Teisėjų taryba penktadienį atvėrė kelią atleisti Panevėžio teisėją Vaivą Savickienę, kuri parūpino dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.

Už patarimą prezidentei atleisti teisėją balsavo 13 narių, septyni buvo prieš.

Teisėja neigia padariusi nusižengimą ir sprendimą ketina skųsti.

“Labai apgailestauju, kad toks sprendimas priimtas. Skųsiu, nes aš taip ir neišgirdau, kokiais veiksmais ką padariau (…) Aš nesupratau nei kokie veiksmai buvo nustatyti, nei už ką esu atleista iš darbo”, – žurnalistams sakė V.Savickienė.

Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė tvirtino, kad teisėja bus atleista tikriausiai jau penktadienį.

“Tais atvejai, kai Teisėjų taryba pataria atleisti vieną arba kitą teisėją, prezidentės yra diskrecija bet kuriuo metu teisėją atleisti atskiru dekretu iš pareigų”, – kalbėjo S.Cirtautienė. Pasak jos, prezidentės dekretą teisėja turi teisę apskųsti bendrąja tvarka.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė tvirtino, kad V.Savickienė atliko neteisėtus veiksmus.

“Teisėjų taryba konstatavo, kad teisėja V.Savickienė atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu buvo be teisėto pagrindo išduotas nedarbingumo pažymėjimas jos dukrai. Neteisėtą pagrindą Teisėjų taryba nurodė, kad (tai buvo atlikta – BNS) be medicininės apžiūros ir taip pat nurodė, kad ji padėjo slėpti šio neteisėtai išduoto nedarbingumo pažymėjimo faktą”, – sakė L.Garnelienė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos duomenimis, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V.Savickienė paprašė teismo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės paslaugos – paklausti, ar gydytoja dirbanti jos sesuo Danutė Navickienė negalėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimo teisėjos dukrai Justei Savickaitei.

Gydytoja sutiko ir nedarbingumo pažymėjimą J Savickaitei išdavė jos net neapžiūrėjusi. Šį dokumentą jauna mergina vėliau pristatė Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuriame dirbo posėdžių sekretore.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prašė Teisėjų tarybos patarti atleisti teisėją tuo pagrindu, kad ji savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Generalinė prokuratūra privalės pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės patirto smurto tuomet, kai ji buvo suimta.

Taip antradienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas (VAT), išnagrinėjęs įtariamosios skundą dėl galimai prieš ją panaudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Mergina skundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl liepos mėnesį priimto Generalinės prokuratūros nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neva prieš ją naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

VAT padarė išvadą, kad nėra tinkamai išanalizuota, kokie galimai asmenys buvo apsilankę pas E.Kusaitę, kuomet ji buvo sulaikyta praėjusių metų spalio 24-ąją. Be to, nėra tikslių duomenų dėl jos atgabenimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuota E.Kusaitės skundo dalis dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo tuo metu. Nors, prokurorų teigimu, dokumentai parodė, kad jokių sužalojimų ant merginos kūno nebuvo aptikta, pati įtariamoji sakė, kad ant jos kūno smurto žymių ir nebuvo, tačiau ji vistiek jį patyrė. VAT nuomone, tai irgi turi būti tiriama.

Kalbėdamas apie balandžio 7-osios įvykius, VAT tvirtino, kad objektyvių duomenų, jog smurtas merginos atžvilgiu galėjo būti naudojamas, nerasta, todėl šioje vietoje ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo.

Ši VAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

“Kaip matote, teismas išnagrinėjo skundą ir patenkino dalinai, vadinasi procesas grįžta į pradinę stadiją ir bus priimti atitinkami sprendimai”, – po posėdžio sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

E.Kusaitės advokatė Ingrida Botyrienė žurnalistams komentuoti nutarties nebuvo linkusi, teigdama, kad privalo su ja susipažinti nuodugniai.

Po rugsėjo pabaigoje vykusio VAT posėdžio 21-erių mergina žurnalistams sakė, kad ją suimtą Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus. E.Kusaitė taip pat tvirtino, kad jai į veną leista psichotropinių vaistų.

Prokuratūra merginos kaltinimus neigė.

