Kur  sostinės centre po 22 valandos  galima nusipirkti gėlių? Kur yra T. Vrublevskio gatvė? Kas gali greitai suremontuoti sutrūkusius kanalizacijos vamzdžius Kaune? Nuo šios savaitės informacijos konsultantą, kuris vikriai atsakys į šiuos ir panašius klausimus, galima rinktis pagal pristatymą ir pomėgius. Speciali 1588 mobilioji aplikacija, skirta išmaniesiems telefonams su „Android“ ir „iOS“ operacinėmis sistemomis, rodo konsultantų nuotraukas ir trumpus dosjė.

Pagal tai skambinantieji gali pasirinkti, į kurį konsultantą kreiptis.
Pasak Dianos Vinikienės, 1588 skambučių centrą valdančios ir naujovę rinkai pristačiusios UAB „Infomedia“ Kontaktų centro direktorės, visi pasaulio ir Lietuvos skambučių centrų darbuotojai yra paslėpti po savotišku paslapties šydu, tad nuspręsta pirmiesiems jį atidengti.
„Rinkos tendencijos ir mūsų atlikta jos analizė parodė, kad vis svarbiau tampa asmeninis kontaktas. Klientai pageidauja matyti, su kuo kalbasi, jiems įdomu, koks žmogus atsako į klausimus, tad nusprendėme atidengti uždangą ir specialioje programėlėje pristatyti konsultantus bei tokiu būdu personalizuoti informacijos teikimą”, – sako D. Vinikienė.
Jos teigimu, per metus informacijos numeriu 1588 vidutiniškai sulaukiama daugiau nei pusės milijono skambučių, o šiemet, pristačius mobiliąją programėlę, tikimasi dvigubai daugiau užklausų – apie vieno  milijono.
Mobiliojoje programoje klientas gali pasirinkti konkretų konsultantą, jam paskambinti, o po pokalbio įvertinti jo aptarnavimą. Jeigu konsultanto darbas įvertinamas teigiamai, kitas skambutis iš to paties numerio, net neįjungus programėlės, nukreipiamas tam pačiam konsultantui. Žinoma, jeigu jis tuo metu dirba, nėra užimtas ir gali priimti skambutį.
Antrą kartą paskambinus tam pačiam konsultantui, jis sistemoje mato, kokia buvo pirmoji užklausa. Gali pasiteirauti, ar užklausa buvo sėkminga, ar pavyko surasti ieškotą vietą ar paslaugą. Klientų atsiliepimų vertinimas suteiks galimybę tobulinti pateikiamos informacijos kokybę.
„Neabejojame, kad naujoji mobilioji aplikacija leis užtikrinti dar geresnį klientų aptarnavimą. Motyvuosime tuos konsultantus, kurių darbą vartotojai vertina teigiamai. Daug pastangų skirsime analizuodami ir mokydami vartotojams neįtikusius bei rečiau pasirenkamus konsultantus“, – pasakoja D. Vinikienė.
Šiuo metu 1588 mobiliojoje programoje siūlomos 21 konsultanto paslaugos. Pasirinkti konkretų asmenį galima pagal pomėgius – vieni labiausiai mėgsta skaityti knygas, kiti aktyviai sportuoja ir domisi krepšinio ar rankinio naujienomis, treti mėgsta pramoginius šokius ar psichologiją. Kiekvieno konsultanto pomėgiai pateikti šalia jo nuotraukos.
Kontaktų centro 1588 atstovai džiaugiasi, kad konsultantai sutiko atskleisti savo tapatybes. „Jie puikiai supranta, kad, vizualiai prisistatę klientams, jie prisideda prie atviros ir patrauklios įmonės įvaizdžio“, – teigia UAB „Infomedia“ Kontaktų centro direktorė.
1588 programėlėje kiekvienas vartotojas gali matyti, koks konsultantas gali tuo metu atsiliepti. Jeigu prie konsultanto dega žalia šviesa, jis gali atsiliepti, jeigu geltona – jis kalbasi su kitu klientu, jeigu raudona (o išmaniajame telefone su „Android“ operacine sistema – pilka) – jis pietauja ar tą dieną nedirba, t. y. negali atsiliepti.

