Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad spėjamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų vietas Lietuvoje lankiusių Europos Tarybos (ET) komiteto narių ataskaitoje nieko skandalingo nėra.

Taip pat ministras tvirtino nematantis priežasčių, kodėl ataskaita negalėtų būti viešinama, tačiau dėl to sprendimą priims Vyriausybė. Dėl ataskaitos viešinimo, pagal procedūras, turėtų būti apsispręsta kitąmet.

“Aš pats tos ataskaitos, kuri yra nemažos apimties, savaime suprantama, neperskaičiau atidžiai, bet, mano žiniomis, nieko skandalingo arba ypač vertingo, kad kas susilauktų ypatingo vertinimo, ten nėra”, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R.Šimašius.

Ministro teigimu, gavusi ataskaitą Lietuva per tris mėnesius turi parengti atsakymus į joje keliamus klausimus, tuomet bus sprendžiama dėl jos paviešinimo.

“Kol kas nemačiau jokios priežasties, kodėl ta ataskaita negalėtų būti viešinama. Jei kuri nors institucija pasakys, kad yra tokių priežasčių, ir tos priežastys pasirodys Vyriausybei pakankamai rimtos, tai bus nevieša, bet aš kol kas tokių priežasčių nematau. Tiesiog reikės keletą mėnesių palaukti pagal visas procedūras”, – sakė ministras.

Lietuva trečiadienį gavo ET Komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) ataskaitą. Šio komiteto nariai Lietuvos parlamentinio tyrimo išvadose minimose galimose CŽV kalinimo įstaigose lankėsi šią vasarą.

Teisingumo ministro R.Šimašiaus patarėja Vaida Vincevičiūtė sakė, kad Vyriausybė dėl ataskaitos viešinimo turėtų apsispręsti vasario arba kovo mėnesiais. Tuomet Lietuva turi pateikti ir ataskaitą dėl rekomendacijų įgyvendinimo. V.Vincevičiūtė atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuva sutiko viešinti visas ankstesnes šio komiteto ataskaitas.

Birželį R.Šimašius patvirtino, kad komiteto nariai aplankė “vietas ir kalbėjo su susijusiais asmenimis ir tyrėjais, kiek tai yra susiję su tariamai CŽV buvusiomis kalinimo įstaigomis Lietuvoje”.

Birželį į Lietuvą atvykusio komiteto nariai taip pat vertino, kaip vykdomos po 2008-ųjų vizito pateiktos rekomendacijos dėl žmogaus teisių užtikrinimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir policijos areštinėse.

JAV žiniasklaidoje pernai pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Tačiau apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pranešimus apie kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.

Apie Remigijaus Šimašiaus veiklą Teisingumo ministerijoje ir už jos ribų žinome gana nemažai. Paskaitai laikraščius ir iš karto matyti, jog dabartiniam teisingumo ministrui esama darbovietė jau yra per ankšta.

Peržvelgus eilę pasisakymų, R. Šimašius atrodo universalus ekspertas, galintis vadovauti ne tik teisingumo, tačiau ir ūkio, ir socialinės apsaugos, ir darbo, ir netgi finansų ministerijoms vienu metu. Galimas daiktas – ir visai Vyriausybei, jei A. Kubilius toliau gūšis Seimo posėdžių salėje.

Tačiau prieš šią gražią perspektyvą grįžkime į Teisingumo ministeriją, kurioje liberalusis teisingumas puoselėjamas jau antrus metus iš eilės. Per šį laikotarpį R. Šimašiui netrūko įdomių patirčių, kurias gal būt pats metas įvertinti, artėjant kadencijos pusiaukelei.

Vienas pirmųjų ministro „žygdarbių“ buvo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyrių panaikinimas. Į bedarbių armiją išvijus dar 20 specialistų, žmonės neteko institucijos, kuri pakankamai dažnai juos ir teismus išgelbėdavo nuo ilgo ir brangaus bylinėjimosi naštos.

