Seimas antradienį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku paskyrė šio teismo teisėją Romualdą Kęstutį Urbaitį.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 67 parlamentarai, prieš balsavo devyni, penki susilaikė.

R.K.Urbaitis – didžiausią teisininko darbo stažą turintis KT teisėjas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

R.K.Urbaitis teikiamas vadovauti Teismui vietoj kadenciją kovą baigusio buvusio KT pirmininko Kęstučio Lapinsko.

69 metų R.K.Urbaitis yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Šakių rajono, vėliau Kauno miesto teismuose teisėju. 1984 metais jis priimtas į Lietuvos advokatų kolegiją, buvo jos tarybos prezidiumo narys, 1993 metais paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šį teismą reorganizavus, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, nuo 1999 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Konstitucinio Teismo teisėju R.K.Urbaitis paskirtas 2005 metų kovą. Jo kadencija baigsis 2014 metais.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų – K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus – kadencija. Juos pakeitė Egidijus Bieliūnas, Gediminas Mesonis ir Dainius Žalimas.

Iš viso KT sudaro devyni teisėjai.

Teismo uždavinys – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, išaiškinti, ar įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Egipto prokurorai rengiasi apklausti buvusį prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) ir jo sūnus dėl smurto prieš protestuotojus ir korupcijos.

Protestuotojai reikalauja teisti buvusi autokratinį lyderį, kuris savo ruožtu mėgina apginti savo reputaciją nuo jam metamų kaltinimų.

Vidaus reikalų ministras Mansuras Essawy (Mansuras Esavis) pareiškė, jog “bus imtasi visų priemonių užtikrinti Hosni Mubarako ir jo sūnų” Alaa (Alaato) bei Gamalo saugumą, kai jie atvyks į apklausą. Tačiau ministras taip pat įspėjo, kad jiems grės areštas, jei nuspręs nepasirodyti.

“Jei buvęs prezidentas ir du jo sūnus atsisakys nustatytą dieną atvykti į prokuratūrą, apie tai bus informuotas valstybinis kaltintojas ir bus imtasi teisinių priemonių”, – sakė M.Essawy sekmadienį vėlai vakare oficialiai naujienų agentūrai MENA.

Apie ketinimus apklausti H.Mubaraką ir jo sūnus pranešta netrukus po to, kai buvo paskelbtas garso įrašas, kuriame buvęs valstybės vadovas po du mėnesius trukusios tylos mėgina apginti savo reputaciją.

H.Mubarakas ir jo sūnūs bus apklausti dėl tvirtinimų ir ieškininių pareiškimų, kad jie “susiję su smurto nusikaltimais prieš protestuotojus, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės”, nurodė MENA.

Buvęs prezidentas taip pat bus apklaustas dėl įtariamo kyšininkavimo, pridūrė naujienų agentūra.

Per protestus Egipte, kurie prasidėjo sausio 25 dieną, maždaug 800 žmonių žuvo per policijos ir buvusio prezidento šalininkų susirėmimus.

Garso įraše, kurį transliavo arabų palydovinė televizija “Al-Arabiya”, 82 metų H.Mubarakas tvirtino tapęs šmeižto kampanijos auka.

Buvęs valstybės vadovas pažadėjo savo pagalbą atliekant tyrimą dėl jo šeimai priklausančio turto užsienyje. Tačiau jo grasinimai teismais žiniasklaidai supykdė egiptiečius, reikalaujančius patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį ilgametį šalies vadovą.

Terorizmu kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė penktadienį jos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pateikė 1200 litų ieškinį ir nušalinimą.

Dar vieną skundą ji penktadienį įteikė generaliniam prokurorui Dariui Valiui, pranešė naujienų svetainė diena.lt.

E.Kusaitė skundą parašė, kai nuo jos bylos nagrinėjimo buvo nušalintas teisėjas Zenonas Birštonas, kuriam gresia atleidimas iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo. Paskyrus naują teisėją E.Kusaitės byloje ji bus nagrinėjama iš pradžių.

