The West Coast“, kurios puošmena – dainininkė Edita Bodrovaitė.

Bus atnaujinti žiūrovų pamėgti spektakliai – P. Abrahamo operetė „Balius savojoje“ ir šokio spektaklis „Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzollos muziką, F. G. Lorcos pjesę. Operetėje „Balius Savojoje“ yra daug efektingų muzikinių numerių, komiškų situacijų, kurios nutinka poilsiaujantiems bet kurios šalies kurorte, nors pagal siužetą veiksmas vyksta Prancūzijos Nicoje. Šokio spektaklyje „Kruvinos vestuvės“, kurio libreto autorius ir choreografas Jurijus Smoriginas, taip pat verda meilės aistros, bet jau kitokios, pasibaigiančios tragiškai – Jaunojo ir Jaunosios mirtimi. Artimiausiu laiku atnaujintą šokio spektaklio „Kruvinos vestuvės“ premjerą numatyta parodyti spalio 15, o operetės „Balius Savojoje“ – lapkričio 11 dienomis.

Nauji projektai ir naujos koncertinės programos

Rugsėjo 29 d. pirmą kartą teatre vyks tęstinis tarptautinis projektas – koncertas „Jūros mūzos“, skirtas Tarptautinei muzikos dienai ir Klaipėdos narystės Baltijos miestų sąjungoje 20-mečiui. Projektu „Jūros mūzos“ siekiama prisidėti prie naujų tarpkultūrinių projektų, paremtų jūrinės tapatybės koncepcija. Žodžio „jūra“ sąvoka čia suprantama kaip mediumas, jungiantis skirtingas tautas, valstybes, istorinius laikotarpius bei meno tradicijas, taip pat – kaip įkvėpimo šaltinis ar svarbiausia menininko kūrybos tema.

Baltijos miestų sąjunga (UBC) – savarankiška organizacija, kurios tikslas – miestų narių demokratijos, ekonomikos, socialinio gyvenimo, kultūros ir aplinkos apsaugos vystymasis. Ji vienija daugiau nei 100 Baltijos regionio miestų. UBC nariai: Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos miestai. Baltijos miestų sąjungos nare Klaipėda tapo 1991 m.. Tais pačiais metais į šią sąjungą įsijungė keletas Danijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių miestai. Šis mums geografiškai artimiausias regionas, deja, nėra plačiai žinomas menine, ypač muzikine, prasme.

Pagrindinė šių metų projekto „Jūros mūzos“ idėja – Baltijos jūros šalių kompozitorių kūrybos pristatymas ir atlikėjo iš užsienio pasirodymas. Šį kartą girdėsime Austrijoje studijuojančią smuikininkę, prestižinių tarptautinių konkursų, vykusių Čilėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse, laureatę Paulą Šūmanę iš Latvijos. Dalyvaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguos Modestas Barkauskas. Koncerte skambės kompozitorių J. Sibeliuso (Suomija), W. Stenhammaro (Švedija), C. Nielseno (Danija), E.Griego (Norvegija), E. Balsio, B. Dvariono (Lietuva), F. Mendelssohno (Vokietija) kūriniai. Projektą pristato dienraštis „Klaipėda“, projekto informacinis portalas – Kl.lt.

Kitas naujas teatro iniciatyva organizuojamas renginys – labdaros akcija-koncertas „Statykime naują teatrą!“.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Asociacija Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija yra paskelbusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos sklypo parinkimo atvirą architektūrinį-urbanistinį konkursą. Pasiūlymų vertinimas numatytas š. m. spalio 27 d. 13 val. Konkurso organizavimo išlaidos siekia 30 tūkstančių litų. Labdaros akcijoje-koncerte „Statykime naują teatrą!“ tikimasi surinkti reikiamas lėšas minėtam konkursui apmokėti ir tuo pačiu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę bei galimybę realizuoti modernaus Muzikinio teatro idėją.

Pirmoje labdaros akcijos-koncerto dalyje bus atliekama Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“, antroje – skambės gražiausios arijos, duetai iš operų ir operečių, populiarios klasikinės muzikos melodijos. Su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjais pasirodys Lietuvos operos žvaigždės Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Vilniaus ir Kauno muzikinių teatrų solistai Joana Gedmintaitė, Sandra Janušaitė (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Kristina Siurbytė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Ignas Misiūra, Lietuvos kariuomenės orkestras (diriguos kapitonai Egidijus Ališauskas, Dainius Pavilionis), teatro choras (vad. Vladimiras Konstantinovas) ir Klaipėdos „Žvejų“ rūmų mišrus choras „Cantare“ (vad. Artūras Dambrauskas). Visi atlikėjai koncerte sutiko dalyvauti be užmokesčio. Žiūrovai kviečiami prisidėti prie šios labdaros akcijos, įsigydami teatro kasoje kvietimus į koncertą. Kvietimas vienam asmeniui kainuoja 100, dviem – 160 litų.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sumanymą – surengti labdaros akciją-koncertą „Statykime naują teatrą!“ – palaiko LR kultūros ministerija. Renginys vyks spalio 23 d. (sekmadienį) 17.00 val. teatre. Projektą pristato dienraštis „Klaipėda“, projekto informacinis portalas – Kl.lt.