Nuo lapkričio, kai „Omnitel“ pristatė naujus mokėjimo planus „Išmaniems“ su interneto išlaidų kontrolės paslauga, „Omnitel“ klientų, kurie per mėnesį pradeda naudotis mobiliuoju internetu telefone, skaičius padidėjo 5 kartus. Tai reiškia, kad dabar kas mėnesį mobilųjį internetą telefone atranda 5 kartus daugiau bendrovės klientų negu anksčiau – rugsėjį ar spalį.

-    „Klientai ypač vertina tai, kad, pasiekę bet kurio mokėjimo planą „Išmaniems“ mobiliųjų duomenų kiekio limitą, jie apie tai bus informuoti, todėl nėra rizikos, kad mėnesio pabaigoje sąskaita bus didesnė, nei planuota. Mūsų įsitikinimu, mobiliojo interneto išlaidų kontrolės paslauga yra vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurio internete pradedančių naršyti klientų skaičius pastaraisiais mėnesiais išaugo penkis kartus“, – sakė „Omnitel“ viceprezidentė privatiems klientams Lina Galatiltė.

Pasak L.Galatiltės, tarp mokėjimo planų „Išmaniems“ pats populiariausias yra – su 1 GB duomenų, kurių pakanka ir gana išmaniems klientams. Tuo tarpu pradedantiesiems vartotojams, žengiantiems pirmuosius žingsnius į internetą telefoną, turėtų pakakti ir 300 MB duomenų, su kuriais galima nuveikti ne taip ir mažai – išsiųsti 7000 elektroninių laiškų (100 MB), atsisiųsti 3 valandas muzikos (90 MB), perskaityti 3500 portalų straipsnių naršant mobiliąją versiją (75 MB) ir peržiūrėti 10 minučių trukmės žemos kokybės „Youtube“ vaizdo įrašą (35 MB).*

Interneto išlaidų kontrolės paslauga visus mobiliuoju internetu besinaudojančius planų „Išmaniems“ turėtojus SMS žinute informuoja apie priartėjimą prie pasirinkto duomenų kiekio ribos ir suteikia galimybę pasirinkti – naršyti kaip įprasta ar laukti kito mėnesio ir turėti lėtesnį internetą nemokamai. Pirmuoju atveju klientams tereikia įsigyti papildomą mobiliųjų duomenų paketą arba pasirinkti planą „Išmaniems“ su didesniu duomenų kiekiu. Jei daugiau duomenų klientas tą mėnesį nutaria nebeįsigyti, interneto sparta iki einamojo mėnesio pabaigos jam tiesiog ribojama iki 64 Kbps, o sumažintos spartos internetas nieko nekainuoja.

Daugiau naršyti „Omnitel“ klientus skatina ir išmaniesiems įrenginiams pritaikytas „Omnitel“ 3G tinklas, kuris, remiantis naujausiais Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtais operatorių tinklų aprėpties žemėlapiais, yra plačiausias 3G tinklas tarp visų Lietuvos operatorių. „Omnitel“ sparčiai atnaujina visą savo tinklą ir diegia 3G ryšį iš esmės visur, kur iki šiol veikė tik 2G ryšys. Bendrovė  jau atnaujino savo tinklą teritorijoje, kurioje mobiliuoju ryšiu naudojasi daugiau kaip 80 proc. klientų, o per 2014 metus „Omnitel“ 3G ryšiu planuoja padengti visą Lietuvą.

* Remiamasi „Omnitel“ darbuotojo skaičiavimais, išsamiau skaitykite „Omnitel“ tinklaraštyje.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių bumas apėmė ne tik privačių vartotojų, bet ir verslo segmentą – vis daugiau pasaulio ir Lietuvos įmonių investuoja į išmaniuosius įrenginius. KPMG ekspertai pastebi, kad mobiliųjų įrenginių naudojimas verslui atveria daugiau galimybių, tačiau kartu kelia vis didesnių grėsmių saugumui.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG ekspertai pristatė studiją „Mobiliųjų įrenginių saugumas: nuo rizikos link pajamų“, kurioje apžvelgė pagrindines versle naudojamų mobiliųjų įrenginių saugumo tendencijas ir grėsmes. Tyrime pabrėžiama, kad verslo įmonių, kuriose įprastus kompiuterius keičia išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, skaičius auga, kuriama vis daugiau įvairios verslo programinės įrangos mobiliesiems įrenginiams. Be to, darbdaviai vis labiau toleruoja, kad darbuotojai darbo tikslams naudoja asmeninius išmaniuosius įrenginius.