Kadangi tokie posūkiai byloje įvyko ne dėl pačios teisiamosios, E.Kusaitė reikalauja, kad Vilniaus apygardos teismas jai sumokėtų 1200 litų, kuriuos ji išleido buto nuomai, kurį nuomojosi nuo pernai gruodžio iki šių metų kovo.

Generalinio prokuroro teisiamoji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą kitos jos bylą nagrinėjančios teisėjos Jūratės Damanskienės atžvilgiu. Praėjusį trečiadienį ši teisėja kartu su Z.Birštonu nagrinėjo dvi bylas vienoje kolegijoje, tačiau esą nepastebėjo, kad jos kolega yra visiškai girtas.

Remdamasi abiem šiais skundais, E.Kusaitė Vilniaus apygardos teismui pateikė ir nušalinimą.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas turėtų spręsti dėl Generalinio prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos prašymo trims mėnesiams suimti E.Kusaitę dėl poveikio bylos dalyviams.

Prokurorai kaltina E.Kusaitę, kad ji buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui Čečėnijoje. E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, bet pernai rugpjūtį teismas nusprendė, jog ji gali būti laisvėje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį išnagrinėjo buvusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio skundą dėl konkurso į teatro vadovus.

Sprendimą teismas skelbs balandžio 1-ąją.

Dėl teatro “komercializavimo” kritikuotas A.Večerskis aiškino, kad konkursas į LNDT vadovus buvo surengtas pažeidžiant procedūras – jis iš anksto nebuvo informuotas, jog jo pateikti dokumentai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse.

A.Večerskis teisme sakė, kad tik atėjęs į konkursą sužinojo, jog jam nebus leista jame dalyvauti – taip esą pažeistas penkių dienų terminas, per kurias nuo dokumentų pateikimo jis turėjo būti informuotas, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų.

“Jeigu žmonės sako, kad reikalauja skaidrumo, tai reikia ir iš savęs to reikalauti (…). Aš jums atvirai pasakysiu – kadangi didelio noro dalyvauti konkurse aš neturėjau, čia dabar principinis reikalas, nes mane skatino dalyvauti patys žmonės”, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė A.Večerskis.

Tuo metu Kultūros ministerijos atstovai teisme pabrėžė, kad A.Večerskis dėl to, kad buvo pripažintas supainiojęs interesus, nebūtų galėjęs eiti pareigų. Pasak ministerijos, tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kad apie jį būtų reikėję informuoti. Be to, draudimas būti paskirtam į pareigas jam įsigaliojo tik dieną prieš konkursą – t.y. nutrūkus darbo santykiams.

Spalio pabaigoje konkursą teatro direktoriaus pareigoms eiti laimėjo buvęs Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro (OKT) vadovas Martynas Budraitis. Jis į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismo posėdyje jis prašė A.Večerskio skundą atmesti.

Teatro vadovu siekęs būti perrinktas A.Večerskis iš konkurso buvo pašalintas gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) raštą, kuriame teigiama, kad A.Večerskis turi galiojančią nuobaudą – jis supainiojo interesus, nes įdarbino teatre savo žmoną Valeriją Večerskienę, jai ir teatre taip pat dirbusiai dukrai Jutai Večerskytei skyrė priedus.

A.Večerskis lapkričio pradžioje prašė VAAT nedelsiant sustabdyti konkurso vykdymą ir uždrausti pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Prancūzijoje pirmadienį prasideda mėnesį truksiantis Jacques’o Chiraco (Žako Širako) teismo procesas dėl korupcijos, kai jis dešimtajame dešimtmetyje užėmė Paryžiaus mero postą.

J.Chiracas yra pirmasis buvęs Prancūzijos valstybės vadovas, kuriam tenka stoti prieš teismą.

78 metų buvęs prezidentas, kuris nepaisant kaltinimų toliau yra viena populiariausių politinių figūrų Prancūzijoje, kaltinamas tuo, kad 1977-1995 metų laikotarpiu, kai užėmė Paryžiaus mero postą, naudojo valstybės pinigus mokėti žmonėms, kurie dirbo jo partijai.

Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste, J.Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė), vis dėlto pasivijo buvusį prezidentą.

