"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė Teismų įstatymo pataisas, kurios, šalies vadovės manymu, paskatins greitesnes teisėjų perkėlimo ir atrankos procedūras, lems efektyvesnį teisėjų darbo krūvio paskirstymą bei paspartins teismo bylų nagrinėjimą.

Šios pataisos užtikrins galimybę prezidentei ir Teisėjų tarybai efektyviau spręsti teisėjų darbo vietos keitimo klausimus, perkeliant juos iš mažą darbo krūvį turinčio teismo į tą teismą, kurio darbo krūvis yra per didelis, pranešė Prezidentūra.

Pasak pranešimo, anksčiau valstybės vadovės iniciatyva pakeista teisėjų atrankos tvarka jau davė labai akivaizdžių rezultatų: keturis kartus sumažėjo laisvų teisėjų etatų skaičius ir dabar yra pats mažiausias per 10 metų, o tai skatina greitesnį bylų nagrinėjimą, nes kiekvienas naujas teisėjas sumažina jau dirbančių teisėjų darbo krūvį, leidžia teismams išnagrinėti daugiau bylų ir kokybiškiau vykdyti teisingumą.

Prezidentė D. Grybauskaitė ir toliau žada skirti ypatingą dėmesį efektyviai teismų darbo veiklai užtikrinti. Artimiausiu metu šalies vadovė teiks Seimui Konstitucinio Teismo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, kurios sudarys realias galimybes paspartinti labai svarbių bylų nagrinėjimą Konstituciniame Teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

BFL

Penktadienio popietę prie Prezidentūros piketavusi asmenų grupelė pasisakė prieš korupciją teismuose, teisėjų elgesį ir reikalavo Vilniaus apygardos teismo (VAT) pirmininko Artūro Šumsko atleidimo.

“Buvome susirinkę iš esmės dėl korupcijos teismuose ir pareigūnų priekaištingos reputacijos dalykų. Konkrečiai dėl teisėjo, kuris jau yra pašalintas Prezidentės dėka – Zenono Birštono. Ir dabar reikalaujame Prezidentės, pateikėme reikalavimą, kad būtų pašalintas iš pareigų VAT pirmininkas A. Šumskas”, – Eltai sakė Lietuvos Sąjūdžio Žmogaus teisių stebėtojų tarybos narė Stefanija Veversevičienė.

Su tokiais reikalavimais piketuotojai Prezidentūros atstovui įteikė raštą. Anot S. Veversevičienės, iš šalies vadovės atstovų buvo sulaukta pažadų įstatymu įteisinti kuo daugiau reikalavimų teisėjams, kad būtų įgyvendintas nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Tarp piketuotojų buvo ir terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė. Šiuo metu VAT nagrinėja E. Kusaitės bylą.

ELTA primena, kad VAT pirmininko A. Šumsko administracinę veiklą svarstys Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Ji turės nustatyti, ar A. Šumsko veiklos trūkumai gali būti laikomi drausmės nusižengimu ir ar jam keltina drausmės byla.

A. Šumsko kėdę klibina kovo pabaigoje teisme girtas šlaistęsis teisėjas Z. Birštonas, prieš ketverius metus jau gavęs drausminę nuobaudą už teisėjų etikos normų pažeidimą – buvimą neblaiviu viešoje vietoje.

