Daugiausiai uždirbantys ir labiausiai išsilavinę lietuviai per televiziją žiūri iš esmės tą patį, ką ir skurdžiausiai provincijoje gyvenantys žiūrovai, kuriems televizija – bene vienintelė gyvenimo pramoga. „Žiūrovų televizijos žiūrėjimo įpročiai beveik nesiskiria“, – tyrimų duomenis komentuoja LNK televizijos atstovas Gediminas Malaškevičius.

2011–2012 m. sezoną daugiausiai visų Lietuvos žiūrovų per televiziją žiūrėjo „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą: bendrovės „TNS LT“ duomenimis, tai buvo populiariausia laida tiek tarp didžiausias pajamas gaunančių žiūrovų (šeimos, kuriose vienam asmeniui tenka 800 Lt ir daugiau pajamų), tiek tarp lietuvių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tiek tarp visų kitų televizijos žiūrovų.
Eilinio Lietuvos TV žiūrovo, neskirstant nei pagal išsilavinimą, nei pagal piniginės storį, populiariausių laidų dešimtuke 2012 m. rikiuojasi net septynios tos pačios laidos ar filmai, kaip ir daugiausiai uždirbančių žiūrovų dešimtuke. Tai „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas ir antrasis pusfinalis, Londono olimpiados Lietuvos ir Rusijos krepšinio rinktinių varžybos, „Auksinių svogūnų 2012“ apdovanojimai, muzikinis projektas „Chorų karai“, Krymo muzikos festivalio atidarymo koncertas bei legendinis rusų filmas „Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai“.
Tarp dešimties didžiausias pajamas gaunančių lietuvių žiūrimų TV laidų taip pat patenka Londono olimpiados Lietuvos ir Tuniso krepšinio rinktinių varžybos, 2011 m. sezono TV3 šokių projekto „Šok su manimi“ finalas bei LNK muzikinio projekto „Žvaigždžių duetai 6“ lemiama kova.
Tiesa, daugiausiai sporto per TV žiūri žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Nors ir tarp jų šiemet pirmauja „Eurovizija“ bei „Auksiniai svogūnai“, būtent aukštąjį išsilavinimą turintys lietuviai matė daugiausiai televizijų transliuotų Londono olimpiados bei „UEFA Euro 2012“ varžybų.

Televizijose šį sezoną – dideli struktūriniai pokyčiai: vietoje muilo operų ar laidų kartojimų netgi dienos metu ir pavakare matysime žinių bei informacines laidas. Kas tai – televizijų konkurencija ar mėginimas atsiriekti dalį auditorijos nuo interneto portalų?

Tiek žinių ir informacijos, kad ir pateiktos pramogine forma, Lietuvos televizijose dar nebuvo. Daugelis pagrindinių televizijos kanalų šį sezoną stiprina savo žinių ir informacinių laidų blokus ir su aktualiausiomis naujienomis startuoja nebe vakare, kai dauguma žiūrovų grįžę po darbų prisėda prie televizorių, bet jau ir ryte ar dieną.

Atgimsta rytinės laidos, daugėja žinių

Štai nacionalinis transliuotojas LRT naujienų estafetę, kaip jau įprasta, pradės 6 val. ryto su savo rytine informacine laida, kuri šiemet vadinsis nebe „Labas rytas“, o „Labas rytas, Lietuva“. Tačiau viena didžiausių šio sezono LRT naujovių – jau po kelių valandų pertraukos, kai pasibaigia „Labas rytas, Lietuva“, prasidėsianti nauja kasdienė informacinė laida „Laba diena, Lietuva“, kurią pasikeisdami iki pat 15 val. ves Juras Jankevičius, Ignas Krupavičius, Modestas Naudžius ir Henrikas Vaitiekūnas. Kaip sako LRT atstovė Virginija Bunevičiūtė, tai bus beveik trys valandos nenutrūkstamo ir operatyvaus aktualijų srauto: žinios kas pusvalandį, naujienų reportažai, pokalbiai su pašnekovais studijoje, tiesioginės transliacijos.
LNK naująjį sezoną taip pat skubės anksčiau pranešti dienos aktualijas – nuo 17 val. darbo dienomis bus rodoma informacinė pokalbių laida „Labas vakaras, Lietuva“, tad žiūrovams teks užduotis nesusipainioti tarp skirtingų televizijų laidų pavadinimų. Šią tiesiogiai transliuojamą laidą ves Živilė Vaškytė ir Paulius Skučas. LNK taip pat žada gyvą ir dinamišką laidą su daug tiesioginių jungimųsi iš įvykių vietos. Transliacijas toliau tęs ir LNK grupei priklausantis „Info TV“ kanalas, kasdien nuo 17 val. transliuojantis tiesioginę informacinę laidą „Infodiena“.
Neatsilikti mėgina ir TV3, kuri šį sezoną išleidžia naują rytinę laidą „Nauja diena“: nuo 6.30 iki 8 val. žiūrovų lauks žinios, orų, spaudos apžvalgos, pokalbiai su pašnekovais studijoje. Laidą pasikeisdamos ves dvi vedėjų poros: Agnė Grigaliūnienė su Martynu Starkumi ir Jurgita Jurkutė su Mindaugu Rainiu. TV3 taip pat ankstina savo nuomonių laidų laiką (jos bus rodomos nuo 17.10 val.), be to, pasak programų direktoriaus Jurgio Jefremovo, palyginti su pernai, vietinės produkcijos transliacijos šį sezoną TV3 bus 10 val. per savaitę ilgesnės.(…)

Konkuruoja tarpusavyje ar su internetu?

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, televizijos kritikas prof. habil. dr. Žygintas Pečiulis teigia, kad televizijoje vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai: pagrindiniai kanalai ryto, dienos ir pavakario jau nebetraktuoja vien kaip muilo operų ir laidų kartojimų laiko. Užuot paleidusios į eterį pigiausią produkciją – serialus, kaip lig šiol, televizijos ima rodyti naujas informacines laidas net ir nepopuliariu laiku. Taigi kokios šių pokyčių televizijose priežastys?
„Viena priežasčių gali būti televizijų konkurencija su internetu. Galbūt televizijos pagaliau atsikvošėjo, kad jų lig šiol taikytas modelis rodyti žinias tik aštuntą devintą valandą vakaro yra aiškiai pasenęs, nes internetu žmonės dabar sužino visas naujienas tuoj pat ir laukti vakaro žinių, kol grįžęs namo įsijungsi televizorių, nebėra prasmės. Šiuo atveju televizija pralaimėdavo portalams operatyvumu“, – svarsto Ž.Pečiulis.
Profesoriaus nuomone, televizijos turi visas galimybes sudaryti nemenką konkurenciją interneto informacijai ir pasiekti, kad lietuvis, lig šiol įpratęs dienos naujienas per savo kompiuterį, planšetę ar išmanųjį telefoną sužinoti naujienų portaluose, jų imtų ieškoti įsijungęs televizorių. „Kokybe ir įsigilinimu televizija gali būti netgi pranašesnė už internetą, nes turi ir patirties, ir tiesioginių transliavimo priemonių“, – teigia Ž.Pečiulis.
Žurnalistikos instituto direktorius mano, kad didelės įtakos gali turėti ir paprasčiausia televizijų tarpusavio konkurencija. Lig šiol į konkurenciją dėl reklamos geriausiu laiku susitelkusios televizijos pamatė, kad yra nemenka niša uždirbti ir nepopuliariu metu, todėl dabar varžosi tarpusavyje, kuri pasiūlys žiūrovui patrauklesnių projektų. „Vis dėlto tai savotiškas televizijų eksperimentas, ir sunku prognozuoti, kiek ši tendencija išsilaikys, – pridūrė Ž.Pečiulis. – Pamatysim, ar televizijoms pavyks atitraukti dalį vartotojų nuo interneto, ar šias laidas žiūrės tik tie, kurie internetu nesinaudoja. Visai gali būti, kad ilgainiui tos pačios muilo operos ir laidų kartojimai vėl sugrįš.“ (…)

