Scanpix

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų kompanija “Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo SA (PGNiG) pradėjo derybas su “Gazprom”, rašo “RBK daily”. Dabar kompanija siekia ne gauti vienkartinę dujų kainos nuolaidą, o iš esmės pakeisti dujų kainos skaičiavimo formulę, kad ji nepriklausytų nuo naftos kainų svyravimų.

Taigi PGNiG dabar reikalaus, kad būtų grąžinta pagrindinė formulė, galiojusi iki 2006 m. lapkričio.

Po 2006 metų formulė buvo pakeista, nes Lenkijai reikėjo papildomo dujų tiekimo. Galiausiai kaina už dujas šoktelėjo 11 proc. Lenkijos analitikų skaičiavimais, jeigu būtų sugrįžta prie senosios formulės, PGNiG išlaidos dujų pirkimams sumažėtų 10 proc. ir kompanija galėtų sutaupyti apie 300 mln. JAV dolerių.

Jeigu derybos bus nesėkmingos, Varšuva neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą. “Gazprom”, kaip ir “PGNiG”, komentuoti situaciją atsisakė.

2010 metais Lenkija importavo iš Rusijos 9,9 mlrd. kubinių metrų dujų, dar apie 900 mln. kubinių metrų ji pirko Europoje. Kasmet šalyje suvartojama apie 13,7 mlrd. kubinių metrų dujų, 30 proc. šio kiekio šalis išgauna pati.

JAV būsto finansavimo federalinė agentūra (FHFA) penktadienį pateikė ieškinius 17 stambių bankų, apkaltinusi juos pažeidus įstatymus dėl vertybinių popierių bei padarius žalos už 196 mlrd. dolerių, praneša agentūra „Associated Press“.

FHFA, reguliuojanti stambiausių JAV hipotekos kompanijų veiklą, „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, tvirtina, kad bankai teikė neteisingą informaciją apie hipotekos popierius. Galiausiai per hipotekos krizę popieriai smarkiai atpigo, ir „Fannie Mae“ bei „Freddie Mac“ atsidūrė ties bankroto riba. Vien šioms kompanijoms gelbėti JAV valdžia išleido per 140 mlrd. dolerių.

Tarp bankų, iš kurių JAV ketina reikalauti kompensacijų, minimi „Ally Financial“, „Bank of America“, „Barclays Bank“, „Citigroup“, „Countrywide Financial“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „First Horizon“, „General Electric“, „Goldman Sachs“, HSBC, „JPMorgan Chase“, „Merrill Lynch“ su padaliniu „First Franklin Financial“, „Morgan Stanley“, „Nomura“, „The Royal Bank of Scotland“ ir „Societe Generale“.

Ieškinyje neminima kompensacijos, kurios tikisi JAV valdžia, suma. Valdžia reikalauja pripažinti hipotekos popierių pirkimo sandorius negaliojančiais ir priversti bankus sumokėti už patirtus nuostolius ir teismo išlaidas.

Scanpix

Karo nusikaltimais įtariamas buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius) pirmadienį atsisakė pripažinti arba paneigti savo kaltę per Jungtinių Tautų (JT) teismo posėdį Hagoje, o teisėjas liepė jį išvesdinti iš teismo salės.

“Teismas jus perspėja, kad būsite pašalintas iš teismo salės. Apsauga, prašau, išlydėkite poną Mladičių iš teismo salės”, – pareiškė teisėjas Alphonsas Orie (Alfonsas Ori), vėliau paskelbė pertrauką šiame procese.

Scanpix

Karo nusikaltimais kaltinamas buvęs Bosnijos serbų armijos vadas Ratko Mladičius prieš Hagos tribunolą pirmą kartą stos penktadienį. Nyderlandų teisėjas Alfonsas Ori (Alphons Orie) trečiadienį pasirašė atitinkamą dokumentą.

