Skandinavijos žiniasklaidos koncernui “Modern Times Group” priklausantis televizijos kanalas TV3 pernai buvo populiariausias Lietuvoje, nuo jo nedaug atsiliko LNK televizija.

TV3 vidutinis dienos pasiekimas buvo 48,4 proc. auditorijos, jam teko 23,2 proc. auditorijos pagal žiūrėtą laiką, praėjusių metų televizijos metrų tyrimo duomenis BNS pateikė bendrovė “SIC Gallup Media” (“TNS LT”).

Nedaug nuo TV3 atsiliko koncerno “MG Baltic” valdomas televizijos kanalas LNK – 45,8 proc. vidutinio dienos pasiekimo ir 20,2 proc. auditorijos pagal žiūrėtą laiką.

Visuomeniniam transliuotojui LTV teko 38 proc. vidutinio dienos pasiekimo ir 11,5 proc. auditorijos pagal žiūrėtą laiką, BTV – atitinkamai 30,7 proc. ir 6,6 proc., “Lietuvos ryto” televizijai – 19,4 proc. ir 3 proc., TV1 – 14 proc. ir 2 procentai.

Televizijos metrų tyrime pernai sausio 1-gruodžio 30 dienomis dalyvavo 950 vyresnių nei ketverių metų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pareiškė, jog TV3 televizijos rodomos Kristupo Krivicko laidos prasilenkia su žurnalistinės etikos normomis bei žmogiškumo principais ir įspėjo, jog netoleruos neapykantos kurstymo.

Pasak ketvirtadienį paskelbto žurnalistų etikos sargų pareiškimo, K.Krivicko laidose “iškraipomi profesionalios žurnalistikos standartai, neatskiriant faktų ir nuomonių, pamirštant, kas yra objektyvumas ir pagarba”.

“Tiek minėtą žurnalistą, tiek jo produkciją transliuojančią televiziją TV3 norime įspėti, jog tokių apraiškų netoleruosime – būsimuose Komisijos posėdžiuose svarstysime ir galimus žurnalistinės etikos normų pažeidimus, ir galimai kurstomą neapykantą bei visuomenės narių priešinimą”, – rašoma pareiškime.

Komisija paragino, laidos “Akistata” kūrėją ir televizijos vadovus susipažinti su žurnalistinės etikos principais, nepiktnaudžiauti visuomenės pasitikėjimu grįsta viešumo galia ir pasvarstyti, kodėl vis dažniau sulaukiama raginimų televiziją TV3 pripažinti kaip nuolat etikos nesilaikančią žiniasklaidos priemonę.

“K.Krivicko kuriamos laidos neturi nieko bendra su profesionalia žurnalistika, o televizijos TV3 laikysena verčia abejoti jos vadovų kompetencija, pagarbaus santykio su pašnekovais ir savo žiūrovais kūrimu, kai, manytina, vien dėl didesnių reitingų bei pajamų aukojami ir žurnalistikos principai”, – rašoma pareiškime.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas uždraudė per TV3 televiziją rodyti prodiuserio K.Krivicko kuriamos laidos “Akistata” reportažą, kuriame turėjo būti pasakojama apie vieną senolę. Tačiau laida buvo parodyta.

Tylusis maištautojas Andrius Mamontovas teliuskuoja nusistovėjusius ir dumbliais apėjusius lietuviškų televizijų vandenis, “Facebook” tinkle paskelbęs iniciatyvinį šūkį “Prijunkite telemetrą prie mano televizoriaus!”

"Veido" archyvas

“Mes kas savaitę matome TV laidų reitingus ir dažnai kyla klausimas: kas tie žmonės, kurių namuose stovi vadinamieji telemetrai, fiksuojantys, ką tie žmonės žiūri”, – teiraujasi A.Mamontovas. Jo nuomone, įrengus telemetrus išsilavinusių žiūrovų namuose, televizijų turinys iš esmės pasikeistų. Keli tūkstančiai bendraminčių socialiniame tinkle pareiškė palaikantys tokią iniciatyvą.

“Veidas” teiravosi keleto kultūros žmonių, ar įmanoma keisti TV vyraujančias tendencijas.