Nors mobilumas versle atveria daug galimybių, tačiau KPMG kartu su „Forrester Research“ atlikta Šiaurės Amerikos ir Europos įmonių vadovų apklausa parodė, kad įmonės įžvelgia ir išmaniųjų prietaisų keliamas grėsmes saugumui.

Verslininkai labiausiai susirūpinę dėl duomenų saugumo išmaniojo prietaiso vagystės ir netekties atveju (net 75 proc. respondentų šį variantą pažymėjo kaip itin aktualų), jiems nerimą kelia ir tai, kaip užtikrinti veiksmingą duomenų apsaugos prevenciją mobiliuosiuose įrenginiuose (72 proc.), kaip suderinti apsaugos sistemas su skirtingomis mobiliosiomis platformomis (63 proc.), kaip atskirti verslo tikslams ir privačiam naudojimui skirtą turinį (58 proc.), kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškos programinės įrangos (53 proc.) ir kaip užtikrinti, kad vartotojai laikytųsi mobiliųjų įrenginių naudojimo taisyklių (52 proc.),.

„Daugumai Lietuvos įmonių mobiliųjų įrenginių naudojimas tampa būtinybe, nes įmonės, kurios skiria daug dėmesio mobiliųjų technologijų inovacijoms, pasiekia geresnių verslo rezultatų, padidina darbo našumą. Kita vertus, mobiliosios technologijos taip pat sukuria ir naujų grėsmių – pavyzdžiui, duomenų nutekėjimo ir praradimo rizika ypač didelė, kai mobilusis telefonas yra skirtas verslo tikslams – konfidencialios, svarbios bei intelektinės informacijos praradimas gali turėti skaudžių pasekmių ir pakenkti įmonės reputacijai“, – teigė „KPMG Baltics“ informacinių technologijų sektoriaus patarėjas Maksimilian Prilepskij.

KPMG ir „Forrester Research“ vadovų apklausa taip pat atskleidė, kad per ateinančius dvylika mėnesių pagrindinis prioritetas mobiliųjų technologijų srityje įmonėms bus saugumo lygio didinimas (57 proc. respondentų), aukštesnis apsaugos lygis ne biure esantiems mobiliesiems įrenginiams (51 proc.), interneto prieigą turinčių išmaniųjų telefonų (48 proc.) ir planšetinių kompiuterių (47 proc.) skaičiaus didinimas.

KPMG studijoje pastebima, kad dėl kylančių grėsmių saugumui atsiranda vis didesnė mobiliųjų įrenginių saugumo sprendimų paklausa. Pirmiausia, tai yra verslo niša telekomunikacijų operatoriams ir IT paslaugų bendrovėms, kurios siūlo verslo poreikiams adaptuotus saugumo sprendimus.

„Mobiliųjų technologijų taikymas versle reikalauja didelio klientų ir paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimo. Todėl telekomunikacijų bendrovėms ir mobiliųjų technologijų paslaugų teikėjams svarbu ne tik užtikrinti klientų duomenų saugumą ir privatumą, bet ir didinti ryšių bei verslo skaidrumą“, – pažymėjo Maksimilian Prilepskij.

Pastaruoju metu telefoninių sukčių, prisistatančių vaikais ar anūkais ir graudinančių išgalvotomis istorijomis apie sukeltas avarijas vis mažėja, tačiau tokio tipo apgavysčių mastas ir toliau didelis.

Tik dabar dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys prisistato STT ar FNTT pareigūnais, kurie neva bando išsiaiškinti, kas naudojasi žmogaus banko sąskaita. Tad paprašo atskleisti elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. „Žmonės nukenčia, net jeigu jų sąskaita būna tuščia, nes apsimetėliai, patiklių asmenų vardu pasiskolina pinigų iš visų greitųjų kreditų bendrovių. Vienas Vilniaus policijos komisariatas per dieną sulaukia maždaug keturių nukentėjusiųjų pranešimų“, – teigia Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Andžejus Jankevičius.
Vien Vilniaus pirmajame policijos komisariate pernai buvo pradėti 364 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio sukčiavimo. A.Jankevičius pabrėžia, kad sostinės pareigūnai išaiškina apie pusė telefoninių sukčių, tačiau žmonės vis tiek patiria didelių nuostolių.
Beje, kuriami ir vis nauji scenarijai, kaip išvilioti daugiau pinigų elektroninėje erdvėje. Štai prieš Kalėdas buvo legaliai nupirkta internetinė parduotuvė, sukurtas internetinis puslapis, pasiūlytos didelės nuolaidos, tačiau už prekes pinigus pervedę pirkėjai, savo užsakymo nesulaukė. A.Jankevičius primena, kad apsimetėlių pardavėjų daugėja ir socialiniuose tinkluose.