Didžiausios sezono naujovės

Vis dėlto žiūrimiausiu laiku komercinėse televizijose ir naująjį sezoną vyraus banalaus turinio pramoginės-bulvarinės laidos. Ir nors informacinių laidų daugėja, žinios visos programos pagrindu tampa tik „Lietuvos ryto“ televizijoje, o tokie populiarūs kanalai, kaip LNK ar TV3, ir toliau aiškiai krypsta į lengvo turinio pramogines laidas. Štai LNK, lengvindama turinį, šį sezoną neberodys publicistinės laidos „Abipus sienos“ – šios laidos vedėjas Giedrius Leškevičius dirbs naujoje laidoje apie paranormalius reiškinius „Pasaulis X“, kuri, sprendžiant iš anonsų, vėl suteiks eterį visokiems aiškiaregiams, magams ir kitokiems keistuoliams.
Na, o kas dar naujo šį sezoną laukia TV žiūrovų?
Tarp kitų naujovių LNK – priešrinkiminė Rasos Tapinienės vedama laida „Diagnozė: Seimas“, ieškosianti tarpinio varianto tarp rimtų politinių debatų ir pramogų, naujas lietuviškas serialas „Kriminalistai“, o laidoje „Dviračio šou“, į TV3 perbėgus Algiui Ramanauskui, atsiras du nauji personažai – medinukai Pinokis ir Buratinas. Taip pat LNK rodys realybės šou „Radži ieško žmonos“.
TV3 naujovės – protmūšiai „Kas? Kur? Kada?“, Lietuvai adaptuota situacijų komedija „Motina ir sūnus“, muzikinis projektas „X faktorius“, humoro laida „Stebuklų šalis“ su A.Ramanausku, Vytautu Šapranausku, Džiugu Siaurusaičiu, Mindaugu Stasiuliu ir Jurijumi Smoriginu.
LRT ims rodyti naują laidą „Mūsų laisvės metai“, kurią ves į eterį grįžtantis Audrius Siaurusevičius ir Edita Mildažytė: kiekviena laida, rodoma kartą per mėnesį, bus skirta vieniems mūsų valstybės nepriklausomybės metams. „Tai bus galingas dviejų valandų trukmės projektas, tiesioginė transliacija iš studijos“, – pasakoja V.Bunevičiūtė. Tiesa, laidos premjera numatyta tik po Seimo rinkimų, kai LRT baigs rodyti privalomas agitacines rinkimų laidas.
Iš pramoginių laidų LRT debiutuos nauja laida visai šeima „Tegyvuoja šeimynėlė“ su Gediminu Juodeika: šeimos varžysis tarpusavyje, atlikdamos įvairias užduotis. Dar viena naujiena – laida „Stilius“ virsta keturiomis atskiromis laidomis. Taip pat išvysime naują lietuvišką serialą „Rojus Lietuvoj“, kurio kūrėjai – legendinio „Giminių“ serialo autoriai. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiandien radijas įprastas dalykas, bet tiek dabar, tiek prieš 86 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios lietuviško radijo laidos, komunikacijos ir ryšio priemonės, kurių neatsiejama dalis – ir radijas, patiria drastiškus pokyčius.

XX amžius – radijo ar televizijos?
„Niekas tuo neabejoja, kad mūsų laikais radijas yra labai svarbi visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo priemonė. Savo reikšme šis naujųjų laikų išradimas yra lygintinas su spaudos išradimu. Mūsų amžius ne kartą vadinamas radijo amžiumi. Ir tai todėl, kad šis išradimas yra charakteringas ne tik visiems naujųjų laikų technikos laimėjimams, kurie žmonių ekspansyvines pajėgas labai išplėtė, bet ir apskritai visam moderninio gyvenimo būdui ir stiliui“, – tai citata iš 1940 m. iš leis tos Lietuvos bibliografo ir žurnalisto Juozo Rimanto apybraižos „Radijo problema Lietuvoje“. Šiame veikale autorius gana išsamiai aprašė radijo kūrimosi tarpukariu istoriją ir jo raidą 1923–1938 m.
Tarpukariu, kai televizija buvo dar tik kuriama, o apie internetą niekas nebuvo girdėjęs, radijo svarba išties buvo labai didelė. Daugeliui to meto intelektualų radijas simbolizavo nau ją komunikacijos priemonę, plečiančią žmonių bendravimo ir keitimosi informacija galimybes. Nau jos, visuomenę dar labiau pakeitusios ryšio technologijos pasirodė ir išplito antroje praėjusio šimtmečio pusėje (lietuvišką televiziją žiūrime nuo 1957 m.), tad negalima tvirtinti, nei kad XX amžius yra radijo, nei kad televizijos.

