"Veido" archyvas

Biotechnologijos, biofarmacija, informacinės technologijos ir lazeriai – keturios technologijų sritys, į kurias turi orientuotis mūsų šalis, jei nori tapti turtinga ir klestinčia valstybe. Tuo neabejoja vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB “Sicor Biotech / Teva Baltic” vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis, kurio “Veidas” klausia, kaip šių tikslų kuo greičiau ir efektyviau pasiekti.

VEIDAS: Kokia biotechnologijų reikšmė, Jūsų nuomone, Lietuvojebus artimiausią dešimtmetį?

V.A.B.: Manau, kad svarbiausia – išsikelti labai paprastą strateginį tikslą: kad visi žmonės, sulaukę senatvės, gautų 75 proc. dabartinių pajamų. Tai labai paprastas ir suprantamas tikslas, kuris leistų visiems geriau gyventi, o juk to visi ir siekiame, kalbėdami apie ateities strategijas.

Beje, aš nemanau, kad prie šio tikslo mus per ateinantį dešimtmetį galėtų vesti tradicinės mūsų pramonės šakos, kurias dabar plėtojame. Neprives prie to ir statybos, nes jos vystosi ciklais – po pakilimo visuomet ateina nuopuolis. O juk mums reikia tolygiai augančios ekonomikos, kuri duotų ir didelę pridėtinę vertę.

Lygiai taip pat prie geresnio gyvenimo mūsų neprives ir žemės ūkis. Jokia valstybė per visą istoriją iš žemės ūkio netapo turtinga ir klestinčia šalimi. Taip, labai svarbu patiems užsiauginti to, ko mums reikia, ir aš labai gerbiu žmones, dirbančius žemės ūkyje. Bet nei mes turime tiek žemės, kad galėtume išnaudoti didžiulius plotus, nei, tarkime, sūrių gaminimo tradicijų, nei tiek žuvų, kad užverstume visą Europą krabų lazdelėmis ar silkėmis. Pagaliau mūsų ūkininkai dažnai vis dar dirba ne intensyviai, o sunkiai. Ir net jei viena kita kompanija ar ūkininkas pasiekia gerų rezultatų, pridėtinė vertė šiuo atveju vis tiek labai maža.

Dar vienas sektorius – paslaugų. Bet čia mums sekasi sunkiai, nes iš prigimties esame “karaliai” ir nenorime tarnauti klientui. Mums čia sektis gali pradėti tik tuo atveju, jei išmoksime nulenkti galvą. Jei ne gydytojas, o pacientas taps karaliumi, nors mūsų mentalitetas tai sunkiai leidžia suvokti.

VEIDAS: Vadinasi, ateitis – technologijos?

V.A.B.: Bet ne visos. Lietuvoje labai mėgstame būti atviri naujovėms ir griebiamės visko, nesikoncentruodami į vieną tikslą. Tarkim, dabar sugalvojome, kad tapsime nanotechnologijų centru. Tačiau argi mes turime profesorių, kurie rengtų nanotechnologijų specialistus? Ar tikimės užimti nišą, kurią jau užėmė amerikiečiai ir rusai? Tai naivu.

Iš tiesų mums reikia koncentruotis į tas technologijas, kurių srityje esame stiprūs ir konkurencingi. Neabejoju dėl biofarmacijos ir dėl biotechnologijų. Neabejoju dėl informacinių technologijų. Neabejoju dėl šviesos optinių, kitaip vadinamų lazerinėmis, technologijų. Tiesa, yra ir tokių entuziastų, kurie veržiasi, ir galingai, į švariąsias technologijas. Aš vis dėlto koncentruočiausi į pirmąsias mano išvardytas keturias sritis.

VEIDAS: Kaip šiose srityse pasiekti didesnio proveržio?

V.A.B.: Vienas iš Vyriausybės bei naujai sukurtos organizacijos Mokslo ir technologijų tarybos tikslų turėtų būti plėtoti technologinės pakraipos mokslus. Pasitarusios su ekspertais ir visais žmonėmis, jos turėtų sau aiškiai pasirašyti, kas iki 2020-ųjų turi atsirasti biotechnologijų, kas biofarmacijos, kas lazerių srityje, ir nuspręsti, kiek BVP kiekviena iš šių sričių turėtų generuoti.

VEIDAS: Ir kokią BVP dalį jos generuos 2020-aisiais?

V.A.B.: Jei ta dalis nuo dabartinės išaugs bent 10–15 proc., patikėkite, bus labai gerai. Dabar technologijos bendrame BVP katile sudaro labai nedaug – 0,1 proc. 2020-aisiais galėtume turėti 5 proc. Bet galime išsikelti ir artimesnį tikslą – iki 2015 m. turėti 2 proc. BVP.

To reikia tam, kad atsirastų pramonė. Ne viena, ne dvi ar dvi su puse įmonės kaip dabar, o bent 10–15 įmonių. Tarkime, “Sicor Biotech”, kuriai aš turiu garbės vadovauti, nuo 2 mln. Lt apyvartos 1999-aisiais išaugo iki 200 mln. Lt 2011-aisiais. Bet reikia, kad bendra šios pramonės apyvarta būtų bent dešimt kartų didesnė.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuva gali tapti technologijas eksportuojančia šalimi?

