Formalių ir neformalių visuomenės sambūrių daugės tiek dėl nusivylimo politikais, tiek ir dėl besiplečiančių virtualių komunikacijos kanalų.

Kai Europoje griūva Vyriausybės, o arabų pasaulyje revoliucijos suorganizuojamos per socialinius tinklus, Lietuva atrodo beveik kaip ramybės oazė. Politikos barikadose šaudoma, bet tuščiais šoviniais. Nepaisant interpeliacijų ar grasinimų jas surengti, pasišpagavimo net pačios valdančiosios daugumos viduje, Andrius Kubilius įeis į istoriją kaip pats nemylimiausias, bet kartu ir pirmasis per pastaruosius 22-ejus metus visą kadenciją poste išsilaikęs Ministras Pirmininkas.
Pats A.Kubilius ateinantiems keliolikai metų Lietuvai žada ateitį praktiškai be debesėlių, o pamatus jai jaučiasi pats padėjęs per pastaruosius ketverius metus. Tereikia, pasak premjero, tęsti pradėtus darbus ir daugiau pasitikėti savimi bei kitais. Kitų „Veido“ ekspertų įžvalgos ne tokios euforiškos.

Darbotvarkėje – dvidešimties metų senumo problemos
Valdymo sistemų specialistui Vincentui Jasiulevičiui prieš trylika metų buvo patikėta parengti strategiją „Lietuvos ateities scenarijus. 2001–2010–2020 metai“. 85-kių įvairių sričių ekspertų parengta studija net išleista atskiru leidiniu ir išplatinta, pavyzdžiui, mokyklose, kad jaunoji karta žinotų, kur link eina valstybė. Tačiau ten nenuėjome ir ne todėl, kad vizionieriai būtų klydę. „Parašiau strategijos „Lietuva 2030“ rengėjams – paimkite mūsų studiją ir tik pavėlinkite datas. Joje – ir energetikos nepriklausomybės projektai, ir mokslo sąveika su praktika, gamyba. Viskas jau turėjo būti padaryta prieš dešimt dvylika metų“, – konstatuoja V.Jasiulevičius. Ekspertas piktinasi, kad neatsižvelgta ir į akcentuotą pamatinį teisės ir teisingumo principą visose srityse. Neatkreiptas dėmesys ir į prognozuotą emigraciją.
Prisiminus, kad energetiniai projektai, apie kuriuos šiandien diskutuojame, ar iš mirties taško nepajudėjęs daugiabučių renovavimas buvo įrašyti dar pirmosios Vyriausybės programoje, akivaizdu, kad ateities viziją turime, tačiau politikai sabotuoja jos įgyvendinimą. Tad dar iki pat 2020 m. pagrindiniai politikų darbotvarkės klausimai liks tie patys – energetinė nepriklausomybė ir mažėjantis valstybės gyventojų skaičius. Žinoma, plius tai, ko pirmųjų strategijų kūrėjams nė nesisapnavo – 47 mlrd. Lt pasiekusi valstybės skola.
„Mažėsiantis gyventojų skaičius turės didelių pasekmių. Politikai kvailai ar ciniškai apsimetinėja, kad tų problemų nebus, – pabrėžia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas dr.Vincentas Vobolevičius. – Sunkiau bus subalansuoti „Sodros“ biudžetą, mažės vartotojų – mažės poreikis kurti darbo vietas, mažės studentų – mažės universitetų. Išeitys – didinti gimstamumą, bet tai sunkiai padaroma, įsileisti imigrantus, bet tai problematiška Lietuvos atveju. Iš ekonominės pusės vienintelis realus dalykas – kelti darbo našumą, skatinti pažangias technologijas“.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad ateityje ir ES toli gražu nebus labai dosni – jau dabar yra ženklų, kad naujam laikotarpiui negausime tiek, kiek norėtume. O ir pačios ES laukia permainos. Sociologas dr. Mindaugas Degutis prognozuoja: „ES, išgyvenusi dabartinę krizę, turės tapti labiau centralizuota. Nenustebintų, jei šiame procese ji šiek tiek ir aptrupėtų.“

Viešasis sektorius: reformos būtinos, bet neplanuojamos
Lietuvos politikų laukia labai rimti iššūkiai, reikalaujantys efektyvinti valstybės valdymą ir viso viešojo sektoriaus darbą. Seimo dabar analizuojamoje strategijoje „Lietuva 2030“ pažymima: „Valdžios gebėjimas plačiai teikti paslaugas ir užtikrinti aukštą jų kokybę tiesiogiai priklauso nuo valdžios išlaidų dydžio“. Pagal jas (37,4 proc. BVP) esame 25-ti ES (ES vidurkis – 46,9 proc.), tačiau skaičiuojant pagal gyventojų skaičių turime beveik dukart didesnį viešąjį sektorių nei turtingieji vokiečiai. Bet nepaisant viešojo sektoriaus darbuotojų gausos pagal Pasaulio banko skaičiuojamo valdžios efektyvumo rodiklį tesame 21-mi iš 27-ių ES. Akivaizdu, kad esminės reformos būtinos, tačiau nežinia kas turi nutikti, kad politikams užtektų tam politinės valios, jei to neprivertė padaryti net pasaulinė ekonomikos krizė. Priežastis elementari: tas išpūstas viešasis sektorius – tai ir patys politikai, ir potencialūs 400 tūkst. jų rinkėjų.
Ekspertai neprognozuoja didelių pokyčių nei valdžios institucijose, nei rinkimų sistemoje, nes, kaip pastebi V.Vobolevičius, juk ją keičia tie, kurie yra jos laimėtojai. „Pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų rinkimų sistema buvo keičiama, bet dabar ji nusistovėjo. Drastiškų pokyčių nebebus, bet ne todėl, kad ji tobula, o todėl, kad ji palanki tiems, kurie yra valdžioje“, – sako V.Vobolevičius. Pavyzdžiui, logiška būtų mažėjant gyventojų mažinti Seimo narių skaičių, bet parlamentarai nenorės susiaurinti savo šansą būti perrinktais, o referendumui organizuoti reikia daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių.


Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kolegos profesoriai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis jau apie 20 metų demonstruoja, kaip nedidelės šalies mokslininkai bendradarbiauja su verslu kurdami pasaulines technologines naujoves.

Pasak Vytauto Getaučio, Kauno technologijos universitetas, kuriame jis dirba, yra pasirašęs nemažai sutarčių su įvairiomis kompanijomis, vis paprašančiomis mokslininkų pagalbos.
„Būta daug projektų, tačiau bene labiausiai įsiminė bendradarbiavimas su „Samsung Electronics“, prasidėjęs 2000-aisiais. Tuomet Pietų Korėjos kompanija paprašė sukurti skylinius organinius puslaidininkius, kurių pagrindu gauti organiniai fotoreceptoriai būtų atsparūs organiniams tirpikliams, tempimui bei lankstymui. Užduotis buvo nepaprasta, tačiau per pirmus metus jau turėjome „Samsung“ atstovus tenkinančių rezultatų ir mūsų bendradarbiavimas prasitęsė. Iš viso jis truko šešerius metus“, – pasakoja V.Getautis.
„Bendradarbiavimas su šia kompanija buvo labai intensyvus, – kolegai antrina Juozas Vidas Gražulevičius, Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. – Per visą laiką sukūrėme maždaug penkiasdešimt patentų.“
Šio profesoriaus teigimu, anuomet pasirašyta sutartis su „Samsung“ išgelbėjo universitetą ir jame dirbusius mokslininkus, nes iš valstybės gaunamas finansavimas tada buvo labai menkas. Pastaruoju metu jis gerokai padidėjo, ir bendradarbiavimas su užsienio kompanijomis tapo grįstas ne noru uždirbti, o siekiu kurti naujas technologijas.
„Mūsų veiklos sritis yra gana siaura ir Lietuvoje mažai pritaikoma – čia nėra pramonės, kuriai galėtume pasitarnauti. Buvo „Ekranas“, tačiau jie padarė netinkamą sprendimą, investavo į pasenusią kineskopinių ekranų technologiją. Tai juos iš konkurencinės kovos greitai eliminavo. Vis dėlto džiugu, kad savo paslaugas galime pasiūlyti užsienio kompanijoms“, – aiškina J.V.Gražulevičius.

Sulankstomas televizorius

Profesorių tandemo kuriamos technologijos gali būti pritaikomos gana plačiai, net ir lankstiesiems ekranams. Todėl nenuostabu, kad tokie mokslininkų laimėjimai traukia didelių užsienio kompanijų dėmesį. Pasak J.V.Gražulevičiaus, jau netrukus bus galima sukurti sulankstomą televizorių – naujausi ir pažangiausi šiuolaikiniai televizoriai yra puikus ateities tendencijų pavyzdys.
„Naujausių „Samsung“ išmaniųjų ekranų svoris ir korpuso plonumas atrodo įstabiai, juoba prisimenant senuosius, kineskopinius aparatus. Ir tai tik pradžia. Ateityje jie bus dar lengvesni ir plonesni“, – tikina profesorius.
Kalbėdamas apie išmaniąsias technologijas V.Getautis pabrėžia, kad jos yra neišvengiamos ir ateityje bus prieinamos kiekvienam. Jam pritaria ir kolega J.V.Gražulevičius: „Kiekviena technologinė inovacija, ypač kai kalbama apie informacines ar kitas vartotojams plačiai prieinamas technologijas, turi išgyventi pereinamąjį laikotarpį, kurio metu evoliucionuoja arba išnyksta.“
Prakalbęs apie technologijų evoliuciją, J.V.Gražulevičius prisiminė savo patirtį, susijusią su pirmaisiais kompiuteriais: „Įsivaizduokite, pirmąjį savo kompiuterį nusipirkau dar 1987 m., tačiau jį labai greitai pardaviau, nes man tuo prietaisu buvo itin sudėtinga naudotis. Tačiau po penkmečio, 1992-aisiais, man teko įsigyti kitą kompiuterį. Tuomet be tokio įrenginio jau buvo sunku išsiversti. Panašiai bus ir su dabar kylančiomis išmaniosiomis technologijomis – ateis laikas, kai jos bus neišvengiamos. O didelė jų pasiūla eliminuos nereikalingus variantus ir paliks tik pačius vertingiausius ir vartotojų dėmesio nusipelniusius sprendimus.“
Abiejų profesorių nuomone, šiuolaikiniai įrenginiai privalo būti ne tik pažangūs, bet ir nesudėtingai valdomi bei plačiai pritaikomi, tik tuomet jie bus reikalingi daugeliui žmonių. Išmaniuosius televizorius su interneto funkcija profesoriai mato kaip vieną iš galimų kandidatų, kurie galėtų patraukti vartotojų dėmesį ir tapti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir darbo priemone.
„Per seminarus naudojame daug vaizdinės medžiagos, peržiūrime vaizdo įrašus iš įvairių mokslinių konferencijų, kitų universitetų profesorių paskaitas. Todėl čia puikiai praverčia „Samsung“ išmaniųjų televizorių galimybė informacijos ir vaizdo įrašų ieškoti internete ir demonstruoti tiesiai dideliame ekrane. Be to, jų ekranai yra LED tipo, todėl atkuriamas vaizdas ypač kokybiškas, jo ryškumo nesuprastina net į ekraną šviečianti saulė. O jie dar ir elektros energijos vartoja gerokai mažiau nei senieji LCD televizoriai“, – džiaugiasi J.V.Gražulevičius.

