Teisingumo ministerija siūlo leisti paprasčiau likviduoti neveikiančias įmones, taip sutaupant valstybės lėšų bei išgryninant juridinių asmenų registrą.

Šiuo metu juridinių asmenų registre galima suskaičiuoti virš 83 tūkst. juridinių asmenų (iš viso registre yra įregistruota 182243 juridiniai asmenys), kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujina savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais.

Pagal esamą tvarką tokių neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros pradedamos teismine tvarka, t.y. sprendimą dėl likvidavimo priima teismas, likvidavimo procedūroms konkurso tvarka skiriamas likvidatorius. Paskaičiuota, kad taip likviduoti vieną juridinį asmenį valstybe i kainuoja apie 2242 litus, neskaičiuojant teismo ir registro tvarkytojo išlaidų.

„Siūlome nustatyti paprastesnę neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo tvarką, kuri leistų sumažinti teisėjų darbo krūvį bei sutaupyti biudžeto lėšų. Kartu būtų sutvarkyti ir išgryninti juridinių asmenų registro duomenys, kad juos naudojantieji galėtų matyti tikslią informaciją apie veikiančias įmones Lietuvoje“, – sako teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Šiuo tikslu siūloma įtvirtinti, kad inicijuoti ir pradėti likvidavimą bus galima ir be teismo. Tai daryti galės Juridinių asmenų registro tvarkytojas, jei juridinis asmuo per 5 metus neatnaujins savo duomenų registre arba 2 metus nepateiks metinių finansinių ataskaitų.

Kartu numatoma, kad juridiniai asmenys nebegalės sustabdyti likvidavimo procedūros tik formaliai pateikę prieštaravimą, kaip yra šiuo metu. Norint tai padaryti, įmonė juridinių asmenų registrui turės pateikti veiklą įrodančius dokumentus: finansines bei veiklos ataskaitas.

Visi minėti pakeitimai yra įrašyti Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimo projektuose, kurie šiuo metu pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinti po pastabų jie bus teikiami Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui. Išsamiau su siūlymais galima susipažinti internete.

BFL

Teisingumo ministerija (TM) pranešė atsisakanti visų turimų automobilių, o jos tarnautojai važinės taksi. Taip per metus tikimasi sutaupyti apie 100 tūkst. litų.

Iki šiol ministerija naudojo keturis tarnybinius automobilius: tris “Ford Mondeo” ir “BMW”. Jiems eksploatuoti, įskaitant dviejų vairuotojų išlaikymą bei amortizaciją, per metus išleisdavo apie 190 tūkst. litų.

“Įvertinus tai, kad mūsų automobiliai nėra itin aktyviai eksploatuojami, paskaičiavome, kad pirkti transporto paslaugas būtų pigiau nei išlaikyti turimus automobilius bei jų vairuotojus”, – antradienį pranešime spaudai sakė ministras Remigijus Šimašius.

Šiuo metu du ministerijos automobiliai jau perduoti, o dar vienas bus perduotas kitą savaitę ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kurioms buvo būtina atnaujinti autoparką. Atitinkamai vietoj jų šios įstaigos atsisako savo senų automobilių. Ketvirtasis ministerijos automobilis – “Ford Mondeo” – šiuo metu yra parduodamas viešame aukcione.

Nusprendusi atsisakyti tarnybinių mašinų Teisingumo ministerija jau pasirašė sutartis su taksi ir automobilių nuomos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis – “Martono taksi” ir “Olego transportas”.

Sutartys su abiem kompanijom sudarytos dvejiem metams, su galimybe pratęsti dar vieneriems.

Vilniaus miesto ribose TM darbuotojai naudosis taksi paslaugomis, mokėdami už kilometrą po 1,35 lito. Vykstant ilgesnius atstumus į užmiestį, kaskart bus skaičiuojama, kurias paslaugas pirkti pigiau – taksi ar automobilių nuomos. Perkant pastarąsias, vienos dienos automobilio nuoma be vairuotojo kainuoja 150 litų pridedant po 0,34 lito už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Sutartyse numatyta, kad aukštesnės klasės automobiliai nuomojami tik reprezentacijos tikslais, o važinėjant kasdieniais reikalais vykstama įprastais, techniškai tvarkingais automobiliais.