Medis formuojasi miške, o ne parke

Architekto Algirdo Kaušpėdo įsitikinimu, nuosekliausi TV žiūrovai šiandien gyvena provincijoje, kur nėra didelio laisvalaikio formų pasirinkimo. “Miestuose TV nebevaidina tokio didelio vaidmens: žmonės “gyvena” internete, socialiniame tinkle, lankosi kultūriniuose renginiuose, kurių pasiūla išties nemaža. “Teliko” žiūrėti mieste nebemadinga. Tai, kad televiziją dažniau stebi menkesnių galimybių lavintis turintys žmonės, ir atspindi laidų reitingai”, – teigia A.Kaušpėdas.

Komercines televizijas, drastiškai sumažėjus reklamos pajamoms, pasak jo, galima tik užjausti: “Jos kovoja dėl tų vartotojų, kurie dar liko”. Prasto skonio žiūrovą lengviausia papirkti išnaudojant jo primityvias ydas: tinginystę, pyktį, žiaurumą, paleistuvystę.

Vis dėlto kovoti su tokiomis laidomis tegalima vieninteliu būdu – jų nežiūrint. “Nereikia tikėtis, kad demokratiškoje šalyje prastos laidos išnyks savaime. Net ir jaunas žiūrovas turi teisę rinktis, tik sudarykime tam objektyvias sąlygas. Juk žmogus tvirčiausiai formuoja save augdamas tarsi medis miške, o ne dirbtinai sukultūrintame parke”, – primena pašnekovas.

Tačiau LTV, kuri finansuojama tiek biudžeto, tiek reklamos lėšomis ir kurią A.Kaušpėdas prisipažįsta žiūrintis dažniausiai, neturėtų orientuotis vien į reitingus ir laidų populiarumą: “Ne visos nacionalinio transliuotojo laidos privalo šmėžuoti dešimtukuose. Kalbančios galvos, arba pokalbių šou tokiame kanale privalo būti. Jos galbūt nėra labai įdomios, tačiau suteikia visuomenei reikšmingos informacijos”, – vertina vienas iš buvusių LRT vadovų.

Tai, kad nacionalinis transliuotojas kartu sugeba diktuoti madas ir komercinėms televizijoms, nors tai anaiptol nėra jo funkcija, rodo dedamas pastangas dirbti sėkmingai ir išlinkti reklamos užsakovų dėmesio lauke.

Perspektyvūs ir nurašytieji

Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas LTV programose labiausiai pasigenda nuorodų, kurios laidos remiamos iš valstybės biudžeto, o kurios – komercinėmis lėšomis. “Skaitydamas spaudą ar klausydamasis radijo tokias nuorodas gaunu, bet televizijos laidoms jos kažkodėl neprivalomos. O juk tokios nuorodos leistų žmonėms geriau susivokti, kas yra kas”, – teigia rašytojas.

Prastėjantį lietuviškų TV laidų lygį jis sieja ir su emigracijos banga, o kartu – su šalies intelekto silpnėjimu. “Juk emigravo žmonės, kurie sugeba dirbti. Ne vien juodadarbiai, bet ir medikai, mokslininkai, technologijų specialistai”, – vardija J.Liniauskas.

Lietuviškos komercinės televizijos šiandien orientuojasi į 14–18 metų žiūrovų auditoriją, kuri, pripratinta prie pigaus TV produkto, netrukus virs paklusnia vartotojų ir reklamos užsakovų karta. “Tuo tarpu keturiasdešimtmečiai penkiasdešimtmečiai, kurių tokiais muiliukais nepapirksi, mūsų televizijų jau seniai nurašyti kaip beviltiški”, – įsitikinęs pašnekovas.

Reikalaudamas sviesto – liksi be duonos

Kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė prisipažįsta dažniausiai žiūrinti antrąją LTV programą, kurios laidos ją tenkina: “Ten ir menininkų portretai, ir praeities kūrybos legendos. Tikrai yra ką žiūrėti”. Nors klasikinės muzikos koncertams netgi šis specializuotas kanalas nerado tinkamesnio laiko, kaip 23.20 val. darbo dienomis.

Vis dėlto muzikų bendruomenei dar didesnį nerimą kelia visą parą transliavusios radijo stoties “Klasika” uždarymas. “Su kolegomis apie tai dažnai pasišnekame, buvo imtasi netgi šiokių tokių žygių. Tačiau gavome atsakymą, kad pinigų kol kas nėra, o pernelyg aktyviai reikalaudami sviesto rizikuojame likti netgi be duonos”, – prisimena Z.Bružaitė.