V.A.B.: Be abejo, jei tik atsiversime ne vien Europos, bet ir Amerikos rinkoms. Reikia mąstyti globaliai ir koncentruotis į svarbiausias rinkas – Europos, Amerikos bei Japonijos. Visa kita – smulkmenos. Sakoma, kad Rusijos rinka yra didžiulė, tačiau aš su tuo visiškai nesutinku, jei kalbame apie perkamąją galią.

BFL

1. Gerės specialistų parengimas. Naujai įkurta Mokslo ir technologijų taryba sieks, kad vaikai Lietuvoje biotechnologijų būtų pradėti mokyti kuo ankstesnėse klasėse, o universitetai rengtų aukštos kvalifikacijos specialistus.
2. ES parama. ES lėšos nuolat sudarys bent 30 proc. investicijų į aukštųjų technologijų plėtrą.
3. Investuotojai. Artimiausiais metais Lietuvoje kuriamos technologijos sulauks investuotojų dėmesio, kuris pinigine išraiška sudarys apie 40 proc. visų reikalingų lėšų.
4. Svarbiausios sritys. Svarbiausios kryptys, kuriomis technologijos plėtosis, bus biofarmacija, biotechnologijos, lazeriai, mechatronika ir nanotechnologijos.
5. Naujos kryptys. Lietuvoje turėtų būti pradėtos plėtoti tokios sritys, kaip švariosios technologijos bei darnioji chemija, – aplinką tausojančios technologijos.
6. Išradimai. Nanotechnologijų srityje bus sukurtos šiuolaikinės plonųjų sluoksnių technologijos, elektroninės litografijos, interferencinės vaivorykštinės holografijos, nanoįspaudimo litografijos technologijos.
7. Praktinis panaudojimas. Mokslininkai kurs naujus jau sukurtomis technologijomis pagrįstus produktus, tokius kaip vaistai, medicinos įranga, genetiškai modifikuoti produktai.
8. Eksportas. Tikimasi, kad iki 2020-ųjų Lietuva eksportuos apie 80 proc. visų savo pagaminamų technologijų, o likusi dalis bus nuperkama vidaus rinkoje.
9. BVP dalis. Technologijos 2015-aisiais sudarys 2 proc., o 2020-aisiais – iki 4 proc. šalies BVP.
10. Naujos rinkos. Lietuvos gamintojai dairysis ne tik į Europos, bet jau ir į Amerikos, Japonijos, taip pat Korėjos, Kinijos rinkas.

"Veido" archyvas

Lietuvių sukurtus lazerius naudos kitų šalių LCD monitorių bei saulės elementų gamintojai

Jei bus protingai ir strategiškai išnaudotos, aukštosios technologijos Lietuvai gali atverti kelius į pasaulines rinkas ir paversti mūsų šalį turtinga bei pažangia.

Lietuva jau ne pirmus metus deklaruoja siekį tapti regiono technologijų centru. Tačiau kol kas aukštosios technologijos Lietuvoje sudaro tik labai nedidelę bendrojo vidaus produkto dalį.

Akivaizdu, kad mūsų šaliai šioje srityje reikalingas proveržis, ir jis, tiek mokslininkų, tiek politikų, tiek verslininkų teigimu, per artimiausią dešimtmetį tikrai įmanomas. Juo labiau kad atspirties taškas yra gana aukštai. Jau dabar Lietuva didžiuojasi sukurtais unikaliais vaistais, lazeriais, lietuvių išrastomis technologijomis, leidžiančiomis kurti naujus produktus ir paslaugas.

Štai pernai JAV vykusioje prestižinių apdovanojimų “Prism Awards for Photonics Innovation” ceremonijoje Lietuvos bendrovei “Ekspla” įteiktas kone “Oskarą” atitinkantis apdovanojimas – bendrovės sukurtas lazeris NT-200 pripažintas pažangiausiu pasaulyje 2010 metų gaminiu moksliniams bandymams skirtų lazerių kategorijoje. Šis lietuvių sukurtas lazeris yra pirmasis pasaulyje kilohercinis derinamojo bangos ilgio lazeris ir atveria naujų medžiagų tyrimo galimybių.

Galima didžiuotis ir prieš keletą metų sukurtais ir dabar jau visoje Europoje pripažįstamais vaistais nuo vėžio: žmogaus granulocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus preparatą G-CSF, daugiausia skirtą chemoterapijos sukeltai neutropenijai gydyti, bendradarbiaudama su partneriais sukūrė “Teva” antrinė bendrovė “Sicor Biotech”.

Lazeriai ir biotechnologijos bus svarbiausi

Pagal patvirtintą Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 m. programą, Lietuva artimiausiais metais koncentruosis į biotechnologijų, mechatronikos, lazerių, informacinių technologijų, nanotechnologijų bei elektronikos sritis. Kurios iš jų Lietuvai būtų pačios svarbiausios ir naudingiausios?

Visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad svarbiausia – nesiblaškyti ir nesivaikyti naujų, neišbandytų sričių, kuriose neturime patirties. “Investuoti į naujų aukštųjų technologijų kūrimą būtų labai rizikinga, o investicijų į pasirinktąsias kryptis, jau išėjusias į pasaulinę rinką ir turinčias mokslinį įdirbį, rizika kur kas mažesnė”, – teigiama švietimo ir mokslo ministro bei ūkio ministro patvirtintoje 2011–2013 m. programoje.

