OnePlus3

Išmaniųjų telefonų rinkoje šiemet pasirodė tikrai ne vienas itin galingas įrenginys. „Samsung“ pristatė naujuosius „Galaxy S7“ serijos telefonus, LG pristatė „LG G5“, „Apple“ savo gerbėjams pasiūlė naująjį „iPhone 7“ be ausinių jungties. Iš tiesų, būtų galima išvardinti dar daugybę šiemet pristatytų aukštos ar vidutinės klasės įrenginių, tačiau šiandien pažvelkime į tai kas įvyko Kinijoje.

Technologijos.lt

Telefonai.eu išrinko penkis išmaniuosius telefonus, kurių nerasite Lietuvos ryšio operatorių salonuose ar daugumoje kitų mūsų šalyje veikiančių parduotuvių, tačiau tai yra daugiausiai dėmesio verti telefonai, kurie 2016 metais buvo pagaminti Kinijoje.

Koks tikslas domėtis telefonais, kurių neįmanoma nusipirkti Lietuvoje? Tai, kad jų nėra salonuose, nereiškia, kad negalima nusipirkti – juos galima įsigyti per elektroninę prekybą ir nemokamai atsisiųsti į Lietuvą. Prie kainų iš karto surasite nuorodą, kur galima aprašomą modelį įsigyti.

5. LeEco Le Max 2

LeEco Le Max 2

• Ekranas: 5,7 colių Quad HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 32/64 GB, 4 GB RAM arba 64/128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 21 MP + 8 MP
• Baterija: 3100 mAh
• Kaina: apie 240 eurų be nuolaidų

Tiems, kurie neseka lietuviškų naujienų portalų ir nėra girdėję šios kompanijos – galime pasakyti, kad šiemet „LeEco“ pristatė keletą itin galingų išmaniųjų telefonų, kurie internete susilaukė pakankamai daug dėmesio. Ir vienas iš tokių – „LeEco Le Max 2“. Kaip įprasta, išmanusis telefonas išleistas keletos skirtingų konfigūracijų, o pigiausias modelis kainuoja maždaug 240 eurų. Įdomu tai, jog tai yra vienas pigiausių telefonų, kuris veikia su Qualcomm Snapdragon 820 procesoriumi.

Kalbant apie patį telefoną – jis galėtų būti ir aukštesnėje pozicijoje, tačiau šio įrenginio poziciją lėmė keletas smulkių kriterijų. Visų pirma, tai telefonas yra itin didelis ir pasižymi net 5,7 colių įstrižainės ekranu. Žinoma, ekrano raiška gali sužavėti, tačiau įrenginys yra kiek per didelis ir pakankamai sunkus. Reikėtų nesusižavėti ir itin žema kaina, nes už mūsų paminėtą sumą Jūs galėsite įsigyti tik prasčiausios konfiguracijos modelį, o štai 64 GB versija su 6 GB operatyviosios atminties kainuos jau beveik 400 eurų.

Tęsiant „LeEco Le Max 2“ trūkumų sąrašą vertėtų paminėti ir tai, jog telefono baterija yra ganėtinai vidutiniška – didelis ekranas ir aukšta raiška reikalauja nemažai papildomų resursų, todėl 3100 mAh baterija tikrai nėra geriausias sprendimas. Dar didesnis šio išmaniojo telefono trūkumas – nėra ausinių lizdo (taip, „LeEco“ šią jungtį pašalino anksčiau nei „Apple“). Vietoje to komplektacijoje rasime adapterį, kurio dėka muzikos galėsite klausyti naudojantis „Type-C“ USB jungties dėka.

Gali pasirodyti, jog šis telefonas turi daugiau trūkumų negu privalumų, tačiau išties taip nėra. Šiam telefonui būdingos ne tik visos 2016 metų flagmanų savybės, tačiau ir veikimas atitinka tokių įrenginių standartus. „LeEco Le Max 2“ veikia išties greitai ir sklandžiai, o didelis ir raiškus ekranas suteikia visai malonų įspūdį žaidžiant žaidimus. Tačiau, kaip bebūtų, šiame sąraše yra tikrai geresnių telefonų.

4. Elephone P9000

Elephone P9000

• Ekranas: 5,5 colių Full HD
• Procesorius: MediaTek MTK6755
• Atmintis: 32 GB, 4 GB RAM
• Kamera: 13 MP + 8 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 190-240 eurų

„Elephone P9000“ tikrai nėra galingiausias išmanusis telefonas šioje apžvalgoje, tačiau jis tikrai vertas dėmesio. Nors telefone ir naudojamas Taivano kompanijos „MediaTek“ procesorius, kurie dažnai naudojami kaip pigesnė alternatyva „Qualcomm“ produkcijai, tačiau 4 GB operatyviosios atminties ir pakankamai gerai optimizuota „Android“ operacinė sistema sudaro tikrai neblogą įspūdį. „P9000“ tikrai nėra flagmanas, tačiau į šią apžvalgą pateko neatsitiktinai. Esminis klausimas – kodėl?

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog už kiek daugiau nei 200 eurų Jūs galite įsigyti telefoną su pakankamai solidžiomis specifikacijomis. Išskirtiniausias „Elephone P9000“ bruožas – beveik berėmis 5,5 colių įstrižainės Full HD ekranas. Ekrano kraštuose yra itin ploni rėmeliai, o naudojantis telefonų gali pasirodyti, jog jų išvis nėra (taip galima pagalvoti ir peržiūrint internete esančias oficialias nuotraukas). Pažvelkime toliau – išmanusis telefonas pasižymi ne tik puikiu ekranu, tačiau ir jo korpusas ne tik gražiai atrodantis, tačiau ir labai patogus. Atsižvelgiant į tai, jog šis telefonas kainuoja tikrai nedaug – gaunamas produktas yra išties puikus.

Tiesa, būtų negerai nepaminėti ir šio telefono blogybių. Viena iš jų – pirštų antspaudų skaitytuvas. Jis integruotas telefono nugarėlėje, po kamera, ir yra pernelyg lėtas, o ir jo lokacija nėra pati patogiausia (manau sutiksite, jog priekinėje dalyje esantis jutiklis yra žymiai patogiau). Kitas neigiamas dalykas šiame įrenginyje – kamera, tačiau greičiausiai būtų naivu tikėtis tobulo telefono už tokią kainą, ar ne?

3. Lenovo ZUK Z2 Pro

Lenovo ZUK Z2 Pro

• Ekranas: 5,2 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 64 GB, 4 GB RAM arba 128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 13 MP + 8 MP
• Baterija: 3100 mAh
• Kaina: apie 400 eurų be nuolaidų

„Lenovo“ kompanija dažniausiai nepasižymi labiai populiarių ar galingų išmaniųjų telefonų kūrimu, tačiau tam ši Kinijos kompanija turi dukterinę kompaniją „ZUK“, kuri šiemet pristatė išties galingą ir kokybišką įrenginį „Lenovo ZUK Z2 Pro“. Žinoma, yra ir kiek paprastesnė šio flagmano versija, tačiau į šią apžvalgą pateko būtent „Pro“ versija.