Neseniai LRT taryba 2011-aisiais nacionaliniam transliuotojui iš biudžeto paprašė skirti 43 mln. Lt, arba 8 mln. Lt daugiau, nei skirta 2010-aisiais. Priešingu atveju įspėjama, kad teks ne tik trumpinti, bet ir stabdyti kai kurias programas.

Pernai LRT finansavimas, skaičiuojant biudžetines lėšas ir įplaukas iš reklamos, sudarė 67 mln. Lt. Nepaisant to, nacionalinis transliuotojas patyrė 11 mln. Lt nuostolių.

Tačiau LRT konkurentai TV3 ir LNK panašias pajamas surenka vien iš reklamos užsakovų. Štai Švedijos žiniasklaidos holdingo “MTG Broadcasting” valdomos Lietuvos bendrovės “Tele-3″, transliuojančios TV3 ir TV6 kanalus, pardavimo pajamos pernai buvo 67,8 mln. Lt, o grynasis pelnas siekė 3,7 mln. Lt. “MG Baltic Media” holdingui priklausančio “Laisvo ir nepriklausomo kanalo”, transliuojančio LNK, TV1, “Liuks!” ir “Info TV” kanalus, 2009-ųjų pardavimo pajamos siekė 59,3 mln. Lt, o grynasis pelnas – 3,9 mln. Lt.

Jei prisiminsime, kad visų komercinių šalies televizijų pajamos iš reklamos pernai smuko net 45 proc., o LRT bendrosios pajamos mažėjo mažiau nei trečdaliu, peršasi išvada apie ne itin efektyvų nuostolius patyrusio nacionalinio transliuotojo valdymą.

"Veido" archyvas

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad televizorius – primityviausia ir neįdomiausia laisvalaikio leidimo forma. Atsisakę šios dėžės, tikrai nieko neprarasite. Atvirkščiai, turėsite daugiau laiko pasikalbėti su namiškiais, dažniau atsiversite knygą, išeisite pasivaikščioti po rudenėjantį parką.

Netikras pasaulis

Televizija suryja labai daug laiko. Ji įtraukia, užliūliuoja gražiais vaizdais, į kuriuos pasinėrus pradingsta laiko pojūtis, išsikreipia tikrovės suvokimas. Ryškios spalvos, gražūs ir laimingi žmonės sukuria iliuziją, kad pasaulis nuostabus.

Nejučia pradedi lygiuotis į gražiai apsirengusius, išmintingus, seksualius ir stiprius herojus. Deja, grįžus į tikrovę tenka skaudžiai nusivilti… Per TV rodomas pasaulis – netikras. Tad ar ne prasmingiau patirties semtis iš savo klaidų, mokytis kasdien pastebėti mažus, bet tikrus dalykus?

TV bukina

Mokslininkai, tyrinėjantys televizijos įtaką, sako, kad spalvoti ir greitai besikeičiantys vaizdai prikausto mūsų dėmesį. Žmogus užsimiršta, pabėga nuo rūpesčių, žiūrėdamas televiziją nieko negalvoja. Tai tarsi galėtų būti neblogas poilsis, geras būdas atsipalaiduoti po darbų. Tačiau nemąstant, bukai priimant visą informaciją, matomą ekrane, mūsų smegenys nedirba.

Mokslininkai pastebėjo, kad žiūrint televiziją jau po 30 sekundžių žmogaus smegenų veiklos aktyvumas sulėtėja, ima vyrauti letarginės alfa bangos, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas. Patenkame į savotišką hipnotinę būseną, todėl žiūrime televiziją netgi tada, kai nieko įdomaus per ją nerodo. Taip televizorius tampa spąstais – viliojančiais, įtraukiančiais ir nepaleidžiančiais.

Slopina reakcijas

Tikrame gyvenime išgirdę vienokią ar kitokią informaciją mes iš karto darome sprendimą, sutinkame su ja ar ne, vertiname – tai teisinga  ar neteisinga, gera ar bloga. O žiūrėdami televiziją leidžiame kažkam kitam formuoti mūsų vertybes ir net charakterį. Pavyzdžiui, stebėdami reportažus iš karo zonų, matydami badaujančius vaikus, be namų likusius žmones, niekuo jiems negalime padėti, tik pasyviai sekame informaciją. Tai, pasak psichologų, slopina mūsų reakcijas ir tikrame gyvenime. Manoma, kad dėl to daugelis žmonių neskuba padėti, jei užsidega kaimyno automobilis ar gatvėje nepažįstamajam sušlubuoja sveikata.

