Tinklalapio “WikiLeaks” vadovas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) antradienį vėl stojo prieš teismą Londone, sprendžiantį, ar jis turi būti išduotas Švedijai, kuri šį aktyvistą nori apklausti dėl įtariamų seksualinių nusikaltimų.

39 metų Australijos pilietis gyvena vieno savo draugo užmiesčio viloje rytų Anglijoje nuo gruodžio 16 dienos, kai jis buvo paleistas už užstatą po britų policijos įvykdyto arešto pagal Švedijos išduotą orderį.

L.Assange’as neigia kaltinimus, kuriuos jam pateikė dvi Švedijos pilietės, vadindamas juos politiškai motyvuotais ir siedamas su “WikiLeaks” sprendimu paviešinti tūkstančius konfidencialaus JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų. Tačiau Švedijos prokurorai šiuos pareiškimus neigia.

“WikiLeaks” vadovas, lydimas advokato, automobiliu atvažiavo į Vulvičo karūnos teismą Londono pietryčiuose prieš 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku turėjusį prasidėti posėdį.

Posėdis buvo perkeltas iš teismo rūmų Londono centre, kur L.Assange’as davė parodymus anksčiau, siekiant užtikrinti, kad teismo salėje tilptų dešimtys žurnalistų iš viso pasaulio, kuriančių reportažus apie šią bylą.

Kaip numatoma, šis teismo posėdis bus trumpas ir iš esmės procedūrinis. Išsamus ekstradicijos svarstymas tikriausiai vyks ateinantį mėnesį.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) paskelbus sprendimą pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Konstitucijos sargų teigimu, EŽTT konstatavus, jog Lietuvos teisėje įtvirtintas “nuolatinis ir negrįžtamas draudimas” asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvus rinkimus, atsirado nesuderinamumas tarp pagrindinio šalies įstatymo ir minėtos konvencijos.

“Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas (…) turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Konstitucijos pataisos”, – rašo KT.

Vyriausybė pirmadienį pranešė ketinanti sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, KT pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal KT išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Vyriausybė ketina sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs dėl Strasbūro teismo sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinimo. Tačiau labai skubių sprendimų nežadama.

Teisės ekspertai turėtų svarstyti, ar būtinos Konstitucijos pataisos įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad per apkaltą pašalintam asmeniui draudimas visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas.

Premjeras ir teisingumo ministras pirmadienį atsisakė prognozuoti, ar įstatymai bus pakeisti taip, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas jau 2012 metais galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose.

Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad po savaitės bus pateiktas sprendimas dėl specialios darbo grupės įkūrimo.

Konservatorių lyderis pabrėžė, kad Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas nevertino pačio apkaltos proceso.

“Teismas pasakė, kad Lietuva turėjo visas konstitucines galias sprendimui dėl apkaltos priimti. Priimtas vienintelis sprendimas, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu (…) negali galioti visam gyvenimui, tai neatitinka proporcingumo principo. Todėl turės būti rastas toks sprendimas, kuris atitiktų proporcingumo principą. Toks draudimas turėtų būti taikomas tik tam tikram ribotam laikui”, – kalbėjo A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad darbo grupės ekspertai turėtų pateikti galimus sprendimus politikams, tačiau jos darbo pernelyg skubinti nevertėtų.

Anot ministro, po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nubrėžta aiškaus santykio tarp Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

“Ekspertams reikės nemažai pasukti galvą, kaip tuos dalykus suderinti – ar taisyti Konstitucijos tekstą, ar priimti kitus sprendimus”, – kalbėjo teisingumo ministras.

“Skubėti tikrai nėra kur, reikia sprendimus priimti operatyviai, bet lėkti kaip akis išdegus tikrai nereikia”, – tvirtino R.Šimašius.

Anot jo, pagal Strasbūro teismo praktiką, valstybės turi per 6 mėnesius informuoti, kokių žingsnių ketina imtis.

“Jeigu Lietuva liepos pradžioje pasakytų, koks planas, tai būtų dar ne per vėlu”, – sakė R.Šimašius.