Šis išmanusis telefonas pasižymi pakankamai kompatišku dydžiu – ekrano įstrižainė yra 5,2 colių ir paprastu, tačiau solidžiu dizainu. Tiesa, jeigu mėgstate ieškoti panašumų į kitus telefonus, tai galėčiau iškart pasakyti, jog šis įrenginys labai panašus į „Apple“ kompanijos kuriamus išmaniuosius telefonus. Ir pratęsiant šią mintį galėčiau pasakyti, kad ne tik išoriškai jis labai panašus į „iPhone“. Programinė įranga turi pakankamai daug panašumų į „iOS“ operacinę sistemą, tačiau nemanau, kad tai yra labai didelė blogybė.

„Lenovo ZUK Z2 Pro“ yra tikras flagmanas, kuris pasižymi galingomis specifikacijomis bei itin solidžiu veikimu. Bendrai kalbant – tai galingas, spartus, pakankamai gerai fotografuojantis telefonas, tačiau jo kaina kiek didoka. Už mūsų įvardintą kainą Jūs galėtumėte įsigyti prastesnės konfigūracijos versiją, o galingiausia versija kainuoja daugiau nei 500 eurų. Tačiau jeigu Jums patinka paprastumas (kuo pasižymi „Lenovo ZUK Z2 Pro“ dizainas) ir galia – tai be abejonės dėmesio vertas išmanusis telefonas.

2. Xiaomi Mi 5

Xiaomi Mi 5

• Ekranas: 5,15 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 32 GB, 3 GB RAM arba 64 GB, 4 GB RAM arba 128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 16 MP + 4 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 270 eurų

Šiemet viena populiariausia Kinijos kompanija „Xiaomi“ pristatė labai daug telefonų, tačiau grįžkime į šių metų pradžią. Vasario mėnesį Barselonoje buvo pristatytas ilgai lauktas „Mi 5“ flagmanas, kuris iškart sulaukė didelio dėmesio, o to priežastys pakankamai suprantamos – patraukli kaina ir aukštos klasės specifikacijos. Tik pasirodžius šiam įrenginiui buvo spekuliuojama dėl riboto jo tiražo, o ir pati kompanija patvirtino, jog turėjo problemų su šio flagmano gamyba. „Xiaomi Mi 5“ vis dar prekyboje ir įsigyti šį telefoną tikrai nėra didelių problemų, tačiau mes ne apie tai.

Internete galima rasti tris skirtingų specifikacijų modelius – pigiausias variantas kainuoja maždaug 270 eurų, o brangiausias apie 370 eurų. Taigi, kaina tikrai patraukli, specifikacijos tokios kokios būdingos aukščiausios klasės įrenginiams. Daugiau nei pusantrų metų kurtas įrenginys pasižymi ir pakankamai patraukliu dizainu bei kompaktišku dydžiu – ekrano įstrižainė siekia 5,15 colių. Tiesa, pirmąsyk paėmus telefoną į rankas – jis gali pasirodyti kiek smulkmeniškas ir trapus, todėl prie šio įrenginio dizaino reikės šiek tiek laiko priprasti.

Dažniausiai kompanijos siūlo pigų telefonų su prastomis specifikacijomis arba brangų su galingomis specifikacijomis, tačiau „Xiaomi“ pasistengė šiuos du variantus sujungti į vieną ir sukūrė tikrai patrauklų įrenginį. Telefonas veikia itin sklandžiai ir greitai, ekrane vaizdas taip pat geras, o ir baterija nesukelia jokių nepatogumų. Ko dar galima norėti iš tokio įrenginio? Galbūt šiek tiek geresnės kameros, tačiau ji tikrai nėra bloga, o ją vertintumėme gerokai aukščiau vidurkio ir visai netoli flagmanų.

1. OnePlus 3

OnePlus3

• Ekranas: 5,5 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 64 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 16 MP + 8 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 400 eurų

Liko vienintelis telefonas, kuris dar neaprašytas šioje apžvalgoje ir dabar atėjo laikas būtent šio įrenginio pristatymui. Tie kas stebi Kinijos išmaniųjų telefonų rinką – gerai žino šios šalies išsišokėlius „OnePlus“, kurie prieš keletą metų pristatė pirmąjį savo telefoną, o pastaruoju metu garsėjo kaip kompanija kurianti „flagmanų žudikus“.

Ir tai jiems pavyko šiemet, kuomet pristatė „OnePlus 3“ išmanųjį telefoną.

Drąsiai galėtume pasakyti, jog tai geriausias išmanusis telefonas, kuris šiemet buvo pagamintas Kinijoje. Nors įrenginio dizainas kažkiek priemena „HTC 10“, tačiau jis žymiai geresnis ir patrauklesnis. Puikios specifikacijos, kurias vainikuoja 6 GB operatyviosios atminties, pakankamai gera kamera, gera baterija – tai šių metų „flagmanų žudikas“ „OnePlus 3“.

Šauniausia tai, jog šis telefonas kainuoja tikrai pigiai ir be didesnių abejonių yra galbūt ir vienas geriausių telefonų visoje rinkoje. Papildomų komentarų ar pastabų apie šį telefoną pateikti neverta – jeigu ieškote išmaniojo telefono, kuris pasižymėtų patrauklia kaina, galingomis specifikacijomis ir būtų tikrai vertas dėmesio – Jūs privalote įsigyti „OnePlus 3“.

Šis straipsnis buvo publikuotas svetainėje technologijos.lt

Technologijos.lt

Rūpinimasis sveikata vis dažniau iš gydytojų kabinetų perkeliamas ant pačių žmonių pečių ir į jų mobiliuosius telefonus bei panašius sveikatos stebėsenos prietaisus. Spėliojama, kada tai sukels medicinos revoliuciją.