Už radijo imtuvą – abonentinis mokestis
Oficialia lietuviško radijo gimimo diena laikoma 1926 m. birželio 12-oji. Būtent tą sekmadienį 19 val. iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai, kuriuos ištarė kupiškėnas Petras Speičius: „Alio, alio. Kalba Kaunas, Lietuva.“ Nuo tos dienos pradėta reguliariai transliuoti naujienas, meteorologinius pranešimus ir mėgėjų koncertus. Tačiau programa greitai plėtėsi. Dar tų pačių metų lapkritį suburtas nuolatinis radijo orkestrėlis, o gruodžio 3 d. pradėtos operų ir baleto muzikos transliacijos iš Valstybės teatro. Vėliau radijo programa buvo papildyta įvairaus turinio paskaitomis, linksmomis radijo programomis, vokaliniais ir instrumentiniais koncertais.
Pirmą savo darbo pusmetį Lietuvos radijas veikė tik vidutiniškai po pusantros valandos per dieną. Po gero dešimtmečio, 1938 m., lietuviškos programos jau buvo transliuojamos beveik septynias valandas per dieną: vasarą trumpiau, žiemą ilgiau (J.Rimanto duomenys).
Tarpukario laikais radijas buvo mokamas. Kiekvienas radijo imtuvo savininkas turėjo užregistruoti savo turimą techniką ir mokėti valstybei abonentinį mokestį, vadinamąjį radijo tarifą.
4G mobiliajam ryšiui priskiriamos dvi šiuo metu naudojamos technologijos: „WiMAX“ ir LTE. 4G „WiMAX“ ryšį naudojantis Telecentras mobiliojo interneto paslaugas teikia jau daugiau nei 80-yje Lietuvos miestų ir gyvenviečių
Lietuvos radijo ir televizijos komiteto administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius „Veidui“ patvirtino, kad pastarojo penkmečio ataskaitos rodo nuolatinį radijo rinkos kritimą bei mažėjančias radijo stočių pajamas. Pernai TNS LT pranešė, kad lojalių kasdienių radijo klausytojų 2010 m. sumažėjo nuo 78,1 iki 69,6 proc. Manoma, kad taip nutiko dėl įvairių mobiliųjų prietaisų, kurie leidžia klausytis norimos muzikos. Stebima ir kita tendencija – daugėja radijo besiklausančiųjų internetu. Per 2009–2010 m. tokių klausytojų pagausėjo nuo 14 iki 26 proc.
Tobulėjant ryšio technologijoms programų transliuotojai, siuntimo paslaugų bendrovės ir kitos žiniasklaidos įmonės kreipia žvilgsnius į naujas technologijas – internetą bei skaitmeninę televiziją. Ypač aktyvią veiklą šiose srityse vykdo Tele centras. Belaidžių technologijų interneto „Erdvės“ paslaugas bendrovė pradėjo teikti nuo 2001 m., o 2009-ųjų kovą įsiveržė ir į mobiliojo interneto rinką. Tele centras tuomet pirmasis lietuviams pasiūlė naujos kartos (4G) mobilųjį ryšį – „WiMAX“ ir pradėjo teikti 4G interneto „Mezon“ paslaugas. Šią technologiją Lietuva įsidiegė ir pradėjo naudoti pirmoji Europos Sąjungoje ir viena pirmųjų pasaulyje.
„Kuo daugiau ryšio technologijų diegiame, tuo daugiau atrandame galimybių jas panaudoti ir derinti vieną su kita. Nebestebina mūsų ir dažni nestandartiniai užsakymai“, – pasakoja G.Stirbys. Kaip pavyzdį jis pateikia nuomojamą nešiojamąją įrangą, kuria TV transliuotojai 4G „WiMAX“ ryšiu Lietuvoje gali perduoti mobiliuosius tiesioginius TV reportažus.
Tradiciškai 4G „WiMAX“ ryšys taikomas kompiuteriams prijungti prie interne-to, o pastaruoju metu jį pradėjo naudoti ir išmaniųjų telefonų savininkai. Lietuvos rinkoje galima įsigyti kišeninį maršruto parinktuvą „Mezon Yzi“, leidžiantį prijungti prie mobiliojo interneto bet kokį įrenginį, kuriame yra įdiegta „WiFi“ ryšio sąsaja.

Nauji vėjai televizijoje
Šių metų spalio 29-ąją bus išjungti visi analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Nuo tos dienos TV programos eteriu bus transliuojamos tik skaitmeniniu formatu. Kol kas Telecentras TV programas siun čia jas dubliuodamas – ir analoginiu, ir skaitmeniniu antžeminiu būdu. In fra struk tūra pokyčiui jau parengta: Telecentro eksploatuojamais tinklais skaitmeninė antžeminė televizija patikimai prieinama jau daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Bet tai ne kelio pabaiga – bendrovė ir toliau siekia gauti leidimus ir diegti dar daugiau antžeminės skaitmeninės televizijos tinklų.
„Papildomais antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais bus galima siųsti dar daugiau TV programų, o tai bus didelė paskata transliuotojams kurti naujas TV programas, ir kurti ne tik standartinės, bet ir didelės raiškos TV programas“, – sako G.Stirbys.
Jis atkreipia dėmesį, kad antžeminiai tinklai skaitmeninės televizijos eroje atliks svarbią socialinę misiją. „Plečiant antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus ko kybiška raiškioji televizija galėtų pasiekti ir tuos Lietuvos gyventojus, kurie neturi galimybių mokėti už TV programas, nes po 2012 m. spalio 29-osios jiems liks vienintelis būdas nemokamai žiūrėti televiziją – priimant skaitmeninės televizijos signalus antžeminiu būdu“, – aiškina Tele cent ro vadovas.
Beje, Telecentro specialistai jau yra iš bandę ir trimatės televizijos siuntimo galimybes. Bendrovės vadovo teigimu, jeigu būtų kuriamos TV programos 3D for matu ir būtų pateikta užsakymų jas siųsti, tokias paslaugas bendrovė galėtų greitai pradėti teikti. ■

Likus kiek mažiau nei pusmečiui iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo, pradėta teikti informacinė ir finansinė pagalba. Tikimasi, kad papildomos priemonės padės gyventojams sklandžiau įveikti šį technologinį pokytį.

Artėjant spalio 29-ajai, kai bus išjungta analoginė antžeminė televizija, Susisiekimo ministerija primena, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys jau gali gauti kompensacijas skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti, ir praneša apie nemokamą konsultacinį telefono numerį.

Kompensacijos – iki 100 Lt

Susisiekimo ministerija skelbia, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos gali būti visiškai nemokamas arba pigesnis, nes jiems už perkamą skaitmeninės televizijos priedėlį, anteną ar naujesnį televizorių (jei turima įranga netinkama skaitmeniniam signalui priimti) bus skiriamos iki 100 Lt vienkartinės kompensacijos.
„Kompensacijas gauti galės vieni gyvenantys arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių vieno nario mėnesio pajamos siekia mažiau kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 525 Lt. Kompensacijos už išlaidas skaitmeninės televizijos įrangai įsigyti pradėtos teikti likus pusei metų iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir bus teikiamos po šios datos praėjus beveik mėnesiui, iki lapkričio 20 d.“, – kompensavimo tvarką aiškina susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Nemokama telefono linija 8 800 00 150

Nuo šiol, kilus klausimų dėl skaitmeninės televizijos, bus galima skambinti visą parą veiksiančiu nemokamu numeriu 8 800 00 150. Kompetentingi konsultantai suprantamai teiks naudingą informaciją apie priedėlius, dekodavimo korteles, televizoriaus programavimą žiūrėjimui, konsultuos kitais su skaitmenine televizija susijusiais klausimais.
Konsultacijos telefonu bus teikiamos tiek skaitmenine televizija jau besinaudojantiems, tiek prie jos dar tik ketinantiems pereiti asmenims. Skambučiai numeriu 8 800 00 150 nemokami. Planuojama, kad operatyvus konsultantų darbas gyventojams supaprastins informacijos paiešką, o pagalba telefonu iš esmės palengvins perėjimo prie skaitmeninės televizijos procesą.

