„Aš neadvokataučiau, jei mokslo finansavimas Lietuvoje būtų visiškai kitoks“, – prisipažįsta vienas žymiausių Lietuvoje advokatų prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas. Jį teisininkai išrinko iškiliausiu pastarojo dešimtmečio teisės mokslininku.

Su 53 metų V.Mikelėnu sutarėme susitikti jo darbe – advokatų kontoroje „Baltic Legal Solutions Lithuania“ sostinės Senamiestyje. Buvo penkta valanda vakaro, bet neatrodė, kad advokato darbo diena jau baigtųsi. Mūsų pokalbis tęsėsi trumpiau, nei tikėjomės, nes advokato lūkuriavo dar vieni klientai – juos V.Mikelėnas priėmė iškart po interviu.
Į pokalbį V.Mikelėnas atėjo pakiliai nusiteikęs, į klausimus atsakinėjo laisvai, bet, kaip ir daugelis teisininkų, gerai pasverdamas žodžius.
„Kiek trunka jūsų darbo diena? Ar daugiau nei aštuonias valandas?“ – klausiame advokato. V.Mikelėnas linkteli: „Turbūt dešimt–dvylika valandų. Bet aš mėgstu savo darbą, todėl valandų niekada neskaičiuoju.“ Jis prisimena, kad rengiant LR civilinį kodeksą dirbdavo ir po šešiolika valandų, o kartais – netgi ilgiau.

Civilinio kodekso tėvas

Toks Civilinis kodeksas, koks yra dabar – daugiausia būtent V.Mikelėno nuopelnas. Profesorius buvo pagrindinis naujojo kodekso koncepcijos autorius, kaip sako teisininkai, Civilinio kodekso tėvas, tad jo žinios, idėjos, teisės suvokimas padėjo pamatus visai šalies teisinei sistemai ir dabar turi įtakos visų mūsų kasdieniam gyvenimui. Kaip tik už indėlį rengiant šį vieną svarbiausių šalies įstatymų „Veido“ žurnalistų atliktoje apklausoje dalyvavę autoritetingi teisininkai V.Mikelėną pripažino iškiliausiu pastarojo dešimtmečio Lietuvos teisės mokslininku.
„Kai dabar pagalvoju, kokiomis sąlygomis tada dirbome, man darosi baisu, – į prisiminimus leidžiasi teisės specialistas. – Darbą pradėjome iš karto po 1990-ųjų, o tada nė kompiuterių neturėjome: rašiau ranka, o katedros reikalų tvarkytoja fakultete rašomąja mašinėle tuos tekstus spausdindavo. Iki šiol saugau savo rankraščius. Kodekse yra beveik du tūkstančiai straipsnių, tad nemažai laiko teko nuo šeimos pavogti, dirbti ir dieną, ir naktį, bet rezultatu dabar džiaugiamės visi.“
Praėjus dešimtmečiui po to, kai įsigaliojo šis įstatymas, V.Mikelėnas pripažįsta, jog tokia galimybė – kurti tokio svarbumo teisės aktą – pasitaiko labai retai. Teisininko manymu, jam tiesiog pasisekė gimti geru laiku.
V.Mikelėnas ranką yra pridėjęs ir prie daugybės kitų teisės aktų. Ir šiandien, sulaukęs prašymo prisidėti rengiant kokį nors teisės aktą, advokatas neatsisako padėti, juolab kad pastebi negerą tendenciją, jog Vyriausybė, ministerijos, Seimo nariai rengdami įstatymus mokslo žmones pasitelkia vis rečiau. Kodėl?
„Manau, už to slypi tam tikrų interesų grupių veikla. Jei, tarkime, Civilinis kodeksas būtų rengiamas dabar, jis išeitų jau kitoks, nes tada interesų grupės, kurios dabar turi tokią didelę įtaką, visiškai nebuvo stiprios, ir mūsų darbo grupė sugebėjo atsispirti įvairiems siūlymams. Šiandien Lietuvoje tikra lobistinė veikla nevyksta, o vyksta užkulisinė, pogrindinė. Paanalizavus kiekvieną įstatymo projektą galima nuspėti, kas už jo stovi, kieno interesus bando apginti“, – tvirtina V.Mikelėnas.
Ar jis pritartų prof. Egidijaus Kūrio nuomonei, kad įstatymų leidyba Lietuvoje šiuo metu yra tragiškos būklės? V.Mikelėno teigimu, teisės aktų dabar kepama iš tiesų daug, o iš to atsiranda savotiškos džiunglės, kuriose, anot profesoriaus, lengva ir pasiklysti, ir visokius blogus darbus daryti. Kita vertus, teisininkas stebisi, kad štai neseniai Seimas dar kartą pratęsė Administracinių teisės pažeidimų kodekso, iš esmės sovietinio teisės akto, tik šiek tiek palopyto, galiojimą.
V.Mikelėną taip pat stebina kai kurie, anot jo, unikalūs lietuvių „išradimai“, pavyzdžiui, bandymai susieti šeimos sampratą tik su santuoka. „Tai bent jau Europoje būtų tikras šeimos teisės „išradimas“. Mes visiškai priešingai bandome reglamentuoti tuos dalykus, negu yra ne tik europiniame, bet ir pasauliniame kontekste, išskyrus musulmoniškus kraštus. Gali būti, kad bemėgindami išrasti kažką unikalaus mes pradėsime griauti europinės teisės tradiciją. Tokių požymių jau esama. Vienas tokių pavyzdžių, manau, yra dabar stumiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas“, – vertina profesorius.