"Veido" archyvas

1. Viešumas. Didesnis prokuratūros, advokatūros ir teismų darbo viešumas, skelbiant internete ne tik teismo nutartis, bet ir prokurorų kaltinamąsias išvadas bei advokatų kalbas ir kartu visuomenei pateikiant suprantamus rezonansinių bylų komentarus.
2. Opinija. Teisėjų, advokatų, prokurorų asmenybių aktyvus dalyvavimas viešojoje erdvėje, atsakant į visuomenei rūpimus klausimus, neužleidžiant visos viešosios erdvės nekvalifikuotiems ir lėkštiems žurnalistams ar kitiems viešosios nuomonės formuotojams.
3. Naujovė. Piliečių skundo dėl žmogaus teisių gynimo Konstituciniame Teisme įgyvendinimas.
4. Seimas. Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų pašalinimas iš Lietuvos teisės sistemos, įstatymų leidėjams nustojant kurti teisinį nihilizmą.
5. Darbo krūvis. Teismų darbo krūvio susiejimas su teisėjų korpuso dydžiu, sustabdant “konvejerinį” teismų darbą ir tolesnį teismų sistemos kompromitavimą nekokybišku teisingumo vykdymu.
6. Siekis. Pašalinimas iš teismų darbo tų visuomeninių konfliktų sprendimų, kuriems nėra būtina teisminė institucija.
7. Reforma. Modernios teisminės mediacijos instituto įtvirtinimas, keičiant dalį teismo verdiktų pačių piliečių pasiektomis taikos sutartimis.
8. Bylos. Grupinių ieškinių teisme instituto įtvirtinimas civilinėse bylose, suteikiant galimybę didelėms piliečių grupėms spręsti analogiškus ginčus (pensijų, atleidimo iš darbo etc.) kartu, taip leidžiant sumažinti bylų skaičių ir pasisamdyti brangesnius bei kvalifikuotesnius konsultantus ar advokatus.
9. Kartų kaita. Teisėjų korpuso atnaujinimas jaunais, kvalifikuotais ir gebančiais kurti pasitikėjimo teismais atmosferą teisininkais.
10. Arčiau žmonių. Teisininkų arogancijos keitimas pareiga daryti teisę suprantamą ir prieinamą visuomenei. Posovietinio teisinio nihilizmo keitimas pritarimu ir pagarba Vakarų demokratiškų visuomenių sukurtai teisinei tvarkai.

"Veido" archyvas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija šiandien pasirašė paramos susitarimus su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra dėl lėšų skyrimo Lietuvos teismų sistemai ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų schemai, įgyvendinamiems pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Šie projektai bus finansuojami Šveicarijos paramos, skirtos mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšomis ir bendrai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Pagal pasirašytą sutartį teismuose bus kuriama sistema, kuri leistų rengti nuotolinius teismo posėdžius, taip pat įrašyti ir saugoti šių posėdžių medžiagą elektronine forma. Šios technologinės naujovės paskirtis – paspartinti bylų nagrinėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą. Įdiegus minėtą sistemą, nereikės konvojaus paslaugų gabenant kaltinamuosius iš tardymo izoliatorių į teismus; bus sutaupytos tiek kaltinamųjų, tiek visuomenės apsaugai skiriamos lėšos. Be to, projektas leis neskiriant kito posėdžio apklausti netikėtai susirgusius proceso dalyvius. Tai padės teismų darbą padaryti efektyvesnį. Už projekto rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija.

Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimui ir įdiegimui teismuose skiriama apie 4,3 mln. Lt ( 1 mln. 720 tūkst. Šveicarijos frankų), iš valstybės biudžeto bus pridedama dar 760 tūkst. Lt (304 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemai Šveicarijos skiriama parama sudaro apie 13,5 mln. Lt (5 mln. 553 tūkst. Šveicarijos frankų), piliečių reikmėms Lietuva pridės dar apie  2 mln. 400 tūkst. Lt (980 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos tikslas - įsteigti NVO fondą siekiant skatinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų vystymosi ir dalyvavimo subjektą, prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo padedant toliau plėtoti NVO sektorių Lietuvoje. Projekto vykdytojo funkcijas atliks Centrinė projektų valdymo agentūra.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą Lietuvai skiriama beveik 174 mln. Lt (70,858 mln. Šveicarijos frankų) Šveicarijos investicijų. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.

Finansų ministerija apskundė teismo nutartį, kuria buvo konstatuota, kad europinė parama Žuvų aukcionui Klaipėdoje buvo panaudota laikantis Viešųjų pirkinių įstatymo nuostatų.

Vieną iš motyvų, kodėl pateikė apeliacinį skundą, Finansų ministerija nurodo, kad, jos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Finansų ministerijos aptiktus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Anot Finansų ministerijos, tuo metu, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priėmė sprendimą dėl pažeidimų, paramos sutartis galiojo ir visos paramos sutarties nuostatos, susijusios su pareiškėjo įsipareigojimais, yra taikytinos, tai yra gali būti nustatomi pažeidimai ir jau įgyvendinus projektą.

“Tokioje byloje suformuotas precedentas gali turėti įtakos nagrinėjant analogiškas bylas apie pažeidimus bet kokiame struktūrinės paramos lėšomis finansuojamame projekte. Todėl Finansų ministerijai svarbu, kad bylą išnagrinėtų aukščiausios instancijos teismas, nes šioje byloje suformuotas precedentas bus taikomas visai ES struktūrinės paramos administravimo sistemai”, – teigė Finansų ministerijos Valdymo ir kontrolės sistemos priežiūros skyriaus vedėja Agnė Bagočiutė.