Į transporto paslaugų kainą yra įskaičiuotos automobilio eksploatacijos išlaidos, vairuotojo paslaugos, automobilio priežiūra, draudimas, techninė apžiūra, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, degalų sąnaudos. Taigi, ministerijai nebeteks pačiai rūpintis šiais automobilių eksploatacijos dalykais, tad atitinkamai bus ir sutaupoma, teigiama pranešime

Teisingumo ministerija (TM) siūlys įstatymų pataisas, kurios leistų paprasčiau likviduoti “mirusias” partijas.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas toms politinėms partijoms, kurios narių sąraše neturi daugiau nei 1000 narių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau tai gali būti daroma tik tuomet, jei pati politinė partija kreipsis į Juridinių asmenų registrą su prašymu ją likviduoti.

TM pranešimu, valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo realiai negali nei tuomet, kai ji neatitinka keliamų reikalavimų, nei tuomet, kai partijos apskritai ignoruoja reikalavimą kasmet pateikti savo sąrašus patikrinimui.

Teisingumo ministerija siūlys inicijuoti Civilinio kodekso, Politinių partijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus, kad Juridinių asmenų registras, nesikreipdamas į teismą, galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ši dvejus metus iš eilės nepateiks Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų.

Politinių partijų įstatymas numato prievolę politinėms partijoms kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus.

Politinių partijų narių sąrašų atitikimą įstatymams tikrinančiai TM iki šių metų kovo 1 dienos savo narių sąrašų nepateikė 10 iš 13 tai padaryti privalėjusių partijų. Iš trijų pateikusiųjų, dviejų partijų sąrašai neatitiko keliamų reikalavimų.

Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė BNS pranešė, kad iki kovo 1 dienos savo narių sąrašų ministerijai nepateikė Lietuvos humanistų partija, Lietuvos žalioji partija, Respublikonų partija, Lietuvos protėvių atgimimo partija, Tautos pažangos partija, Lietuvos socialinio teisingumo partija, Lietuvos reformų partija, Pilietinės demokratijos partija, Respublikonų lyga bei Smulkaus ir vidutinio verslo partija.

Žemaitijos partija, Leiboristų partija ir Tautinė partija Lietuvos kelias pateikė duomenis, tačiau dviejų paskutinių partijų sąrašuose yra mažiau nei 1 tūkst. narių.

Apie tai Teisingumo ministerija pranešė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pagal galiojančią tvarką, šios 12 partijų artimiausius metus negalėtų dalyvauti rinkimuose, jei tokie vyks.

Partijoms, kurios dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, iš viso jų – 23, savo narių sąrašų Teisingumo ministerijai papildomai pateikti nereikėjo, kadangi jos tai padarė prieš rinkimus.

Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 40 politinių partijų, keturios iš jų jau yra likviduojamos.

Tarp likviduojamų – Lietuvos nacionaldemokratų partija, Lietuvos politinių kalinių partija, Lietuvos ūkio partija ir nepartinių judėjimas “Rinkimai 96″.

Teisingumo ministras siūlo įtvirtinti galimybę asmenims, kurie į teismą kreipiasi su analogiškais reikalavimais, savo teises ginti bendrai pateikiant grupės ieškinį.

Šiuo metu civilinis kodeksas numato, kad viešam interesui ginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys, tačiau kaip tai turi būti daroma teisiškai detaliau nereglamentuota. Be to, įstatymai nenumato galimybės grupės ieškinio teikti ginant privačius interesus.

Siekiant sudaryti sąlygas grupei asmenų savo teises ginti kartu ir taip žymiai greičiau bei paprasčiau atlikti visą teisminį procesą, Teisingumo ministerija parengė grupės ieškinio koncepciją. Pagal ją asmenys, reiškiantys tipiškus reikalavimus, t.y. vienarūšius teisės ir fakto požiūriu, galėtų reikalauti apginti ar užtikrinti jų teises ne kiekvienas atskirai, kaip yra šiuo metu, o visi kartu. Pavyzdžiui, šimtas poilsiautojų neišvyko į kelionę dėl kelionių organizatoriaus kaltės ir šis neketina kompensuoti patirtų nuostolių. Visi šie keliautojai, norintys kreiptis į teismą, galėtų tai padaryti bendrai – pateikdami ne šimtą atskirų ieškinių, o vieną grupės ieškinį. Taip jie sutaupytų ne tik laiko, bet ir teisinio atstovavimo išlaidų.