Teismų sprendimai dvelkia šalčiu

Kalbėdamas apie šalies teisės sistemos pokyčius pastarąjį dešimtmetį, V.Mikelėnas apibendrino, kad Lietuva išties susikūrė modernias taisykles, bet tai, pasak teisininko, dar nereiškia, jog mūsų gyvenimas tapo modernus.
Na, o kas pasikeitė teismų sistemoje per tuos daugiau nei šešerius metus, kai V.Mikelėnas, sukeldamas didžiulį atgarsį teisininkų bendruomenėje ir visoje visuomenėje, nusivilko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo mantiją? Ar, jo nuomone, teisėjų korpusas per šį laiką jau pakankamai apsivalė?
„Valymosi arba valymo požymių yra. Atleista daug teisėjų, net nebežinau tikslaus skaičiaus, matyt, šis procesas tęsis ir ateityje. Galbūt tai susiję su aktyvesne šalies prezidentės veikla šioje srityje. Be to, dirbdamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje pastebiu, kad ir patys teisėjai dabar daug reiklesni nei prieš dešimtmetį. Dirbti teisėjais į teismus ateina ir visiškai neblogi mano studentai, tad gyvenimas vietoje nestovi. Pasitikėjimą teismais galima padidinti tik pačių teismų pastangomis, teisėjų noru keistis“, – įsitikinęs V.Mikelėnas.
Teisininkas priduria, kad teismų autoritetą visuomenės akyse smukdo ir pernelyg formalūs teisėjų sprendimai – teisingumo su „žmogiškuoju veidu“ stoka, tačiau tai esą ne vien Lietuvos problema.
Neformalios, o „žmogiškąjį veidą“ turinčios teisės V.Mikelėnas pasigenda ir garsiojoje Kauno pedofilijos byloje, kurios ašimi pastarosiomis savaitėmis tapo teismo sprendimo dėl mergaitės grąžinimo motinai nevykdanti teisėja.
„Skaitydamas sprendimą šioje byloje, ir ne tik joje (tą patį galėčiau pasakyti ir apie Vokietijos teismo sprendimą Rinau byloje), aš jutau šaltį. Man, kaip buvusiam teisėjui, akivaizdu, kad galėjo būti ir kitoks sprendimas. Čia, mano galva, ir yra ta problema, kad mes nesugebame susieti teisės su žmogiškumo principais. Girdžiu skambius kolegų pasisakymus, tokias formuluotes, kaip „įstatymų viršenybė“, „teisinė valstybė“ ir t.t., bet tos frazės – bedvasės. Pasigendu mūsų bendruomenėje tokių asmenybių, kurios suvoktų, kad teisė yra tik įrankis apginti tam, ką visi žmonės vertina kaip vertybę. Taip, teisiškai viskas teisinga, bet ar taip yra ir moraliniu požiūriu? Kai mes sakome, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje viskas turi būti daroma pagal įstatymą, tokiu atveju logiška, kad ir hitlerinė Vokietija bei stalininė Sovietų Sąjunga buvo teisinės valstybės, nes konclageriai buvo statomi ir žmonės į juos vežami pagal tuo metu galiojusią teisę, tik kad ta teisė buvo antžmogiška“, – kad teisėje visada turi būti ir dvasinis elementas, tačiau teisėjai tą dažnai pamiršta, pabrėžia V.Mikelėnas.

