Savo nišą jau radusiai informacinių technologijų įmonei „Present Connection“ konkurencija nebaisi. Atvirkščiai, pasak antrinės Nyderlanduose veikiančios bendrovės įmonės vadovo Domanto Jovaišo, su konkurentais reikia bendradarbiauti nebijant rizikos, tad prieš pusę metų jis nusprendė įkurti dar vieną, tik jau lietuviško kapitalo įmonę.

Dešimt metų – tiek Domantas dirbo samdomą darbą informacinių technologijų įmonėje. Nuolatinės pajamos, tobulėjimas, karjeros siekimas buvo puikus pagrindas ateities vizijoms išpildyti. Patirties Domantas įgijo dirbdamas ir su užsienio, ir su Lietuvos įmonėmis. „Buvusiuose darbuose įgijau daug techninės patirties, programavimas tapo daugiau nei darbu“, – sako D.Jovaišas. Nuo programuotojo iki vyr. programuotojo bei architekto pareigų – mėgstama veikla ir užsispyrimas leido siekti savo tikslų ir neužsisėdėti vietoje.

Kuo patraukė informacinių technologijų sritis? Pasak Domanto, šiam verslui nereikia didelių įnašų: jei turi kompiuterį, verslą gali pradėti vienas, tiesiog namie. Jis kartu su bendraminčiais Kaune įkūrė IT bendruomenę, už kurią iš „Microsoft“ kompanijos dukart gavo MVP (labiausiai vertinamas technologas internetinių sprendimų srityje) apdovanojimą.

Noras buvo stipresnis už riziką

Kokia buvo pati verslo pradžia? Pasak D.Jovaišo, pirmiausia reikėjo užsitikrinti saugumą, tad prieš pradėdamas verslą jis sukaupė santaupų gyventi trims mėnesiams ir apsisprendė palikti gerai mokamą darbą bei einamas pareigas. Pasak jaunojo verslininko, noras kurti ir realizuoti savo sugalvotas idėjas buvo stipresnis už saugumą. Jis puikiai žinojo, ką toliau veiks, išmanė savo sritį, tad jokios baimės nejautė. „Pagrindiniai sunkumai buvo mokesčių sistema, darbuotojų paieška, sistemos kūrimas, įvairūs biurokratiniai dalykai, kurie blaško dėmesį ir neleidžia visiškai susitelkti ties tuo, ką darai“, – pasakoją Domantas.

Prieš pradedant verslą jis pataria išbandyti savo prekę rinkoje. Nereikia skubėti steigti įmonės, kurti svetainės, logotipo, leisti pinigų įvairiems dizaino sprendimams. Tai padaryti galima šiek tiek vėliau. Jis pataria pradėti nuo svarbiausio – analizės, rinkos tyrimo, kas bus jūsų klientai ir kaip juos sudominsite. Tai daug svarbiau už verslo plano rašymą ir skaičiavimus. „Jūs tiesiog turite parduoti savo prekę ar paslaugą. Taip, dar nepradėdami kurti verslo, būsite išbandę įvairius platinimo kanalus ir suprasite, kas veikia, o kas ne. Be to, ne mažiau svarbus dalykas yra ir partneriai“, –  teigia D.Jovaišas.

Šiuo metu jis yra įsteigęs dvi įmones. Viena įkurta kartu su partneriais iš Olandijos, kita – lietuviško kapitalo įmonė.

„Present Connection“ kuria individualiai pritaikytus sprendimus programinės įrangos „Exact System“ vartotojams Nyderlanduose. Ir viena, ir kita įmonė atlieka programavimo darbus. „Su olandais mes kuriame įvairius verslo sprendimus. Pavyzdžiui, lėktuvų bilietų paieškos sistema, automobilių nuoma, internetiniai sprendimai susieti su verslo resursų planavimo sistemomis. Su lietuviška įmone įkūrėme „web“ dizaino studiją „beered.lt“ ir ten darbuojamės kurdami interneto svetaines, elektronines parduotuves“, – pasakoja Domantas.

Netrukus jis planuoja išleisti naują produktą, kuris susies egzistuojančias verslo sistemas ir leis vartotojui labiau automatizuoti savo verslo aplinką. Nors šis produktas skirtas labiau užsienio rinkai, Domanto įmonė glaudžiai bendrauja su keliomis įmonėmis ir testuoja produkto prototipą. Tikimasi, kad po penkerių metų produktas bus susiejęs šimtą populiariausių pasaulio platformų ir puikiai spręs klientų rūpesčius.

Kokios ateities perspektyvos? Jaunasis verslininkas sako ateityje planuojantis darbuotojų skaičių padidinti nuo aštuonių iki dvidešimties, padvigubinti pajamas ir sukurti savo produktą.

Kartu dirbantys žmonės turi būti bendraminčiai

Paklaustas, ar šiuo metu pradėdamas verslą darytų ką nors kitaip, Domantas pabrėžia, kad tikrai stengtųsi investuoti mažiau savo asmeninių lėšų, nes dabar sudarytos ganėtinai palankios sąlygos verslui pradėti (verslo angelai, rizikos kapitalo fondai), tad jaunieji verslininkai jomis gali ir turėtų pasinaudoti.

Ką daryti, kad jaunam verslininkui pasisektų, kokių klaidų jis dažniausiai daro? Domanto teigimu, dažniausiai pradedantys verslininkai per daug tiki savo idėja, o ne jos įgyvendinimu. Bumas, kuris skleidžiamas internete, kad verslo idėja sukraus milijonus, yra gan banalus, o jo sėkmės statistika 1:10. Vis dėlto tikroji verslo sėkmės formulė – 110 procentų darbo. Verslininku gimti nereikia, tačiau būtina įdėti labai daug darbo, pastangų ir nebijoti klysti, mokytis iš savo klaidų, tuomet bus galima tikėtis ir sėkmės.

„Verslininkui svarbiausia suprasti, ar tikrai jo prekė, paslauga sprendžia problemą ir ar už tą prekę klientas mokės pinigus, kiek ji bus vertinga. Toliau verslo plėtrai didelę įtaką gali daryti darbuotojai, partneriai. Svarbu turėti lojalių darbuotojų, kurie žino, ką veikia įmonėje, kokios jų pareigos ir kokia įmonės vizija“, – įsitikinęs D.Jovaišas.

Pasak jo, kartu dirbantys žmonės turi būti bendraminčiai, kurie būtų suinteresuoti drauge kurti verslą. Partneriai yra labai svarbus veiksnys, bet pradedantys verslininkai tai labiau traktuoja kaip konkurenciją. Geras partneris visada bus suinteresuotas, kad tavo verslas klestėtų, nes ir jis bus naudos gavėjas. Todėl pradedančiam verslininkui Domantas palinkėtų daugiau bendrauti, komunikuoti, o ne visą laiką skirti produkto ar paslaugos kūrimui bei tobulinimui.

Robertas Dargis: „Jaunam žmogui reikia pradėti nuo idėjos“

Ilgametis verslininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad pirmas dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti jaunam, verslo norinčiam imtis žmogui – idėja, ką jis nori padaryti, sukurti. Būtent idėjos brandumas – pirmas žingsnis sėkmės link, į kurį reikėtų susikoncentruoti.

Pasak R.Dargio, ne mažiau svarbi rinkos analizė: būtina apmąstyti, ką jaunasis verslininkas gali pasiūlyti kitaip, išsiaiškinti, gal kas nors jau siūlo tokią prekę, o jis galbūt gali pasiūlyti kokybiškesnį produktą ar už tą pačią kainą pasiūlyti daugiau. „Reikia išsianalizuoti situaciją, kad tikrai galėtum būti užtikrintas, jog žinai, kas vyksta rinkoje su panašiais dalykais. Turi pasiūlyti tai, ko nėra, priešingu atveju bus sunku pasiekti sėkmę“, – pataria verslininkas.

Labai svarbu parengti verslo planą ir atidžiai pasiskaičiuoti, kiek lėšų reikės investuoti. Svarbu nebijoti pasikonsultuoti su specialistais, finansininkais, gamybininkais – jie patars, kaip jaunojo verslininko produktas galėtų būti kuriamas, kur platinamas, tad rekomenduojama atsakingai parengti finansinį verslo planą.

R.Dargio teigimu, nereikėtų pamiršti ir kito svarbaus dalyko – rinkodaros. Tai labai svarbi sudedamoji verslo dalis: sėkmė priklausys nuo to, kokiais kanalais pasieksi vartotojus. Be rimto rinkodaros plano sudėtinga ką nors pasiekti.