Mažas darbų automatizavimas ir menkai pritaikomos informacinės technologijos namų administravimo bendrovėse paskatino mobiliųjų sprendimų UAB „Mokus“ sukurti skaitiklių duomenų surinkimo, užduočių valdymo ir laiko apskaitos sistemą „KomuApp“.

Ją jau diegia kelios šalies komunalinių paslaugų ir pastatų administravimo bendrovės.
Vienu metu kelis darbus atliekančios programos „KomuApp“ dėka komunalinių paslaugų įmonių darbuotojams kur kas paprasčiau atlikti kasdienes užduotis. „KomuApp“ jas atsiunčia ir rodo išmaniojo telefono ekrane – tai taupo darbuotojų laiką, nes jiems nereikia vykti pasiimti užduočių į biurą. O programos pagalba perkeliami skaitliukų duomenys į įmonės sistemą bei automatizuota klaidų paieška padeda išvengti neatitikimų perrašinėjant skaitliukų rodmenis. „Mokus“ siūlo kelių modifikacijų sistemą: vienoje duomenų įvedimo forma telefone atidaroma rankiniu būdu, o kitoje – automatizuotai, naudojant NFC (artimo lauko ryšio) technologiją. Nors ši technologija dar tik ieško vietos ir Lietuvos, ir Europoje, tačiau plačios jos pritaikymo galimybės bei didėjanti mobiliųjų įrenginių su integruotomis NFC mikroschemomis paklausa skatina telefonų gamintojus plėsti pasiūlą. Kaip alternatyvą NFC technologijai „Mokus“ siūlo panaudoti ir QR kodus.
Kontrolė, neperžengianti ribų
„KomuApp“ suteikia galimybę vadovams tiksliau organizuoti ir koordinuoti ne biuruose dirbančių veiklą. Su programa jie gali stebėti, kuriuo metu bei kiek laiko darbuotojas vykdė paskirtą užduotį, ar duomenis suvedė būdamas prie reikiamo objekto, o ne sėdėdamas paežerėje. Siekdami tiksliai apskaičiuoti darbuotojo klientui skiriamą laiką bei įvertinti klientų pelningumą, daugelis vadovų, nori kontroliuoti ne įmonės biure dirbantį personalą, todėl pasirenka sekimą GPS sistema, kai stebimas kiekvienas darbuotojo žingsnis. Tačiau tokia kontrolė dažnai sukelia neigiamą reakciją, darbuotojai skundžiasi pažeidžiamomis teisėmis – jų veikla stebima ne tik darbo valandomis, bet ir pietų pertraukų, poilsio metu, o vadovai turi analizuoti daugybę surinktos informacijos. Bendrovės „Mokus“ siūloma sistema nepažeidžia darbuotojų privatumo, nes ji tik fiksuoja faktą ar reikiamu laiku darbuotojas lankėsi konkrečiame objekte. Tokia susisteminta informacija padeda vadovams nepasiklysti duomenų jūroje. Nors, esant poreikiui, darbuotojo buvimo vietą galima pamatyti ir realiu laiku.
Naudinga investicija
„Šios sistemos nauda akivaizdi – darbuotojai negaiš laiko vaikščiodami į biurą pasiimti užduočių, galėsime kontroliuoti atliekamų darbų laiką, matysime, kada darbuotojas atvyko ir išvyko iš objekto. Taip pat lengviau bendrausime su gyventojais, nes kiekvienas klientas, skambindamas mums ir duodamas užklausą, paliks dispečeriui savo telefono numerį, kuris automatiškai pateks į sistemą. Taigi, darbuotojams bus paprasčiau susisiekti su klientais“, – mintimis apie sistemą dalinasi Vilniuje komunalines paslaugas teikiančios UAB „Šilėja“ direktorius Rimantas Daugėla. Ši įmonė jau diegia „Mokus“ sprendimą, kurį darbuotojai išbandyti artimiausiu metu. Programos įdiegimą palengvina tai, jog bendrovė „Mokus“ turi sukūrusi duomenų įvedimo formas beveik visiems Vilniaus mieste esantiems skaitiklių tipams.
Programa „KomuApp“ suderinama su „Android“ operacine sistema, tačiau, esant poreikiui, „Mokus“ savo klientams gali pasiūlyti programas ir mobiliesiems telefonams su „Apple iOS“, „Samsung Bada“ bei „Windows mobile“ operacinėmis sistemomis.

Šilutės rajone įsikūrusi SBA koncerno įmonė „Germanika“ tapo viena moderniausių Europoje baldų gamyklų. Čia įdiegta inovatyvi „vilktų“ korpusinių baldų technologija, kuri, skaičiuojama, leis tris kartus padidinti įmonės pardavimus.

Koncernas SBA į „Germanikos“ plėtrą investavo 36 mln. litų, Vilkyškių kaime įsikūrusioje gamykloje sukurta 240 naujų darbo vietų, viso įmonėje dirbs 400 darbuotojų.

„Šis investicinis projektas, nedidelę „Germanikos“ įmonę pavertęs viena moderniausių baldų gamyklų regione, leis „SBA“ baldų grupei įsitvirtinti naujuose baldų rinkos segmentuose ir padidins bendrovės konkurencinį pranašumą. „Vilktų“ baldų technologijos leidžia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją, kuri yra itin paklausi tarp vartotojų“, – sakė bendrovės koncerno „SBA“ verslo vystymo viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Planuojama, kad „Germanikoje“ pagamintų „vilktų“ baldų produkcijos pardavimai per 5 metus sieks 750 mln. litų. Visa pagaminta produkcija bus tiekiama Švedijos koncernui IKEA, kurio skelbtą konkursą miegamojo baldų gamybai UAB „Germanika“ laimėjo 2010 m. rudenį, atkaklioje kovoje įveikusi kitus Europos baldų gamintojus.

Naujos darbo vietos jauniems žmonėms

„Germanikoje“ įdiegus „vilktų“ baldų gamybos technologiją, gamykloje sukurta 240 naujų darbo vietų, į kurias pakviesti dirbti Šilutės ir aplinkinių regionų gyventojai. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų projektų Lietuvoje pagal kaimo vietovėje sukurtų darbo vietų skaičių, leidęs regione sumažinti nedarbą ir jaunimo emigraciją.

„Planuodami investicijas įvertiname ne tik ekonominius, bet ir socialinius projekto aspektus. Dauguma naujųjų „Germanikos“ darbuotojų jauni žmonės – jų amžiaus vidurkis yra 29 metai. Tad investavome ne tik į technologijas, gamyklos infrastruktūrą, bet ir darbuotojų mokymą, jų kompetencijos didinimą, daugelį siuntėme stažuotis į užsienį. Šiandien, kai jaunimo nedarbas ir emigracijos lygis yra itin aukštas, manome, yra labai svarbu kurti naujas darbo vietas būtent regionuose ir taip sumažinti jaunų, protingų žmonių išvykimą iš šalies“, – sakė E. Valentinavičius.

„SBA“ baldų grupei Šilutės rajone be UAB „Germanika“ priklauso ir bendrovė „Šilutės baldai“, kurioje dirba daugiau nei 800 žmonių.

Be Europos Sąjungos investicijų

Modernių technologijų diegimą „Germanikos“ gamykloje koncernas SBA finansavo savo lėšomis. Ilgalaikę 33 mln. litų paskolą projekto įgyvendinimui suteikė AS “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius.

„Projektą siekėme įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką – nuo pirmųjų žingsnių iki produkcijos gamybos pradžios užtrukome tik metus. Konkurencija pasaulinėse rinkose yra itin dinamiška, todėl investicinius projektus turime įgyvendinti greitai, tuo tarpu ES paramos sistema, net jei projektas yra socialiai svarbus ir kuria naujas darbo vietas regionuose, yra susijusi su ilga biurokratine procedūra“, – sakė koncerno „SBA“ verslo vystymo viceprezidentas E. Valentinavičius.

„Finansuodami naujus investicinius projektus atkreipiame dėmesį į tai, kad jie būtų orientuoti ne tik į vidaus rinką, bet ir į eksportą bei atrandamas naujas rinkas. „Germanika“ finansavimas – būtent toks pavyzdys. Ši bendrovė nestovi vietoje ir skiria nemažai resursų esamos produkcijos tobulinimui, jos eksportui, naujoms baldų pramonės technologijoms ,“ –  teigė AS  „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis.

Naujausios technologijos

Itin estetiškus ir kokybiškus baldus leidžianti gaminti „vilktų“ korpusinių baldų technologija atsirado vos prieš kelis metus ir šiuo metu yra įdiegta tik keliose Europos baldų gamyklose.

„Skirtingai nuo įprastų baldų, skydų kraštai nėra laminuojami kraštų juostele, o padengiami ta pačia plokštumos plėvele, tarsi detalę įvelkant. Tokie skydai atrodo visiškai vientisi, nėra jokių klijų siūlių, sujungimų. Naująja technologija pagaminti baldai atrodo labai estetiškai, yra puikios kokybės, atsparesni drėgmei“, – pasakoja UAB „Germanika“ direktorius Svajūnas Gečas.

2005 m. įkurta „Germanika“ gamins miegamojo baldo komplektus – lovas, spintas, komodas, spinteles.

Neseniai Vilniuje baigėsi didžiausių pasaulio informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijų dėmesio sulaukęs renginys „Open IPTV Forum“, kuriame buvo aptartos vadinamosios asmeninės, arba ateities, televizijos  perspektyvos.

Ne taip seniai galėjome džiaugtis tuo, kad organizacija „FTTH Council Europe“ trečius metus iš eilės Lietuvai skyrė pirmą vietą pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. O dabar mūsų šalyje net keturias dienas viešėjo tokių kompanijų, kaip „Cisco“, „Motorola“, „Gemalto“, „Ericsson“, „Sony“, „Philips“, „Huawei“, atstovai, kuriuos vienija tarptautinė organizacija „Open IPTV Forum“ (IPTV – internet protocol television).
Dar įdomiau tai, kad net ir šiame, galima sakyti, elitiniame telekomunikacinių technologijų ir paslaugų teikėjų klube neapsieinama be Lietuvos atstovų. Kaip teigė „Open IPTV Forum“ vadovai, Vilnius jų konferencijai pasirinktas todėl, kad itin daug iniciatyvų šios organizacijos veikloje rodo 2011 m. jos nare tapusi lietuviška IT bendrovė – įmonių grupė „Penki kontinentai“.
Jau pasibaigus „Open IPTV Forum“ simpoziumui, šios organizacijos rinkodaros vadovas Darrenas J.Vogelis teigė šiame renginyje išgirdęs pakankamai naudingų dalykų iš kolegų, atstovaujančių tokioms kompanijoms, kaip „Sony“, „Gemalto“ ar „Ericsson“, tačiau pabrėžė, jog tai, ką pristatė „Penki kontinentai“, išties yra IPTV ateitis.
„Kiek girdėjau, – tęsė D.J.Vogelis, – šiais metais jūsų šalies laukia perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, o tai neabejotinai sukels rūpesčių eiliniams gyventojams ir padidins konkurenciją tarp telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių. O juk IPTV naudotojai yra savotiškai aukščiau viso šio „vargo“ – jie savo televiziją gauna internetu ir gali ją matyti tiek TV ekrane, tiek kompiuterio monitoriuje, tiek planšetiniame kompiuteryje.

