BFL

Penktadienį Vilniuje Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) Generalinėje Asamblėjoje teisėjai iš 30 Europos šalių pasirašė Vilniaus deklaraciją, kuria siekiama pagerinti Europos teismų veiklos efektyvumą, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

“Rengdami šį dokumentą, analizavome dabartinę situaciją ir aiškinomės, ką teismų sistemoje būtina keisti siekiant pagerinti teismų veiklos efektyvumą. Teismų sistema yra vienas iš ekonominio atsigavimo įrankių, taip pat piliečių teisių užtikrinimo garantija, todėl ji turi veikti sklandžiai ir efektyviai”, – pranešime cituojamas ETTT prezidentas Miguelis Carmona Ruano (Migelis Karmona Ruanas).

Dokumente yra išdėstytos rekomendacijos teismams dėl jų veiklos tobulinimo ir reformų dabartinės ekonominės situacijos metu, skatinamas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, glaudesnis bendradarbiavimas su visuomene, informacinių technologijų ir inovacijų taikymas teisingumo srityje, kitos priemonės.

Dvi dienas vykusiame renginyje dalyvavo per 100 teismų savivaldos institucijų atstovų. Kitais metais, gegužės 9-11 dienomis Asamblėja vyks Airijoje.

30 Europos šalių vienijantis ETTT įkurtas 2004 metais. Tai organizacija, jungianti Europos Sąjungos valstybių nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomas institucijas, garantuojančias teismų nepriklausomumą. Šios organizacijos tikslas – pagerinti bendradarbiavimą ir abipusį supratimą tarp institucijų, užtikrinančių paramą teismams.

Lietuva yra viena iš ETTT steigėjų. Lietuvos Teisėjų tarybos atstovai yra nuolatiniai Europos teismų tarybų tinklo darbo grupių ir komisijų nariai.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino pirmą kartą Lietuvoje rengiamos Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) Generalinės Asamblėjos dalyvius ir palinkėjo teisininkams, kad jos metu užsimezgęs glaudesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasitarnautų teisinės sistemos tobulinimui visoje Europoje.

Lietuvos vadovė pabrėžė, jog aukštų teisingumo standartų užtikrinimas ir veiksmingos teisinės sistemos funkcionavimas, prigimtinių Europos Sąjungos vertybių – įstatymo viršenybės ir lygių teisių visiems įgyvendinimas vykdant teisingumą yra esminis Lietuvos ir visos Europos teismų uždavinys.

“Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrina teisę į veiksmingą teisingumą, kasdieninį asmens teisių ir lygių galimybių įtvirtinimą. Teismų nepriklausomybė ir nešališkumas turi būti ne privilegija, bet viena iš prigimtinių žmogaus teisių. Tik tuomet, kai piliečiai pasitiki teisėtvarkos institucijomis, teismų sistema ir teisėjais, galime tikėtis visuomenės paramos realiam teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimui”, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, būtina siekti, kad teisėjų ryžtą tarnauti žmogui ir visuomenės interesui remtų kiekvienas europietis. Tai bus įmanoma tada, kai Europos visuomenės iš teismų galės tikėtis ne aklo įstatymo raidės vykdymo, bet teisingumo. Todėl yra būtinos įstatymų pataisos, kurios supaprastintų teismų procesą, neleistų nepateisinamai ilgo bylų nagrinėjimo, įvestų teismų sistemos aiškumą, o informacija apie teismus taptų lengvai prieinama.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje ir dvi dienas truksiančioje ETTT Generalinėje Asamblėjoje aptariami “Iššūkiai ir galimybės teismų sistemai dabartinės ekonominės situacijos metu”.

Numatoma paskelbti ir “Vilniaus deklaraciją” – rekomendacinio pobūdžio dokumentą Europos šalių teismams.

ETTT kasmetiniame renginyje dalyvauja teismų savivaldos institucijų atstovai iš 30 Europos šalių.

Diskusijos vyks darbo grupėse, pranešimus skaitys Europos Komisijos, ETTT ir įvairių šalių teismų savivaldos institucijų atstovai.

30 Europos šalių vienijantis Europos teismų tarybų tinklas įkurtas 2004 m. Tai organizacija, jungianti Europos Sąjungos valstybių nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomas institucijas, garantuojančias teismų nepriklausomumą. Šios organizacijos tikslas – pagerinti bendradarbiavimą ir abipusį supratimą tarp institucijų, užtikrinančių paramą teismams.