Su tuo visiškai sutinka bendrovės “Ekspla” generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. Jo nuomone, būtina plėtoti jau pažintas sritis, išnaudoti jas kuriant naujus produktus, juo labiau kad nuo nulio sukurti naują technologiją trunka apie dešimtmetį. Tarkime, jau dabar kai kurie mūsų lazeriai naudojami gaminant LCD monitorius, saulės elementus, ir nors pastaroji rinka yra nauja, lietuvių išradimas buvo pradėtas kurti prieš dešimtmetį.

“Labai gaila, kad Lietuvoje beveik neliko puslaidininkių pramonės, kuri galėtų pasinaudoti vietos lazerių technologijų išradimais. Tačiau, pavyzdžiui, lietuviškai maisto pramonei galėtų praversti biotechnologijų pažanga, o apskritai aukštųjų technologijų įmonės gali padėti tradicinei pramonei atsinaujinti ir kurti didesnę pridėtinę vertę”, – tikina K.Jasiūnas.

Jis prognozuoja, kad per dešimtmetį lazerių bei biotechnologijų sektoriai pasieks didelę pažangą ir taps nebe nauja, o tradicine pramone. Juk vien pastarąjį dešimtmetį lazerių industrija augo po 15–20 proc. per metus, tad potencialas yra labai didelis.

Ir oficiali Vyriausybės prognozė skelbia, kad šio sektoriaus pardavimo metinė apimtis po dvejų metų sieks 250 mln. Lt, eksportas sudarys ne mažiau kaip 80 proc., šiame sektoriuje dirbs apie 700 darbuotojų.

Kai kalbama apie biotechnologijas, svarbiausia, kad ši rinka kuo labiau plėstųsi. Kol kas šalyje šiuolaikinių biotechnologijų srityje veikia tokios įmonės, kaip “Thermo Fisher Scientific” Lietuvos padalinys, kuriantis biologinius genų inžinerijos, molekulinės biologijos, medicininės diagnostikos produktus. Sėkmingai veikia ir UAB “Sicor Biotech”, daugiausiai dėmesio skirianti baltyminės kilmės vaistų kūrimui ir gamybai, taip pat uždaroji akcinė bendrovė “Biocentras”, orientuota į mikroorganizmų naudojimą teršalams šalinti.

Biofarmacinės paskirties rekombinantinių baltymų preparatų gamybą vykdo kompanija “Profarma”, o uždaroji akcinė bendrovė “Sorpo” užsiima medicinine molekuline diagnostika.

Šiose šalies įmonėse dirba per 400 darbuotojų, o metinė jų apyvarta siekia apie 200 mln. Lt. Na, o produkcija kol kas eksportuojama į 86 valstybes.

Ir nors Lietuvoje šios pramonės apimtys dar palyginti nedidelės, uždarosios akcinės bendrovės “Ernst & Young Baltic” ekspertų vertinimu, ji yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.

Galima prognozuoti, kad per artimiausius keletą metų šie skaičiai padidės 10–15 proc., o per dešimtmetį didžiausias proveržis bus pasiektas farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse, didelės pažangos tikimasi ir bioinformatikos bei ekologinės biotechnologijos srityje.

Prognozuojama, kad jau artimiausiais metais, remiantis genomikos, proteomikos ir fundamentinių tyrimų žiniomis, bus sukurtos konkurencingos fermentų su programuojamomis savybėmis ir patogenų diagnostikos priemonių gavimo technologijos, pirmos transgeninės, patogenams atsparios augalų veislės. Išplėtus vėžinių ląstelių paviršinių žymenų spektrą, bus pasiūlyta metodų, suteikiančių galimybių tiksliau ir greičiau identifikuoti piktybinį procesą organizme.

Pasitelkus šiuolaikines ląstelės molekulinės biologijos žinias, bus sukurtos metodikos, įgalinančios gaminti naujos kartos vaistus, skirtus individualizuotam vėžio gydymui.

Analizuojant kamieninių ląstelių terapines galimybes, ypač daug dėmesio bus skiriama suaugusio individo kamieninių ląstelių tyrimui ir jų taikymui gydymo tikslams, atsiras glaudus ryšys tarp mokslo, sveikatos apsaugos sistemos ir biotechnologijų įmonių, rengiančių priedus šioms specifinėms ląstelėms auginti. Bus sukurtos suaugusio individo kamieninių ląstelių naudojimą reglamentuojančios metodikos, įsteigti tokių ląstelių bankai.

Iki 2013 m. biotechnologijų pramonėje tikimasi sukurti 200 naujų darbo vietų, o metinė realizacija gali pasiekti 0,4–0,5 mlrd. Lt. Į šias sritis tikimasi pritraukti apie 100–200 mln. Lt užsienio investicijų.

Mechatronika svarbi, bet dar neproduktyvi

Dar viena svarbi Lietuvai technologijų sritis – mechatronika. Lietuvoje jai galima priskirti iki 20 proc. visos apdirbamosios ir gavybos pramonės, visų pirma mašinų, prietaisų, elektros ir elektronikos. Be to, mechatronikai priskirtina nemaža dalis paslaugų pramonės šakų – ryšių, medicinos ir kitų gaminių. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai.

Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams – maistui, aprangai, baldams, buitinei chemijai gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemųjų technologijų grupėms (pavyzdžiui, bendrovės “Lifosa”, “Snaigė”, “Achemos” grupės įmonės ir kitos).