Rašo naują knygą

Advokato darbas V.Mikelėnui patinka. Kai susidaro ilgesnė pertrauka tarp bylų nagrinėjimo, jis pasiilgsta teismo posėdžių salės, o jo bylų pobūdis labai įvairus: nuo testamentų užginčijimo ir santuokos nutraukimo iki įvairių sutartinių ginčų. V.Mikelėnas patikina tikrai nesąs vien tik žinomų ir turtingų asmenų gynėjas, kaip galbūt kai kam atrodo.
Bent dukart per savaitę advokatas skuba į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą – dėstyti paskaitų studentams. Mokslinė bei su ja susijusi visuomeninė veikla, kurios V.Mikelėnas turi apsčiai, teisininkui taip pat labai svarbi, gal todėl jis teigia negalįs pasakyti, kad advokatų kontora yra pagrindinis jo darbas. Štai dabar rašo naują knygą, nors kol darbas nebaigtas, jokių detalių apie būsimą kūrinį išklausti nepavyksta. Tik tiek, kad knyga, jei viskas klostysis sėkmingai, turėtų pasirodyti maždaug po metų.
„Neadvokataučiau, jei mokslo finansavimas būtų visiškai kitoks. Na, gal turėčiau porą bylų per metus“, – šypteli V.Mikelėnas. Girdėti tokius žodžius iš vieno garsiausių advokatų šiek tiek keista, bet tai tik parodo, kad mokslinis darbas V.Mikelėnui reiškia labai daug, nors tikru mokslininku jis nesijaučia jau daug metų – nuo tų laikų, kai dirbo tik universitete ir rašė disertaciją.
„Mūsų mokslininkai iš profesoriaus ar docento algos nei į konferenciją užsienyje gali nuvažiuoti, nei rimtą knygą nusipirkti. Tarkime, solidi mūsų srities knyga kainuoja tris keturis šimtus eurų, o profesoriaus alga į rankas dabar yra 2300 Lt. Tad už vieno mėnesio atlyginimą aš net į konferenciją negaliu nuvažiuoti, o koks tu tuomet mokslininkas, jei nejauti pasaulinio mokslo pulso, negali sekti periodikos, skaityti naujausių monografijų, vykti į konferencijas, bendrauti su kolegomis iš kitų šalių. Su tokiu mokslo finansavimu to padaryti neįmanoma“, – skėsteli rankomis iškiliausiu teisės mokslininku Lietuvoje kolegų išrinktas V.Mikelėnas.

Prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas

Išsilavinimas
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (1982 m.)
Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetas (1986 m.)
Lundo universiteto Teisės fakultetas, Švedija (1992 m.)
Šveicarijos lyginamosios teisės institutas (1993 m.)
Maxo Plancko institutas, Hamburgas, Vokietija (1994 m.)
Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT), Roma, Italija (1995 m.)

Narystė
Lietuvos advokatūra
Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisja
Tarptautinė proceso teisės asociacija
Europos civilinio kodekso studijų grupė
Europos šeimos teisės komisija
Europos tarptautinės privatinės teisės tinklas
Žurnalo „European Review of Private Law“ redakcinės kolegijos narys

Šeima
Su žmona Dalia Mikelėnienė, teisininke, susilaukė dviejų dukterų.

Pomėgiai
Sodininkystė. „Esu prisiekęs sodininkas“, – prisipažįsta V.Mikelėnas.

Didžiausią įspūdį padariusi grožinės literatūros knyga
Ernesto Hemingway’aus „Kam skambina varpai“.

Iškiliausiais pastarojo dešimtmečio teisės mokslininkais išrinkti teisininkai, padėję šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemos pamatus.