Lietuva yra viena iš ETTT steigėjų. Lietuvos teisėjų tarybos atstovai yra nuolatiniai Europos teismų tarybų tinklo darbo grupių ir komisijų nariai.

BFL

Teisingumo ministerija, įgyvendindama teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, iš 2011 metų Privatizavimo fondo lėšų prašo skirti 250 tūkst. litų teisėjų atlyginimams.

Vyriausybei teikiamame projekte teigiama, kad minėta suma skirta įgyvendinti Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo išimties tvarka programą.

Remiantis minėtuoju įstatymu, nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis teisėjams turi būti išmokama iki 2012 metų gruodžio 31 dienos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kovo pradžioje Finansų ministerija pranešė, kad iš viso įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies suma sudarė 57,9 mln. litų. Per 2009-2010 metus grąžinta 20 mln., liko grąžinti 37,9 mln. litų.

Pernai 10 mln. litų tam skirta iš Privatizavimo fondo, šiemet valstybės biudžete šiam tikslui lėšų nenumatyta. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, teisėjams skolos dalis išmokama proporcingai atsižvelgiant į valstybės biudžete numatytus tam tikslui asignavimus.

Vyriausybė yra nutarusi, kad teisėjams bus grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos. Atlyginimų skirtumas mokamos už trejus metus ir apskaičiuojamos už laikotarpį nuo 2005 metų liepos 1 iki 2008 metų liepos 1 dienos.

tesejaii47

Pasak L.Balsio toks prezidentės sprendimas buvo gerai apgalvotas ir “šis atvejis jokiu būdu nereiškia, kad sušvelnėjo aukšti moralės keliami standartai arba teisėjo etikos standartai”.

“Tiesiog prezidentė norėjo atkreipti dėmesį, kad Teisėjų garbės teismas iš tikrųjų turėtų adekvačiai vertinti situaciją ir pačias griežčiausias priemones visų pirma taikyti tiems teisėjams, kurie padaro prasižengimus savo tiesioginiame darbe, ir tie prasižengimai turi didžiulės žalos žmonėms ir valstybei”, – antradienį “Žinių radijui” sakė L.Balsys.

Anot jo, šalies vadovė “nei teisina, nei palaiko” prieš kolegas nukreiptus N.Venckienės pasisakymus, kurie yra neetiški ir nedaro garbės teismų sistemai.

“Teisėjų garbės teismas, jei pažiūrėtume, visą jų priimtų sprendimų istoriją, tai čia buvo pirmas atvejis kai pats garbės teismas pasiūlė pačią griežčiausią bausmę. O juk tų bausmių yra visa gradacija: nuo papeikimo, griežto papeikimo, įspėjimas, paskui yra tiktai paskutinė sankcija, tai yra atleidimas iš teisėjo pareigų”, – vardijo patarėjas.

Kartu L.Balsys minėjo darbe girtaujančius, dokumentus klastojančius ir bylas vilkinančius teisėjus

“Tai yra nusižengimai kurie niekaip nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu ir tiesiogiai daro žalą visiems Lietuvos gyventojams. Prezidentės nuomone teisėjos N.Venckienės atveju Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti tiesiog buvo neadekvati sankcija tam prasižengimui, kurį teisėja yra padariusi”, – teigė L.Balsys.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog D.Grybauskaitė nusprendė neatleisti N.Venckienės iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų.

Šalies vadovės nuomone, Teisėjų garbės teismo pasiūlyta sankcija dėl viešų N.Venckienės pasisakymų apie pedofilijos bylą tyrusius teisėjus yra neadekvati teisėjos prasižengimui.

Teisėjų garbės teismas praėjusį pirmadienį nusprendė pasiūlyti prezidentei atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus.

Sprendimas priimtas konstatavus, kad teisėja N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalos teismų autoritetui visuomenėje. Garbės teismo nuomone, toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis.

N.Venckienė Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą žurnalistams teigė, kad tai padarę teisėjai yra “korumpuoti kyšininkai”, kurie neva dengia “iškrypėlių klaną”. Kitame interviu “Kauno dienai” N.Venckienė sakė: “Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį, tačiau aš tikiu likimu ir tikiu, kad viskas sugrįš gyvenime”.

Informacija apie buvusiems teisėjams mokamų valstybinių pensijų vidutinį dydį bus skelbiama viešai, trečiadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA).