IT milžinai mokosi iš Lietuvos

Iš tiesų, šiandien daugelis žmonių, nuolat girdėdami apie įvairius ekonominius sunkumus, matydami Lietuvą kaip įvairių politinių intrigų šalį, kuri vis dar yra prie silpnesnių Europos Sąjungos valstybių, net nesusimąsto, kad esama sričių, kuriose mes, pasirodo, pirmaujame ir kuriose mūsų rekomendacijomis vadovaujasi bei mūsų pasiūlytas inovacijas diegia didžiausios tarptautinės kompanijos.
„Open IPTV Forum“ simpoziume dalyvavęs šios organizacijos prezidentas dr. Nilo Mitra, kompanijoje „Ericsson“ einantis technikos direktoriaus pareigas, taip pat teigė esąs itin patenkintas renginio kokybe. „Čia Vilniuje mes tikrai priėmėme daug naudingų sprendimų, susijusių su „Open IPTV Forum“ atvirumu mažesnėms kompanijoms, sukūrėme techninę darbo grupę, kuri rūpinsis IPTV technologijų standartizacija, – teigė N.Mitra. – Mūsų organizacijai su kolegų iš Lietuvos pagalba pirmą kartą pavyko įgyvendinti tiesioginę renginio transliaciją internetu, pasitelkiant didelės raiškos vaizdo kameras, ką jau kalbėti apie tai, kokių IPTV inovacijų pristatė Lietuvai simpoziume atstovavusi įmonė. Šiandien mes be nuostabos kalbame apie tokius dalykus, kaip „Google Maps“, „Facebook“, „YouTube“, „Picasa“, RSS, žaidimai TV ekrane, tačiau „Penkių kontinentų“ siūlomos galimybės į tą pačią terpę įkelti, pvz., „IPTV banking & retail“ paslaugų paketą, e.medicinos, e.švietimo, e.vyriausybės ir t.t. paslaugas yra visiškai naujas žingsnis vadinamosios asmeninės televizijos link. Iš esmės tai savotiškos simbiozės tarp televizoriaus ir kompiuterio sukūrimas, kuris, išvydus naujos kartos grafinę vartotojo sąsają, pristatytą čia, Vilniuje, atrodo visiškai realus. Sunku net įsivaizduoti, kad keliais savo televizoriaus pulto ar išmaniojo telefono mygtukais galima TV ekrane valdyti savo banko sąskaitą, apmokėti komunalines sąskaitas, kurias jums automatiškai parengia ir išsaugo „Smarthouse“ sistema, tačiau olegos iš Lietuvos parodė, jog tai įmanoma.“
Žinoma, tokie terminai, kaip FTTH (angl. fiber to the house – terminas, nusakantis šviesolaidinio interneto tiekimo būdą), IPTV daugeliui žmonių gali pasirodyti painūs ir sunkiai suprantami. Tačiau šiuolaikinis pasaulis gyvena būtent technologiniu ritmu, pagal kurį tai, kas vakar atrodė nauja ir neįtikėtina, šiandien jau yra pasenę. Tokių pavyzdžių apstu aplink mus, pabandykime, pvz., bent jau prisiminti, kokiais mobiliaisiais telefonais kalbėjome prie dešimtmetį ir kokia tai buvo retenybė. O kas šiandien darosi šiame sektoriuje? Daugelis jau net pamiršo įprastus mygtukus…
Todėl šiandien, kai skundžiamės, kad turime sunkumų ir esamę neva atsilikę kai kuriose mums įprastose, kasdienėse gyvenimo srityse, nepamirškime, jog pačioje dinamiškiausioje terpėje, kurioje gyvena šiuolaikinis pasaulis, – IT ir telekomunikacijų srityje Lietuvos atstovai neužleidžia pirmaujančių pozicijų.

Sparčiai populiarėjant  debesijos paslaugoms šiemet į vieną didžiausių Europoje duomenų centrą Dubline „Microsoft“ investuos dar 130 mln. JAV dolerių ir artimiausiam laikotarpiui sukurs arti 500 naujų darbo vietų. Airijoje esantis duomenų centras aptarnauja klientus iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Didinti 500 mln. JAV dolerių vertės duomenų centro pajėgumus skatina auganti paklausa paslaugai „Office 365“, taip pat „Windows Live“, „Xbox Live“, „Bing“ ir „Windows Azure“.

„Naudojimasis „Microsoft“ debesijos paslaugomis įgauna pagreitį visoje Europoje. Gyventojai, smulkūs verslai, didžiosios korporacijos ir valstybinės institucijos vis aktyviau išnaudoja debesų kompiuterijos galimybes, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.  – Toliau investuojame į debesijos infrastruktūrą, siekdami užtikrinti sklandų paslaugų teikimą ir dabar, ir ateityje.“

Paklausa debesijos paslaugoms kuria šimtus naujų darbo vietų

Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį  debesijos paslaugų klientų skaičius tiek verslo, tiek privačiame sektoriuose augo beveik trečdaliu. Visame pasaulyje verslo komunikacijos programos „Lync“ ir santykių su klientais valdymo sprendimo „Dynamics CRM“ vartotojų skaičius taip pat didėjo 30 proc.  „Xbox“ naudotojų, žaidžiančių internete su „Xbox Live“, padaugėjo trečdaliu ir dabar registruotų vartotojų yra jau 40 mln., o pokalbių programa „Skype“ ketvirtąjį  2011 m. ketvirtį naudojosi jau 200 mln. gyventojų.

Nemažą pasaulinio debesijos paslaugų prieaugio dalį sudaro Europos rinka, todėl buvo nuspręsta išplėsti vieną didžiausių Senojo žemyno duomenų centrų. Dublino duomenų centras padidės 11 tūkst. kvadratinių metrų ir iš viso užims pusketvirtos futbolo aikštės plotą. Duomenų centre papildomai bus įdarbinta nuo 50 iki 70 specialistų, o centro atnaujinimo darbai sukurs 400 naujų darbo vietų statybininkams. Plėsdama debesijos paslaugų teikimą „Microsoft“ taip pat investavo per 7 mln. dolerių ir į duomenų centrą Briuselyje.

Lietuviai aktyviausiai domisi debesijos paslaugomis

Nuo praėjusio rudens, kai Lietuvoje buvo pristatyta naujoji paslauga „Office 365”, debesijos sprendimus gali išbandyti ir mūsų šalies įmonės ir organizacijos. Iš visų centrinės ir rytų Europos šalių būtent Lietuvos įmonės aktyviausiai domisi ir testuoja „Office 365“.  Šiuo metu daugiau nei 1000 įmonių Baltijos šalyse testuoja naujosios paslaugos „Office 365“ galimybes, iš jų net 520 – įmonės iš Lietuvos.

Aktyvus „Microsoft“ partnerių domėjimasis rodo, jog visoje Lietuvoje debesijos sprendimais domisi vis daugiau didelių ir mažų įmonių. Šiuo metu vien Lietuvoje aktyviai teikti debesijos paslaugas ruošiasi arti 40 informacinių technologijų bendrovių. „Aukštą Baltijos šalių ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimą debesijos paslaugomis nulemia keletas veiksnių – gerai išplėtota telekomunikacijų infrastruktūra, plačiajuosčio ir mobiliojo interneto teikiamos galimybės. Vartotojai jau įprato, kad verslo ir asmeninę informaciją gali pasiekti bet kuriuo metu iš bet kurios vietos,  – sakė debesijos paslaugas teikiančios bendrovės „ATEA“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Simonas Stūrys.  – Šios sąlygos suteikia verslui operatyvumo ir lankstumo, tad susidomėjimas debesijos paslauga „Office 365” iš tiesų yra didelis.“

Investicijos į debesijos sprendimus atsiperka per pirmuosius metus

Neseniai paskelbti naujausi tyrimai parodė, kad smulkaus ir vidutinio verslo atstovai jau pripažino teigiamą debesijos paslaugų įtaką įmonių rezultatams. 49 proc. apklaustų įmonių patvirtino, kad debesijos sprendimai leidžia joms veikti lanksčiau. 45 proc. tyrimo dalyvių teigė sutaupiusios lėšų,  o 39 proc. bendrovių tapo produktyvesnės. Visame pasaulyje „Microsoft“ debesijos paslaugomis naudojasi ir didžiosios korporacijos tokios kaip „Volkswagen“, „Lufthansa“, „Konica Minolta Business Solutions“ ir kitos. „Skaičiavimai parodė, kad investicijos į debesijos paslaugas įmonėms atsiperka per metus, o trijų metų laikotarpyje investicijų grąža išauga daugiau nei trigubai. Tiek tarptautinės korporacijos, tiek smulkiosios bendrovės jaučia ekonominę debesijos naudą ir palaipsniui keičia darbo įpročius,“ – sakė M.Bieliūnas.

M.Bieliūno teigimu, pagal paslaugų kompleksiškumą, patogumą ir prieinamumą bet kurio dydžio įmonėms analogų „Office 365“ produktui rinkoje nėra, todėl jis itin ragina galimybe nemokamai išbandyti „Office 365” pasinaudoti akademines ir švietimo institucijas, kurioms tradiciškai taikomi palankiausi apmokėjimo modeliai. „Naujoji paslauga patraukli tuo, kad klientai savo nuožiūra gali naudotis labai skirtingais paslaugų kompleksais ir rinktis tik tai, kas jiems išties aktualu – naudotis visu paslaugos paketu, ar pavyzdžiui, pasirinkti tik verslo komunikacijos programą „Lync“ ir komandinio darbo aplinką „SharePoint“, – teigė „Microsoft“ atstovas.

Naujausias IT tendencijas galima vadinti technologijų demokratizacija.

Terminas „debesų kompiuterija“ skamba magiškai, tačiau tik nedaugelis supranta, kad „debesų“ paslaugomis naudojamės jau šiandien. Jei mūsų elektroninis paštas, failų saugykla ar biuro programų paketas yra internete, vadinasi, debesų kompiuterija naudojamės ir mes. Tačiau šių paslaugų teikėjų galutinis tikslas – kad debesų kompiuterijos sąvoka taptų nereikalinga, o vartotojas net nepastebėtų, jog naudojasi „debesų“ sprendimais.

Vienos stambiausių IT bendrovių „Microsoft“ generalinis direktorius Centrinei ir Rytų Europai Takuya Hirano dalijasi mintimis su „Prognozių“ skaitytojais apie artimiausią „debesų“ bei kitų informacinių technologijų ateitį.

PROGNOZĖS: Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lietuvai buvo įjungta debesų kompiuterijos paslauga „Microsoft Office 365“. Kokios naudos ji duos verslui ir paprastiems vartotojams?

T.H. Šis paketas iš esmės buvo kurtas galvojant apie verslą – tiek smulkųjį ir vidutinį, tiek stambųjį. Neatkalbinėsiu nuo galimybės išbandyti šią paslaugą ir paprastų vartotojų – juolab kad dalis paslaugų prieinamos nemokamai, o kitas kurį laiką taip pat galima išbandyti nemokamai.

Tam tikra prasme tai technologijos demokratizacija, nes anksčiau tokios paslaugos buvo prieinamos tik didelėms kompanijoms, galinčioms sau leisti išlaikyti IT skyrius, serverius ir juos aptarnaujantį personalą. Šiandien tą gali turėti net mažiausia įmonė, nes „Office 365“ – tai ne tik biuro programų paketas, bet ir daugybė papildomų paslaugų: bendradarbiavimo, turinio valdymo, vaizdo skambučių ir konferencijų, elektroninio pašto, susirašinėjimo programų.