„Nebijokite rizikuoti ir nudegti, nes jei bijosi ir vengsi rizikos, iš viso nepradėsi verslo. Plačiai atvertomis akimis reikia įvertinti riziką ir pradėti savo veiklą“, – pataria R.Dargis.

Žinoma, niekas negali būti užtikrintas verslo sėkme – gali visaip atsitikti, bet nesėkmės atveju, užuot numojus ranka, reikėtų įvertinti, kas buvo padaryta ne taip, ir siekti tikslo toliau. R.Dargis įsitikinęs: tam, kad ko nors pasiektum, reikia siekti neįmanomo. Atsidavimas, aistra tam, ką darai, turi būti išties didelė.

Darius Mockus: „Versle svarbiausia tikėjimas ir pasitikėjimas“

Verslininko gyslelė įgimta ar įgyjama? „MG Baltic“ prezidentas ir savininkas Darius Mockus verslumą sieja su adrenalino poreikiu ir polinkiu į riziką. Pasak jo, verslininkas yra dvasios būsena arba psichologinis nusiteikimas. „Reikia sugebėti ne tik būti rizikingoje aplinkoje, bet ir suvaldyti kritines situacijas. Kad būtų pasiektas rezultatas ir verslas būtų sėkmingas, rizika turi būti pamatuota“, – neabejoja D.Mockus.

Pinigai yra vienas sėkmės matavimo vienetų, juk tikslas – turėti pridėtinę vertę, iš mažiau pinigų padaryti daugiau.

Verslininkas neabejoja, kad pradedant savo veiklą būtinas užsispyrimas, kantrybė, darbštumas ir pareigingumas. Norint būti geru verslininku reikia puikiai išmanyti rinką, kurioje ketini pradėti verslą. Juk kiekvieną dieną rinkoje vyksta atvira, sąžininga kova. Jei tu geresnis, esi ir rezultatyvesnis.

Kokių klaidų dažniausiai daro pradedantys verslininkai? Pasak D.Mockaus, verslininkai dažnai apsiskaičiuoja, daro neteisingas prielaidas – tai dažniausios klaidos. Žinoma, galima tartis su specialistais – finansininkais, teisininkais, tačiau galutinį sprendimą reikia priimti vis vien pačiam verslininkui, tai didelė atsakomybė. „Tačiau juk neklysta tik tie, kurie nieko nedaro“, – pabrėžia „MG Baltic“ prezidentas.

„Griūti ir keltis, keltis ir griūti, niekad neprarasti tikėjimo tuo, ką darai“, – tai, D.Mockaus teigimu, vienas svarbiausių dalykų, juk versle svarbiausia yra tikėjimas ir pasitikėjimas: būnant didesnės kompanijos dalimi visuomet reikia tikėti tuo, ką darai. „Verslininkas neturi teisės įsižeisti, nusivilti, nes tuomet nebegali nieko daryti. Visuomet reikia tikėti perspektyva, nes gyvenime būna ir nuosmukių, ir pakilimų. Siekdamas pozityvaus rezultato supranti, kad nuolat bus tokių situacijų, kai susipriešins tikslai, bet gyvenimas toks procesas, kad sieki, taisai klaidas ir stengiesi padaryti vis geriau“, – sako D.Mockus.

Verslininkas neabejotinai turi būti ir geras psichologas, nes prisiima atsakomybę už visos komandos motyvaciją. Darbas su žmonėmis – vienas pagrindinių dalykų,  profesionalūs specialistai didina įmonės vertę. Vadovas komandai turi sukurti gerą mikroklimatą, padėsiantį tobulėti ir siekti bendrų tikslų.

Pradedantiems verslininkas D.Mockus linki tikėti tuo, ką darai, siekti tikslų, gyventi įdomiai ir prasmingai, realizuoti savo tikslus, kurie suteiks pilnatvės džiaugsmą. Reikia eiti nuo mažų tikslų prie didelių, nepritrūkti užsispyrimo, energijos ir tikėjimo, daug, nuoširdžiai, nestandartiškai dirbti.

Dovilė Joneliūnienė

Lietuvoje susidomėjimas regionine plėtra ypač padidėjo atsiradus galimybei gauti Europos Sąjungos paramą. Su šia parama į mūsų šalies regionus atkeliauja ne tik subsidijos verslui, bet ir moderniosios technologijos.

Edita Matonytė

Technologijų teikiamas galimybes atranda regionuose įgyvendinamų projektų plėtotojai, siekdami pritraukti daugiau lankytojų ir supažindinti juos su vertingiausiais vietos gamtos bei kultūros paminklais.

Vienas pavyzdžių – Salantų regioninis parkas, išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, Kretingos, Skuodo, Plungės rajonų savivaldybių teritorijose. Nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo jam suteikia ne tik kultūros paveldo objektų gausa bei įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, tvarkingi miesteliai, bet ir parke sparčiai kylantis bei duris netrukus atversiantis modernus lankytojų centras.

Pasitelkus partnerius centre bus diegiamos išmaniosios būsto technologijos (angl. ~Smart House~). Jas, pasak lankytojų centro direktoriaus Modesto Šečkaus, Salantų regioniniame parke buvo nuspręsta rinktis dėl taupumo ir patogumo. „Išmaniosioms būsto technologijoms sparčiai populiarėjant tarp gyventojų, atsiranda poreikis modernizuoti ir visuomeninės paskirties pastatus. Nors projektas lankytojų centre dar įgyvendinamas, rinkdamiesi išmaniąsias sistemas įvertinome jų teikiamas galimybes taupyti resursus bei patogiai valdyti pastatus. Be to, tikimės, kad jos suteiks daugiau komforto ir mūsų parko svečiams, atsivers naujos galimybės pažinti regioniniame parke esančius gausius gamtos, archeologijos ir kultūros paminklus“, – teigia M.Šečkus.

Mažins energijos išlaidas

Įgyvendinti šį projektą patikėta telekomunikacijų ir informacinių technologijų bendrovei „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, priklausančiai įmonių grupei „Penki kontinentai“. Pasak šios bendrovės Intelektinių pastatų skyriaus vadovo Vaido Janulio, viena pagrindinių priežasčių, kodėl naujosios sistemos sėkmingai skinasi kelią, yra išteklių taupymas. „Išmaniųjų būsto sistemų nauda taupant laiką, kuriant patogią ir saugią aplinką neabejojama jau seniai. Todėl nuolat randasi naujų projektų, kurių tikslas – kurti ekonomiškus ir, žinoma, ilgaamžius pastatus. Džiugu, kad moderniosios technologijos naudojamos ir regionuose“, – sako V.Janulis.

Salantų regioninio parko svečių patogumu rūpinsis išmanioji šildymo sistema. Ji palaikys lankytojų centre tinkamą patalpų temperatūrą ir prisiderins prie šio pastato darbo ritmo. Šildymo sistemos darbą bus galima reguliuoti tiek patalpoje esančia įranga, tiek mobiliuoju įrenginiu (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu). Įdiegus sistemą ketinama sutaupyti iki 50 proc. šildymo išlaidų.

Išmanumu pasižymės ir ekonomiška lankytojų centro apšvietimo sistema. Pastate įrengti būvio jutikliai reguliuos apšvietimą, padės atskleisti lankytojams ekspozicijų grožį, o nedideli ir funkcionalūs jungikliai leis vieno mygtuko paspaudimu iš keleto vietų itin patogiai ir paprastai valdyti visą šviestuvų sistemą. Be to, ši sistema padės sutaupyti iki 60 proc. elektros energijos išlaidų.

Darnoje su gamta

Pasak išmaniojo būsto eksperto V.Janulio, svarbu pabrėžti ir dar vieną šių technologijų teikiamą naudą – tai ekologiškumas. „Racionalus išteklių naudojimas tampa prioritetine pasaulio ir kiekvieno iš mūsų problema. Jau seniai pastebėta, kad sprendžiant ją vien aplinkos apsaugos politikos nepakanka. Reikalingi pokyčiai, prisidedantys prie švarios ir sveikos aplinkos bei geresnės gyvenimo kokybės kūrimo. Džiugu, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų ir įmonių supranta taupių bei aplinką tausojančių technologijų reikšmę ir renkasi jas įgyvendindami įvairius projektus. Džiugina ir tai, kad darnios visumos idėja vis dažniau užsikrečia ir Lietuvos regionai“, – teigia „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ atstovas.

Belieka tikėtis, kad įgyvendinus šį ir daugybę kitų regiono plėtros projektų jų rezultatai prisidės prie gyvybingos, atviros ir tvarios regionų bendruomenės kūrimo. O keliaudami po Lietuvą ir užsukę į Salantų regioninį parką patirsime gražiausių saugomų teritorijų pažinimo džiaugsmą.