Paklaustas, ar įstatymai gali būti pakeisti iki Seimo rinkimų 2012 metais, ministras atsakė: “Be abejo, gali, bet ar tai geriausias kelias, nedrįsčiau to pasakyti”.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teisės ekspertai kol kas neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.

Svarstoma, kad po šios bylos turi būti nustatytas laiko limitas, kuriam pasibaigus per apkaltą pašalintas asmuo vėl galėtų būti renkamas į parlamentą. Nuo laiko limito priklausytų, ar R.Paksas galės dalyvauti jau kituose rinkimuose į Seimą.

Diskusijų objektu turėtų būti klausimas, ar toks asmuo galėtų eiti kitas pareigas, pavyzdžiui, prezidento, ministro ar žemesnius postus, kur reikalinga priesaika.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) pirmadienį iki 500 tūkst. litų sumažino užstatą finansiniais nusikaltimais įtariamam Darbo partijos (DP) pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui.

2008 metų balandį politikui buvo skirtas 1,5 mln. litų užstatas.

Gruodžio 21 dieną V.Uspaskichas prašė VAT panaikinti arba sumažinti jam partijos juodosios buhalterijos byloje skirtą 1,5 mln. litų užstatą.

Jis teigė, kad pinigų užstatui skolinosi iš banko, kasmet esą reikia mokėti 75 tūkst. litų palūkanų.

Anot VAT, nėra aplinkybių, kurios leistų visai panaikinti kardomąją priemonę, tačiau atsižvelgta į tai, jog byla teisme nagrinėjama jau ilgą laiką. Be to, kaltinamasis laikėsi jam skirtų ribojimų, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, yra išrinktas Europos Parlamentu nariu, o, tai anot VAT, stiprina jo socialinius ryšius su Lietuva.

Skirdamas naują užstato dydį VAT atsižvelgė ir į galimą didžiausią baudos dydį, kuri galėtų būti skirta, jeigu V.Uspaskichas būtų pripažintas kaltu. Pagal pateiktus kaltinimus politikui gresia 26 tūkst. litų bauda.

DP lyderis, pirmadienį išklausęs teismo verdiktą, teigė esąs juo patenkintas, tačiau dar nežinojo, ar neskųs jo aukštesnės instancijos teismui dėl užstato panaikinimo visai.

“Tai nėra tokia byla, tokia suma, kuri ieškinyje pasiektų tokią sumą (pusę milijono – BNS). 6,5 mln. litų užšaldyti Darbo partijos sąskaitoje, tai dvigubai daugiau nei yra ieškinys. Kitas dalykas – man, kaip fiziniam asmeniui, maksimali bauda yra 26 tūkst. litai. Anksčiau nesu teistas, pagal Lietuvos teismų praktiką, net jeigu bus įrodyta kaltė, tokiam asmeniui pirmą kartą netaikoma bausmė, susijusi su laisvės atėmimu”, – dėstė V.Uspaskichas, paklaustas, kodėl jam turėtų būti išvis panaikinta kardomoji priemonė – užstatas.

Atsiimtą iš teismo 1 mln. litų DP pirmininkas tvirtino skirsiąs savo įmonių pasiimtiems kreditams grąžinti.

VAT nagrinėja Darbo partijos baudžiamąją bylą dėl juodosios buhalterijos.

Byloje kaltinimai pateikti buvusioms partijos darbuotojams Vitalijai Vonžutaitei, Marinai Liutkevičienei, V.Uspaskichui bei Darbo partijos frakcijos Seime seniūnui Vytautui Gapšiui. Kaltinimai taip pat pateikti juridiniam asmeniui – Darbo partijai.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad Darbo partija 2004-2006 metais neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų, daugiau kaip 23 mln. litų išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. litų mokesčių ir įmokų.

“Darbiečių” lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju daugiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.