Pernai 27-erių metų vilnietis Tomas Bartnykas sužinojo turintis problemų dėl širdies. Jam buvo prisakyta pradėti sportuoti, bet ėmus lankytis sporto klube paaiškėjo, kad širdis vis tiek nedirba, kaip turėtų.
„Tada man rekomendavo daugiau vaikščioti, pamažu vis didinant krūvį. Kadangi neįsivaizdavau, kiek per dieną vaikštau ir nuo ko turėčiau pradėti, išbandžiau žingsnius skaičiuojančią programėlę išmaniajame telefone. Tai tikrai padėjo įsivažiuoti ir stebėti savo aktyvumą. Jei matydavau, kad trūksta žingsnių, išeidavau pasivaikščioti. Galiausiai viskas susitvarkė“, – pasakoja Tomas.
Išmanieji telefonai, planšetiniai ir delniniai kompiuteriai bei panašūs įrenginiai jau tampa kasdienybe, tad natūralu, kad jų įtaka neaplenkia ir sveikatos apsaugos. Dar niekada stebėti savo ar net visuomenės sveikatos nebuvo taip paprasta, kaip dabar. Apibūdinti šiai naujai praktikai imta vartoti net atskirą terminą – m. sveikata, arba mobilioji sveikata (angl. “mHealth”, “mobile health”), taip išskiriant ją iš platesnės e. sveikatos srities.
Tomas išsprendė sveikatos problemas sekdamas savo fizinį aktyvumą, tačiau iš tiesų mobiliųjų įrenginių panaudojimas gali būti kur kas platesnis. Šiandien išmaniaisiais telefonai (tiksliau, mobiliosiomis programėlėmis) galime fiksuoti svorį, miego trukmę ir kokybę, išgeriamo vandens kiekį, stebėti savo mitybą, pamatyti, kaip sekasi mažinti cigarečių ar suvartojamų alkoholio vienetų skaičių, ar net nustatyti streso lygį, prižiūrėti laikyseną bei daug kitų dalykų. Dabar netgi juokaujama, kad nebėra nieko, ko negalėtume išmatuoti (aišku, visad kyla klausimas, kiek tai tikslu). Ši m. sveikatos kryptis ne tik skatina sveikesnę gyvenseną (vykdoma ligų prevencija) – pablogėję rodikliai gali pagelbėti anksti pastebėti įvairias ligas.
Be to, mobilieji įrenginiai gali tapti ir pagalbine priemone „rimtojoje“ medicinoje – tiek diagnozuojant ligas, tiek jas gydant. Vis dėlto, kaip pastebi VU ligoninės Santariškių klinikų informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis, dažniausiai gydytojai prisibijo sprendimų, kuriuose patys tiesiogiai nedalyvauja, ir nepasitiki automatine diagnostika. „Kita vertus, jei kalbame apie tai, ar jie patys naudotųsi panašiomis programomis, kad šios palengvintų darbą, tai požiūris būtų kur kas palankesnis“, – neabejoja centro direktorius.

Jaučiamės atsakingesni už save

Į mobiliųjų technologijų suteikiamą galimybę stebėti sveikatą neretai žvelgiame kaip į atrakciją, tačiau vienoje vietoje turėti tiek daug duomenų apie savo organizmą tikrai naudinga. Žinant tikrąją padėtį ir matant, kaip ji keičiasi elgiantis vienaip ar kitaip, lengviau pakeisti įpročius, kad taptume sveikesni. Ekrane nuolat pasirodantys skaičiai, įvertinantys pažangą ar “prikaišiojantys” dėl nepakankamų pastangų, leidžia suvokti, kiek daug lemia kasdienis mūsų elgesys. Gal sąžinę ir nuramins pasiteisinimas „išgersiu dar vieną bokalą alaus – juk nieko blogo nenutiks“, bet suprastėję rodikliai puikiai parodys, kaip yra iš tikrųjų.
„Šiandien tiesiog ant riešo gali turėti visą asmeninio treniravimosi sistemą, sujungtą su išmaniuoju telefonu, kuri išanalizavusi tavo veiksmus iškart pateikia grįžtamąjį ryšį“, – sako „Samsung Elctronics Baltics“ verslo padalinio vadovas Tomas Deržanauskas.
Taigi išmaniosios technologijos padeda įsitraukti į nuoseklų sveikatos gerinimo procesą ir neiškrypti iš vėžių, o jei viską dar patraukliau nuspalvina galimybė varžytis su kitais, geresnio rezultato tikimybė dar padidėja.
Pasak T.Deržanausko, konkurencinis aspektas ypač žavi jaunimą. Pagal tai, kokia sporto programėle žmonės naudojasi, susidaro net tam tikros virtualios bendruomenės, kuriose dalijamasi informacija ir lenktyniaujama.
„Tarkime, kas nors paskelbia, kad nuo Gedimino pilies iki Žaliųjų ežerų dviračiu nuvažiavo per tokį laiką, ir meta iššūkį – ar padarysite geriau, – duoda pavyzdį pašnekovas. – Jaunimas yra stipriai paskendęs technologijų pasaulyje ir veikla be jų jiems sunkiai įsivaizduojama. Kai jas pasitelkiant sportas, aktyvi gyvensena tampa lengvai stebimu, patraukliu dalyku, tai gali duoti tikrai gerų rezultatų.“
O sveikatos specialistai sutaria, kad jei žmonės išsiugdytų sveikesnius įpročius, stipriai sumažėtų mirštamumas nuo šiuo metu daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų.

