Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) pareiškė esąs “labai susirūpinęs” dėl pirmadienį paskelbto antrojo teismo nuosprendžio buvusiam “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui, ir pavadino jį šalies “žingsniu atgal”.

“Teismo procesas yra labai abejotinas, ir tai yra žingsnis atgal visame šalies modernizavimo kelyje”, – sakoma jo pareiškime.

“Mūsų partneriai Rusijoje turi būti suinteresuoti rimtai reaguoti į šį susirūpinimą ir kovoti už įstatymų viršenybę, demokratiją bei žmogaus teises”, – sakė jis.

Dar ir Vokietijos vicekanclerio pareigas einantis G.Westerwelle apie M.Chodorkovskio bylą kalbėjo savo viešnagės Maskvoje metu lapkričio mėnesį ir perspėjo, kad Vokietijos pareigūnai atidžiai stebi šį procesą.

Vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Christophas Steegmansas (Kristofas Štėgmansas) kiek anksčiau pirmadienį vykusią eilinę spaudos konferenciją pradėjo pareiškimu, kuriame išsakė Berlyno rimtą susirūpinimą dėl minėtos bylos eigos, tačiau atsisakė komentuoti teismo nuosprendį, kol jis nėra oficialiai paskelbtas.

“Vokietijos vyriausybės nuomone, pagarba įstatymo viršenybei, apie kurią kalbėjo prezidentas (Dmitrijus) Medvedevas ir dažnai užsiminė kanclerė (Angela Merkel), susiduria su išbandymais”, – sakė jis.

“Svarbiausia modernios, įstatymų valdymu paremtos valstybės Rusijoje kūrime yra pagarba įstatymų viršenybei. Vokietijos vyriausybė nuo pat pradžių kritiškai vertino šią bylą ir toliau atidžiai stebės jos eigą”, – sakė vyriausybės atstovas.

Tačiau paklaustas, ar po pirmadienį priimto kaltinamojo nuosprendžio Berlynas numato kokias nors “pasekmes” Rusijai, Ch.Steegmansas atsisakė ką nors komentuoti, kol vokiečių pareigūnai nesusipažino su oficialiu teismo nuosprendžiu.

M.Chodorkovskio šalininkai teigia, kad jis dabar yra baudžiamas už tai, kad finansuodamas opozicines partijas drįso mesti iššūkį V.Putinui. Tuo tarpu Rusijos pareigūnų įsitikinimu, buvęs naftos magnatas turtus susikrovė pažeisdamas įstatymus.

Berlyną su Maskva sieja glaudūs prekybiniai santykiai. Rusijos eksportas į Vokietiją 2009 metais siekė 25 mlrd. eurų, o Vokietijos eksportas į Rusiją – beveik 21 mlrd. eurų.

JAV diplomatai mano, jog buvusio “Jukos” vadovo Michailo Chodorkovskio bylos procesas rodo, kad Kremlius remia “cinišką sistemą, leidžiančią nebaudžiamai susidoroti su politiniais varžovais”.

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, tai matyti iš dar vieno nutekėjusio JAV diplomatų susirašinėjimo pluošto, kurį Britanijos laikraštis “The Guardian” paskelbė tą pačią dieną, kai Maskvos Chamovnikų teismas pradėjo skelbti nuosprendį antrojoje baudžiamojoje byloje buvusiam “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui ir buvusiam tarptautinio finansinio susivienijimo vadovui Platonui Lebedevui.

Remiantis išviešintu tinklalapyje “Wikileaks” pranešimu, išsiųstu į Vašingtoną iš JAV ambasados Maskvoje 2009 metų gruodį, Rusijos valdžios mėginimai parodyti, jog M.Chodorkovskio procesas vyksta laikantis įstatymų, panašūs į “lūpdažį politinei kiaulei”.

JAV diplomatiniame susirašinėjime pateikiama nuomonė, kad buvusio “Jukos” vadovo procesas – politiškai motyvuotas ir kad “Chodorkovskis tikriausiai liks už grotų tol, kol valdžioje yra Putino administracija”.