Tribunolo vyriausiasis prokuroras Seržas Bramercas (Serge Brammertz) interviu Belgrado laikraščiui “Novosti” sakė, kad R. Mladičiui bus perkaityti kaltinimai, o tada jis prisipažins esąs kaltas arba ne.

Anot prokuroro, neketinama apjungti R. Mladičiaus ir buvusio Bosnijos serbų lyderio Radovano Karadžičiaus bylų, nors daugelis jiems keliamų kaltinimų yra identiški.

Procesas prieš R. Karadžičių vyksta jau pusantrų metų. R. Mladičiaus proceso pradžia priklausys nuo to, kiek laiko jis pageidaus gynybai pasirengti.

R. Mladičiui teks atsakyti dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui per Bosnijos karą 1992-1995 metais, be kita ko – dėl Srebrenicos žudynių.

Praėjusią savaitę Serbijoje suimtas R. Mladičius antradienio vakarą buvo perduotas Hagos tribunolui.

BFL

Buvę Lietuvos partizanai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai teigia esantys nuvilti, pažeminti ir įskaudinti, jų vertinimu, atmestinu Lietuvos teismų požiūriu į sovietinių represijų vykdytojų ir jų pagalbininkų agentų padarytus nusikaltimus.

Pasipriešinimo dalyviai ir nukentėjusieji teigia, kad juos ypač papiktino gegužę priimti trijų teismų sprendimai: Vilniaus apygardos teismo sprendimas neskirti realios laisvės bausmės Vytautui Petroniui, Lietuvos apeliacinio teismo nutarimas kreiptis į teismo medicinos ekspertus Utenoje dėl KGB agento Pranciškaus Algirdo Povilaičio sveikatos būklės ir Panevėžio apygardos teismo nutartis kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Marijono Misiukonio ir jo bendrininkų baudžiamosios bylos.

“Eilinį kartą norima Lietuvos partizaną ir karį savanorį paskelbti kriminaliniu nusikaltėliu, kaip tai darydavo ir sovietiniai teismai, o partizanų žudikus ta dingstimi išteisinti”, – teigiama savaitgalį priimtame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pareiškime.

Anot jo, “tokia sovietinių represijų vykdytojų ir jų pagalbininkų agentų – šnipų nebaudžiamumo praktika Lietuvos teisėsaugos institucijose egzistuoja, deja, nuo pat nepriklausomybės atstatymo”.

LPKTS valdybos pirmininko Antano Lukšos pasirašytame pareiškime teigiama, kad visiškai kitaip genocido nusikaltimus vertina Europos Sąjungos šalių teismai.

Pavyzdžiu jis nurodė šių metų gegužės 12 dienos Vokietijos teismo paskelbtą nuosprendį, kad nacių koncentracijos stovyklos sargybinis 91 metų Ivanas Demjaniukas, nepaisant jo amžiaus ir visiškos negalios, turi kalėti penkerius metus.

“Palyginti jaunesnį ir sveikesnį V. Petronį Lietuvos teismas “nuteisė” dvejus metus miegoti savo namuose?! Kitas teismas labai “susirūpino”, ar partizanų išdavikui nebūsią per daug “nepatogu” keletą metų pagyventi kalėjime. Ar tai ne pasityčiojimas iš teisingumo ir šių KGB smogiko ir agento išdaviko aukų artimųjų jausmų?” – klausiama pareiškime.

Jame prašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar kartą svarstyti ir apibendrinti nederamą teismų praktiką vilkinant ir šališkai sprendžiant genocido bylas.

BFL

Teisėjų taryba Vilniuje penktadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui nuo kitų metų liepos 1 dienos administraciniuose teismuose, o nuo 2013 metų sausio 1 dienos ir bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant civilines bylas visiškai atsisakyti įprastinių rašytinių protokolų ir teismo posėdžių eigą fiksuoti tik garso įrašais.

Nacionalinė teismų administracija primena, kad Seimo Teises ir teisėtvarkos komitete vyksta Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų ir papildymų klausymai.