Vis dėlto su mechatronika susijusių pramonės šakų produktyvumas Lietuvoje menkas: vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė siekia 3,5–7 tūkst. JAV dolerių, nors išsivysčiusių valstybių vidurkis – maždaug 50 tūkst. dolerių.

Daugybė žmonių atostogaudami nenori praleisti įdomių filmų, svarbių laidų ar ypatingų sporto rungtynių (tarkime, šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato svarbiausių akimirkų). Technologijų gamintojai tokiems vartotojams bando padėti ir siūlo jau gana daug rūšių televizorių, kuriuos galima vežtis į kelionę. Beje, jų kainos vis mažėja. Tarkime, nešiojamus LCD televizorius 24 cm įsitrižainės galima įsigyti už 500 Lt. 18 cm. įsitrižainės – už 300 Lt.

Jei norėtum didesnio komforto, nešiojamąjį sulankstomą 40 cm įstrižainės televizorių galima įsigyti už tūkstantį litų. Dauguma šių televizorių turi TV programų įrašymo į USB atmintinę galimybę, be išorinio maitinimo po keletą valandų gali veikti tiek lauko, tiek namų sąlygomis.

Neseniai pasirodė ir naujiena – “PCTV Systems Broadway 2T”. Tai kompiuterinis TV imtuvas, galintis transliuoti antžeminę skaitmeninę DVB-T televiziją, kuri Lietuvoje leidžia nemokamai žiūrėti 14 TV kanalų. Skirtingai nei daugelis kitų panašių įrenginių, “Broadway 2T” nereikia jungti prie kompiuterio. Mat šis prietaisas TV transliacijas perduoda į internetą. Tai reiškia, kad norimas laidas ar rungtynes galima stebėti bet kurioje pasaulio vietoje – visur, kur yra interneto ryšys.

Transliacijos matomos kompiuteriuose su “Windows” arba “Mac OS X” operacinėmis sistemomis ir “Apple” įrenginiuose – “iPhone” ir “iPad”. Šio įrenginio kaina 700 Lt.

Scanpix

Raketines technologijas toliau plėtojantys Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai teigia matantys daug galimybių jų sukurtas raketas pritaikyti praktiškai ir stebisi, kad abejojama galimybėmis plačiau naudoti jų kūrinius.

Šį mėnesį KTU Gynybos technologijų instituto mokslininkai Juodkrantės poligone sėkmingai išbandė raketines sistemas “KTU GTI – 95″ ir “KTU GTI – 160″.

Gynybos technologijų instituto direktorius, profesorius Algimantas Fedaravičius kalbėdamas BNS pabrėžė, kad raketinės technologijos gali būti pritaikomos labai plačiai.

“Tikrai įdomi sritis mokslų sandūroje, aerodinamika, mechanikos inžinerija, medžiagos, chemija. Raketinė technika yra labai intelektuali ir efektyvi. Tokie interesai iš mokslo ir studijų pusės. Jei pasižiūrėti taikymo sritimis, tai jos labai plačios – nuo karinės iki kosmoso, meteorologijos zondų išvedimui į didesnį aukštį. Vis ta mūsų technika tam gali būti pritaikyta”, – kalbėjo A.Fedaravičius.

Jis sakė, kad institutas bendradarbiauja su oficialiomis šalies saugumą užtikrinančiomis institucijomis ir teigė matantis kariuomenės dėmesį mokslininkų plėtojamoms technologijoms. Kita vertus, jis stebėjosi, kad Lietuvoje trūksta tikėjimo instituto galimybėmis.

“Jei nematyčiau perspektyvos, tai ir nedirbtume. Lietuvoje egzistuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas mūsų moksliniu, inžineriniu potencialu, su kuo aš tikrai nenoriu sutikti. Vien tik šitie sėkmingi bandymai tai įrodo”, – dėstė A.Fedaravičius.

Mokslininkas nenorėjo atskleisti, kaip buvo finansuojamas raketų sukūrimas, tačiau pabrėžė, kad siekiant platesnio jų pritaikymo tai netaptų didele našta biudžetui.

“Gal į šitą klausimą nesigilinkime, kiek lėšų reikėjo šitam projektui – matote, jis yra realizuotas. Tai yra ne milijoninės lėšos. Jeigu būtų priimtas strateginis sprendimas, kad mūsų techniką plačiau naudoti, tai tikrai mūsų biudžetui didelės naštos nebūtų”, – sakė Gynybos technologijų instituto vadovas.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės atstovas teigia, kad bendradarbiavimas su raketas tobulinančiais mokslininkais kol kas apsiriboja leidžiant bandymų metu naudotis kariškių poligonais.

“Lietuvos kariuomenė neprieštarauja tokioms mokslininkų iniciatyvoms ir sudaro sąlygas jų kuriamas raketas išbandyti kariuomenės turimuose poligonuose. Esame už tai, kad mokslininkų iniciatyvos išliktų ir vėliau duotų rezultatus”, – BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.

“Šiuo metu nėra svarstomos galimybės kitaip prisidėti prie šio Lietuvos mokslininkų vystomo projekto. Kariuomenei reikalinga tai, kas jau išbandyta, patikrinta ir yra patikima”, – teigė jis.

Pasak KTU pranešimo, išbandytų raketinių sistemų paskirtis yra karinė – sistema “Žemė-žemė”, raketas gali naudoti ir meteorologinės tarnybos, raketų varikliai gali būti panaudoti kosminėje technikoje.