Tačiau bylos nagrinėjimas gali būti skubiai sustabdytas, jei vieno iš J.Chiraco bylos atsakovų advokatui pavyks pasiekti, kad procesinis klausimas būtų perduotas svarstyti Prancūzijos konstituciniam teismui.

J.Chiracas, kurį tarptautinėje arenoje labiausiai išgarsino jo griežtas nepritarimas 2003 metų JAV vadovaujamai invazijai į Iraką, griežtai neigia ką nors žinojęs apie neteisėtus mokėjimus Paryžiaus miesto rotušėje, o jo advokatai kaltina magistrato teisėjus, esą jie padeda vykdyti slaptą politinę darbotvarkę.

J.Chiracas sietas su virtine korupcijos skandalų, tačiau nė karto nebuvo nuteistas.

Jei bus pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, tarp kurių yra kaltinimas dėl valstybės lėšų grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu, buvusiam valstybės vadovui gresia iki dešimties metų kalėjimo ir 150 tūkst. eurų bauda.

Per pirmąjį teismo posėdį, kuris prasidės 13 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku, pirmininkaujantis teisėjas Dominique’as Pauthe (Dominikas Potė) turėtų išspręsti procedūrinius klausimus.

J.Chiraco pirmasis pasirodymas teisme numatytas antradienį, kai jam teks atsakyti į teisėjo klausimus, nurodė teismas.

Teismo procesas Paryžiuje rengiamas į vieną sujungus dvi atskiras bylas – vieną jų 1995 metais pradėjo magistrato teisėjai Paryžiaus priemiestyje Nantere, o kita buvo pradėta 1998-aisiais pačioje sostinėje.

Byloje kalbama apie septynias fiktyvias darbo vietas, dėl kurių J.Chiracas kaltinamas interesų konfliktų, bei dar 21 kitą darbo vietą, dėl kurių buvusiam valstybės vadovui pareikšti kaltinimai dėl valstybės lėšų grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu.

Kartu su J.Chiracu prieš teismą turi stoti dar devyni asmenys, kurie kaltinami arba tuo, jog buvo fiktyviai įdarbinti, arba tuo, kad pasipelnė iš Paryžiaus miesto rotušėje fiktyviai įdarbintų žmonių.

J.Chiracas sekmadienį duodamas interviu radijui “Europe 1″ atsisakė kalbėti apie prasidedantį teismo procesą. Jis tik pareiškė, jog jaučiasi “taip gerai, kaip galima” susiklosčius tokiai padėčiai.

Trečio pagal valdomą turtą komercinio “DnB Nord” banko kliento Justo Musteikio reikalavimą gražinti, pasak jo, neteisėtai apskaičiuotą išankstinio kredito grąžinimo mokestį pagrįstu įvardija ne tik vartotojų gynėjai, bet ir teismas.

Vilniaus antrasis apylinkės teismas praėjusį penktadienį preliminariai nusprendė patenkinti J.Musteikio ieškinį, kuriuo šis prašė priteisti iš “DnB Nord” banko daugiau nei 50 tūkst. litų išankstinio kredito grąžinimo mokestį, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”

Pasak J.Musteikio advokato Alberto Kručkausko, teismas, kaip ir anksčiau savo vertinimą išsakiusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), pripažino, kad bankas elgiasi nesąžiningai, nes iš kredito sutarties negalėjo būti aišku, kokio dydžio ir kokia tvarka turi būti sumokamas sutarties nutraukimo mokestis.

Priėmus preliminarų sprendimą, bankas per tam tikrą laiką teismui gali raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Pasak A.Kručkausko, jei teismo šie neįtikins, sprendimas liks galioti, jei teismas prieštaravimus pripažins svarbiais, abiejų pusių laukia bylinėjimasis teisme.

J.Musteikis sutartį su “DnB Nord” banku pasirašė 2008-ųjų gegužę ir gavo 226, 2 tūkst. eurų kreditą su fiksuotosiomis 5,2 proc. penkerių metų palūkanomis būstui įsigyti.