Speciali paieška tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt

Daug aktualios ir praktiškos informacijos apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos taip pat galite rasti specialiame tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt. Jame taip pat veikia nauja paieškos sistema. Tinklalapyje esančiame paieškos laukelyje pagal pateiktus nurodymus įvedus savo gyvenamosios vietos duomenis, paieškos sistema pateiks išsamią informaciją, kokios rūšies skaitmeninę televiziją galite matyti ir kokie tiekėjai konkrečioje teritorijoje siūlo skaitmeninės televizijos paslaugas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per praėjusius metus skaitmeninės televizijos vartotojų pagausėjo daugiau nei penktadaliu (21,5 proc.), todėl Lietuva pagal skaitmeninės televizijos skvarbos pokytį Europoje užima ketvirtą vietą.

Kam svarbi spalio 29 diena
Susirūpinti dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo turi tik tie gyventojai, kurie nemokamas televizijos programas žiūri naudodamiesi kambario, lauko ar kolektyvinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams niekuo rūpintis nereikia – viskuo pasirūpins paslaugos tiekėjas. Norėdami įsitikinti, ar jūsų televizorius tinkamas skaitmeninei antžeminei televizijai žiūrėti, jo dokumentuose ar ant televizoriaus ieškokite užrašo DVB-T MPEG-4, reiškiančio, kad jis gali priimti skaitmeninį signalą. Kitu atveju būtina įsigyti TV priedėlį ar naujesnį televizorių su skaitmeninio signalo imtuvu.

Kilus klausimų dėl skaitmeninės televizijos, galima skambinti visą parą veikiančiu trumpuoju numeriu 8 800 00 150. Kompetentingi konsultantai suprantamai teiks naudingą informaciją apie priedėlius, dekodavimo korteles, televizoriaus programavimą žiūrėjimui, konsultuos kitais su skaitmenine televizija susijusiais klausimais. Konsultacijos telefonu nemokamos.

Informacija nemokamu telefonu 8 800 00 150
Daugiau informacijos internete www.skaitmenine2012.lt

Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat kalbama apie interneto spartos svarbą. Tačiau šiandien tai reiškia kur kas daugiau nei megabitų skaičių per sekundę. Tai galimybė taupyti laiką, gauti gausybę informacijos, operatyviai atlikti užduotis, tiksliai planuoti veiklą bei sužinoti pačias paskutines naujienas apie aktualiausius pasaulio įvykius.
Remiantis populiariausio interneto spartos matavimo tinklo „Speedtest.net“ duomenimis, Lietuva antra pasaulyje pagal duomenų gavimo spartą (32,69 Mb/s). Greičiausiu internetu Lietuvoje, minėtos svetainės duomenimis, naudojasi sostinės gyventojai (37,11 Mb/s).
„Speedtest.net“ skaičiai rodo, jog sparčiausią internetą vilniečiams tiekia viena pažangiausių ir didžiausią patirtį turinčių Lietuvos IT bendrovių „Penki kontinentai“. Jai priklausantis „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ jau daugiau nei dešimtmetį diegia sostinėje šviesolaidinį „Skynet“ tinklą ir siūlo įvairių telekomunikacijų paslaugų: itin spartų internetą „Skynet“ (1 Gb/s), interaktyviąją IP televiziją, IP telefoniją, būsto saugos sprendimų.
UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ savo klientams siūlo ne tik itin didelės spartos interneto paslaugas, bet ir interaktyviąją IP televiziją – viena iš pažangiausių, perspektyviausių ir sparčiausiai populiarėjančių televizijos rūšių. Be daugybės TV kanalų, IP televizija siūlo patrauklių papildomų galimybių: išsinuomoti ir pamatyti norimą filmą, sekti įvykius ir bendrauti su draugais socialiniame tinkle „Facebook“ TV ekrane, pasirinkti norimą programą, balsuoti už patikusį šou dalyvį ar tiesiog išsakyti savo nuomonę apie tai, kad rodoma ekrane.
Jau nuo š. m. vasario mėnesio bendrovė „Skynet“ IPTV klientus kviečia naudotis 4–os kartos grafine TV vartotojo sąsaja, kuri visas IPTV funkcijas padės valdyti dar paprasčiau ir patogiau. Verta paminėti ir kitą atnaujintos sąsajos išskirtinumą – tai didelės raiškos, arba HD (angl. High–definition), kokybė. „Skynet“ IPTV – lyderė pagal HD bei 3D kanalų skaičių, tad pasiūlyti savo klientams HD kokybės sąsają – profesionalumo ir pagarbos klientui įrodymas.
„Skynet“ tinklo kurimui ir atnaujinimui naudojama itin pažangi ir patikima ilgametės bendrovės partnerės „Cisco Systems“ įrangą, leidžiančią užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pasiūlyti vis didesnę interneto spartą.
UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, interneto ir duomenų perdavimo paslaugų teikėja „Skynet“ privatiems klientams nuo gegužės pradžios siūlo naudotis interneto, IP televizijos ir WEB televizijos paslaugomis už itin patrauklią kainą. Pasirinkusieji tokią galimybę ne tik sutaupys, bet ir galės naudotis kitomis paslaugomis be papildomų mokesčių.
Daugiau informacijos apie paslaugas ir naujuosius pasiūlymus – tinklalapyje http://www.skynet.lt/Namams/Internetas/Akcijos/Nezvejok-greitesnio-nerasi/

Neseniai Vilniuje baigėsi didžiausių pasaulio informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijų dėmesio sulaukęs renginys „Open IPTV Forum“, kuriame buvo aptartos vadinamosios asmeninės, arba ateities, televizijos  perspektyvos.