Pasak teatro vadovo Ramūno Kaubrio, trijų naujų teatralizuotų koncertinių programų („Operetė – mano meilė“ „Aš myliu miuziklą“, „Didysis kankanas“) parengimas yra savotiškas eksperimentas, kuriuo norima išsiaiškinti, ką labiau mėgsta publika – operetę, miuziklą ar scenos šokį. Galima būtų pridurti, kad programoje „Operetė – mano meilė“ išvysime publikos numylėtinius Deivydą Norvilą (Deivį) ir Renatą Voitechovskają, gruodžio 30-ąją šią porą – ir „Didžiajame kankane“. To paties pavadinimo koncerte gruodžio 16 d. dalyvaus grupės „Pikaso“ narys Deividas Bastys.

Mažųjų žiūrovų laukia kita staigmena – teatralizuotas koncertas „Spragtukas 3 D“, simfoninės muzikos gerbėjų – koncertas, skirtas dirigento Algio Jono Lukoševičiaus jubiliejui. Kolonų salėje bus parodyti kamerinės muzikos koncertai, vienas reikšmingesnių – „Kopų melodijos“, kuris dedikuojamas Neringos miesto jubiliejui, kitas – „Tuk tuk Kalėdos“, kuriame grieš šią vasarą teatre susibūręs ansamblis „Musica libera“. Pirmą kartą vyks ir vakarai-susitikimai „Debiutai“, jų metu maestro Eduardas Kaniava pristatys jaunuosius solistus Juditą Butkytę, Mindaugą Rojų, Loretą Karkauskaitę, Roką Spalinską.

Teatro bičiulio kortelė – ypatinga Jubiliejinio sezono dovana žiūrovams

Šalia naujų koncertinių programų ir premjerų į rugsėjo–gruodžio mėnesių repertuarą įtraukti ir žiūrovų pamėgti koncertai bei spektakliai: „Romansų vakaras“, J. Strausso operetės „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas“, G. Verdi opera „Traviata“, A. Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“, B. Pavlovskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykšukai“ bei kiti.

Pagrindinę sezono premjerą – Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“, kurią režisuos Kęstutis Jakštas, numatyta parodyti 2012 metų kovo 8 d. , o sezoną pabaigti – gegužės 13 dieną iškilmingu šventiniu koncertu, skirtu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 25-erių metų Jubiliejui.

Kadangi šį sezoną teatras mini 25-erių metų įkūrimo sukaktį, 250 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro žiūrovų, nusipirkusių po du bilietus be nuolaidos, bus apdovanoti teatro bičiulio kortelėmis. Su jomis, visą sezoną lankydamiesi Muzikiniame teatre, bičiuliai už bilietus mokės 25 % arba ketvirtadaliu mažiau nei kiti. Akcija prasidėjo rugsėjo 14-ąją ir tęsis 25 dienas – iki spalio 8-osios. Manome, kad, norintiems kuo daugiau pamatyti ir tuo pačiu tapti tikraisiais teatro bičiuliais, tai – dar viena labai gera naujiena.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inf., parengė Nijolė Jačėnienė

Matysime naujus Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo ir Yanos Ross spektaklius.

Naujasis teatrų sezonas pradedamas be ilgų įsibėgėjimų: jau praėjusį savaitgalį Klaipėdos muzikiniame teatre vyko dviejų Giacomo Puccini vienaveiksmių operų premjeros. Pasak režisierės Yanos Ross, “Sesuo Anželika” ir “Džanis Skikis” – itin skirtingų nuotaikų kūriniai: pirmojo siužetas atkuria nuo vaiko atplėštos ir vienuolyne įkalintos motinos dramą, o antrasis linksmai pasakoja apie sukčių, apsukriai pasinaudojantį šeimos narių kovomis dėl jiems nepriklausančio palikimo.
Tiek tragedija, tiek komedija scenoje tetrunka po valandą, o tai atitinka reginių išlepinto nūdienos žiūrovo pageidaujamą tempą. Spektaklio dirigentas – Juozo Domarko mokinys Dainius Pavilonis, pagrindinius vaidmenis atlieka Loreta Ramelienė, Mindaugas Rojus ir kiti uostamiesčio solistai.