Iš 2007 metais pastatyto Žuvų aukciono reikalauta grąžinti 5,6 mln. litų paramą, nes statant jį neva būta pažeidimų dėl papildomų darbų ir informacinių technologijų diegimo darbų pirkimo.

Šiomis savaitėmis Lietuvoje ypač dažnai minimas Europos Žmogaus Teisių Teismas. Tiek dėl jame nagrinėtų bylų prieš Lietuvą, tiek dėl pastarosios naujienos – šio teismo teisėjos Danutės Jočienės pareigų paaukštinimo. Apie šias aktualijas ir kalbamės su pačia D.Jočiene.

– Jūs ką tik buvote išrinkta į Europos Žmogaus Teisių Teismo Antrojo skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigas trejų metų kadencijai, kuri prasidės nuo 2011 m. vasario 1 d. Tai pirmas kartas Teismo istorijoje, kai į tokias pareigas išrenkama teisėja iš buvusio Sovietų Sąjungos valstybių bloko. Ką tai reiškia Jums pačiai ir kuo šios pareigos svarbios?

D.J.: Man pačiai tai reiškia, kad mano kompetenciją ir žinias pripažįsta kolegos teisėjai, nes skyriaus pirmininko pavaduotoją renka skyriaus teisėjai, kurių šiuo metu mūsų Antrajame skyriuje yra devyni. Kita vertus, man tai reiškia didesnį darbo krūvį ir naujas pareigas. Teismo taisyklių numatytais atvejais skyriaus pirmininko pavaduotojas pakeičia skyriaus pirmininką, padeda jam organizuoti Teismo skyriaus administracinį bei teisinį darbą.

– Visa Lietuva susidomėjusi laukė sprendimo byloje “Paksas prieš Lietuvą”. Kaip Jūs vertinate sprendimą Teismo praktikos požiūriu ir jo įtaką Lietuvos teisei?

D.J.: Visų pirma aš nedalyvavau šioje byloje, nes buvau nuo jos nusišalinusi pagal Teismo 28 taisyklę. Antra, šiuo atveju turėtų būti išskirti du, mano nuomone, svarbūs Teismo praktikos aspektai, liečiantys patį apkaltos procesą ir teisę dalyvauti prezidento rinkimuose, bei teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą renkant įstatymų leidžiamąją valdžią.

Teismo didžioji kolegija, kurią sudarė 17 teisėjų, sprendė byloje esminį klausimą, ar nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas pareiškėjui dalyvauti rinkimuose į Seimą atitinka Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnyje numatytą asmens teisę dalyvauti periodiškai vykstančiuose, slaptuose ir laisvuose rinkimuose, renkant įstatymų leidžiamąją valdžią. Šiuo atveju siūlyčiau prisiminti ir buvusios Europos Žmogaus Teisių Komisijos 1998 m. nutarimą dėl priimtinumo byloje “Baškauskaitė prieš Lietuvą”, kuriame Komisija pabrėžė, kad Pirmojo protokolo 3 straipsnis yra taikomas tik renkant “įstatymų leidybos institucijas”, bet nėra taikomas valstybės vadovo rinkimams. Komisija dar tada pabrėžė, jog nėra požymių, kad Lietuvos prezidento įgaliojimai galėtų būti aiškinami kaip “įstatymų leidybos institucijos”, todėl šis skundas buvo atmestas kaip dalyko prasme nesuderinamas su Konvencijos nuostatomis.

Taigi žinant Teismo praktiką buvo galima tikėtis panašios išvados ir Rolando Pakso byloje dėl ribojimų dalyvauti prezidento rinkimuose, ką Teismas ir padarė, pabrėždamas, kad nei pareiškėjo pašalinimas iš posto, nei įvestas draudimas dalyvauti prezidento rinkimuose nepatenka į Pirmojo protokolo 3 straipsnio taikymo sferą.

Dėl antro aspekto, tai yra dėl teisės dalyvauti rinkimuose renkant įstatymų leidžiamąją valdžią (šiuo atveju dalyvauti LR Seimo rinkimuose), Teismo didžioji kolegija pabrėžė, kad teisė į rinkimus sudaro efektyvios politinės demokratijos fundamentalų principą ir yra ypač svarbi Konvencijos sistemai. Ši teisė apima du aspektus – tai subjektyvi teisė balsuoti ir, antra, kelti savo kandidatūrą rinkimuose. Nors ši teisė labai svarbi, valstybės turi teisę riboti naudojimąsi ja; be to, valstybės turi plačią veiklos laisvę šioje srityje.