+370 5 2058531

Po Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre sprendimo Rolandas Paksas norėtų nuo asilo persėsti ant balto žirgo. Ir vėl joti ten, iš kur buvo gėdingai išgrūstas. Toks yra visų tuščiavidurių politikų užsispyrimas. Visa intelektualinė energija išeikvojama įsiropštimo į valdžios olimpą procesui, o politinis pasitenkinimas pasiekiamas ne priėmus protingus ir veiksmingus politinius sprendimus savo šaliai, o aplenkus politikos oponentus balsų skaičiumi. Toks yra populistų džiaugsmas.

Galima teigti, kad po Strasbūro teismo sprendimo R.Pakso politinė partija (kuri ir taip yra trijų populiariausių šalies politinių jėgų gretose) pakils į rimtą kovą dėl politinės valdžios savivaldos ir Seimo rinkimuose. Vargu ar Strasbūro teismo teisėjai galvojo apie tai, kokias politines pasekmes sukels šis jų sprendimas gležnai Lietuvos demokratijai. Kokį populistinės politikos monstrą prikels politinei kovai. Sprendimas bus naudojamas politiniam revanšui.

Aukščiausio valstybės vadovo apkaltos procesas yra ne tik politinis, bet ir unikalus, nes pasaulyje sunku aptikti šios procedūros visišką įgyvendinimą. Trisdešimt septintasis JAV prezidentas Richardas Nixonas 1974 m. atsistatydino po “Watergate’o” skandalo, siekdamas išvengti impičmento (apkaltos) procedūros. 2004 m. Pietų Korėjos parlamentas nušalino šalies prezidentą, bet apkaltos procedūra po dviejų mėnesių Konstitucinio teismo buvo pripažinta negaliojančia.

Jei R.Paksas blaiviau paskaitytų, ką nusprendė Strasbūro teismas, suprastų, kad teismas jam viso labo politines kartuves pakeitė ilgais metais kalėjime. Tų metų skaičius paliktas Lietuvos politikų ir Konstitucinio Teismo sprendimui. O pačios apkaltos esmės, trijų apkaltos pagrindų, Strasbūro teismas net nenagrinėjo. Apkaltos procedūra buvo įgyvendinta be priekaištų, jei jau neprikibta prie apkaltos bylos Konstituciniame Teisme esmės.

Teismas pritarė Lietuvos Vyriausybės pozicijai, kad Lietuva ar kita valstybė gali imtis ryžtingų priemonių asmeniui iš užimamų pareigų pašalinti, jei jis šiurkščiai pažeidžia konstituciją ar sulaužo priesaiką. Bet Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta ir Lietuvos Seimui privaloma nuostata, kuri vėliau buvo perkelta į Seimo rinkimų įstatymą, kad draudimas dalyvauti politiniuose rinkimuose apkaltos procedūros tvarka iš politinio posto pašalintam asmeniui “nuolatinis” ir “neatšaukiamas”, yra neproporcingas siekiamam tikslui apsaugoti demokratinę tvarką. Teismas atkreipė dėmesį, kad “Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis visoje Europoje. Absoliučioje daugumoje Europos Tarybos valstybių narių su respublikine politine sistema, kur apkaltos procedūra gali būti pritaikyta prieš valstybės vadovą, apkalta neturi įtakos apkaltos procedūros tvarka nušalinto asmens rinkimų teisėms. Keliose šalyse yra įvesti laikini apribojimai dalyvauti politiniuose rinkimuose.

Galima buvo prognozuoti, kad bendro Europos ir kitų prie Konvencijos prisijungusių šalių žmogaus teisių standarto privalantis ieškoti Strasbūro teismas bus humaniškesnis ir jo žmogaus teisių apsaugos lygis įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę bus aukštesnis nei Lietuvos Konstitucinio Teismo. Tai, kad nacionalinių konstitucinių teismų sprendimai skiriasi nuo Strasbūro teismo sprendimų, Europoje nėra didelė naujiena. Vokietijos konstitucinio teismo sprendimus Strasbūro teismas keitė ne kartą.