Nors vis dar nėra oficialaus „Apple“ patvirtinimo, dauguma IT srities analitikų duoda 99 proc. tikimybę, kad naujas išmanusis telefonas „iPhone 5“ bus pristatytas rugsėjo 12 d. Apibendrinus visus pranešimus, kurie iki šiol pasirodė net ir tokiuose rimtuose leidiniuose, kaip „Wall Street Journal“, galima įsivaizduoti, koks bus naujasis telefonas.
Pirmiausia į akis kris telefono išvaizda – jis bus aukštesnis, o korpusas vientisas ir ne iš stiklo, kaip „iPhone 4S“, bet iš patvaraus hibridinio metalo. Tiesa, galams padengti bus naudojamas plastikas arba stiklas – tam, kad ryšio antenos veiktų be trikdžių. Be to, didelė tikimybė, kad telefono jungtis bus siauresnė – tai reikštų, jog daugeliui anksčiau pagamintų aksesuarų prireiks specialaus adapterio.
„iPhone 5“ ekranas bus didesnis – įstrižainė peržengs 4 colius. Didelė tikimybė, kad pačiame ekrane bus įmontuotas ir lietimo jutiklis, o tai reiškia, jog pats telefonas bus šiek tiek plonesnis nei „iPhone 4S“.
Viduje „plaks“ stipresnis procesorius, pasak kai kurių šaltinių, galbūt net turintis keturis branduolius, viduje taip pat bus 1 gigabaitas darbinės atminties. Panašiai kaip ir naujasis „iPad“ planšetinis kompiuteris, „Apple“ išmanusis bus suderintas su ketvirtos kartos mobiliuoju internetu.
Žadama, kad bus šiek tiek patobulintas ir dabar „iPhone 4S“ montuojamas fotoaparatas: jei prognozės pasitvirtins, „iPhone 5“ nuotraukos kokybe prilygs darytoms įprastais fotoaparatais. Vis dėlto greičiausiai naujajame modelyje bus montuojama tik vos vos galingesnė baterija, todėl telefono veikimo laikas smarkiai nepailgės.

Net 31 proc. lietuvių neprisimena savo mobiliojo telefono numerio. Dažniausiai jo mintinai negali įvardinti pensinio amžiaus žmonės bei didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Mažiau numerių įsimena ir aukščiausio bei vidutinio lygio vadovai, rodo „Nokia Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas.

