BFL / V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar Seimo nariams, ministrams ir teisėjams būtina teisinė neliečiamybė?

Taip

Julius Sabatauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Tai amžinas klausimas. Bet teisinė neliečiamybė būtina, kad tiems asmenims, kurie eina atsakingas pareigas, nebūtų nepagrįstai trukdoma dirbti. Priešingu atveju politinio susidorojimo galimybė būtų gan lengva.

Ar visiems, kuriems suteikiamas šis imunitetas, jis yra būtinas? Teisinę neliečiamybę turi Seimo nariai ir kandidatai į Seimo narius, Vyriausybės nariai, teisėjai, diplomatai, o absoliutus imunitetas suteikiamas valstybės vadovui. Taip, jiems visiems neliečiamybė būtina.

Šiek tiek kitokią nuomonę turėčiau dėl kandidatų į savivaldybių tarybų narius. Išeina toks paradoksas: savivaldybių tarybų nariai teisinės neliečiamybės neturi, o kandidatai jais tapti turi. Vadinasi, kandidatai turi didesnę teisinę apsaugą nei nariai. Esu siūlęs įstatymo pataisas iš šio sąrašo išbraukti savivaldybių tarybų kandidatus, bet kolegų įtikinti nepavyko. Kandidatams į Seimo narius rinkimų laikotarpiu neliečiamybė reikalinga.

Tuos asmenis, kurie tarsi bando slėptis po neliečiamybės skraiste, Seimas dažniausiai suteikia teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tėra pavieniai atvejai, kai toks Seimo sutikimas nebuvo duotas.

Kas būtų, jeigu teisėjai neturėtų teisinio imuniteto? Jie būtų pažeidžiami ir galbūt netgi spaudžiami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jiems neužtikrinus neliečiamybės tokia situacija visiškai galima. Bet demokratinėje valstybėje to negali būti, nes teisėjų nepriklausomumą tada galėtume tiesiog pamiršti. Jei kalbėtume apie teisėjų nepriklausomumą Lietuvoje apskritai, šiandien dėl to turime problemų. Juk per spaudą, televiziją jie neretai spaudžiami priimti vienokį ar kitokį sprendimą, bet tam turi atsispirti ir vadovautis savo sąžine ir teisine sąmone, kad negalėtume abejoti jų šališkumu. Dėl to teisėjams taikomas kitas reikalavimas – jie negali dalyvauti politinėje veikloje, nes ant savo svarstyklių sveria ir politikus.

Taip, kartais dėl neliečiamybės klausimo svarstymų bylos užtrunka, dėl to pabrangsta, bet teisingumas kainuoja. O dėl vieno ar kelių ne itin gerų pavyzdžių negalime visų pagal vieną kurpalį matuoti.

Ne

Vitalijus Gailius

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Ne visada. Tokių požymių, kad pas mus bandoma pasislėpti po imunitetu, yra. Dėl to savo parlamentinės veiklos pradžioje įregistravau Baudžiamojo įstatymo ir Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pataisas. Seimas palaikė mano siūlytas Baudžiamojo įstatymo pataisas ir 2014 m. gegužę jos buvo priimtos. Remiantis šiomis įstatymo pataisomis, dabar neliečiamybę turinčiam asmeniui tas laikotarpis, kai jis yra saugomas imuniteto ir baudžiamasis procesas negali vykti, į senatį neįskaičiuojamas. Mano nuostata – neleisti pasislėpti po imunitetu. Keista, bet 23-ejus nepriklausomybės metus tą buvo leista daryti ir užsitikrinus neliečiamybę buvo galima slapstytis net padarius labai sunkius nusikaltimus. Dabar vieną, antrą kartą gali pasislėpti, bet nuo atsakomybės tai neišgelbės.