Lietuvoje tyrimai rodo, kad apie trečdalį smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų teigiamai žiūri į debesų kompiuterijos sprendimus. Patraukliausios savybės – prieinamumas prie duomenų iš bet kurio kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono, aptarnavimas bei techninė pagalba, na ir, žinoma, nedidelė kaina.

Debesų technologijos keičia ir saugumo sąvoką – anksčiau visi manė, kad svarbūs dokumentai saugesni asmeniniame prietaise, tačiau dabartinės debesų technologijų paslaugos aiškiai įrodo, kad svarbūs failai daug saugesni tinkle, žinoma, kurį prižiūri patikima kompanija.

Tad galima apibendrinti, kad „Office 365“ yra vienas tų sprendimų, kurie akivaizdžiai parodo, kad debesų technologijos padės lengviau ir greičiau pradėti savo verslą.

PROGNOZĖS: Galbūt galėtumėte pateikti kokių pavyzdžių iš savo patirties, kaip verslas priima debesų technologijų teikiamas galimybes?

T.H.: Iki 2011 m. vidurio dirbau Japonijoje, todėl galiu papasakoti, kaip šios šalies verslas, pasižymintis senomis tradicijomis, priėmė debesų technologijas. Išties buvo gana įdomu stebėti ir dalyvauti šiame procese. Prieš kelerius metus terminas „debesų technologijos“ buvo dažniau linksniuojamas spaudoje, vis minint pagrindinį šios technologijos privalumą didžiajam verslui – išlaidų IT skyriams taupymą. Tai paskatino Japonijos bendrovių direktorius domėtis, ar jų įmonėse jau įgyvendinamas „debesis“ ir kokias funkcijas galima perduoti į internetą, o kokių ne. Dėl šios priežasties įmonėse buvo ne tik iš pagrindų reformuoti IT padaliniai, bet ir peržiūrėta daugybė kitų susijusių veiklos mechanizmų. Taip debesų technologijos prisidėjo prie ganėtinai plataus įmonių verslo procesų optimizavimo vajaus. Be to, perėjimas prie debesų technologijų paskatino kurti naują programinę įrangą.

PROGNOZĖS: Japonai visada žengia keliais žingsniais priekyje kitų. Galbūt debesų kompiuterija jiems padėjo tvarkytis su pavasarį šalį ištikusios stichinės nelaimės padariniais?

T.H.: Labai stipriai padėjo. Jau vien pirmąją nelaimės dieną, kai nutrūko telefono ryšys, nebeveikė transporto sistema, internetinės pokalbių programos, tokios kaip „Skype“ ar „Lync“, tapo vienintelėmis komunikacijos priemonėmis koordinuojant daugelio privačių ir valstybinių organizacijų veiksmus.

Vėliau, kai paaiškėjo, kokia didelė katastrofa ištiko šalį, reikėjo kažkaip įvertinti visą padarytą žalą. Mes suvokėme, kad tam nepakaktų ištisos draudimo agentų armijos, apginkluotos fotoaparatais, fiksuojančios sugriovimus ir siunčiančios nuotraukas įprastu paštu, kurio veikla irgi buvo sutrikusi. Todėl per keturias dienas internete sukūrėme skaitmeninę nuostolių registravimo sistemą – be debesų technologijų teikiamų galimybių tokiai sistemai kurti prireiktų kelių mėnesių.

Taip pat kartu su „Toyota“ per porą dienų buvo sukurta speciali sistema, kuri, pasinaudodama automobiliuose įdiegtomis navigacijos programomis, „stebėjo“, kurie keliai išvažiuojami – pagal šiuos duomenis gelbėtojai bei pagalbos teikėjai galėjo sudaryti kelių maršrutus, kuriais vanduo, maistas ir kitos būtinos priemonės be kliūčių pasiekė nukentėjusius gyventojus.

PROGNOZĖS: Kokios pagrindinės informacinių technologijų tendencijos, į kurias „Microsoft“ žada šiais metais investuoti daugiausiai?

T.H.: Šiais metais turėtų pasirodyti naujausia operacinė sistema „Windows 8“, kuri veiks tiek asmeniniuose, tiek planšetiniuose kompiuteriuose. Taip pat vis labiau tobuliname išmaniesiems telefonams skirtą operacinę sistemą „Windows Phone“ bei žaidimų konsolę „Xbox 360“, kuri su „Kinect“ priedu tampa universaliu namų pramogų įrenginiu. Vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų – susieti visus šiuos įrenginius į bendrą ekosistemą, kad vartotojai net nepastebėtų, jog naudojasi skirtingais prietaisais kaip vienu. Tai, ko gero, bus didžiausia debesų technologijų nauda namų vartotojams.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Bangomis besiritanti ekonominė krizė padarė įtaką ir informacinių technologijų (IT) sričiai. Tačiau šiandien aiškėja, kad šioje srityje įmanoma ne tik išgyventi, bet ir diegti naujoves bei skatinti investicijas.

Apie tokias tendencijas kalbamės su įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininku Idraku Dadašovu.

PROGNOZĖS: 2011-ieji buvo gana permainingi. Metų pradžioje sustiprėjusios optimistinės nuotaikos vėliau peraugo į naujos krizės bangos nuojautas. Kaip Lietuvos IT verslas išgyveno praėjusius metus?

I.D.: Nors Lietuva yra viena informacinių technologijų bei telekomunikacijų srities lyderių Europoje, galinti pasigirti ne tik pačia pažangiausia infrastruktūra, bet ir daugybe aukštos kvalifikacijos specialistų, mūsų šalies IT rinka 2011 m. susidūrė su pasaulinės ekonomikos krizės padariniais. Lietuvos bei užsienio IT rinkose dirbančių įmonių pelnas sumažėjo. Mažėjo ir privačiame sektoriuje įgyvendinamų projektų, tačiau tai kompensavo padidėjusi IT sprendimų paklausa viešajame sektoriuje. Egzistuojant rizikos valdymo metodologijai, daug naudingiau remtis kur kas tikslesnėmis trumpalaikėmis prognozėmis, ir tai patvirtins kokybiška įmonės struktūros kaita.

PROGNOZĖS: Ar galima teigti, kad 2011-ieji pasauliniu mastu žymėjo aiškų IT rinkos atsigavimą po krizės?

I.D.: Greičiausiai ne. Analitikų nuomone, 2011 m. IT rinkos augimas Vakarų Europoje siekė 3 proc., Japonijoje – 0,5 proc., Kinijoje – 21 proc., Rusijoje – 17 proc. Tikslesni duomenys apie IT rinkos dinamiką 2011 m. paaiškės tik 2012-ųjų pradžioje. Tačiau dėl laukiamos antros recesijos bangos IT rinkos augimas 2011 m. gali būti nulinis ir sudaryti mažiau nei 1 proc. Susiklosčius neigiamam scenarijui, IT rinka 2012 m. atsigaus itin lėtai.

PROGNOZĖS: Ar panašios tendencijos palietė ir įmonių grupę „Penki kontinentai“?

I.D.: Įmonių grupė „Penki kontinentai“, kurios specializacija – programinių produktų, IT ir telekomunikacijų sektoriams skirtų sprendimų, bankinių ir mokėjimo sistemų kūrimas bei diegimas, užsakomosios paslaugos, dėl krizės nepatyrė didelių problemų ir įtvirtino savo pozicijas Rytų Europos bei Azijos rinkose. Šiuos veiksnius lėmė tai, kad įmonių grupės veikla labai įvairiapusė. Pateikėme naujų patrauklių pasiūlymų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, išlaikėme paslaugų kainas bei išsaugojome aukštą jų kokybę. Be to, mes padidinome šviesolaidinio tinklo „Skynet“ interneto greitį ir pralaidumą, investavome į tinklo modernizavimą. Būtent dėl to įmonių grupė „Penki kontinentai“ sugebėjo išsaugoti savo pozicijas.

Taigi galime didžiuotis, kad pasitelkus į pagalbą savus išteklius – bankines technologijas, mūsų sukurtas mokėjimo ir lojalumo sistemas, šviesolaidinį tinklą „Skynet“, internetą, televiziją, naujienų portalą penki.lt, interneto parduotuvę ir kt. – visi klientų poreikiai įgyvendinami maksimaliai.

Kurdami programinius išteklių valdymo produktus, visuomet vadovavomės dėsningumų analize, atskirų rizikos rūšių vertinimu. Svarbiausia priimant sprendimą – rizikos valdymas, standartų atitikimo kontrolė bei dėsningumų analizė. Visa tai lemia lanksčią bei operatyvią reakciją ir suteikia galimybę išsaugoti įmonių grupės „Penki kontinentai“ veiklos rodiklių stabilumą.

PROGNOZĖS: Lietuvoje visuomet buvo kalbama apie trumpalaikes ir ilgalaikes šalies plėtros vizijas, tačiau reta jų virsdavo realiai įgyvendinama strategija. Gal būtent IT sritis, el. paslaugos yra tinkamiausia niša mūsų šaliai?

I.D.: Lietuvoje internetu perka penktadalis gyventojų, o interneto parduotuvių nuolat daugėja. Kita vertus, įvairios atliktos apklausos rodo, jog 70 proc. respondentų mano, kad jų įmonės ar organizacijos neskiria užtektinai dėmesio darbuotojų internetiniam raštingumui didinti. Iš apklausų taip pat paaiškėjo, kad el. parašu (tiek asmeniniais, tiek darbo reikalais) naudojasi 32 proc. apklaustųjų. Tai neblogas rodiklis, įvertinant respondentų geografiją. Mūsų Skaitmeninio sertifikavimo centro, kuris veikia jau šešerius metus ir yra pirma tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje, duomenimis, šis rodiklis nuolat didės, o el. parašas taps sparčiai gausėjančios planetos gyventojų populiacijos kasdienybe.

58 proc. apklaustųjų mano, kad Vyriausybė ir vietos valdžios institucijos turėtų subsidijuoti prieigą prie interneto mažiausiai socialiai apsaugotoms grupėms. Tai itin aktualu, kai kalbama apie pačią pažeidžiamiausią interneto naudotojų grupę – vaikus. Norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo turinio internete, būtina koordinuoti tiek privačių, tiek visuomeninių organizacijų veiklą ir taip suvienyti jėgas atitinkamiems veiksmams, įskaitant švietimą bei mokymą.

PROGNOZĖS: Šiandien interneto sąvoka apima kur kas daugiau nei vien mums įprastą www sampratą. Galite apibūdinti šiuolaikinio interneto galimybes?

I.D.: Pagrindinė interneto funkcija – tai informacijos saugojimas, perdavimas ir galimybė ją gauti. Pasaulinės lyderės, tokios kaip „Google“, „Apple“, „Microsoft“, nuolat konkuruoja sukurdamos sveikos konkurencijos aplinką. Internetas vis plačiau naudojamas pramogų versle. Visų pirma tai būdas perduoti medijos turinį (garsą, vaizdą ir kt.). Internete siūloma daugybė įvairių prekių, tarp kurių ir IT produktai, internetas naudojamas ir išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir kt. Tendencija tokia, kad didžioji dalis interneto paslaugų, pradedant programinės įrangos el. rinkomis, baigiant būsto apsaugos valdymu išmaniaisiais telefonais, orientuota į galutinį vartotoją. Be to, šiuo metu itin išpopuliarėjusios vadinamosios debesų technologijos – vienas efektyviausių įmonių, įskaitant ir virtualias, veiklos optimizavimo būdų.