Po pusantrų metų J.Musteikis banką įspėjo, kad pasunkėjus finansinei padėčiai jis bandys parduoti butą, tačiau bankas pareikalavo sumokėti 13,5 tūkst. eurų (apie 45 tūkst. litų) kredito grąžinimo mokestį. Pervedus pinigus, kitą dieną bankas nurodė, kad per naktį patyrė papildomų nuostolių, ir pareikalavo sumokėti dar daugiau nei 5 tūkst. litų.

Bendrovė “Vilniaus vandenys” dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko pasisakymų kreipėsi į teismą ir prašo priteisti 100 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo, BNS patvirtino tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas.

Tuo tarpu VPT teigia, kad 184 mln. litų vertės Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai statomi pažeidžiant įstatymus ir medžiagą apie tai įteikė prokurorams.

Vilniaus apygardos teismui įmonė pateikė ieškinį dėl jos dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pasak bendrovės pranešimo, Ž.Plytnikas viešoje erdvėje skleidžia tikrovės neatitinkančias bei bendrovės reputaciją pažeidžiančias žinias apie įmonės veiklą.

Bendrovės ieškinyje nurodoma, kad vien pats teiginys, jog asmuo yra įvykdęs veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, yra laikytinas įžeidžiančiu, formuojančiu neigiamą bendrovės įvaizdį ir adekvačią visuomenės nuomonę.

“Vilniaus vandenų” vadovybę jau kuris laikas stebina VPT direktoriaus Ž.Plytniko vieši pareiškimai apie tariamus pažeidimus vykdant Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybą, vykdomus viešuosius pirkimus. 2010 metų liepos mėnesį netgi buvo teigiama, esą bendrovėje vyko milijardinė afera – pagrindimų šiam teiginiui, kaip ir visiems kitiems, iki šiol nėra”, – rašoma pranešime.

Pasak jo, įmonės darbuotojams dėl nuolatinių tikrinimų trukdoma normaliai dirbti, stringa Vilniaus miestui svarbių projektų įgyvendinimas, tuo tarpu Ž.Plytniko iniciatyva pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukiami.

Gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba vasario 1-ąją pranešė prokurorams perdavusi “Vilniaus vandenų” patikros ataskaitą. Pasak pareigūnų, 184 milijonų litų vertės Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai statomi pažeidžiant įstatymus.

Dokumentai perduoti Vilniaus apygardos bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, kurios dėl šio projekto atlieka ikiteisminį tyrimą.

Be to, VPT inicijuoja “Vilniaus vandenų” vadovybės pakeitimą. Dėl to ji kreipėsi į įmonės akcininkes – Vilniaus miesto, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų rajonų savivaldybes.

Pasak pranešimo, už projektą buvo sumokėta kaip visiškai parengtą, jo kaina yra ypač didelė ir sudaro 13,5 proc. projekto statybos ir montavimo darbų vertės. Kituose projektuose ji paprastai siekia 1-4 proc.

Taip pat nustatyta, kad bendrovės “Vilniaus vandenys” ir darbų rangovo Vokietijos ir Norvegijos konsorciumo “WTE Wassertechnik GmbH/Cambi” sutarties užtikrinimo garantijos yra 1,2 mln. litų mažesnės nei numatyta konkurso bei sutarties sąlygose.

Dėl netinkamos techninės priežiūros Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuriai siūlo nagrinėti, ar inžinierius atitinka atestavimo reikalavimus ir, jei reikės, panaikinti atestatą.

Nuo 2010 metų liepos mėnesio “Vilniaus vandenims” vadovauja Valentinas Miltienis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arvydą Stankų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Taip pat prezidentės dekretu iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti jo įgaliojimai, praneša Prezidentūra.

Į prezidentę, prašydamas panaikinti dokumentų klastojimu įtariamo Kauno apygardos teismo teisėjo A.Stankaus teisinę neliečiamybę, ketvirtadienį kreipėsi generalinis prokuroras Darius Valys.

Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad A.Stankus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo teismo nutartis dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų ir kitų teisėjų parašus ant jų.

Įtariama, kad vykdant šias suklastotas teismo nutartis iš laisvės atėmimo įstaigų neteisėtai lygtinai buvo paleisti 5 nuteistieji ir dėl to padaryta didelės žalos. Be to, prokurorai turi įtarimų, kad teisėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, lygtinio paleidimo bylose kai kuriuos dokumentus neteisėtai sunaikino.