Teismas taip pat pabrėžė, kad valstybės vis dėlto turi mažiau galių, nustatydamos tam tikrus ribojimus, naudojantis teise balsuoti; tuo tarpu dėl teisės kelti savo kandidatūrą parlamento rinkimuose galimi didesni ribojimai, tačiau jais negalima panaikinti ar atimti pačios rinkimų teisės esmės ar paneigti jos efektyvumo. Tai reiškia, kad nustatyti naudojimosi rinkimų teise apribojimai turi būti teisėti, proporcingi valstybės siekiamam teisėtam tikslui ir negali trukdyti “laisvam žmonių valios išreiškimui renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

– Ar yra panašių bylų prieš kitas valstybes, kuriose Teismas būtų sprendęs klausimą dėl apribojimų proporcingumo naudojantis rinkimų teise?

D.J.: Reikėtų paminėti, mano galva, itin įdomią naują bylą pagal Konvencijos 12 protokolą, kurio Lietuvos Respublika iki šiol neratifikavo. Šis Protokolas, priimtas 2000 m., uždraudžia bet kokią diskriminaciją, naudojantis teise, numatyta vidaus įstatymuose. Mano nuomone, jei Lietuva būtų buvusi šio Protokolo dalyvė 2004 m., tai pareiškėjas R.Paksas būtų turėjęs ir turėtų galimybę kelti klausimą ir dėl jo diskriminacijos, dalyvaujant prezidento rinkimuose, kuri numatyta jau vidaus teisėje.

– Lietuvoje vis pasigirsta politikų kalbų apie būtinybę riboti seksualinių mažumų atstovų teises, neleisti jiems iškraipyti valstybėje galiojančių moralinių normų ir tradicijų, mūsų Seime bus svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos dėl baudų už homoseksualinių santykių propagavimą. Kokia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šioje srityje?

D.J.: Visų pirma reikia pabrėžti, kad Konvencijos 14 straipsnis uždraudžia bet kokią diskriminaciją, naudojantis Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintomis teisėmis įvairiais pagrindais, įskaitant ir seksualinę orientaciją. Tai reiškia, kad homoseksualūs asmenys, kaip ir kiti asmenys, turi visas Konvencijoje numatytas teises ir pagrindines laisves.

Antra, reikia prisiminti L. bylą prieš Lietuvą (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas), kurioje Teismas nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą transseksualo atžvilgiu privataus gyvenimo kontekste, nes LR civilinis kodeksas, nors ir suteikė pilnamečiams asmenims teisę pakeisti lytį, jei tai mediciniškai įmanoma, tačiau specialus įstatymas dėl lyties pakeitimo operacijos sąlygų ir tvarkos, numatytas taip pat CK, taip ir nebuvo priimtas.

Beje, Lietuva vis dar neįvykdė minėto Strasbūro Teismo sprendimo, specialaus įstatymo iki šiol nėra, o Lietuvos administraciniams teismams jau pateikiami prašymai kompensuoti žalą, kurią transseksualai patyrė atlikdami lyties keitimo operacijas užsienyje. Šiuose prašymuose tiesiogiai remiamasi Strasbūro Teismo sprendimu byloje “L. prieš Lietuvą”. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjui jau buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas aptartu atveju.

Dėl kitų bylų, kurios tiesiogiai susijusios su Lietuvoje diskutuojamu siūlymu bausti už homoseksualių santykių propagavimą, dar galima paminėti gana seną bylą “Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę” dėl pilnamečių vyriškos lyties asmenų homoseksualių santykių kriminalizavimo bei “Norris prieš Airiją” bylą. Šios ir kitos panašios bylos perša išvadą, kad pilnamečiai asmenys neturėtų būti baudžiami už homoseksualius santykius, kuriuos jie palaiko laisva valia, nes tai yra jų asmenybės laisvas apsisprendimas ir jų privataus gyvenimo aspektas.

– Lietuvoje garsiai nuskambėjo ir buvo plačiai diskutuojamas administracinių teismų leidimas vis dėlto leisti rengti gėjų eitynes Vilniuje. Kokia yra Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu?