Monako princesės Caroline Von Hanover byloje Strasbūro teismas pripažino, kad Vokietijos konstitucinis teismas nepakankamai saugo žmogaus teisę į privatumą ir suteikia per didelę galimybes bulvarinei spaudai persekioti viešuosius asmenis. Nuo to Vokietijos teisinė sistema nei subyrėjo, nei smarkiai nukentėjo. Tiesiog dar kartą demistifikavo teisę, kaip vienintelį teisingą sprendimą galintį duoti mokslą, ir ragino ieškoti bendro Europos žmogaus teisių apsaugos  vardiklio. Tiek konstitucinėje teisėje, tiek teisėje apskritai gali būti keli teisėti sprendimai toje pačioje byloje, esant toms pačioms aplinkybėms. Teismų instancijos bei hierarchija tam ir sukurta, kad sprendimus būtų galima peržiūrėti, suteikiant jiems daugiau kompetencijos, atskleidžiant gilesnį ir platesnį jos turinį.

Teisėtą ir kartu teisingą teismo sprendimą lemia ne tik Konstitucija, Konvencija ar teisė, kaip visos žmonijos bendro sugyvenimo taisyklių paveldas bendrąja prasme, bet ir teisėjai. Teisėjų asmeninė patirtis, visuomeninio konteksto jutimas, politinės, ideologinės bei pasaulėžiūrinės ir net religinės nuostatos gali lemti teismo sprendimą tuo atveju, kai galimi keli teisėti sprendimai. Taip ir atsitiko nušalinto prezidento R.Pakso byloje. Lietuvos Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą turėjo galvoje tik Lietuvą, jos istorinę patirtį, apgailėtiną politikos ir demokratijos kokybę, Lietuvos demokratijos amžių ir tokių žemos prabos politikų kaip R.Paksas jai keliamą pavojų, būtinybę apsaugoti valstybės institucijas nuo asmenų, kurie šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Todėl sprendimai skirtingi. Taip gali atsitikti ir ateityje.

Strasbūro teismo pirmininkas J.P.Costa, su dar dviem teisėjais pareiškęs atskirąją nuomonę, tvirtina, kad teismas šioje byloje rado tik labai “siaurą” pažeidimą. Teismo dauguma nusprendė, kad pašalinimas iš politikos iki gyvenimo galo yra “perteklinis” ir “nepriimtinas”. Bet teismo pirmininkas J.P.Costa balsavo prieš tokį teismo sprendimą, nes tokiose bylose pripažįsta nacionalinės valstybės parlamento ir jos Konstitucinio teismo teisę nuspręsti, kaip reikia elgtis tokiose politinėse situacijose. Už sprendimą R.Pakso byloje balsavo keturiolika iš septyniolikos EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjų. Didelį autoritetą EŽTT turintis J.P.Costa prieštaravo savo kolegoms, pasisakydamas, kad jiems nereikėjo kištis į Lietuvos sprendimą. Tai būtų buvusi sąžiningesnė pozicija Lietuvos atžvilgiu.

Strasbūro teismo teisėjų daugumai pasirodė, kad dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo iš prezidento posto pašalintam R.Paksui draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė, be to, neatitinka daugumos Europos Tarybos valstybių įstatyminės praktikos. Tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų esama daug manančiųjų, kad R.Paksas yra išrinktas Lietuvos piliečių ir tik Lietuvos piliečiai gali nulemti jo likimą. Bet ne Konstitucinis Teismas ir Seimas konstitucine apkaltos procedūra. Vadovaujantis tokia “demokratine” logika negalima pamiršti, kad 1933 m. Vokietijoje teisingų ir demokratiškų rinkimų būdu į Bundestagą ir valstybės kanclerio postą pateko Adolfas Hitleris. Tada apkaltos procedūros nebuvo. Tokia tuomet buvo vokiečių valia, kuri po nepilno dešimtmečio pradėjo kraupinti visą pasaulį savo nacistinėmis žmonių naikinimo idėjomis ir žiaurumu net savo tautos atžvilgiu. Tik tada buvo suvokta, kad asmuo, kuris nepaiso žmogaus teisių ir demagogiškai užvaldęs daugumą rinkėjų, nepaisydamas mažumų teisių bei siekdamas absoliučios valdžios, gali nuvesti šalį į pražūtį. Tik po Antrojo pasaulinio karo baisumų žmogaus teisių katalogai pasaulio demokratinių valstybių konstitucijoje įgavo realią apsaugos galimybę.