Du Povilo Budrio vaidmenys

Jau šį antradienį į premjerą kviečia ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Šiuolaikinio Suomijos dramaturgo Juhos Jokelos pjesę “Fundamentalistai”, pasakojančią apie maištingą kunigą ir sektantų auka tapusią jo buvusią mylimąją, čia interpretuoja Jonas Vaitkus. Jo nuomone, klausimų apie mirtį ir gyvenimą, religiją ir tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – nesvarbu, ar jie būtų ateistai, ar katalikai, ar stačiatikiai, ar krišnaistai. “Kitas dalykas – kaip priartėjama prie sprendimų, kur link pasisuka keliai. Juk yra ir tokių, kurie pasiklysta, įstringa tarp religijų ir nebesupranta, kas su jais vyksta”, – tvirtina režisierius.
Premjeras pasikeisdami vaidins du aktorių duetai: Rasa Samuolytė ir Povilas Budrys bei Ramunė Skardžiūnaitė ir Remigijus Bučius.
P.Budrys kartu su kita aktore Airida Gintautaite pasirodo ir Oskaro Koršunovo “Mirandoje”, kurios premjera po vasarą vykusių pristatymų Vengrijos mieste Diuloje ir Lenkijos Gdanske pagaliau atkeliauja į Vilnių. Du aktoriai čia įkūnija daugybę Williamo Shakespeare’o “Audros” personažų, kurie režisieriaus valia perkelti į sovietinį daugiabutį. “Žmonių ištrėmimas į negyvenamą salą vyko visais laikais. Valdžiai nepatogiems žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo bandoma išsaugoti žmogaus dvasią”, – pasakoja O.Koršunovas.
Miranda, burtininko Prospero duktė, režisierių dažniausiai traktuojama kaip naivi princesė. “Tačiau ji sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai negyvenamų salų tremtyse kūrėjai užaugindavo savo mirandas”, – aiškina O.Koršunovas.

Režisuoja svečiai

Du spektaklius rugsėjį Lietuvoje žada pristatyti ir kviestiniai kūrėjai. Šiaulių dramos teatras savo aštuoniasdešimtmetį planuoja švęsti su Jevgenijaus Švarco “Šešėliu”, kurį režisuoja viešnia iš JAV Natalija Ogaj-Ramer kartu su įspūdinga kūrėjų komanda. Joje – ir žymus choreografas Borisas Moisejevas, ir mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, ir kompozitorius Zaza Marjanishvili, turintis didelę patirtį Holivude. Jubilienėje premjeroje pasirodys visas teatro aktorių sąstatas.
Rusijos režisierius Valerijus Griško Valstybiniame jaunimo teatre repetuoja garsųjį “Skrydį virš gegutės lizdo” pagal Dale’o Wassermano pjesę, sukurtą Keno Kesey romano pagrindu. Paskutinę rugsėjo dieną pasirodysiančioje premjeroje vaidins Andrius Bialobžeskis, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas ir kiti šio teatro aktoriai.
Dar vieną staigmeną žiūrovams žada smuikininkas Gidonas Kremeris ir jo vadovaujamas Baltijos šalių jaunimo kamerinis orkestras “Kremerata Baltica”. Maestro G.Kremeris ne tik grieš, bet ir pasakos apie savo kūrybinį likimą. “Visą gyvenimą nuoširdžiai dirbau dėl muzikos. Tikiuosi, kad keletas papasakotų istorijų tik sustiprins muzikos, kurią atliksime, teikiamų emocijų jėgą ir primins, kaip gimsta muzikos garsai”, – atskleidžia Nacionalinės premijos laureatas.

Sezono pradžios premjeros
Rugpjūčio 30–31, rugsėjo 10–11, 13–14 d. 19 val. LNDT fojė – “Fundamentalistai”. Rež. Jonas Vaitkus
Rugsėjo 20–21 d. 19 val. Teatro arenoje – “Miranda”. Rež. Oskaras Koršunovas
Rugsėjo 23 d. 19 val. Šiaulių dramos teatre – “Šešėlis”. Rež. Natalija Ogaj-Ramer
Rugsėjo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre – “Sesuo Anželika”, “Džanis Skikis”. Rež. Yana Ross
Rugsėjo 26 d. 18 val. Rusų dramos teatre – “Viskas apie Gidoną”. Atlikėjai – Gidonas Kremeris ir “Kremerata Baltica”
Rugsėjo 30, spalio 1–2 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – “Skrydis virš gegutės lizdo”. Rež. Valerijus Griško

Pirmąjį rudens savaitgalį Vilniuje švenčiamos “Sostinės dienos” vilniečiams ir gausybei miesto svečių parengė daug įvairiausių renginių, vienas įspūdingiausių numatytas šventės pabaigai – rugsėjo 4 dieną Katedros aikštėje rengiamas teatralizuotas koncertas “Bohemiečių svajonės”.

Pristatydama šį koncertą, režisierė Dalia Ibelhauptaitė prisimena pačią “bohemiečių” pradžią: “bohemiečių” idėja gimė iš noro supažindinti Lietuvos publiką su naująja jauna solistų karta, sukurti jauniems talentams namus, kur jie galėtų tobulinti savo aktorinius ir vokalinius talentus aukščiausiame profesionaliame lygyje. Praėjo 5 metai ir iš mažos svajonės išaugo didelis unikalus reiškinys – dešimt „bohemiečių“ turi įspūdingas tarptautines karjeras ir jau garsina Lietuvos operos tradicijas svetur, kiti seka jų pėdomis ir drąsiai užima svarbiausias pozicijas Lietuvos klasikinės muzikos pasaulyje. „Bohemiečių“ kuriami spektakliai tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu, o Vilniaus Kongresų rūmai – namais, į kuriuos jie grįžta po savo kūrybinių klajonių.