Kaip laikraščio straipsnyje pažymi “The Guardian” korespondentas Maskvoje Tomas Parfittas (Tomas Parfitas), “nors Amerikos oficialūs asmenys atvirai kritikavo (M.Chodorkovskio) procesą, negali nestebinti žodžių, vartojamų diplomatų susirašinėjime šiuo klausimu aštrumas”.

Tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtame pranešime JAV ambasados Maskvoje darbuotojas pažymi, kad “Chodorkovskis pažeidė žaidimo taisykles, pagal kurias “jeigu nesikiši į politiką, gali nebaudžiamai prisikimšti savo kišenes”.

Toliau pranešimo autorius rašo apie “dvejopus standartus”, kuriuos taikė Rusijos valdžia dešimtojo dešimtmečio oligarchams: “priešingu atveju, bet kuris oligarchas turėtų atsidurti teisiamųjų suole greta Chodorkovskio ir Lebedevo”.

Maskvos Chamovnikų teismas pripažino buvusį naftos bendrovės “Jukos” vadovą Michailą Chodorkovskį ir buvusį tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovą Platoną Lebedevą kaltais jiems iškeltojoje antrojoje baudžiamojoje byloje.

Kaip praneša “Interfax” korespondentas, tai sakoma teismo nuosprendyje, kurį skelbti pradėta pirmadienį.

Nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalies pradžioje teisėjas paskelbė, kad M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas vadovavo organizuotai nusikalstamai grupei, padariusiai nusikaltimų Rusijos naftos komplekse.

Kaip tikina valstybės kaltintojai, M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas pagrobė “Jukos” antrinių bendrovių akcijų, naftos, kurią bendrovė išgavo nuo 1998 iki 2003 metų, ir legalizavo gautas pajamas.

“Teismas nustatė, kad M.Chodorkovkis ir P.Lebedevas pasisavino svetimą turtą, naudodamiesi tarnybine padėtimi”, – sakoma nuosprendyje.

Tačiau kaltintojai atsisakė vieno gana didelio epizodo, inkriminuojamo kaltinamiesiems – Rytų naftos bendrovės “Tomskneft” akcijų grobimo, nes baigėsi patraukimo dėl jo baudžiamojon atsakomybėn terminas.

Prokurorai paprašė nuteisti teisiamuosius po 14 metų laisvės atėmimo, atliekant bausmę bendrojo režimo kolonijoje.

Pirmadienį teisėjas Viktoras Danilkinas atvažiavo į teismą 7 val. 30 min. Maskvos laiku. Apie 10 val. į teismą šarvuotu automobiliu buvo atvežti kaltinamieji.

Prie Chamovnikų teismo pastato rytą susirinko apie 200 žmonių, kurie rankose laikė plakatus su raginimais paleisti kaltinamuosius.

Be to, susirinkusieji laikė plakatus, kurių viename M.Chodorkovskis buvo pavaizduotas drauge su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, o kitame – su prezidentu ir ministru pirmininku Vladimiru Putinu, kurie, kaip paaiškino plakato autoriai, simbolizuoja du bylos baigties variantus.

Maždaug po valandos prie teismo sienų prasidėjo stichinis mitingas. Susirinkusieji ėmė skanduoti “Laisvę!” ir “Gėda”!”, taip pat “Rusija be Putino” ir “Putiną ant gultų”.

Milicija, kaip pranešama, sulaikė prie teismo apie 20 protestuotojų.

Pasak žurnalistų, iš pradžių į teismo salę buvo įleistos tik keli televizijos operatoriai, taip pat keli fotokorespondentai ir informacijos agentūrų darbuotojai – iš viso ne daugiau kaip 30 žmonių, nes visi norintieji į salę netilpo.

Vėliau spaudos atstovai buvo paprašyti palikti Chamovnikų teismo salę.

“Spauda, palikite teismo posėdžio salę”, – žurnalistus paprašė V.Danilkinas, kuris pirmininkauja procese.