R.Paksas, iš Lietuvos Strasbūro teisme reikalavęs kone 2,5 mln. litų, negavo nė cento. Tai rodo teismo požiūrį į tokius politinius procesus. Nušalintas apkaltos būdu valstybės vadovas, po numatyto nacionaliniuose įstatymuose, vėl atgauna  teisę balotiruotis į Seimo rinkimus ir tai negali būti susiję su materialiniu atlyginimu už praleistą be rinkimų teisės laiką. Nušalinimas buvo teisėtas.

Ar šis Strasbūro teismo sprendimas leidžia abejoti ir kitais LR KT nutarimais? Ar jis reabilituoja R.Paksą dėl tų veiksmų, kurie buvo jo apkaltos pagrindas: neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę R.Borisovui, atskleidė jam slaptą informaciją, siekdamas finansinės naudos sau ir savo artimiesiems darė spaudimą privatiems asmenims? Neabejotinai, ne. Strasbūro teismas net nenagrinėjo šių R.Pakso ir jo tarptautinių gynėjų argumentų. Priešingai, pabrėžė, kad nesilaikantys šalies įstatymų politikai gali ir turi būti pašalinti iš savo postų.

Taigi turime, be R.Pakso galimo revanšo, dar ir techninę problemą. Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų. Seimą įpareigoja tiek Konstitucinio Teismo doktrina, tiek Strasbūro teismo sprendimas. Teks rasti saliamonišką išeitį, kaip nepažeminti savo šalies Konstitucinio Teismo ir paisyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Kuriuo keliu pasuks Seimas?

Viena galimybė yra pačiam Seimui pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, numatant terminą, kiek laiko apkaltos procedūros tvarka pašalintas asmuo negali dalyvauti politiniuose rinkimuose, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokios normos atitikties Konstitucijai. Bet tuomet Konstituciniam Teismui tektų peržengti save ir keisti savo doktriną. Taip Konstitucinis Teismas iš dalies liktų “be veido”. Tai leistų įvairaus plauko Konstitucinio Teismo oponentams ir populistams kelti klausimą ir dėl kitų KT sprendimų teisingumo. Atsirastų daug politikų, kurie prisidėtų prie šio choro ir noriai naikintų patį Konstitucinį Teismą. Tam pritartų ir Aukščiausiojo Teismo viršumo šalininkai. Juolab kad takoskyra tarp Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo buvo smarkiai paplatinta po KT sprendimo apkaltos procese.

Kalbų apie Konstitucinio Teismo naikinimą pasigirsta ir dabar. Ypač tarp ne kartą per pirštus gavusių Seimo narių. Taip šalis netektų svarbaus instrumento ribojant Lietuvos politikų norus dažnai perlipti Konstituciją ir pasijusti visagaliais politikais, turinčiais teisę priimti bet kokius sprendimus. Vargu ar reikia įrodinėti, koks šis kelias pavojingas.

Kitas kelias yra keisti Konstituciją ir į 74 straipsnį įrašyti trumpą tekstą, sakantį, kad apkaltos proceso tvarka pašalintas asmuo X metų negali būti renkamas į atitinkamus postus. Tai būtų pagrindas Konstituciniam Teismui reinterpretuoti savo apkaltos doktriną. “Su veidu” liktų ir Seimas, ir Konstitucinis Teismas, ir Strasbūro žmogaus teisių teismas. Ir net R.Paksas. Bet tokiam sprendimui reikia 2/3 Seimo narių balsų. O tai šios kadencijos Seimui yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Juolab kad jame yra tiek daug norinčiųjų susidoroti su Konstituciniu Teismu.

O apie būtiną šalies tolesniam demokratijos plėtojimui individualaus skundo į Konstitucinį Teismą teisę piliečiams gali tekti pamiršti ilgam.

Rolandas Paksas pralaimėjo Strasbūre, penktadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.