Smurto scenos skatina agresiją

Televizija daro įtaką mūsų nuomonei apie daugelį dalykų. Ypač stipriai veikia smurto scenos, laidos apie kriminalinio pasaulio “didvyrius” ir jų darbelius. Stebėdami per televiziją rodomas istorijas apie smurtaujančius vyrus, žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikais, mėgaudamiesi filmų scenomis, kuriose raumeningi vyrai talžo savo skriaudikus, ir matydami, kad daugelis jų lieka nenubausti, nemaža dalis žiūrovų rodomą smurtą suvokia kaip sėkmingą problemų sprendimo būdą. Ir bando tai pritaikyti kasdienybėje. Be to, žiūrovai daugiau ar mažiau save tapatina su smurtaujančiais asmenimis.

Tad dažnai žiūrintieji kriminalines laidas ar kovinius filmus yra bet kada pasirengę pasitelkti smurtą asmeniniuose santykiuose. Televizijos kritikai sako, kad jeigu po smurtinių vaizdų ir nepulsite iškart mojuoti kumščiais, tos scenos ilgam nusės atmintyje. O ilgainiui padeda susiformuoti nuomonei, kad smurtas – normalus būdas išgyventi šiuolaikinėje visuomenėje. Tai ypač veikia paauglius.

Mažiau judame ir skaitome

Sėdėdami prie televizoriaus mes aptingstame, mažiau judame, rečiau išeiname pasivaikščioti. Dėl to nepastebime besikeičiančių metų laikų grožio, nepravėdiname plaučių, nes retai kvėpuojame grynu oru, nepramankštiname sustingusių kūno raumenų. Tai bene didžiausi sveikatos priešai.

Be to, įsijungę televizorių rečiau į rankas paimame gerą knygą. Nors skaitydami atitrūkstame nuo savo problemų, tačiau kitaip, nei dėbsodami kiekvieną vakarą į ekraną, vertiname tai, ką sužinojome net iš lengvo turinio romano. Mat skaitydamas žmogus mąsto, svarsto, daro išvadas, iš karto bando įvertinti, ar tai teisinga, gera, patikima informacija.

Iškreipia supratimą apie grožį

Iš televizoriaus ekrano į mus nuolat žiūri seksualūs vyrai ir moterys. Jų visų plaukai žvilgantys, dantys balti kaip perlai, o ant juosmens nėra nė vieno nereikalingo gramo. Atrodo, tai turėtų būti užkrečiamas pavyzdys. Tačiau daugeliui žiūrovų idealūs kūnai sukelia menkavertiškumo kompleksą, gniuždo pasitikėjimą savimi. Nors ir norisi būti seksualiai, bet sportuoti pritrūksta valios, o gražintis – laiko ir pinigų. Bet neverta stengtis tapti tokiai kaip ta kasdien reklamoje besišypsanti gražuolė. Iš tiesų nei ji tokia nuostabi, nei žino, kaip parklupdyti prie savo kojų kiekvieną vyrą. Tai dar viena televizijos sukurta fikcija.

Miegamajame televizoriui ne vieta

Italijos seksologai aiškinosi, kaip porų intymius santykius veikia televizorius, ir padarė išvadą, kad miegamajame jam ne vieta. Pasirodo, televizorius slopina seksualinį geismą. Paaiškėjo, kad tie sutuoktiniai, kurių miegamajame nėra kalbančios dėžės, mylisi du kartus dažniau.

Užgesina vyresnių žmonių aistrą. Ypač pultelio maigymas pavojingas penkiasdešimtmečiams ir vyresniems žmonės. Tuo metu seksualinis gyvenimas būna ne toks aktyvus, o įvairios televizijos programos jį dar labiau slopina. Kam stengtis, jeigu vienu mygtuko spustelėjimu galima panirti į malonumų sūkurį? Tokią nuomonę patvirtina ir italų atlikti tyrimai – vyresnio amžiaus poros, miegamajame žiūrinčios televiziją, per mėnesį mylisi vieną kartą, o tos, kurios išnešė televizorių į kitą kambarį, seksu užsiima penkis ar septynis kartus per mėnesį.

Jaunesniems sutuoktiniams televizorius taip pat pavojingas. To paties tyrimo duomenimis, dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai, lovoje junginėjantys TV pultelį, mylisi vieną ar du kartus per savaitę, o nežiūrintys televizijos programų – tris keturis kartus.