BOX

Salantų regioninis parkas

• Įsteigtas 1992 m.
• Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos (7761 ha), Skuodo (5045 ha), Plungės (296 ha) rajonų savivaldybių teritorijose (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) ir užima 13 265 ha plotą.
• Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas yra tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Čia auga didžiausias Lietuvoje kadagynas. Parke taip pat galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu kaštonu.
• Regioninio parko puošmena – Mosėdžio miestelis, garsus gydytojo Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija.

Nors dažnai skundžiamės, kad mūsų mokslas neturi komercinės orientacijos, yra puikių pavyzdžių, kai mokslininkai ieško naujų būdų, kaip pritaikyti technologijas rinkoje.

Vaiva Sapetkaitė

„Tie, kurie sako, kad Lietuvoje nėra sąveikos tarp mokslo ir verslo, tikriausiai nesusipažino su Gediminu Račiukaičiu“, – apie „Veido“ projekto „Mini Nobelis“ technologijos mokslų srities laureatą atsiliepia Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis.

„Veidas“, jau ketvirtą kartą rinkdamas iškiliausią šalies technologijų srities atstovą, pirmenybę teikė mokslinės veiklos pritaikymui ir jo duodamai naudai. G.Račiukaitis pasirodė esąs idealus kandidatas. Beveik penkiolika metų jis dirbo tarp mokslo ir verslo, aktyviai prisidėdamas prie lietuviškų lazerinių technologijų rinkos kūrimo bei plėtros, ir „vertėjavo“ tarp lazerių kūrėjų ir galutinių vartotojų, kad mūsų nacionaliniu pasididžiavimu laikomos technologijos rastų kelią į pramonę. Dar tiksliau – būtų plačiau naudojamos medžiagų mikroapdorojimo srityje.

Negana to, G.Račiukaitis vadovauja dideliam tarptautiniam projektui „Appolo“, kuris taip pat nukreiptas į platesnį lietuviškų lazerių naudojimą.

„Veido“ kalbinti ekspertai, be G.Račiukaičio, minėjo tokius šios srities atstovus, kaip Artūras Žukauskas, Gintaris Kaklauskas, Pranas Baltrėnas, Rimvydas Simutis ar jau anksčiau „Veido“ „Mini Nobelį“ pelnęs Rymantas Jonas Kažys.

Prototipų vertimas patraukliais produktais

Lietuviški lazeriai jau seniai užsitarnavo gerą vardą mokslo rinkoje, bet įeiti į pramonės segmentą jiems buvo kur kas sunkiau. Nors bandymai patekti į pramonę vyko jau senokai, tik neseniai ėmė didėti šios rinkos svoris: po truputį lazerių technologijų pardavimas pramonei ima persverti pardavimą mokslinėje rinkoje. Prie to daug prisideda ir Fizikos instituto Lazerinių technologijų skyriaus vadovas G.Račiukaitis. „Mūsų darbas yra padaryti produktą, iš kurio būtų naudos pramonei, o ne tenkinti kažkokias savo asmenines ambicijas ar dirbti savo malonumui“, – sako mokslininkas.

Dirbti su lazeriais jis pradėjo dar studijuodamas fiziką Vilniaus universitete, disertaciją apsigynė taip pat iš šios srities. Po studijų prasidėjo darbas vienoje garsiausių lazerių gamybos įmonių Lietuvoje „Ekspla“, kurioje dirbta apie dešimtmetį. Vėliau G.Račiukaitis perėjo dirbti į FTMC – vėl sugrįžo prie mokslo ir užsiėmė tuo, kad ieškojo naujo lazerinių technologijų panaudojimo, kūrė rinką industriniams taikymams, pramonei. Greitai buvo suprasta, kad būtina dirbti globaliai, nes diegti lazerines technologijas – brangus malonumas ir tam reikia didelės rinkos. Lietuvoje ar net regione potencialių vartotojų paprasčiausiai per mažai.

Taigi pagrindinė jo užduotis yra paimti prototipą, patikrinti, ar jis reikiamai veikia, ar yra stabilus, ir atrasti, kaip jį patobulinti, kad jis kuo labiau atitiktų galutinio vartotojo poreikius. Tai tikrai nėra lengvas dalykas. Prieš daug metų, dar „Eksploje“, susirinko grupelė žmonių ir ėmė mąstyti, koks turėtų būti lazeris pramonėje. Kai kurie užsibrėžti parametrai nėra pasiekti dar ir šiandien – sukurti svajonių lazerį pasirodė sudėtinga. Vis dėlto vartotojui nėra svarbu, ar kas nors sudėtinga, ar ne: jis nori įrankio tam tikram darbui atlikti.

Atrodo, kad su šia užduotimi susitvarkoma neblogai, nes, kaip patikina mokslininkas, Lietuvos lazerių pramonė neabejotinai yra matoma. Jei sprendžiama, kokį lazerį pirkti, nepaisant to, kad šalia yra Amerika, Prancūzija, Vokietija, vis vien pamąstoma ir apie Lietuvą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Aukštųjų technologijų srityje Lietuva turi kuo didžiuotis. Neginčijama mūsų mokslo vizitinė kortelė – lazeriai. Kaip mums tai pavyko ir ar galime tai pakartoti kitose aukštųjų technologijų šakose?

Vaiva Sapetkaitė

Lietuva noriai prisistato kaip inovacijų, aukštųjų technologijų šalis. Esą šis kelias nedidelei, daug gamtinių išteklių neturinčiai valstybei – pats geriausias. Vis dėlto ar turime tam pakankamai parako, o jei taip, tai kokiomis strategijomis būtų protingiausia vadovautis? Apie tai „Veidas“ kalbasi su pasaulyje lyderiaujančios lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ vadovu Kęstučiu Jasiūnu.

VEIDAS: Nuolat girdime, kad turime vytis kitus, o štai lazerių srityje esame tarp pirmūnų. Kaip mums tai pavyko ir ar galėtume tą patį pakartoti kitose srityse?

K.J.: Lietuva yra lyderė globaliu mastu ne vien lazerių srityje. Yra pirmaujančių ir maisto, ir baldų pramonės įmonių.

Taip, Lietuvoje nėra tokių gigantų kaip „General Electric“, „Nokia“ ar IBM, tačiau, nors ir įsivaizduojame, kad lyderiai yra gigantai, taip nėra. Jie nėra lankstūs, savo prekės ženklą lyderiaujantį padaro per masto ekonomiją. Kaip gigantai gauna naujų dalykų? Jie nusiperka tuos mažiukus, kurie per savo lankstumą, gebėjimą inovatyviau pažiūrėti į problemas savo siauroje srityje tampa lyderiais. Taip, didieji susirenka daugiau pinigų, bet mažieji sukuria naujas technologijas. Pažanga bus pasiekta tik per juos.

O jei kalbame apie lazerius, tai reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje atsirado reikiami žmonės. Kai esi mažiukas ir ant pečių neturi didelių įsipareigojimų, gali labiau rizikuoti. Mums pasisekė – sutikome reikiamą žmogų, kuris mumis patikėjo, nupirko vieną, kitą, trečią lazerį, ir taip įsivažiavome. Taip pat pasisekė, kad iš sovietinių laikų liko tam tikra technologija. Nors ją ir reikėjo pritaikyti, bet ji jau buvo.

Žinoma, neatsikėlėme vieną rytą ir nepasakėme, kad darysime lazerius. Vilnius buvo vienas stipresnių kvantinės elektronikos ir lazerių centrų Sovietų Sąjungoje. Buvo paklotas gana geras pagrindas. Vis dėlto pagrindų buvo ir daugiau, pavyzdžiui, elektronikos, puslaidininkių pramonėje.

Elektronikos srityje vyko ir su karinėmis technologijomis susijusių darbų, Vilniuje buvo gamyklų, gamintos net juodosios lėktuvų dėžės… Tiesiog neatsirado išdrįsusiųjų ką nors daryti, o gal kam ir aplinkybės nebuvo palankios.

Galų gale nemažai ko yra. Tiesiog jie mažiau išsiplėtoję, mažiau girdimi. Sakykime, yra tokia įmonė, jau dvidešimt metų JAV pardavinėjanti moduliukus – unikalų dalyką, bet ji daugiau neinvestuoja, nesiplečia ir sėdi tik prie tos vienos technologijos.

VEIDAS: Sakoma, kad Lietuvoje mokslas dažnai plėtojamas dėl mokslo, o jo pritaikomumas – mažas. Kodėl mūsų padėtis kitokia nei, tarkime, JAV?