Ateitis jau čia

Nežinia, kaip medicinos srityje, bet profesionaliajame sporte nuolatinis sveikatos rodiklių stebėjimas neabejotinai pasiteisino. Tarkim, dėl to Anglijos nacionalinė regbio septyneto komanda sugebėjo išvengti maždaug 80 proc. minkštųjų audinių traumų. Užteko kiekvienam žaidėjui per treniruotes pradėti naudotis keletu papildomų prietaisų, iškart siunčiančių duomenis į kompiuterio ekraną. Juos įvertinęs specialistas iš įvairių subtilių pakitimų (pavyzdžiui, sumažėjusio vidutinio greičio ar pusiausvyros sutrikimo) gali pamatyti komandos žaidėjams gresiančias traumas bei ligas, o jie patys tai pajustų tik po kurio laiko.
Kaip ir kiekviena nauja sritis, m. sveikata turi ir vizionierių, ir kritikų. Pirmieji kalba apie į mokslinę fantastiką panašią medicinos ateitį, o kiti tvirtina, kad tai niekada neužtikrins pakankamo tikslumo ir į medicinos srityje jokių revoliucijų nesukels. Kadangi vidutinis laikotarpis, reikalingas, kad reikšminga naujovė taptų standartine klinikine praktika, yra maždaug 17 metų, kaip bus iš tikrųjų, dabar spręsti sunku. Vis dėlto inovatoriai jau gali pasigirti gerais rezultatais.
Beje, šią sritį, tai yra mobiliųjų programėlių kūrimą ir tobulinimą, rimtai traktuoja ir prie to dirba daug prestižinių universitetų mokslininkų. Tarkim, pirmą vietą pasaulio universitetų reitinge užimančiame Masačusetso technologijos universitete JAV dirbantis profesorius Alexas Pentlandas sveikatos stebėseną siekia pakelti į naują lygį. Jis tobulina programėlę, kuri automatiškai padėtų užfiksuoti depresijos ar potrauminio streso ženklus tiesiog pagal tai, kaip žmogus naudojasi savo telefonu. Pasirodo, iš įvairių smulkių (ir iš pirmo žvilgsnio nesvarbių) požymių galima spręsti apie asmens socializaciją, aktyvumą ar net susikoncentravimą, o toliau – ir apie psicihinę būseną.
Pagal ką įmanoma spręsti apie susikoncentravimą? Kad ir pagal tai, kaip dažnai skaitai naujienas, žiūri vaizdo klipus ar naršai po trumpųjų žinučių archyvą. Apie socializaciją? Pavyzdžiui, kaip dažnai skambini ar rašai kitiems žmonėms. Arba pasitelkus „Bluetooth“ ryšį galima nustatyti, kaip dažnai buvai tarp kitų žmonių (vieni telefonai „jaučia“ kitus).
Negana to, A.Pentlandas įsitikinęs, kad išmanieji telefonai gali suvaidinti didelį vaidmenį išvengiant užkrečiamųjų ligų plitimo. Taigi panašiu principu (vertinant pakitusį užsikrėtusiųjų elgesį) siekiama sukurti programėlę, padėsiančią užfiksuoti ir sustabdyti, pavyzdžiui, gripo plitimą (pasak mokslininko, kad žmogus apsikrėtė, galima nustatyti kone 80 proc. tikslumu) ir perspėti neužsikrėtusiuosius, kur verčiau nesilankyti.
Dar ryškesnis vardas plėtojant šią sritį – genomikos profesoriaus, kardiologo Erico Topolo, parašiusios knygą „Kūrybinga medicinos destrukcija“, kurioje jis išdėsto savo viziją, kaip išmaniosios technologijos yra taikomos ir galėtų būti pritaikytos sveikatos reikmėms. Jis pats yra puikus pavyzdys, kokių galimybių tai suteikia. Profesorius po oda yra implantavęsis plonytę, plauko storumo mikroadatą ir bet kada, pažiūrėjęs į savo išmaniojo telefono ekraną, gali sužinoti, koks gliukozės kiekis jo kraujyje. Be abejonės, tokia priemonė taptų didele pagalba sergantiesiems diabetu.
„Naudodamiesi biosensoriais galime išmatuoti bet kokius fiziologinius rodiklius – kraujospūdį, gliukozės kiekį, deguonies koncentraciją kraujyje – ir šiuos duomenis belaidžiu ryšiu per išmaniuosius telefonus nusiųsti gydytojams. Tai reiškia, kad gydytojas turi panoraminį, didelės raiškos ir pakankamai išsamų vaizdą apie pacientą, taigi gali tuo pasinaudoti įvertindamas ir paskirdamas gydymą“, – aiškina E.Topolas.
Negana to, taip galima pagerinti ne tik atskirų individų, bet ir bendruomenės sveikatą – tai ypač aktualu besivystančiose, vargingose šalyse. Čia pasiteisina kitas tokio tipo įrenginių pranašumas – jie pigūs, tad pakankamai kokybiška sveikatos apsauga gali būti užtikrinama santykinai labai mažomis sąnaudomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vasarą padaugėja telefonų vagysčių, bet išmaniųjų telefonų amžiuje surasti pamestą ar pavogtą aparatą esama kur kas daugiau galimybių nei anksčiau – tereikia šiek tiek pastangų.

Mobilieji telefonai ir piniginės – dažniausi vagių taikiniai. Kas mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pradedama apie 350 ikiteisminių tyrimų dėl mobiliųjų telefonų vagysčių, o vasaros mėnesiais šis skaičius perkopia 400. Žinant, kad nemaža dalis žmonių telefonus pameta, o dažnas praradęs telefoną, bet neturėdamas vilčių jį atgauti net nesikreipia į policiją, tampa aišku, jog iš tiesų tie skaičiai kelis kartus didesni. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius “Tele2″ kas mėnesį vidutiniškai sulaukia maždaug tūkstančio prašymų blokuoti SIM kortelę.
“Prašymų apie 20 proc. padaugėja šiltuoju metų laiku, taip pat per didžiąsias šventes ir savaitgaliais. Tiesa, tai nereiškia, kad vasarą ar per šventes telefonų daugiau pavagiama, – tai tik reiškia, kad žmonės daugiau jų praranda, pavyzdžiui, plaukdami baidarėmis, ilsėdamiesi gamtoje ar po audringo vakarėlio”, – pastebi „Tele2″ atstovas Andrius Baranauskas.
Šiandien, kai jau 50 proc. naujų parduodamų telefonų yra išmanieji, telefono praradimas gali turėti kur kas skaudesnių pasekmių nei prieš penkerius metus: juk ne tik pradingsta metų metais kaupti ir kasdien reikalingi kontaktai, bet ir kyla grėsmė asmeninei informacijai – nuotraukoms, laiškams, priėjimui prie socialinių tinklų paskyrų ar elektroninės bankininkystės.
Vis dėlto sparčiai tobulėjant technologijoms šiuo metu jau gana nesunku ne tik apsaugoti konfidencialią informaciją praradus telefoną, bet ir greitai surasti patį aparatą – šiai prevencijai pakaks skirti vos keliolika minučių. Pirmiausia reikėtų įdiegti prisijungimo slaptažodį.
„Vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių būdų, kaip apsaugoti telefoną, – asmeninis prisijungimo kodas, leidžiantis prie įrenginio ir jame esančios informacijos prisijungti tik jį žinančiam žmogui. Deja, jeigu tokio kodo nėra, o jūsų telefonas pateko į kitas rankas, net pakeitus SIM kortelę greičiausiai bus galima naudotis socialiniais tinklais, prie kurių buvote prisijungęs, žiūrėti nuotraukas ar klausytis muzikos, kurią saugojote telefone”, – įspėja mobiliojo ryšio operatoriaus “Bitė Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė.