A.Fedaravičius BNS sakė, kad kariuomenės poligone buvo išbandomas tiktai raketų paleidimas, variklių patikimumas ir kuro efektyvumas, tačiau kovinių galvučių jose nebuvo, taip pat nebuvo išbandomos taikymo sistemos.

“Ateity galbūt, bet šiame etape – ne”, – teigė profesorius.

2009 metų liepą KTU specialistai sėkmingai išbandė eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą “KTU GTI-1″. Anot KTU, ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos patobulintos patikimumo požiūriu, sukurta žymiai galingesnė raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 kilometrų.

“Pasiūlyta originali kietojo raketinio kuro receptūra, kuri nenusileidžia ir užsienio panašios paskirties kūriniams, ir to raketinio kuro gamybos technologija. Suformuoti kietojo raketinio kuro blokai, užtikrinantys reikiamas traukos charakteristikas, sukurti dviejų tipų varikliai, ištirtos jų slėgio, temperatūros ir traukos charakteristikos. Tai sėkmingai išbandyta praktikoje”, – teigiama universiteto pranešime.

Anot A.Kvedaravičiaus, Lietuvoje atsirado grupė specialistų, kurie gali kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti tokią techniką.

Praėjusi savaitė tapo labai svarbia knygų leidybos istorijoje: daugiausiai pasaulyje knygų internetu parduodantis tinklas amazone.com pirmadienį paskelbė, kad pirmą kartą jos sistemoje elektroninių knygų buvo parduota daugiau nei popierinių. Todėl nieko nebenustebino ir vėliau paskelbti visos JAV kygų rinkos duomenys: dienraščio “USA Today” duomenimis, iš visų 50 populiariausių paskutinės sausio savaitės knygų, net 46 proc. tiražo skaitytojus pasiekė elektronine forma.

Analitikai nė kiek nesistebi, kad elektroninių knygų bumas kilo iš karto po Kalėdų: per šias šventes tarpusavyje nuožmiai konkuruojantys knygų skaitytuvų gamintojai taikė neįtikėtinas nuolaidas, todėl smarkiai padidino savo rinką. Pavyzdžiui, JAV buvo siūloma įsigyti trečdaliu nukainuotą knygų skaitytuvą su papildomu pačių populiariausių knygų rinkiniu.

Tiesa, situacija Lietuvoje kol kas dar snaudulio fazėje. Iki šiol Lietuvos leidyklos tėra parengusios 100 elektroninių knygų. “Toks mūsų rinkos poreikis. Kai tik jis pradės augti, leidėjai iš karto pasiūlys ir daugiau elektroninių knygų”, – tikina Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.

Visas lietuviškas el. kygas siūlančioje svetainėje skaitykle.lt galima įsigyti ir skaitytuvų, jų kainos svyruoja nuo 599 Lt iki 1269 Lt.

"Veido" archyvas

Šiemet į orą pirmą kartą aviacijos istorijoje pakilo vien tik saulės energija varomas lėktuvas “Solar Impulse”, galintis skristi ne tik dieną, bet ir naktį

Mokslininkai mėgina įkvėpti gyvybę daiktams: šiemet pirmą kartą į orą pakilo “gyvas” lėktuvas, į gatves išriedėjo “mąstantys” automobiliai, o robotai išmoko suprasti ne tik komandas, bet ir žmonių jausmus bei nuotaikas.

Mokslas vis dažniau peržengia net tas ribas, kurias žmogaus vaizduotėje nubrėžia fantastinių kūrinių autoriai. Per pastaruosius kelerius metus išmokta, kaip daiktus paversti “gyvais”.

Praėjusią savaitę patys sensacingiausi, įspūdingiausi ir neįtikimiausi per metus sukurti ar iki sunkiai suvokiamų aukštumų ištobulinti mokslininkų kūriniai – visi vienoje vietoje – buvo pristatyti Briuselyje vykusioje mokslo konferencijoje “Euraxess”. Visi jie turi vieną bendrą vardiklį: įkūnija naujausią mokslo kryptį, kurios tikslas – įkvėpti gyvybės daiktams, nesvarbu, ar tai lėktuvas, ar automobilis, ar robotas.

Štai kažkur Kazachstano keliais Kinijos link šiuo metu rieda keturi žmogaus nevairuojami automobiliai. Grakščiai žingsniuojantis ir meiliai uodegos vizginimu pasisveikinantis šuo robotas kompiuterių kalba gali pats papasakoti apie tai, kaip ateityje susilies virtualus ir tikras pasaulis. O kuklus mokslininkas ir lakūnas Andre Borschbergas ne tik konferencijose, bet ir televizijos bei radijo laidose pastaruoju metu bene kas savaitę droviai pasakoja apie dar niekada mūsų planetoje neregėtą jo paties sumanytą ir jau realybe tapusį “gyvą” lėktuvą, kurio jam pavydėtų pats Ikaras.

Skrydžiai be degalų

“Kartą pagalvojau – visuomet išskrendu su 700 kg degalų, o grįžtu likus mažiau nei 20 kg. Nenuostabu, kad 50 proc. visų pasaulyje sunaudojamų degalų tenka lėktuvams, be to, jie į aplinką išmeta 20 proc. viso žmonijos pagaminamo anglies dvideginio. Tada man ir šovė į galvą mintis, kad pats laikas sukurti lėktuvą, kuris skraidytų be jokių degalų ir visiškai neterštų aplinkos”, – pasakoja šveicarų mokslininkas ir lakūnas A.Borschbergas.