„Veido“ žurnalistai apklausė tris dešimtis autoritetingų teisės mokslininkų bei praktikų – universitetų profesorius, advokatus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, prašydami jų paminėti teisės mokslininkus, kurių nuopelnai šalies teisinei sistemai pastarąjį dešimtmetį buvo didžiausi.
Kaip svarbiausius pastarojo dešimtmečio teisės mokslo laimėjimus daugelis teisės specialistų įvardijo tokių svarbių teisės įstatymų, kaip naujasis Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas bei Baudžiamasis kodeksas, parengimą bei priėmimą. Per „Veido“ apklausą šiuos įstatymus kūrę teisininkai taip pat pelnė daugiausiai palankių savo kolegų vertinimų.
Apklausoje dalyvavę teisininkai vertino savo kolegas ne tik pagal jų aktyvumą rengiant įvairius įstatymus ir kitus teisės aktus, bet ir pagal jų mokslinę produkciją – publikacijas Lietuvos ir užsienio leidiniuose, knygas ir monografijas, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose bei kitus laimėjimus teisės mokslo srityje.
Daugiausiai balsų surinko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) prof. habil. dr. advokatas Valentinas Mikelėnas, vadovavęs darbo grupei, parengusiai LR civilinį kodeksą, kuris buvo priimtas 2000 m. liepos 18 d., o įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso, kuris ir šiandien laikomas vienu moderniausių civilinių kodeksų Europoje, priėmimas tapo antru pagal svarbą teisėkūros įvykiu Lietuvoje po Konstitucijos priėmimo.
„Tai žmogus, įnešęs didelį indėlį į civilinės teisės mokslą. Jo pastangomis buvo parengtas Civilinis kodeksas, jis buvo Lietuvos civilinės teisės doktrinos pradininkas, yra žinomas ir tarptautiniu mastu, be to, pirmasis išleido mokslinių darbų civilinio proceso teisės srityje, yra daugelio publikacijų, vadovėlių, monografijų autorius“, – taip apie V.Mikelėną atsiliepė kolegos teisininkai.
Tarp labiausiai nusipelniusių teisės mokslininkų taip pat išrinkti VU TF dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, vienas Civilinio proceso kodekso koncepcijos autorių, aktyvus mokslininkas, daugelio mokslo darbų civilinio proceso srityje autorius; VU TF Privatinės teisės katedros vedėjas, žinomas advokatas prof. dr. Vytautas Mizaras, vienas didžiausių autoritetų intelektinės nuosavybės bei privatinės teisės srityje, gerai žinomas bei vertinimas ir Europoje; VU TF Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Gintaras Švedas, autoritetas baudžiamosios teisės srityje, vienas naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso rengėjų. „G.Švedas šiandien yra numeris vienas baudžiamosios teisės srityje“, – teigia vienas apklausoje dalyvavusių mokslininkų.
Kaip tvirtina Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas Vilenas Vadapalas, Lietuva gali didžiuotis, kad turime nebe provincijos lygio, bet modernią europinę teisės sistemą. „Teisės modernizavimas, manau, yra didžiausias mūsų teisės mokslo pasiekimas pastarąjį dešimtmetį“, – neabejoja V.Vadapalas.
Žinoma, prie to prisidėjo ir daugiau mokslininkų: kaip labiausiai nusipelniusius apklausos dalyviai taip pat minėjo tokius teisininkus, kaip prof. Egidijus Jarašiūnas, prof. Egidijus Kūris, prof. Alfonsas Vaišvila, prof. Mindaugas Maksimaitis, prof. Juozas Žilys ir kt.

Iškiliausi pastarojo dešimtmečio teisės srities mokslininkai

1. Habil. dr. V.Mikelėnas, advokatas, VU Teisės fakulteto profesorius
2. Prof. habil. dr. V.Nekrošius, VU Teisės fakulteto dekanas
3. Prof. dr. V.Mizaras, advokatas, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas*
3. Prof. habil. dr. G.Švedas, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas*

* Šie teisininkai surinko vienodai balsų

Šaltinis: „Veido“ žurnalistų atlikta teisės mokslininkų ir teisininkų apklausa

VU teisės mokslininkai, paskelbę daugiausiai publikacijų užsienio leidiniuose 2002–2011 m.

1. Doc. dr. T.Davulis
2. Prof. habil. dr.V.Nekrošius
3. Doc. dr. D.Petrylaitė
4. Prof. dr. A.Abramavičius
5. Prof. habil. dr. G.Švedas, prof. dr. E.Kūris, prof. dr. V.Mizaras, doc. dr. J.Prapiestis, doc. dr. I.Michailovič

Šaltinis: Vilniaus universiteto Mokslo skyrius

Mykolo Romerio universiteto teisės mokslininkai, publikavę daugiausiai straipsnių užsienio leidiniuose

1. Prof. dr. V.Valančius
2. Prof. dr. E.Jarašiūnas
3. Doc. dr. A.Gutauskas
4. Prof. dr. S.Katuoka
5. Doc. dr. L.Šaltinytė

Šaltinis: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

"Veido" archyvas

Ekonomistai tvirtina, kad nuo ekonominės krizės pasaulį išgelbės verslas. Nuo demografinės krizės turėtų gelbėti šeimos. Vadinasi, vienu šūviu dvi milžiniškas problemas gali padėti nušauti verslios šeimos. Jei iki to laiko nebus išnaikintos jos pačios.