Kiek daugiau nei pusė – 52 proc. – respondentų teigė, kad mintinai žino 1-4 žmonių numerius, dažniausiai – šeimos narių arba pačių artimiausių draugų.
„Mobilieji telefonai pakeitė telefonų knygutes – mums nereikia rinkti numerių ar įsiminti jų – tiesiog pasirenkame vardą iš adresų knygutės telefone ir skambiname. „Nokia“ išmanieji telefonai turėtų mūsų įpročius pakeisti dar labiau: mums skambins draugai, matysime jų nuotraukas, nors tų draugų telefonų numerių niekada neklausėme ir neįvedėme. Jeigu dabar 95 proc. telefonų numerių į savo mobiliuosius įsivedame patys, tai ateityje vis daugiau kontaktų įkelsime iš socialinių tinklų“, – sakė „Nokia Lietuva“ pardavimų vadovas Vytenis Koryzna.
Pasak jo, išmanieji „Nokia Lumia“ telefonai su „Windows Phone“ operacine sistema suteikia galimybę į telefono adresų knygutę patogiai įtraukti draugus iš Lietuvoje populiarių socialinių tinklų – „Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“. Tai padarius savo telefone galima rasti visą jų socialiniame tinkle išsaugotą kontaktinę informaciją, ne tik telefono numerį.
„Tyrimas parodė, kad dabar kontaktus iš socialinių tinklų integruoja tik apie 4 proc. vartotojų, tačiau manau, kad populiarėjant „Nokia“ telefonams su „Windows Phone“ operacine sistema, ši proporcija stabiliai didės. Juk tai labai patogu – tereikia prisijungti naują draugą socialiniame tinkle ir iškart gali turėti jo telefoną, el. pašto adresą, čia pat matyti jo nuotraukas, naujausius įrašus socialiniame tinkle, – sakė V. Koryzna. – Prognozuočiau, jog ateityje telefonų numeriai taps tik simboliniu kodu, mintinai jų išvis nebežinosime, mums tiesiog jie nerūpės – spustelėsime draugą sąraše ir pasirinksime priimtiniausią susisiekimo su juo būdą.“
Neseniai Lietuvoje pasirodę „Nokia Lumia“ išmanieji telefonai turi išplėstą savo funkcijomis adresų knygelę, tapusia „žmonių centru“ (angl. people hub). Įkėlus į ją draugus iš socialinių tinklų, galima jiems ne tik paskambinti, parašyti SMS žinutę ar laišką, bet ir palikti įrašą ant jų „Facebook“ sienos, matyti ir pakomentuoti visų draugų naujausius įrašus, nuotraukas ir visą ankstesnio bendravimo istoriją.
„Nokia Lietuva“ užsakymu reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai” š. m. birželio 15-22 dienomis.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) atliktos apklausos duomenimis, per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis prekes ar paslaugas išaugs iki 30%. Prognozuojama, kad labiausiai tarp mobiliųjų telefonų naudotojų populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas.

„Šiuo metu reklama mobiliuosiuose telefonuose Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Vyksta didžiulis lūžis: toks, kokį teko prieš penkerius metus patirti reklamai internete. Tai dar labai naujas ir silpnai išnaudojamas komunikacijos kanalas. Tačiau sparčiai kintantys vartotojų įpročiai, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lemia sparčiai augantį įmonių susidomėjimą šiuo komunikacijos kanalu“, – pasakojo KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

KOMAA narių apklausa atskleidė, kad per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis paslaugas/produktus išaugs iki 30%. Taip mano daugiau nei pusė (60%) apklaustų komunikacijos agentūrų aukščiausio lygio vadovų. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog mobilios reklamos įtaka išaugs dešimtadaliu, o 13% apklaustųjų nusiteikę itin optimistiškai: jų nuomone, mobilios reklamos įtaka per tris metus išaugs iki 50%.

„Pastebime, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp reklamos mobiliuosiuose telefonuose formų pirmauja SMS reklama. Paprastai SMS žinutėmis vartotojai informuojami apie akcijas, įvairius pasiūlymus. Kitos populiaros mobilios reklamos priemonės – reklaminės juostos naujienų portaluose, paieškos sistemose, parsisiunčiamos aplikacijos. Šiuo metu reklamos užsakovai mobiliuosius telefonus kaip komunikacijos kanalą dar tik bandosi, „testuoja“, todėl labai drąsiais sprendimais pasigirti negalime“, – kalbėjo G. Šeputis.

Apklausos duomenimis, net 80% apklaustų komunikacijos agentūrų vadovų nurodė, kad tarp mobiliųjų telefonų naudotojų labiausiai populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas (pvz., mokėjimas už parkavimą, kino bilietų pirkimas ir pan.). 67% apklaustųjų prognozuoja naršymo internete ir mobiliųjų aplikacijų populiarumo augimą. Taip pat, daugiau nei pusė apklaustųjų (60%) numato banko paslaugų ir operacijų paklausos didėjimą bei augantį poreikį žemėlapiams ir gidams (53% apklaustųjų). Trečdalis apklaustųjų tarp labiausiai populiarėjančios vartotojų veiklos mobiliuosiuose telefonuose išskyrė žaidimus (33%) bei naudojimąsi paieškos sistemomis, video peržiūras ir muzikos siuntimąsi (27%).

„Vartotojų pasiekiamumas mobilia reklama stipriai auga. Tai yra unikalus komunikacijos kanalas, kuriuo nevalia piktnaudžiauti. Mobilus telefonas yra privati asmens erdvė: čia bendraujama su artimaisiais. Su mobiliuoju telefonu dažnai net užmiegama ir atsibundama, todėl nenuostabu, kad į netinkamai naudojamą mobilią reklamą vartotojai reaguoja itin jautriai“ – pasakojo G. Šeputis.