Jis sako, kad tai, kiek energijos sunaudoja šiuolaikiniai įprasti lėktuvai, yra beprasmis išteklių švaistymas, nes mokslui pasiekus tokias aukštumas kaip dabar galima sukurti lėktuvą, kuris padanges skrostų be jokių degalų.
Juk dvi valandas įjungtu varikliu oro uoste stovintis keleivinis lėktuvas sunaudoja tiek energijos, kiek septyni gyvenamieji namai per visus metus. “O juk lėktuvas bent jau dieną visuomet skrenda virš debesų, šviečiant saulei. Pamaniau, kad turi būti būdas šią saulės energiją panaudoti”, – apie prieš kelerius metus kilusią idėją dabar pasakoja mokslininkas.

Be to, jis troško, kad lėktuvas galėtų skristi ne tik dieną, šviečiant saulei, bet ir naktį – visiškoje tamsoje. Kitaip sakant, jis išsikėlė uždavinį sukurti tokį lėktuvą, kuris ne tik naudotų, bet ir kauptų saulės energiją juodai dienai, ar, tiksliau, juodai nakčiai, ir funkcionuotų kaip savotiškas gyvas organizmas bei gamtos dalis.

Rezultatas pasiektas. Vien tik saulės energiją naudojantis A.Borschbergo sukurtas lėktuvas “Solar Impulse HB-SIA” liepos mėnesį pirmą sykį išbuvo padangėje 36valandas, iš kurių aštuonias praleido visiškoje tamsoje, naudodamas sukauptą saulės energiją.

Tiesa, kol tokie lėktuvai ims skraidinti keleivius, dar reikės palūkėti. Pavyzdžiui, kol kas pirmasis saulės energija valdomas lėktuvas, nors gali pakilti į bene 12 km aukštį, vis dar yra gana lėtas ir šiuo požiūriu negalėtų konkuruoti su įprastais keleiviniais orlaiviais. Pavyzdžiui, jo kreiserinis greitis per liepą vykusį didįjį skrydį siekė apie 70 km/h, o maksimalus pasiektas greitis neviršijo 125 km/h, tad galimybių tobulėti tikrai dar yra.

Tačiau mokslininkas neabejoja, kad jo paties pastangomis jau 2015 m. visi nauji lėktuvai turės įmontuotas saulės baterijas, ir jei ne visiškai, tai bent iš dalies naudos saulės energiją.

Vairuotojai taps keleiviais

Dar vienas pastaruoju metu sensacija tapęs mokslo laimėjimas, kuriam jokio tobulinimo nebereikia, – tai automobilis be vairuotojo. Tokį neįprastą vaizdą – gatvėmis riedančius nevairuojamus automobilius – netrukus pamatys ne tik apstulbę kelių policininkai ar pėstieji, bet ir visi Šanchajuje vykstančios parodos “Expo 2010″ dalyviai bei lankytojai.

Mat spalio 20 d. keturi tokie automobiliai “ViseLab”, prilygstantys tikrai mokslo laboratorijai ant ratų, pasieks Kiniją.
Juose esama visų įmanomų navigacinių prietaisų, jutiklių, radarų ir informaciją apdorojančių, analizuojančių bei sprendimus priimančių įrenginių. Tad nenuostabu, kad toks Italijoje sukurtas automobilis reaguoja į viską aplinkui: iškeltą policininko lazdelę, šviesoforą, kitus eismo dalyvius, pakelėje stovinčius ženklus, kliūtis ant kelio.

"Veido" archyvas

Automobiliui “ViseLab” nereikia vairuotojo: pažangiausia įranga leidžia be žmogaus įsikišimo išvengti avarijos, apvažiuoti kliūtį ir net reaguoti į kelių policininko gestus

Jo autorius Italijos mokslininkas Alberto Broggi neabejoja, kad tokie automobiliai gerokai sumažins eismo įvykių. “93 proc. visų pasaulyje įvykstančių avarijų sukelia žmogaus klaidos, dėl kurių vien Europoje kasmet žūva 40 tūkst. eismo dalyvių. Šis automobilis tiek avarijas, tiek žūtis keliuose visiškai eliminuos”, – giriasi mokslininkas.

Ir jis teisus: be vairuotojo važiuojantys automobiliai puikiai įveikė išbandymus, patekę į automobilių spūstis ar kitų vairuotojų sukeltas avarines situacijas, ir per ketverius intensyvių bei sudėtingų bandymų metus įtikino, kad juos išleisti į gatves visiškai saugu.

Nenuostabu, kad vos grįžusius iš Kinijos juos “įdarbins” Romos savivaldybė. Planuojama, kad automobiliai be vairuotojų jau šį rudenį vežios prekes į parduotuves siauromis Italijos sostinės gatvelėmis ir taps pavyzdžiu kitiems šalies bei viso pasaulio miestams, kaip taupiai, saugiai ir paprastai automobilis gali apsieiti be žmogaus.

Nebereikės auklių

Dar viena pastarųjų metų mokslo sensacija – “gyvas” robotas šuo. Jis sugeba reaguoti ne tik į judesius, kaip visi ankstesni robotai, bet ir į veido išraišką ar žvilgsnį. Kitaip sakant, šis šuo atsižvelgia ne tik į komandas, bet ir į menkiausią veido virptelėjimą, lūpų judesį ar žvilgsnį – supranta žmogaus jausmus.