Kaip gelbėtis šeimai, turinčiai šiokį tokį verslą (individualią įmonę ar individualią veiklą) nuo skurdo grėsmės, į kurią stumia nelogiški įstatymai ir dar nelogiškesnis jų interpretavimas, kai įmonės savininkas yra išėjęs motinystės / tėvystės atostogų. Pateikiame tris neišgalvotas makabriškas “pasakaites iš rūsio”, tikro apiplėšimo istorijas, kurias papasakojo į asociaciją pagalbos ar (ir) patarimo kreipęsi žmonės (vardai ir pavardės asociacijai žinomi).

I istorija

Mamai 2009 metų spalio pabaigoje baigėsi vaiko priežiūros atostogos (VPA). Moteris nuo lapkričio mėnesio vėl ėmėsi faktiškos individualios veiklos, kurios nebuvo išregistravusi vaiko priežiūros atostogų metu, tačiau faktiškai jos nevykdė ir neturėjo pajamų (procedūros, leidžiančios sustabdyti individualią veiklą, nėra, galima tik ją nutraukti).

Įmonė užsakymų nestokojo, pajamos buvo palyginti didelės, t.y. per paskutinius 2009 metų mėnesius ji uždirbo daugiau nei 10 tūkst. Lt.

Kai deklaravo gautas pajamas, “Sodra” nusprendė, kad ši moteris veiklą vykdė visus metus ir lapkričio–gruodžio pajamas išskaidė per visus 2009 metų dvylika mėnesių, tada informavo, kad mama laikoma turėjusi pajamų kiekvieną 2009 metų mėnesį, todėl dalį jai išmokėtų motinystės (tėvystės) išmokų ji privalo grąžinti. Taigi “Sodra” atėmė iš moters visą pajamų, kurias ji užsidirbo per du veiklos mėnesius, sumą. Dokumentus, įrodančius, kad pajamos uždirbtos ir faktiškai gautos jau pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, “Sodra” vertinti atsisakė.

II istorija

Mama “dekreto” metu nedirbo, t.y. Per nėštumo ir gimdymo atostogas jokių papildomų pajamų negavo. Pasibaigus šiam laikui nusprendė, kad geriau atsisakys motinystės / tėvystės išmokos, grįš į darbą ir  užsidirbs pati sau ir vaikui pragyventi, mokės mokesčius. Taip pat ji atnaujino individualią veiklą, pradėjo gauti pajamų, kurias deklaravo, kaip ir priklauso, kitais metais. “Sodra” šiuo atveju vėl nusprendė išskaidyti deklaruotas pajamas pamėnesiui ir išaiškino, kad dekretinių atostogų metu ši mama “gavo pajamas”. Aiškindama, kad motinystės išmoka “dekreto” metu mokama tik mamai, kuri neturi jokių pajamų, “Sodra” pareikalavo grąžinti VISĄ tuo metu išmokėtą sumą. Vertinti pajamų uždirbimo ir gavimo laikotarpį pagrindžiančius dokumentus “Sodra” ir vėl atsisakė. Taigi moteris, atsisakiusi išmokos ir nieko nekainuojanti valstybei, turėjo nemokamai dirbti keletą mėnesių.

III istorija

Pasakoja pati mama: “Nuo sausio iki balandžio buvau išėjusi nėštumo atostogų ir gavau skirtą išmoką, o nuo balandžio jau gavau VP išmoką. Dar iki nėštumo buvau įregistravusi individualią veiklą (pagal pažymą). Žinojau, kad išėjusi dekretinių negaliu turėti pajamų iš individualios veiklos, todėl jų ir neturėjau. Individualios veiklos pajamų gavau keturis kartus: birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėn. Supratau, kad šiuos keturis mėnesius “Sodra” atitinkamai gali sumažinti man VP pašalpą, tačiau “Sodra” šias tik keturis kartus per metus gautas pajamas išdalijo tolygiai visiems dvylikai 2009 metų mėnesių. Tuo remdamasi konstatavo, kad dekretinių išmokos, kurią gavau iki kovo mėnesio, apskritai neturėjau teisės gauti… Be to, atitinkamai sumažino absoliučiai visų mėnesių motinystės (tėvystės) pašalpą.”