M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas kaltinami pagrobę naftos iš “Jukos” antrinių bendrovių už maždaug 30 mlrd. dolerių ir juos išplovę. Prokuratūra teigia, kad laikotarpiu nuo 1998 iki 2003 metų jie pagrobė 218 mln. tonų naftos.

Kaltintojai pareikalavo teisiamiesiems po 14 metų laisvės atėmimo, tai vos vieneriais metais mažiau nei didžiausias terminas, numatytas Rusijos įstatymais.

M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas jau atsėdėjo 7 metus už sukčiavimą ir vengimą mokėti mokesčius pirmojoje byloje, tad, atsižvelgdami į atliktą bausmę, kaltintojai reikalauja pratęsti jų laikymo kalėjime laiką dar šešeriems metams.

+370 5 2058525

Teismas ketvirtadienį nusprendė uždarame posėdyje nagrinėti terorizmu kaltinamos Elgės Kusaitės bylą, kurią prokurorai įtaria planavus susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

Kaltinamoji pati prašė atviro posėdžio ir jo pradžioje paprašė nušalinti bylą nagrinėjančius Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Žurnalistams mergina sakė teismo procesą vertinanti kaip siekį susidoroti.

“Norėčiau, kad visuomenė būtų pilnai informuota apie mano bylą”, – teisme sakė E.Kusaitė.

Prokurorai tvirtina, kad prieš metus sulaikyta 21 metų mergina buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukazo respublikoje.

Kaltinamoji teigė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu.

E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Į ketvirtadienio posėdį, kuriame tikimasi pradėti nagrinėti bylą, E.Kusaitė atvyko su motina ir grupele rėmėjų. Teismui paskelbus apie nutartį dėl neviešo teismo posėdžio, jie buvo priversti palikti teismo salę.

“Šiandieninis komentaras – tai papildoma aplinkybė, apsunkinanti teismo darbą ir trukdanti paskelbti teisingą, apgalvotą ir nepriklausomą nutartį”, – agentūrai “Interfax” ketvirtadienį sakė teisių organizacijos “Human Rights Watch” Maskvos skyriaus atstovė Ana Sevortjan.

Ji pareiškė, kad kelios pagrindinės tarptautinės nevyriausybinės organizacijos neseniai nusiuntė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui laišką, kuriame kalbama apie pažeidimus antrajame M.Chodorkovskio bylos nagrinėjimo procese.

“Šio proceso problema, kad jis atrodo esąs politiškai motyvuotas”, – sakė A. Sevortjan.

“Amnesty International” aktyvistai taip pat ragino teismą M.Chodorkovskio byloje priimti nepriklausomą nutartį.

Ketvirtadienį vakare Rusijos teisių judėjimo veteranai paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad “šiandien Rusijos vyriausybės vadovas V.Putinas padarė du labai rimtus teisės pažeidimus”.

“Jis darė teismui spaudimą 10 dienų likus iki nutarties paskelbimo viešai pasirodymas kaip pareigūnas, leisdamas suprasti, kad teisiamojo Chodorkovskio kaltė teismo jau įrodyta. Be to, jis jį apšmeižė, pavadindamas Chodorkovskį “vagimi” bei netiesiogiai kaltindamas žmogžudystėmis. Toks elgesys tampa tam tikru pavyzdžiu kitiems valdininkams”, – sakoma dokumente, kurį pasirašė Liudmila Aleksejeva, Sergejus Kovaliovas, Svetlana Ganuškina, Olegas Orlovas, Levas Ponomariovas ir kiti.

“Reikalaujame, kad Putinas nedelsiant atsistatydintų. Kitaip nebus galima rimtai kalbėti apie įstatymo pirmenybę mūsų šalyje”, – pareiškė teisių gynėjai.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies teismai įrodė kalinamo verslo magnato Michailo Chodorkovskio kaltę, ir pridūrė, kad “vagis privalo sėdėti kalėjime”.

