Po trejų metų Tarptautinės teisės ir verslo aukštąją mokyklą (TTVAM) baigs pirmoji studijų programos „Marketingas ir medijų menas“ bakalaurų laida. Jiems tikrai neteks varstyti darbo biržos durų – šalies aukštosios mokyklos nerengia specialistų, kurie televizijoje lieka už kadro.

Unikalią išskirtinę jungtinę studijų programą parengusi TTVAM neslepia, kad idėją pasufleravo televizijos stočių, reklamos agentūrų, televizinės įrangos pardavėjų atstovai. „Susitikdami su darbdaviais išsiaiškinome, kad internetinės televizijos kūrėjai, operatoriai, vaizdo montuotojai, šviesos dizaineriai dažnai yra savamoksliai, kad niekas šalyje tokių specialistų nerengia“, – sako Vaiva Metrikienė, TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Naujoji TTVAM studijų programa – jungtinė. Po trejų metų studijų, kurios vyks anglų kalba, absolventams bus suteiktas rinkodaros profesinio bakalauro laipsnis ir dvigubas – TTVAM ir Bulgarijos aukštosios mokyklos (BTAM) diplomas, atveriantis kelius ir į tarptautinę darbo rinką.

„Užsienyje tokios studijos jau veikia, todėl dviračio neišradinėjome, patirties sėmėmės iš kolegų įvairiose šalyse. Projekto partneriais pasirinkome bulgarus. Jie stiprūs rinkodaros ir marketingo, o mes – komunikacijos ir kūrybinių industrijų srityje“, – teigia TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Abiturientus, kurie dar neapsisprendę, kokią aukštąją mokyklą rinkti, galime nudžiuginti – priėmimas į šią studijų programą dar vyksta iki rugsėjo 12 dienos. Paskubėkite, finansuojamų vietų skaičius ribotas.

Pasak V.Metrikienės, naujosios studijų programos tikslas – parengti kūrybingus ir inovatyvius internetinės televizijos specialistus, komunikacijos industrijos ir rinkodaros profesionalus, gebančius praktiškai realizuoti pačių ar kitų parengtus meno, medijų ir verslo projektus dirbant tiek individualiai, tiek komandoje.

Studijuojant tokie dalykai, kaip audiovizualinės technologijos, vizualinė kompozicija, medijų projektai, bus dėstomi realioje darbinėje aplinkoje. Šiuo metu pagal reikalavimus rengiama audiovizualinė studija, perkama būtina vaizdo įrašų montavimo technika, apšvietimo įrenginiai.

„Audiovizualinėje studijoje vienu metu galės dirbti trys vaizdo operatoriai, vaizdo montuotojas prie pulto, garso operatorius, šviesos dizaineris, vaizdo režisierius, scenaristas, studijos dailininkas. Tai tik vieno projekto grupė. Kūrybinių dirbtuvių techninė bazė sudarys galimybę vykdyti projektus bent keturiomis kryptimis, tokiomis kaip televizinės produkcijos filmavimas, reklaminės produkcijos filmavimas, foto ir garso produktų gaminimas“, – pasakoja V.Metrikienė.

Besimokydami studentai galės kurti savo laidą, ir neabejojama, kad atsiras televizijos kanalas, norintis ją rodyti.

Pusę studijų laiko studentai žinių ir patirties semsis Bulgarijoje, didžioji dalis išlaidų jiems bus finansuojama projekto lėšomis. Praktiką jie galės atlikti Lietuvos, Bulgarijos ar bet kurios ES šalies organizacijų rinkodaros, viešųjų ryšių skyriuose, medijų, komunikacijos ir kūrybinių industrijų sričių verslo įmonėse bei organizacijose.

Dėžutė

Baigęs „Marketingo ir medijų meno“ studijų programą:

• Išmanysi medijų komunikacijas ir estetines formas, gebėsi jas analizuoti ir vertinti;

• Įgysi verslumo, rinkos ekonomikos, marketingo žinių ir profesinės etikos supratimą;

• Patobulinsi užsienio kalbų vartojimą profesinėje veikloje;

• Gebėsi atlikti tyrimą ir taikyti jo rezultatus;

• Gebėsi sukurti, valdyti bei planuoti, organizuoti ir vykdyti komunikacijų ir kūrybinių industrijų projekto veiklą;

• Mokėsi tikslingai taikyti techniką, technologijas ir saugos standartus medijų industrijoje;

• Gebėsi kurti ir pristatyti individualiai ir komandoje medijų projektų koncepciją bei projektuoti jos komunikacijos objektus ir įgysi kitų šios srities profesionalui reikalingų kompetencijų.