Apie “Sodros” savivalę

Ar “Sodra” elgiasi teisingai? Ar įmanoma verslioms mamoms apsiginti? Į paprasto žmogaus klausimus “Sodra” atsako, kad viskas teisėta: yra įstatymas, kuriame sakoma, kad nesvarbu, kada faktiškai uždirbai ar gavai pajamas, – jei neišregistravai individualios veiklos, “Sodra” turi teisę pati priskirti tavo pajamas visiems tų metų mėnesiams (ignoruojant bet kokius įrodymus). Tai esą leidžia “Sodros” taisyklės, kurios tą patį įstatymą aiškina taip, kaip palanku pačiai taisyklių kūrėjai “gerajai tetulei “Sodrai”. Net įstatymų keisti nereikia: pritrūko lėšų – surašomos taisyklės, kurios apriboja įstatymų leidėjo garantuotą galimybę gauti teisėtai priklausančią išmoką.

Asociacija, išnagrinėjusi šiuos atvejus, mano, kad “Sodros” taikoma praktika prieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo tikslui: “dekreto” ar vaiko priežiūros metu apdraustajam kompensuoti dėl to prarastas pajamas. Jokiuose įstatymuose nėra nustatyta tvarka, leidžianti “Sodrai” ignoruoti faktus, juos pagrindžiančius dokumentus ir pačiai nuspręsti, kada asmuo turėjo pajamų.

Šiuo metu visi iškilę ginčai persikėlė į teismus.

Būkite budrūs! Tik tai tegalime patarti. Ir žinokite, kad net 24 centai per metus, gauti iš individualios veiklos, “Sodrai” suteikia galimybę pareikalauti grąžinti nėštumo ir gimdymo atostogų metu gautą išmoką. O tai yra keturių mėnesių šeimos pragyvenimo šaltinis…

Homoseksualios “nuotakos” ir “jaunikiai” šeštadienį šoko Sidnėjaus gatvėse, kuriose vyko gėjų ir lesbiečių Užgavėnių paradai, o jų dalyviai reikalavo teisės tuoktis tos pačios lyties asmenims.

Tūkstančiai žmonių, tarp kurių buvo itin šykščiai apsirengusių arba dėvinčių nuotakų sukneles bei jaunikių kostiumus, dalyvavo 34-jame parade, kurio devizu šiemet tapo šūkis “Pasakyk ką nors”, protestuojant prieš Australijoje galiojantį draudimą tuoktis tos pačios lyties poroms.

“Džiaukitės! Padėtis gerėja. Dalyvauju jau vienuoliktame gėjų parade; šis yra pats geriausias – jis siunčia geriausią žinią, – sakė trumpus šortus dėvintis Krisas Pambidas, laikantis raudonos ir baltos spalvos parado bumbulus. – Mes visai užkimome bešaukdami.”

Šis kasmet Sidnėjuje organizuojamas gatvės festivalis pritraukia žmonių iš viso pasaulio ir papildo Australijos iš turizmo uždirbamas lėšas milijonais dolerių, nors šios šalies įstatymai draudžia tos pačios lyties asmenų santuokas. Joms taip pat priešinasi abi svarbiausios Australijos politinės partijos.

“Šiandien pasiųsime žinią, kad mūsų meilė niekuo nesiskiria nuo kitokios, todėl neturėtų būti kitaip vertinama įstatymų”, – organizacijos “Australian Marriage Equality” atstovas Alexas Greenwichas (Aleksas Grinvičas) sakė naujienų agentūrai AFP.

Leiboristė premjerė Julia Gillard (Džulija Gilard), kuri yra pareiškusi, kad santuoka gali būti tik vyro ir moters sąjunga, buvo išjuokta vienoje parado platformoje, ant kurios nesusituokusi politikė buvo pavaizduota vilkinti vestuvinę suknelę.

Eitynių dalyviai sakė, kad gėjų santuokoms pritaria didelė dalis visuomenės, taip pat pareiškė, jog ši problema buvo viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių juos išeiti į gatves vėsią ir lietingą dieną.

“Kai jie pareiškė, kad tai daroma dėl santuokų lygybės, manau, tai mane labiau paskatino dalyvauti eitynėse”, – sakė juodą kostiumą vilkinti Sidnėjaus gyventoja Nicole Parker (Nikol Parker).