“R.Paksas Strasbūre pralaimėjo. Lietuvos teismų sprendimai nepanaikinti, nekalbama apie kaltės panaikinimą ar išteisinimą. Tiesiog pasakyta, kad draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežtas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti bausmės terminą”, – premjero poziciją BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Nėra aišku, kada R.Paksas galės dalyvauti rinkimuose. Tai priklausys nuo peržiūros proceso”, – pridūrė premjero patarėjas.

Tokią poziciją konservatorių lyderis ministras pirmininkas perdavė praėjus dienai po to, kai Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras sako, kad Konstitucijos dėl Strasbūro teismo sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje nereikės.

S.Šedbaras ketvirtadienį BNS tvirtino, kad šiuo atveju užteks pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, nes Konstitucijoje net nėra straipsnio, kuris ribotų galimybę kandidatuoti priesaiką sulaužiusiems asmenims.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį paskelbė sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažino draudimą R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu.

Tiek Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė, tiek Teisme parlamentui atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas tvirtina, jog po tokio sprendimo gali teikti keisti Konstituciją, tačiau S.Šedbaras nemato, ką būtų galima keisti.

“Jūs man parodykite Konstitucijoj straipsnį, kurį šiuo atveju galima būtų keisti – aš nematau. Mūsų komitetas atsakingas, kaip įgyvendinami EŽTT sprendimai, ir mes tikrai žiūrėsime, gal bus sudaryta ir darbo grupė, bet aš tvirtai laikausi nuomonės, kad Konstitucijos keisti nereikia, reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą”, – BNS sakė S.Šedbaras.

Jo vertinimu, Konstitucijoje nėra straipsnio, kuris numatytų draudimą kandidatuoti dėl apkaltos iš posto pašalintam asmeniui, o KT nutarimą, kuriuo toks draudimas įtvirtintas, parlamentaras pavadino “KT nuomone, kuri su laiku gali keistis”.

KT 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Estijos Centro partijos “Tiesos komisija” pataria Talino merui Edgarui Savisaarui (Edgarui Savisarui) kreiptis į civilinių bylų teismą, kad jis apgintų savo garbę ir orumą, taip pat paduoti į teismą laikraštį “Postimees”.

Centro partijos valdyba patvirtino “tiesos komisijos” ataskaitą, kurią ši didžiausia Estijos opozicinė jėga parengė, praėjusį mėnesį kilus skandalui dėl finansavimo.

Estijos saugumo policija (KAPO) paskelbė informaciją, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos Taline finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pagal ataskaitą, komisija nerado kaltinimų Centro partijos pirmininkui ir Talino merui E.Savisaarui patvirtinimo.

Komisija pataria E.Savisaarui kreiptis į civilinių bylų teismą garbei ir orumui apginti, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą “būtų atmesti neatitinkantys tikrovės faktai neva jis yra Rusijos agentas”, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje komisijos ataskaitoje.

Komisija taip pat rekomenduoja “padaryti galą “Postimees” tinklalapyje 2010 metų gruodžio 16 dieną paskelbtų neteisingų faktų platinimui, taikant neseniai įsigaliojusius Pareigos teisės įstatymo (vadinamojo Šaltinių apsaugos įstatymo) papildymus prevencinei kompensacijai priteisti”.

Komisija mano, kad akivaizdus saugumo policijos kišimasis į demokratinius procesus, specialiosioms tarnyboms darant atvirą spaudimą visuomenei, manipuliuojant rinkėjų valia ir pažeidžiant teisinės valstybės ir demokratijos principus.

Todėl komisija rekomenduoja ne tik kreiptis į teismą, bet ir atkreipti į tai, kas vyksta, dėmesį tokių autoritetingų tarptautinių organizacijų kaip, pavyzdžiui, “Amnesty International”.

Komisija tai pat pataria pareikalauti, kad saugumo policija atvirai ir kategoriškai patvirtintų, jog saugumo policija nė viename šio incidento epizodų nesirėmė Rusijos specialiųjų tarnybų medžiaga.

Komisija nemato nieko smerktina, kad buvo prašoma paremti ortodoksų cerkvės statybą Taline.