K.J.: Tai viso pasaulio problema. Save tikrais mokslininkais laikantys tyrėjai taip elgiasi visur ir nori, kad „mokslas darytų mokslą“. Tiesiog JAV sistema sukonstruota taip, kad paramą gauna norintieji daryti konkrečius dalykus, pasinaudodami pirmųjų idėjomis. Lietuvoje to balanso nėra.

Vienas profesorius Amerikoje man kažkada pasakė: „Ar žinai, kas yra amerikietiška svajonė? Esu mokslininkas, profesorius, bet sukūriau kažką unikalaus, įsteigiau startuolį, išplėtojau jį, pardaviau ir nusipirku ferarį. Likau profesoriumi, noriu ir galiu užsiimti mokslu, bet turiu ferarį.“ Esu įsitikinęs, kad kuo daugiau Lietuvoje atsirastų tokių profesorių, tuo geriau gyventume.

Vokietijoje yra netgi atskiri abiejų krypčių tyrimų institutai. Yra Maxo Plancko tyrimų institutų sistema, ten visi rengiasi gauti Nobelio premijas ir dirba tik dėl šio tikslo, ir yra Franko Hofferio institutų sistema, kurios mokslininkai gilinasi, kaip pritaikyti vienas ar kitas idėjas konkretiems sprendimams gauti. Kitaip tariant, Vokietijoje yra dvi sistemos, gaunančios valstybės finansavimą ir nekonkuruojančios projektais, o Lietuvoje abi kryptys tarpusavyje konkuruoja. Be to, žinoma, garbus mokslininkas, turintis daug vertinamų straipsnių, tas, kurį universitetai kviečia skaityti paskaitų, gauna daugiau pinigų, o tas, kuris konstruoja unikalų varikliuką, bet straipsnių nerašo, dažniausiai negauna ir projektų.

VEIDAS: Kaip įmanoma subalansuoti teoriją ir praktiką, kaip priartinti mokslą prie realaus gyvenimo poreikių?

K.J.: Tai išeina natūraliai. Didieji mokslininkai rašo publikacijas, konferencijose skaito pranešimus, na, o mūsų, „Eksplos“, inžinieriai, mokslininkai dalyvauja įvairiose konferencijoje, skaito mokslines publikacijas.

Gaudome tai, ką didieji mokslininkai padaro, tai yra medžiojame idėjas, ir bandome jas pritaikyti. Kartais tai pasiteisina, kartais ne. Kartais apskritai pasirodo, kad koks nors mokslininkas būna tik pafantazavęs. Idėjų gaudymas neretai duoda realios piniginės naudos arba bent sužinome, kad kažkas tuo būdu tikrai nepavyks. Tai irgi gerai: neigiamas rezultatas irgi yra rezultatas.

Taigi įdomius sumanymus reikia gaudyti, bet negalima pamiršti, kad finansavimą gauname iš savo pirkėjų, kai tas idėjas pritaikome praktikoje. Vis dėlto tai nėra taip paprasta. Manau, jei valstybė šioje vietoje patvarkytų finansavimo struktūrą, šiek tiek daugiau paremtų ir tą „kitą“ dalį, būtų ir mokslui naudingiau, ir verslui paprasčiau gauti labiau išplėtotas, labiau patikrintas idėjas, su kuriomis būtų galima drąsiau eiti į rinką.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prieš trejus metus Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais naudojosi vos 30 proc. vartotojų, šindien šis skaičius ūgtelėjo iki 70 proc., ir tai, ekspertų manymu, dar ne galutinis rinkos įsisotinimas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

„Naudodamiesi elektroniniu parašu, galime nebevaikščioti į banką, virtualiai apsipirkti, įregistruoti įmonę ar užsiregistruoti pas gydytoją. Mobiliosios programėlės gelbėja bendraujant, keliaujant, jomis naudojantis mūsų gyvenimas tampa vis mobilesnis ir patogesnis. Kita vertus, spartus gyvenimo tempas verčia ieškoti naujų būdų, kaip sutaupyti laiko“, – teigia parkavimo programėlę mobiliesiems telefonams sukūręs įmonės „Itero“ direktorius Mantas Žvironas.

Kas mėnesį ar savaitę po naują programėlę savo gyvenime pritaikantis IT specialistas neabejoja, kad Lietuva tampa mobilia ir išmania valstybe.

Remiantis asociacijos „FTTH Council Europe“ ir kompanijos „iDate“ 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad reguliariai, tai yra nors kartą per savaitę, internetu Lietuvoje naudojasi 65 proc. žmonių (ES vidurkis – 72 proc.), kasdien internetą savo gyvenime aktyviai taiko 53 proc. Lietuvos ir 62 proc. visos ES gyventojų. Po truputį mažėja ir niekad internetu nesinaudojusios visuomenės dalis: 2013 m. Lietuvoje tokių asmenų buvo 29, o ES – 20 proc.

Tačiau dar ne kiekvienas lietuvis išmano, kaip vieną ar kitą programėlę parsisiųsti į išmanųjį telefoną ir ja naudotis. Pasak „Danske“ banko verslo plėtros tarnybos vadovo Dariaus Jasinskio: „Jaunimui šie įgūdžiai tarsi įgimti, tačiau vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonėms gebėjimas naudotis aplikacijomis gerokai sunkiau įvaldomas.“

Bet tai nėra vienintelė mūsų bėda. Kaip pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis, Lietuvoje e. paslaugų ir jų vartotojų iš tiesų daugėja, bet kai kurios paslaugos vis dar nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Vienas ryškiausių tokių neužbaigto sprendimo pavyzdžių – elektroninės civilinės būklės liudijimų išdavimo paslaugos, teikiamos Gyventojų registro tarnybos. E. paslaugos kaip ir sukurtos: galima internetu registruoti gimimą, tėvystės pripažinimą, pateikti dokumentą santuokos prašymui įregistruoti, pasikeisti vardą, pavardę, tautybę, tačiau atsiimti dokumento vis tiek teks važiuoti į civilinės metrikacijos įstaigą. Taip nutinka, nes nepakeistas teisės akto reikalavimas, kad išduodama pažyma turi būti tik popierinė, ir neįvesta elektroninė.

Taigi kai kada viešųjų e. paslaugų rodikliai tėra apgaulingas pirmas įspūdis, už kurio slypi rankinis darbas, o tai, kad gyventojai nesinaudoja sukurtomis e. paslaugomis, deja, tereiškia viena – tiesioginius nuostolius valstybei.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pažanga medicinos srityje stulbina, bet apie vieną kūno dalį – smegenis – tebežinome mažai. Nepaisant didžiulių į tyrimus investuojamų lėšų, kovą su senatvine silpnaprotyste pralaimime. Dabar pasaulyje yra apie 44 mln. žmonių, turinčių tokią bėdą, ir prognozuojama, kad 2050 m. šis skaičius patrigubės.

Nesukuriant vaistų, stengiamasi bent palengvinti tokių žmonių gyvenimą, ir čia susidomėta robotais. Jie gali padėti įvairiai: nuotolinio bendravimo robotai leidžia kartu nesantiems artimiesiems bendrauti ir matyti, kaip sekasi ligoniui, priminti jam įvairius dalykus (robotai „Giraff“ ir „Vgo“), taip pat yra šokančių, dainuojančių pramogų robotų bei paslaugų robotų, galinčių atlikti paprastas namų ruošos užduotis.

Vis dėlto įdomiausi – robotai kompanionai. Manoma, kad jie ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir gali sušvelninti simptomus ar net sustabdyti ligos progresavimą. Tai mieli kūriniai, kaip japonų „Paro“, į jūrų ruonius panašūs robotai, dėl įvairių jutiklių galintys reaguoti į aplinką ir imituoti emocijas.

Australija, Danija, Vokietija, Didžioji Britanija buvo vienos pirmųjų šalių, ėmusių naudoti tokio tipo robotus žmonėms, kuriems nustatyta silpnaprotystė, padėti. Grifito sveikatos instituto (Australija) tyrimas parodė, kad ligonių, turinčių robotą kompanioną, pasitenkinimas gyvenimu buvo geresnis nei kontrolinės grupės, kurioje tokio roboto nebuvo. Tyrėjai padarė išvadą, kad robotų terapija gali turėti didelį potencialą.

Yra robotų, duodančių ir aiškesnės naudos. Aštuonių Europos universitetų ir slaugos bendrovių konsorciumas sukūrė kalbantį ir judantį robotą „Mobiserv“, stebintį senų žmonių elgseną ir besirūpinantį jų mityba, sportiniu aktyvumu, saugumu, socialiniais ryšiais.