Seimui pritarus Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, iki 2012 metų liepos 1 dienos administracinių teismų teisėjams būtų suteikta diskrecija kiekvienoje konkrečioje byloje nuspręsti, ar teismo posėdžių eiga turėtų būti fiksuojama atliekant garso įrašą, ar surašant protokolą.

Minėti įstatymų projektai artimiausiu metu bus svarstomi Seimo plenariniame posėdyje.

BFL

Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje teisiamos klaipėdietės Eglės Kusaitės skundus dėl telefoninių pokalbių klausymosi ir kratos jos gyvenamojoje vietoje.

Galutinėmis ir neskundžiamomis teismo nutartimis konstatuota, kad tyrimas E. Kusaitės galimų bendrininkų atžvilgiu nėra baigtas, tiriami sunkūs nusikaltimai, todėl elektroniniais ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolė yra pateisinama. E. Kusaitės argumentą, kad jos byla jau baigta ir policijos pareigūnai jos telefoninių pokalbių neturėtų daugiau klausytis, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Klaipėdietės advokatas teismui buvo apskundęs Vilniaus miesto 1-sios apylinkės teismo nutartį, kuria pakeista rezoliucinė dalis dėl išduotos sankcijos klausytis telefoninių pokalbių. Valstybės saugumo departamentui netekus ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, telefoninių pokalbių klausymosi funkciją perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. E. Kusaitė apskundė būtent tą nutartį, kuria pakeista telefoninių pokalbių kontrolę atliekanti institucija, o ne pačias teismo sankcijas klausytis jos pokalbių.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pareigūnams buvo leidęs klausytis įtariamosios pokalbių nuo 2010 rudens iki gruodžio, paskui pratęstas iki šių metų kovo.

Vilniaus apygardos teismas taip pat atmetė E. Kusaitės skundą dėl kratos jos gyvenamame bute Vilniuje, per kurią buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonai bei SIM kortelės. Teismo manymu, įstatymai pažeisti nebuvo, krata buvo sankcionuota, joje dalyvavo pati E.Kusaitė. Šios kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio galimai buvo nusiųsta grasinanti SMS žinutė anksčiau jos bylą tyrusiam Generalinės prokuratūros prokuroru Justui Lauciui. Dėl šios žinutės atliekamas ikiteisminis tyrimas.

22 metų E. Kusaitė kaltinama, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Ji buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki pernai metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje. Vilniaus apygardos teismas neseniai ją vėl buvo suėmęs, tačiau Apeliacinis teismas nutartį dėl suėmimo panaikino ir klaipėdietę paleido į laisvę.

Mergina savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti VSD. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Maskvoje suimti laikomi čečėnai Magmadovai, kurie įvardijami kaip lietuvės bendrininkai.

BFL

Rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą, paaiškėjo ketvirtadienį per teismo posėdį.

Prokuroras Mindaugas Dūdas teisme paskelbė, kad šie duomenys buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių kontrolės metu. Jis Lietuvos apeliacinio teismo prašė palikti galioti balandžio 21 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą vėl skirti suėmimą 22 metų merginai.

Pati E. Kusaitė teismui aiškino, kad į Maskvą būtų vykusi tik duoti parodymų čečėnų Aišos ir Apti Magmadovų byloje ir tik gavusi prokurorų leidimą.

Merginos artimųjų tvirtinimu, E. Kusaitė kalbėjo apie kelionę į Maskvą, tačiau ji buvo atkalbėta nuo tokio žingsnio, nes esą Maskvoje ji būtų suimta ir tardoma.

“Sieksiu duoti teisingus parodymus Lietuvos teismuose, sieksiu, kad Magmadovai būtų paleisti, nes šios bylos sufabrikuotos”, – kalbėjo posėdyje E. Kusaitė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį viešame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl jai skirto suėmimo ir savo nutartį skelbs kitą antradienį. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl E. Kusaitei skirto suėmimo pagrįstumo bus galutinė ir neskundžiama.