“Pati esu homoseksuali, mes nesirenkame, ką mylėti. Kiekvienam turi būti suteikiama galimybė susituokti ir naudotis tomis pačiomis lengvatomis, kaip ir visiems”, – pridūrė ji.

Sidnėjaus centrinėse gatvėse skambant muzikai, rengiamos spalvingos eitynės yra vienas iš labiausiai pasaulyje pagarsėjusių gėjų paradų. Eitynių dalyviai pajudėjo saulei leidžiantis ir žygiavo Oksfordo gatve, kurioje įsikūrę daug parduotuvių ir naktinių klubų.

“Noriu pamatyti jus besimaudančius savo šlovės spinduliuose, – amerikietė aktorė Lily Tomlin (Lili Tomlin) sakė dalyviams prieš prasidedant renginiui. – Noriu pamatyti blizgučius, perukus ir plunksnas.”

Į šį raginimą atsiliepė tūkstančiai žmonių: daug jų žygiavo prisitvirtinę angelų sparnus, vilkėdami blizgančius drabužius arba demonstruodami apnuogintas krūtines.

Parado dalyviai sakė, kad nuo 1978 metų, kai įvyko Sidnėjuje įvyko pirmosios Užgavėnių eitynės, padaryta didelė pažanga gėjų teisių srityje, nes anksčiau vyrų homoseksualūs santykiai buvo draudžiami įstatymu. Tačiau jie pabrėžė, kad ši kova už lygybę bus tęsiama.

Pirmajame Užgavėnių parade, kuris baigėsi susirėmimais su policija ir daugiau nei 50 asmenų sulaikymu, dalyvavęs Peteris Murphy (Piteris Merfis) sakė, kad šis renginys visada būdavo linksmas, nors jis siunčia rimtą žinią.

“Jame turi būti šokama, leidžiama muzika, demonstruojami kostiumai, pokštaujama ir skleidžiamas draugiškumas, – aiškino jis. – Mūsų dienomis ši originali koncepcija išliko; tiesiog neįtikėtina, koks milžiniškas jis (šis paradas).”

Nuo kitų metų sausio administracinių teisės pažeidimų bylos jau bus nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, – Seimas praėjusią savaitę pagaliau žengė žingsnį, veikiausiai bent kiek sumažinsiantį bylų skaičių administraciniuose teismuose. Dalies bylų teismuose nagrinėti iš viso nebereikės, jei nubaustasis sutiks mokėti baudą. Iki šiol buvo nesvarbu – ar savanoriškai baudą sumokėjai, ar ne – byla keliaudavo į administracinį teismą.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė informavo, kad taryba svarstys galimybę padėti bendrosios kompetencijos teismams dėl juose padaugėsiančių bylų: “Teisėjų perkėlinėti iš vieno teismo į kitą nelabai galime, tad kalbėsime apie teisėjų padėjėjų perkėlimą iš vienų teismų į kitus”, – sakė ji.

Vis dėlto apylinkių teismų teisėjai nepatenkinti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis sako jau gavęs iš Apylinkių teismų asociacijos raštą, kuriame kritikuojamas  sprendimas vienų teismų darbo krūvį sumažinti kitų teismų sąskaita – juk apylinkių teismai ir taip apkrauti labiau nei apygardų administraciniai teismai.

L.Garnelienės duomenimis, bylų, ypač civilinių, teismuose ir toliau daugėja: kai kurie teismai jau pirmąjį pusmetį bylų gavo tiek, kiek per visus praėjusius metus. Vis dar laukiama, kada bus priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, numatysiantys galimybę teismams atsisakyti nebūdingų funkcijų – hipotekos funkcijas perduoti registrų centrui ir pan.

Kol kas dar tik svarstomas ir galimas kai kurių teismų sujungimas. L.Garnelienė mano, kad taip bent jau galėtų proporcingiau būti paskirstytas teismuose nagrinėjamų bylų krūvis, mažesnės administravimo išlaidos.

Tačiau V.Žiemelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. “Sujungti – tik žodžių žaismas. Tai nieko neišspręs. Užuot apie tai kalbėję, turėtume galvoti apie centralizuotą teismų buhalteriją ir pan. Tas galimas sujungimas – tik vaidinimas, kad kažkas daroma”, – įsitikinęs politikas.