Ne taip seniai galėjome džiaugtis tuo, kad organizacija „FTTH Council Europe“ trečius metus iš eilės Lietuvai skyrė pirmą vietą pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. O dabar mūsų šalyje net keturias dienas viešėjo tokių kompanijų, kaip „Cisco“, „Motorola“, „Gemalto“, „Ericsson“, „Sony“, „Philips“, „Huawei“, atstovai, kuriuos vienija tarptautinė organizacija „Open IPTV Forum“ (IPTV – internet protocol television).
Dar įdomiau tai, kad net ir šiame, galima sakyti, elitiniame telekomunikacinių technologijų ir paslaugų teikėjų klube neapsieinama be Lietuvos atstovų. Kaip teigė „Open IPTV Forum“ vadovai, Vilnius jų konferencijai pasirinktas todėl, kad itin daug iniciatyvų šios organizacijos veikloje rodo 2011 m. jos nare tapusi lietuviška IT bendrovė – įmonių grupė „Penki kontinentai“.
Jau pasibaigus „Open IPTV Forum“ simpoziumui, šios organizacijos rinkodaros vadovas Darrenas J.Vogelis teigė šiame renginyje išgirdęs pakankamai naudingų dalykų iš kolegų, atstovaujančių tokioms kompanijoms, kaip „Sony“, „Gemalto“ ar „Ericsson“, tačiau pabrėžė, jog tai, ką pristatė „Penki kontinentai“, išties yra IPTV ateitis.
„Kiek girdėjau, – tęsė D.J.Vogelis, – šiais metais jūsų šalies laukia perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, o tai neabejotinai sukels rūpesčių eiliniams gyventojams ir padidins konkurenciją tarp telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių. O juk IPTV naudotojai yra savotiškai aukščiau viso šio „vargo“ – jie savo televiziją gauna internetu ir gali ją matyti tiek TV ekrane, tiek kompiuterio monitoriuje, tiek planšetiniame kompiuteryje.

IT milžinai mokosi iš Lietuvos

Iš tiesų, šiandien daugelis žmonių, nuolat girdėdami apie įvairius ekonominius sunkumus, matydami Lietuvą kaip įvairių politinių intrigų šalį, kuri vis dar yra prie silpnesnių Europos Sąjungos valstybių, net nesusimąsto, kad esama sričių, kuriose mes, pasirodo, pirmaujame ir kuriose mūsų rekomendacijomis vadovaujasi bei mūsų pasiūlytas inovacijas diegia didžiausios tarptautinės kompanijos.
„Open IPTV Forum“ simpoziume dalyvavęs šios organizacijos prezidentas dr. Nilo Mitra, kompanijoje „Ericsson“ einantis technikos direktoriaus pareigas, taip pat teigė esąs itin patenkintas renginio kokybe. „Čia Vilniuje mes tikrai priėmėme daug naudingų sprendimų, susijusių su „Open IPTV Forum“ atvirumu mažesnėms kompanijoms, sukūrėme techninę darbo grupę, kuri rūpinsis IPTV technologijų standartizacija, – teigė N.Mitra. – Mūsų organizacijai su kolegų iš Lietuvos pagalba pirmą kartą pavyko įgyvendinti tiesioginę renginio transliaciją internetu, pasitelkiant didelės raiškos vaizdo kameras, ką jau kalbėti apie tai, kokių IPTV inovacijų pristatė Lietuvai simpoziume atstovavusi įmonė. Šiandien mes be nuostabos kalbame apie tokius dalykus, kaip „Google Maps“, „Facebook“, „YouTube“, „Picasa“, RSS, žaidimai TV ekrane, tačiau „Penkių kontinentų“ siūlomos galimybės į tą pačią terpę įkelti, pvz., „IPTV banking & retail“ paslaugų paketą, e.medicinos, e.švietimo, e.vyriausybės ir t.t. paslaugas yra visiškai naujas žingsnis vadinamosios asmeninės televizijos link. Iš esmės tai savotiškos simbiozės tarp televizoriaus ir kompiuterio sukūrimas, kuris, išvydus naujos kartos grafinę vartotojo sąsają, pristatytą čia, Vilniuje, atrodo visiškai realus. Sunku net įsivaizduoti, kad keliais savo televizoriaus pulto ar išmaniojo telefono mygtukais galima TV ekrane valdyti savo banko sąskaitą, apmokėti komunalines sąskaitas, kurias jums automatiškai parengia ir išsaugo „Smarthouse“ sistema, tačiau olegos iš Lietuvos parodė, jog tai įmanoma.“
Žinoma, tokie terminai, kaip FTTH (angl. fiber to the house – terminas, nusakantis šviesolaidinio interneto tiekimo būdą), IPTV daugeliui žmonių gali pasirodyti painūs ir sunkiai suprantami. Tačiau šiuolaikinis pasaulis gyvena būtent technologiniu ritmu, pagal kurį tai, kas vakar atrodė nauja ir neįtikėtina, šiandien jau yra pasenę. Tokių pavyzdžių apstu aplink mus, pabandykime, pvz., bent jau prisiminti, kokiais mobiliaisiais telefonais kalbėjome prie dešimtmetį ir kokia tai buvo retenybė. O kas šiandien darosi šiame sektoriuje? Daugelis jau net pamiršo įprastus mygtukus…
Todėl šiandien, kai skundžiamės, kad turime sunkumų ir esamę neva atsilikę kai kuriose mums įprastose, kasdienėse gyvenimo srityse, nepamirškime, jog pačioje dinamiškiausioje terpėje, kurioje gyvena šiuolaikinis pasaulis, – IT ir telekomunikacijų srityje Lietuvos atstovai neužleidžia pirmaujančių pozicijų.

Televizijos kanalas „Fox Life“ pirmasis Baltijos šalyse pradeda rodyti milžiniško gerbėjų ir kritikų pripažinimo visame pasaulyje sulaukusį serialą „Game of Thrones“ („Sostų žaidimas“). Subtitruotą lietuviškai, šį serialą CGATES skaitmeninės televizijos žiūrovai galės matyti jau nuo rugsėjo 8 d.

„Serialas pradėtas rodyti JAV šių metų balandžio 17-ąją, o jau po poros dienų buvo nuspręsta pradėti kurti jau ir antrąjį jo sezoną, – apie stulbinamą serialo populiarumą pasakoja „Fox International Channels Baltics“ pardavimų vadovė Daiva Borkertaitė. – Tokio ankstyvo pripažinimo bei milijoninių investicijų sulaukia tikrai retas serialas.“

JAV televizijos gigantės HBO prodiusuojamas serialas „Game of Thrones“ – fantazijos kupinas epas, vaizduojantis viduramžių didikų kovas dėl sosto Septyniose karalystėse. Čia neapsieinama be klastingų išdavysčių, intrigų, aistrų bei paslaptingų antgamtinių jėgų. Milžiniško biudžeto serialas – vos pirmajam jo sezonui skirta 50-60 mln. JAV dolerių – nufilmuotas vaizdingose Šiaurės Airijos ir Maltos vietovėse, tad žiūrovai gali mėgautis ir puikia estetine „Game of Thrones“ puse.

Serialas sukurtas pagal didelio populiarumo sulaukusį George’o Raymondo Richardo Martino septynių tomų sagą „A Song of Ice and Fire“ („Ledo ir ugnies daina“). „Game of Thrones“ – taip pat ir pirmosios knygos pavadinimas. Šį serialą kuria lietuviams jau gerai žinomų ir mėgstamų televizijos serialų „Iksmenai“ bei „Troja“ scenarijaus autorius Davidas Benioffas ir rašytojas Danielis B. Weissas. Ilgai lauktas serialas, vos pasirodęs, sulaukė didelio žiniasklaidos bei ištikimų gerbėjų dėmesio. Pirmoji šio televizijos epo serija jau pirmąjį vakarą prie ekranų sutraukė 2,2 mln. žiūrovų.