„Lietuvos teisinėje sistemoje šis institutas yra reikalingas ir laukiamas, kaip efektyvus teisinis būdas ginti tiek viešus, tiek privačius interesus. Be to, kad taupytų žmonių laiką ir pinigus, užtikrintų efektyvią žmogaus teisių gynybą, grupės ieškinys leistų gerokai sumažinti teismų darbo krūvius, racionaliau išnaudoti teisėjų darbo laiką bei užtikrinti spartesnį bylų sprendimą. Šis ginčų sprendimo būdas būtų naudingas ir atsakovams, kurie galėtų koncentruotis į vieną procesą, o ne į daug atskirų bylų“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Koncepcijoje numatoma, kad grupės ieškinį teikti galėtų prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos, asociacijos bei privačių asmenų grupės. Jų vardu teisme veiktų vienas grupės atstovas, kuris aktyviai dalyvautų procese, teiktų dokumentus, informuotų kitus grupės narius apie eigą, sprendimus ir kt.

Grupės ieškinyje norintys dalyvauti asmenys turėtų tiesiogiai pareikšti norą būti įtraukti į procesą. Tiesa, iki teismo sprendimo asmuo bet kuriuo metu iš proceso galėtų pasitraukti ir pateikti savo ieškinį atskirai. Tačiau po to, kai sprendimas būtų priimtas, visos pasekmės solidariai tektų visiems grupės ieškinio nariams. Išsprendus ginčą grupės ieškinį pateikusių asmenų naudai, teismas turėtų nurodyti, kokia dalimi yra patenkinami kiekvieno jų reikalavimai, o priėmus neigiamą sprendimą, analogiškai visi grupės nariai turėtų pasidalinti ir bylinėjimosi išlaidas. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu atvejų.

Šiuo metu grupės ieškinio koncepcija yra pateikta visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinta po pastabų, ji bus teikiama Vyriausybei svarstyti. Jei ši pritars, artimiausiu metu koncepcijos pagrindu bus parengti atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie įsigaliotų juos patvirtinus Vyriausybėje ir pritarus Seimui. Išsamiau su koncepcija galima susipažinti internete.

Narkotinių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigas efektyviausiai užkirstų naujos modernios kamerų tipo įkalinimo patalpos, teigia Teisingumo ministerijos atstovas.

“Jeigu modernizuosime įkalinimo įstaigas, pastatysime kamerinio tipo patalpas, problemą išspręsime (…). Ši problema yra tik lagerinio tipo įstaigose”, – trečiadienį per Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos diskusiją sakė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis.

Anot jo, areštinėse, kur suimtieji ar sulaikyti laikomi kamerose, narkotikų problemos esą praktiškai nėra.

M.Rakštelio duomenimis, iš 15 šalyje esančių laisvės atėmimo įstaigų 11 yra lagerių tipo. “Suskirstymas sektoriais po 100-200 žmonių, priklausomai nuo įstaigos dydžio. Jie gyvena ir bendrauja bendrabučio tipo patalpose”, – sakė jis.

Teisingumo ministerija yra parengusi įkalinimo įstaigų modernizavimo programą už 0,5 mlrd. litų.

“Mūsų planuojama vizija susijusi su kamerinio tipo įstaigomis, kur asmenys bus laikomi po vieną ar po du. Šis aspektas ypač svarbus siekiant ir socialinės reabilitacijos tikslų”, – tvirtino M.Rakštelis.

Kalėjimų departamento duomenimis, maždaug penktadalis visų įkalinimo įstaigose laikomų nuteistųjų vartoja narkotines medžiagas. Šiuo metu tokioje įskaitoje yra apie 1300 žmonių. Iš jų – 94 asmenys yra iki devyniolikos metų.

Per penkis šių metų mėnesius įkalinimo įstaigose paimti 652 gramai narkotinių medžiagų, kuriuos mėginta perduoti nuteistiesiems. Pernai iš viso pareigūnai perėmė 1777 gramus kvaišalų.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno teigimu, vartojančiųjų narkotikus įkalinimo įstaigose skaičius yra stabilus.

Anot jo, kvaišalai į pataisos namus dažniausiai patenka dviem keliais – arba atneša artimieji, ateidami aplankyti kalinius, arba įmetama į įkalinimo įstaigos teritoriją.

“Ir strėlės skraido, ir patrankos šaudo, ir permetimai”, – teigė pareigūnas.

Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas pasakojo, kad investuota lėšų ir aukštinant tvoras, ir įrengiant vaizdo kameras, tačiau kvaišalų tiekėjai tampa vis išradingesni.

“Pas mus šaudymas (narkotinių medžiagų – BNS) vyksta iš degalinės. Atvažiuoja į degalinę ir atliekamas šūvis iš degalinės”, – sakė jis.