“Pirmasis sumušimas buvo areštinėje (pernai spalio pabaigoje – BNS), vėliau – kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su Justu Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą”, – žurnalistams po VAT posėdžio tuomet pasakojo E.Kusaitė.

“Manau, kad galėjo būti taip, kad (tas pastatas – BNS) priklausė galbūt Valstybės saugumo departamentui (VSD). Aš nedarau prielaidų, tiesiog man taip atrodė, kad gal priklausė VSD. Aš ten buvau patalpinta į “boksiką”, vadinamą laikino sulaikymo vietą. Įėjo trys rusai ir pradėjo reikalauti, kad liudyčiau prieš Magmadovus. Kai aš atsisakiau tai daryti, pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų”, – teigė mergina.

Jos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje. Jie, anot E.Kusaitės, neprisistatė.

Mergina ir anksčiau yra tvirtinusi, kad per apklausas prieš ją naudotas fizinis smurtas, psichologinis spaudimas, psichotropinės medžiagos. Dėl to esą ir keitėsi jos parodymai. Ji sakė, kad pareigūnai grasino, jog jai neprisipažinus nukentės jos draugai Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova, kurie dabar yra sulaikyti Maskvoje.

E.Kusaitės skundą dėl smurto tyręs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius teigė įrodymų, pagrindžiančių merginos teiginius, neradęs.

E.Kusaitė yra įtariama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje. Mergina Lietuvoje sulaikyta pernai spalį.

Teisės aktai nenumato teisės prokurorui daryti įtaką kitos institucijos tarnybinio patikrinimo eigai bei kontroliuoti jame priimamų sprendimų – tokiu pagrindu Vilniaus apygardos administracinio teismas (VAAT) penktadienį atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo prašyta panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinio inspektoriaus išvadą bei nubausti policijos pareigūnus, esą netinkamai tyrusius vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.

“Generalinis prokuroras, priimdamas nutarimą iškelti drausmės bylą, jau įgyvendino teisės aktų jam suteiktą teisę. Tačiau siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes, informacija turi būti patikrinta. Tai ir buvo atlikta VRM generaliniam inspektoriui surašant tarnybinio patikrinimo išvadą”, – teigiama VAAT sprendime.

Anot jo, Generalinės prokuratūros skundas teismui grįstas teisės normomis, kurios skirtos ikiteisminio tyrimo procedūroms reguliuoti, tačiau jų negalima pagal analogiją taikyti vidaus administravimo sričiai.

Generalinė prokuratūra siekė, kad VAAT panaikintų vidaus reikalų ministro pernai spalį patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Išvadoje konstatuota, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pagal Drąsiaus Kedžio pareiškimą tyrėjai Edmundas Navickas ir Rasą Kairienė drausminio nusižengimo nepadarė.

VRM prašė teismo bylą nutraukti, nes manė, kad ginčai tarp nepavaldžių subjektų gali kilti viešojo administravimo santykių srityje, o tarnybinio patikrinimo atlikimas priskirtinas vidaus administravimui. Prokuratūra nėra įgaliota kontroliuoti ir vertinti kitų valstybės institucijų vidaus administravimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė buvusi “šokiruota” dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo “Vilniaus prekybos” valdoma prekybos ir pramogų centrų valdymo bendrovė “Akropolis” už iš valstybės įsigytą sklypą privalo sumokėti perpus mažesnę kainą.

“Dėl Akropolio bylos esu nustebusiai šokiruota, kad naudojami tie patys būdai. Ir teisėsauga atitinkamai daro tam tikras išvadas”, – metinėje spaudos konferencijoje teigė D.Grybauskaitė.

Ji teigė nenorinti vertinti pirmos instancijos teismo sprendimo, bet pripažino, kad prezidento kanceliacija padėjo paruošti skundą aukštesnės instancijos teismui ir sprendimą skųsti visiškai palaiko.

“Tokie veiksmai neturi būti toleruojami”, – pridūrė šalies vadovė.

Vilniaus apygardos teismas birželį nutarė, kad “Akropolis” valstybei neprivalo sumokėti pusės suderėtos kainos – maždaug 21 mln. litų – už įsigytą sklypą prie Vingio parko Vilniuje.

Praėjusį pirmadienį teismas gavo buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) skundą, kuris turės būti perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau tik šį pirmadienį skundas bus paskirtas konkrečiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui, kuris spręs, ar jį priimti, BNS sakė teismo atstovė Jolanta Krupičevičienė.