“Aš, kaip ir žinomas (Sovietų Sąjungos bardo ir aktoriaus) Vladimiro Vysockio personažas, manau, kad vagis privalo sėdėti kalėjime, – V.Putinas atsakė į klausimą apie buvusio turtingiausio Rusijos verslininko bylą, užduotą kasmetinėje tiesioginėje televizijos klausimų ir atsakymų laidoje. – Kalbant apie teismo sprendimą dėl Chodorkovskio, jam inkriminuojamas pakankamai solidus (pinigų) grobstymas. Kalbama apie mokesčių mokėjimą, sukčiavimą ir milijardines sumas”.

“Remiuosi tuo, kas buvo įrodyta teisme”, – pridūrė premjeras.

V.Putinas taip pat pareiškė, kad “yra nesumokėti ir asmeniniai mokesčiai, o tai labai svarbu”.

“Pagal tą kaltinimą, kuris jam pateikiamas dabar, ten šimtai milijardų rublių. Vienu atveju 900, kitu 800 mlrd. rublių. Tai taip pat grobimas”, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką: “Ponas Madoffas (Madofas) gavo už tokį pat nusikaltimą Jungtinėse Valstijose – o ir pinigai maždaug tokie patys – 150 metų laisvės atėmimo”.

“Mūsų šalyje kur kas liberaliau į viską žiūrima. Tačiau mes turime remtis tuo, kad pono Chodorkovskio nusikaltimai teisme įrodyti”, – mano V.Putinas.

M.Chodorkovskio advokatai iš karto pareiškė, kad Putino teiginiai pažeidė jų ginamojo nekaltumo prezumpciją.

Rusijos premjeras V.Putinas nemano, kad jo atsakymas į klausimą apie M.Chodorkovskio nusikaltimus – “spaudimas teismui”.

Atsakinėdamas į žurnalistų klausimus po bendravimo tiesioginiame eteryje su Rusijos piliečiais, V.Putinas sakė, kad turėjo omenyje “ankstesnę teismo nutartį”.

“Naujus epizodus teismas nagrinės objektyviai. Tačiau ir finansinių pažeidimų skirtumai milžiniški. Tada buvo kalbama apie 25 mlrd. rublių nesumokėtų mokesčių, dabar – 800-900 mlrd. Ir teismas tai atidžiai svarstys”, – pažymėjo premjeras.

Maskvos Chamovnikų teismas vakar nukėlė nuosprendžio M.Chodorkovskiui ir buvusiam tarptautinio finansinio susivienijimo “Menotep” vadovui Platonui Lebedevui paskelbimą į gruodžio 27 dieną, nepaaiškindamas priežasčių.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies teismai įrodė kalinamo verslo magnato Michailo Chodorkovskio kaltę, ir pridūrė, kad “vagis privalo sėdėti kalėjime”.

“Aš, kaip ir žinomas (Sovietų Sąjungos bardo ir aktoriaus) Vladimiro Vysockio personažas, manau, kad vagis privalo sėdėti kalėjime, – V.Putinas atsakė į klausimą apie buvusio turtingiausio Rusijos verslininko bylą, užduotą kasmetinėje tiesioginėje televizijos klausimų ir atsakymų laidoje. – Kalbant apie teismo sprendimą dėl Chodorkovskio, jam inkriminuojamas pakankamai solidus (pinigų) grobstymas. Kalbama apie mokesčių mokėjimą, sukčiavimą ir milijardines sumas”.

“Remiuosi tuo, kas buvo įrodyta teisme”, – pridūrė premjeras.

M.Chodorkovskiui teismas jau skyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo pirmoje byloje, kurią Rusijos liberalai vadina politiniu susidorojimu.

Buvęs verslininkas dabar laukia nutarties antroje byloje, kurioje jis kaltinamas dėl pinigų grobstymo ir plovimo, o pastarasis V.Putino pareiškimas buvo paskelbtas akivaizdžiai užbėgant už akių teismo sprendimui.

