Bankų paslaugos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, Lietuvoje veikia per 1200 bankomatų. Ir nors šiuo metu lietuviai bankomatais dažniausiai naudojasi tik norėdami išgryninti pinigų, specialistai pastebi, kad poreikis naudotis kitomis bankomatų funkcijomis didėja kartu su modernių mokėjimo būdų ir technologijų plėtra.
Ilgametę patirtį bankinių technologijų rinkoje turinčios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) technikos direktoriaus Tomo Bublio teigimu, Lietuvoje išnaudojama tik nedidelė dalis bankomatų funkcijų. „Šiuo metu Lietuvoje bankomatai išduoda grynuosius pinigus ir juos priima. Taip pat bankomatuose klientas gali pasikeisti savo kortelės PIN kodą ar pasižiūrėti paskutinių atliktų mokėjimo operacijų išrašus“, – aiškina T.Bublys.
Kaip pastebi BS/2 atstovas, bankomatų funkcionalumas ir pritaikymas konkretiems klientų poreikiams kiekvienais metais didėja. „Pasaulyje jau naudojami bankomatai, kurie leidžia klientui sumokėti už automobilio stovėjimą, komunalinius mokesčius, pasipildyti mobiliųjų operatorių sąskaitas, išsikeisti valiutą, atblokuoti mokėjimo kortelę, gauti mikrokreditą ar įsigyti lėktuvo bilietų ir užsisakyti viešbutį. Be to, kai kuriuose įrenginiuose įdiegta monetų priėmimo ir išdavimo funkcija“, – sako T.Bublys.
Raktas – mobilusis telefonas
Nemažai dėmesio gamintojai skiria ir bankomatų bei mobiliųjų telefonų integracijai, taip plėsdami savitarnos galimybes ir apsaugodami klientus nuo PIN kodo ar kortelės duomenų vagysčių. Naudotojams siūloma atlikti operaciją bankomate nenaudojant banko kortelės ir PIN kodo. Pakanka telefonu nuskenuoti bankomato ekrane rodomą QR (angl. ~Quick Response~) kodą ar įvesti telefono numerį ir gauti SMS žinutę su vienkartiniu prieigos prie savitarnos įrenginio slaptažodžiu. Beje, neretai tokie bankomatai į naudotojo telefoną atsiunčia ir čekį apie atliktas operacijas.
Esama ir tokių bankomatų, kurie veikia ne tik kaip savitarnos įrenginiai, bet ir spustelėjus specialų mygtuką pasitelkia į pagalbą banko personalą. Pavyzdžiui, tokiu bankomatu besinaudojantis banko klientas gali išsigryninti didesnę sumą, nei numatyta jo dienos limite. Naudotojas per bankomatą nusiunčia užklausą banko darbuotojui, o šis iš savo mobiliojo įrenginio leidžia atlikti norimą operaciją.
Nuskaito biometrinius duomenis
BS/2 atstovo teigimu, vis dažniau į savitarnos įrangą diegiami sprendimai, nuskaitantys biometrinius asmens duomenis. Kai kuriose pasaulio šalyse jau esama bankomatų, atpažįstančių klientus pagal plaštakos kraujagysles ar akies rainelę. „Biometrinių technologijų naudojimas ne tik patogus klientams, nes leidžia išgryninti pinigų ar atlikti kitas operacijas net ir tuo atveju, jei mokėjimo kortelė pamesta. Tai gerokai saugiau, nes biometrinių duomenų suklastoti neįmanoma – kiekvieno asmens jie unikalūs“, – komentuoja T.Bublys.
Savitarnos įrenginių gamintojai galvoja ir apie naudotojų patogumą. Kuriamos paprastos ir intuityviai atpažįstamos grafinės vartotojo sąsajos, populiarėja bankomatai su jutikliniais ekranais, kurių grafinės sąsajos labai panašios į daugumai jau įprastas planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sąsajas. Esama ir tokių sprendimų, kuriuose į pagalbą pasitelkiamos papildytosios realybės (angl. ~augmented reality~) galimybės. Išmaniajame telefone įdiegus specialią programą, ji padeda lengvai rasti bankomatą atvykus į nepažįstamą miestą ar, telefoną nukreipus į bankomatą, išmaniojo įrenginio ekrane matyti, kaip naudotis bankomatu: kurį mygtuką spausti, kas matoma savitarnos įrenginio ekrane.
Gyvi pokalbiai
Ateityje, BS/2 technikos direktoriaus teigimu, bankomatai teiks dar daugiau bankinių ir mažmeninės prekybos paslaugų. Naudotojui nebereikės ieškoti banko padalinio – visas operacijas atlikti ir netgi pasikonsultuoti jis galės naudodamasis savitarnos įrenginiu. „Ateityje savitarnos įrenginyje bus galima rasti ir banką, ir prekybos centrą. Jau šiandien esama bankomatų, kuriuose įdiegta vaizdo konferencijų sistema leidžia banko personalui bendrauti su toli nuo jo esančiais klientais. Spustelėjus vieną bankomato mygtuką, ekrane pasirodęs konsultantas atsako į visus rūpimus klausimus, padeda išspręsti kilusius sunkumus ar atidaryti sąskaitą, sudaryti naują sutartį“, – tvirtina T.Bublys.
Optimistiškai, specialisto teigimu, nuteikia ir Lietuvos ekonominė plėtra. Nors ir pavėluotai, naujovės į mūsų šalį atkeliauja, ir naudojasi jomis lietuviai tikrai noriai. Telieka tikėtis, kad naujos kartos daugiafunkcių savitarnos įrenginių atsiras vis daugiau, o naudotojams jie suteiks galimybę dar patogiau, greičiau ir saugiau tvarkyti kasdienius finansinius reikalus.
Edita Matonytė