Praėjusią savaitę prokurorai gavo Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Kauno apygardos teisme, taip pat prašoma apsvarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo atitinkamose bylose.

Po to Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo tarnyba.

Pagal Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimą.

Leisdama patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn šalies vadovė pabrėžė, kad bet kokie įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teismų sistemą, pakerta visuomenės pasitikėjimą teismais, todėl turi būti išsiaiškinti kaip galima greičiau.

Dėl šio įvykio atsistatydinimo prašymą prezidentei įteikė Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas tikisi, kad ėmęsis aiškinti ankstesnį savo nutarimą dėl papildomos parlamentarų veiklos Konstitucinis Teismas (KT) baigs diskusijas – kas galima Seimo nariui, o kas ne.

“Gausime atsakymus į tuos visus klausimus – ir šou projektai, ir paskaitų skaitymas, ir (laidų – BNS) vedimas, ir dalyvavimas, ir visa kita, kur yra Seimo nario riba, kiek, atleiskite, galima durnavot”, – po viešo KT posėdžio dėl 2004 metų nutarimo išaiškinimo ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Jis ir kreipėsi į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas ir atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

A.Salamakinas pabrėžė, kad Etikos ir procedūrų komisijos narių nuomonės šiuo klausimu – kas laikytina kūrybine veikla ir kas leidžiama parlamentarui – radikaliai skiriasi.

“Mūsų Etikos komisijoje kol kas nuomonės skiriasi kardinaliai, tikiuosi, KT atsakys į tuos klausimus”, – sakė A.Salamakinas.

Anot jo, šiuo metu taip pat kyla klausimų dėl Seimo nario santykio su buvusiu verslu, komercine veikla.

“Ar nereikia taikyti kanadiečių, amerikiečių varianto, kur atiduodi savo akcijas valdyti kitiems asmenims, ir tu net nežinai, kas valdo. Ar nebūtų taip, kad iš tų keturiasdešimties milijonierių Seime mes turėtume kitoj kadencijoj tik kelis”, – svarstė A.Salamakinas.

Viešą KT posėdį ketvirtadienį stebėjo parlamentaras Egidijus Vareikis, kurį EPK yra pripažinusi neatsisakiusį su Seimo nario mandatu nesuderinamo darbo, kai jis už autorinį atlyginimą skaitė kelias paskaitas Viešojo administravimo institute.

E.Vareikis per posėdį norėjo paklausti, tačiau KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas teigė, kad jis šioje byloje oficialiai nėra suinteresuotas asmuo, o tik stebėtojas salėje, todėl klausti neturi teisės.

Po KT posėdžio E.Vareikis žurnalistams sakė paskaitų neskaitęs, o klausimas, kaip tuomet būtų įvardijama jo veikla, siūlė skaityti įstatymą.

“Aš neskaitau paskaitų, – sakė E.Vareikis, paklaustas, ar paskaitų skaitymas, jo traktavimu, yra kūryba. – Skaitau įstatymus ir žinau, kas yra kūryba.”

Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.

Seime yra parengti nutarimo projektai dėl dviejų parlamentarų – konservatorių E.Vareikio ir Manto Adomėno, įgaliojimų nutraukimo neatsisakius su mandatu nesuderinamo darbo, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos įvertino kaip galimai prieštaraujančius Konstitucijai.

Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad skaitydamas paskaitas Viešojo administravimo institute parlamentaras E.Vareikis nusižengė Seimo statutui, reikalaujančiam atsisakyti su mandatu nesuderinamų pareigų. Anksčiau praėjusioje kadencijoje E.Vareikis irgi buvo pakliuvęs į EPK akiratį dėl paskaitų Vytauto Didžiojo universitete.

Dėl Seimo nario M.Adomėno, kuris gavo autorinį atlygį iš Švietimo ir mokslo ministerijos už lietuvių kalbos mokymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijos parengimą, etikos sargai dar atlieka tyrimą. Taip pat parlamentaras kritikuotas, jog išrinktas į Seimą neatsisakė vadovaujančių pareigų Pilietinės demokratijos institute.