“Taigi yra teismas. Jis pas mus, kaip žinoma, vienas humaniškiausių pasaulyje. Tai jo darbas. Aš vadovaujuosi tuo, ką įrodė teismas”, – toliau kino citatas žarstė V.Putinas.

V.Putinas taip pat pažymėjo, kad “yra nesumokėta asmeniškai mokesčių, tai labai svarbu”.

“Pagal tą kaltinimą, kuris jam pateikiamas dabar, ten šimtai milijardų rublių. Vienu atveju 900, kitu 800 mlrd. rublių. Tai taip pat grobimas”, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką: “Ponas Madoffas (Madofas) gavo už tokį pat nusikaltimą Jungtinėse Valstijose – o ir pinigai maždaug tokie patys – 150 metų laisvės atėmimo”.

Pas mus kur kas liberaliau į viską žiūrima. Tačiau mes turime remtis tuo, kad pono Chodorkovskio nusikaltimai teisme įrodyti”, – mano V.Putinas.

Premjerui tiesioginiame eteryje moteris uždavė klausimą, ar jis mano, jog teisinga, kad M.Chodorkovskis jau keleri metai sėdi kalėjime. “Bet atsakymo aš net nesitikiu. Jums labiau patinka klausimai apie dėkingas senutes ir klausimai apie jūsų mylimą šunį”, – pridūrė klausiančioji.

V.Putinas atsakė į tai, primindamas, kad jis turi ne vieną, o du mylimus šunis. Balkanų aviganio veislės šuniuką neseniai valstybės vadovui padovanojo kolega Bulgarijoje Boiko Borisovas.

“O dėl dėkingų senučių, tai mes visi skolingi vyresniosios kartos Rusijos piliečiams ir turime šias skolas atiduoti. Ir mes dar ne viską padarėme dėl jų, nors mėginame”, – sakė V.Putinas.

Liaudies laisvės partijos “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos” pirmininkai Borisas Nemcovas ir Vladimiras Ryžkovas mano, jog nuosprendžio Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo byloje paskelbimo datos nukėlimas rodo, kad valdžia nori susilpninti reagavimą į jį šalyje ir pasaulyje.

“Tai pikta pranašaujantis datos nukėlimas. Nenoromis prisimeni, kad 1979 metais prieš pat Naujuosius metus į tremtį buvo išsiųstas Andrejus Sacharovas”, – sakė B.Nemcovas trečiadienį agentūrai “Interfax”.

Jo nuomone, tai, jog nuosprendžio antrojoje baudžiamojoje M.Chodorkovskio ir P.Lebedevo byloje skelbimo pradžia nukelta į gruodžio 27 dieną, rodo, kad “jie rengia niekšišką nuosprendį, bet bijo jį skelbti artimiausiomis dienomis, suvokdami, kokios gali būti to pasekmės”.

“Manau, jog pagrindinis tokio sprendimo tikslas – padaryti viską, kas įmanoma, kad vykstant naujamečiam šurmuliui mąstantys žmonės šalyje ne taip griežtai reguotų į šio precedento neturinčio proceso užbaigimą. Dar jie tikisi, kad Vakarai per Kalėdų atostogas taip pat reaguos į nuosprendį ne taip griežtai nei reaguotų, jeigu jis būtų paskelbtas artimiausiomis dienomis”, – pabrėžė B.Nemcovas.

Tokią pačią nuomonę pareiškė V.Ryžkovas. “Manau, tai padaryta, siekiant užtušuoti reagavimą šalyje ir pasaulyje – tai niekšinga taktika, kitaip nepasakysi”, – sakė jis agentūrai “Interfax”.

Politikai mano, kad pradėjęs skelbti nuosprendį gruodžio 27 dieną, teisėjas gali užbaigti šį procesą “kaip tik gruodžio 31 dieną po pietų”.

Drauge jis pareiškė: “Nepaisant šio valdžios suktumo, į kaltinamąjį nuosprendį visame pasaulyje ir šalyje bus reaguojama labai, labai rimtai”.