G. Puccini opera “Bohema” – apie jaunus menininkus, linksmai gyvenančius Paryžiaus mansardose, svajojančius apie meilę ir šlovę, idealiai tiko startui. “Bohemos” sėkmė pranoko visus jos sumanytojų – režisierės Dalios Ibelhauptaitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičius lūkesčius. Spektaklis buvo parodytas rekordinius 40 kartų ir davė pradžią galingam “bohemiečių” operos sąjūdžiui, apjungiančiam daug jaunų žmonių, kurie nori išsivaduoti iš senų nusistovėjusių tradicijų ir asocijuotis su moderniu mąstymu.

Per penkis metus įgyvendinta tikrai labai daug svajonių – “bohemiečių” repertuare šiandien net septynios operos. Visose griežia G. Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Rugsėjo 4 dieną visi kviečiami susirinkti į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur bus galima išgirsti ištraukas iš jau legenda tapusio “Bohemos” pastatymo, W.A. Mocarto “Užburtosios fleitos”, Lietuvą sukrėtusio “Svynio Todo” ir, aišku, naujausios „bohemiečių“ premjeros – “Onegino”.

“Bohemiečiai” dainuoja širdimi“, – sakė trupės senbuvė Asmik Grigorian, “mes suaugome vienas su kitu”. O žymiose Europos scenose dainuojančiam jos bendražygiui Edgarui Montvidui  kiekvienas „bohemiečių“ spektaklis –  tarsi susitikimas su mylimais klasės draugais. „Kai statėme „Bohemą“, net neįsivaizdavome, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje. Mes sukūrėme unikalų reiškinį Lietuvoje – teatrą, kuris daugeliui mūsų tapo namais“, – sakė solistas.

Prieš premjeras šios trupės dainininkai repetuoja nuo ryto iki nakties tarsi apimti transo, o „bohemiečių“ siela D. Ibelhauptaitė  dar ir prodiusuoja visą didžiulį operos gamybos mechanizmą, šliūkšteldama geros energijos dozę. “Dovana turėti tokią lanksčių, nebijančių rizikuoti drąsių menininkų komandą”, – didžiavosi D. Ibelhauptaitė, nuo pirmųjų „bohemiečių“ žingsnių ugdanti šias savybes.

Praėjusiais metais “Bohemiečiai” įtraukė į savo arsenalą netgi elektroninių spalvų – ryžosi improvizuoti su elektroninės muzikos kūrėjų komanda. Trupė su naujaisiais bičiuliais sukūrė elektroninės operos fantaziją XYZ ir atsigręžė į šiam neįprastam kūriniui labiausiai tinkamas, dar neišbandytas buvusių gamyklų ir loftų erdves.  Ta proga  „bohemiečiai“ sukvietę į talką vilniečius, iškuopė ir sostinės „Lietuvos“ kino teatrą. Premjeros vakarą jis atgijo po ilgų merdėjimo metų, buvo apgultas publikos. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. „Bohemiečiai“ nežinojo ir padarė.

Katedros aikštėje skambės ir keletas žymiausių operų arijų iš elektronines operos fantazijos XYZ.

“Bohemieciu svajonių” koncerte pasirodys Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Dauskurdis, elektronines muzikos kūrejas Few Nolder. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.

"Veido" archyvas

Palengva artėjančios vasaros šiluma į lauką pasimėgauti plūsta ir OKT/Vilniaus teatro gerbėjai, todėl tamsios teatro salės netrukus užsidarys iki kito sezono, o aktoriai išvyks gastrolių po pasaulį. Gegužės 11 d. OKT parodys paskutinį spektaklį – O. Koršunovo „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją“ pagal W.Shakespeare’ą.

"Veido" archyvas

Spektaklis, pirmąkart suvaidintas 2003 metais, yra vis dar gausiai lankomas ir mėgstamas tiek moksleivių, tiek vyresnių žiūrovų. Romeo spektaklyje įkūnys Gytis Ivanauskas, jo mylimąją Džuljetą – Rasa Samuolytė.

"Veido" archyvas

Aktorė yra pasakojusi, kad jai buvo sunku sukurti šį vaidmenį, kol nesuprato, kad Džuljeta gali būti bet kuri mergina. „Prisiminiau savo įsimylėjusią klasiokę, prisiminiau kažkokias įsimylėjimo stadijas, kurios buvo, kurios yra, ir man atsirakino vaidmuo nuo to atpažįstamumo. Supratau, kad Džuljeta yra ne kažkokia W.Shakespeare’o mergina, kuri įsimylėjusi sako tokius gražius tekstus, o kad ji gali būti kiekviena iš jūsų. Ir tu gali būti Džuljeta, jeigu taip įsimylėtum, jeigu tu taip mestumeisi stačia galva į tą istoriją. Ir nuo tada, kai pradėjau galvoti, kad ji nėra išskirtinė, tas atpažįstamumas atrakino ją“, – pasakojo Rasa.

"Veido" archyvas

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Eglė Mikulionytė, Giedrius Savickas, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Dainius Kazlauskas, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas ir kiti.

"Veido" archyvas

Spektaklis rodomas gegužės 11 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. Bilietus platina “Tiketa”. Bilietams taikomos nuolaidos.

Tryliktą kartą rengiamo festivalio žiūrovai žino: čia neverta tikėtis nei lengvos pramogos, nei snobiškai prašmatnių spektaklių. Tačiau “Naujosios dramos akcija” kiekvieną pavasarį leidžia nors fragmentiškai apčiuopti, kokius tikrovės klodus į sceną perkelia mūsų kaimynai, ir susiorientuoti, ar patys blizgame Europos avangarde.