PROGNOZĖS: Tyrimai rodo, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai šiandien gali naudotis sparčiausiu interneto ryšiu. Kokia šių technologijų plėtros projekcija 2012-aisiais? Galbūt „Penkių kontinentų“ įmonių grupė gali atskleisti ir dar toliau siekiančius planus?

I.D.: „Net Index“ duomenys rodo, kad tarp sparčiausią internetą turinčių pasaulio miestų pirmauja Vilnius. Galima tuo didžiuotis. Interneto duomenų perdavimo greičio vidurkis Vilniuje siekia daugiau nei 36 Mb/s. Antroje ir trečioje šio sąrašo vietose – Kinijos miestai Honkongas ir Koulunas, o ketvirtoje – Kaunas.

Simboliška, kad nuo sausio „Skynet“ klientai galės naudotis 1 Gb/s greičio internetu. Užtikrinti tokią spartą mums leidžia šviesolaidinės technologijos, kurias, pasitelkusi į pagalbą pasaulinės lyderės „Cisco Systems“ įrangą, mūsų bendrovė pradėjo diegti 1998 m.

Jei kalbėsime apie mūsų artimiausius planus, tvirtas lyderės pozicijas Lietuvoje užimanti UAB „Penkių kontinentų“ komunikacijų centras ketina ir toliau investuoti į šviesolaidinio tinklo, interaktyviosios IPTV bei kitų paslaugų plėtrą. Į „Skynet“ tinklą jau įdiegta naujos kartos įranga „Cisco 2960S“, o tai leis užtikrinti duomenų perdavimą 550 Mb/s–1 Gb/s greičio intervale. Ir tai dar ne riba. Šviesolaidiniu tinklu „Penki TV“ kanalu bendrovė transliuoja savo kuriamas autorines laidas. Be to, be interneto ir televizijos, bendrovė siūlo IP telefonijos bei būsto stebėsenos paslaugas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Amilina“ sėkmingai išnaudoja esminį Lietuvos konkurencinį pranašumą – derlingą žemę ir vandenį.

Visai neseniai teko būti Šeštokuose, skambiai vadinamuose svarbiu tranzitiniu geležinkelio tašku tarp Baltijos valstybių ir kitos Europos Sąjungos dalies, – mat ten platusis rusiškas geležinkelis pereina į siaurą europinę vėžę. Vienintelis to „taško“ gyvybės ženklas – į vagonus kraunama lietuviška mediena.
Lietuva tiek ir teturi eksportui tinkamų žaliavų. Žvyro ar smėlio toli nenuveši, cementas, plytos irgi ne itin tinkama tolimam eksportui prekė. Naftos – tik pažaisti, na, dar anhidritą gal imsime kasti, jei gyventojai liausis priešintis.
Tiesa, yra dar viena prekė – grūdai, konkrečiau, kviečiai, čia Lietuva santykinai labai gerai atrodo. Mūsų šalyje išauginama apie 2 mln. tonų maistinių kviečių, vietoje suvartojama mažiau negu pusė, visa kita eksportuojama. Tad pagal eksportuojamų grūdų dalį Lietuva yra penkta pasaulyje – po Australijos, Kanados, Argentinos ir Kazachstano. Europos Sąjunga eksportuoja tik 15 proc. savo išauginamų kviečių.
Ką gi, reikia tik pasidžiaugti, kad lietuviai ūkininkai išmoko pasinaudoti Dievulio duotomis sąlygomis kviečiams auginti ir neblogai verčiasi. Bet yra ir antra medalio pusė: žaliavas eksportuoja arba neišsivysčiusios šalys, arba turinčios tokius naftos ežerus kaip Saudo Arabija, tokius neužmatomus laukus kaip Kazachstanas. Lietuva nė iš tolo nepanaši į tokias šalis, o žaliavos iš jos teka plačiu srautu. Tad tenka pripažinti, kad mūsų išsivystymas kelia didelių klausimų.
O juk viskas prasideda nuo supratimo. Prieš keletą metų būta kalbų, kad yra norinčių investuoti į celiuliozės fabriką. Tokį fabriką pastatyti kainuoja mažiausiai pusę milijardo eurų – užtat ir pridėtinė vertė nepalyginti didesnė, negu išvežant paprastą medieną. Bet gal prisimenate, kaip buvo sutiktos tos kalbos? Kad mums tokios pramonės nereikia, ji tarši (nors suomiai kažkaip išsprendžia tą klausimą). Mes turime kurti tik pačias moderniausias, tik protu paremtas industrijas.
Žinia, noras sveikintinas, tačiau tikrovė tokia, kad ir toliau vežame per Šeštokus tą patį lietuvišką mišką, iš kurio kiti gamins celiuliozę ir dar bala žino ką. Ir pasiims pinigus už mūsų žemėje išaugusius medžius.
Grūdų rinkoje kai kurių proveržių esama. Lietuvos verslininkai mato, kad iš šalyje išaugintų kviečių galima uždirbti, sukurti papildomų darbo vietų, užuot paprasčiausiai išvežus juos arabams suvalgyti.

Arabai gerai, bet krakmolas – geriau

Panevėžyje įsikūrusi „Amilina“ – visiškai nauja įmonė, pirmąsias krakmolo tonas pagaminusi tik 2008 m., o šiemet jau pasiekusi 291 mln. Lt apyvartą. Iš esmės visa jos produkcija eksportuojama, tad šiųmetės eksporto pajamos – 265 mln. Lt. Įspūdingas augimas.
Kadangi mūsų tema – verslo vertė, pasižiūrėkime, kokios naudos duoda ši įmonė. Juk žemdirbiui koks skirtumas, kam parduoti grūdus, – tiek Saudo Arabija, tiek lietuviška „Amilina“ moka tiek pat.
„Taip, kviečių kainą nustato eksporto rinka, – sutinka Danas Tvarijonavičius, šio verslo sumanytojas, valdantis daugiau negu pusę „Amilinos“ akcijų. – Betgi šiuo metu, iki sausio, eksporto rinka apmirusi, o „Amilina“ perka. Per metus gali supirkti iki 250 tūkst. tonų, vadinasi, žemdirbiui atsiranda didesnė rinka – prie to milijono tonų eksportuojamų kviečių jis gali pridurti dar ketvirtį milijono.“ Supirks „Amilina“ pusę milijono tonų (o tokie planai – visai netolima ateitis) – galės dar daugiau auginti.
Betgi tai tik viena medalio pusė, ir gal ne pati svarbiausia. Svarbiausia – iš mūsų žmonių išaugintų grūdų čia pat Lietuvoje kuriama didesnė pridėtinė vertė. Kuriama vadinamoji baltųjų biotechnologijų pramonė.
Na na, suklus skaitytojas, išgirdęs tą magišką žodį „biotechnologijos“, – jis itin dažnai kartojamas, kai kalbama apie šviesią mūsų šalies ateitį. Kas čia per biotechnologijos, juk krakmolo kiekviena šeimininkė prieš virdama didžkukulius nusistovina iš bulvių tarkės.
Taip, bulvių krakmolo technologijoms jau trys šimtai metų. Bėda ta, kad bulvėse yra tik 22 proc. krakmolo, kviečiuose – 57 proc., todėl bulvių krakmolas pusantro karto brangesnis už kviečių ar kukurūzų krakmolą. O iš šių kultūrų krakmolą išmokta išgauti vos prieš trisdešimt metų, taigi ši pramonės šaka visai jauna.
Čia ir prasideda visas technologinis įdomumas. Kol nebuvo pasiektas ganėtinai aukštas gamybos automatizavimo lygis, pramoniniu būdu išgauti krakmolo iš šių kultūrų nepavykdavo. Panašiai šiandien laboratorijose jau sugebama išgauti iš celiuliozės gliukozę ir alkoholį, bet pramoniniu būdu – dar ne. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mėginama atkartoti gyvų organizmų seniai įsisavintą procesą – iš celiuliozės pagaminti gliukozę, kuri yra visos gyvybės pagrindinė maisto medžiaga. Šitaip atsiveria begaliniai atsinaujinantys energijos šaltiniai, ateityje pakeisiantys naftą.
Juk kas yra nafta? Tas pats iš celiuliozės gautas krakmolas, tik per 50 mln. metų laiko, slėgio ir temperatūros stipriai „modifikuotas“. Naftos pramonei šimtas su trupučiu metų, ji be galo išplėtota – iš naftos gaminama plastikas, drabužiai ir visa kita; bet visi supranta, kad naftos saulutė jau leidžiasi, nes ištekliai senka. O krakmolo pramonė žengia tik pirmuosius žingsnius, iš jo šiandien jau gaminama apie 700 rūšių produktų, įskaitant citrinos rūgštį ir vitaminą C. Jau gaminami net plastikai. Kai bus išmokta išgauti krakmolo polimerus iš celiuliozės (o kad bus išmokta, niekas neabejoja), chemijos pramonė iš esmės pasikeis.
Betgi grįžkime prie „Amilinos“ – ko čia džiūgauti dėl pasaulinių mokslo raidos tendencijų? Ogi to, kad lietuvių verslininkai stoja į perspektyvią nišą. Europoje yra aštuoni kviečių krakmolo gamintojai, šio produkto suvartojama 700 tūkst. tonų. „Amilina“ pagamina 100 tūkst. tonų – pirmiausia tuščiai Suomijos, Lenkijos, Baltijos šalių rinkai.
Betgi konkurencijos požiūriu užimti tokią didelę rinkos dalį pavojinga, augimo perspektyvos darosi miglotos. Todėl ir atėjo į „Amiliną“ prancūzų kompanija „Roquette“, turinti be galo išplėtotą krakmolo produktų gamybos pramonę. Kitais metais numatyta investuoti į įmonės plėtrą dar bent 100 mln. Lt, gaminti iš krakmolo gliukozės sirupą, o šio produkto rinka Europoje – 4,5 mln. tonų, tad čia atsiveria visai kitos perspektyvos.