Buvusios VAVA Juridinio poskyrio vedėja Zita Malova BNS praėjusį penktadienį sakė, kad teismui birželio 30-ąją pasirašytus dokumentus pasirašė ji, nes apskrities likvidatorius Gintaras Sodeika tai atsisakė padaryti.

“Iš pradžių G.Sodeika tvirtino, kad apeliacinį skundą yra būtina paduoti, tačiau vėliau pasirašyti parengtą skundą atsisakė. Dokumentus pasirašiau aš, remdamasi buvusio Vilniaus apskrities viršininko Jono Vasiliausko man suteiktais įgaliojimais”, – teigė Z.Malova.

Tačiau, anot Z.Malovos, nors jos įgaliojimai turėjo pasibaigti liepos 1 dieną, birželio 30 dieną buvo parengtas apskrities likvidatoriaus įsakymas, kuriuo jos įgaliojimai atgaline data panaikinti nuo birželio 29 dienos.

“Sprendimą, ar priimti skundą, dabar turės priimti teismas”, – tvirtino Z.Malova.

Pagrindiniai Vilniaus apygardos teismo, patenkinusio “Akropolio” prašymą, motyvai – kritusios nekilnojamojo turto kainos ir “Akropolio” žadamos investicijos į transporto infrastruktūrą būsimojo prekybos centro apylinkėse.

“Akropolis”, kuris įsigytame sklype ketina statyti naują prekybos centrą, už žemę valstybei turėjo sumokėti 40,478 mln. litų, iš kurių 32,4 mln. litų dalies mokėjimas buvo atidėtas.

“Akropolio” savininkai sklypo kainą sumažinti perpus reikalavo dėl labai pasikeitusių ekonominių aplinkybių. Bendrovės ieškinyje nurodyta, kad sklypas dabar vertas maždaug 21,97 mln. litų.

Bendrovė taip pat nurodė, kad jau pasirašius žemės, kurios bendras plotas yra apie 14 hektarų (ha) pirkimo sutartį, 3,6 ha žemės ploto daliai buvo pritaikytas servitutas visuomenės reikmėms.

Be to, anot “Akropolio”, su Vilniaus savivaldybe buvo pasirašyta miesto plėtros sutartis, kurioje įmonė įsipareigojo savo lėšomis atlikti gretutinių teritorijų ir gatvių infrastruktūros darbus.

Likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jos atstovavimo byloje teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba.

Policijos pareigūnai dėl darbo užmokesčio už papildomą darbo krūvį laimėjo svarbią bylą ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pareigūnai turi teisę reikalauti atlyginti už darbą, kuris liko neapmokėtas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos. Ši norma buvo numačiusi ribojimą priedams ir priemokoms.

“Pareigūnai turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo”, – paskelbė LVAT.

LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sausio mėnesį priimtą sprendimą pareiškėjai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1689,51 lito.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisų projektams, kuriais būtų numatyta, per kiek laiko privaloma atlikti ikiteisminį tyrimą skirtingo sudėtingumo bylose.

Dėl minėtų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kurias Seime parengė speciali darbo grupė, priėmimo parlamentarai balsuos, kai jos bus apsvarstytos komitetuose.

Pataisas pristatęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis sakė, jog šiuo metu teisės aktuose fiksuota norma, jog ikiteisminį tyrimą reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką – pernelyg abstrakti.

Pateiktomis pataisomis, jei asmeniui būtų pareikštas įtarimas arba suvaržytos asmens teisės, ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliktas: dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo – per 2 mėnesius; dėl apysunkio nusikaltimo – per 3 mėnesius; dėl sunkaus nusikaltimo – per 6 mėnesius; dėl labai sunkaus nusikaltimo – per 9 mėnesius.

Taip pat numatoma galimybė dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu prašymu tyrimą pratęsti. Dėl to spręstų aukštesnio rango prokuroras.

Seimas nusprendė imtis svarstyti siūlymą supaprastinti mažai pavojingų administracinių pažeidimų bylų nagrinėjimą bei sumažinti administracinių teismų darbo krūvį.