Tiesa, lietuviškų pjesių “Naujosios dramos akcijoje” (NDA) neišvysime – joms skirti kiti teatro festivaliai. Tačiau lietuvių teatralų komandos interpretuos dvi pjeses, rudenį žadančias tapti Nacionalinio dramos teatro spektakliais ir kartu užimti neseniai žiūrovams atvertą naują erdvę – teatro studiją, kurioje telpa iki septyniasdešimties žmonių.

Pažįstantieji teatro koridorių dulkes, ko gero, ironiškai šyptelės: štai ką reiškia, kai NDA iniciatorius ir rengėjas Audronis Liuga tampa Nacionalinio dramos teatro meno vadovu… Antra vertus, kažkuo juk reikia keisti iš teatro repertuaro išgrūstas “bambas”.

Atvers būsimas premjeras

Pirmasis lietuvių spektaklis kuriamas pagal prancūzų dramaturgo ir režisieriaus Joelio Pommerat pjesę “Šitas vaikas”, kuri įvertinta Prancūzijos teatro kritikų asociacijos apdovanojimu kaip geriausias 2006 metų dramos kūrinys.

Remiantis Normandijos priemiesčių nepasiturinčių gyventojų pasakojimais, iš skirtingų perspektyvų vaizduojami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai. Šios pjesės skaitymą su savo vadovaujamo Muzikos ir teatro akademijos pirmo kurso aktoriais rengia aktorė Viktorija Kuodytė.

O suomių dramaturgo Juhos Jokelos “Fundamentalistų” skaitymą su dviem vienas kitą keisiančiais aktorių duetais (Rasos Samuolytės ir Povilo Budrio bei Neringos Bulotaitės ir Remigijaus Bučiaus) rengia režisierius Jonas Vaitkus.

Pjesėje, 2008 m. pelniusioje Šiaurės šalių Metų pjesės apdovanojimą, analizuojama religijos įtaka šiuolaikinių žmonių gyvenimui. Pasak režisieriaus, spektaklyje nebus jokių “pastatyminių” dalykų, viskas remsis aktoriaus žmogaus sąmone.

Spektakliai-diskusijos

Kitus festivalio spektaklius atveš svečiai iš Rusijos, Lenkijos ir Belgijos. “Naujosios dramos akciją” pradės avangardinės rusų kompanijos “Soundrama” spektaklis “Aš, kulkosvaidininkas”, šiemet nominuotas prestižiniam “Auksinės kaukės” apdovanojimui. Spektaklio režisierius Vladimiras Pankovas vadinamas jaunojo rusų teatro lyderiu. Pasitelkęs naują teatro kalbą jis mėgina tyrinėti šiuolaikinio jaunuolio, atsidūrusio karo pragare, jausmus.

Lenkų teatro novatorius Wojtekas Ziemilskis spektaklyje-paskaitoje “Mažas pasakojimas” bando suvokti istorinę praeitį ir apmąstyti savo santykį su artimu žmogumi, paskelbtu lenkų tautos priešu. Teatro, videomeno, choreografijos ir dailės elementus savo spektakliuose siejantis autorius klaus, kaip išvengti manipuliacijų praeitimi ir sutaikyti ją su asmenine patirtimi.

Belgų grupės “Campo” projektas “Optimizmo antologija” – unikali belgų rašytojo Pieterio De Buyssero ir kanadiečių teatro menininko Jacobo Wreno meninė akcija, sukurta iš įvairių pasaulio menininkų, politikų ir verslininkų atsakymų į jiems laišku išsiųstą klausimą, ką reiškia optimizmas XXI amžiuje. Abu kūrėjai diskutuoja, pasitelkdami netikėčiausią vaizdinę medžiagą. Pradėję nuo pesimistinio dabarties paveikslo, “Optimizmo antologijos” kūrėjai finale palieka šviesią viltį, pristatydami tikrą optimizmo įsikūnijimą – Bogotos mero lietuvio Antano Mockaus asmenybę.

Festivalio “Naujosios dramos akcija” programa

• Balandžio 28 d. 19 val. Menų spaustuvėje – “Aš, kulkosvaidininkas”. Dramaturgas Jurijus Klavdijevas, režisierius Vladimiras Pankovas.

• Gegužės 3 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre – “Optimizmo antologija”. Autoriai ir atlikėjai – Pieteris de Buysseras, Jacobas Wrenas.

• Gegužės 4 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre – “Mažas pasakojimas”. Autorius ir atlikėjas – Wojtekas Ziemilskis.

• Gegužės 6 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre – “Šitas vaikas”. Dramaturgas Joelis Pommerat, skaitymo vadovė Viktorija Kuodytė.

• Gegužės 7 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre – “Fundamentalistai”. Dramaturgas Juha Jokela, režisierius Jonas Vaitkus.

kinas_Lietuva 22

Apleisto “Lietuvos” kino teatro varžytinės vėl neįvyko – antradienį surengtose antrose kino teatro varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, trečiadienį informuoja “Vilniaus diena”.