Pamestą telefoną rado naudodamiesi mobiliąja programėle

Svarbu žinoti, kad tūkstančiai mobiliųjų programėlių, kuriomis užversti išmaniųjų telefonų vartotojai, šiandien skirtos ne tik pramogai. Jos taip pat gali tapti efektyvia prevencine priemone. Štai vieną ankstyvą savaitgalio rytą į sostinės policijos pareigūnus kreipėsi pora, tvirtindama, kad pametė išmanųjį telefoną. Surasti pamestą telefoną ir grąžinti jį savininkams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pirmojo poskyrio viršininkui Anžejui Jankevičiui truko vos 12 minučių. Kaip tai pavyko padaryti?
„Į policiją atėję vyras ir moteris iš karto pranešė, kad telefonas yra Žirmūnų mikrorajone, nes telefone buvo įdiegta programėlė, leidžianti nustatyti jo buvimo vietą. Žmonės atsinešė nešiojamąjį kompiuterį, tad pažiūrėję į žemėlapį pamatėme, kad toje vietoje yra degalinė. Nuvažiavę prie degalinės radome ten stovinčius kelis taksi automobilius. Kadangi pora atpažino automobilį, kuriuo naktį važiavo iš klubo, paprašėme vairuotojo jį aprodyti. Net vairuotojas nežinojo, kad po priekine keleivio sėdyne guli pamestas išmanusis telefonas, kurio garsas buvo išjungtas”, – apie sėkmingai pasibaigusį atvejį pasakojo A.Jankevičius.
Tokių telefono vietą nustatyti padedančių programėlių šiandien prikurta dešimtys, tad išmanūs išmaniųjų telefonų naudotojai turėtų atkreipti į jas dėmesį.  O svarbiausia – daugelis jų nieko nekainuoja. Štai nemokamai įsidiegus mobiliąją programėlę „Where‘s is My Droid” savo telefoną galima apsaugoti keliais būdais. Pavyzdžiui, jei iš kito numerio į savo telefoną bus nusiųstas iš anksto užprogramuotas slaptažodis, atėjus žinutei, net jeigu garsas išjungtas, telefonas gali imti skambinti, vibruoti ar netgi įjungti garso sireną. Taip bus lengviau surasti patalpoje pamestą telefoną. O jei telefonas buvo pavogtas, nusiuntus kitą slaptažodį galima gauti apytiksles koordinates, kur jis yra. Šioje programėlėje galima nustatyti net funkciją, kad telefonas fotografuotų ir siųstų nuotraukas, kurios būtų prieinamos tik naudotojui, į programėlės kūrėjų tinklalapį. Turint tokius duomenis, policijai surasti pavogtą telefoną būtų kur kas lengviau.
„Policija ieško ne tik pagrobtų, bet ir pamestų telefonų. Dažnai telefonai pamirštama taksi, klubuose, baruose, todėl mes skatiname žmones diegtis tokias programėles, kuriomis naudojantis galima per pusvalandį išsiaiškinti, ar telefoną pavogė, ar jis buvo pamestas. Jei žmonės naudotųsi šiomis naujovėmis, tai ne tik palengvintų darbą mums, bet ir padidėtų tikimybė rasti pamestą ar pagrobtą turtą, o valstybė sutaupytų biudžeto lėšų. Tačiau situacija tokia, kad retokai pasitaiko atvejų, kai dingusiuose ar pavogtuose telefonuose būna įdiegtos tokios programėlės. Programėlių diegimu, taip pat kaip draudimu, dažnas susirūpina jau po to, kai daiktas dingsta”, – pabrėžia A.Jankevičius.
Kitos programėlės, skirtos telefono vietai nustatyti ar priversti jį skambėti, – „Lookout”, „PhoneSecure”, „Find My iPhone” ir pan. Tiesa, kad šios programėlės veiktų, reikia, jog būtų įjungtas ir telefonas, ir GPS funkcija. L.Bielskė priduria, kad kiekvienas išmaniųjų gamintojas yra numatęs programėles, kurios pasitarnauja nelaimės atveju. Pavyzdžiui, “BlackBerry” puslapyje “BlackBerry Protect” prisiregistravusiems vartotojams siūlo keletą paslaugų: tarkime, įrenginio savininkas gali stebėti, kur šiuo metu yra jo telefonas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2012-ieji daugelyje Europos šalių buvo lūžio metai – išmaniųjų telefonų dalis rinkoje jau pralenkė paprastus telefonus. Šiais metais ta pati tendencija pranašaujama ir Lietuvoje.

Pašmaikštavimas, kad tikrą lietuvį atpažinsi pagal „Nokia“ telefoną ir „Volkswagen“ automobilį, jau atitinka tik pusę teisybės. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje telefonų mados gerokai pasikeitė: ilgai besitęsusi lietuvių meilė „Nokia“ telefonams išblėso, o populiariausių telefonų sąraše įsitvirtino „Samsung“ modeliai.
„Prieš penkerius metus „Nokia“ telefonai buvo pelnę unikalų lojalumą – ypač Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Iš kitų šalių išsiskyrėme tuo, kad „Nokia“ čia turėjo 60–70 proc. rinkos. Pirkėjai net nesvarstydavo kito varianto, tačiau kompanijai pavėlavus į išmaniųjų telefonų traukinį lojalumas smarkiai sumažėjo. Pirmus metus vartotojai dar laukė, bet galiausiai nusviro į „Samsung“, LG, „iPhone“, „BlackBerry“ pusę“, – komentuoja UAB „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.
Daugiausiai klientų „Nokia“ prarado tarp naujovėmis besidominčių, jaunų, didesnes pajamas gaunančių vartotojų. Kitoje klientų grupėje, kuri naudojasi bazinėmis paslaugomis, kaip skambučiai ar trumposios SMS žinutės, „Nokia“ dar laikosi, nors iš lyderių pozicijų taip pat iškrito.
Lietuvoje per pastaruosius trejus metus, kai ėmė įsitvirtinti išmanieji telefonai, pamėgtas „Samsung“ prekės ženklas populiarus ir kitose šalyse, tačiau kitur vis dėlto matome didesnę įvairovę – ten perkamiausių telefonų sąraše atkakliai varžosi „Samsung“, „iPhone“, o neseniai prie jų prisidėjo ir „Nokia“. Pavyzdžiui, Suomijoje išlieka populiariausias „Nokia“ išmanusis telefonas, Didžiojoje Britanijoje ir JAV – „iPhone“.
Beje, P.Kuisys pastebi, jog anksčiau išsiskyrėme pagal „Nokia“ paplitimą, o  dabar išsiskiriame tuo, kad santykinai mažai nuperkame „iPhone“ telefonų. „Pasaulyje „iPhone“ telefonai užima nuo kelių iki keliasdešimties procentų rinkos, o Lietuvoje dėl mažos perkamosios galios – apie 1 proc.“, – atkreipia dėmesį P.Kuisys.
Mažmeninio telefonų prekybos tinklo „Mobili linija“ pardavimo vadovas Michailas Bogdevičius priduria, kad šią tendenciją išskirtinai lemia kaina. Pavyzdžiui, nors amerikiečių pajamos didesnės, JAV šie telefonai kainuoja pigiau. Be to, nemaža jų dalis subsidijuojama: Lietuvoje mobiliųjų tinklų operatoriai telefonus parduoda išperkamosios nuomos būdu, o kai kuriose šalyse įkalkuliuoja į kainą ir suteikia praktiškai nemokamai – vien už naudojimąsi ryšiu.
Mobiliojo ryšio operatoriaus “Tele2″ atstovas Andrius Baranauskas apibendrina, kad lietuviai – labai praktiški žmonės: daug metų naudojosi patvariais, patikimais ir už prieinamą kainą parduodamais “Nokia” aparatais, o šiandien aparatus taip pat renkasi atsižvelgdami į kainą. Dėl šios priežasties populiariausi tarp pirkėjų ir yra su “Android” operacine sistema veikiantys telefonai, mat pastaraisiais metais atsirado itin daug tokių ekonominės klasės aparatų.