D.J.: “Bączkowski ir kiti prieš Lenkiją” byloje Teismas nustatė Konvencijos 11 straipsnio pažeidimą dėl demonstracijos, kurioje turėjo būti pasisakoma prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, religijos, nacionalinės ir etninės priklausomybės pagrindais, draudimo. Šia byla rėmėsi ir Lietuvos VAT praktikai, spręsdami klausimą dėl gėjų eitynių Vilniuje leidimo, tad leidimas buvo duotas.

Konvencijos požiūriu toks LVAT sprendimas yra sveikintinas, tuo labiau kad panašioje byloje “Alekseyev prieš Rusiją” Teismas taip pat nustatė pažeidimų, kai Maskvos valdžios atstovai nuolat neleido vykti gėjų eitynėms, nes, jų nuomone, tokios demonstracijos būtų propagavusios homoseksualumą. Teismas nustatė diskriminaciją dėl pareiškėjų seksualinės orientacijos, naudojantis asociacijų laisve.

– 2011 m. sausio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė penkis sprendimus bylose prieš Lietuvą, kuriais buvo nustatyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką) pažeidimų (“Zabulėnas prieš Lietuvą”, “Stasevičius prieš Lietuvą”, “Kravtas prieš Lietuvą”, “Maneikis prieš Lietuvą” ir “UAB “Rikoma” prieš Lietuvą”). Dar viena byla – “Giedrikas prieš Lietuvą” atmesta dėl aukos statuso nebuvimo Konvencijos 34 straipsnio požiūriu. Kaip šių bylų baigtį vertinate Jūs?

D.J.: Minėtos penkios bylos dėl procesų ilgumo Lietuvos teisėje – tai mūsų klasikinės, pasikartojančios bylos, kurios laikomos paprastomis bylomis Teismo praktikos prasme. Jos kelia vis tą patį seną klausimą, kaip vidaus teisėje reikėtų spręsti tiek baudžiamųjų, tiek civilinių procesų paspartinimo klausimą. LR Vyriausybės argumentas, kad CK 6.272 nuostata, numatanti galimybę reikalauti žalos atlyginimo, padaryto neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, tapo efektyvia priemone Konvencijos 13 ir 35 straipsnio 2 dalies prasme, kurią asmenys turėtų išnaudoti, prieš kreipdamiesi į Strasbūrą dėl procesų ilgumo, vis yra atmetamas.

Tačiau itin svarbus, mano nuomone, yra Teismo nutarimas minėtoje Giedriko byloje prieš Lietuvą, kurioje Strasbūro Teismas pabrėžė, kad asmuo, gavęs žalos atlyginimą už jo bylos proceso ilgumą Lietuvos teismuose, nebegali būti laikomas auka pagal Konvencijos 34 straipsnį. Todėl jo byla Strasbūre buvo atmesta. Tai yra itin svarbus Lietuvos teismų žingsnis Konvencijos prasme, kuris aiškiai rodo, kad jei Lietuvos teismai nuosekliai priteis žalą už proceso ilgumą jau vidaus teisėje, tokia nauja ir pozityvi Lietuvos teismų praktika galėtų lemti Strasbūro teismo jurisprudencijos pakeitimą efektyvių vidaus gynybos priemonių požiūriu, nustatant, kad tam tikra vidaus teisėje numatyta priemonė pasiekė reikalaujamą efektyvumo lygį ir tapo efektyvi Konvencijos 13 straipsnio prasme.

To ir linkėčiau Lietuvos teismams, o tai leistų spręsti procesų ilgumo problemas jau vidaus teisėje, nesikreipiant į Strasbūrą. Beje, džiugu tai, kad Strasbūre kol kas nėra bylų dėl procedūrų Lietuvos administraciniuose teismuose ilgumo.

Ekonominio sunkmečio pasekmė – gerokai išaugęs ekonominių skundų ir bylų skaičius – visiškai paskandino jas nagrinėjančius Lietuvos apygardų teismus ir Apeliacinį teismą.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, bankroto bylų Vilniaus apygardos teisme per 2009 m. padidėjo 171 proc., Panevėžio apygardos teismui jų teko 90 proc. daugiau, Kauno apygardos teismui – 70 proc. daugiau. 2010 m. bylų dar padaugėjo.