Kitaip tariant, liberalas R. Šimašius suvaržė neteisminį vartotojų ginčų nagrinėjimo būdą (mediaciją), kuri pasaulyje laikoma vienu iš liberalizmo ženklų. Į Seimo Žmogaus teisių komiteto, frakcijų prieštaravimus ministras tik numojo ranka.

Netrukus po vartotojų apsaugos tarnybos „saulėlydžio“ Europos Komisija pateikė pasiūlymus investuoti į ją keliolika milijonų eurų. Deja, šios paramos Lietuva nebegalėjo priimti.

Sekantis, paties ministro užsakomojoje spaudoje apdainuotas žingsnis – notarų įkainių reforma. Neginčijant jos reikalingumo, R. Šimašiaus neįgyvendinti pasiūlymai keleriopai ar dešimteriopai didinti notarų atlyginimus už įgaliojimų, testamentų, nuorašų, parašų patvirtinimą, verčia manyti, jog Teisingumo atstovas nesuvokia paprastų Lietuvos žmonių gyvenimo ir jų piniginių galimybių.

Ne mažiau ministro girtas buvo ir Teisėjų mokymo centro įstaigos „išbuožinimo“ planas, įstaigos turtą perduodant privačiam naudotojui, o teisėjų, pareigūnų mokymo funkcijas sumaišant su vestuvinių balių bizniu. Nevykusio (ir kol kas nepavykusio) ministro sumanymo nevaržė net valstybės saugumo aplinkybės, aukščiausios grandies valstybės pareigūnų mokymų turinį patikint privatiems organizatoriams.

Dar vienas ministro subrandintas ir trijų „kenkėjų“ nubaudimu vainikuotas planas – probaciją atliekančių pataisos reikalų teritorinių įstaigų panaikinimas sujungiant į vieną ir tarnautojų „nustatutinimas“. Nors liberalizmo išpažintojai visais laikais pasisakė prieš valdžios ir administravimo funkcijų koncentravimą, R. Šimašius ko gero šias idėjas laiko atgyvenusiomis. O gal tiesiog yra liberalas „ant popieriaus“.

R. Šimašiaus atkaklumas „tobulinti“ aptariamą probavimo sistemą yra žavėtinas. Nepavykus įtikinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių bei frakcijų, ministras jau spėjo sukurti propagandines su probacija susijusių įstatymų projektų įgyvendinimo darbo grupes. Ir vos prieš savaitę papeikimais nubausti kritiškiausius pataisos įstaigų vadovus.

Nenuostabu, jei tokiais metodais vadovautųsi seni nomenklatūrininkai. Tačiau šiuo atveju kalbame apie dar jauną liberalą, kuris A. Vinokuro žodžiais „…griebdamasis gąsdinimo, kaip argumento, laisvai minčiai, sąžiningai diskusijai nepalieka jokių galimybių….“

O gal būt iš R. Šimašiaus per daug tikimasi? Gal žmogus tiesiog ne toje valtyje? Prisiminkime dar „šviežią“ garsiausią ministro nuotykį, sekant, jo paties teigimu, girto Andriaus Ūso vėžėmis. Galima suprasti, jei pasiteisinimus sekti paskui krypuojantį keturratį būtų lemenęs beraštis mužikėlis, tačiau už vairo sėdėjo ir vėliau televizijoje kalbėjo LR teisingumo ministras.

Kaip teisininkas, R. Šimašius turėjo žinoti LR ATPK 270 str.. Pagal jį, visi piliečiai, esant pagrindui manyti jog transporto priemonę valdo neblaivus asmuo, turi imtis visų įmanomų priemonių tokį veiksmą nutraukti.