Pradinė pastato, kuris priklauso bankrutuojančiai bendrovei “Rojaus apartamentai”, kaina siekė 13 mln. litų.

Per pirmąsias varžytines kovo 21 dieną kino teatrą su kiemo statiniais ir nuomojamu 40,52 aro žemės sklypu buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų.

Kada bus trečios kino teatro varžytinės, artimiausiu metu nuspręs kreditoriai.

“Objekto pirkimo procedūra būtų sudėtinga. Jis priklauso bankrutavusiai bendrovei. Kadangi bankai tokiems objektams pirkti lėšų neskolina, pirkėjui reikalingos nuosavo kapitalo lėšos, o tai labai sumažina investuotojų srautą”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius.

Kino teatrą buvo nuspręsta uždaryti 2005 metų rugsėjį. Vilniaus miesto taryba buvo patvirtinusi detalųjį planą, pagal kurį buvo leista jį nugriauti. Tačiau šiam sumanymui pasipriešino “Lietuvos” gerbėjai – jie pradėjo rengti protesto ir meno akcijas, įvairias peticijas.

"Veido" archyvas

Pirmojo operos sąstato Otelas – V.Vyšniauskas, Dezdemona – S.Stonytė ir Emilija – L.Jonutytė

Eimuntas Nekrošius “Otelo” interpretaciją pradeda nuo Jago, tyloje “kerpančio” iš scenos uždangos baltą šviesos kvadratą. Vėliau paaiškės, kad simbolinėje spektaklio kalboje ši spalva – tyrumo, skaistumo, meilės ir… deja, visų šių vertybių netvarumo ženklas.

Betgi grįžkime prie, rodos, niekuo kareivių minioje neišsiskiriančio Jago. Tokio draugiško, šnekaus, visiems aplinkiniams pasiryžusio padėti – savo vaikino, kurį paskutinį įtartum klasta ar išdavystėmis. Ir būtent todėl, kad aktorinės veidmainiškumo klišės išgaravusios be pėdsakų, darosi baugu. Nes nebežinai, iš kurio krėslo tave patį, gyvenimo artistą, su demiurgo ramybe stebi sau iš kelio “iškirpti” pasirengęs nematomas Jagas.

Svečias iš Estijos Atlanas Karpas pirmuosiuose “Otelo” spektakliuose puikiai susidorojo tiek su vaidybinėmis, tiek su vokalinėmis Jago vaidmens užduotimis. Taip puikiai, kad kol kas sunku nuspėti, kaip E.Nekrošiaus pastatytas spektaklis mūsų scenoje atrodys jam išvykus.

Nuolankumas ir gyvenimo geismas

Kiti antrojo spektaklio sąstato artistai scenoje jau pasirodė, taigi turim galimybę aptarti du ganėtinai skirtingus Otelus ir dar savitesnes, nors abi neabejotinai puikias Dezdemonas. Pirmoji, Sigutės Stonytės vaidinama, įkūnijo absoliutų besąlygišką nuolankumą, o antroji, Sandra Janušaitė, turėjo daugiau gyvenimo geismo ir sunkiau priėmė nepelnytą lemtį. Vokaliniu požiūriu S.Stonytė buvo pedantiškai tikslingai subtili, o S.Janušaitė – impulsyvesnė, gyvesnė, bet kartu artimesnė vaidmens interpretavimo tradicijai. Apskritai susidarė įspūdis, kad pirmosios “Otelo” sudėties spektaklis salėje skambėjo tyliau, o antrosios – garsiau, tarsi nematomas garso operatorius (arba dirigentas Gintaras Rinkevičius) būtų kilstelėjęs atlikėjų vidinius mikšerius.

Dėl to, be abejo, kalti ir du skirtingi Otelai. Svečias iš Sankt Peterburgo Marijos teatro Avgustas Amonovas – stiprus tenoras, pribloškiantis balso jėga ir mauriško pykčio pliūpsniais, tačiau jo interpretacijai stigo dramatinio nuoseklumo ir įtaigesnės plastikos. Įsiaudrinęs spektaklio pabaigoje stotingas A.Amonovo Otelas sugebėjo išvartyti kone visas negausias apvaliosios pakylos scenografijos detales: nuversti kėdę, paspirti sutuoktinių lovos puselę simbolizuojantį angelo sparną. Užsiropšti ant iš maišų suversto kalno rusų solistui irgi pasirodė nelengva užduotis – tik vargais negalais, “kalnui” rizikingai siūbuojant, A.Amonovas įstengė ant jo vienu keliu priklaupti.

Tuo tarpu Vaidas Vyšniauskas ant tos pačios maišų krūvos atrodė didingai, tarsi keršto žaibus Dezdemonai iš dangaus siunčiantis Dzeusas. Apskritai jo Otelas – judresnis, emocingesnis, o pavydi mauro prigimtis buvo nedviprasmiškai perteikta dar meilės dueto scenoje.

Tai svarbu, nes juk aplinkinių silpnybės – pagrindinis Jago užmačių įgyvendinimo įrankis.Jis savojo žaidimo nežaidžia aklai: atvirai manipuliuoja tiek Kasijaus atlapaširdiškumu, tiek Dezdemonos naivumu, tiek nežabotu Otelo pavydu.