Galbūt pirmosios dirbtinės ląstelės sukūrimą ateities istorikai laikys ne mažiau svarbiu technologijų istorijos įvykiu, nei kokiu dabartiniai istorikai laiko pirmojo veikiančio vidaus degimo variklio ar integruotos mikroschemos sukūrimą.

Zenonas Norkus

Bet kol biotechnologinė pramonė taps „varomąja“ visos ekonomikos šaka (carrier branch), t.y. pelningiausia ir sparčiausiai augančia ūkio šaka, paskui save traukiančia ir tradicinius ekonomikos sektorius, tikriausiai turės praeiti ne mažiau laiko, negu praėjo nuo automobilio išradimo iki visuotinės automobilizacijos arba nuo pirmųjų kompiuterių sukūrimo iki pigių stalinių kompiuterių (PC) pasirodymo rinkoje. XX a. pradžioje „buvo toks daiktas kaip aeroplanas, bet kas žinojo, kad jis taps svarbia transporto priemone, o ne paliks tik žaisliukas?“

Tiesa, esama ir optimistų. Toks yra garsus (tiesa, ne Lietuvoje) išradėjas bei futurologas Ray’us Kurzweilis, kuris teigia, kad technologijų raida vyksta su pagreičiu. Todėl sintetine biologija grįstos naujos biotechnologijos esą ims dominuoti greičiau, negu anksčiau praeidavo laiko nuo išradimų iki naujų ekonomikos šakų vilkikių iškilimo. R.Kurzweilis teigia, kad jau apie 2045 metus bus pasiektas „transžmogiškojo singuliarumo“ (Transhuman Singularity) būvis. Jis ateis, kai žmonės „transcenduos biologiją“, sėkmingai panaudoję nanobioinžineriją sukurti kompiuteriams, kurie bus „smarkesni“ už žmones. „Tai bus ateities periodas, kuriame technologinės kaitos tempas bus toks greitas, kad žmonių gyvenimas pasikeis. Nors ši epocha nebus nei utopinė, nei distopinė, ji pakeis sampratas, kuriomis mes pasikliaujame, suteikdami prasmę savo gyvenimui, – pradedant verslo modeliais ir baigiant žmogiškojo gyvenimo ciklais, įskaitant ir pačią mirtį.“

Bene pagrindinis R. Kurzweilio argumentas – apeliacija į vadinamąjį Moore’o dėsnį. Taip jis vadinamas norint pagerbti informatikos ekspertą Gordoną Moore’ą (firmos „Intel“ įkūrėją), kuris 1965 m. pastebėjo, kad kompiuterių procesorių greitis padvigubėja kas dveji metai, per tą patį laiko tarpą dukart sumažėjant jų dydžiui.

G. Moore’as teigė, kad ši eksponentinio kompiuterių tobulėjimo tendencija išliks ir apžvelgiamoje ateityje. Jau 50 metų, kai skaičiavimo technikos pažanga tokiu tempu ir vyksta. Ekstrapoliavęs tą tendenciją į dar tolimesnę ateitį, R.Kurzweilis prognozuoja palyginti artimą daug tobulesnio už žmogaus protą dirbtinio intelekto radimąsi, kuris tokiais pat tempais evoliucionuos ir toliau, pranokdamas viską, ką šiuo metu galime įsivaizduoti.

Vis dėlto į šią prognozę reikia žiūrėti labai atsargiai – kaip ir į visas prognozes, pagrįstas paprasta tuo metu stebimų eksponentinio augimo tendencijų ekstrapoliacija.

Pastaraisiais metais informaciniame pasaulyje ir versle atsirado nauja sąvoka – metaduomenys (angl. “big data”). Kas tai yra ir kuo jie gali būti naudingi, pasakoja įmonių grupės “Penki kontinentai” Sistemų administravimo departamento vadovas Tomas Okmanas.

Įsivaizduokite – vyriškis vienoje JAV parduotuvėje šaukia ant vadybininko: “Mano dukra dar mokosi mokykloje, o jūs jai siunčiate kuponus naujagimių drabužėliams įsigyti? Kur tai girdėta!” Vadybininkas pasitikrina – taip, nurodytu adresu buvo išsiųsti ne tik nuolaidų kuponai vaikiškiems drabužiams, bet ir specialūs pasiūlymai įsigyti nėščiųjų kosmetikos bei kitų prekių, susijusių su šeimos pagausėjimu.
Vadybininkas atsiprašo, o kadangi klientas yra labai vertinamas, tai po poros dienų perskambina ir atsiprašo dar kartą. Bet piktojo kliento balsas šiandien kitoks: “Žinote, pasikalbėjau su dukra, ir atrodo, čia aš jūsų turiu atsiprašyti. Netrukus tapsiu seneliu.”
“Kaip atsitiko, kad parduotuvė apie būsimą šeimos pagausėjimą sužinojo anksčiau už šeimos narius? Na, parduotuvė analizuoja savo klientų pirkimo įpročius, o pastebėjusi dėsningų pokyčių, daro išvadas ir siunčia personalizuotus pasiūlymus. Tai ir yra puikus didžiųjų duomenų pavyzdys”, – šiek tiek netikėtą istoriją apie pirkėjų nuotykius aiškina įmonių grupės “Penki kontinentai” Sistemų administravimo departamento vadovas T.Okmanas.

Didžiųjų duomenų taikymas
Kitą naudingo didžiųjų duomenų pritaikymo versle galimybę T.Okmanas mato rinkodarą susiejant su vieta susietoje (angl. “location based marketing”). Pavyzdžiui, vienoje prekybos centro parduotuvių nusiperkate žalias kelnes. Kitą kartą vėl atsiduriate tame pačiame prekybos centre, ir į telefoną ateina žinutė: “Laba diena, pirkote pas mus puikias žalias kelnes, o šiandien kaip tik nuolaida žinomo gamintojo rudiems švarkams, kurie labai dera prie jūsų įsigytų kelnių. Jei susidomėjote, su šia žinute specialiai jums 15 proc. nuolaida!”
Tad iš šių pavyzdžių aiškėja, kad metaduomenys – tai didelė informacijos, susijusios su vartotojais (paslaugomis, procesais), sankaupa, kurią galima stebėti, analizuoti ir iš to sukurti dar daugiau pridedamosios vertės tiek įmonei, tiek jos klientui.
Vienas iš metaduomenų projektų, su kuriuo dirba “Penki kontinentai”, – lojalumo kortelės. Kaupiami duomenys apie pirkėjus leis analizuoti jų įpročius ir pagal tai kortelės programoje dalyvaujantiems partneriams pateikti personalizuotus pasiūlymus. Pavyzdžiui, jei pastebima, kad klientas pradėjo vartoti daug baltyminio maisto, galima spėti, kad jis pradėjo sportuoti, tad automatiškai bus pasiūlyta nuolaida sportinei įrangai ar drabužiams. Taip galima ne tik geriau pasirūpinti esamais klientus, bet lojalius padaryti ir naujus.
Informacinių technologijų specialisto nuomone, didžiuosius duomenis gali išnaudoti ir bankai. “Daug dirbame su bankais, ir ne tik lietuviškais, – pasakoja T.Okmanas. – Ir šioje srityje matome didžiulę metaduomenų naudą – nuo klientų įpročių analizavimo iki įrenginių valdymo (angl. “asset management”). Patys, turėdami savo “.iQ” šeimos produktus, savo klientus “talpiname” į “Penkių kontinentų” debesį, iš kur vėliau generuojame informaciją apie bankų įrangą, jos patikimumą, ryšio stiprumą, visą šią informaciją pateikiame klientams ir, žinoma, analizuojame patys.”
“Penkių kontinentų” sukurta “.iQ” platforma gali pasiūlyti net 14 modulių – nuo verslo duomenų analizės ar grynųjų pinigų srautų valdymo iki kasininkų darbo vietų automatizavimo ar pridėtinės vertės paslaugų valdymo.