Pasaulyje mobilios reklamos naudojimas jau įsibėgėja – vartotojai mobiliuoju telefonu vykdo apmokėjimus už įvairiausias prekes ir paslaugas: pradedant buities daiktais, baigiant automobilių detalėmis, o prieš vykdami į prekybos centrą ar pamatę sudominusią prekę – naudodamiesi mobiliuoju telefonu lygina kainas, ieško pasiūlymų. „Mobilios reklamos galimybės sparčiai tobulėja. Šiuo metu Lietuvoje mobili reklama dar labai dažnai apsiriboja paprasta didelei vartotojų grupei siunčiama SMS žinute ar reklamine juosta ir nepasižymi dideliu interaktyvumu. Tačiau mobili reklama ateityje tik sudėtingės, siekiant sudominti pirkėją bus ieškoma originalių ir išradingų sprendimų, o perteikiamos reklaminės žinutės bus vis labiau individualizuojamos pagal kiekvieno vartotojo poreikį“, – teigė G. Šeputis.

KOMAA narių apklausa atlikta 2011 m. liepos-spalio mėn. Apklausta 15 reklamos agentūrų aukščiausio lygio vadovų.

BFL

Šiuo numeriu šiems indėlininkams bus pateikiami atsakymai į klausimus darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.
Bankas primena, kad šiuo metu tarp valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir SEB banko yra derinami visi reikalingi su sklandžiu išmokų mokėjimu susiję pasirengimo darbai (indėlių grąžinimo procesas, procedūros, terminai, rengiami indėlininkų sąrašai, vyksta duomenų patikslinimas, informacinių sistemų parengimas ir kiti reikiami darbai). Kai tik bus užbaigtas ir suderintas tarp „Indėlių ir investicijų  draudimas“ ir SEB banko atsiskaitymo su indėlininkais procesas ir atlikti visi būtini parengiamieji darbai, VĮ „Indėlių ir investicijų  draudimas“ ir SEB bankas viešai paskelbs apie indėlių draudimo išmokų grąžinimo tvarką SEB banke.
Kol kas „Snoro“ indėlininkams nieko daryti nereikia – skubėti į SEB banką ar imtis  papildomų veiksmų informuojant banką ar pateikiant jam kokius nors dokumentus. Visą reikalingą informaciją SEB bankas gaus iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas tik išmokės pinigus, o indėlius kompensuos „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“.
Skambučio nurodytu SEB banko telefonu kaina yra pagal kliento pasirinktą ryšio operatoriaus mokėjimo planą.

“Net du trečdaliai vartotojų permoka už mobiliojo ryšio paslaugas”, – skelbia nauja interneto svetainė www.gerasplanas.lt. “Iš tiesų esu labai sena vieno mobiliojo ryšio operatoriaus klientė – jau dešimt metų. Esu pavadinta kažkokia superkliente, nes labai daug prakalbu. Už telefoną kas mėnesį moku po 150 Lt. Mano draugai ir pažįstamai jau gerą pusmetį giriasi telefonui išleidžiantys po 10–20 Lt per mėnesį, su daug kuo jie kalba nemokamai. Taigi aš suprantu, kad permoku už telefoną”, – tvirtina vilnietė Milda Dubinskaitė.

Jai ir daugumai kitų vartotojų kaip tik ir pravers svetainė www.gerasplanas.lt. Šiame tinklalapyje galima palyginti įvairių mobiliojo ryšio operatorių siūlomus planus ir išsirinkti geriausiai atitinkantį poreikius. Tai padaryti gana lengva, tereikia užpildyti trumpą anketą, kurioje reikia nurodyti, kiek minučių kalbate per mėnesį ir kiek SMS žinučių išsiunčiate. Taip pat svarbu pažymėti, ar jums reikalingas mobiliojo interneto ryšys ir ar norite su planu gauti naują mobilųjų telefoną. Netrukus programa pagal skaičiavimo algoritmą automatiškai pateiks visų planų sąrašą. Jame nurodoma mėnesinio mokesčio kaina ir paaiškinimai. Informacija čia atnaujinama kiekvieną savaitę.