"Veido" archyvas

“Laukiuosi kūdikio ir neseniai vos jo nepraradau. Medikai paaiškino, kad dabartinis darbas man per sunkus, ir patarė kreiptis į darbdavį, kad jį man kuriam laikui palengvintų. Tačiau šis atsisakė, paaiškindamas, kad tam neturi sąlygų. Ar jis teisus?” – susirūpinusi klausia Elena D. iš Girulių.

Būna situacijų, kai iki nėštumo dirbtas darbas gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbo kodekse nurodyta, kad nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali daryti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąraše (toliau – Vyriausybės sąrašas) yra nurodyti ir psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai bei darbai, susiję su krovinių nešimu, kėlimu ir fizine įtampa. Pavojingi gali būti judesiai ir padėtys, keliavimas (įstaigoje ir už jos ribų), protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai, susiję su nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų veikla. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir darbo sąlygas bei darbo aplinką darbdavys turi įvertinti individualiai, ir tik po to jis privalo imtis laikinų priemonių nustatytai rizikai pašalinti. Antai darbuotoja iki nėštumo dirbo dažytoja ir savo darbe naudojo neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai turinčias medžiagas – tokiu atveju darbdavys privalo suteikti dažymo medžiagas, nepatenkančias į Vyriausybės sąrašą. Arba gali perkelti į kitą darbo vietą toje pačioje darbovietėje. O nesant galimybės nėščią moterį perkelti kitur, darbdavys gali jos sutikimu suteikti atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokėti jai priklausantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia moterimi, pvz., siūlydamas jai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti.

"Veido" archyvas

“Būdama nėščia dėl tam tikrų sumetimų atsisakiau tikrintis sveikatą, nors darbdavys aiškino, kad tai privaloma, ir pagrasino atleisiąs iš darbo, jei to nepadarysiu. Ar jis tokiu atveju teisėtai pasielgtų?” – klausia Rasa Z. Iš Vilniaus.

Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tai yra privaloma, traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tačiau Darbo kodeksas (DK) draudžia su nėščia moterimi dėl to nutraukti darbo sutartį, tačiau nedraudžia:

• skirti kitą, švelnesnę (ne atleidimą iš darbo) drausminę nuobaudą, pvz., pastabą ar papeikimą. Taip pat gali būti taikomos ir kitokios drausminės nuobaudos, jeigu jos nustatytos konkrečių darbuotojų darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose;

• nustatytu laiku atsisakiusią pasitikrinti sveikatą nušalinti nuo darbo ir nušalinimo laikotarpiu jai nemokėti darbo užmokesčio. Nušalinimu paprastai siekiama išvengti neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti įmonei, įstaigai, organizacijai, kitiems darbuotojams ar net pačiai nušalintinai nėščiai darbuotojai, jeigu ji pati nebūtų nušalinta.

"Veido" archyvas

Su nėščiąja darbo sutartis gali būti nutraukta tuomet, jeigu ji buvo laikinoji ir baigėsi jos terminas

“Mano darbdavys, sužinojęs, kad esu nėščia, rado priežasčių nutraukti su manimi darbo sutartį. Sutrikau, o kai taip atsitiko dar ir mano pažįstamai, jau pagimdžiusiai ir auginančiai pusantrų metų sūnelį, nutarėme prašyti pagalbos ir padėti išsiaiškinti, ar tai teisėta…” – rašo laiške Ingrida M. iš Skuodo.

Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta nemažai garantijų nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų. Tačiau pastaruoju metu LR norminių teisės aktų suteikiamos garantijos tokiems asmenims išlaikyti darbo vietą ir darbdavių galimybės nepažeidus darbo įstatymų nutraukti su tokiais darbuotojais darbo santykius dėl pasikeitusios ekonominės situacijos yra painiai traktuojamos. Pamėginkime kelias situacijas pasiaiškinti.

Kada galima nutraukti darbo sutartį su nėščiąja

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 132 str. 1 dalyje nėščioms moterims nustatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą, ir baigiasi praėjus vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta:

• įsiteisėjus teismo sprendimui arba teismo nuosprendžiui, pagal kurį darbuotoja nuteisiama bausme, dėl kurios ji negali tęsti darbo;

• kai darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;

• įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;

• kai darbuotoja pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Šiuo atveju pagrindas nutraukti darbo sutartį yra tik medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, pateikiama specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

• kai darbuotoja yra 14–16 metų amžiaus, o vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu – mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;

• likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo;

• darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo;

• pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui.