Lietuvoje daugiausiai bandymų sukčiauti specialistai išsiaiškina privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudaro “liūto dalį” – beveik 80 procentų visų išaiškintų lietuvių sukčiavimų.

Inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius, draudimo poliso pirkimas po auto įvykio, įvairių automobilinių detalių vagystės, kurios “stebuklingai” atsiranda draugų garažuose – tai populiariausi būdai, siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovių.

Ekonominė krizė ne tik “paplonino” gyventojų pinigines, privertė atisakyti nemažai pramogų, bet ir “išaugino” tokių, kurie bet kokia kaina siekia pasipelnyti iš draudikų. Jei per 2007 metus buvo išaiškinti 78 sukčiavimo atvejai už 0,6 mln. litų, tai per 2008 metus buvo išaiškinta du kartus daugiau sukčiavimo atvejų – 157 už 3,4 mln. litų.

Užsienio ekspertai atskleidžia, kad viena iš galimų apgavikų taktikų vadinama “paslaugusis vairuotojas”, kuris jums neva duoda signalą, jei norite persirikiuoti į kitą eilę. Sukčius parodys jums apsimestinį gestą, o pats tuo metu padidins greitį, priversdamas jus sukelti įvykį. Aišku, vėliau bus neigiama, kad jis kokį nors gestą rodė.

Mažiau įtarimų visuomet sukelia tie “autoįvykiai”, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas automobilis. Pagal “Įkirsk ir užtūpk” planą avariją režisuoja du vairuotojai. Pirmiausiai vienas automobilis “įkerta” priešais antrojo sukčiaus vairuojamą mašiną, šis staigiai stabdo ir dažniausiai į ją atsitrenkia sustoti nespėjusi niekuo dėta trečioji auka, kuri iš karto apkaltinama neatidumu ir avarijos sukėlimu. Tuo tarpu avariją sukėlusi pirmoji mašina turi pakankamai laiko sprukti iš įvykio vietos, nepalikdama aukai jokių šansų įsidėmėti jos numerio.

“Sustojimo išsigandus” režisieriai pakrastai įsigyja seną galingą trantą, kuris užstoja aukai kelią, o jo keleiviai pro galinį stiklą atidžiai seka, ar pastarasis nepadarys kokios atidumo klaidos. Jei vairuotojas ieško reikiamos radijo programos arba nors minutėlei nukreipia kur nors akis, duodamas signalas, ir sukčius kerta per stabdžius, taip sukeldamas susidūrimą.

Kovojantys su sukčiavimu eismo specialistai ir draudikai pabrėžia, kad patikimiausias būdas išvengti apgavysčių – pačiam laikytis saugaus atstumo ir nerizikuoti priartėjant prie automobilio, kuris gali staigiai stabdyti. “Patekus į autoįvykį verta gerai įsižiūrėti į vairuotoją, o taip pat jo vežamus keleivius, ypač jei jie po avarijos nesijaudina. Patariama nufotografuoti avarijos vietą fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu, o bet kuriam eismo dalyviui prakalbus apie sužeidimus nedelsiant kviesti policiją, taip pat įtariai žiūrėti, jei kas iš praeivių įkyriai siūlosi į liudininkus – jie gali būti sukčiaus bendrininkai.

"Veido" archyvas

Garliaviškiai ištisas paras budėjo prie D.Kedžio tėvų namų

Garliavoje protestuojantys Drąsiaus Kedžio šalininkai ilgiau nei savaitę neleido įvykdyti teismo sprendimo perduoti mergaitę jos mamai. Visuomenėje užvirė ginčas, ar Lietuva gali būti vadinama teisine valstybe.

Teismų negerbimo kultūrą kuria politikai, o palaiko teisėjai. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, nuteistas už nusikalstamą elgesį siekiant valdžios, ilgai vaikščiojo įsisegęs į atlapą ženkliuką su užrašu “Teistas už gerus darbus”. Už tokią “pagarbą” teismams Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas A.Zuokui anksčiau, nei numatė apkaltinamasis nuosprendis, panaikino teistumą. Taip teismas pats dar labiau pažemino šios svarbios valstybės institucijos, trečiosios valdžios, garbę.

Dar vienas pavyzdys: Seimo tinklalapyje www. lrs.lt teisto parlamentaro Sauliaus Stomos biografijoje puikuojasi frazė: “Konkurentams sufabrikavus bylą, 1997 m. buvo nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą “Lietuvos aide”. Taigi aktyvus Drąsiaus Kedžio šalininkų ideologas parlamentaras S.Stoma aukščiausiosios šalies institucijos interneto svetainėje tvirtina, kad teismas jį nuteisė sufabrikuodamas bylą. Į tokią parlamentaro poziciją jo bylą išnagrinėję teisėjai nereaguoja niekaip. Jei S.Stomos bylą nagrinėję teisėjai būtų garbingi Lietuvos piliečiai, jie jau seniai prieš S.Stomą būtų pradėję bylą dėl šmeižto ir ją laimėję. Bet, matyt, teisėjams jų garbė nėra svarbi arba jie mano, kad jų garbę turi apginti kažkas kitas.

Esama ir kur kas daugiau bei kur kas sudėtingesnių retorinių klausimų. Tarkime, kiek priimtų Konstitucinio Teismo nutarimų Seime net nesiruošiama vykdyti? Kiek šiandien Seime guli įstatymų, Konstitucinio Teismo pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, kurie jau seniai turėjo būti pakeisti? Ar tikrai iš Garliavos gyventojų galima reikalauti didesnės pagarbos teismams, nei jos demonstruoja šalies elitas? Kitaip tariant, Garliavos respublikos brandinimą pradėjo elitas, jis už tai ir atsakingas.

Siūlomi nauji teismų modeliai

Advokatas Kęstutis Čilinskas jau ne pirmą kartą ragina šalies politikus pradėti teismų reformą ir į tam tikras bylas, kurios yra ypač svarbios vietinėms bendruomenėms, įtraukti tarėjus. Advokato vertinimu, tokia sistema puikiai veikia Latvijoje ir Estijoje. Teisinės technikos priemonės nesukuria pasitikėjimo teisėtvarkos vykdomu teisingumu. Todėl esą reikia ieškoti būdų, kaip į šį procesą įtraukti piliečius, vietines bendruomenes.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius pritaria tam, kad šeimos, darbo bylose galėtų dalyvauti tarėjai. Nagrinėjant globos klausimus tokiose bylose tarėjais galėtų būti psichologai, vaiko teisių apsaugos institucijų tarnautojai, darbo bylas galėtų padėti spręsti darbdavių ir darbuotojų organizacijų, profsąjungų atstovai. Tokia tvarka neabejotinai pridėtų pasitikėjimo teismais. Bet dekanas kategoriškai nesutinka su idėja, kad teisėjai Lietuvoje galėtų būti renkami per tiesioginius rinkimus. Tai tinka JAV ar kitose šalyse, bet Lietuvoje sukeltų sunkiai prognozuojamų padarinių. Manoma, jog mūsų politinė kultūra tokia žema, kad atsirastų “oligarchų”, kurie finansuotų tokius rinkimus ir turėtų savo statytinius teismuose.

Ar Lietuvos teismų sistemai pakenktų tai, jei apylinkių teismų teisėjai, kaip tai daroma JAV ir Didžiojoje Britanijoje, būtų renkami vietinių bendruomenių? Tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje į teisėjų postus gali pretenduoti tik teisininkai, jie taip pat privalo atitikti visus teisėjams keliamus išsilavinimo ir patirties reikalavimus. Nuo paskirtų teisėjų juos skiria tai, kad jie negali su vietinėmis bendruomenėmis elgtis arogantiškai, privalo žmonėms suprantama kalba paaiškinti tai, ką nusprendė. Pataikauti vietinės bendruomenės nuomonei jie negali, nes jų sprendimus vis vien peržiūri aukštesnės instancijos, kurios su vietinėmis bendruomenėmis nėra susijusios.

Teisės mokslininkai perspėja apie piliečių radikalizavimą

Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila kolektyvinėje monografijoje “Teisė ir demokratija” pabrėžia: “Piliečiais nelaikomi piliečiai anksčiau ar vėliau tampa arba liberalais-nihilistais, besišalinančiais nuo politikos, viešojo gyvenimo, užsidarančiais asmeniniuose ir verslo reikaluose (pasyvus radikalizmas), arba teroristais (aktyvus radikalizmas), arba organizuotai veikiančiais piliečiais. Organizuotumu tapę jėga, jie ima “kalbinti” valdžią ne tik žodžiu, bet ir veiksmu, kaip labiau veiksminga bendravimo su valdžia forma.”

Netinkamas prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas, politikų bandymas krautis politinį kapitalą stojant į vieną ar kitą barikadų pusę, siekiant anksčiau nei teismai išspręsti “pedofilijos” bylą, radikalizavo nemažą dalį Lietuvos piliečių. Būtų neprotinga teigti, kad tai tik saujelė nepaklusnių garliaviškių. Sprendžiant iš aktyviai interneto erdvėje pasisakančių asmenų skaičiaus, jų yra tūkstančiai.

Teisinis fanatizmas

Buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dabar praktikuojantis advokatas profesorius Valentinas Mikelėnas Kėdainių apylinkės teismo nutartyje mato daug problemų. Pirma, Kėdainių apylinkės teismas nagrinėjo ne globos, o vaiko gyvenamosios vietos ir tėvų valdžios apribojimo bylą ginčo teisena. Tokioje byloje skubus nutarties vykdymas nėra būtinas. Antra, nagrinėjant tokias bylas privaloma tvarka turi būti pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, o jos nebuvo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokią išvadą sutiko pateikti tik po visų būtinų įrodymų tyrimo.

Teisme jau guli baudžiamoji byla, kurioje bus nagrinėjami seksualinio išnaudojimo klausimai. Šios bylos baigtis visuomenei ir kelia didžiausią nerimą. Nuo jos baigties priklausys, ar mergaitė grįš į saugią, ar į nesaugią jai vietą. Nežinia kodėl štokių klausimų nekilo Kėdainių apylinkės teismo teisėjui.

Trečia, tokioje byloje turėjo dalyvauti ir prokurorai, tyrę vadinamąją pedofilijos bylą. Jie teismui turėjo pateikti savo poziciją dėl mergaitės gyvenamosios vietos ir jos saugumo.

V.Mikelėno nuomone, piliečiai turi teisę protestuoti prieš teismų sprendimus, bet… Advokatas primena, kad nacistinėje Vokietijoje konclageriai buvo statomi pagal įstatymus, bet nesutinka su teisės teorijos korifėjumi Hanzu Kelzenu (jo veikalas “Grynoji teisės terija” išverstas ir į lietuvių kalbą), kad tuomet Vokietija buvo teisinė valstybė, nes buvo užtikrintas nacistinės Vokietijos teisės laikymasis.

V.Mikelėnas tai vadina teisiniu fanatizmu. Panašiu į religinį fundamentalizmą, tikėjimą Dievu, kurio niekada niekas nėra matęs. Profesorius mano, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų teisinio fanatizmo apraiškų. Esama daug atvejų, kai piliečiai, visuomenė teisingiau už teisininkus mąsto, kaip reikėtų išspręsti vieną ar kitą konfliktą.

Praėjusį penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje tarp daugybės klausimų vienas buvo ir dėl darbo krūvio. Kaip “Veidui” sakė šios tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, norėta perkelti darbo vietą iš vieno apylinkės teismo į kitą, bet nepavyko. Tokiais perkėlimais mėginama bent iš dalies spręsti teismų darbo krūvio klausimą: ten, kur bylų mažiau, mažinti teisėjų etatų skaičių, o kitur padidinti. Tokią išeitį Teisėjų taryba yra pasiūliusi ir prezidentei.

Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vedėja Aldona Pėstininkienė “Veidui” pateikė tokią statistiką: 2008 m. teisėjų darbo krūvis, palyginti su 2007 m., padidėjo 25,9 proc., o 2009 m. – dar 32 proc. Ypač padaugėjo civilinių bylų – 25,5 proc.

“Mes tai siejame su sunkmečiu – pastaraisiais mėnesiais tiek bankrotų, tiek skolų išieškojimo, tiek kitokių turtinių ginčų labai padaugėjo”, – paaiškino A.Pėstininkienė. Pavyzdžiui, vien Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme vienas teisėjas per mėnesį privalo išnagrinėti vidutiniškai po 118 bylų ir kitų procesinių dokumentų.

Daug vilčių į naująjį generalinį prokurorą deda prokuratūros darbuotojai, taip pat nebepakeliantys didėjančio darbo krūvio. Generalinės prokuratūros duomenimis, 2009 m. vienam prokurorui teko 106 baigti ikiteisminiai tyrimai (2008 m. – 93), o nusikalstamų veikų per praėjusius metus, palyginti su 2007 m., padaugėjo 12,9 proc.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Pažarauskas patikino, kad ir ši statistika neatspindi tikrovės: “Dabar prokuroras laksto nuo ryto iki vakaro tarp teismo, prokuratūros, policijos, plius dokumentai, skundų nagrinėjimas. Skaičiuojama, kiek prokurorui tenka kontroliuojamų bylų, bet niekas neskaičiuoja, kokios tai bylos, kokio sudėtingumo, kiek kaltinamųjų, kiek įtariamųjų, kiek skundų nagrinėjama. Pavyzdžiui, mano kolega, dirbantis su finansinių nusikaltimų bylomis, turi keturias bylas, kurių kiekviena – po 25 tomus. Jis nespėja skundų nagrinėti, nes kiekvienoje byloje – po 10–15 įtariamųjų, visi turi samdomus advokatus ir visi jie rašo skundus”.

Lietuvos pareigūnai sako esą sunerimę dėl naujos prekybos žmonėmis formos – iš Lietuvos išvežami nepilnamečiai, kad vykdytų smulkius nusikaltimus užsienyje.

“Šiuo metu užfiksuojami faktai, kai iš Lietuvos išveža vaikus tiesiog kriminaliniams nusikaltimams. Turėjome tokius atvejus būtent su Norvegija, kai iš Norvegijos tie vaikai buvo grąžinti”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Pasak pareigūnės, šiuo metu statistikos dėl minėtų nusikalstamų veikų nėra, tačiau manoma, kad vaikai tokiu būdu yra išvežami ne tik į Norvegiją, tačiau ir į kitas valstybes. Tai ji sakė pristatydama Baltijos jūros regioninę konferenciją “Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės regioniniai aspektai”.

Pareigūnės teigimu, vienas išvežimo atvejis buvo užfiksuotas praėjusiais metais, keli – šiemet, bet, anot jos, Tarptautinės migracijos organizacijos pareigūnai turi duomenų tik apie atvejus, kada prašoma pagalbos atvežti vaikus. Ji tvirtino, kad jau buvo sulaikyta ir grupuotė, kuri išveždavo vaikus, o 5 nepilnamečiai buvo identifikuoti.

A.Sipavičienė sakė, kad dažniausiai išvežami 13-14 metų vaikai. Jie būna iš probleminių šeimų, ir tėvai dingusių nepilnamečių neieškodavo, arba iš vaikų namų.Vaikams esą yra pažadama, kad jie užsidirbs, o paskui jie yra verčiami nusikalsti, daugiausia vagiliauti prekybos centruose.

“Tai yra naujas reiškinys, kurį svarbu apčiuopti ir imtis užuomazgoje kažkokių priemonių. To anksčiau nebuvo (…) Konferencijoje nagrinėsime du aspektus – prekyba žmonėmis seksualinio panaudojimo tikslais ir prekyba dėl nelegalaus darbo. Į priekį jau galima nužymėti naują temą – prekybą vaikais (…) kriminalinių nusikaltimų darymo tikslais”, – sakė Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Olegas Skinderskis.

Pasak A.Sipavičienės, šios naujos nusikalstamos veiklos formos atveju itin svarbus yra tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Tai pabrėžė ir Janas Austadas, Norvegijos teisingumo ministerijos ir Baltijos jūros valstybių tarybos Darbo grupės kovai su prekyba žmonėmis atstovas. Jis tvirtino, kad tiek Baltijos regione, tiek Norvegijoje prekyba žmonėmis yra paplitusi.

“Mes žinome, kad prostitucijos organizatoriai lietuviai yra labai brutalūs”, – sakė J.Austadas. Jis pažymėjo, kad su prostitucija Osle yra siejama ir šiuo metu yra nagrinėjama byla, kurioje lietuvio nužudymu yra kaltinami kiti lietuviai.

Taip pat, pasak J.Austado, nerimą kelia ir lietuvių darbo sąlygos Norvegijoje.

Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Eugenijus Ušinskas pažymėjo, kad kalbant apie Lietuvą šiuo metu yra pasiektas lūžis: įvesta prekybos žmonėmis sąvoka į Baudžiamąjį kodeksą ir ši veika dabar yra tinkamai kriminalizuota, be to, yra specializuotų pareigūnų komanda, kuriai pavesta kovoti su prekyba žmonėmis ir tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Tyrimai esą yra vykdomi, bylos atiduodamos į teismus, taigi teismuose jau susidariusi praktika, kaip teisti teisės pažeidėjus.