TV miegamajame trukdo ir bendrauti. Poros, turinčios televizorių miegamajame, mažiau bendrauja. Jų bendravimas vakare, prieš užmiegant, apsiriboja dviem trim minutėmis. O tie sutuoktiniai, kurie nežiūri televizijos lovoje, kalbasi iki 15 minučių.

Kaip seksualinį geismą veikia įvairios televizijos programos? Manoma, kad po filmo, kuriame buvo gausu prievartos scenų, retą vyrą moteris sugundys pasimylėti. O daugeliui moterų aistrą net kelioms dienoms nuslopina siaubo filmai. Panašiai tiek vyrus, tiek moteris veikia įvairūs realybės šou.

Kokią įtaką TV daro vaikams

Televizijos laidos ypač didelę įtaką daro vaikams ir paaugliams. Draudimai ir TV žiūrėjimo ribojimas retai padeda, jeigu vaikai mato, kaip vos grįžę namo tėvai skuba įsijungti televizorių. Tad pirmiausia reikia patiems rečiau leisti laiką su pulteliu rankoje. Kuo mažyliams ir paaugliams pavojingas kasdieninis dėbsojimas į TV ekraną?

• TV atima naudingesnes pramogas. Laikas, praleistas prie televizoriaus, atimamas iš tokių svarbių užsiėmimų, kaip skaitymas, žaidimas, mokymasis, bendravimas su namiškiais ir draugais. Kai viso to trūksta, tai atsiliepia vaiko protiniams ir socialiniams gebėjimams.

• Iki dvejų metų vaikučio prie TV nesodinkite. Televizorius neigiamai veikia tokio amžiaus mažylių smegenų vystymąsi. Problemos išlenda vyresniame amžiuje – vaikui būna sunku susikaupti, jį vargina miego sutrikimai, hiperaktyvus ir destruktyvus elgesys, silpniau lavėj  pastabumo įgūdžiai.

• Skurdesnė vaizduotė ir neišlavintas loginis mąstymas. Psichologai sako, kad nesaikingas televizijos žiūrėjimas naikina gebėjimą mąstyti, stabdo protinį vystymąsi, slopina kalbos raidą, vaizduotę. Vaikai tampa nervingi, įgyja įvairių baimių. Manoma, kad vaikų, dažnai žiūrinčių televiziją, loginis mąstymas būna prasčiau išlavintas, vaizduotė skurdesnė, palyginti su nežiūrinčiųjų.

• Didėja antsvoris. Žiūrėdami reklamas vaikai gauna daug vienpusiškos informacijos apie mitybą, dėl to formuojasi nesveiki valgymo įpročiai ir atsiranda antsvorio, virškinimo sutrikimų. Antsvorio atsiranda ir dėl to, kad vaikas didesnę laiko dalį būna pasyvus, o žiūrėdamas įdomų filmą kemša viską, kas pasitaiko po ranka. Taip sutrikdomi natūralūs organizmo ritmai ir formuojasi žalingi valgymo įpročiai. Be to, žiūrint televizorių organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, taigi sudeginama mažiau kalorijų, nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant.

• Silpsta rega. Okulistai įspėja, kad televizijos žiūrėjimas ypač pavojingas kūdikiams iki vienų metų, nes tuo metu formuojasi regos organai. Besaikis sėdėjimas prie TV pavojingas ir vyresnių vaikučių akims.

• Silpnėja raumenys. Bėgiojimą lauke iškeitęs į TV laidas ir filmukas, vaikas mažai juda, todėl susilpnėja jo raumenys, smegenys gauna mažiau deguonies. Dėl to vaikai auga pasyvūs, irzlūs ir fiziškai silpni.

Šį savaitgalį televizijos triukšmingai pradėjo naują sezoną. Ir ne tik televizijos, bet ir Seimo nariai. Tiesa, teoriškai parlamentarų pats darbų įkarštis laukia rugsėjo 10-ąją, kai prasidės Seimo sesija, tačiau tai galima pasakyti tik apie normalius politikus, o tokių bent mūsų parlamente vis mažiau. Užtat vis daugiau mūsų Seimo narių elgiasi kaip klounai, taigi ir savo darbovietę baigia paversti cirku.