Atitinkamai daugėjo ir Lietuvos apeliaciniame teisme gautų skundų bei gerokai pailgėjo bylų nagrinėjimo trukmė. Pavyzdžiui, 2009 m. Apeliacinis teismas baigė turėdamas 888 neišnagrinėtas civilines bylas ir jas perkėlė į kitus metus, o 2010 m. buvo perkalta jau 1730 bylų.

Apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas atkreipia dėmesį, kad apylinkių teismų darbo krūvis taip smarkiai nedidėja – juose 2009 m. išnagrinėta 25,52 porc. daugiau bylų nei per 2008 m. (apygardų teismuose – 81 proc.). Todėl Apeliacinis teismas siūlo keisti Civilinio proceso kodeksą (CPK) ir šeimos bei darbo ginčus nagrinėti ne apygardos, bet apylinkės teismuose, o viešųjų pirkimų ginčus nagrinėti administraciniuose teismuose.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas mano, kad krūvio perkėlimas iš vienų teismų į kitus problemos neišspręs – apylinkių teismai ir taip jau skundžiasi nespėjantys nagrinėti bylų. “Tai laikina, su ekonomine situacija susijusi problema. Išeities turime ieškoti drauge su visais teismais”, – teigia jis.

Pokyčių siekiantys teismų vadovai turi nesnausti – įvairias CPK pataisas ketinama svarstyti, kai kovą prasidės Seimo pavasario sesija.

Rusijos opozicinių partijų lyderiai pareiškė, jog tai, kuo juos tiesioginėje televizijos laidoje apkaltino ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, galima adresuoti jam pačiam, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Ketvirtadienį tiesioginėje televizijos laidoje V.Putinui buvo užduotas klausimas: Ko iš tikrųjų nori Nemcovas, Ryžkovas, Milovas ir taip toliau?”. Atsakydamas premjeras kategoriškai pareiškė, kad nesisteminė opozicija nori vieno – pinigų ir valdžios.

“Anksčiau jie pašėliojo, dešimtajame dešimtmetyje, pasiglemžė drauge su Berezovskiu ir su tais, kurie dabar yra laisvės atėmimo vietose, kuriuos mes šiandien čia prisiminėme, nemažai milijardų. Jie nuo lovio buvo nutemti, jie išsileido – norisi sugrįžti ir papildyti savo kišenes”, – sakė V.Putinas.

Jo teigimu, jeigu bus leista jiems ateiti į valdžią, jie “visą Rusiją išparduos”.

Neseniai sukurtos Liaudies laisvės partijos lyderiai – Borisas Nemcovas, Vladimiras Ryžkovas ir Vladimiras Milovas – atsakydami į tai pareiškė esantys pasiryžę paduoti premjerą į teismą.

“Tie iš mūsų, kurie buvo asmeniškai paminėti šiuose teiginiuose, ketina kreiptis į teismą dėl mūsų šmeižimo”, – sakoma visų partijos pirmininkų, tarp jų Michailo Kasjanovo, pareiškime.

Interviu agentūrai “Interfax” V.Ryžkovas pavadino V.Putino kaltinimus išlaužtais iš piršto ir mėginimu “suversti kaltę nekaltam”.

“Juk Putinas kaltina mus tomis ydomis, su kuriomis asocijuojasi jo paties valdymas”, – pažymėjo politikas.

V.Putino valdymo metais, mano opozicionierius, “korupcijos lygis šalyje išaugo 10 kartų, valdininkų skaičius – du kartus, o dolerinių milijardierių skaičius – 10 kartų”.

“Norėtųsi sužinoti, ką konkrečiai drauge su Borisu Berezovskiu aš pasiglemžiau”, – pridūrė V.Ryžkovas.

Savo ruožtu B.Nemcovas pavadino premjero žodžius apie nesisteminę opoziciją “nesąmone”. “Jeigu nors kas iš to, ką jis pasakė, būtų tiesa, mes seniai būtume sėdėję kalėjime”, – pažymėjo B.Nemcovas.

Liaudies laisvės partija buvo įsteigta steigiamajame suvažiavime gruodžio 13 dieną.

Jos pirmininkais tapo M.Kasjanovas, V.Milovas, B.Nemcovas ir V.Ryžkovas, kurie anksčiau susivienijo į demokratinių jėgų koaliciją “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos”.

Liaudies laisvės partija (iki revoliucijos taip buvo vadinama didžiausia liberali Rusijos partija, žinoma kaip kadetų) iš karto pareiškė, kad ketina kovoti už teisę dalyvauti parlamento ir prezidento rinkimuose.

