Į „Veido“ klausimus atsako Valentinas Mazuronis

VEIDAS: Kas atsitiko, kad jūs, vienas iš senųjų Liberalų sąjungos narių, 2001 m. ją palikote ir nuėjote su Rolandu Paksu kurti Liberalų demokratų partijos?
V.M.: Tuomet vyko Liberalų sąjungos skilimas. 2000-ųjų rinkimuose partija buvo laimėjusi per dvidešimt vietų Seime, kartu su Artūro Paulausko partija sudariusi Vyriausybę, R.Paksas buvo premjeras. Paskui prasidėjo perbėgimai, persigrupavimai, ir taip išėjo, kad A.Paulauskas sudarė valdančiąją daugumą su Algirdu Brazausku.
Kai taip atsitiko, palyginti jauni tuometiniai Liberalų sąjungos veikėjai – Artūras Zuokas, Gintaras Steponavičius, Eligijus Masiulis, kiti (mano manymu, patekę į Seimą tik todėl, kad prieš rinkimus R.Paksas su savo grupe prisijungė prie LLS, kuri iki tol surinkdavo 1–2 proc. balsų, o po to tapo rimta politine jėga), įvykus, vadinčiau, pirmam politiniam prabuksavimui, nusprendė, kad reikia spirti jam į užpakalį, lipti per galvą ir eiti tolyn. Man atrodė, kad taip elgtis nėra padoru tiek politiniu, tiek bendražmogiškuoju požiūriu. Maniau, kad prasidėjus politiniams svyravimams reikia elgtis atvirkščiai – telktis, išlaikyti vienybę, nes politikoje visko būna. Tad nepaisydamas to, kad buvau vienas senesnių Liberalų sąjungos narių, nutariau, jog man su tais vaikinais ne pakeliui. Nuėjau su R.Paksu ir jo komanda, nors iki to, atvirai sakant, jo nei pažinojau, nei su juo reikalų turėjau.
VEIDAS: O nebuvo kokio nors konflikto tarp LLS vadovybės ir Šiaulių skyriaus, nes, kiek žinoma, kitas su R.Paksu nuėjęs šiauliškis liberalas Dailis Barakauskas buvo labai įsižeidęs, kad sudarinėjant Vyriausybę liko be posto?
V.M.: Na, ten buvo tam tikrų nesutarimų, nors su D.Barakausku – ne. Šiaulių skyrius tada skilo į dvi grupes: viena nuėjo su A.Zuoku, nes jie palaikė, diplomatiškai sakant, pragmatiškus santykius su juo, kaip tuometiniu Vilniaus meru, – ten buvo tokia su Šiaulių banku susijusi verslininkų grupė. Kita grupė, kuriai ir aš priklausiau, pasirinko padorumo pusę. Nes jeigu jau patekai į Seimą per R.Paksą ir jo premjeravimą, tai ir būk su juo. Pigus politinis pardavimas man pasirodė nepriimtinas. (…)
VEIDAS: Esate partijos politinis veidas, nuolatinis viešasis kalbėtojas, pasakojantis apie sąmokslus, perversmus, kad R.Paksas nekaltas, nors jūsų kolegos politikai atvirai iš to šaiposi. Ar nėra sunku kartoti vis tą patį metų metais, nors suprantama, kad viešųjų ryšių požiūriu toks elgesys yra teisingas?
V.M.: Niekada nesakiau, kad R.Paksas yra šventasis ar nekaltas. Visada sakiau, kad R.Paksas, kaip visi normalūs politikai (ypač imant tą laikotarpį, kai jis buvo prezidentu), padarė klaidų ir kitokių žingsnių, kurie galėjo būti kitokie arba teisingesni. Bet visada kalbėjau ir dabar tikiu, kad dėl vienokių ar kitokių jo klaidų, ypač palyginti su aplinka, su kitais prezidentais – A.Brazausku, Valdu Adamkumi, galų gale – su Dalia Grybauskaite, R.Pakso nebuvo galima nušalinti. Tie politiniai veiksmai, kurie buvo padaryti, buvo politiniais motyvais grįstas sąmokslas ir perversmas valstybėje, nes dėl tokių klaidų prezidentų nenuima ir nekeičia. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.