„Trejus metus transliuojame televizijos kanalą „Fox life“, kurio programas mūsų skaitmeninės televizijos žiūrovai spėjo pamėgti – puikus pavyzdys yra serialas „Nusivylusios namų šeimininkės“, prie televizorių ekranų sutraukiantis tikrai didelę gerbėjų auditoriją, – sako telekomunikacijų bendrovės „Viginta“, valdančios prekės ženklą CGATES, rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys. – Tad kartu su kanalu „Fox Life“ džiaugiamės galėdami savo klientams pristatyti naująjį serialą. Tikimės, jog lietuviškoji žiūrovų auditorija netruks jį pamėgti – juk „Game of Thrones“ laikomas vienu geriausių ir sėkmingiausių šiais metais JAV sukurtų televizijos serialų.“

1991 m. veiklą pradėjusi UAB „Viginta“, kuriai priklauso CGATES prekės ženklas, teikia šviesolaidinio interneto ryšio ir skaitmeninės bei kabelinės televizijos paslaugas. Bendrovė yra antra po TEO fiksuoto interneto paslaugų teikėja ir, ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, sparčiausiai auganti skaitmeninės televizijos operatorė Lietuvoje. Šiuo metu naujojo telekomunikacijų paslaugų ženklo CGATES paslaugomis naudojasi daugiau nei 110 tūkst. klientų Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Šilutėje, Vilkaviškyje bei Lentvaryje.

„Google“ bando nuraminti TV transliuotojus, nerimaujančius dėl ateities perspektyvų, kad kompanijos planai įžengti į televizorių ekranus visame pasaulyje nesužlugdys visos industrijos.

Europos transliuotojų industrijos konferencijoje savo pagrindiniame pranešime „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas patvirtino kompanijos didžiulio masto pastangas įsitvirtinti TV rinkoje. Pastangas, kurių praktiškai visa visuomenės informavimo priemonių industrija bijo kaip didžiausios grėsmės savo verslui. E. Schmidtas savo kalboje taip pat pripažino, kad technologijų ir interneto prigimtis daro įtaką „Google“ ir gali bendrovę padaryti labai pažeidžiamą, skelbia CNN. „Internete konkurentus skiria tik vienas pelės mygtuko paspaudimas. Nes dažnai pasitaiko, kad rinkoje lyderiaujančios įmonės tampa neinovatyvios ir yra aplenkiamos konkurentų“, – sakė Schmidtas kasmetinėje „MacTaggart“ paskaitoje, vykusioje Edinburgo Televizijos šventėje. Dauguma transliuotojų kompanijų vadovų, prodiuserių ir reklamos industrijos lyderių labai bijo momento, kai internetinės paieškos gigantė „Google“ įžengs į jų teritoriją su „Google“ internetine televizija. Baiminamasi, kad industrijai gali būti padaryta tokia žala, kokią patyrė tradicinė žiniasklaida ar mobiliųjų įrenginių rinka, šias sritis užkariavus „Google“. E. Schmidtas, kurio kompanija yra laikoma arogantiška ir pažeidžianti autorių bei vartotojų teises, laikosi prisitaikėliško tono, sakydamas, kad „Google“ siekia kaip įmanoma greičiau spręsti autorių teisių pažeidimus. „Mobilumas, lokalumas ir socialumas yra trys pagrindinės kryptys, kuriomis reikia sekti ir kurios pakeis televiziją“, – teigia E. Schmidtas. Jis prognozavo auksinį amžių internetinei televizijai, nes ji sukurs naujas pramogų formas. „Internetas yra ypatingai svarbus ateities televizijai dėl vienos paprastos priežasties: to nori žmonės, – teigė jis. – Tai daro televiziją asmeniškesnę, kartu kolektyviškesnę, labiau tokią, kokios reikia. Žmonės to reikalauja.“ Komentaruose, nukreiptuose į britų auditoriją, E. Schmidtas sakė, kad Didžiajai Britanijai reikia skatinti profesionalumą technologijų srityje arba išnaudoti savo intelektinį potencialą. Jis taip pat išreiškė mažesnio reguliavimo ir mažesnės priežiūros pageidavimą, siūlydamas politikams nesikišti į interneto erą, kurioje inovacijos ir greitis turi didžiausią įtaką. E. Schmidtas apibūdino savo bendrovę kaip daug pažeidžiamesnę ir drovesnę, nei teigia kritikai: „Aš nepaleidau socialinio tinklo anksčiau, nors privalėjau tai padaryti“. Šis jo teiginys buvo skirtas paneigti įžvalgas apie užtemdytą ir ne visai skaidrų kompanijos „Google+“ socialinio tinklapio sukūrimą. E. Schmidtas nukrypo nuo pasiruoštos kalbos, kad galėtų pakalbėti apie Steve’o Jobso pasitraukimą iš kompanijos „Apple“ vadovo pareigų. „S. Jobsas buvo vienintelis verslo lyderis, kuris sėkmingai ir lengvai laviravo tarp visuomenės informavimo priemonių ir inžinerijos. Jis turėjo menininko akį“, – sakė kompanijos „Google“ valdybos pirmininkas.

technologijos.lt

Visi lietuviški televizijų kanalai jau pristatė šio rudens naujienas. Deja, tikrų naujienų beveik nėra. TV3 ir LNK, kaip ir pastaruosius trejus metus, žiūrovus prie ekranų vėl vilios to paties formato šokių projektais.