Tradicinės pramonės vertė

Bet kaip pamatuoti, ar ši pramonė išties sudėtinga, ko mes visą laiką geidžiame? D.Tvarijonavičius sako, kad jau dabar įmonėje yra keturi tūkstančiai automatikos signalų, o kai bus paleista sirupo gamybos linija, bus penki tūkstančiai. Prašomas paaiškinti paprasčiau, atsako, kad šiek tiek suprantantiems apie pramonę tai viską pasako, jokioje energetikos įmonėje šitiek automatikos signalų nėra. O kad būtų dar aiškiau, priduria: jei ne Panevėžio „Ekrano“ bankrotas, jie tos įmonės nebūtų galėję paleisti – 60 proc. specialistų atėjo iš buvusios kineskopų gamyklos. Pasirodo, kad programuoti, valdyti krakmolo gamybos procesą – ne mažiau sudėtinga, negu gaminti kineskopus.
Įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas konkrečiu pavyzdžiu paaiškina tą sudėtingumą. Pasak jo, tokių gamyklų rinkoje nepardavinėjama, o patiems susikurti – be galo ilgas ir sudėtingas darbas. Net vokiečiai, turintys didžiulį inžinerinį potencialą, investavo 67 mln. eurų ir pabandė patys sukurti tokią gamyklą. Po pusantrų metų bandymų gamykla bankrutavo.
Tai kaip lietuviai prašoko išmaniuosius vokiečius? Pasak M.Gedvilo, paprastai – įranga buvo nupirkta Suomijoje. Suomiai turėjo nedidelę krakmolo gamyklą – jiems jos mirtinai reikėjo savo labai išplėtotai celiuliozės pramonei, nes krakmolas būtinas gaminant popierių. Bet kai Suomija įstojo į Europos Sąjungą, įmonė, gaminanti krakmolą iš miežių (o Suomijoje nelabai kas daugiau ir auga), tapo nekonkurencinga. Tad lietuviai ir pasinaudojo šita kaimynų bėda, kartu su įranga atsivežė dešimt suomių specialistų, sumontavo, dvigubai išplėtė įmonę, o kai pajuto, kad suomių supratimas ima trukdyti plėtrai, išsiuntė namo.
Aišku, popieriuje viskas paprasta, tikrovėje – daug sudėtingiau, planuotos išlaidos padvigubėjo. „Nežinojom, kur lendam“, – paprastai paaiškina tokį „apsiskaičiavimą“ D.Tvarijonavičius. Bet tuoj pat priduria: pastatyti naują tokią įmonę kainuotų 80–90 mln. eurų. Šiaip ar taip, faktas akivaizdus: investavusi 150 mln. Lt, Panevėžio įmonė dirba dvigubai didesniu pajėgumu negu suomių ir trečdaliu didesniu pajėgumu negu planuota vokiečių.
Palikime ramybėje technologijas – mums rūpi, kokią naudą Lietuvai duoda tokia įmonė. Aritmetika čia paprasta. Viena tona kviečių pasaulio rinkose kainuoja maždaug 200 eurų, viena tona krakmolo – apie 500 eurų, viena tona glitimo, kurio kviečiuose yra apie 13 proc., – 1200 eurų. Štai iš to ir susidarė tie papildomi šimtai milijonų litų eksporto. Išvežus „Amilinos“ supirktą kiekį grūdų, geriausiu atveju būtų gauta 50 mln. Lt. Perdirbti į krakmolą, tie patys grūdai davė penkis kartus didesnę naudą. Sukurta 300 gerai mokamų, geros kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų – vadinasi, bent jau tiems žmonėms nebebus noro emigruoti. O juk dėl žmonių reikia konkuruoti lygiai taip, kaip ir dėl žaliavų.
„Tradicinė pramonė gerokai nuvertinta, – priekaištauja D.Tvarijonavičius. – Tai šalies stuburas.“ Pati pramonė nėra didelė tiesioginė darbo vietų kūrėja, bet kuria daug darbo vietų aplink save. Dabar net ir Lietuvoje robotai labai atpigo, jie daug kur pakeičia nekvalifikuotus darbuotojus. Bet kažkas tą robotą turi įdiegti, aptarnauti, programuoti. Pramonė kuria daug darbo vietų aptarnavimo srityje – gerų, stabilių darbo vietų. „Tai tas pamatas, ant kurio statomas dangoraižis, – aiškina D.Tvarijonavičius. – Tai ne viršutinis blizgantis dangoraižio stogas. Pats pamatas – žemės ūkis su jo pridėtine verte. Pirmi du aukštai – vienokią ar kitokią pridėtinę vertę kurianti apdirbamoji pramonė.“
Vien „Amilina“ duoda darbo kokiems keturiems tūkstančiams žemdirbių. O norint turėti stabilius tiekėjus, jiems vis tiek tenka mokėti šiek tiek daugiau, negu siūlo permaininga grūdų eksporto rinka. Be to, „Amilina“ yra viena didesnių pervežimo įmonių darbdavių.
Šitaip Lietuva bent per vieną žingsnelį atitolsta nuo žaliavų eksportuotojo Kazachstano.

Rasti savo šalies konkurencinius pranašumus

D.Tvarijonavičius – buvęs fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ akcininkas, po įmonės restruktūrizavimo ir pardavimo Rusijos bendrovei „EuroChem“ jam liko diduma miltų gamintojos „Malsena“ akcijų. „Malsena“ užėmė apie 80 proc. mažmeninės Lietuvos miltų rinkos. Stabilus, garantuotas verslas. Klausiamas, kodėl nusprendė mestis prie krakmolo, o miltus bei pradėtą makaronų verslą palikti kitiems akcininkams (dabar tai „Malsena plius“), D.Tvarijonavičius atsako labai paprastai: „Ten per nuobodu. Niekas Lietuvoje trečio malūno artimiausius 30 metų nestatys. Čia įdomiau.“
Miltai, net makaronai, D.Tvarijonavičiaus žodžiais, – ne ta prekė, kurią galėtum toli eksportuoti. Žiūrėk, kad tik lenkai neatvežtų. Krakmolas, tuo labiau gliukozės sirupas, eksportui daug tinkamesnė prekė. Ir ima vardyti galimas eksporto rinkas. Pirmiausia Suomija – ją galima atimti iš olandų, nes šiems brangiau kainuoja atvežti. Toliau Lenkija, kurią kukurūzų krakmolu ir sirupu aprūpina Vengrija, – į ją irgi galima įkelti koją.
Pasak D.Tvarijonavičiaus, pirmas prancūzų milžinės „Roquette“, panorusios investuoti į „Amiliną“, klausimas ir buvo: ar turite sieną su Lenkija? Mat tokio tipo pramonės investuotojai pirmiausia ir žiūri, kur yra artimiausi konkuruojantys fabrikai, kokios rinkos galimybės.
D.Tvarijonavičius sakosi irgi taip skaičiavęs: vienas toks fabrikas Baltijos šalyse tikrai atsiras, jei ne Lietuvoje, tai Latvijoje. Rinka yra, kviečių šiose šalyse irgi yra. Tai kodėl ne Lietuvoje? Dabar, pasak jo, kai atsirado „Amilina“, Latvijoje investuoti į panašią gamyklą galėtų tik beprotis. O tas, kuris turi bent 50 mln. eurų, nėra beprotis. „Galimybių nebūna be galo ilgai“, – atskleidžia paprastą verslo tiesą D.Tvarijonavičius. Dar priduria, kad valstybė negali pamatyti tokių atsirandančių nišų, – tai verslo rūpestis. Ir dar padūsauja, kad Lietuvoje labai menkas inžinerinis potencialas, todėl neišnaudojamos atsiveriančios verslo galimybės, kurių globaliame pasaulyje be galo daug.
Taip, pripažįsta verslininkas, „Amilinoje“ sukuriama pridėtinė vertė nėra stulbinamai didelė, turi viską labai tiksliai sustyguoti, jei nori būti pelningas. Jei ta pridėtinė vertė būtų labai didelė, netruktų pridygti tokių fabrikų. Bet reikia žiūrėti, koks tavo esminis konkurencinis pranašumas. „Mes esame nišinė ekonomika, todėl manau, kad reikia labai gerai identifikuoti tas nišas“, – sako D.Tvarijonavičius.
„Lietuvos konkurencinis pranašumas – derlinga žemė ir vanduo“, – aiškina M.Gedvilas. Dėl šios gamtos dovanos ir turime du esminius išteklius. Miškus, kurių kol kas nemokame deramai išnaudoti, išgauti iš jų tikrąją vertę. Ir grūdus, kurie tokių įmonių kaip „Amilina“ pastangomis tampa turtu. Čia susieina abi sferos: žemiškoji – žemdirbiai gauna garantuotą užsakovą, sukuriama daug darbo vietų gretutiniams verslams; ir moderniųjų technologijų – šiais metais vienas „Amilinos“ darbuotojas davė per milijoną litų pajamų.
M.Gedvilas įsitikinęs: netolimoje ateityje „Amilina“ bus milijardinė įmonė, o svarbiausia – naudojanti vien tik vietines žaliavas. Tuos mūsų gamtos ir žmonių turtus, kuriuos kol kas neretai švaistome vėjais.

„Eurostat“ skelbia, kad 45 proc. 19–25 metų amžiaus ispanų niekada nėra turėję darbo. Kitose ES valstybėse jaunimo nedarbas taip pat didžiulis. Ir ši problema nėra susijusi tik su sunkmečiu, nes jaunimas daugeliu atveju nėra tinkamai pasirengęs spręsti juos užgriuvusių problemų, nėra pasirengęs darbo rinkai. Darbo rinka reikalauja naujų gebėjimų ir tuos gebėjimus reikia pradėti kurti dar mokyklos suole.

Tiek moksleivių tėvai, tiek mokytojai vis dar gyvena „Litexpo“ rūmuose vykusios parodos „Mokykla 2011“ įspūdžiais. Šioje parodoje pristatytos gausios naujos informacinės technologijos, nauji inovatyvaus mokymo ir mokymosi metodai, skaitmeniniai vadovėliai bei kitos šiuolaikinės ugdymo priemonės, skirtos bendrojo lavinimo mokykloms. Po parodos pasigirdo verkšlenimų, kad šios technologijos mokykloms neprieinamos.

Ar tikrai menko inovacijų taikymo mūsų mokyklose problemos susijusios su finansiniais sunkumais? Ar vis dėlto mokytojo asmeninis apsisprendimas naudoti konservatyvius ir klasikinius mokymo būdus bei Švietimo ir mokslo ministerijos inovacijų skatinimo sistemos nebuvimas nėra vieni didžiausių trukdžių mūsų mokyklai modernėti?

Prieš savaitę Vašingtone (JAV) vykusiame „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“ pasauliniame forume tarp 700 dalyvių iš 70 šalių dalyvavo ir dvi Lietuvos mokytojos: jau keletą metų inovatyvių mokymo metodų taikymo entuziazmo apimtos Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė ir Kuršėnų L.Ivinskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė demonstravo savo mokyklose naudojamas modernias technologijas ir keitėsi patirtimi su viso pasaulio pedagogais.

Priminsime, kad mokyklos pagal savo pasirengimą ir inovatyvių technologijų taikymą suskirstytos į mentorius ir pradininkus. Pažangūs mentoriai moko pradininkus ir taip ši inovacijų taikymo technologija sparčiai žengia į priekį. „Microsoft“ korporacija mokytojų švietimo ir bendradarbiavimo programai per dešimt metų skirs daugiau nei 0,5 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad ši programa gali padaryti lemiamą poveikį nukreipiant mokytojus inovacijų kryptimi.

Pagal sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija „Microsoft“ visoms bendrojo lavinimo mokykloms už simbolinę kainą suteikia naujausią programinę įrangą. Net ir komercinė „Microsoft“ sistema „Windows Office“ parduota ministerijai už simbolinę kainą ir visos mokyklos šia programine įranga gali naudotis nemokamai. Mokytojai, užsiregistravę „Partneriai mokyme“ programoje (www.microsoft.lt/svietimas), šią programinę įrangą gali rasti ir internete. Čia galima rasti „Windows MultiPoint Mouse SDK“, „Mouse Mischief“, „Mathematics 4.0“, „OneNote“ programas. Jomis naudojantis nebereikia laukti, kol vaikai pakels ranką, norėdami atsakyti į vieną ar kitą klausimą.

Elektroninis ugdymo turinys seniai skelbiamas portale emokykla.lt. Šiame portale ne tik galima rasti nemokamų programų mokymo inovacijoms diegti, bet ir užsiregistruoti „Microsoft“ programoje „Partneriai mokyme“.