Direktorius priminė, kad jų įkalinimo įstaigos teritorija užima 20 hektarų. Tuo metu naktį ten budėti lieka 13 žmonių. Jie privalo prižiūrėti teritoriją ir dar 1300 žmonių.

“Be to, dirba pinigai, nemaži pinigai. Tai pelningas verslas. Buvo ir lėktuvas pakeltas, kuris numetė pusę kilogramo narkotinių medžiagų. Aišku, nepataikė, bet tai buvo eksperimentas”, – tvirtino K.Jasmontas.

Anot jo, negalima visuose pataisos namuose užblokuoti ir mobiliojo ryšio, kad kaliniai su išorėje esančiais narkotikų tiekėjas negalėtų susitarti dėl siuntos. Kadangi Alytuje laisvės atėmimo įstaiga stovi mieste, trukdžiai veiktų ir gyventojų mobiliuosius telefonus. “Blokuosime atskirais padaliniais”, – sakė K.Jasmontas.

Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžė, kad tvorų aukštinimas padėties nepagerins. Pasak M.Rakštelio, užsienyje vienas efektyviausių kovos su narkotikais būdas – apmokytų šunų panaudojimas.

Dar vienas siūlymas – uždrausti ilgalaikius nuteistųjų pasimatymus su artimaisiais. Būtent po jų kaliniai esą parsineša nemažai kvaišalų.

Teisingumo ministras jau yra nurodęs trumpalaikius pasimatymus rengti be nuteistųjų ir iš laisvės atėjusiųjų kontakto.

Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną įkalinimo įstaigose buvo daugiau nei 8,6 tūkst. asmenų – 100 tūkst. gyventojų teko 260 įkalintų asmenų.

Anot ministerijos, taip siekiama užkirsti kelią asmenims gauti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių pajamų iš jų padarytų nusikaltimų bei mažinti motyvaciją daryti pelną teikiančias nusikalstamas veikas.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės iš nusikaltimą padariusio asmens konfiskuoti tą turtą ar pajamas, kurias jis gavo pasinaudodamas nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais.

“Pavyzdžiui, pavogęs didelę sumą pinigų asmuo už juos įsigijo vertybinių popierių, kuriuos vėliau pelningai pardavė. Tokiu būdu įgytos uždarbio dalies pagal įstatymus konfiskuoti negalima”, – sakoma ministerijos pranešime spaudai.

Teisingumo ministerijos teigimu, tai reiškia, kad net ir už nusikaltimo padarymą nuteistas asmuo, iš kurio konfiskuojama pavogtai lygi pinigų suma, gauna naudos.

Pagal projektą, siūloma nustatyti, kad iš nusikaltimą padariusių asmenų galėtų būti konfiskuota bet kokia ekonominė nauda, gauta iš neteisėtos veikos. Šiai galimybei įtvirtinti yra parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos.

Greta minėtų pokyčių, projekte taip pat siūloma įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Įtvirtinus šią priemonę, teismas, priimdamas sprendimą dėl bausmės už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus paskyrimo, galėtų peržiūrėti ir visą kaltinamojo turimą turtą bei įvertinti, ar jis yra proporcingas to asmens pajamoms.

Jei paaiškėtų, kad tokiam asmeniui priklausantis turtas taip pat galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu (nebūtinai iš tos pačios nusikalstamos veikos, už kurią asmuo yra teisiamas), jis taip pat būtų konfiskuotas. Pavyzdžiui, asmuo nuolat užsiima kontrabanda stambiu mastu, tačiau pareigūnams įkliūva tik vieną kartą. Priimdamas sprendimą dėl bausmės už šį konkretų nusikaltimą, teismas galėtų įvertinti visą teisiamo asmens turtą ir jei asmuo negalėtų pagrįsti, kad turtą įgijo legaliai, turtas būtų konfiskuotas.

Tai galėtų būti padaryta nepaisant to, kad nebūtų nustatyta konkreti nusikalstama veika, iš kurios kaltininkas galėjo gauti šią turtinę naudą. Šiuo metu tokios galimybės įstatymuose nėra numatyta, tad konfiskuoti galima tik tą turtą, kuris įgytas konkretaus nusikaltimo, už kurį asmuo teisiamas, metu.

Minimos Baudžiamojo kodekso pataisos šiuo metu yra pateiktos visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinus po pastabų, projektas bus teikiamas Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui. Išsamiau su projektu galima susipažinti internete.