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradedama skelbti statistinė informacija apie teisėjams išmokėtų pensijų vidutinį dydį. Ji bus atnaujinama kas ketvirtį.

Pasak NTA, valstybinių teisėjų pensijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į teisėjų darbo stažą ir vidutinį teisėjų atlyginimą per paskutinius penkerius darbo metus ir yra ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pavyzdžiui, 2010-ųjų kovo mėnesį buvusiems teisėjams išmokama bendra valstybinės ir socialinio draudimo pensijos suma negalėjo būti didesnė nei 2766 litai.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios teisėjų valstybinės pensijos, kaip ir senatvės bei socialinio draudimo pensijos, yra mažinamos vadovaujantis bendru pensijų mažinimo principu ir atsižvelgiant į tai, ar teisėjų valstybinės pensijos gavėjas dirba ir gauna kitų pajamų.

Pasak NTA, atsižvelgiant į minėtus pensijų dydžio ribojimus, skiriamos ir išmokamos valstybinės teisėjų pensijos suma gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, 2011 metų pirmą ketvirtį teisėjams paskirtos pensijos vidutinis dydis siekė 2,248,93 litų, o išmokėtos – 799,32 litus. 2010 metais paskirtos pensijos vidurkis buvo 2 242,2 litai, o išmokėtos – 901,38 litas. Didžiausia pernai metais teisėjui išmokėta pensija buvo 1 227,67 litai.

BTV laidoje “Karštas vakaras” Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pareiškė, kad kai kurie buvę teisėjai gauna ir iki 8 tūkst. litų pensijas.

“Ko gero, Lietuva per toli nubrido su privilegijuotomis pensijomis. Pavyzdžiui, paskutiniai Konstitucinio teismo sprendimai, kurie reglamentuoja teisėjų pensijas, panaikino bet kokius ribojimus, tad šiandien kai kurie buvę teisėjai gauna 6, 7, 8 tūkst. Lt pensijas”, – naujienų portalas delfi.lt cituoja parlamentarą.

Teisėjų garbės teismas penktadienį paskelbė nusprendęs Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei pareikšti papeikimą.

Tai spaudos konferencijoje paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Simniškis.

“(Teisėjų garbės teismas) pripažįsta pagrįstą bei atitinkančią teisės aktų reikalavimus Teisėjų etikos ir komisijos drausmės komisijos išvadą, kad teisėja savo kaip Lietuvos Respublikos pilietės teises ir pareigas turėtų įgyvendinti taip, kad būtų laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, nes ji yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir teisėja, kuriai taikomasi specialūs elgesio standartai”, – sakė Teisėjų garbės teismo pirmininkas.

Pasak Garbės teismo, N.Venckienė nuolat viešai per įvairias masinės informacijos priemonės išsakydama nuomonę apie netinkamą vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą, komentuodama tyrimą vykdančių pareigūnų ir prokurorų sprendimus pažeidė Teisėjų etikos kodekso nuostatas.

Be to, kodeksas buvo pažeistas tuomet, kai N.Venckienė išsakydavo savo nuomonę apie bylos dalyvius, ir taip pažeisdavo nekaltumo prezumpciją.

Teismas taip pat konstatavo, kad N.Venckienė viešai kaltino nužudytąjį teisėją Joną Furmanavičių ir taip siekė jį sumenkinti, paversti paniekos vertu žmogumi, skelbė informaciją apie neva teismuose ir prokuratūroje susiformavusį pedofilų klaną ir sakė, kad dėl to esą pedofilijos bylą niekada nebus objektyviai išnagrinėta. Šiai atvejais, pasak Garbės teismo, buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas.

Pažeidimai buvo konstatuoti ir teisėjos veiksmuose, kada jį konsultuodavo pernai pavasarį rastą mirusį brolį Drąsių Kedį, rašydavo jo vardu skundus, prašymus, kitus dokumentus.

Teisėjų etikos kodeksas, anot Garbės teismo, buvo pažeistas ir tuomet, kai N.Venckienė savo darbo kompiuteryje įvardino dokumentus įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais.

Pasak A.Simniškio, Teisėjų etikos kodekso nuostatų teisėjai turi laikytis tiek atlikdami pareigas, tiek vykdydami veiksmus, kurie nėra tiesiogiai susiję su pareigų atlikimu.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

“Teisėjų garbės teismas (…) turi individualizuoti skiriamą drausminę nuobaudą”, – sakė A.Simniškis, paklaustas, kodėl būtent tokia nuobauda buvo skirta.