Teisinė tam tikrų asmenų neliečiamybė – ne vien Lietuvos, bet ir tarptautinė patirtis. Tik Lietuvoje į šį reikalą žiūrima šiek tiek plačiau. Teisinė neliečiamybė taikoma parlamentarams dėl parlamentinės veiklos, kad jie turėtų laisvą mandatą ir niekas jų negalėtų kažkokiomis priemonėmis varžyti. Jeigu būtų kalbama apie veikas, padarytas ne parlamentinės veiklos metu, imunitetas nebūtų taikomas.

Konstitucinė nuostata dėl tam tikrų asmenų neliečiamybės nėra pats savaime blogis, jeigu ja nepiktnaudžiaujama. Bet jeigu imunitetu piktnaudžiaujama, diskredituojamas šis institutas.

Ar visiems, kuriems dabar taikoma neliečiamybė, ji turėtų būti suteikiama? Kiekvienas atvejis individualus. Jeigu rinkimų laikotarpiu korumpuotas prokuroras pradėtų kandidato į Seimo narius baudžiamąjį persekiojimą, jį sulaikytų, paskelbtų informaciją, o po rinkimų bylą nutrauktų, atsiprašytų ir paleistų – būtų neteisinga.

Taigi šiuo atveju kandidatams taikomas imunitetas nuo tokių galimų scenarijų apsaugo. Tik, kaip jau minėjau, niekam juo negalima piktnaudžiauti. Teisėjo, Vyriausybės nario nepriklausomumui, parlamentinės veiklos laisvei, laisvo mandato principui užtikrinti toks institutas yra gerai, bet jeigu imunitetu piktnaudžiaujama, tada apskritai atsiranda abejonių dėl tokios teisinės apsaugos būtinybės.

BFL

Seimui nepanaikinus už papirkimą teisiamo parlamentaro Evaldo Lementausko teisinio imuniteto ir dėl to Vilniaus teisme įstrigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, “tvarkietis” Valentinas Mazuronis siūlo imuniteto netaikyti Seimo nariams, kurie įtariami apysunkiais, sunkiais ir labai sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.

Politikas parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančią Seimo statuso pataisą.

“Iš tiesų konstitucinė norma, kuri apsaugo Seimo narius nuo kitokios nuomonės turėtojų ir kitokių pažiūrų atstovų, niekur nedingsta, tačiau kai Seimo nariui pateikiami kaltinimai įvairiais kriminaliniais nusikaltimais, tuomet jis turi atsakyti taip pat, kaip ir bet kuris Lietuvos pilietis”, – penktadienį BNS sakė V. Mazuronis.

Pagal jo projektą, prokurorai turėtų teisę pateikti įtarimus parlamentarui dėl apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo be Seimo sutikimo. Tačiau apie tokių įtarimų pateikimą būtų privalu informuoti parlamentą.

Lietuvos Konstitucijoje ir Seimo statute numatyta, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Jis negali būti persekiojimas už balsavimus Seime, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.

V. Mazuronis siūlo išplėsti pastarąją išimtį, įrašant įtarimus dėl apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Anot parlamentaro, teisinė neliečiamybė Seimo nariui numatyta, kad jis nebūtų persekiojamas už politinę veiklą, o ne saugotų jį nuo įvairių nusikaltimų.

Seimas antradienį neleido buvusio “tvarkiečio” E. Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas negalės tęsti jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Už tai, kad dėl papirkimo teisiamo parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, balsavo 68 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, keturi balsuodami susilaikė. Imunitetui panaikinti pritrūko trijų balsų.

Norint panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą, tokį sprendimą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Nebalsuoti už E. Lementausko imuniteto panaikinimą nusprendė opozicinių partijų frakcijos – balsuojant nedalyvavo beveik visi Darbo partijos, “Tvarkos ir teisingumo” bei Krikščionių partijos frakcijų nariai.

Prokurorai E. Lementauską kaltina, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru jis kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių. Už šiuos pinigus neva prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, vicemerui E. Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šią baudžiamąją bylą nagrinėja nuo 2008 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo liko vos keletas posėdžių.