Štai keletas pavyzdžių. Seimo narys, kadaise netgi ėjęs Seimo pirmininko pareigas Arūnas Valinskas kviečia į televizijos talentų šou. Šią laidą jis, beje, ir ves. Tiesa, Seimo nario mandato jis neatsisako, taigi tuo pat metu dirbs ir parlamente. Ten tikriausiai taip pat ieškos talentų. Ir jų ten tikrai daug. Tik gaila, kad ne politikos talentų.

Jo žmona, taip pat Seimo narė Inga Valinskienė ves kitą televizijos laidą. Dar pora parlamentarų kviečia žiūrėti šokių programas, kuriose jie patys dalyvaus. Beje, tie šokėjėliai kiekvieną dieną po tris valandas tryps ant parketo ir taip ruošis kassavaitiniam filmavimui.

Kai kas ims įrodinėti, kad tai nėra smerktinas dalykas. Bet ar tikrai? Minėti ir dar keliolika neminėtų Seimo narių rinkėjams parodo, kad darbas Seime tėra tarsi užklasinės veiklos būrelis, kuriame nėra ką veikti, todėl reikia pasiieškoti rimtesnių darbų. Taigi jie ir ieško. Dar vienas Seimo narys Arminas Lydeka iš neturėjimo ką veikti ne tik skaito paskaitas, remontuojasi palėpes, bet dabar jau ir elgetą televizijos laidose vaidina. Ką dar būtų galima sugalvoti? Dar būtų galima sudalyvauti laidose “Kitas” ir “Aistrų pakrantė”, pasiprašyti vesti laidą “Kakadu”. Koks skirtumas – vis tiek jau visos absurdo ribos peržengtos.

Parodykite bent vieną išsivysčiusią Vakarų Europos valstybę, kurios parlamentarai – ir ne pavieniai, o tiesiog būriais – taip elgtųsi. Nieko panašaus nėra. Čia mes esame pionieriai. Kur dar yra tokių nonsensų, kai rinkėjai iškelia žmogų į įstatymų leidžiamąją valdžią, o išrinktieji Seime lankosi tarp šokių repeticijų ir talentų paieškų, iš Seimo pasiima algą (juk visiems garsiai ir viešai pareiškė, kad iš televizijos projektų jie algos negauna) ir toliau traukia ieškoti linksmesnių pramogų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija kažką svarsto, kažką pasmerkia, bet koks skirtumas, kam visa tai, jeigu du trečdaliai parlamentarų, be savo pagal pareigas priklausančių užsiėmimų, turi įvairiausios papildomos veiklos. Ir jiems visai neįdomu, kad Lietuvos Seimu pasitiki vos 3 proc. šalies gyventojų, jiems rūpi tik tai, kad jie žinomi, yra neblogi šoumenai, juokdariai, šokėjai, artistai, D.Kedžio istorijos žinovai ir puikūs asmeninių problemų sprendėjai.

Tiesa, didžiumą dabartinių parlamentarų už tokį darbą, kokį jie dirba Seime, dauguma darbdavių apskritai ištrenktų į gatvę. Ir kad tai nėra prasimanymas, rodo ankstesnių Seimo narių istorijos – sunku buvusiems parlamentarams susirasti darbo.

Dvi populiariausios Lietuvos televizijos naująjį sezoną meta iššūkį viena kitai – savo brangiausius, tiesiogiai transliuojamus šokių projektus tiek TV3, tiek LNK rodys tuo pačiu metu šeštadienio vakarą. Naująjį savo sezoną TV3 pradės rugpjūčio 30 d., tačiau aukščiausių reitingų sulaukusių savo praėjusio sezono laidų “Šok su manimi” ir “Lietuvos talentai” startą paskelbs savaite anksčiau, rugpjūčio 21 ir 22 d. – tuo metu, kai savo naująją programą pristatinės ir konkurentė LNK.

Nepaisant 2009 m. dramatiškai sumenkusių reklamos įplaukų ir iki trijų kartų sumažėjusio pelno, komercinių televizijų naujieji tinkleliai atrodo gana ambicingai. Vadinamuoju “prime time”, geriausiu laiku, abi televizijos užsimojusios rodyti tik savo autorines laidas arba naujas lietuviškų serialų serijas.