Kaip Lietuvai pavyks sukurti ne tik tautinę, bet ir globaliomis technologijomis apginkluotą mokyklą, nemažai priklausys nuo joje dirbančių žmonių. Akivaizdu, kad vaikai, mokomi senovišku mokymosi būdu, nebus tinkamai parengti spręsti naujo, globalaus pasaulio problemas. Mokykla privalo orientuotis į moksleivį, į jo ateities iššūkius. Mokytojas pats turi jausti naujų technologijų poreikį ir išsivaduoti iš senų mokymo metodų. Ar Lietuvos mokykla taps globalaus mokymosi dalimi ir galės naudotis geriausiomis bei naudingiausiomis informacinėmis technologijomis, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo visos švietimo sistemos.

Vaikams patinka naujoviški mokymosi būdai

Vaikai į tokias pamokas reaguoja su entuziazmu ir nuliūsta, jei reikia grįžti prie senoviško mokymosi būdo. Kaip pripažįsta abi anglų kalbos mokytojos, taikant naująsias technologijas mokymosi rezultatai pagerėja. Beje, yra moksleivių, kurie patys padeda mokytojams parengti inovatyvias programas. Kartais mokiniai parengia tokių originalių programų, kad nustemba tiek bendraklasiai, tiek mokytojai.

Šiuo metu Lietuvoje iš 1300 mokyklų, aptariamame projekte užsiregistravusios tik kelios dešimtys. Siekiama, kad šis skaičius didėtų. Globalaus projekto „Partneriai mokyme“ direktorius Jamesas Bernardas įsitikinęs, kad inovacijos ir mokykla į priekį turi žengti koja kojon: „Mes turime keisti požiūrį mokyklą. Tai turi būti reali XXI amžiaus mokykla. Vaikai turi išmokti spręsti realias savo gyvenimo problemas. Mums reikia mokyklų vadovų, kurie turėtų gebėjimų ir noro diegti naujas technologijas. Mūsų įrankis „Partneriai mokyme“ sukurtas tam, kad e. mokyklos lyderiai būtų parodyti visame pasaulyje. Mums visiems reikia naudotis šiais mokymosi rezultatais.“

Šio projekto metu mokykloms siekiama suteikti kuo daugiau galimybių dalytis patirtimi, konkrečiomis inovacijomis, konkrečiomis programomis. „Microsoft“ atstovai įsitikinę, kad išsilavinimas yra nacionalinio saugumo klausimas, nes kitas didelis karas gali būti elektroninis karas. „Mums reikia globalaus požiūrio į technologijas. Turime suprasti, kas gins mūsų sienas, kas bus tie žmonės, kaip jie gins mūsų elektronines sienas“, – pabrėžia J.Bernardas.

Pasak jo, esama daug tyrimų, kurie rodo, kad toks mokymasis žaidžiant ir naudojantis naujausiomis technologijomis vaikams ir jaunuoliams padeda tobulėti matematikos, fizikos ir kitų mokslų srityje. Žinoma, visi tie žaidimai turi būti pritaikyti mokymuisi, o ne tik pramogai.

„Dabar mobiliaisiais telefonais vaikai gali bendrauti tarpusavyje, bet mes kuriame elektroninius produktus, kurie leis vaikams išmaniaisiais telefonais naudotis ir mokymosi procese: spręsti testus, matematikos uždavinius, ieškoti teisingų atsakymų. Iš tiesų gana daug technologijų šiuo metu gali būti naudojamos tiek pramogai, tiek mokymuisi“, – dėsto J.Bernardas.

Lygiai taip nemažai naujų galimybių dalytis informacija šiandien suteikia ir socialiniai tinklai. Svarbiausia, kad vis didėjančiame informacijos sraute atsirastų kiek galima daugiau vertingos informacijos, kuri padėtų mokytis ir tobulinti savo asmenybę. Taip pat svarbu, kad dauguma pažangių technologijų būtų integruotos į mokymosi procesą.

Svarbiausia norėti dirbti naujoviškai

Mentoriaus vaidmenį programoje „Partneriai mokyme“ jau kelinti metai atliekančios mokyklos mokytoja T.Kriliuvienė mano, kad kurti mokymosi programas gali ir patys vaikai. Tokių galimybių suteikia „Microsoft“ ir kiti programinės įrangos gamintojai. Dabar tiek mokytojai, tiek mokiniai mokyklose gali naudotis „Windows“, „Office“ programomis, taip pat naudodamiesi įvairomis programomis ir įrankiais gali daryti koliažus, dirbti su žemėlapiais, gaminti atvirukus, kvietimus ir kt. „Svarbiausia norėti dirbti naujoviškai, o priemonių tam yra daugiau nei pakankamai. Daug jų galima rasti ir e. mokyklos pedagogų puslapyje“, – tvirtina T.Kriliuvienė.

Jos nuomone, mokytojai turėtų ne laukti gatavų produktų, o technologijas ir programas prisitaikyti patys, nelygu kokia klasė, kokie vaikai, kokie jų poreikiai, motyvacija ir pažanga. „Taip pat svarbu mokytojus uždegti naujomis idėjomis. Štai mūsų Kuršėnų L.Ivinskio gimnazijoje modernias technologijas naudoja jau daugiau nei 70 proc. pedagogų“, – dėsto pašnekovė.

Kita mūsų pokalbininkė, neseniai Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktore pradėjusi dirbti I.Šneiderienė primena, kad inovatyvios turi būti ne tik mokymosi priemonės, bet ir būdai bei aplinka: „Tarkime, mūsų vaikai ekonomikos mokosi ne klasėje palinkę prie vadovėlių, o eina pas verslininką ir ten vyksta pamoka.“

Išsivysčiusiose šalyse, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt., yra daugybė interaktyvių muziejų, pritaikytų mokytis, todėl ten kasdien galima išvysti daugybę mokinių grupių. Lietuvos mokytojams norėtųsi, kad ir mūsų šalyje tokių muziejų daugėtų. Vieną kitą jau turime, bet iš esmės dauguma mūsų muziejų nėra pritaikyti vesti pamokoms.

Dauguma mūsų muziejų dar nepersikėlę ir į virtualią erdvę, o juk tai leistų vaikams sėdint klasėje, naudojantis internetu ir interaktyviomis lentomis, daug pamatyti, sužinoti bei išmokti. Tai ypač svarbu provincijos mokykloms, nes iš regionų į sostinę ar kitus didmiesčius dažnai neprivažinėsi – brangu. Tiesa, garsieji pasaulio muziejai virtualioje erdvėje – jau senokai, tad mūsų moksleiviai gali apžiūrėti ir Londono, ir Atėnų muziejų virtualias ekspozicijas.

Būtina paminėti dar vieną aspektą: kai kuriose Europos, JAV, Japonijos ar Korėjos mokyklose pasiektas toks lygis, kad kiekvienas vaikas turi po nešiojamąjį kompiuterį. Štai Vašingtone vykusioje konferencijoje mokytojas iš Amsterdamo vidurinės mokyklos pasakojo, kaip jiems pavyko kompiuterizuoti visą mokyklą, kad kiekvienas vaikas turėtų po kompiuterį. Pasirodo, susitarė su lizingo, draudimo ir kompiuterių remonto bendrovėmis dėl trejų metų išperkamosios nuomos ir kompiuterių aptarnavimo. Tėvams tai kainavo tik po porą šimtų eurų per tris mėnesius. Olandams tai įkandama kaina.

Taigi esama daug galimybių ir būdų, kaip įsigyti naujausių technologijų, įrankių ir programų. Tereikia jomis pasinaudoti. Taip ir mūsų mokyklos galėtų pasiekti reikšmingą proveržį.

Ieva Zdanytė, „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“ koordinatorė Lietuvoje: „Programoje gali dalyvauti visi to pageidaujantys mokytojai.“

Rudenį šalies vartotojams oficialiai tapo prieinama skaitmeninė parduotuvė „iTunes“. Ar jau atėjo laikas, kai Lietuvos ir JAV pirkėjų galimybės bus lygios?

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje oficialiai atidaryta bendrovės „Apple“ sukurta internetinė filmų ir muzikos parduotuvė „iTunes“. Jos asortimentą sudaro daugiau nei 18 mln. įvairaus žanro muzikos kūrinių, kino filmų bei garsaknygių – visas šias gėrybes galima nusipirkti ir parsisiųsti į kompiuterį. Kino filmus galima tiek pirkti, tiek nuomotis, ir nors Lietuvai skirtas asortimentas dar nėra toks platus, tai didelis žingsnis į priekį. Žinoma, jis žengtas ir taip gana vėlai – juk „iTunes“ parduotuvės starto mūsų šalies vartotojai turėjo laukti gerus dešimt metų, mat ši paslauga pradėta teikti net 2001 m.
Ir tai nėra vienintelis pavyzdys, įrodantis, kad iki šiol Lietuva didžiųjų kompanijų buvo laikoma per maža rinka, kurios vartotojai naujų produktų bei paslaugų gali ir palaukti arba jų apskritai nesulaukti. Pavyzdžiui, tos pačios bendrovės sukurtas ypač sėkmingas planšetinis kompiuteris „iPad“ oficialiai Lietuvoje pradėtas pardavinėti tik sausio pabaigoje – praėjus beveik metams nuo pasaulinės šio įrenginio premjeros.
Žinoma, šį planšetinį kompiuterį buvo įmanoma įsigyti ir anksčiau, perkant užsienyje arba „pilkojo“ importo būdu, kai prekės į šalį atvežamos ne per oficialų tiekėją, o per tarpininkus. Vis dėlto toks įsigijimo būdas nepatogus, pats produktas tampa brangesnis, o vartotojas negauna visos gamintojo garantijos, todėl taip naujus įrenginius perka tik išties atkaklūs ir patyrę vartotojai. Be to, su problemomis jie susiduria ir vėliau – jau naudodamiesi įrenginiais, mat dažnai dalis funkcijų neveikia arba negali būti išnaudotos. Pavyzdžiui, iki oficialaus „iTunes“ starto „Apple“ produktų vartotojai negalėjo išnaudoti visų turimų įrenginių galimybių.
Tokių pavyzdžių ne vienas. Štai išmaniuosiuose telefonuose diegiama naujausia „Microsoft“ operacinė sistema „Windows Phone 7“ vis dar nėra išversta į lietuvių kalbą, o joje Lietuvos vartotojai negali oficialiai įsigyti programėlių, muzikos ir kitokio turinio. Panašus pavyzdys – ir žaidimų konsolė „Xbox 360“: nors ji Lietuvoje parduodama jau penktus metus, oficialiai Lietuvos vartotojai negali pasinaudoti visomis jos galimybėmis.
Negana to, esama nemažai įrenginių, kurie iš viso nepasirodo Lietuvoje. Čia verta paminėti „Motorolos“ išmaniuosius telefonus „Droid“ bei planšetinius kompiuterius ar „Google Nexus“ išmaniuosius telefonus, kuriuose pirmiausia diegiamos įvairios naudingos operacinės sistemos „Android“ funkcijos. Vis dėlto pastaruoju metu tokių pavyzdžių mažėja.
„Prieš keletą metų nebūčiau patikėjęs, kad „Apple“ Lietuvoje aplenks tokią kompaniją, kaip „Microsoft“. Pastaroji šalies vartotojams kol kas neteikia visų savo paslaugų, o „Apple iTunes“ parduotuvės atidarymas bei operatyvus išmaniųjų įrenginių startas šiais metais lietuviams leido pasijusti vertinamais klientais“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius bei žinomas IT srities tinklaraštininkas Džiugas Paršonis.
Pastaraisiais mėnesiais padėtis iš tiesų tampa visiškai kitokia nei, tarkime, buvusi prieš dvejus metus: juk „iPad 2“ Lietuvoje pasirodė praėjus nebe metams, o tik keliems mėnesiams po pasaulinio starto. Arba štai naujausias išmanusis telefonas „iPhone 4S“ vėlavo tik kelias savaites. Tokios tendencijos teikia vilčių, kad galbūt ir kiti gamintojai bei paslaugų teikėjai „pastebės“ mūsų šalies vartotojus ir suteiks jiems galimybių oficialiai naudotis savo produktais nuo pat pirmųjų dienų.
Natūralu, kad daugeliui vartotojų kyla klausimas, kodėl jie, sumokėję už produktą (šiuo atveju – išmanųjį telefoną), negali naudotis visomis jo teikiamomis galimybėmis. Tad kodėl Lietuvos pirkėjas kai kurių gamintojų vis dar laikomas antrarūšiu, galinčiu palaukti funkcijų, už kurias sumokėjo pinigus?