Nors įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tarkime, jog R. Šimašius buvo neimlus studentas. Tačiau šį kodekso straipsnį jis privalėjo žinoti ir kaip teisingumo ministras, kartu su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais tvirtinantis pagal LR ATPK 270 str. sulaikomų asmenų patikrinimo taisykles…

Retorinis klausimas. Kas būtų nutikę, jei R. Šimašius būtų laikęsis LR ATPK 270 str. reikalavimų. Atsakymas labai paprastas. Būtų išgelbėta gyvybė. Nesvarbu – A. Ūso, D. Kedžio, ar bet kurio kito žmogaus. Tačiau ministras įstatymo nesilaikė, o viešai jo netgi neprisiminė.

Eilė visuomenės veikėjų, politologų, apžvalgininkų atvirai klausė, ar toks R. Šimašiaus nuotykis sulauks politinio įvertinimo. Deja, nei Ministras Pirmininkas nei Respublikos Prezidentė prieš įstatymą suklupusio Vyriausybės nario atsakomybės klausimo nekėlė. Nebuvo net moralo.

Taigi, Lietuvoje ir toliau įstatymai galioja ne visiems ir ne vienodai. Asmens, einančio teisingumo, o gal greičiau neteisingumo ministro pareigas, istorija – puikus pavyzdys, kaip galima sausam išlipti iš balos, išvengiant bet kokios atsakomybes.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo politikams susilaikyti nuo raginimų teisėsaugos institucijas imtis vienokių ar kitokių veiksmų sprendžiant mažametės Drąsiaus Kedžio dukters globos klausimą.

“Iš tikrųjų mums, politikams, labai svarbu nusibrėžti ribas, ką mes galime sau leisti sakyti ir ko negalime leisti sakyti, visose pusėse, kad ir kokią nuomonę beturėtumėm. Lįsti į bylų detales ir sakyti, kad reikia spartinti ar lėtinti, pritarti ar nepritarti, teisingas ar neteisingas teismo sprendimas – apie tuos dalykus reikėtų šnekėti kuo įmanoma mažiau”, – Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Paklaustas, kodėl teisėsaugos institucijos vangiai reaguoja į situaciją Garliavoje, kur susirinkusi minia neleidžia įvykdyti teismo sprendimo grąžinti mergaitę motinai, R.Šimašius sakė nesutinkantis su tokiu teisėsaugos veiksmų vertinimu.”Aš negaliu atsakyti į klausimą, kodėl vangiai reaguojama, nes nesutinku su tuo, kad vangiai. Manau, kad nevangiai”,- sakė ministras.

Jis taip pat ragino politikus susilaikyti nuo pareiškimų, kuriais teisėsauga raginama imtis vienokių ar kitokių veiksmų.

R.Šimašius taip pat sakė esantis patenkintas ministrų kabineto laikysena, tačiau kritikavo Seimo narius: “Esu labai patenkintas visų kolegų Vyriausybėje laikysena šia tema, ko nepasakyčiau apie Seimo narių laikyseną dėl šitos temos”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl mažametės D.Kedžio dukros globos turi priimti “kuo skubiausiai”.

“Esu įsitikinusi, jog aukštesnės instancijos teismas, toliau nagrinėsiantis mergaitės globos klausimą, išnaudos visas įstatymų jam suteikiamas galimybes sprendimą priimti kuo skubiausiai, be menkiausio delsimo ir turint vienintelį tikslą – visišką vaiko teisių apsaugą”, – pareiškė D.Grybauskaitė Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentė taip pat sakė, kad “mažametei mergaitei, ypač kol vyksta teisminiai procesai, būtina garantuoti fizinį ir psichologinį saugumą, vengiant papildomo streso”.

Kėdainių rajono apylinkės teismas anksčiau nusprendė, kad mirusio ir dviem nužudymais įtariamo D.Kedžio dukra turi gyventi su motina, tačiau teismo nurodymas skubiai vykdyti šį sprendimą iki šiol neįgyvendintas.

Mergaitės globėja Neringa Venckienė yra apskundusi Kėdainių teismo nutartį.