Tuo tarpu toli atsilikusios nuo dviejų pirmaujančių kanalų Lietuvos ir Baltijos televizijos kovai dėl žiūrovų nekyla dar ir šį sezoną. Lietuvos televizija sezoną pradės tik rugsėjo 13 d., tokią pat datą yra suplanavusi ir BTV. Jos nė neslepia, kad nėra prasmės pradėti naujojo sezono ir mėginti atkreipti žiūrovų dėmesio tol, kol nesibaigs pasaulio krepšinio čempionatas, kurio rungtynes iki rugsėjo 12 d. rodys TV3.

"Veido" archyvas

Televizijų laidos gimsta ir miršta. Kartais jos ištempia vieną sezoną, kartais net tris, o kartais ir poros mėnesių neištveria. Tačiau yra laidų, kurios rodomos dešimtmečiais. Kuo jos ypatingos?

Šiemet nemažai ilgaamžiškiausių televizijos laidų mini jubiliejus: “Panorama” minėjo keturiasdešimtmetį, “Tele bim bam” – dvidešimtmetį, “Nuo… iki” ir “Gustavo enciklopedija” – penkiolikos metų sukaktį.

Įdomu tai, kad reta kuri iš ilgaamžių laidų patenka į žiūrimiausiųjų dešimtukus. Tačiau nors trumpalaikės žiūrovų simpatijos stipriai svyruoja, senoms laidoms, kaip ir subrendusiam vynui, reitingai nė motais. Na, kad ir dešimtmečius eteryje esančiai Lietuvos televizijos žinių laidai “Panorama” arba “Dainų dainelei”, eteryje skambančiai nuo 1974-ųjų. Tuo tarpu į populiarumo viršūnes kopiantys muzikiniai konkursai – nuo “Dainuok su žvaigžde” iki “Chorų karų” – kas sezoną vis nauji.

Ilgaamžių laidų sąrašas toks margas, kad net sutrinki – nuo vaikų laidų iki kriminalų. Taigi kyla pagrįstas klausimas, ar galima įžvelgti kokią sėkmės formulę, lemiančią laidos amžių.

Sėkmės garantas – komanda

“Savo laidose kalbinau gausybę astrologų ir visuomet buvo smalsu: o kaipgi aš? Visi kaip vienas tvirtino: taip, televizija tavo arkliukas ir dar… politika. Na, jeigu politika ir šou yra vienas ir tas pats – ką gi. O jeigu rimtai, jei žinočiau, patentuočiau ir parduočiau. Kartais prodiuseriai net sako, kad mane klonuoti reikia”, – juokauja Rūta Mikelkevičiūtė, laidos “Nuo… iki”, eteryje besisukančios nuo 1995-ųjų, vedėja.

Kitos laidos, eteryje esančios jau septyniolika metų, “Dviračio šou” rengėjas Haroldas Mackevičius tarsi antrina Rūtai: “Prieš daugelį metų, kai laidą ėmėme rengti kasdien, planavome rodyti dvejus trejus metus. Kokia populiarumo paslaptis? Neanalizuojam. Atsikeliam ryte, einam į darbą ir stengiamės laidą padaryti taip, tarsi būtų paskutinė. Jei bandysi humoro laidos kūrimo procesą sumokslinti ar rasti metodiką, laidos nepadarysi. Gal mūsų paslaptis ta, kad, kaip ir žinių laidoje, naudojamės faktais, kuriuos padiktuoja kiti. Jei juos patiems reikėtų sugalvoti, gal tai žiūrovams nepatiktų”, – svarsto Haroldas.

Užtat klasikinės žinių laidos “Panorama” kūrėjas, LTV naujienų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Ramelis keturiasdešimties metų sėkmės formulę išberia kaip žirnius: profesionalus kolektyvas, operatyvi ir objektyvi informacija. Gal ir taip. Iš tiesų, kone visi visų televizijų žiniukai mokyklą išėjo būtent LTV. Be to, ši laida skleidžia informaciją, kurios atsisako komercinės televizijos, na kad ir iš Lietuvos regionų.

Bet grįžkime prie komandos. “Kūrybinės grupės buvimas kartu nuo pradžios iki galo, jokių intrigų, kūrybinis procesas ir išdaigos. Jeigu grupė moka gyventi kartu ir tuomet, kai sekasi, ir tuomet, kai yra juodžiausioje duobėje, laidai sekasi”, – pabrėžia laidos “Sveikatai ir laimei” režisierė Lolita Ilginienė.