Drauge ataskaitoje smerkiamas Andrus Ansipas, kuris, pagal ataskaitą, “prašė plačiu mastu lėšų iš užsienio šventovei (Tartu mieste) atstatyti”.

“Ansipo vyriausybė taip pat rizikavo Estijos mokesčių mokėtojų lėšomis ir nepaisė Estijos įstatymų, finansuodama šventovės atstatymą Rusijoje, kurią planuojama atidaryti vasario viduryje per parlamento rinkimų kampaniją”, – sakoma ataskaitoje.

Buvusi Ukrainos premjerė, partijos “Tėvynė” lyderė Julija Tymošenko abejoja, ar teismas priims teisingą sprendimą dėl jos.

“Bylos iš esmės nėra, nes pensijų išmokėjimas negali būti nusikaltimas, bet ir teismų, jūs žinote, pas mus nėra. Nėra nei teismų, nei jėgos struktūrų, kurios dirbtų šaliai ir jums (Ukrainos piliečiams). Todėl nėra ko tikėtis, kad teisme bus koks nors neužsakytas sprendimas”, – pareiškė ji penktadienį žurnalistams prieš prasidedant dar vienai apklausai Ukrainos Generalinėje prokuratūroje.

Drauge buvusi premjerė sakė: “Bet aš manau, kad mes esame stiprūs, mes galime priimti tokią įvykių raidą, kokia yra, ir tai nesutrukdys mums kovoti už žmonių teises ir kovoti už mūsų šalies nepriklausomybę ir laisvę. Kova dabar tik aktyvėja. Neturi būti nė vienos minutės silpnumo!”.

Gruodžio 30 dieną Ukrainos Generalinė prokuratūra baigė tyrimą baudžiamojoje byloje pagal kaltinimą J.Tymošenko.

Jai buvo pateiktas galutinis kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 365 str. 3 dalyje – valdžios ar tarnybos įgaliojimų viršijimas, kuris turėjo sunkių padarinių.

J.Tymošenko kaltinama 180 mln. ir 200 mln.eurų, kuriuos Ukraina gavo pagal Kioto protokolą, panaudojimu ne pagal tikslą, ir kitais valstybei padarytais nuostoliais.

Buvusio naftos bendrovės “Jukos” vadovo Michailo Chodorkovskio ir buvusio tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovo Platono Lebedevo gynėjai apskundė Maskvos Chamovnikų teismo nuosprendį jų antrojoje byloje.

“Galima sakyti, kas skundas išankstinis, nes mes kol kas neturime nuosprendžio teksto, nėra protokolų kopijų”, – sakė M.Chodorkovskio advokatė Karina Moskalenko agentūrai “Interfax” penktadienį.

Ji pažymėjo, kad skundas paduotas per tokį trumpą laiką, nes būsimos dešimt dienų, numatytos įstatyme kasacijai paduoti, bus poilsio dienos.

“Dabar skundą sudaro devyni puslapiai. Kai gausime dokumentus, jį išplėsime”, – sakė ji.

Vakar Maskvos Chamovnikų teismas paskyrė buvusiam naftos bendrovės “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui ir buvusiam tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovui Platonui Lebedevui po 14 metų laisvės atėmimo bendrojo režimo kolonijoje antrojoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgdamas į pirmąjį nuosprendį.

Kaip pranešė “Interfax” korespondentas, nuosprendyje sakoma, kad abu teisiamieji pripažinti kaltais dėl grobimo ir pinigų plovimo.

Antrojoje baudžiamojoje byloje M.Chodorkovskiui ir P.Lebedevui paskirta po 13,5 metų laisvės atėmimo. Drauge su atliekama bausme pagal pirmąjį nuosprendį jie iš viso praleis kolonijoje 14 metų.

Teismas nusprendė, kad bausmės laikas nuteistiesiems bus skaičiuojamas nuo 2007 metų vasario, bet jiems bus įskaičiuotas laikas, atliktas pagal pirmąjį bausmės terminą, tai yra faktiškai bausmė bus skaičiuojama no 2003 metų.