Prieš prasidedant teismo posėdžiui valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda paprašė teismo nagrinėti skundą uždarame teismo posėdyje.

Prokuroras savo prašymą motyvavo tuo, kad E. Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs nutartį nagrinėti klaipėdietės bylą uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaltinamoji prieštaravo šiam prašymui.

”Aš noriu, kad teismas būtų viešas. Noriu, kad visuomenei būtų suteikta viešumo, noriu, kad visuomenė stebėtų procesą”, – sakė E. Kusaitė.

Teisėjas Albinas Bielskis paskelbė, kad Apeliaciniame teisme nėra tiriami įrodymai, čia sprendžiama, ar pati griežčiausia kardomoji priemonė E. Kusaitei paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl posėdis bus viešas.

Į teismą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atveža suimtoji skundėsi, kad jai šalta kalėjimo kameroje.

”Aš niekuo nesu nusikaltusi, prašau mane paleisti, nutrauksiu ryšį su visu pasauliu, sėdėsiu namų arešte namuose”, – prašė E. Kusaitė.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio liudytojams, tai yra suimtiems šios moters vaikams Aišai ir Apti. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

Tuo tarpu M. Dūda tvirtino, kad su T. Magmadova E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti, tačiau ji įpareigota nebendrauti su liudytojams ir per kitus asmenis.

Pasak M. Dūdos, E. Kusaitė pateikė duomenis apie proceso eigą, domėjosi apie suimtų čečėnų poziciją, siuntė ir perdavė bylos dokumentus. Prokuroras teigė, kad šių veiksmų negali kitaip vertinti, kaip trukdymo procesui.

Suimtoji paaiškino, kad dokumentus ir pareiškimus siuntė ne T. Magmadovai, o Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai.

M. Dūda kaip trukdymą procesui ir poveikį liudytojai įvardijo ir kaltinamosios elgesį apklausiant liudytoją Eleną Koševają. Pasak prokuroro, E. Kusaitė teismo salėje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.

E. Kusaitė teigė, kad buvo labai pasipiktinusi šios liudytojos parodymais, nes būtent ši moteris ją suvedė su saugumiečiais.

Mergina dar kartą pareiškė, kad jai tardant buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, kurie pakeitė jos elgesį.

Mergina buvo suimta balandžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, motyvuojant, kad nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Kol kas E. Kusaitė suimta trims mėnesiams, apygardos teismui panaikinus prieš tai buvusias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Savo sprendimą vėl suimti E. Kusaitę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad esama kardomąja priemone nebus galima pasiekti netrukdomo bylos nagrinėjimo, kaltinamosios dalyvavimo procese ir užkardyti naujų nusikaltimų.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

"Veido" archyvas

Žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis dvynys, partijos “Įstatymas ir teisingumas” pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) sės į kaltinamųjų suolą, nes jam baudžiamąją bylą už šmeižimą iškėlė buvęs Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Januszas Kaczmarekas (Janušas Kačmarekas), pranešama dienraštyje “Gazeta Wyborcza”.
Pasak dienraščio, Varšuvos apygardos teismas atmetė rajoninio teismo sprendimą dėl bylos numarinimo, pabrėždamas, kad “vieša diskusija nesuteikia teisės šmeižtu diskredituoti politinius priešininkus”.

2008 metais J.Kaczynskis savaitraštyje “Wprost” apkaltino J.Kaczmareką “sąmokslu”, dienraštyje “Gosc Niedzielny”” pareiškė, jog buvęs ministras “blokavo tyrimą”, o susitikime su visuomene jį pavadino “snaudžiančiu agentu”.

kusiate188

Vilnius, balandžio 21 d. (BNS). Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė vėl suimti dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje teisiamą klaipėdietę Eglę Kusaitę.

22 mergina buvo suimta teismo salėje, vos tik teismas perskaitė nutartį.