Kaip didžiausios naujienos vėl pristatomi ir muzikiniai šou, kuriuose tikros muzikos bus mažai, pavyzdžiui, LNK “Dainuok, jei gali”. Šiame projekte scenos žvaigždės bandys dainuoti pakabintos žemyn galva ar depiliuojant joms kūną.
BTV, anot šios televizijos Savireklamos skyriaus vadovo Andriaus Rimkūno, siekia tapti atsvara TV3 ir LNK, todėl tuo metu, kai bus rodomi šokių projektai, pasiūlys kitokių laidų, tačiau bulvaro ir čia netrūks. Asta Stašaitytė-Masalskienė naujoje gyvenimo būdo laidoje kalbins Lietuvos garsenybes ir pasakos išskirtines istorijas. Kasdien per BTV bus galima žiūrėti laidą “Kviečiu vakarienės”, kurioje penki žmonės vyks pas vieną iš jų į namus, ten taisys vakarienę ir kalbėsis. O Andrius Užkalnis su pašnekovais studijoje gvildens aktualias kasdienes problemas. Panašaus žanro laidą “Negaliu tylėti” šį rudenį pristato ir “Lietuvos ryto” televizija. Tik čia dar bus bandoma išaiškinti, pavyzdžiui, besiverčiančius prostitucija ar demaskuoti apsišaukėlius.
Krepšinio sirgalius “Lietuvos ryto” televizija bandys pritraukti laida “Krepšinio karštinė”. “Ją ves specialiai iš JAV grįžusi Rita Stankevičiūtė, ji studiją įsikurs prie didžiausių sporto arenų ir atskleis, kokiomis nuotaikomis gyvena krepšinio aistruoliai”, – žada “Lietuvos ryto” televizijos atstovas Mantas Kazlauskas.
LTV nuo komercinių kanalų bandys išsiskirti pasiūlydama daugiausiai analitinių laidų. Štai Virginijus Savukynas ves naują analitinę aktualijų laidą “Įžvalgos”, – jos dalyviai kalbėsis ne tik politinėmis temomis. Pristatoma ir nauja socialinių eksperimentų laida “Vieša paslaptis”, taip pat žurnalistinių tyrimų laida “Ypatingas atvejis”. Be to, LTV kaip atsvarą lėkštiems humoro projektams šį sezoną siūlo socialinės satyros laidą – ši bus kuriama pagal Juozo Erlicko kūrinius.

"Literatūra ir menas"

Solidus rusų žurnalas „Iskusstvo kino“ surengė apskritąjį stalą, prie kurio susėdo televizijos kompanijų atstovai, praktikai ir teoretikai. Siūlome pokalbio santrauką.

Televizija yra svarbiausias nacionalinės kultūros gamybos įrankis. Institutas, kuris sujungia vienoje teritorijoje gyvenančius žmones. Tai šalies ir ekonomikos valdymo, žmogiškojo kapitalo ir nacionalinio saugumo užtikrinimo slaptosios tarnybos. „Pasaulio vaizdai“ milijonams piliečių. Televizija įtakingesnė už Bažnyčią, jai prilygsta tik šeima ir mokykla.

Sunku įsivaizduoti ekonominę plėtrą be 1000 analitikų, sėdinčių bankuose ir universitetų katedrose. Taip pat ir tarptautinius santykius ar mūsų saugumą be rimčiausiai organizuoto užnugario. O štai apie nacionalinę televiziją net nuodugnių tyrimų nėra. Kažkodėl svarbiausias kokybės kriterijus čia yra reitingai.

Taip, kiekvienas rytas televizijos gamybos kabinetuose prasideda nuo skaičių. Turime pastarųjų šešerių metų statistiką Rusijoje: vidutinis suaugęs žmogus televizoriui skiria 4,7 val. per dieną. O jaunimas – tik 2,6 val. (jis gi prie interneto). Panašius duomenis pateikia ir JAV statistika. Rusijoje televizorių daugiausia žiūri 45 metų gyventojas, o kanalo „Kultura“ laidas – 54 metų žmogus. Televizoriaus maniakė yra 46 metų moteris, jos išsilavinimas vidurinis, ji nevažiuoja į užsienį, neina į kavines ir apskritai retai išeina iš namų, nes 80 procentų laiko praleidžia prie televizoriaus, likusią dienos dalį gamina maistą ir tvarko namus.

Perestroikos pradžioje inteligentai tiesiog gyveno prie televizoriaus, kiekvieną dieną aptardavo jame pamatytus įvykius. Dabar elitas nuolat sako, kad „nėra ką žiūrėti“, o jaunimas – kad nėra aktualumo, realios politikos, polėkio.

Viena opiausių mūsų problemų – kur dingo scenaristai? Jau išmokome filmuoti kaip Holivude. Yra puikių aktorių, dideli biudžetai. Nėra gero rašeivos. Gal dėl to, kad rusai nemoka kurti naratyvo? Dabar juk neturim bendrinės kalbos – ji liko Tarybų Sąjungoje. Aiški anekdoto krizė, kuri sufleruoja, kad dingsta kalbiniai mąstymo gabumai. Jaunimas mėgsta žiūrėti filmus su siaubingu vertimu – laužytos rusų ir anglų kalbos mišiniu.

Scenaristų stygių lemia ne maži honorarai, o mokyklos praradimas. Daugybė dabartinių rašančių scenaristų pateko į televiziją per tą nevykėlių LIK (komandinio žaidimo laidą „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“ – red.). Jie yra tik šmaikščių istorijų atpasakojimo meistrai. Mokėsim didesnius honorarus, bet niekas nepasikeis. Ir ne tik todėl, kad dauguma raštingų vaikinų su žydiškom pavardėm nuėjo į verslą. Rašantys negali sugalvoti istorijų, nes kitaip žiūri į gyvenimą. Pasikeitė rašytojo pasaulėžiūra.

Dabartinė televizija skiriama archajiškai visuomenei, 8 val. išeinančiai į darbą ir 18 val. grįžtančiai. Televizorius visai ne mediumas, greičiau – orakulas. Atitraukia žmones nuo svarbių reikalų, nes turi nervus paralyžiuojantį poveikį. Rusijoje tai tokia rojaus atmaina, rojaus atolai: žmogelis atitirpsta, ima manyti, kad yra pajėgus viską išspręsti, kad viskas nuostabu ir nuo jo niekas nepriklauso. Yra tyrimų, kurie tvirtina, kad žiūrovas negali išjungti aparato. Išjungsi ir tuoj pat išsijungsi iš gyvenimo. Savižudybei nesiryžti. Taigi televizorius yra būtiniausias daiktas.

Užsienio televizijose pramoginės laidos tokios pačios, kartais net bjauresnės. Bet ten juk viskas transliuojama drauge su geromis, tikroviškomis žinių laidomis. Kiekvienas televizininkas pasakys: naujienos – elitinis reikalas, visa kita – cukrinė spurga. O kai iš mūsų atimamas naujienų segmentas ir lieka cukrus, atrodo, kad tau plauna smegenis. Vakaruose yra laidos, kuriose mirštantis žmogus pasakoja apie savo ligą, atsisveikina su artimaisiais… Tik tai daroma kita intonacija nei pas mus. O masinis žiūrovas visur tas pats – trokštantis aštrių reginių. Bandykime leisti geros kokybės kramtomąją gumą.

Televizinio eterio esmė rusams – perrėkti greta sėdintį. Grynai techninis uždavinys. Bet juk isterija išplitusi ir pačioje visuomenėje. Rusijoje 80 procentų gyventojų nekenčia savo darbdavių. Pažiūrėkite: šimtuose serialų verslininkai pristatomi kaip pabaisos, niekingi tipai. Produktas, kurį kuriame, daro sąmonei didžiulę įtaką. Keista, kuo televizinis produktas masiškesnis, tuo jo moralinės normos aiškesnės, tikslesnės.