Vašingtonas taip pat įspėjo, kad jei šalyje nebus nepriklausomos teismų sistemos, jos laukia ekonominė stagnacija.

“Mums toliau kelia nerimą tvirtinimai apie rimtus teisminio proceso normų pažeidimus ir tai, ką galima laikyti piktnaudžiavimu teisine sistema nesąžiningais tikslais, ypač dabar, kai (Michailui) Chodorkovskiui ir (kitam kaltinamajam šioje byloje Platonui) Lebedevui buvo skirta maksimali bausmė”, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Markas Toneris.

“Sakant paprastai, Rusijos vyriausybė negali kurti modernios ekonomikos be nepriklausomos teismų sistemos, kuri yra instrumentas skatinti ekonominį augimą, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą ir stiprinti teisingumą”, – pabrėžė M.Toneris.

Ketvirtadienį Maskvos Chamovnikų teismas naftos kompanijos “Jukos” įkūrėjui M.Chodorkovskiui ir jo verslo partneriui Platonui Lebedevui už naftos grobimą ir pinigų plovimą skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės atlikimo terminas pagal naująjį nuosprendį bus skaičiuojamas nuo jų suėmimo 2003 metais ir į jį bus įskaičiuotas iki šiol kalėjime praleistas laikas. Taigi M.Chodorkovskiui ir P.Lebedevui teks papildomai kalėti šešerius metus.

Seimo narės Astos Baukutės sutuoktinis Kęstutis Rupulevičius teisėtai atleistas iš aplinkos ministro patarėjo pareigų, pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).

VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad teismas atmetė K.Rupulevičiaus skundą, kuriuo šis siekė, kad atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, o jis pats būtų grąžintas į pareigas. Buvęs ministro patarėjas taip pat reikalavo priteisti jam kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

VAAT nuomone, pernai rugsėjo pabaigoje atleidžiant K.Rupulevičių nebuvo pažeistos procedūros.

Be to, teismas vertino, anot VAAT atstovės, kad K.Rupulevičius buvo politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nepasitikėjimo juo motyvų ir jų pagrįstumo VAAT nevertino.

Šis VAAT sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs patarėjas anksčiau yra teigęs pats norėjęs pasitraukti iš minėtų pareigų, tačiau tuomet aplinkos ministras jam pasiūlęs vietoj to eiti tėvystės atostogų. Jis tvirtino šių metų liepą kreipęsis į Aplinkos ministeriją ir tik tuomet sulaukęs oficialaus pranešimo, kad atleistas iš aplinkos ministro patarėjo pareigų 2009 metų rugsėjo 25 dieną kaip praradęs ministro Gedimino Kazlausko pasitikėjimą.

Be to, buvęs patarėjas tvirtino praėjusių metų rugsėjo 23 dieną išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kurios turėjo trukti iki šių metų rugpjūčio 10 dienos.

Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Murauskaitė teisme teigė, kad K.Rupulevičius apie savo atleidimą galėjo sužinoti iš visuomenės informavimo priemonių. Atleidimo procedūros, jos žodžiais, nebuvo pažeistos. Anot ministerijos atstovės, K.Rupulevičius buvo atleistas, nes jo elgesys buvo nesuderinamas su einamomis pareigomis.

K.Rupulevičius aplinkos ministro patarėjo pareigų neteko po skandalo, kai jo vairuojamas visureigis prie Seimo kliudė ir nuvertė šviesoforą. Vairuotojas tada paspruko iš įvykio vietos.

Įtarta, kad jį vairavęs K.Rupulevičius buvo neblaivus, nes tą dieną šventė gimtadienį, bet to įrodyti nepavyko.

Pareigūnai keletą dienų negalėjo rasti ir automobilio. A.Baukutė teigė, kad jos žiniomis, automobilis yra Klaipėdoje, nors tuo metu jis stovėjo viename sostinės remonto dirbtuvių.

Už pažeidimą K.Rupulevičius prarado teisę vairuoti 4 metus ir 3 mėnesius. Be to, buvusiam aplinkos ministro patarėjui skirta 3700 litų bauda.