Anot jo, atsižvelgta į sukeltas pasekmes, sunkumą, kaltę, adekvatumą.

Pasak Teisėjų garbės teismo pirmininko, papeikimas “apribos teisėjos galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais”.

Tai pirmoji N.Venckienės drausminė nuobauda.

Teisėjai N.Venckienei drausmės byla buvo iškelta pernai rugpjūtį dėl jos veiksmų rašant skundus, pareiškimus ir kitus dokumentus D.Kedžio vardu

Kauno teisėją apskundė jau miręs vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas bei D.Kedžio buvusi gyvenimo draugė ir vaiko motina Laimutė Stankūnaitė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų, šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką. Jis tikino, kad N.Venckienė pasitelkusi “rafinuotus, prieštaraujančius moralei” būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje aptikta tekstinių laikmenų – skundų, prašymų ir kitų dokumentų, kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis, kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir K.Betingis.

L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu – jos mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę. Skunde taip pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti motinai. L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.

Po parašų klastojimo skandalo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos iš pareigų nutarė trauktis Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Prezidentūros Spaudos tarnyboje BNS patvirtino, kad gautas A.Milinio prašymas jį atleisti iš pareigų.

Antradienį prezidentė pareiškė, kad teismo pirmininkas turėjo žinoti apie galimą parašų klastojimą po teismo sprendimais, tačiau persiuntė įtarimus sukėlusio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, neinformuodamas apie pradėtą tyrimą.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą.

G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A.Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.

Teisėjų parašai galėjo būti suklastoti mažiausiai trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.

K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

Teisėjų garbės teismas penktadienį išnagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjos, pernai pavasarį negyvo rasto Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės drausmės bylą, nors pati teisėja posėdyje nepasirodė.

N.Venckienė teismui pateikė raštą, kad nuo sausio 31 iki kovo 4 dienos yra kasmetinėse atostogose ir bus išvykusi. Taip pat rašte N.Venckienė tvirtino, kad dalyvauti posėdžiuose pageidauja, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

Teisėjų garbės teismas nusprendė N.Venckienės skundo netenkinti ir bylą nagrinėti.

“Teisėjų garbės teismas nutarė prašymo netenkinti, kadangi, Teisėjų garbės teismo vertinimu, buvimas kasmetinėse atostogose nevertintinas kaip svarbi neatvykimo priežastis”, – paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Simniškis.

Anot jo, N.Venckienė taip pat nepateikė įrodymų, kad yra išvykusi.

“Ne kiekvienas išvykimas galėtų būti vertinamas kaip svarbi neatvykimo į Teisėjų garbės teismą priežastis”, – sakė A.Simniškis.

Be to, teismas nepatenkino N.Venckienės prašymo sujungti dvi jai iškeltas drausmės bylas.

Pirmąją bylą, kurią penktadienį ir nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, N.Venckienei nuspręsta kelti pernai rugpjūčio pradžioje. Tuomet Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) konstatavo, kad yra požymių, jog teisėja gali būti pažeidusi Teisėjų etikos kodeksą.

TEDK nutarė, kad N.Venckienė galėjo pažeisti kodekso nuostatas, kurios numato, kad teisėjai turėtų atsižvelgti, jog viešai reiškiama nuomonė apie bylas gali būti suprantama kaip oficiali. Be to, darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje privalu elgtis sąžiningai ir korektiškai, netoleruoti asmenų įžeidinėjimo ir žeminimo, nemenkini kitų bendradarbių darbo, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjų vardo, profesinėje veikloje rodyti pavyzdį.

N.Venckienė yra sakiusi minimų galimų pažeidimų nepripažįstanti.

Kauno teisėją TEDK apskundė jau miręs vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, D.Kedžio buvusi sugyventinė Laimutė Stankūnaitė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų, šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką. Jis tikino, kad N.Venckienė pasitelkusi “rafinuotus, prieštaraujančius moralei” būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje aptikta tekstinių laikmenų – skundų, prašymų ir kitų dokumentų, kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis, kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir K.Betingis.

L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu – jos mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę. Skunde taip pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti motinai. L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.

Dar viena garbės byla N.Venckienei iškelta sausio viduryje dėl jos teiginių, pasakytų žiniasklaidai Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą.

N.Venckienė tuomet teigė, kad bylą nutraukę teisėjai yra “korumpuoti kyšininkai”, kurie neva dengia “iškrypėlių klaną”.