Matydamas priešo silpnybes, savo tikslų gali siekti be kovos, nors pagarbos intrigomis veikiausiai nepelnysi. Koks mažas, pilkas ir nereikšmingas spektaklio finale lieka šis nuvainikuotas demiurgas, tačiau ar galėtume garantuoti, kad rytoj jo liguistos ambicijos neatgims naujais pavidalais?

Ranka glosto, ranka žudo

Todėl ir sakau: E.Nekrošiaus “Otelas” pirmiausia yra apie Jagą. Tokį, kuris nė iš tolo neprimena klastingo demono, o dedasi pačiu tikriausiu ir ištikimiausiu draugu. Tokį, kuris galėtų puikiai jaustis anaiptol ne vien venecijietiškuose rūmuose.

Neatsitiktinai tų rūmų spektaklio scenoje nėra daug: vienintelis bokštas, prireikus atstojantis kranto uolas. Laikas ir veiksmo vieta režisieriaus sąmoningai nublukinti. Beje, karpyta bokšto viršūnė primena ne ką kita, o žmogaus plaštaką – raktinį viso spektaklio vizualinį kodą.

Spausdamas kitam ranką, su viltimi palieki jamdalelę savęs. Atvertos plaštakos bando įtikinti, kad užantyje nesineši nei akmens, nei durklo. Suglaustos maldai rankos simbolizuoja amžinybę. Suspausti mylimųjų delnai – ištikimybės priesaiką. Ranka – tai ir angelo sparnas, ir guolis, kuriame gali jaustis saugus.

Vis dėlto ranka gali ne vien glostyti, bet ir žudyti. Išdaviko apkabinimas tolygus pražūčiai. Atskirti mylimųjų delnai primena luotus, palengva dreifuojančius mirties link.

O jei visa tai jums skamba pernelyg banaliai – atidžiai įsiklausykite: tikriausiai netoliese savo žirkles galanda dar vienas Jagas.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Svarbiausios operos poros: Tatjana ir Oneginas (A.Gregorian ir L.Pautienius) bei Lenskis ir Olga (E.Montvidas ir L.Grodnikaitė)

Jau įpratom, kad bohemiečių spektakliai dažniausiai prasideda ne scenoje. Štai ir “Onegino” viešoji istorija buvo pradėta šaudykloje – su nedviprasmiška aliuzija į garsiąją Onegino ir Lenskio dvikovą. Būtent tą, kurią įsivaizduoti perkeltą į brežnevinius laikus atrodė absurdiška.

Tačiau režisierei Daliai Ibelhauptaitei nieko nėra neįmanoma. Edgaro Montvido vaidinamas Lenskis čia – naivus, meilės miražuose beviltiškai pasiklydęs poetas; toks išties galėjo pasirinkti romantizmu dvelkiantį pamintos vyriškos savigarbos gelbėjimo būdą. Dauguma jo amžininkų tikriausiai būtų nesivarginę – užvažiuotų įžūliam varžovui, ir visa kalba.

Klausiate, iš kur sovietmečiu komunaliniame bute ėmėsi pistoletai? Ai, ko tik namuose nuo senų laikų neužsilikdavo. Ypač jei juose gyveno prašmatni prekybos bazės vedėja – tokia kaip Sigutės Stonytės vaidinama Larina. Ta pati, kuri išpūtusi dūmus nuorūkas kaskart sutrina batelio padu, o iš paskos su šluota ir metaliniu “viedru” atskubanti auklė (Irena Milkevičiūtė) kruopščiai naikina ponios paliktus pėdsakus.

Dramos tenka palaukti

Ar įmanoma žiūrovui, daugmaž pažįstančiam lietuvišką operos pasaulį, visa tai stebėti rimta veido išraiška? Betgi niekas to ir nereikalauja. Atvirkščiai – režisierė operos pradžioje linksminasi kartu su jumis, vienu metu eskizuodama ištisą glėbį buitinių mizanscenų. Kažkas glamonėjasi, kažkas barasi, kažkas kilnoja stikliuką ar stumdo šachmatų figūras.

Aplink pirmąsias operos arijas virte verda išoriškai neįmantrus, užtat emociškai intensyvus sovietmečio gyvenimas.
O štai ir Lenskis su svečiu – ką tik iš Vakarų atidardėjusiu frantu Oneginu (Laimonu Pautieniumi). Tačiau groteskiškų personažų balaganas tęsiasi, ir pamažu apima nerimas, kad jo užtaiso pakaks iki pat nelaimingos spektaklio pabaigos.

Nes Lenskis nusiplėšia marškinėlius, po kuriais didelėmis raidėmis ištatuiruotas mylimosios vardas – Olga, o ši, klausydamasi jo aistringų išpažinčių, nuobodžiaudama varto akis, abejingai kramto arba susikaupusi dailina manikiūrą (ryškiai šaržuotas Lioros Grodnikaitės personažas).

Ir tik Tatjanos laiško rašymo scenoje aplinkinis triukšmas pagaliau nutils ir mažame kambarėlyje prasidės tikroji, iki kraujo pažįstama pirmosios meilės drama. Sveiki atvykę į svečius pas Aleksandrą Puškiną.