“Galima tikėtis, kad šalį paliks tūkstančiai labai kvalifikuotų specialistų, o užsienio investuotojai nepanorės investuoti pinigų į ekonomiką šalies, kur klesti toks teisingumas”, – sakė V.Ryžkovas.

Britanijos teismas sutiko paleisti už užstatą tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą). Nutarimą J.Assange’ą paleisti už užstatą priėmė Vestminsterio magistrato teismas. Jo posėdis įvyko gruodžio 14 dieną.

Tačiau J.Assange’ą tuoj pat neišeis į laisvę, nes Švedijos kaltintojams atstovaujantys teisininkai turi vėliau antradienį apsispręsti, ar apskųs šį teismo nutarimą.

Britų dienraštis “The Guardian” praneša, kad mainais už paleidimą skandalingojo tinklalapio įkūrėjas pasižadėjo atiduoti pasą, laikytis komendanto valandos, taip pat nešioti daviklį, kuris leistų nustatyti jo buvimo vietą.

Kitas teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama J.Assange’o byla, paskirtas 2011 metų sausio 11 dieną.

39 metų Australijos pilietis buvo gruodžio 7 dieną buvo sulaikytas Londone prašant Švedijai, kuri jį kaltina seksualinio pobūdžio nusikaltima

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, ieškovai šioje Strasbūre svarstomoje byloje yra 29 Čečėnijos gyventojai, kurių skundai nebuvo patenkinti Rusijos teismo instancijose.

Strasbūre buvo nustatyta, kad Rusijos valdžia pažeidė du Europos Žmogaus teisių gynimo konvencijos straipsnius – dėl teisės gyventi ir dėl teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę.

2000 metų vasario pradžioje Ačchoj Martano rajono Katyr Jurto kaimą ėmė kontroliuoti grupė kovotojų, pabėgusių iš Grozno. Nuo vasario 4 iki 7 dienos Rusijos kariuomenei iš artilerijos apšaudant ir bombarduojant kaimą, kuriame buvo maždaug 25 tūkst. gyventojų, žuvo 24 žmonės.

Operacijai vadovavo generolas majoras Vladimiras Šamanovas, kuris šiuo metu vadovauja Rusijos oro desanto kariuomenei.

Rusijos valdžia per 2002 metais atliktą tyrimą padarė išvadą, kad karių veiksmai buvo pateisinami, nes kaimą buvo užgrobę kovotojai.

Tačiau 2005 metų vasarį Strasbūro teismas pripažino, kad operacija Katyr Jurte neatitiko tarptautinių teisės normų.

Išvada buvo motyvuojama tuo, jog Rusijos kariai naudojo sunkiąsias fugasines bombas, naikinančias daugiau kaip kilometro spinduliu, taip pat tuo, kad tuo metu nei karinė, nei nepaprastoji padėtis Čečėnijoje nebuvo paskelbta.

“Tokio ginklo naudojimas gyvenamojoje vietovėje ne karo metu ir iš anksto neevakavus civilinių gyventojų, nesiderina su tuo atsargumu, kurio turi laikytis teisėtvarkos pajėgos demokratinėje visuomenėje”, – buvo sakoma teismo sprendime.

Rusija pripažįsta Strasbūro teismo jurisdikciją nuo įstojimo į Europos Tarybą 1996 metų vasario 28 dieną.

“2010 metų vasarį Rusijos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame pavadino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus “Rusijos teisinės sistemos sudedamąja dalimi” ir pripažino, kad jie yra privalomi Rusijai ir į juos turi atsižvelgti įstatymų leidimo ir teisės aktų taikymo institucijos.

2009 metų pradžios duomenimis, beveik trečdalis skundų, nagrinėjamų Strasbūro teisme, gauti iš Rusijos.

Mineralinį vandenį ir alkoholinius gėrimus gaminančiai bendrovei ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” nepavyko per teismą sustabdyti 7,25 mln. litų Europos Sąjungos paramos pagal priemonę “Lyderis LT” skirstymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį neskundžiama nutartimi nepatenkino įmonės prašymo laikinai, kol bus išspręstas ginčas, sustabdyti paramos skirstymą.