Visagalis argumentas – per maža rinka

Didieji gamintojai tokį paslaugų ar produktų vėlavimą dažniausiai motyvuoja tuo, kad Lietuvos rinka labai maža, o sėkmingų produktų dažnai nepagaminama pakankamai, kad būtų patenkinti netgi didesniųjų šalių poreikiai. Pasak bendrovės „Microsoft“ atstovo Tautvydo Dagio, IT bendrovės savo produktus pirmiausia pristato JAV, kurių rinka yra viena didžiausių. Vėliau „premjerų“ sulaukia kitos didelės šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija. Rinkos svarba matuojama pagal jos perkamąją galią bei tai, kiek papildomų darbų reikia atlikti, įvedant produktą toje šalyje.
„Dėl tiekimo problemų, teisinio sertifikavimo procedūrų ar tiesiog lokalizavimo (vertimo į lietuvių kalbą, pagalbos paslaugų lietuvių kalba – A.J.) kai kurie įrenginiai ar paslaugos į Lietuvą ateina tik su trečia ar net ketvirta banga“, – paaiškina T.Dagys. Būtent dėl šių priežasčių dažnai pasirenkama tarpinė išeitis – įrenginys parduodamas, tačiau veikia ne visos jo funkcijos. Pasak pašnekovo, prie visų minėtų atskirties priežasčių prisideda ir faktas, kad Lietuvos vartotojai pasižymi mažesne perkamąja galia ir yra linkę gauti turinį nemokamai – piratauti.
„Kompanijos apskaičiuoja, kas neapsimoka, ir atitinkamai apkarpo savo paslaugas arba dalies jų Lietuvoje neteikia, tačiau vėliau skundžiasi, kad mūsų šalyje klesti piratavimas. Pasakykite man, kokia išeitis lieka vartotojui, jei legaliai įsigyti turinio jis negali?“ – retoriškai klausia Dž.Paršonis.
Be to, nemažai šalies vartotojų mielai atsisakytų lietuviškai išverstų užrašų ar telefonu teikiamos pagalbos, kad tik kartu su visu pasauliu gautų visiškai veikiančius įrenginius. Juk „Google“ paslaugos neturi pagalbos telefono, tačiau tam yra internetas, kuriame galima rasti galybę kitų vartotojų patarimų. Dž.Paršonis priduria, jog mažos rinkos argumentas šiuo atveju gali būti panaudotas tik apibūdinant didžiųjų kompanijų tingėjimą bei nenorą įdėti pastangų, kad šalyje ta rinka apskritai atsirastų.
Kitas neigiamas mažos rinkos aspektas – gamintojai mūsų šalį dažnai priskiria ištisam regionui, pavyzdžiui, Skandinavijai ar Centrinei Europai. Šis faktas bei nedidelė konkurencija dažnai produkto ar paslaugos kainas pakoreguoja į didesnę pusę. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai iki šiol pas mus kainuodavo 240–260 Lt, o štai Didžiojoje Britanijoje net premjeros dieną – apie 170 Lt. Ir tik šiais metais jų kainos bent kiek nusileido ir pirkėjai gali pasidžiaugti, galėdami įsigyti juos Didžiosios Britanijos kainomis, bet juk perkamoji galia mūsų šalyje daug mažesnė nei ten. Ši tendencija būdinga daugeliui prekių ir paslaugų – štai ir „iTunes“ parduotuvės kainos, nors ir mažesnės, dažnai neatitinka mūsų pirkėjų piniginės storio.

Lietuvos vartotojas – tarp dviejų ugnių

Vis dėlto labiausiai mūsų šalies pirkėjas apribotas muzikos ir kino filmų srityje. Viena vertus, nėra iš kur patogiai ir legaliai gauti turinio, antra vertus, platintojai ir prekybininkai kaltina vartotojus piratavimu.
Tarkime, šių metų pavasarį didžiuosiuose miestuose uždaryti vieni paskutiniųjų videonuomos punktų, o ši paslauga Lietuvoje beveik visiškai išnyko. Kas belieka žmogui, norinčiam pasižiūrėti filmą ar mėgstamą serialą, kurio nespėjo pamatyti per televiziją? Yra galimybė pirkti filmus iš to asortimento, kurį rasime prekybos centruose, arba eiti į kiną, tačiau šis pasirinkimas labai jau siauras. Deja, neaišku, kada lietuviams bus prieinamos internetinės kino filmų nuomos paslaugos, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje veikianti ir didelį asortimentą turinti bendrovės „Amazon“ teikiama skaitmeninė filmų nuoma „Lovefilm“ ar JAV vartotojams prieinamos panašios paslaugos – „Netflix“ bei „Hulu“.
Lietuviams taip pat apmaudu stebėti užrašus, kad paslauga jų šalyje neteikiama, ir apsilankius internetiniame muzikos leistuve „Spotify“. Ši paslauga vis labiau populiarėja visame pasaulyje dėl kitokio prekybos muzika modelio: „Spotify“ už tam tikrą mėnesio mokestį galima klausytis visų kūrinių iš didžiulės, 10 mln. dainų fonotekos, esančios internete – „debesyje“.
Tiesa, lieka dar viena išeitis – bandyti patiems kurti panašias paslaugas. Tačiau tokiu atveju kelią užkerta neįtikėtinai painūs teisiniai barjerai. Dažnai muzikos ir kino platintojai būna sudarę ypač ribojančias ir segmentuotas sutartis, todėl Lietuvos verslininkams labai sudėtinga pradėti panašų verslą. Pavyzdžiui, šiais metais bendrovė „Teo LT“ pradėjo teikti panašiu į „Spotify“ principu veikiantį ir kol kas nemokamą muzikos leistuvą „Myliumuzika.lt“. Kol kas klausytojai jame ras apie 5 tūkst. Lietuvos atlikėjų kūrinių, tačiau šiuo metu projekto kūrėjai jau tariasi su didžiausia pasaulyje muzikos platinimo kompanija „Universal Music“.
„Pasaulyje populiarios muzikos įrašų parduotuvės mūsų šalyje veiklos nevykdo. Neturime galimybių naudotis ir kitose šalyse veikiančiais projektais, tokiais kaip „Spotify“, tad nenuostabu, kad tokioje aplinkoje itin išpopuliarėjo piratavimas“, – teigia „Teo LT“ interneto turinio plėtros departamento direktorius Mantas Katinas.
Reikia tikėtis, jog ši paslauga paskatins kitus verslininkus imtis iniciatyvos, mat darosi aišku, kad dar ilgai lauksime, kol didieji rinkos žaidėjai pastebės Lietuvos vartotojus.

Baigėsi dvejus metus trukęs Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) kartu su partneriais vykdytas projektas „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras”.

Inovatyviausia Lietuvoje idėja pripažinta atvira architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino kūrimo sistema. Antrąją vietą užėmė specializuota sūrių parduotuvė, trečiąją – saugaus dviračių parkavimo sprendimas. Turnyro dalyviai ne tik pasidalino piniginį prizą – 10 000 Lt, bet ir pasisėmė patirties bei žinių iš verslo ekspertų, vertinusių verslo planų rizikingumą bei pagrįstumą.

„Didelė dalis turnyrui pateiktų idėjų stebina kūrybiškumu ir nestandartiniu požiūriu į mus supančią aplinką, – sako ŠMTP direktorius Gediminas Pauliukevičius. – Ne vienam jaunam ateities verslininkui rūpi ekologija ir sveikas gyvenimo būdas, labai domimasi informacinių technologijų sritimi ir laisvalaikio planavimu.“

Turnyro komisijos sprendimu, pirmoji vieta atiteko Justino Jaronio, Tado Dailydos, Justo Ingelevičiaus ir Eglės Baltrūnaitės idėjai „Atvira sistema skirta architektūriniam projektavimui ir gaminių dizainui“. Idėjos autoriai kartu su komanda planuoja sukurti atviro kodo architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino sistemą bei jos pagrindu teikti komercines paslaugas. Ši sistema bus kuriama ne visiškai nauja, bet tobulinant ir pritaikant projektavimui jau egzistuojančią galingą atviro kodo 3D modeliavimo, animacijos, vaizdo ir garso medžiagos montavimo platformą.

Antrąją vietą užėmė Rūta Šeštokaitė, atradusi Lietuvoje nišą itin plataus pasirinkimo specializuotai sūrių parduotuvei. Pagrindinis idėjos išskirtinumas – didelis įvairiausių sūrio rūšių pasirinkimas vienoje vietoje. Sūrine siekiama atverti akis vartotojams ir juos supažindinti su įvairesniu maistu, ypač sūriu. Idėjos autorės teigimu, pasaulio virtuvės žavi savo subtilybėmis ir skonių įvairove, tačiau Lietuvą pasiekia tik labai maža viso to dalis. Sūrinėje ketinama siūlyti daugiau nei 200 įvairaus sūrio rūšių iš Lietuvos ir iš užsienio: Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

Trečioji vieta atiteko Andriui Olechnovičiui ir Irmantui Guzeliui, skatinantiems dviračių kaip ekologiško transporto plėtrą. Idėjos autoriai rūpinasi saugiu dviračių parkavimu požeminėse aikštelėse, laikinomis parkavimo sistemomis masinio susibūrimo vietose, kompaktiškomis dviračių pastogėmis įmonių darbuotojams bei asmeniniais dviračių ar motorolerių garažais. Pasak idėjos autorių, kasmet Lietuvos didmiesčiuose sparčiai daugėja dviratininkų, ryškėja reikiamos infrastruktūros, dviračių parkavimo galimybių stoka.

Turnyro specialųjį prizą – galimybę pusę metų nemokamai naudotis „Virtualaus biuro” paslaugomis ŠMTP patalpose – laimėjo projekto Gaukfinansavima.lt autoriai. Projekto tikslo – padidinti potencialių finansinės paramos gavėjų informuotumą – siekiama kuriant informacines sistemas, pritaikytas paraiškoms rinkti ir apdoroti.

Iš viso pateikta daugiau nei 500 idėjų. Turnyrui pateiktas idėjas nagrinėjo bei dalyviams recenzijas teikė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ grupės ekspertai.

Projektą „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras” įgyvendino VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas kartu su partneriais – VšĮ Lietuvos inovacijų centru ir Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Projektas finansuotas iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir techologinė plėtra” įgyvendinimo priemonę „Inogeb LT-1″.