Prognozė: šiemet išmanieji telefonai ims vyrauti

Vis dėlto didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos išryškėja palyginus perkamiausių telefonų sąrašus: į akis krinta išmaniųjų ir paprastų telefonų santykis. Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės GFK ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitės“ duomenimis, pirmose dviejose perkamiausių Lietuvoje telefonų penketuko vietose vis dar įsitvirtinę paprasti, mažiau nei šimtą litų kainuojantys „Samsung“ bei „Nokia“ modeliai ir tik likusias tris vietas dalijasi išmanieji telefonai.
P.Kuisio pastebėjimais, Lietuvoje išmanieji sudaro apie 50 proc., o Vakarų šalyse – apie 70–80 proc. visų parduodamų naujų telefonų. Tad daugumoje Europos šalių populiariausių telefonų penketuke paprasto telefono jau nebeišvysi – ten visas pozicijas užėmę išmanieji telefonai. Apskritai 2012-ieji Europoje buvo lūžio metai. Didžiausiose ES rinkose – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje išmanieji telefonai rinkoje peržengė 50 proc. ribą. O štai Lietuvoje, GFK duomenimis, išmanieji telefonai pernai užėmė tik 37 proc. rinkos.
Pasak P.Kuisio, mažesnį lietuvių naudojimąsi išmaniaisiais telefonais atskleidžia ir statistika. Pavyzdžiui, operatorių pajamos iš duomenų siuntimo per mobilųjį internetą Europoje sudaro iki 20–25 proc., o Lietuvoje – per 10 proc. Tiesa, A.Baranauskas priduria, kad “Tele2 Lietuva” tinkle mobiliojo interneto vartojimo apimtys per metus padvigubėjo.
„Pigūs telefonai perkami arba kaip papildoma ryšio priemonė, arba vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sudėtinga naudotis išmaniaisiais telefonais. Atėjus pavasariui jų pardavimas dar padidės, nes tokius modelius aktyviai perka sodininkai. Taip yra todėl, kad šiandien pakeisti telefono bateriją kainuoja brangiau, nei įsigyti naują pigų telefoną. Pavyzdžiui, originali „Nokia“ baterija kainuoja apie 99 Lt, o naują telefoną galima įsigyti nuo 65 Lt“, – kodėl populiariausių telefonų sąrašuose vis dar laikosi paprasti telefonai, aiškina M.Bogdevičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kovo pradžioje pasaulio rinkai buvo pristatytas naujausias “Samsung” išmanusis telefonas “Galaxy IV” – lengvesnis, didesniu ekranu, patvaresne baterija ir galingesne fotokamera.

Tačiau ekspertai pastebi, kad “Samsung”, kaip ir kiti išmaniųjų telefonų gamintojai, pastaruoju metu tik tobulina jau anksčiau sukurtas technologijas, bet nepasiūlo vartotojams nieko revoliucingo ar tikrai naujo.
Tą pat galima pasakyti ir apie “Apple” naująjį išmanųjį telefoną „iPhone 5“ – jis iš tiesų yra šiek tiek plonesnis, lengvesnis, galingesnis ir greitesnis, turintis didesnį ekraną, bet tai tėra patobulinimai, o ne esminiai pakeitimai.
“Apple” gerbėjai iš šio naujojo ir labai laukto modelio tikėjosi tikrai daugiau. “Naujasis “iPhone5″ beveik nesiskiria nuo savo pirmtako, be to, iš esmės eina koja kojon su konkurentų siūlomais naujausiais išmaniųjų telefonų modeliais: daugelis telefonų dabar gali pasigirti ir GG LTE jungtimi, ir keturių colių ekranu ar dvigubu procesoriumi”, – pastebi portalo “ZDNet” ekspertai.
Senų technologijų tobulinimą, o ne naujų kūrimą, pripažįsta ir patys išmaniųjų telefonų gamintojai. “Dabartinė revoliucija yra evoliucija, nes išmanusis telefonas jau yra baigtas, belieka tik dar labiau jį tobulinti”, – sutinka “Apple” atstovai, kažkada vadinti naujausių technologijų ir sukrečiamų naujovių šaukliais bei aiškinę, kad inovacijoms nėra ribų.
“Išmanieji telefonai paprasčiausiai tapo masinio vartojimo preke, kaip kažkada internetas. Dabar tokius telefonus turi daugelis, o nustebinti rinką kokiais nors ypatingais stebuklais būtų labai sunku. Belieka susitaikyti, kad išmaniųjų telefonų revoliucijos era baigėsi. Prasideda kasdienio jų naudojimo epocha”, – tvirtina ekspertas Robertas Evattas iš “World Staff”.

Lietuviai, pirkdami mobilųjį telefoną, jį renkasi pirmiausia pagal kainą. Šiandien populiariausi mobiliojo ryšio operatorių siūlomi telefonai už vieną litą, juolab kad už tokią kainą su sutartimi galima įsigyti ir paprasčiausią išmanųjį telefoną.

Tarkime, mobiliųjų telefonų parduotuvės „Mobili.lt“ perkamiausių telefonų pirmajame dešimtuke vyrauja įprasti bendrovės „Nokia“ aparatai, kurių kaina (perkant be sutarties) neviršija 200 Lt. Šiame sąraše tėra vienas išmanusis – naujausias „Samsung Galaxy S3“, kainuojantis 1850 Lt.
Pasak „Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko, telefoną lietuviai renkasi pagal savo kišenę, tad įsigyti galingiausius išmaniuosius jiems per brangu. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių atstovų pateiktais duomenimis, išmaniuosius telefonus renkasi tik apie ketvirtadalį klientų, populiariausi – gamintojų „Samsung“, „Nokia“, LG, HTC ir „Huawei“ telefonai.
Beje, pastarosios kinų gamintojos pigūs išmanieji telefonai tarp lietuvių populiarėja bene sparčiausiai. Remiantis svetainės „Ranking.lt“ duomenimis, rodančiais, kokių gamintojų telefonais naršoma lietuviškose svetainėse, „Huawei“ užima penktą vietą ir lenkia tokius gerai žinomus gamintojus, kaip „Blackberry“, HTC ir LG.
Vis dėlto kalbant apie brangiausius išmaniuosius būtina paminėti, kad jų kaina galutiniam vartotojui dažnai kelis kartus viršija savikainą. Štai mėnraščio „Computer Bild Lietuva“ duomenimis, naujausio 16 GB atminties turinčio „Apple iPhone 5“ savikaina – 558 Lt, tačiau operatoriaus salone be sutarties šis aparatas kainuoja apie 2700 Lt. Nors „Nokia“ pastaruoju metu susiduria su sunkumais, piginti savo telefonų taip pat neskuba: „Lumia 900“ savikaina – 607 Lt, o salone jis parduodamas už beveik 1690 Lt.