Mums svarbūs reitingai ir žanrinės formos išsaugojimas. Nes jeigu nesilaikysime formato, neužkabinsime žiūrovo, reklamos davėjai siūlys pigesnę sutartį ar išvis atsisakys mūsų. Kas yra reklamos užsakovai – tai dar vienas svarbus klausimas. Trys ketvirtadaliai iš jų užsiima būtinųjų prekių gamyba.

Valstybei televizijoje svarbus tik verslas ir informacija. Propagandiniai resursai. Iš tiesų televizijos laidomis valdžia domisi atidžiai, kur kas labiau nei kitomis kultūros šakomis. Aptaria atskirus siužetus. Valdžiai įdomu ne auklėjamoji veikla, o politinė sklaida. Apgalvotą veiklą valstybė galėtų pradėti, pavyzdžiui, nuo to, kad skirtų pinigų reklamai apie pakantumą seksualinėms mažumoms – taip buvo padaryta JAV. Pastarųjų kelių dešimtmečių Amerikos žanriniame kine būtinai pamatysit gerą negrą – antrojo plano herojų. Kadaise buvo toks visuomeninis užsakymas ir pamažu atsirado nauji santykiai. O pas mus nėra gerų tadžikų maskvietiškuose serialuose.

JAV valstybė užsako serialus apie mokslą, mediciną, švietimą. Kaipmat padaugėja stojančiųjų į technologinius universitetus. „Daktaras Hausas“ padarė daugiau nei kokia galinga medicinos asociacija.

Humoras – taip pat puiki sinchronizacijos su visuomene forma.

Rusijos visuomenė vaikiška, infantili. Jai greit nusibosta tie patys žaislai. Atvežkite naujų! Mes nespėjam atvežti. Taigi reikia naujos žaislų gaminimo metodikos.

Arba auklėkime savus vaikus, kad jie būtų nors truputį protingesni už mus.

Viena didžiausių Lietuvoje kabelinės televizijos, interneto ir telefonijos paslaugų tiekėjų “Viginta”, gavusi leidimą už 15 mln. litų įsigyti su bendrovės “C gates” ženklu paslaugas teikiančius “Kabelinius ryšių tinklus”, akimirksniu išaugo į antrą (buvo ketvirta) pagal dydį mokamos televizijos paslaugų teikėją Vilniuje.

“Vigintos” generalinis direktoriaus Pauliaus Dambrausko vertinimu, pirmoje vietoje Vilniuje yra “Vinita”, valdanti 39 proc. rinkos (turi apie 71 tūkst. abonentų) , “Vigintai” kartu su “C gates” tenka apie 28 proc. rinkos, “Teo” – maždaug 14 proc., o toliau rikiuojasi kiti paslaugų teikėjai, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Viginta” ir “C gates” abi kartu Vilniuje dabar turi apie 55 tūkst. abonentų. “Viginta” planuoja į tinklo atnaujinimą sostinėje investuoti 7 mln. litų.

Konkurentai skirtingai vertina, kokią įtaką šis sandoris turės sostinės televizijos rinkai.

Daugiausia abonentų sostinėje turinti “Init” įmonių grupei priklausanti “Vinita” spėja, kad po šio sandorio dar padidės spaudimas mažinti kainas, esą “Viginta” jau dabar vilniečiams siūlo paslaugas kone už savikainą, “Teo” didelių permainų nesitiki.

“Init” generalinis direktorius Paulius Živatkauskas prognozuoja, kad per artimiausius porą metų “Viginta” bus parduota, nes vienas jos savininkų – SEB investicinis fondas -paprastai nelaiko įmonių akcijų ilgiau nei 5-7 metus. “Todėl “Vigintai” svarbu ne finansai, o kuo didesnis klientų skaičius ir rinkos dalis, tikintis ateityje parsiduoti už didesnę kainą”, – mano P. Živatkauskas, pasak kurio žemų kainų politika – tai kitų įmonių nualinimas ir dirbtinis paslaugos vertės numušimas.

Pasak “Init” vadovo, didžiausias sukrėtimas ir persiskirstymas televizijų laukia kitąmet, kai šalis išjungs analoginę televiziją.

“Init” buvo viena iš įmonių, pretendavusių įsigyti “C gates”. P. Živatkauskas neslepia, kad jei pasitaikys patrauklus pasiūlymas, “Init” nepraleis progos įsigyti kabelinės TV bendrovių.

Šešias įmones jungianti “Init” grupė visoje Lietuvoje dabar turi 120 tūkst. kabelinės televizijos paslaugų abonentų.

Garsusis Rusijos televizijos žurnalistas Vladimiras Pozneris pareiškė apie tam tikrą televizijos erdvės liberalėjimą ir susiejo tai su Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicija.

“Televizijoje tapo įmanoma kai kurios dalykus kalbėti, kviesti tuos, apie kuriuos prieš pusantrų ar dvejus metus net ir nepagalvotum”, – sakė V.Pozneris interviu Ukrainos savaitraščiui “Bulvar Gordona”, išeinančiam antradieniais.

Paklaustas, ar padėtis ir toliau gerės, V.Pozneris atsakė: “Aš manau, taip”.

Į klausimą, ar laikąs jis D.Medvedevą liberalesniu negi ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, televizijos žurnalistas pareiškė: “Būti liberalesniu už Putiną labai lengva, tam nereikia turėti kažkokių ypatingų savybių. Medvedevas, paprasčiausiai, – iš kitos kartos… Vis tik jis netarnavo “organuose”, įgijo juridinį išsilavinimą – tai kitas žmogus, ir aš dabar kalbu ne apie simpatijas ar antipatijas jam, aš konstatuoju faktą”.

“Iki Putino atėjimo į valdžia aš vedžiau programą “Vremena” (Laikai) – ji buvo tikra, gyva, joje buvo aptariamos aktualios problemos… Tačiau, kai Putinas ėmė, sakykime, diegti valdžios vertikalę, tai pakeitė daug ką, taip pat ir masinės informacijos priemones”, – kalbėjo V.Pozneris.

“Palengva darėsi vis sunkiau ir sunkiau, pirmiausia, imtis kažkokių temų, antra, kažką kalbėti, ir programa man ėmė nebepatikti. Eteryje ji egzistavo aštuonerius metus, o tada aš nuėjau pas Konstantiną Lvovičių (Ernstą – Pirmojo kanalo generalinį direktorių) ir pasakiau: uždarykime ją – nebenoriu ją tęsti. Jis sutiko, ir vietoj jos pasiūlė man kitą (programą)”, – pasakojo V.Pozneris.

Atsakydamas į kitus savaitraščio klausimus V.Pozneris, be kita ko, išsakė nuomonę, kad D.Medvedevas turi šansų būti išrinktas antrai prezidento kadencijai. Bent, anot šio žurnalisto, jis norėtų “tokio įvykių vystymosi”.