Finansų ministerija siūlo atidėti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą teisėjams neribotam laikotarpiui, kol Lietuvoje yra susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė.

“Teisėjų tarybai yra pateiktas aprobuoti įstatymo projektas (…) Jame numatyta stabdyti šio įstatymo galiojimą tam tikram laikotarpiui”, – BNS sakė L.Garnelienė.

Įstatymo projekte, anot Teisėjų tarybos pirmininkės, teigiama, kad “nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo ketverių metų terminas (kuris yra numatytas iki 2012-ųjų pabaigos – BNS) sustabdomas laikotarpiui, kurio metu valstybėje yra susiklosčiusi sunki ekonominė, finansinė padėtis, kai tokios padėties buvimas valstybėje konstatuotas”.

Pašnekovės teigimu, Teisėjų taryba linkusi projektui pritarti, tačiau jame gali būti ir pakeitimų. Iki pirmadienio popietės Tarybos nariai elektroniniu būdu balsuos, ar pasirinkti Finansų ministerijos siūlymą, ar teikti savo siūlymą, kad grąžinimas būtų pratęsiamas kasmet, atsižvelgiant į valstybės finansinę situaciją.

Teisingumo ministerija BNS informavo, kad šiais metais neskirta nė lito teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai kompensuoti. 2010 metų biudžete tam tikslui lėšų ne buvo numatyta.

L.Garnelienė tvirtino, kad nei Teisėjų taryba, nei teisėjai dėl to pretenzijų nekėlė – visi suprato susidariusią situaciją.

“Pagal įstatymą, jie turi tik sprendimą derinti su teismų savivalda, ir mes pripažinome, kad jei (lėšų – BNS) nėra, tai nėra. Klausimų (teismų savivalda – BNS) nekėlė, nes visiems ta situacija buvo suprantama, mums buvo labiau svarbu pats teismų finansavimas, o ne skolos grąžinimas”, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė.

“Kol kas situacija yra rami. Neatsirado papildomų ieškinių. Visi suprato situacijos rimtumą ir susitaikė su ta mintimi, kad nenumatyta”, – tvirtino L.Garnelienė.

Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai nesumokėtai teisėjų darbo užmokesčio daliai kompensuoti buvo skirta 10 mln. litų.

Iš viso yra 841 teisėjas, kuriam turi būti grąžinta nesumokėta darbo užmokesčio dalis.

Pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, iš viso per ketverius metus numatyta grąžinti 56,4 mln. litų.

Per daugiau nei pusantrų metų prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė 77 teisėjus: 26 iš jų teisėjo darbą dirba pirmą kartą, šeši buvo perkelti į aukštesnės instancijos teismus. Šalies teismuose praėjusią savaitę buvo 18 laisvų teisėjų etatų, dar 20 turėtų atsilaisvinti artimiausiu metu. Laisva ne tik eilinių teisėjų, bet ir vieno teismo pirmininko pozicija – laukiama pretendentų užimti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko vietą.

Taip pat artimiausiu metu prezidentė turės apsispręsti, ar Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėju skirti buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija praėjusią savaitę nutarė, kad jis yra tinkamiausias kandidatas. Komisija sudarė teisėjų, pretenduojančių į VAT teisėjų vietas, sąrašą. Pirmuoju numeriu jame įrašyta A.Valantino pavardė. Pretendentų sąraše – 36 teisėjai.

Priminsime, kad norintieji dirbti teisėjo darbą pirmiausia turi išlaikyti egzaminą, vėliau juos vertina Teisėjų atrankos komisija, galop savo verdiktą taria šalies vadovė, prieš tai paprašiusi Teisėjų tarybos pritarimo skirti pasirinktus kandidatus.

“Svarbiausia, kad skiriant ar paaukštinant teisėjus stinga skaidrumo ir argumentų. Lygiai tą patį matėme ir per antrąją Valdo Adamkaus prezidentavimo kadenciją, ir nuo to laiko niekas nepasikeitė”, – sako visuomenininkas, “Piliečių santalkos” atstovas Darius Kuolys.

Jo teigimu, ir vėl neaišku, kodėl tokia teisėjų atranka, kuo remiantis nuspręsta, kad iš visų kandidatų A.Valantinas yra pats tinkamiausias, pats profesionaliausias. “Šiame procese labai trūksta skaidrumo”, – apibendrino D.Kuolys.