Ankštai, bet jaukiai

Toliau atskleisti pastatymo intrigų nėra prasmės – patys viską išvysite. Tik pridursime, kad solistų ansamblis puikus ir jokių išlygų vokaliniam atlikimui dėl charakterinės vaidybos užduočių netaikoma. Na, gal tik Egidijaus Dauskurdžio Greminas kol kas neprilygsta šį vaidmenį Lietuvoje anksčiau atlikusio Vladimiro Prudnikovo bosui. Antra vertus, kas drįstų tvirtinti, kad profesorius geriau suvaidintų prašmatnios šiuolaikinio meno galerijos, kurioje rengiami Juozo Statkevičiaus madų pristatymai, savininką?

I.Milkevičiūtė, akivaizdu, irgi negalėtų varžytis su sodriais kitų pastatymų mecosopranais, tačiau kas žino – gal kuklios ir motiniškai šiltos auklės vaidmeniui psichologiškai netgi nepritiktų tvirtas apatinis balso diapazonas?

Neskubantis atsiskleisti L.Pautieniaus Oneginas visą spektaklį tarsi taupo save dramatiškam finalui, o štai Asmik Grigorian vaidinama Tatjana žiūrovų akyse iš kompleksuotos mergiūkštės virsta savimi pasitikinčia prašmatnia dama.
Vis dėlto daugiausiai žiūrovų ovacijų premjeriniuose spektakliuose sulaukė paranojiškas Edgaro Montvido Lenskis.

Nieko nuostabaus, juk Lietuvoje neteko girdėti nė vieno šio tenoro koncerto, kuriame nebūtų skambėjusios gražiausios tos pačios operos arijos. Preciziškai nugludintos, jos nepriekaištingai tinka lyriniam Edgaro balso tembrui.

Kaip ir nedidelė, sendaikčiais užgriozdinta Kongresų rūmų scena, dar sumažinta pulko Nacionalinio operos ir baleto teatro choro artistų, puikiai tiko ankštai sovietinei buičiai vaizduoti. D.Ibelhauptaitės sugebėjimas erdvės trūkumus paversti privalumais toks unikalus, kad net orkestro smuikų strykai, švytuojantys priešais pirmųjų eilių žiūrovų nosis, atrodo savaime suprantamas dalykas: pakentėkim, juk visiems vietos striuka.

Manot, pakeitę flanelinius chalatus į blizgančius J.Statkevičiaus kurtus apdarėlius, naminius kotletus – į frakuotų padavėjų nešiojamus užkandžius, o ankštus kambarėlius – į erdvias išpuoselėtas sales savaime tapsite laimingesni? Ir daugiau nebesisielosite, kad laimė buvo taip arti, tokia pasiekiama?..

O kaipgi ta grublėta, sutinusi, snieguotomis Vilniaus gatvėmis už virvės valkiota širdis?

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį išnagrinėjo buvusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio skundą dėl konkurso į teatro vadovus.

Sprendimą teismas skelbs balandžio 1-ąją.

Dėl teatro “komercializavimo” kritikuotas A.Večerskis aiškino, kad konkursas į LNDT vadovus buvo surengtas pažeidžiant procedūras – jis iš anksto nebuvo informuotas, jog jo pateikti dokumentai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse.

A.Večerskis teisme sakė, kad tik atėjęs į konkursą sužinojo, jog jam nebus leista jame dalyvauti – taip esą pažeistas penkių dienų terminas, per kurias nuo dokumentų pateikimo jis turėjo būti informuotas, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų.

“Jeigu žmonės sako, kad reikalauja skaidrumo, tai reikia ir iš savęs to reikalauti (…). Aš jums atvirai pasakysiu – kadangi didelio noro dalyvauti konkurse aš neturėjau, čia dabar principinis reikalas, nes mane skatino dalyvauti patys žmonės”, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė A.Večerskis.

Tuo metu Kultūros ministerijos atstovai teisme pabrėžė, kad A.Večerskis dėl to, kad buvo pripažintas supainiojęs interesus, nebūtų galėjęs eiti pareigų. Pasak ministerijos, tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kad apie jį būtų reikėję informuoti. Be to, draudimas būti paskirtam į pareigas jam įsigaliojo tik dieną prieš konkursą – t.y. nutrūkus darbo santykiams.

Spalio pabaigoje konkursą teatro direktoriaus pareigoms eiti laimėjo buvęs Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro (OKT) vadovas Martynas Budraitis. Jis į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismo posėdyje jis prašė A.Večerskio skundą atmesti.

Teatro vadovu siekęs būti perrinktas A.Večerskis iš konkurso buvo pašalintas gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) raštą, kuriame teigiama, kad A.Večerskis turi galiojančią nuobaudą – jis supainiojo interesus, nes įdarbino teatre savo žmoną Valeriją Večerskienę, jai ir teatre taip pat dirbusiai dukrai Jutai Večerskytei skyrė priedus.

A.Večerskis lapkričio pradžioje prašė VAAT nedelsiant sustabdyti konkurso vykdymą ir uždrausti pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, tačiau teismas šį prašymą atmetė.