Į KT kreipęsis A.Salamakinas prašo atsakyti, ar draudimas parlamentarui dirbti papildomai apima ir veiklą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Taip pat – ar Seimo nariai gali sudaryti autorines sutartis, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.

KT dar klausiama, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos – ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą, ar apkaltos tvarka.

Etikos sargai aiškinosi ir parlamentarų veiklą pramoginiuose projektuose – paaiškėjo, kad Seimo nariai su televizijomis buvo sudarę sutartis, kurias vėliau pakeitė kūrybiniais susitarimais. Į EPK akiratį buvo patekę Seimo narė Ingrida Valinskienė, kuri vedė šokių projektą, Arūnas Valinskas – buvęs vienos pramoginės laidos vertinimo komisijos nariu, taip pat šokių projektuose dalyvavę Žilvinas Šilgalis ir Andrius Šedžius.

Kilus skandalui dėl galimo klastojimo Kauno apygardos teisme, prezidentė Dalia Grybauskaitė laukia principingo teismo vadovybės vertinimo, antradienį sakė prezidentės patarėja.

Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui patvirtino, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis persiuntė neinformuodamas apie pradėtą tyrimą dėl galimo klastojimo.

“Prezidentė laukia ne tik minėto teisėjo veiksmų vertinimo, bet ir labai objektyvaus ir principingo visos Kauno apygardos teismo vadovybės veiklos vertinimo, (…) ypač nusiunčiant prezidentės kanceliarijai teisėjo A.Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą”, – sakė S.Cirtautienė.

“Prezidentė žino, apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę, ir įvertins, kaip valastybės vadovė gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui”, – reziumavo prezidentės patarėja.

Anot S.Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.

Tačiau, anot prezidentės patarėjos, ši istorija turi ir teigiamą pusę – matyti, kad vis dažniau teisėjai, užuot dangstę teismų darbo broką ar piktnaudžiavimus, juos paviešina. S.Cirtautienės vertinimu, apie įtarimus dėl kolegos veiksmų pranešę teisėjau pasielgė garbingai.

“Šie faktai Lietuvos teismų istorijoje, ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys teismų sistemą. Žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus, negali dirbti teismų sistemoje ir turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismų vadovų atliekamas administravimas ir veiklos kontrolė šiuo atveju nebuvo efektyvi, nes nebuvo sukurti jokie saugikliai, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė S.Cirtautienė.

Tačiau ji pabrėžė ir tai, jog teismų sistema ėmė valytis iš vidaus, vis daugiau teisėjų įsisąmoninant, kad jų garbė – pirmiausia jų pačių rankose.

“Teigiama šitos istorijos pusė tik viena – teismų sistema po truputį įgyja imunitetą ir patys teismai vis dažniau nustato savo darbo trūkumus. Ir priežasčių tam nebe viena – pirma, vis didesnė dalis teisėjų supranta, kad jų garbė pirmiausia yra jų pačių rankose, be to, vis dažniau teisėjų tampa drąsesni ir nejaučia grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių teismų vadovų, kurie nebuvo linkę visuomenei atskleisti jų vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo jų darbo broką” – sakė prezidentės patarėja.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą.

G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.

Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.

K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti jį iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas penktadienį išnagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjos, pernai pavasarį negyvo rasto Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės drausmės bylą, nors pati teisėja posėdyje nepasirodė.

N.Venckienė teismui pateikė raštą, kad nuo sausio 31 iki kovo 4 dienos yra kasmetinėse atostogose ir bus išvykusi. Taip pat rašte N.Venckienė tvirtino, kad dalyvauti posėdžiuose pageidauja, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

Teisėjų garbės teismas nusprendė N.Venckienės skundo netenkinti ir bylą nagrinėti.

“Teisėjų garbės teismas nutarė prašymo netenkinti, kadangi, Teisėjų garbės teismo vertinimu, buvimas kasmetinėse atostogose nevertintinas kaip svarbi neatvykimo priežastis”, – paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Simniškis.

Anot jo, N.Venckienė taip pat nepateikė įrodymų, kad yra išvykusi.