O tai itin svarbu kalbant apie įvairių negalių turinčius žmones, kurie, pavyzdžiui, yra prikaustyti prie invalido vežimėlio arba dėl ligos negali judinti galvos ar rankų. Mokslo dėka juos prižiūrėti ir jais rūpintis gali jau ne tik slaugė, bet ir jai nė kiek nenusileidžiantis “gyvas” robotas.

"Veido" archyvas

Šuo robotas reaguoja ne tik į gestus, bet ir į šeimininko jausmus

Toks šuo iš savo šeimininko šypsnio ar liūdnos išraiškos gali nuspręsti, ko jam tuo metu reikia: šlepečių, draugiško uodegos pavizginimo, o gal korpuso viduje įmontuoto kompiuterio pagalbos sprendžiant namų darbus ar kryžiažodį. Galiausiai šuo sugeba “pajausti”, kada šeimininkas yra pavargęs, ir leisti jam pailsėti ar “pabūti vienam”.

Be to, šuo beviele jungtimi yra prijungtas prie monitoriaus, o akyse turi įmontuotas vaizdo kameras, tad į jį veidu pasisukusiam šeimininkui gali parodyti, tarkime, vaizdą, esantį šiam už nugaros.

Šį robotą sukūręs mokslininkas Andreas Lorinczas neabejoja, kad tai pats “gyviausias” robotas žmonijos istorijoje. “Nors jis ir nekalba, tačiau pats puikiai supranta kalbą. Kūno ir žvilgsnio kalbą – taip pat”, – aiškina mokslininkas.
Beje, jis nėra labai brangus. Šuo robotas kainuoja ne daugiau negu jau įprastas tapęs “SmartPhone”, tad gali būti prieinamas daugeliui, o ilgainiui – ir visiems.

Bet tai dar ne viskas. A.Lorinczas neabejoja, kad šis stebuklingas šuniukas ateityje ne tik išmoks pats kalbėti ar samprotauti, bet ir leis ištrinti ribą tarp virtualaus ir tikro pasaulio.

Tarkime, bendraujant su pašnekovu anapus ekrano, ateityje nebereikės klaviatūros norint tekstu parodyti, kad tau linksma, liūdna ar juokinga. Kompiuteriuose įmontuoti prietaisai, tokie, kokiais dabar naudojasi šuo robotas, įvertins veido išraišką ir praneš pašnekovui, kokius jausmus žmogui sukelia kito žmogaus rašomi žodžiai.

“Tai ateities komunikacija, nes virtualiame pasaulyje atsiras tikrų emocijų, tikrų išgyvenimų. Tai leis pakeisti sąvokos “virtualus” prasmę, nes virtualus bendravimas nuo tikro skirsis tik tuo, kad vyks ne stovint vienam priešais kitą, o esant už tūkstančių kilometrų. Be to, jame bus net daugiau nuoširdumo nei tikrame gyvenime, kai žmogus vis dar nemoka iki galo teisingai suprasti kito žmogaus minčių ir jausmų, žiūrėdamas į jo veidą. Kompiuteris tai padarys įmanomu ir kasdieniu dalyku”, – prognozuoja A.Lorinczas.

Lietuvoje “Nokia” mobilieji telefonai, nepaisant visiškai kitokių pasaulinių tendencijų, ir toliau vienvaldiškai karaliauja rinkoje. “Nokia” neginčytinai yra perkamiausias mobiliojo telefono prekės ženklas mūsų šalyje – šiuos modelius renkasi apie 78 proc. visų jų pirkėjų. Likusią pyrago dalį dalijasi antri pagal populiarumą “Samsung”, LG ir naujieji HTC mobiliojo ryšio telefonai. Po šio perkamiausiųjų ketvertuko eina “Motorola”, “Sony Ericsson” ir kiti lietuviams mažiau žinomi gamintojų vardai.

Tiesa, net ir laikydamiesi ištikimybės vienam prekės ženklui tradicijų lietuviai domisi ir ieško naujovių. Dažniausiai tarp perkamiausiųjų atsiduria neseniai prekybos vietose pasirodę naujausi mobiliųjų telefonų gamintojų modeliai. Šių metų tendencijos rodo stipriai padidėjusį išmaniųjų telefonų poreikį – palyginti su 2010 m. sausio mėnesiu, rugpjūtį jų įsigyta dešimt kartų daugiau.

Tuo tarpu užsienyje mobiliojo ryšio telefonų paklausa jau kelerius metus visai kitokia. Pastaruoju metu užsienyje perkamiausi yra “Apple”, HTC ir “BlackBerry” firmų mobiliojo ryšio telefonai. Po jų rikiuojasi “Samsung”, LG, “Nokia”, “Sony Ericsson” ir kitų telefonų modeliai. Toks populiarumo skirtumas šalyse parodo, kad užsieniečiai labiau nei mes įpratę naudotis papildomomis mobiliojo telefono funkcijomis – 3G, internetu ir el. paštu.

Jau pusę metų Lietuvos prekybos centruose galima rasti naujoviškų LCD bei plazminių televizorių, turinčių 3D technologiją ir leidžiančių matyti tikroviškus trimačius vaizdus. Ši technologija paremta tuo, kad atskirus vaizdus, kurie matomi dešine ir kaire akimi, žmogaus smegenys sujungia ir sukuria trečiosios dimensijos iliuziją. Tam reikia ne tik specialaus televizoriaus, bet ir specialių akinių. Du vaizdai, vienas kurių skirtas dešinei, o kitas – kairei akiai, greitai kaitaliojasi televizoriaus ekrane.