Šiuo metu išmaniaisiais telefonais Lietuvoje naudojasi jau apie 17 proc. gyventojų, per metus besinaudojančiųjų šiais įrenginiais padaugėjo 5 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimas „Mobile Life“, kuriame dalyvavo 1730 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.
Šiuo metu išmaniaisiais telefonais naudojasi kas antras studentas ir moksleivis, beveik kas trečias tarnautojas bei ketvirtadalis vadovaujamas pareigas einančių asmenų. Deja, kol kas šie skaičiai yra apie dukart mažesni nei išsivysčiusiose šalyse bei 11 proc. mažesni už pasaulio vidurkį.
Pasak TNS LT projektų vadovės Ingos Bitinaitės, jaunesni vartotojai išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tiesa, daugiausia pramoginio pobūdžio. O vyresni, be skambinimo ir trumpųjų žinučių siuntimo, išmaniaisiais dažniau tikrina el. paštą, skaito naujienas ar ieško informacijos internete.
Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ atliktos išmaniųjų telefonų vartotojų apklausos atskleidė, kad net 94 proc. jų kasdien naudojasi mobiliuoju internetu – iš jų daugiau nei penktadalis tinkle praleidžia daugiau nei tris valandas arba visą dieną. Taip pat paaiškėjo, kad apie 56 proc. išmaniųjų telefonų savininkų naudojasi praktiškomis paslaugomis, tokiomis kaip tvarkaraščiai, kalendoriai, el. paštas, o pramogoms šiuos įrenginius naudoja apie 26 proc. vartotojų.
Vis dėlto dalis išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje vis dar neišnaudoja šių įrenginių potencialo. Pavasarį telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje savo įrenginiuose neturi mobiliojo interneto paslaugos, o 41 proc. juos naudoja tik skambinti ir trumposioms žinutėms rašyti.

Atlikusi išsamų tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) daro išvadą, kad visų trijų didžiųjų šalies mobiliojo ryšio operatorių paslaugų kokybė skiriasi labai nedaug, kad ir ką jie tvirtintų savo reklamose.
Štai, tarkime, vertinant balso telefonijos kokybę atsižvelgta į nepavykusius kvietimus, sujungimo trukmę ir pokalbių kokybę. Daugiausiai nepavykusių kvietimų užfiksuota „Tele2“ (2,36 proc.), o mažiausiai – „Omnitel“ (1,28 proc.) tinkle. Beje, pastarojo operatoriaus klientai ir vieni kitus girdi aiškiausiai, užtat prisiskambinti greičiausiai pavyks „Bitės“ vartotojams. SMS žinutės greičiausiai tiek išsiunčiamos, tiek gaunamos taip pat „Omnitel“ tinkle, tačiau skirtumas, palyginti su lėčiausiu tinklu, vos trys sekundės.
Vertinant mobiliojo interneto kokybę, be trijų didžiųjų operatorių paslaugų, vertintas ir „Mezon“ belaidis ryšys. Greičiausiai prisijungti prie interneto pavyko „Omnitel“ tinkle, o failų atsiuntimo sparta bei naršymo greitis didžiausi „Mezon“ tinkle.
Balso telefonijos ir SMS siuntimo kokybės tyrimai atlikti visoje Lietuvos teritorijoje: didžiuosiuose miestuose, provincijoje bei pagrindiniuose magistraliniuose keliuose. Kiekvieno operatoriaus tinkle atlikta per 800 skambučių bei išsiųsta per 700 žinučių, o mobiliojo interneto kokybė įvertinta atlikus apie 13 tūkst. bandymų.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ šiandien pristato pasiūlymą išmaniems ir aktyviems vartotojams, norintiems telefonus keisti dažniau nei kas 24 mėnesius.

Sparčiai besivystančioje telekomunikacijų industrijoje, greitai atsirandant naujoms technologijoms, paslaugoms ir telefonų modeliams, tai yra ypatingai aktualu. Pasinaudoję specialiu „Omnitel“ pasiūlymu, vartotojai naują išmanųjį telefoną įsigys už ypač gerą kainą, pasirašę vos 1 metų sutartį – nelaukdami, kol telefonas susidėvės, ir netaupydami visus metus naujam išmaniajam telefonui.

Be to, pasiūlymu pasinaudoję vartotojai po metų galės atnešti tą patį išmanųjį telefoną į „Omnitel“ ir tam tikriems naujų telefonų modeliams gauti iki 30 proc. nuolaidą.

Remiantis šių metų pradžioje atliktos „Omnitel Trends“ apklausos rezultatais, mobiliuosius telefonus kas 1-2 metus keičia daugiau nei pusė – 54,2 proc. – apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų. Net 87 proc. apklaustųjų pripažino, kad galimybė įsigyti naują mobilųjį telefoną su nuolaida paskatintų juos telefonus keisti dar dažniau.

Inicijavusi Lietuvoje išmanizaciją, „Omnitel“ visada siūlė savo vartotojams patrauklias sąlygas įsigyti naujus išmaniuosius telefonus, kurie, atlikdami daugelį naudingų funkcijų, yra tapę neatsiejama efektyvaus darbo dalimi. Naujasis „Omnitel“ pasiūlymas, leidžiantis kasmet įsigyti išmanųjį telefoną su vis naujomis, augančius poreikius atitinkančiomis funkcijomis, suteiks naujų verčių vartotojams, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Šiuo metu su naujuoju pasiūlymu galima įsigyti išmaniuosius telefonus „Samsung Galaxy Ace“, „Samsung Galaxy S Plus“, „Samsung Galaxy S II“, „LG E510 Optimus Hub“, „Sony Ericsson Xperia Neo V“ ir „HTC EVO 3D“. Pasiūlymas suteikia ne tik didelę nuolaidą įrenginiui, bet ir didelį kiekį mobiliųjų duomenų, reikalingų naudojantis išmaniaisiais telefonais, už patrauklią kainą.

Naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, būtinas patikimas ir platus spartaus mobiliojo interneto tinklas. „Omnitel“ turi plačiausią Lietuvoje 3G tinklą, kurį sudaro 762 3G bazinės stotys. „Omnitel“ sparčiu 3G mobiliuoju internetu galima naudotis daugiau kaip 380-yje Lietuvos gyvenamųjų vietovių. 2011 metais „Omnitel” pirmoji iš Lietuvos judriojo ryšio bendrovių Lietuvoje pradėjo teikti 4G paslaugas, kuriomis šiuo metu jau gali naudotis 40 proc. Kauno gyventojų, ketvirtadalis vilniečių, taip pat Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio centrų gyventojai.

Kompanija “Apple” paskelbė kalėdinio, paskutiniojo praėjusių metų ketvirčio, rezultatus, kurie pranoko net ir drąsiausias prognozes. 2011 m. kalėdiniu laikotarpiu “Apple” gerbėjai visame pasaulyje nupirko net 37,04 milijonus “iPhone” telefonų. Pardavimų augimas, lyginant paskutinį 2011 m. ketvirtį su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, siekia 128 proc.

Dar vieną rekordą rinkoje pasiekė revoliuciniai “Apple” planšetiniai kompiuteriai. “iPad” paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo parduota daugiau nei 15,43 mln. vienetų, o tai 111 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. “Mac” kompiuterių visame pasaulyje parduota per 5 milijonus arba 26 procentais daugiau nei per 2010 m. paskutinį ketvirtį.