“Ne kiekvienas išvykimas galėtų būti vertinamas kaip svarbi neatvykimo į Teisėjų garbės teismą priežastis”, – sakė A.Simniškis.

Be to, teismas nepatenkino N.Venckienės prašymo sujungti dvi jai iškeltas drausmės bylas.

Pirmąją bylą, kurią penktadienį ir nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, N.Venckienei nuspręsta kelti pernai rugpjūčio pradžioje. Tuomet Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) konstatavo, kad yra požymių, jog teisėja gali būti pažeidusi Teisėjų etikos kodeksą.

TEDK nutarė, kad N.Venckienė galėjo pažeisti kodekso nuostatas, kurios numato, kad teisėjai turėtų atsižvelgti, jog viešai reiškiama nuomonė apie bylas gali būti suprantama kaip oficiali. Be to, darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje privalu elgtis sąžiningai ir korektiškai, netoleruoti asmenų įžeidinėjimo ir žeminimo, nemenkini kitų bendradarbių darbo, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjų vardo, profesinėje veikloje rodyti pavyzdį.

N.Venckienė yra sakiusi minimų galimų pažeidimų nepripažįstanti.

Kauno teisėją TEDK apskundė jau miręs vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, D.Kedžio buvusi sugyventinė Laimutė Stankūnaitė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų, šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką. Jis tikino, kad N.Venckienė pasitelkusi “rafinuotus, prieštaraujančius moralei” būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje aptikta tekstinių laikmenų – skundų, prašymų ir kitų dokumentų, kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis, kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir K.Betingis.

L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu – jos mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę. Skunde taip pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti motinai. L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.

Dar viena garbės byla N.Venckienei iškelta sausio viduryje dėl jos teiginių, pasakytų žiniasklaidai Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą.

N.Venckienė tuomet teigė, kad bylą nutraukę teisėjai yra “korumpuoti kyšininkai”, kurie neva dengia “iškrypėlių klaną”.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) trečiadienį nuteisė Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Roką Žilinską dėl konflikto su policijos pareigūnais.

Jam skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3900 litų, bauda. Jis pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

Pats nuteistasis Seimo narys posėdyje nedalyvavo.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Po VAT nuosprendžio Seime turėtų būti pradėta apkaltos procedūra dėl R.Žilinsko Seimo nario mandato panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lilija Balaišienė anksčiau teismo prašė parlamentarui skirti 65 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 8450 litų baudą.

Teismas nusprendė prokurorės skundą tenkinti iš dalies. VAT nusprendė, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, nes visi nukentėjusieji nurodė, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Dėl to policininkai pasijuto įžeisti.

Tačiau VAT atmetė argumentus dėl R.Žilinsko bendrininkavimo su kartu konflikte dalyvavusiu Marku Gurskiu.

Seimo nariui skirta bausmė, anot teismo, yra mažesnė nei vidutinė, nes anksčiau R.Žilinskas nebaustas baudžiamąja tvarka, pats nusikaltimas nėra sunkus.

“Pagaliau prokuratūros argumentai buvo išgirsti. Aš manau, kad sprendimas teismo (…) yra teisėtas ir pagrįstas”, – sakė žurnalistams prokurorė L.Balaišienė.

Anot jos, VAT nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo.

“Nuosprendžio vykdymas atitinkamai savo eiga vyks. Jis turės sumokėti baudą. Be abejo, jis turi teisę apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, bet nuosprendis įsigalioja šiandien”, – kalbėjo L.Balaišienė.

Prokurorė yra teigusi, kad Seimo narys daugiau nei prieš trejus metus įžeidė keturis policijos pareigūnus. Už tokius veiksmus bausmės yra sulaukęs M.Gurskis, tačiau parlamentaras dėl minėtų veiksmų būdavo išteisinamas.

VAT bylą nagrinėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad reikia išsiaiškinti, ar parlamentaras neturi būti nuteistas dėl pareigūnų įžeidimo. Anksčiau visų instancijų teismai R.Žilinską buvo išteisinę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

R.Žilinskas su M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.

+370 5 2058508