Iki balandžio opozicija ketina paduoti į Teisingumo ministeriją dokumentus partijai užregistruoti. M.Kasjanovo vertinimu, jeigu parlamento rinkimai bus sąžiningi, liberalai gali tikėtis 20-25 proc. rinkėjų balsų, ir jeigu tai įvyks, “per pusę metų šalis bus kitokia”.

Nuo kitų metų sausio administracinių teisės pažeidimų bylos jau bus nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, – Seimas praėjusią savaitę pagaliau žengė žingsnį, veikiausiai bent kiek sumažinsiantį bylų skaičių administraciniuose teismuose. Dalies bylų teismuose nagrinėti iš viso nebereikės, jei nubaustasis sutiks mokėti baudą. Iki šiol buvo nesvarbu – ar savanoriškai baudą sumokėjai, ar ne – byla keliaudavo į administracinį teismą.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė informavo, kad taryba svarstys galimybę padėti bendrosios kompetencijos teismams dėl juose padaugėsiančių bylų: “Teisėjų perkėlinėti iš vieno teismo į kitą nelabai galime, tad kalbėsime apie teisėjų padėjėjų perkėlimą iš vienų teismų į kitus”, – sakė ji.

Vis dėlto apylinkių teismų teisėjai nepatenkinti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis sako jau gavęs iš Apylinkių teismų asociacijos raštą, kuriame kritikuojamas  sprendimas vienų teismų darbo krūvį sumažinti kitų teismų sąskaita – juk apylinkių teismai ir taip apkrauti labiau nei apygardų administraciniai teismai.

L.Garnelienės duomenimis, bylų, ypač civilinių, teismuose ir toliau daugėja: kai kurie teismai jau pirmąjį pusmetį bylų gavo tiek, kiek per visus praėjusius metus. Vis dar laukiama, kada bus priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, numatysiantys galimybę teismams atsisakyti nebūdingų funkcijų – hipotekos funkcijas perduoti registrų centrui ir pan.

Kol kas dar tik svarstomas ir galimas kai kurių teismų sujungimas. L.Garnelienė mano, kad taip bent jau galėtų proporcingiau būti paskirstytas teismuose nagrinėjamų bylų krūvis, mažesnės administravimo išlaidos.

Tačiau V.Žiemelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. “Sujungti – tik žodžių žaismas. Tai nieko neišspręs. Užuot apie tai kalbėję, turėtume galvoti apie centralizuotą teismų buhalteriją ir pan. Tas galimas sujungimas – tik vaidinimas, kad kažkas daroma”, – įsitikinęs politikas.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas yra priėmęs 50 sprendimų prieš Lietuvą, kuriuose nustatytas bent vienas prieš 60 metų priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas.

Dažniausiai Lietuva Koncenciją pažeidžia dėl per ilgos teismo proceso trukmės.

1950-ųjų lapkričio 4-ąją Romoje priimta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Lietuvoje įsigaliojo 1995 metais.

“Nuo Konvencijos įsigaliojimo iki šiandienos Teismas iš viso yra priėmęs 57 sprendimus prieš Lietuvą dėl bylos esmės; 50-yje sprendimų buvo nustatytas bent vienas Konvencijos pažeidimas”, – sakoma Konvencijos šešiasdešimtmečio proga paskelbtame Teisingumo ministerijos pranešime.

Strasbūro teisme daugiau nei pustrečio tūkstančio pareiškimų buvo paskelbti nepriimtinais.

Šiuo metu Teisme nagrinėjimo laukia 362 pareiškimai prieš Lietuvą.

Teismas bylose prieš Lietuvą yra nagrinėjęs skundus pagal beveik visus Konvencijos straipsnius. Daugiausia buvo nustatyta Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, tarp jų – net 17 pažeidimų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Buvęs “Jukos” vadovas Michailas Chodorkovskis britų žurnalui “The Observer” pareiškė viltį, kad premjeras “Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Britanijos liaudis, atkurdami visaverčius bendradarbiavimo su Rusija santykius, tvirtai užims pozicijas demokratijos pusėje”.

Pastaruoju laiku “susidarė prielaidos, kad Rusija ir Britanija vėl taptų labai svarbiomis partnerėmis Europoje, o Davidas Cameronas perverstų mažo šaltojo karo puslapį santykiuose tarp abiejų šalių”, – rašo M.Chodorkovskis straipsnyje, kurio tekstas rusų kalba paskelbtas sekmadienį jo advokatų tinklalapyje.