,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” teismui skundžia Ūkio ministerijos Verslo atrankos projektų komiteto sprendimą jo paraišką dėl 7,25 mln. litų paramos įtraukti į rezervinių projektų sąrašą. Be to, įmonė prašo įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti paraišką

Lietuvos verslo paramos agentūrai, kad ši iš naujo įvertintų projektą, kurį agentūra įvertino kritiškai. Ministerija šiemet pavasarį tokį įmonės prašymą atmetė.

Priemonę minėtą priemonė Ūkio ministerija gali skirti iki 438,96 mln. litų paramos, o šiuo metu lėšų likutis yra tik apie 1,4 mln. litų, bet ši suma gali dar padidėti, nurodė teismui ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko”.

Paraišką 2008-aisiais pateikę “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” tikėjosi gauti paramos vandens su skoniu sumaišymo linijai. Bendrovė teigė, kad jai investicijoms trūksta lėšų.

Pagrindinis “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” prekės ženklas yra natūralus mineralinis vanduo “Vytautas”, kurio pardavimai sudaro beveik 50 proc. įmonės pajamų. Įmonė pernai gavo 21,022 mln. litų pajamų (0,09 proc. daugiau nei užpernai) ir uždirbo 745,8 tūkst. litų grynojo audituoto pelno (2008 metais patyrė 56 tūkst. litų nuostolių).

Pagrindiniai įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 11 dieną taip pat atmetė bendrovės skundą.

Paryžiaus Apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė Kaliningrado srities pretenzijas Lietuvai dėl pastato Vilniuje.

Apeliacinis teismas paliko galioti Lietuvai palankų Paryžiaus tarptautinio arbitražo teismo sprendimą, pranešė Lietuvai teisme atstovavusių advokatų “Nordia Baublys & Partners” advokatų kontoros partneris Kęstutis Švirinas.

Kaliningrado sritis tarptautinio arbitražo teismui buvo apskundusi Lietuvos teismo sprendimą leisti iš varžytinių parduoti Kaliningrado sričiai priklausiusį pastatą Vilniuje, Antakalnyje, ir jame buvusį nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos naudai taip pat priteista 150 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiadienį teismui nepavyko pradėti nagrinėti bylos, kurioje keturi asmenys kaltinami suklastoję Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko kandidatūrą prezidento rinkimuose remiančių parašų rinkimo lapus.

“Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes neatvyko viena kaltinamoji”, – BNS sakė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė.

Teismo posėdyje nepasirodė Ingrida Jočienė. Ji, pasak A.Šerelytės, neatvyko dėl ligos.

Dėl dokumentų klastojimo taip pat yra teisiami buvęs A.Valinsko rinkimų štabo vadovas Vytas Karsokas, Dainius Stelmokas ir Justinas Daubara.

“Keturi asmenys kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, jie suklastojo 17 rinkėjų, remiančių A.Valinsko pareiškimą dalyvauti 2009 m. gegužės 17 d. rinkimuose kandidatu į Respublikos prezidentus, parašų rinkimo lapų”, – rugsėjo pabaigoje pranešė Generalinė prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, kaltinamieji į minėtus parašų rinkimo lapus įrašė išgalvotų asmenų duomenis. Tokie dokumentai buvo perduoti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui.

Pasak prokuratūros, buvo išanalizuoti 766 parašų rinkimo lapai, kuriuose buvo per 21 tūkst. piliečių parašų. Taip pat patikrintas dar penkių asmenų galimas dalyvavimas šiame nusikaltime.

A.Valinskas iš pradžių ketino dalyvauti pernai vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau vėliau kandidatūrą atsiėmė. Buvo abejojama, ar Tautos prisikėlimo partijos vadovo rėmėjams pavyko surinkti 20 tūkst. parašų, reikalingų, kad pretendentas būtų įregistruotas kandidatu.