Debesyse – geriausia
Akivaizdu, kad didieji duomenys gali būti parankūs tiek verslininkams, tiek jų klientams, bet viskas neapsiriboja vien duomenimis – svarbu ir tai, kur ir kaip juos laikyti. T.Okmano teigimu, šiandien techninės įrangos įtaką nusveria programinė įranga, o geriausia duomenų laikmena tampa debesija: “Vienas didžiausių debesijos pranašumų yra resursų nuoma pagal dydį. Pavyzdžiui, išleidžiate naują produktą, tikitės klientų antplūdžio? Užsisakykite daugiau resursų. Banga atslūgs – sumažinkite užsakymą. Kam mokėti už tai, kuo nesinaudojate?”
Patirtimi debesijos srityje “Penki kontinentai” dalijasi ir su Silicio slėnyje dirbančiais partneriais. Neseniai ten lankęsis T.Okmanas susitiko su “Cisco”, EMC, “NetApp” ir “Vmware” atstovais. Šių kompanijų dėmesys debesijai – įrodymas, kad ši kompiuterijos sritis yra ne vienadienė mada ar naujas burbulas, bet ateities technologija.
“Per pastaruosius dvejus metus sukurta 90 proc. visų pasaulio duomenų. Net 99 proc. jų yra skaitmeniniai. Todėl debesų kompiuterijos sprendimai – galimybė, neinvestuojant į įrangą, išplėsti savo resursus pagal poreikį ir taip suvaldyti didėjantį duomenų srautą”, – teigia “Penkių kontinentų” atstovas.
Debesijos paslaugos įeina į “Penkių kontinentų” siūlomas užsakomąsias paslaugas “ProfIT”, kurios apima ir kompiuterių priežiūrą, sistemų administravimą bei infrastruktūros diegimą.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) sudarė elektroninio stebėjimo prietaisų nuomos sutartį. Tai jau antra tokia sutartis nuo tada, kai įsigaliojo Probacijos įstatymas – pirmąją įmonė pasirašė dar 2012 metais.

Pasak BS/2 direktoriaus pavaduotojo Tomo Augucevičiaus, bendrovės sukaupta patirtis ir technologijų išmanymas prisideda prie efektyvios Probacijos įstatyme numatytos nuteistųjų kontrolės ir priežiūros užtikrinimo. „Kadangi turime elektroninio stebėjimo priemonių tiekimo patirties, probacijoms tarnyboms galime užtikrinti aukštos kokybės paslaugų. Be to, mūsų specialistai pasirūpina įrangos palaikymu ir priežiūra, teikia konsultavimo ir mokymo paslaugas su šiais įrenginiais dirbantiems pareigūnams“, – teigia T. Augucevičius.

Nuteistojo asmens buvimo vieta kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Stebėjimo modulis su laidinio telefono arba GSM ryšiu ir elektroninės kontrolės įrenginiai sujungti į centrą, iš kurio stebima, ar elektroninį prietaisą nešiojantis nuteistasis nepažeidžia skirtų apribojimų, ar nebandoma jį sugadinti. Programinė įranga, valdoma iš stebėjimo centro arba internetu, fiksuoja visus pranešimus. Su pažeidėju galima susisiekti telefonu, tad pareigūnams nebereikia fiziškai važiuoti ir tikrinti, kaip nuteistieji gyvenamojoje vietoje laikosi teismo paskirtų pareigų.

Naudojant elektroninio stebėjimo priemones lygtinai paleistam nuteistajam sudaromos sąlygos atkurti ryšius su artimaisiais ir socialine aplinka. Nuo 2012 metų liepos 1 dienos, kai įsigaliojo Probacijos įstatymas, iki 2014 m. kovo 1 d. intensyviai buvo stebėta 150 asmenų (iš jų – 34 asmenys, kuriems elektroninio stebėjimo priemonėmis buvo užtikrinamas pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, vykdymas).

Šiuo metu probacijos tarnyboms iškeltas tikslas yra maksimaliai išnaudoti elektroninio stebėjimo įrangos resursus (t. y., ne mažiau 90 proc.). Veiksminga probacijos tarnybų priežiūroje esančių asmenų resocializacija ir galimybė maksimaliai apriboti veiksnius, skatinančius recidyvą, yra didesnio šalies gyventojų saugumo garantija.

Telefonas pretenduoja tapti ne tik nepamainomu pagalbininku komunikuojant su aplinkiniais, bet ir asmeniniu sveikatos vadovu. Naujas tendencijas technologijų pasaulyje „Veidas“ stebėjo vienoje didžiausių mobiliųjų technologijų parodų „Mobile World Congress“, kuri praėjusią savaitę vyko Barselonoje.

Į Barseloną, vadinamą Europos mobiliųjų technologijų lopšiu, sužinoti karščiausių technologijų naujienų suvažiavo per 70 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Jei reikėtų apibūdinti tipišką mobiliųjų technologijų parodos Barselonoje lankytoją, tai būtų maždaug 35–45 metų vyras, dėvintis juodą kostiumą ir nepaleidžiantis iš rankų išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio, kuriame žymisi įvairias pastabas.
Paroda pritraukė ne tik daugybę technologijų srityje dirbančių įvairių lygių vadovų, kuriems tiesiog privalu žinoti visas naujienas, bet ir įvairiausių smalsuolių – tų technologijų vartotojų. Tačiau visi jie atvykdami į parodą tikėjosi to paties: išvysti Barselonoje ką nors tokio, kas juos jei ne priblokš, tai bent jau labai nustebins.
Šių dienų technologijų vartotojas yra labai reiklus – išmaniųjų įrenginių madas pasaulyje diktuojančios technologijų bendrovės jaučia nuolatinį vartotojų spaudimą juos nustebinti. Kasmet pristatyti po naują patobulintą išmanųjį telefoną nebeužtenka, reikia padaryti dar ir taip, kad tas telefonas visus priverstų iš nustebimo aiktelėti. Šiam reikalui vien Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ turi apie 65 tūkst. inžinierių visame pasaulyje, o bendrovės investicijos į naujų technologijų paieškas ir plėtrą siekia apie 14 mlrd. JAV dolerių.
Tad ar pavyko nustebinti reiklųjį technologijų vartotoją šiųmetei mobiliųjų technologijų parodai Barselonoje?

Telefonas nuskaito pirštų atspaudus ir matuoja pulsą

Pažiūrėti parodoje tikrai buvo į ką: gamintojai pasistengė, kad jų stendai būtų įspūdingi ir nepaliekantys abejingų. Eksponuojamų įrenginių ir mobiliųjų paslaugų gausa taip pat buvo pritrenkianti. Tuo labiau kad kiekvieną įrenginį buvo galima ir pačiupinėti, ir išbandyti – taip pat ir parodoje pristatytą naująjį „Samsung“ išmanųjį telefoną „Galaxy S5“ (visame pasaulyje jis bus pradėtas pardavinėti tik balandžio viduryje), tapusį didžiausia šių metų Barselonos mobiliųjų technologijų kongreso intriga.
Grįžtant prie klausimo, kas galėjo nustebinti technologijų mėgėją Barselonoje, trumpai atsakyti galima būtų taip: revoliucinių naujovių nebuvo, bet įdomybių tikrai netrūko.
Štai kad ir „Galaxy S5“: iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nieko ypatingo, tiesiog dar vienas patobulintas brangus žaisliukas (jo kaina sieks 699 eurus – apie 2410 Lt), ir tiek. Kita vertus, šis modelis tikrai turi kai ką tokio, dėl ko milijonai žmonių visame pasaulyje mielai iškeis į jį savo senesnį telefoną.
Pavyzdžiui, į išmaniųjų įrenginių pritaikymą sveikatos reikmėms vis daugiau investuojanti „Samsung“ penktos kartos „Galaxy S“ telefone įdiegė pulso matuoklį bei kitas funkcijas, kurios bus naudingos sveika gyvensena besirūpinantiems žmonėms. Telefonas turi ir ilgiau neišsikraunantį akumuliatorių (o tai vienas aktualiausių klausimų išmaniųjų telefonų savininkams) bei įdomią specialią funkciją, leidžiančią perjungti telefoną į itin taupų režimą, išjungiant visas nebūtinas programas ir ekrano spalvas – net likus 10 proc. akumuliatoriaus įkrovos tokiu režimu telefonu bus galima naudotis kone visą parą.
Kiti įdomesni dalykai: naujasis „Galaxy S5“, kaip ir jo didžiausias konkurentas „iPhone“, taip pat nuskaito pirštų atspaudus, taigi telefono turėtojams slaptažodžių suvedinėti nebereiks – pakaks perbraukti per ekraną pirštu. Telefonas bus atsparus dulkėms ir vandeniui, tad juo bus galima naudotis net ir prausiantis po dušu (vartotojų apklausos rodo, kad dalis žmonių pageidauja telefonu naudotis net ir vonios kambaryje), tiesa, ilgesnį laiką telefono laikyti po vandeniu nerekomenduojama. Taip pat naujajame „Galaxy“ įdiegta patobulinta greit fokusuojanti kamera, yra įdomus „Kids mode“ režimas, leidžiantis lengvai perjungti telefoną į vaikams skirtą aplinką, o filmą naujuoju telefonu esą bus galima parsisiųsti taip greitai, kad net kukurūzų spragėsiai mikrobangų krosnelėje nespės „išsproginėti“.
Pasaulyje nuo 2010 m. jau parduota apie 200 mln. „Galaxy S“ telefonų, o štai „Apple“ kompanijos pasididžiavimo „iPhone“ per šį laikotarpį parduota apie 410 mln. vienetų. Įdomu, kad JAV analitiniame žurnale „Time“ netrukus po „Galaxy S5“ pristatymo pasirodė straipsnis, kuriame įvardytos penkios priežastys, kodėl naujasis „Samsung“ modelis šįkart turėtų sutriuškinti savo didžiausią konkurentą iš „Apple“. Ar taip ir įvyks, paaiškės pavasarį, kai naujasis „Galaxy“ pasirodys prekybos vietose, tačiau viena aišku, kad šis telefonas bus prieinamas ne visiems, nes bent jau vidutiniam lietuviui už jį tektų pakloti sumą, viršijančią viso mėnesio atlyginimą.
Nenorintiems taip išlaidauti tiek „Samsung“, tiek kiti gamintojai Barselonoje pristatė gausybę pigesnių telefono modelių. Pvz., „Nokia“ išleido visą seriją „Android“ išmaniųjų telefonų už mažiau nei 100 eurų, o „Mozilla“ pademonstravo besivystančioms rinkoms skirtą išmaniojo telefono prototipą vos už 25 dolerius. Visa tai leidžia prognozuoti, kad po kelerių metų išmanieji telefonai pigs.
Apibendrinant galima pasakyti, kad parodoje buvo pristatyta nemažai naujų telefono modelių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo taip pat, kaip ir jų pirmtakai, tačiau yra dar patogesni naudoti ir papildyti naujomis išmanesnėmis funkcijomis. Akivaizdu ir tai, kad gamintojai toliau plėtoja vadinamuosius išmaniųjų telefonų „kompanionus“ – išmaniuosius laikrodžius, kurie ypač naudingi turėtų būti sportuojantiems žmonėms.
Vis dėlto parodoje dominavo ne telefonai, o įvairiausių patobulintų modelių planšetiniai kompiuteriai, kurie vis labiau išstumia iš rinkos personalinius kompiuterius.