“Taigi šiandien Britanija ir Rusija vėl stovi prie galimos strateginės partnerystės slenksčio. Klausimas tik tas, kokios gali ir turi būti tokios partnerystės sąlygos?”, – rašo jis.

Drauge jis pabrėžia, jog “Britanijai nereikia pamiršti, kad Rusija tebėra autoritarinė valstybė, kurioje itin aukštas korupcijos lygis”, ir pažymi, kad “šios korupcijos eksportas į Europą jau matomas ir kelia nemažą pavojų pačiai Didžiajai Britanijai”.

“Baimę ir neapibrėžtumą Britanijos bendrovės, kaip ir kitų šalių bendrovės, veikiančios Rusijoje, jaučia dėl to, kad įstatymo viršenybės negerbia pati Rusijos valstybė”, – rašo M.Chodorkovskis.

Jis paaiškina, jog “skirtingai nuo Bulgarijos, Rusijoje nėra lygybės prieš įstatymą principo ir nepriklausomos teismų sistemos”, ir pareiškia, kad “ryškiausias to pavyzdys yra sufabrikuota “Jukos byla”, privedusi prie sunkių finansinių ir žmogiškųjų padarinių ir Rusijos piliečiams, ir investuotojams iš Britanijos ir kitų šalių”.

“Mano paties likimas tai vaizdingiausiai paliudija”, – rašo M.Chodorkovskis.

Jis mano, kad (Britanijos) koalicinė vyriausybė gali kelti savo principines sąlygas ir siekti, kad būtų įgyvendintos realybėje Rusijos lyderių deklaruojamos demokratinės vertybės, žmogaus teisės, teismų nepriklausomybė ir kova su korupcija”.

Drauge buvęs “Jukos” vadovas pareiškia nuomonę, kad “Rusijos modernizavimo ir santykių su Vakarais “perkrovos” uždavinius bus labai nelengva spręsti be veiklios Britanijos paramos ir dalyvavimo”.

“Kaip Rusijos politinis kalinys, aš norėčiau, kad Britanijai būtų suprantamas likimas 150 milijonų žmonių tautos, galingos ir talentingos, kuri ieško savo kelio iš totalitarizmo tamsos į laisvės šviesą”, – sako jis.

Į teismų administravimo kontrolės mechanizmą ketinama įtraukti ir visuomenės atstovus, antradienį sakė prezidentės patarėja.

Atitinkamas Teismų įstatymo pataisas Dalia Grybauskaitė turėtų pateikti artimiausiu metu, teigė patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Anot jos, šiame projekte minimos tokios kontrolės sritys, kaip asmens skundų tyrimas dėl Teisėjų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, nešališko bylų skirstymo, nepateisinamai ilgo bylų nagrinėjimo.

“Įstatymo pataisomis bus siūloma nustatyti galimybę teismų administracinėje veikloje dalyvauti subjektams, kurie nėra teismų sistemos pareigūnai. Tai reiškia, kad teismų pirmininkai ir Teisėjų taryba turės teisę sudaryti teismų ir teisėjų administracinės veiklos tyrimo komisijas, kuriose galėtų dalyvauti kitų institucijų, įstaigų, organizacijų specialistai, mokslininkai arba kiti asmenys, t.y. visuomenės atstovai, kurie būtų nepriklausomi ir niekaip tyrimo išvadomis nesuinteresuoti asmenys”, – sakė S.Cirtautienė.

Anot jos, šiuo metu teismų pirmininkų atliekamas teisėjų administracinės veiklos tyrimas kartais kelia tam tikrų abejonių tiek visuomenei, tiek patiems teisėjams.

“Vienais atvejais teigiama, kad teismų vadovai į žmonių skundus tiria tik formaliai, kitais atvejais – kad teismų vadovai priima principingas išvadas norėdami susidoroti su neįtinkančiais teisėjais”, – kalbėjo prezidentės patarėja.

S.Cirtautienės teigimu, siūlomos pataisos turėtų sudaryti sąlygas ir užtikrinti kuo išsamesnį teismų ir teisėjų veiklos tyrimą bei pašalinti bet kokias abejones galimų tyrimo neobjektyvumu. Tai esą turėtų pakelti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymo sistema.