Baigę „Marketingo ir medijų meno“ jungtinę studijų programą absolventai galės dirbti pardavimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistais, kurie planuoja, rengia, koordinuoja ir įgyvendina informacijos sklaidos programas, siekdami reklamuoti organizacijas, prekes ir paslaugas, taip pat atstovauja įmonėms, parduodančioms įvairias technines, pramonės, medicinos, farmacijos ir ITR prekes bei paslaugas. Jungtinės programos absolventai bus pasirengę užsiimti medijų meno praktika, inicijuoti ir valdyti kūrybinius multimedijos projektus.

Jungtinės programos absolventai gali stoti į magistrantūrą ir siekti rinkodaros magistro laipsnio. Artimiausios antrosios pakopos studijų programos Lietuvoje – Vilniaus universitete – marketingas ir prekybos vadyba, Vytauto Didžiojo universitete – marketingas ir tarptautinė komercija, Klaipėdos universitete – rinkodara.

Projektas „Jungtinės menų, medijų ir marketingo studijų programos rengimas ir įgyvendinimas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-090 finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis.

Pagal Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimą, eurui Lietuvoje uždegta žalia šviesa, nes finansinė ir ekonominė situacija šalyje yra santykinai gera. Tačiau labiausiai žmonėms rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai naujosios valiutos įvedimo aspektai.

Mastrichto kriterijus atitinkame net su rezervu, pavyzdžiui, vidutinė metinė infliacija – 0,6 proc., kai reikalaujama – 1,7 proc., o ilgalaikės palūkanų normos – 3,8 proc., kai reikalaujama – 6,2 proc. Nors tik liepos 23 d. galutinį sprendimą dėl euro Lietuvoje turėtų priimti Europos Sąjungos Taryba, intensyviai ruošiamės būti devynioliktąja Europos Sąjungos valstybe, turinčia šią valiutą. Naujausios Eurobarometro apklausos rodo, kad euro nori 46 proc. Lietuvos gyventojų (pernai tokių buvo 5 proc. mažiau).
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims, kita – skirtinga, nacionalinė. Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos bus su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu (taip pageidavo dauguma šalies gyventojų, kurių nuomonę Lietuvos bankas išsiaiškino, atlikęs visuomenės tyrimą dar 2004 m.).
Mūsų išleistos eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Jos jau kaldinamos. Tad euro traukinys tuoj įsibėgės, o kas laukia vartotojų – kiekvieno iš mūsų?

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo schema
Šio didelio darbo strategai susibūrę Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijoje, kurią sudaro šalies ministras pirmininkas, finansų ministras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toliau visą veiklą tęsia Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti, kurioje dirba ministrai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Statistikos departamento vadovai.
Žinoma, palaikomas glaudus ryšys su Prezidentūra ir Seimu. O ekspertų lygmeniu suburta ne viena grupė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra net keturių iš jų narė. Dirbama Verslo aplinkos, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, Teisinių klausimų ir Visuomenės informavimo darbo grupėse.
Todėl Valstybinei VVTAT šiuo laikotarpiu tenka labai didelė atsakomybė. Kaip sako tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas, pagrindinis jų tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą euro įvedimo laikotarpiu, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, taip pat išvengti ar bent sumažinti procesų, turinčių poveikį kainų didėjimui.

Dvejopas kainų nurodymas bus privalomas
Jau dabar didieji prekybos centrai prekių kainas nurodo dvejopai: litais ir eurais (dvejopas kainų nurodymas bus privalomas iki 2015 m. liepos 1 d.). Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 str. 4 d. nurodyta 17 rinkos priežiūros ir ginčus sprendžiančių institucijų, kurios pagal savo kompetenciją atliks šiame įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą. Šių institucijų veiklą koordinuos VVTAT.
Jau parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis baigiamas derinti Prekių bei paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos projektas, kuris bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
VVTAT analizuos rinkos priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie atliktus patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat ginčus nagrinėjančių institucijų informaciją apie vartotojų skundus bei vartotojų asociacijų pateiktus duomenis apskrityse ir ją teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat bus ruošiami pasiūlymai, kaip ateityje išvengti nustatytų pažeidimų. Apie nustatytus pažeidimus visuomenė operatyviai bus informuojama šalies ir regionų spaudoje, per radiją ir televiziją, VVTAT interneto tinklalapyje.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris įsigalios Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Pasak VVTAT direktoriaus dr. F.Petrausko, nustačius pažeidimą pirmą kartą, kontroliuojančių institucijų atstovai surašys administracinių teisės pažeidimų protokolą ir fiziniams asmenims skirs įspėjimą, o juridiniams asmenims – įspėjimą arba baudą iki 1000 Lt ir nustatys terminą pažeidimui pašalinti. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5000 Lt, o juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10 000 Lt baudos.
Nustatant galimus piktnaudžiavimo atvejus perskaičiuojant valiutas ir nurodant dvejopas kainas, prekybos ar paslaugų teikimo vietose dalyvaus ir vartotojų asociacijos, kurios euro įvedimo laikotarpiu stebės kainų dvejopą nurodymą, taip pat vykdys vartotojų švietimo akcijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į Vartotojų asociacijų pateiktų paraiškų vertinimo komisijos sprendimą, Teisingumo ministras 2014 m. birželio 6 d. įsakymu konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų skyrė finansinę paramą 2 vartotojų asociacijų programoms. Nacionalinei vartotojų konfederacijai skirta finansinė parama priemonių programai „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ ir vartotojų asociacijai „Už sąžiningą bankininkystę“ programai „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ įgyvendinti.

Kaimynų patirtis
2014 m. birželio 3 d., vykdant 2006 m. gegužės 22 d. Vilniuje pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą vartotojų teisių apsaugos srityje, Druskininkuose įvyko Lietuvos
VVTAT, Latvijos vartotojų teisių gynimo centro ir Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos susitikimas. Jo tikslas – aptarti Lietuvos pasirengimą euro įvedimui ir pasidalinti Estijos ir Latvijos institucijų sukaupta gerąja praktika.
Jau turinčių eurą kaimyninių Baltijos šalių atstovai sakė, kad tikrinimų metu prekybos ir paslaugų vietose buvo pastebėta nemažai pažeidimų, nurodant dvejopas kainas ar netinkamai konvertuojant iš vienos valiutos į kitą. Pasitaikydavo ir elementarių skaičiavimo klaidų. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurie verslininkai, vos tik įvedus eurą, nurodydavo kainas tik eurais, pažeisdami reikalavimą dėl dvejopo kainų nurodymo pusmetį po perėjimo prie naujos valiutos.
Apklausų duomenimis, tiek Estijoje ir Latvijoje, tiek ir Lietuvoje vartotojai baiminosi, kad, įvedus eurą, gali itin padidėti prekių ir paslaugų kainos. Latvijos atstovai susitikime pateikė Statistikos departamento atliktus skaičiavimus, rodančius, kad iki euro įvedimo Latvijoje 90 proc. produktų ir paslaugų kainos nekito, o 10 proc. kilo ar mažėjo.
VVTAT direktorius dr. F.Petrauskas pažymi, kad pagal vartotojų pasiūlymus atrinktų 100 būtiniausių prekių ir paslaugų kainas kiekvieną mėnesį 4 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų stebės bei skelbs visuomenei ir Lietuvos statistikos departamentas, tokiu būdu vartotojai akivaizdžiai galės lyginti kainų dinamiką.
Sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą verslo subjektus skatins prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, kurį pasirašę, verslininkai savanoriškai įsipareigos sąžiningai perskaičiuoti paslaugų ir prekių kainas ir nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu jas didinti.
Visi verslo atstovai, prisijungę prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, turės teisę specialiu logotipu pažymėti prekybos bei paslaugų teikimo vietas ir informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Už pasižadėjimo pažeidimus verslininkai gali netekti teisės naudotis memorandumo logotipu ir būti įtraukti į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. VVTAT tokius atvejus operatyviai viešins, o tai neabejotinai atsilieptų nesilaikiusio pasižadėjimo verslininko reputacijai.

Daugiau dėmesio – smulkiosioms įmonėms
Rinkos priežiūros institucijos, kontroliuosiančios euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, atsižvelgdamos į latvių ir estų patirtį, ypatingą dėmesį skirs smulkiosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms. Kaimynų patirtis rodo, kad daugiausia pažeidimų nustatyta nedidelėse kavinėse, kioskuose, autoservisuose, kirpyklose. Ir galbūt nebūtinai iš piktos valios ar godumo. Juk kai esi ir direktorius, ir buhalteris, o gal ir pardavėjas viename asmenyje, gali nežinoti visų reikalingų teisės aktų.
VVTAT vadovas pasidžiaugė, kad šiemet atkuriami sunkmečiu panaikinti skyriai regionuose. VVTAT atstovai jau vėl dirba Alytaus, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių apskrityse.
Jie aktyviai stebės kainas ir su kitomis rinkos priežiūros tarnybomis pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu dirbs su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis, konsultuodami visais naujos valiutos įvedimo klausimais. Važinėdami po atokesnes šalies vietoves, seniūnijas, VVTAT atstovai apskrityse aiškins žmonėms, kur ir kokiu santykiu bus keičiami litai į eurus, perspės dėl galimų sukčiavimo atvejų. Juk tokiam svarbiam įvykiui, matyt, gali rengtis ir visokie aferistai.
Reikia pabrėžti, kad jokie valstybinių institucijų atstovai nevaikščios po namus, neskambinės gyventojams telefonais, neprašys parodyti namuose laikomų grynųjų pinigų ar pasakyti sąskaitų numerių.

Tikriausiai niekas neabejoja, kad žmogaus teises privalu ginti tiek Europoje, tiek ir už jos ribų. Po kelių savaičių Europos Tarybai, kuri yra tarptautinė pagrindinių teisių priežiūros institucija, priklausančių 47 šalių vyriausybių bus paprašyta pritarti gyvybiškai svarbioms reformoms, kurias įgyvendinant būtų pradėta spręsti užsitęsusias problemas, aktualias 800 mln. žmonių.
Viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos kūrėjų, šiuo metu Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė tvirtai tiki šioje konvencijoje deklaruojamomis vertybėmis. Mes tiesiogiai matome, kaip ši konvencija, kuria vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismas, padėjo ir padeda įgyvendinti įstatymo viršenybės principą visoje Europoje ir taip keičia Europos gyventojų gyvenimą. Tie, kuriems kyla abejonių dėl jos svarbos, tegul prisimena pastarojo meto įvykius Libijoje ar Sirijoje. Akivaizdu, kad brutali jėga ir priespauda toli gražu nėra vien praeities reliktas, o pagrindinės žmogaus laisvės per amžius išlieka universalia vertybe.
Vis dėlto žmogaus teisių apsaugos srityje susiduriama su šių teisių įgyvendinimo sunkumais. Strasbūro teisme šiuo metu yra susikaupęs milžiniškas bylų skaičius – daugiau nei 150 tūkst. bylų, kurių nagrinėjimas vėluoja vidutiniškai penkerius metus. Tai rodo, kad šioje sistemoje sutriko pareigų pusiausvyra. Pageidaujama Žmogaus Teisių Teismo aprėptis yra pernelyg maža, o valstybės narės neatlieka savo darbo dalies.
Pats teismas stengiasi kuo skubiau atlikti bent dalį susikaupusių darbų, tačiau net jei ir pavyktų įgyvendinti numatytas reformas, būtina rasti sprendimą, ką daryti su kasmet susikaupiančiomis maždaug tūkstančiu bylų, kurių teismas nėra pajėgus suspėti išnagrinėti laiku.
Toks nuolat didėjantis bylų kiekis tikrai nėra nereikšmingas dalykas. Tai reiškia, kad ir toliau bus vėluojama nagrinėti svarbius ir skubius atvejus, pavyzdžiui, bylas, kuriose žmonės negalėjo įgyvendinti savo teisės į teisingą teismo procesą arba į žodžio laisvę. Ši problema virsta konvencijos vertybes puoselėjančios jurisdikcinės sistemos, kuri šiandien apima daugiau kaip 800 mln. žmonių, egzistencijos krize.
Geriausia išeitis iš susidariusios aklavietės – užtikrinti, kad visos šios sistemos dalys atliktų savo pareigas. Jeigu valstybės narės sąžiningai laikytųsi konvencijos nuostatų savo viduje, sumažėtų Žmogaus Teisių Teismo darbo krūvis. Todėl Jungtinė Karalystė siūlo, jog vyriausybės dėtų daugiau pastangų, kad šalys pačios įgyvendintų konvencijos principus: steigtų nacionalines žmogaus teisių institucijas, parengtų ir priimtų konvencijos vertybes puoselėjančius nacionalinius teisės aktus bei užtikrintų geresnį valstybės tarnautojų ir teisėjų mokymą apie žmogaus teises.
Valstybėms narėms prisiimant daugiau atsakomybės, Strasbūro teismas galėtų nesiimti tų bylų, kurių, jo nuomone, nebūtina nagrinėti tarptautiniu lygmeniu. Todėl mes siūlome į konvenciją įrašyti nuostatą, kad teismas gali atsisakyti nagrinėti bylas, kurias sąžiningai, vadovaudamiesi konvencijos principais, yra išnagrinėję nacionaliniai teismai. Tai neužkirstų kelio asmenims kreiptis dėl jų bylos nagrinėjimo Strasbūre. Strasbūro teismas ir toliau spręstų, kurios bylos gali būti nagrinėjamos, ir visos valstybės narės tebebūtų jam atskaitingos, tačiau teismas įgytų itin svarbų papildomą svertą, kuriuo galėtų vadovautis atsirinkdamas bylas, kuriose labiausiai pažeistos žmogaus teisės.
Šios sveiku protu pagrįstos reformos remiasi programomis, kurioms Izmire ir Interlakene pritarė visos 47 valstybės narės, ir paties teismo pradėtais darbais bei apima kitų valstybių narių pateiktus pasiūlymus. Kaip pirmininkaujanti šalis, Jungtinė Karalystė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų pasiektas konsensusas dėl reformų, kurias įvykdžius teismas galės greičiau įgyvendinti teisingumą. Reformų tikslas yra sudaryti teismui sąlygas sutelkti dėmesį į šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų atvejus, kurių nagrinėjimo neapsunkintų niekad nemažėjantis susikaupusių bylų skaičius.
Mes aiškiai suvokiame, kokia nelengva užduotis mūsų laukia – pasiekti, kad šiems pasiūlymams pritartų 47 šalys. Tačiau įgyvendinus siūlomas reformas institucijos taptų šiuolaikiškos, dirbtų efektyviai ir daugiausiai dėmesio skirtų svarbiausiems atvejams. Todėl raginame visas vyriausybes pritarti šioms reformoms. Tuo užtikrinsime, kad žmogaus teisės būtų nepajudinama, lengvai įgyvendinama ir visų gerbiama vertybė.

Strasbūro teisme šiuo metu yra susikaupęs milžiniškas bylų skaičius – daugiau nei 150 tūkst. bylų, kurių nagrinėjimas vėluoja vidutiniškai penkerius metus.

Teisių gynėjai paragino padėti tašką “Katynės byloje” – išslaptinti visus dokumentus ir pripažinti NKVD sušaudytus Lenkijos karius politinių represijų aukomis.

“Juridinė reabilitacija būtina. Tokios žaizdos niekada neužgyja, bet tai labai pagerins klimatą tarp mūsų šalių”, – sakė agentūrai “Interfax” pirmadienį seniausios Rusijoje teisių gynimo organizacijos – Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva.

“Reikia visų pirma atiduoti visus dokumentus ir Lenkijos valdžiai, ir tyrėjams”, – sakė ji.

Terminas “Katynės nusikaltimas” laikomas apibendrinamuoju: jis reiškia, kad 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo sušaudyti beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiose SSRS NKVD stovyklose ir kalėjimuose. SSRS dešimtmečiais nepripažino, kad lenkus sušaudė NKVD darbuotojai.

Dabartinėje Rusijoje Vyriausioji karinė prokuratūra tyrė Katynės bylą, bet ją nutraukė 2004 metais. VKP nutartis nutraukti Katybės bylos tyrimą įslaptinta.

“Esu įsitikinęs, kad šioje nutartyje nieko slapta negali būti. Vienintelis keblus valdžiai dalykas gali būti susijęs su tuo, kad visa kaltė už Katynę suverčiama keturiems NKVD pareigūnams, vadovaujamiems Berijos, o Stalinas ir visa politinio biuro vadovybė išvengia smūgio”, – pareiškė anksčiau agentūrai “Interfax” draugijos “Memorial” vadovas Arsenijus Roginskis.

Lietuva sulaukė užtarimo Briuselyje dėl dujų ūkio pertvarkymo. Tai galima laikyti savotišku Lietuvos politiniu laimėjimu, rašo “Verslo žinios”.

“Europos Komisija užtikrina: iki 2015 metų Europoje bus bendra energetikos rinka ir vienodos sąlygos visiems jos dalyviams, įskaitant Rusiją”, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pirmadienį po ES Vadovų Tarybos už energetiką atsakingų šalių narių ministrų posėdžio Briuselyje A.Sekmokas patikino, kad Europa nubrėžė, jog Rusija neturės išskirtinių sąlygų prekiauti dujomis šioje rinkoje.

Energetikos ministras “Verslo žinioms” taip pat sakė, kad artimiausioje ateityje energetikos ūkiui pertvarkyti ES skirs nuo 800 mln. iki l mlrd. eurų per metus.

“Europoje pripažįstama, kad energetikos ūkis turi būti grįstas rinkos pagrindais, tačiau visų ES šalių sujungimo elektros laidais ir dujotakiais planas yra politinis, todėl jo pagrįstumas bus vertinamas ne vien rinkos principais”, – sakė A.Sekmokas.

Komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris), Rusijos žurnalisto paprašytas komentaro dėl Rusijos įrodinėjimų apie ES trečiąjį energijos paketą, neva diskriminuojantį Rusijos partnerius, pirmadienį pakartojo Lietuvai palankią poziciją.

“Jeigu manote, kad Lietuvoje diskriminuojami Rusijos energetikos investuotojai, priminsiu, kad tik mažiau nei 40 proc. akcijų bendrovės, iš kurios ketinama atskirti magistralinius dujotiekius (“Lietuvos dujų” – VŽ), valdo Rusijos kompanija, kita tiek priklauso Europos koncernui”, – kalbėjo G.Oettingeris ir pabrėžė, kad Europos kompanijai taikomos tos pačios taisyklės.

Pasak dienraščio, kuris remiasi neįvardijamais šaltiniais, Rusijos atstovai kryptingai siekė viešo Lietuvos pasmerkimo iš kurio nors aukšto ES pareigūno dėl, jų nuomone, “neteisingos, pažodžiui įgyvendinamos trečiojo energetikos paketo versijos”. Tačiau ketvirtadienį ir EK prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), ir komisaras G.Oettingeris Rusijos atstovams priminė apie kiekvienos ES šalies narės teisę pasirinkti trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo versiją.

G.Oettingeris teigė, jog siekdama užsibrėžtų tikslų ES turės efektyviau išnaudoti dabartinius finansų išteklius. A.Sekmokas pripažino, kad dėl ES finansų teks kautis rimtai.

Rusijos ministras pirmininkas Valdimiras Putinas užtikrino, jog laisvės idealai bus nepajudinami ir Rusijos piliečių teisės bus apsaugotos, kaip buvo įvesta pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino, pranešama BBC tinklalapyje.

“Pirmojo prezidento vaidmuo šios valstybės kūrime, laisvės idealų ir demokratijos diegime milžiniška”, – sakė V.Putinas savo kalboje prieš koncertą, surengtą B.Jelcino 80-ojo jubiliejaus proga.

Pasak jo, bus padaryta viskas, kad Rusija būtų klestinti valstybė, “kur žmonės atviri, kur žmonėms sudaromos visos sląygos saviraiškai, jų teisės ir laisvės apgintos”.

Į koncertą atvyko visas šalies politikų ir kultūros veikėjų elitas, Rusijos prezidento žmona Svetlana Medvedeva, taip pat ir premjero žmona Liudmila Putina.

B.Jelcinas mirė 2007-ųjų balandį, eidamas 77-ius metus. Praėjus beveik ketveriems po pirmojo posovietinės Rusijos prezidento išėjimo anapilin jo nuveikti darbai šiame poste vis dar vertinami labai prieštaringai.

Vis dėlto B.Jelcinas neginčijamai paliko ryškų pėdsaką Rusijos istorijoje ir jo politiniam palikimui, paženklintam didžių lūkesčių bei sunkių negandų, skirta virtinė televizijos laidų ir parodų.

B.Jelcinas devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo vienas demokratinio judėjimo lyderių. Tačiau būtent jis 1993 metais savo įsaku pasiuntė tankus prieš parlamentą, kad priverstų pasiduoti varžovus komunistus.

Komercinius transliuotojus vienijanti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) teigia, kad Vyriausybė neturėtų suteikti nacionaliniam Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) išimtinės teisės turėti atskirą transliacijų tinklą.

Tokią poziciją asociacija išsakė, kai praėjusią savaitė LRT taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti, kad ateityje nacionalinio transliuotojo programoms būtų skirtas atskiras transliacijos tinklas.

LRTA prezidentės Laura Blaževičiūtė BNS sakė, jog valstybė turėtų skatinti konkurenciją televizijos signalų siuntimo srityje. Ji pabrėžė, kad LRT jau dabar turi išskirtinę teisę į radijo dažnius ir televizijos kanalus, nes tai yra užfiksuota teisės aktuose, o komerciniai transliuotojai laisvus siuntimo tinklų resursus gauna dalyvaudami konkursuose.

“Vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų”, – teigė L.Blaževičiūtė.

Jos tvirtinimu, išsamiai įvertinti tokį siekį būtų galima tik žinant tvarką, kuria vadovaujantis atskiras transliacijų tinklas būtų skirtas LRT, kaip būtų panaudoti likę tinklo pajėgumai.

“Ar LRT juos naudotų tik naujoms programoms kurti ar sieks ir komercinės naudos juos perleidžiant? LRT misija yra kurti programas, šiai funkcijai vykdyti ji gauna valstybės finansavimą, o taip pat ir komercinės reklamos pajamas, – dėstė asociacijos prezidentė. – Visos kitos funkcijos yra komercinės ir turi būti reguliuojamos rinkos. Išskirtinės sąlygos, ypač jei jos sukurtos valstybės pinigų pagalba, iškreipia konkurenciją.”

LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius yra sakęs, jog viena iš priežasčių, kodėl LRT reikia atskiro tinklo, yra ta, kad ateityje programos gali būti transliuojamos raiškiosios televizijos arba vadinamuoju HD (angl. High definition) signalu. Tai, anot jo, reikalautų gerokai didesnio transliavimo pajėgumo.

“Jeigu valstybės šioje srityje elgsis protingai, skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų tikrai nepritrūks, todėl nėra logiška rezervuoti šiuos resursus iš anksto konkretiems siuntėjams. (…) Skaitmeninis signalo siuntimo būdas atveria galimybes daug taupiau naudoti eterio dažnius ir mažina šios paslaugos kaštus”, – ateities perspektyvas įvertino J.Blaževičiūtė.

Šiuo metu skaitmeninei antžeminei televizijai šalyje yra skirti keturi transliacijų tinklai, kiekvienu iš jų transliuojama po dešimt kanalų. Šiuo metu dviem tinklais kanalus siunčia valstybės įmonė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), kitais dviem – bendrovė “Teo LT”.

Planuojama, kad po analoginės televizijos transliacijų išjungimo 2012 metų rudenį atsilaisvins dar penki tinklai, kuriais bus galima rodyti dar iki 50 televizijos kanalų.

Telecentro, teikiančio LRT transliacijų siuntimo paslaugas, generalinis direktorius Gediminas Stirbys BNS sakė, jog LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

“Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau”, – sakė G.Stirbys.

Šiuo metu Telecentro tinkle LRT turi dvi programas.

“Teo LT” Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

“Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai”, – sakė bendrovės atstovas.

“Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu”, – aiškino N.Ivanauskas.

"Veido" archyvas

“Ar gali vaiko gyvenamoji vieta būti nustatyta ne su tėvais, o, pvz., su seneliais? Taip mes norėtume užsitikrinti geresnį darželį… Ar užtenka močiutės sutikimo, ar turi sutikti ir jos sutuoktinis?” – klausia Irma.

Pagal LR civilinį kodeksą nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi jeigu jūsų vaikui nėra teismo skirta globa arba rūpyba, t.y. seneliai nėra paskirti jūsų vaiko globėjais ar rūpintojais, jūsų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus tokia pat, kaip ir jūsų.

Jeigu jums priklauso nekilnojamasis turtas (pvz., butas, namas) – jūsų ir jūsų vaiko gyvenamoji vieta bus šio turto adresu. Tačiau niekas nedraudžia, esant galimybei ir kito nekilnojamojo turto savininko sutikimui, deklaruoti jūsų ir jūsų vaiko gyvenamąją vietą kitur (pvz., tėvų ar giminaičių, draugų namuose). Jeigu nemokamai gyvenate su vaiku tėvams arba giminaičiams priklausančiame bute, tačiau jie nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų tame pačiame bute deklaruojama, galite darželiui pateikti arba tokio buto visų bendrasavininkių (jeigu tai yra sutuoktinių turtas, tai jų abiejų) sutikimą leisti jums ir jūsų vaikui nuolat gyventi šiame bute, arba pateikti su savininkais sudarytą panaudos (neatlygintinio naudojimosi butu) sutartį. Darželiui teiksite pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu nuomojatės būstą – darželiui teikiate nuomos sutartį.

Abejingumu savo teisėms, palyginti su vakariečiais, pasižymintys lietuviai pamažu įsidrąsina: vis daugiau tautiečių ryžtasi ginti užsienyje pažeistas vartotojų teises.

Šioje kovoje jiems padedantis Europos vartotojų centras (EVC) šiemet nagrinėjo jau 125 lietuvių skundus, nors pernai per visus metus – 176. Tarkime, 2005-aisiais, kai EVC atidarė savo biurą Vilniuje, buvo išnagrinėti tik 42 skundai.

Centro teisininkė patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė tvirtina, kad be skundų dar gaunama ir dvigubai daugiau paklausimų, kaip elgtis, jei tave apgauna prekės ar paslaugos pardavėjas užsienyje. Dažniausiai skundžiamasi dėl oro keleivių teisių pažeidimų (atidėti, atšaukti skrydžiai, atsisakymas vežti, dingęs ar sugadintas bagažas), antroje vietoje – skundai dėl prekių ir paslaugų, kurios fiziškai perkamos kitoje šalyje, o toliau rikiuojasi nusiskundimai dėl elektroninės prekybos (nepristatyta prekė, ji neatitinka aprašymo, vėluojama pristatyti).

Visose ES šalyse veikiančių EVC paskirtis – padėti žmonėms apsiginti, kai jų vartotojų teisės yra pažeidžiamos kitoje ES šalyje, Norvegijoje ir Islandijoje. Centrai padeda surašyti argumentuotas pretenzijas, nurodo, kur ir į ką užsienyje kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Susisiekimo ministerija yra pasirengusi teisiškai užtikrinti, kad visi pradedantieji vairuotojai, šiuo metu turintys laikinus vairavimo pažymėjimus, pasibaigus jų galiojimo laikui galėtų juos pakeisti ilgalaikiais.

“Esame pasirengę teisiškai sureguliuoti ilgalaikių vairavimo pažymėjimų išdavimo tvarką, kad laikinus pažymėjimus turintiems pradedantiesiems vairuotojams nekiltų problemų juos pasikeisti. Mano nuomone, 2007 metais priimtos Saugaus eismo įstatymo nuostatos, reikalaujančios papildomai mokyti visus, net ir neprasižengusius vairuotojus, per 2 metus jau įtvirtinusius vairavimo įgūdžius, yra socialiai neteisingos, kadangi visiems be išimties užkrautų keleto šimtų litų išlaidas, o tai žmonėms ekonominio sunkmečio laikotarpiu būtų didelė našta”, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Pasak ministro, visų pirma daroma viskas, kad Seimas šioje sesijoje suspėtų priimti dar žiemą Susisiekimo ministerijos pateiktas Saugaus eismo įstatymo pataisas, kurioms po pateikimo jau yra pritarta. Seimui priėmus šias pataisas, laikinus pažymėjimus turintiems neprasižengusiems vairuotojams nereikėtų papildomai mokytis. Susisiekimo ministerijos parengtose Saugaus eismo įstatymo pataisose numatoma, kad papildomai turi būti mokomi tik tie pradedantieji vairuotojai, kurie per 2 metų laikotarpį pažeidė Kelių eismo taisykles daugiau kaip 2 kartus ir už tai buvo nubausti administracine tvarka arba buvo pripažinti kaltais dėl eismo įvykio. Tokiems įstatymo pakeitimams yra pritarusi Vyriausybė.

Jei vis dėlto nebūtų spėta laiku pakeisti šio įstatymo, situacija bus teisiškai sureguliuota susisiekimo ministro įsakymu. Tokiu atveju planuojama visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms vairavimo mokymo įstaigoms suteikti teisę vykdyti papildomą pradedančiųjų vairuotojų mokymą ir taip užtikrinti jiems galimybę įgyti ilgalaikį vairuotojo pažymėjimą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 vairavimo mokymo įstaigų, kurios atitinka papildomam vairuotojų mokymui vykdyti keliamus reikalavimus ir gali teikti kokybiškas paslaugas pradedantiesiems vairuotojams. Tikimasi, kad ateityje tokių įstaigų dar padaugės.

Įsigaliojus naujoms Saugaus eismo automobiliais kelių įstatymo nuostatoms, pradedantiesiems vairuotojams dvejiems metams išduodami laikinieji pažymėjimai, ir tik pabaigus papildomus mokymus jie pakeičiami į galiojančius dešimtį metų. Jeigu niekas nebus pakeista, policija po dviejų mėnesių pagal galiojančius teisės aktus bus priversta atiminėti laikinuosius vairuotojų pažymėjimus, kaip pasibaigusio galiojimo dokumentus.

2008 m. gegužę susisiekimo ministras savo įsakymu, patvirtinančiu Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, nurodė, kad pradedantieji vairuotojai, pirmą kartą įgiję teisę vairuoti A1, A, B1 ir B kategorijų transporto priemones, papildomai bus mokomi ne anksčiau kaip po 18 mėnesių ir ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos.

Kitu įsakymu susisiekimo ministras patvirtino Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarką. Joje nurodyta skelbti konkursą šiai teisei suteikti ir ne vėliau kaip per 30 mėnesių konkurso nugalėtojas privalo įrengti Papildomo vairuotojų mokymo centrą ir būti pasirengęs pradėti mokymą.

“Atsižvelgiant į terminus, matyti, jog praktinio vairuotojų mokymo centruose (PVMC) pradedantieji vairuotojai bus pradėti mokyti ne anksčiau kaip kitų metų vasarį, t. y. jau praėjus 8 mėnesiams po jų laikinųjų pažymėjimų galiojimo pabaigos”, – galimą situaciją prognozuoja ministras R. Palaitis. Be to, pasak ministro, kyla rimtų abejonių dėl numatomų PVMC pajėgumo per tokį trumpą laiką suorganizuoti visų pradedančiųjų vairuotojų mokymus.

“Kiek mums žinoma, šiuo metu Seime jau yra svarstomos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, jog papildomas vairuotojų mokymas būtų privalomas tik daugiau nei du kartus prasižengusiems pradedantiesiems vairuotojams arba padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį. Kitiems nuolatiniai pažymėjimai turėtų būti išduodami be jokių papildomų sąlygų. Tačiau jei dėl kokių nenumatytų kliūčių įstatymo pataisos nebūtų priimtos, liepos 1 dieną daugybė vairuotojų netektų teisės vairuoti: senasis pažymėjimas nebegaliotų, o naujo išduoti nebūtų pagrindo”, – teigia ministras R. Palaitis.

Todėl ministras R. Palaitis prašo, kad rytoj, balandžio 23 dieną, vyksiančiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje būtų pateikta Susisiekimo ministerijos informacija, kada ketinama priimti visus būtinus ir šios ministerijos kompetencijai priklausančius teisės aktus, kuriuose bus aiškiai nustatyta teisės vairuoti pradedantiesiems ir neturintiems dvejų metų vairavimo stažo vairuotojams suteikimo tvarka, ar jie bus priimti laiku ir kaip ketinama elgtis, jei to nepavyks padaryti iki birželio 30 dienos.