Vartotojų laukia dar daug atradimų

Iš JAV atvykęs vienas „Microsoft“ valdomos pokalbių programos „Skype“ vadovų Ameras Hassanas pripažino, kad išmanieji įrenginiai gyvenimą ne tik daro įdomesnį ir patogesnį, bet ir jį savotiškai komplikuoja. „Į kiekvieną susitikimą verslininkai dabar turi neštis tris įrenginius: personalinį kompiuterį, planšetę ir telefoną. Ir dabar matau, kaip pastabas žmonės žymisi ar nuotraukas daro planšete, o su dokumentais dirba per nešiojamąjį kompiuterį, na, ir telefonas, žinoma, visada šalia. Taigi turi visą laiką nešiotis tuos tris įrenginius“, – pastebėjimais dalijosi A.Hassanas.
O jo kolega Andrew Stirlingas, „Larkhill“ vadovas iš Jungtinės Karalystės, pridūrė: „Dabar atsiranda ir ketvirtas įrenginys – nešiojamieji laikrodžiai. Ir dar turi juos nuolat įkrauti, nes visi išmanieji įrenginiai labai greitai išsikrauna.“
„Skype“ atstovas A.Hassanas prisipažino turintis net tris išmaniuosius telefonus, nes to reikalauja jo darbo pobūdis. Pasak pašnekovo, naudodamasis visais šiais išmaniaisiais įrenginiais jis praleidžia pernelyg daug laiko ir dėl to dažnai pykstasi su žmona. „Tai priklausomybė, todėl aš darau taip: veždamasis žmoną romantiškos vakarienės restorane niekada neimu su savimi jokio išmaniojo įrenginio“, – „Veidui“ prisipažino vienas „Skype“ vadovų iš Jungtinių Valstijų.
Parodoje taip pat sutiktas JAV kompanijos „IT Net Data“ vienas vadovų Cliffas Littlejohnas pripažino: yra didelė tikimybė, kad dar po dešimtmečio pasaulis taps labai nuobodus, nes žmonės bendraus per įvairius išmaniuosius įrenginius ir vis rečiau žiūrės vieni kitiems į akis. „Aš taip pat pastebiu, kad mano laiko be jokių išmaniųjų įrenginių, kurį skiriu savo artimiesiems ir draugams, vis mažėja“, – teigė parodos dalyvis iš Niujorko.

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.
„Nors visuomenei labiausiai matomos išlaidos bus susijusios su naujų banknotų ir monetų leidyba bei senųjų naikinimu, tačiau nereikėtų pamiršti lėšų, kurios viešajame sektoriuje bus investuotos į technologijų keitimą. Visos informacinės sistemos, kurios yra susietos su finansiniais rodikliais, turės būti pritaikytos darbui su naująja valiuta. Pokyčiai įtakos ne tik pagrindines valstybines informacines sistemas, skirtas mokesčių administravimui ir biudžeto valdymui, bet ir smulkias viešas paslaugas teikiančias įmones. Šių darbų atlikimas Latvijoje kainavo daugiau nei 3,5 mln. latų. Tikėtina, kad Lietuvoje tokiems darbams bus išnaudotas panašus biudžetas“, – kalbėjo lietuviško kapitalo bendrovės „Synergy Consulting“ direktorius Tyrunas Jokubauskas.
T.Jokubausko teigimu, dėl euro įvedimo papildomų išlaidų neišvengs ir verslo bendrovės. „Didžiausi kaštai verslo sektoriuje bus skiriami verslo valdymo sistemų pakeitimui“, – sakė bendrovės „Synergy Consulting“ vadovas. Pasak jo, daugiausiai investuoti turės bankai, draudimo, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų bendrovės ir komunalinių paslaugų įmonės. „Jose atliekama daugiausiai finansinių operacijų, todėl bus keičiamos bankinės sistemos, apmokestinimas, finansų apskaitos, kasų ir kitos informacinės sistemos. Išlaidas patirs beveik visos bendrovės, kadangi teks atlikti pakeitimus darbo užmokesčio apskaitos, finansų apskaitos, ryšių su klientais valdymo, klientų aptarnavimo, logistikos  ir net gamybos valdymo  informacinėse sistemose“,  – kalbėjo „Synergy Consulting“ direktorius.
Siekiant sklandaus IT perėjimo, ir valstybinėms institucijoms, ir verslui, būtina laiku atlikti namų darbus. „Remiantis nutarimu „Dėl nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ aiškėja, kad pagrindinis priemonių vykdytojas, susijęs su informacinėmis sistemomis, yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Tačiau iki galo lieka neaišku, ar verslui dėl informacinių sistemų reiktų kreiptis į ūkio ministro vadovaujamą Verslo aplinkos darbo grupę, kuri yra viena iš 6 sudarytų darbo grupių euro įvedimo veiksmams koordinuoti, ar į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, kurio priemonės šiuo metu apima tik valstybės institucijų ir įstaigų informacines sistemas“, – kalbėjo T.Jokubauskas.
„Jeigu Lietuva gaus leidimą įsivesti eurą, visiems planuojamiems informacinių sistemų pakeitimams liks labai nedaug laiko. Viskas turės būti atlikta iki 2014 metų pabaigos, todėl jau dabar reikėtų pradėti rūpintis biudžetais ir planuoti IT sistemų pakeitimus“, – sakė „Synergy Consulting“ vadovas.
Jo teigimu, kolegos iš Latvijos susidūrė su rimtu iššūkiu – laiko stoka. Ir privatus, ir viešasis sektorius vėlavo laiku atlikti pakeitimus, todėl sausio mėnesį dalis paslaugų visuomenei dar buvo neprieinamos.

Kasdieniame gyvenime šiandien jau galima patogiai verstis ir su nemokamomis informacinių technologijų programomis, tačiau dauguma vartotojų vis dar labiau linkę pirkti brangias programas arba piratauti.