Europoje iki šių metų trečiojo ketvirčio parduota daugiau nei 25 tūkst. 3D televizorių, o Lietuvoje didelio susidomėjimo jie kol kas nesulaukė.

Pirmasis šiais televizoriais Lietuvoje ėmęs prekiauti “Topo centras” iki šios dienos yra pardavęs apie du šimtus įvairių gamintojų 3D televizorių. Penkių skirtingų gamintojų (“Samsung”, “Sony”, LG, “Philips”, “Panasonic”) iš viso 25 modelių televizorių kainos svyruoja nuo 4 tūkst. Lt iki 20 tūkst. Lt.

Priminsime, kad 3D televizoriais galima žiūrėti ne tik 3D, bet ir mums įprastus 2D vaizdus. Be to, kai kurių gamintojų 3D televizoriai geba 2D signalą transformuoti į 3D. Tai leidžia bet kurią televizijos laidą, filmą ar sporto rungtynes žiūrėti 3D formatu.

Pavienės nacionalinės pastangos neįveiks globalių iššūkių internete, todėl tarptautinė bendruomenė turi stiprinti bendradarbiavimą, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Pavienės nacionalinės pastangos neįveiks globalių iššūkių”, – antradienį sakė prezidentė D.Grybauskaitė, oficialiai atidarydama Vilniuje vykstantį Pasaulinį Interneto valdymo forumą (angl. IGF).

Tarptautinė bendruomenė, kalbėjo prezidentė, neturi kito pasirinkimo, kaip tik stiprinti globalų bendradarbiavimą.

“Be globalaus elektroninio tinklo neįsivaizduojamas šių dienų verslas, kultūra, laisvalaikis”, – kalbėjo prezidentė.

Ji atkreipė dėmesį, jog per pastarąjį dešimtmetį išaugo nepilnamečių išnaudojimas, vagystės, dešimteriopai – interneto incidentų skaičius. Todėl siekiant stabilumo internete, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo ir valdžios.

“Išlaikykime interneto kaip laisvos erdvės principus”, – ragino D.Grybauskaitė.

Vilniuje viešinti už skaitmenines technologijas atsakinga Europos Komisijos narė bei viceprezidentė Neelie Kroes (Nelė Kros) antradienį taip pat pareiškė, jog siekiant, kad interneto “sėkmės istorija” tęstųsi, Vyriausybės ir privatus verslas turi bendradarbiauti.

Su tuo sutiko ir antradienį diskusijas pradėję verslo atstovai. Bendrovės “Google” atstovas Maxas Senges (Maksas Sendžas), kuris vienoje didžiausių pasaulyje interneto paieškos ir reklamos bendrovių yra atsakingas už diskusijas interneto valdymo ir politikos klausimais, forume taip pat teigė, jog verslas ir valdžia turi siekti “konsensuso”, pridūręs, jog internetas neturėtų būti reguliuojamas valstybės.

D.Grybauskaitė antradienį po pietų Vilniuje oficialiai atidarė keturias dienas sostinėje vyksiantį pasaulinį Interneto valdymo forumą IGF-2010, kuriame tikimasi sukvies apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 70 pasaulio valstybių, jame dalyvaus įmonių “AT&T”, “Google”, “Facebook”, “Microsoft”, “PayPal”, “Cisco”, įvairių pasaulio reguliavimo tarnybų, universitetų atstovai.

Lietuvoje išmanieji telefonai kasmet užima vis didesnę parduodamų naujų telefonų dalį. Telefonais prekiaujančios bendrovės “Mobili linija” perkamiausių telefonų dešimtuke dabar jau trys išmanieji telefono aparatai.

Tarp visų “Bitės” parduodamų mobiliųjų telefonų išmanieji sudaro dešimtadalį. Tuo tarpu “Omnitel” salonuose nuperkamų išmaniųjų telefonų skaičius per metus beveik padvigubėjo. “2009 m. išmanieji telefonai sudarė 11 proc. visų “Omnitel” parduodamų telefonų, šių metų sausį – 13 proc., o birželį – jau 20 proc. Prognozuojame, kad 2010-aisiais kas ketvirtas “Omnitel” parduodamas telefonas bus išmanusis, o 2011-aisiais – kas trečias”, – tvirtina “Omnitel” atstovė spaudai Daiva Selickaitė.

Prie išmaniųjų telefonų plitimo Lietuvoje smarkiai prisideda ir mobiliojo ryšio bendrovėse pasirodę patrauklūs pasiūlymai – išmanieji telefonai po 1 Lt. Vis dėlto, “Bitės” duomenimis, kol kas išmanieji telefonai Lietuvoje užima tik apie 5 proc. rinkos, o Vakarų Europoje ir JAV – apie 25 proc.

“Bitės” atstovė Raminta Rimkienė teigia, kad daugiau nei du trečdaliai vartotojų, įsigijusių išmanųjį telefoną, išnaudoja įvairias šio įrenginio galimybes – tikrinasi elektroninį paštą, naršo internete, bendrauja socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip “Facebook”, “One.lt”, ar pokalbių programose, kaip “Skype”.