E.Kusaitė buvo suimta dar 2009 metų spalį ir nelaisvėje buvo devynis mėnesius iki pernai metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda neseniai vėl paprašė suimti E.Kusaitę, nes ji nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Teismas atsižvelgė į prokuroro prašymą ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į suėmimą.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Nuosprendis buvusiam sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnui Konstantinui Michailovui, kaltinamam dalyvavus Medininkų žudynėse, bus skelbiamas gegužės 11 dieną.

Tai pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, baigęs nagrinėti K.Michailovo bylą.

Byla teisme buvo nagrinėjama maždaug dvejus metus, o Generalinė prokuratūra ją tyrė apie 18 metų. Per visą bylos tyrimo laiką ir jos nagrinėjimą teisme kaltinamasis su gynėju parašė šūsnius skundų, tačiau aukštesnės instancijos teismai juos pripažindavo nepagrįstais. Bylą prašyta nutraukti dėl senaties, grąžinti tirti prokurorams.

K.Michailovas, kurį prokurorai siūlo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, bus pirmasis iš bylos kaltinamųjų, kuriam Lietuva paskelbė nuosprendį. Kitų įtariamųjų Rusija neišduoda.

Pirmadienį itin sunkiais nusikaltimais kaltinamam Latvijos piliečiui teismas suteikė paskutiniojo žodžio teisę.

Kaltinamasis, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, kalbos pradžioje sakė norintis, kad visi jo bylą stebintys ir joje dalyvaujantys asmenys galvotų savo galva ir remtųsi savo logika.

“Daugeliui žmonių nėra žinomos bylos aplinkybės, tačiau jie nusiteikę iš anksto – esą čia teisiamas kraujo ištroškęs specialiųjų tarnybų žudikas”, – sakė K.Michailovas. Jis, kaip ir per visą procesą, kartojo esąs nesusijęs su Lietuvos pareigūnų žudynėmis ir teigė, kad nėra surinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti.

K.Michailovas taip pat piktinosi žiniasklaida, sakydamas, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jis be teismo nuosprendžio viešai vadintas žudiku.

Kaltinamasis teigė, kad jį tardė Policijos departamente be advokato, vertė pripažinti kaltę ir gąsdino, jog, jeigu teismas paleis, būsiąs nužudytas. “Ir čia demokratinė valstybė…” – kalbėjo K.Michailovas.

Buvęs omonininkas tikino nesulaužysiąs savo valstybei duotos priesaikos ir visi esą žino, kad juo galima pasikliauti. Jis darė prielaidas, kad Medininkų pareigūnus galėjo nužudyti Vilniuje dislokuoti omonininkai.

K.Michailovas kelis kartus išreiškė gilią užuojautą salėje esantiems nužudytųjų artimiesiems ir teigė suprantąs, ką jiems teko išgyventi prieš 20 metų.

”Dievas mato – aš sakau tiesą”, – sakė K.Michailovas. Jis taip pat papasakojo istoriją, kaip jaunystėje dirbo fizinio lavinimo mokytoju vaikų darželyje ir labai rūpinosi kartu su kitais vaikais sportuoti negalinčia mergaite.

Nužudyto muitininko Stanislovo Orlavičiaus našlė Genovaitė Orlavičienė po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikėjosi teisiamojo prisipažinimo.

Tuo tarpu nužudytojo dukrą Jolantą Orlavičiūtę papiktino teismo salėje sėdėjusi, jos žodžiais, “,Michailovo palaikymo komanda”. Esą teisiamasis su jais bendraudavo gestais ir šypsenomis.

“Nejauku buvo” , – žurnalistams prasitarė moteris.

Prieš suteikdamas paskutinįjį žodį, teismas dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą K.Michailovui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad už nusikaltimus jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, užsienietis anksčiau teistas du kartus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, stengdamasis išvengti griežtos bausmės, gali bėgti ir slėptis.

Anksčiau kalbėjęs kaltinamojo advokatas teigė, kad K.Michailovas prie nusikaltimo nėra prisidėjęs ir kėlė abejones dėl liudytojų parodymų.