Norint įsigyti įrenginį su navigacine sistema šiandien tektų pakloti nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų. Tiesa, yra ir kita alternatyva – į savo telefoną įsidiegus specialią mobiliąją programėlę, galima visiškai nemokamai gauti žemėlapius, greičiausio maršruto parinkimą bei balso komandas, kur važiuoti. Tokią galimybę suteikia programėlė “Waze”, kurios didžiausias pranašumas, palyginti su įprastinėmis navigacijomis, – vartotojų įtraukimas. Čia vartotojai patys žymi eismo situacijos pokyčius: praneša apie susidariusias automobilių spūstis, stovinčius policijos ekipažus, avarijas ir t.t. Atsižvelgdama į šią informaciją „Waze“ kiekvienam vartotojui pasiūlo tuo metu optimaliausią maršrutą.
Tad ši programėlė naudinga ne tik norint surasti nežinomą adresą, bet ir važiuojant gerai pažįstamu maršrutu. 25 metų kaunietis Andrius Juozulevičius, „Waze“ pirmą kartą išbandęs prieš penkis mėnesius, dabar šia nemokama navigacija naudojasi tris keturis kartus per savaitę, važiuodamas į darbą ir namo. „Kai tik važiuoju automobiliu, naudojuosi šia programėle, nes matau visą informaciją: kur susidarė spūstys, kur policija stovi, kur greičio matuokliai, kur kokios kliūtys. Ir pats pažymiu įvairias kliūtis – spūstis, duobes. Man ši programėlė labai aktuali – patogumas tikrai pasijuto. Esu naudojęsis ir paprastomis mokamomis navigacijomis, bet jos tik parodo maršrutą nuo A iki B, o šita programėlė leidžia pamatyti, kas vyksta realiu laiku“, – įspūdžiais dalijasi vaikinas.
Iš tiesų šios programėlės patogumas labiausiai priklauso nuo vartotojų skaičiaus: kuo daugiau žmonių ja naudojasi, tuo tikslesnė informacija apie padėtį keliuose pateikiama. „Beje, programą „Waze“ galima susieti su socialinio tinklo „Facebook“ paskyra ir matyti, kiek tavo draugų naudojasi šia programa. Iš 800 mano draugų šiandien ja naudojasi apie penkiasdešimt. Vis dėlto galėtų būti daugiau vartotojų, nes eismas keliuose keičiasi labai greitai“, – daugiau „Waze“ vartotojų norėtų matyti A.Juozulevičius.
Beje, vaikinas tvirtina, kad važinėjant Lietuvoje jam visiškai pakanka „Waze“ programos, tačiau planuodamas kelionę į užsienį vis dėlto pagalvotų apie mokamą navigaciją – A.Juozulevičius manymu, mokamose programose žemėlapiai turėtų būti atnaujinami dažniau.

Nemokamos programos – ir dėl paprastumo, ir dėl naujų funkcijų

„Waze“ – viena iš daugybės sukurtų nemokamų programų, tapusių rimta alternatyva brangioms, didelių korporacijų kuriamoms programoms. Šiandien jau galima įsidiegti nemokamus žemėlapius, ugniasienes, duomenų saugyklas, nuotraukų redagavimo ar tekstų rašymo programas ir daugybę kitų.
Kodėl atsiranda tiek daug nemokamų programų? IT entuziasto, Vilniaus universiteto dėstytojo Džiugo Paršonio tvirtinimu, daugelį tokių kūrėjų remia nevyriausybinės organizacijos, kai kurie dirba iš idėjos, o treti tokiu būdu kuria savo reputaciją. Pavyzdžiui, beveik nežinomai kompanijai vienas iš būdų įsitvirtinti rinkoje yra sukurti kokybišką, bet nemokamą programą. Neretai tokios programos turi kelis lygius – nemokamą ir mokamą, kuri pasiūlo jau daugiau galimybių. O portalas “PCMag.com” pabrėžia, kad kai kurie nemokamų programų kūrėjai nori iš vartotojų tik aukos, kai kurie uždirba iš reklamos, matomos tos programos naudotojams.
Taigi nemokamų programų aruodą kasmet papildo gausybė naujų sprendimų, todėl įmonės „IT projektai“ direktorius Mindaugas Verbyla mano, kad buitiniu lygmeniu dabar visiškai užtenka vien nemokamų programų.
Tai patvirtina ir mokslininkas, organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL), užsiimančios laisvos programinės įrangos (tokios, kurią vartotojas gali naudoti, kopijuoti, tobulinti, platinti; beje, ji dažniausiai būna nemokama) populiarinimu, valdybos narys Saulius Gražulis: „15 metų naudojuosi tik laisvomis programomis ir galiu patvirtinti, kad jos puikiausiai tinka standartiniams uždaviniams atlikti. Naudojuosi „Ubuntu“ operacine sistema, „Thunderbird“ elektroninio pašto programa, „Firefox“ ir „Chrome“ naršyklėmis, o dokumentų mainams ir raštvedybai naudoju „LibreOffice“. Šiandien reikėjo tvarkyti brėžinius, ir maloniai nustebino braižymui skirto įrankio „LibreCad“ atnaujinimas. Apskritai su „Ubuntu“ gali gauti per 600 programų, parengtų įdiegti, – ir filmams žiūrėti, ir moksliniams darbams tvarkyti, ir kt. Tad aš išsiverčiu be mokamų programų, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės institucijos bando priversti jomis naudotis, pavyzdžiui, reikalauja pateikti duomenis tik nuosavybine programine versija.“
O štai D.Paršonis kai kurias mokamas programas keičia nemokamomis dėl dviejų priežasčių. Pirma, norėdamas sudėtingas, perteklines mokamas programas pakeisti paprastesnėmis. Antra, norėdamas naudotis kai kurių nemokamų programų teikiamomis funkcijomis, kokių neturi mokamos programos.
„Šiuo metu, kai interneto patikimumas artėja prie elektros tinklo patikimumo, man viena mieliausių alternatyvų – „Google Drive“ programa (anksčiau vadinosi „Google Docs“), kuria naudojuosi vietoj „Word“. Man galingų funkcijų kuriant dokumentą nereikia, o „Google Drive“ pranašumas tas, kad, vieną sykį išsaugojęs, dokumentą gali ir telefone, ir darbo, ir namų kompiuteryje pasiekti, ir su kolegomis pasidalyti. Tą daug sudėtingiau padaryti su tradicinių biuro programų dokumentais“, – dėsto D.Paršonis.
Tarp nemokamų biuro programų rinkinių šiuo metu populiarėja ir „OpenOffice“ ar jos pagrindu sukurta „LibreOffice“, kurias jau diegiasi ne tik privatūs vartotojai, bet ir verslo įmonės, supratusios, kad mokėti po kelis šimtus litų už brangių biuro programų licencijų atnaujinimą nėra prasmės.
„Nuotraukoms tvarkyti taip pat nėra jokio poreikio naudoti sudėtingas ir brangias programas – nebent būtum profesionalus dizaineris. Čia buvo tiesiog mūsų piratiškas ištvirkimas, kad jei reikia pareguliuoti nuotraukos ryškumą, tai būtinai naudojame „Photoshopą“. Juk yra krūvos nemokamų programų, kurios taip pat viską padaro. Naudojuosi keliomis nemokamomis programomis, kurios labai tinkamos nuotraukoms sutvarkyti, jų dydžiui sumažinti. O šitie dalykai sudaro 80 proc. to, ko prireikia paprastam vartotojui“, – įsitikinęs D.Paršonis.
Populiariausios nemokamos nuotraukų tvarkymo programos – GIMP ir „Paint.NET“. Iš nemokamų programų „Veido“ pašnekovas taip pat naudojasi trimačio vaizdo modeliavimo programa „Daz Studio“, kuri neblogai pakeičia mokamas, pavyzdžiui, „Poser“.
Tiesa, D.Paršonis atkreipia dėmesį, kad pranašumų ir trūkumų turi tiek mokamos, tiek nemokamos programos. „Pavyzdžiui, tradicinė mokama teksto redagavimo programa turi bene geriausią žodyną, todėl tiems, kuriems rašant tekstus labai svarbu gera kalba, tai aktualu. Pažįstami kalbos redaktoriai naudojasi „Word“ programa, nes sunku tą dalyką pakeisti“, – pabrėžia D.Paršonis.
O nemokamos programos kartais, pasak jo, gali būti savotiški spąstai. Nors už jas nereikia mokėti pinigų, tenka susimokėti kitais būdais: savu dėmesiu, laiku, informacija, nes, pavyzdžiui, kai kurios įkyriai bruka reklamą, o kai kurios renka duomenis apie vartotojus.
M.Verbyla papildo, kad naudojantis nemokama programa gali kilti nepatogumų, jei tenka keistis dokumentais su išore – klientais, valstybinėmis institucijomis, partneriais. Tiesa, tie nepatogumai dažniausiai kyla dėl nežinojimo ir nemokėjimo, tad šiuo atveju padėtų IT specialistų konsultacija.