Teisingumo ministerijos parengtose Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeidėjas neginčytų pažeidimo fakto, jam grėstų ne didesnė nei 3000 litų piniginė bauda, būtų prasižengiama pirmą kartą ir nebūtų kitų sunkinančių aplinkybių, pažeidimą padaręs asmuo galės per 10 dienų sumokėti pusę minimalios baudos.

Jei asmuo to nepadarys, administracinio pažeidimo protokolas bus persiunčiamas teismui arba įgaliotai institucijai nagrinėti įprastu būdu ir jam teks sumokėti gerokai didesnę baudą nei siūlyta iš pradžių.

Šiuo metu nepaisant administracinio pažeidimo pavojingumo, visuomet yra pradedamas sudėtingas bylos nagrinėjimo procesas – skiriamas bylos nagrinėjimo posėdis, paštu kviečiamos bylos šalys, jame dalyvauja liudytojai, pareigūnai, teisėjas ir t.t. Mažai pavojingų prasižengimų atveju, kuomet pažeidėjui gresia pvz. keliasdešimt litų bauda, toks procesas reikalauja neproporcingai daug laiko, pinigų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, sudarius asmeniui galimybes greitai „susitaikyti“ su valstybe, būtų abipusiai sutaupyta ir laiko, ir pinigų. Kartu tai gerokai sumažintų institucijų darbo krūvius, mažėtų eilės teismuose, o teisėjai galėtų daugiau laiko skirti sudėtingesnių bylų nagrinėjimui.

Telekomunikacijų bendrovė “Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” (NTT) laimėjo kelerius metus trukusį ginčą su dominuojančia fiksuotojo ryšio operatore TEO LT. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad TEO LT taikytos tinklų sujungimo sutarties nuostatos riboja konkurenciją, todėl yra negaliojančios nuo pat šios sutarties pasirašymo 2004 metais.

“Ginčijome sutarties nuostatą, pagal kurią TEO LT pakeitus didmenines tinklų sujungimo paslaugų kainas, automatiškai kainas turime keisti ir mes. Esame įsitikinę, kad mažieji operatoriai turi teisę savo kainas nustatyti patys, neatsižvelgdami į dominuojančiam operatoriui taikomas įkainių “lubas”. Keista, kad RRT nepripažino mūsų teisės į savarankišką kainodarą. Tuo tarpu teismas sutarties nuostatas aiškiai įvardijo kaip antikonkurencines”, – pažymėjo NTT direktorius Vidas Pukėnas.

TEO LT arba RRT dar turi galimybę Vilniaus apygardos teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

“Dar 2005 m. kreipėmės į tuometinį “Lietuvos telekomą”, prašydami pašalinti, mūsų manymu, diskriminacines sutarties nuostatas, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme. RRT nuo ginčo sprendimo iš esmės nusišalino. Todėl buvome priversti kreiptis į teismą siekdami panaikinti NTT atžvilgiu taikomas antikonkurencines sąlygas. Susidaro įspūdis, kad TEO LT rinkoje veikia su RRT “palaiminimu”, o kiti rinkos dalyviai priversti savo teises ginti kelerius metus trunkančiu teisminiu keliu”, – pabrėžė V.Pukėnas.

“Netgi nepaisant ilgų teisinių kelių, kuriais turime eiti gindami savo teises, mūsų finansiniai rodikliai kasmet nuosekliai gerėja. Telieka tik spėlioti, kokią rinkos dalį šiandien užimtų alternatyvūs operatoriai, jei nuo pat rinkos liberalizavimo 2003 metais jiems būtų sudarytos visos galimybės konkuruoti laisvoje rinkoje”, – sakė NTT vadovas.

Penktadienio naktį sulaikytas Radviliškio rajono gyventojas, kuris įtariamas ketvirtadienį melagingai pranešęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui, jog juose padėti sprogmenys.

Pareigūnai prieš vidurnaktį atvyko į 27 metų D.J. namus Pakiršinio kaime, jį sulaikė ir uždarė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) areštinę, pranešė Šiaulių AVPK. Jam pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pranešimas apie užminuotą Šiaulių apygardos administracinį teismą Šiaulių pareigūnus pasiekė ketvirtadienį apie 8.44 val. Anonimas pranešė, kad po pastatu padėtas sprogmuo, nes jis yra nepatenkintas vieno teisėjų darbu – tuo, kad teisėjas esą blogai išnagrinėjo jo bylą.