“Mes bandome rasti tai, ko nėra”, – tvirtino K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Jis teigė, kad dvejus metu vykstantis teismo procesas yra beviltiškas, ir esą nuo teismo verdikto priklausys, ar žmonės Lietuvoje galės jaustis saugiai. A.Marcinkevičiaus teigimu, procesas yra pagrįstas vienos institucijos – Generalinės prokuratūros, asmeninėmis ambicijomis.

Be to, advokatas abejojo liudytojų parodymais, ypač įslaptintų liudytojų teiginiais – jie neva yra neaiškūs, netikslūs.

“(Apie K.Michailovą – BNS) liudytojas niekada nieko konkretaus nėra parodęs ir negali parodyti, nes, pirma, mūsų ginamasis nėra susijęs su šiuo baisiu nusikaltimu (..) Antra, ir dėl to, kad jis pats ten nebuvo”, – kalbėdamas apie vieną įslaptintų liudytojų tvirtino A.Marcinkevičius.

Generalinės prokuratūros prokurorai K.Michailovą pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos. Jie teigė surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

K.Michailovas, anot prokuratūros, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Jie turėjo maišą, kuriame galimai buvo “Kalašnokovo” automatas. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.

Pasak prokuroro, T.Gudanecas vežė rygiečius iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus 800 metrų iki Medininkų jam buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.

Liudytojų parodymais remiantis, teisėsaugininko teigimu, Medininkų postą užpuolę asmenys į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

T.Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvus važiuoti į Vilnių. Pradėjus švisti prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, kuris, kaip teigė prokuroras, buvo pagrobtas iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų.

Iš jo iššoko Rygos OMON pareigūnai, įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną. Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę.

K.Michailovas tikino, kad nei jam, nei A.Laktionovui, nei A.Ryžovui tokios užduoties niekas nebūtų patikėjęs.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Per užpuolimą nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) dėl jam nepalankaus sprendimo.

Teismas ketvirtadienį priėmė nagrinėti D.Kreivio skundą, tačiau netenkino prašymo laikinai stabdyti VTEK spendimą, nes, jo nuomone, siekis ateityje išvengti galimai kilsiančių asmeninių nepatogumų negali būti siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymu bei buvusios padėties iki ginčijamo akto priėmimo atkūrimu, pranešė teismas.

Be kita ko, teismas nutarė nagrinėti bylą atvirai, nors D.Kreivys prašė tai daryti uždarame posėdyje. Teismas neturi duomenų, kad byloje esanti informacija patenka į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytą tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

D.Kreivys atsistatydinimo pareiškimą parašė kovo 9 dieną, iš karto po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

VTEK teigimu, D.Kreiviui buvo žinoma, kad jo motina yra mokyklų renovacijos konkursą laimėjusios bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” akcininkė, jis pats šioje bendrovėje ėjo atsakingas pareigas – buvo akcininku, direktoriumi, valdybos nariu.

“Teiginį, kad ministras nežinojo, jog jo priimamas sprendimas yra palankus bendrovei SKV, Komisija vertina kritiškai – aukščiausių šalies valdymo organų nariams turėtų būti taikomi ir aukščiausi elgesio standartai, todėl D.Kreivys, eidamas į Ministro pareigas iš verslo sektoriaus, turėjo įvertinti visas interesų konflikto grėsmes, susijusias su jo buvusiomis pareigomis ir jo ar jam artimų asmenų akcijomis įvairiose įmonėse”, – konstatavo etikos sargai.

VTEK taip pat nusprendė, kad D.Kreivys įstatymą pažeidė ir nustatytu laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos bei netiksliai nurodęs deklaruotinus duomenis bei nenurodęs duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas.

Posto D.Kreivys neteko kovo 16-ąją, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą.

Balandžio 4 dieną premjeras Andrius Kubilius D.Kreivį paskyrė visuomeniniu konsultantu ekonomikos ir investicijų klausimais.