Bendrovės pajamos paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį pasiekė rekordinį lygį – 46,33 mlrd. JAV dolerių, o grynasis kompanijos pelnas pasiekė 13,06 milijardus JAV dolerių. Tai visų laikų geriausi “Apple” bendrovės ketvirčio rezultatai. Primename, kad tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu “Apple” kompanijos pajamos sudarė 26,74 milijardus JAV dolerių, o grynasis pelnas – 6 milijardus JAV dolerių.

“Mes esame sužavėti tokiais puikiais rezultatais ir džiaugiamės rekordiniais “Apple” produktų – “iPhone”, “iPad” ir “Mac” – pardavimais. Mūsų kompanija įgavo neįtikėtiną pagreitį ir jis bus dar didesnis, kai rinkoje pasirodys nauji “Apple” produktai, o tai bus jau greitai”, – komentuodamas rekordinius bendrovės rezultatus sakė Timas Cookas, “Apple” vykdantysis direktorius.

Daugiau naujienų apie “Apple” visada galite rasti:
http://www.facebook.com/iLietuva

„Omnitel“ vartotojai savo senų, nebenaudojamų, telefonų į sąvartynus neišmeta ir ieško, kur juos galėtų padėti, tačiau perdirbimas ar pardavimas dar nėra labai populiarūs.

Tai paaiškėjo, atlikus išmaniųjų telefonų turėtojų apklausą „Omnitel Trends“ programėle.

Remiantis „Omnitel Trends“ apklausos rezultatais, mobiliuosius telefonus kas 1-2 metus keičia daugiau nei pusė – 54,2 proc. – respondentų, tačiau vos 3,2 proc. apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų senus telefonus atiduoda perdirbti. Didžiausia dalis – 40,7 proc. jų savo seną telefoną atiduoda draugams ar giminaičiams. 31,8 proc. apklausos dalyvių nebenaudojamus telefonus padeda į stalčių, o 23 proc. – parduoda.

Tačiau beveik visi suvokia, kad telefono išmetimas yra netinkamas sprendimas – taip elgiasi vos 1,1 proc. apklaustųjų.

Džiugu, kad seni telefonai nėra paprasčiausiai išmetami, tačiau klausimas, ką daryti su morališkai pasenusiu telefonu, kyla dažnai, nes modernius išmaniuosius telefonus „Omnitel“ siūlo įsigyti itin geromis sąlygomis. Todėl savo klientams siūlome sprendimus, skatinančius atsakingą telefonų naudojimo kultūrą – atiduoti nenaudojamą telefoną pakartotiniam naudojimui ir gauti iš to naudos, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

Apklausa parodė, kad 87,3 proc. respondentų sutiktų atiduoti savo telefoną kitam, jeigu naują telefoną galėtų įsigyti su nuolaida.

Šiuo metu „Omnitel“ kaip tik ir vyksta akcija, kurios metu esami ir būsimi „Omnitel“ klientai už seną, bet veikiantį telefoną gali gauti iki 350 litų didesnę nuolaidą naujam išmaniajam telefonui. Tai leis platesniam žmonių ratui pasinaudoti išmaniųjų telefonų teikiama nauda – bendrauti el. paštu, socialiniuose tinkluose telefone, naudotis GPS navigacija, žemėlapiais ir kitomis naudingomis programėlėmis. Akcijos metu siūlomi 8 išmaniųjų telefonų modeliai, tarp jų – ir naujieji „Nokia 700“ bei „Nokia 500“.

Tuo tarpu bendrame „Omnitel“ ir „Greenfone“ aplinkosauginio projekto „Telefonas kitam“ interneto tinklalapyje www.telefonaskitam.lt superkami ne tik veikiantys, bet ir sugedę telefonai. Jie pataisomi, atnaujinami ir tiekiami į Afrikos, Azijos, taip pat kitas Rytų Europos šalis. O nepataisomai sugedę telefonai perdirbami, taip užtikrinant, kad nė vienas iš surinktų telefonų nepatektų į sąvartyną.

Išmanieji telefonai keičia ne tik žmonių gyvenimą, bet ir visą telekomunikacijų sektorių – jame veikiančioms bendrovėms tenka gerokai pasukti galvą, kaip suspėti su sparčiomis permainomis. Rinkos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį įvyko prognozuotas persilaužimas – į Vakarų Europos rinką pateko daugiau išmaniųjų telefonų negu įprastų. Naujų paprastų telefonų pasiūla sumenko 29 proc., iki 20,4 mln. vienetų, o išmaniųjų telefonų padidėjo 48 proc., iki 21,8 mln. vienetų. IDC prognozuoja, kad 2015 m. pasaulyje bus parduota net apie milijardą išmaniųjų telefonų.
IDC analitikų manymu, išmaniųjų telefonų ir ypač planšetinų kompiuterių paplitimas bus toks didelis, kad iki 2015 m. daugiau JAV interneto vartotojų prie interneto jungsis per mobiliuosius prietaisus negu per asmeninius kompiuterius. Ši tendencija taip pat ryškės ir Vakarų Europoje bei Japonijoje.
Prognozuojama, kad per mobilųjį telefoną žmonės ne tik seks naujienas ar skaitys elektroninį paštą, bet ir pirks – jau dabar Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje, stebima mobiliosios prekybos plėtra. Šiuo metu 10 proc. prekių iš Didžiosios Britanijos elektroninės prekybos svetainės “eBay” nuperkama naudojantis išmaniuoju telefonu. Praėjusį mėnesį iš “eBay” buvo nupirkta 2 mln. prekių, tarp jų – namas ir 276 tūkst. Lt vertės “Ferrari” automobilis.
Į šiuos pokyčius privalės reaguoti telekomunikacijų bendrovės. Štai Švedijos telekomunikacijų bendrovės “Tele2″ technologijų vadovas Joachimas Hornas prognozuoja, kad iki 2013 m. duomenų srautas mobiliaisiais bendrovės tinklais viršys balso paslaugas. Beje, pasaulinėje rinkoje pirmą kartą duomenų srauto pergalė prieš balso paslaugas užfiksuota 2009 m. pabaigoje.
Tyrimo centro “Garner” duomenimis, šiemet duomenų srautas, palyginti su praėjusiais metais, pasaulinėje rinkoje didės 23 proc. ir duos 315 mlrd. JAV dolerių pajamų. Didėjantis duomenų srautas reiškia, jog mobiliojo ryšio tinklų operatoriai turi tobulinti tinklus ir didinti jų pralaidumą, kad sugebėtų teikti kokybiško interneto paslaugas. Kita vertus, “Garner” atkreipia dėmesį, kad mobiliųjų operatorių pajamos didėja lėčiau nei duomenų srautai ir bendrovėms tenka ieškoti išeičių, kaip paspartinti pajamų gausėjimą.