Pasak policijos, pagrasinęs susprogdinti teismo pastatą, skambinusysis pareikalavo apie jo grasinimus nepranešti policijai, nes priešingu atveju pastatas išlėks į orą.

Po penkių minučių analogiško skambučio sulaukė LVAT.

Iš teismų pastatų buvo evakuoti visi teisėjai ir teismo personalas, įvesta policinė priemonė “Skydas”, iškviestos specialiosios tarnybos. Įvykio vietas apžiūrėję Antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus pareigūnai konstatavo, kad sprogmenų nėra.

Kol vyko sprogmenų paieška, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad vyras skambino stacionariuoju telefonu.

Pasiklausius kai kurių mūsų politikų susidaro įspūdis, kad visas ekonomines šalies bėdas galima išspręsti pasitelkus teisines manipuliacijas: priimi įstatymą, kad krizės Lietuvoje nėra, ir šioji išsigandusi pasislepia. Skamba, žinoma, absurdiškai, bet kai kurie ant kiekvieno kampo tebeporina, esą krizė Lietuvoje prasidėjo 2008-ųjų gruodžio pabaigoje, kai Seimas, balsuodamas dėl biudžeto, kartu priėmė ir kai kurių mokesčių įstatymų pataisas, kurios neva ir sukėlusios krizę. O kai kurie politikai, regis, visai rimtai tuo tiki – esą 2008-aisiais iki Kalėdų jokio sunkmečio nebuvo, o po Kalėdų jis ir prasidėjęs.

Praėjusią savaitę šio mąstymo atstovai nutarė išbandyti savo teoriją praktiškai – patikėti Konstituciniam Teismui išsiaiškinti, ar nesant valstybės biudžete pinigų valstybės tarnautojų algoms, o “Sodros” biudžete – pinigų pensijoms mokėti, Seimas galėjęs sumažinti išmokų dydį. Tarsi Konstituciniam Teismui nutarus kitaip kažin kokiu būdu biudžete pagausėtų pinigų ir atsiratų iš ko vėl mokėti prieš rinkimus staiga padidintus atlyginimus ir pensijas. Žinoma, teoriškai tai būtų galima padaryti, jei Konstitucinio Teismo kieme stovėtų didelė pinigų spausdinimo mašina: priimi sprendimą, kad žmonėms pinigų reikia daugiau (o juk reikia!), atneši mašinos prievaizdui ir šis iškilmingai paleidžia agregatą.

Kai kuriose didelėse, turtingose ir didžiulę vidaus rinką turinčiose šalyse, kurių valiuta kone savaime yra vertybė, panašiai ir daroma – prireikus pinigų, valstybė paleidžia pinigų spausdinimo mašiną. Lietuvoje, deja, taip negalima – mūsų rinka maža, patys sau reikalingų prekių gaminame labai nedaug, tad verčiamės iš to, ką pagaminę sugebame parduoti į užsienį. Ūkiškai šnekant, gyvename iš to, ką uždirbame. Tad ir pensijas savo tėvams ir seneliams sugebame mokėti tik tokias, kokias jiems uždirbome ir kiek sumokėjome mokesčių.

Liūdna, bet šios paprastos tiesos – kad pensijų ir iš valstybės biudžeto išlaikomų darbuotojų atlyginimų dydis tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos dydžio, o ne nuo kažkokio darbo stažo ar kvalifikacijos – žmonėms ligi šiol išaiškinti nesugebėta. Žmonės nuoširdžiai tiki užsidirbę konkrečių skaičiukų dydžio pensiją ir nesuvokia, kad pagal dabartinę “Sodros” sistemą nė vienas iš mūsų sau pensijos neužsidirbome ir neužsidirbame. Mes uždirbame pensijas savo tėvams, o mums pensijas uždirbs mūsų vaikai. Kuo jų bus daugiau ir kuo jų darbo našumas bus didesnis, tuo ir pensijos bus didesnės. O jeigu gimstamumas mažės taip, kaip dabar, o darbo našumas ir toliau sudarys vos trečdalį Europos Sąjungos vidurkio, joks Konstitucinis Teismas europinių pensijų nepriteis.