O “Gustavo enciklopedijos” kūrėjas Audrius Rakauskas tikina, kad tik jo ir Vaido Lekavičiaus tandemas leidžia sukurti laidą, kurią jau penkiolika metų žiūri ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. “Gerai perpratom vienas kitą ir žinome, ką galim”, – tikina autorius ir priduria, kad jei tektų samdyti animatorius, aktorius, sąmata būtų labai didelė, ir laida tikriausiai būtų uždaryta.

Talentas, o gal darbas?

Tačiau kolektyvas dar ne viskas. Pasirodo, reikia ir didelio noro dirbti. “Gustavo enciklopedija” neturi griežtų rėmų ir konkrečios temos – tai neribotos galimybės daryti, ką sugebu geriausiai, bei kurti, ką geidžia širdis ir leidžia fantazija, – tikina Audrius. – Mes dažnai daug ką darome iš entuziazmo, ir tai, ko kiti nedaro. Man išeina kaip pusiau darbas, pusiau hobis. Negali mintims nurodyti, kada joms šauti į galvą, atostogų nebūna”.

R.Mikelkevičiūtė šiuo požiūriu griežtesnė: “Šiek tiek talento reikia, bet svarbiausia – juodas darbas. Todėl labai svarbu dirbti tai, kas patinka, nuo ko “kaifuoji”. Jei dirbi nuoširdžiai, visuomet seksis, kitaip būti negali. Kita vertus, man neteko daryti karjeros per lovą, todėl negaliu pasakyti, ar tai veiksminga. Nors visokių dalykų apie save girdėjau”.

“Televizija – tai tik ilgas ir intensyvus darbas, o ne talentas, – pritaria ir “Stiliaus” autorė Violeta Baublienė. – Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, o kai išmoksti, tada ir žiūrovai pastebi. Tai viena pagrindinių sąlygų, nes mano žiūrovai labai išsilavinę. Nors jie sako, jog žiūri dėl to, kad nerodome žmonių, kurie sukasi komerciniuose kanaluose. Tai mūsų stirpioji pusė”.

Žiūrovams reikia razinų

Violeta taip pat teigia, kad svarbiausia pačiam nepradėti nuobodžiauti, nes tada ir laidos tampa nuobodžios: “Į kiekvieną laidą būtina įdėti vadinamųjų razinų, kurios patrauktų žiūrovą. Savo laidos nemistifikuoju, tai, ką darome, iš esmės turi priklausyti bulvaro kategorijai, bet kadangi esame nacionaliname kanale, galime daryti bulvarą su tam tikru misijos aspektu – kad žmogus sužinotų daugiau, o ne jaustų pasitenkinimą klaustydamasis gandų. Yra trupučiukas ir to, bet, kaip sakoma, duok žmogui saldainį, kad suvalgytų vitaminą”.

L.Ilginienė pateikia dar kitokią laidos ilgaamžiškumo paslaptį. “Kiekvieną sezoną sugalvojam naują režisūrinę detalę. Dėl to skridome balionu, važiavome dviračiais, dalyvavome laidos vedėjos Rūtos Gancevičienės gimdyme, jojome arkliais”, – pasakoja Lolita ir priduria, kad laida privalo turėti savo raktą, ir kas sezoną naują. Todėl įvedamos naujos rubrikos. Pavyzdžiui, “Profesorius konsultuoja” atsirado dėl to, kad žiūrovai išgirstų profesionalo patarimą, juk ne visi gali patekti pas profesorių.

O štai A.Rakausko laidos žiūrovai patys įnoringiausi – vaikai. “Kartą jie atėjo į televiziją, o aš suplukęs dirbu. Pasisveikinau su vienu, padaviau ranką, o jis man sako: “Tavo rankos prakaituotos”. Vaikai nevynioja į vatą, jei nepatinka – pabėga. Kad patrauktum jų dėmesį, turi gerokai paplušėti”.

Audrius tikina, kad jam neįdomu rengti paprastas laidas, todėl dabar jis kuria laidą apie Edith Piaf. Anot jo, pažintinės laidos – štai kur įdomumas. Jis ir pats mokėsi iš “Kapitono Granto vaikų”: šis romanas – iš tiesų geografijos pažinimo knyga, tik daug greičiau įsisavinama nei nuobodus vadovėlis. Todėl dabar Audrius pats kuria panašius dalykus. Šalia “Gustavo enciklopedijos” atsirado “Tūkstantmečio datos”, o dabar ėmė atgimti ir Vilniaus legendos. Senosios, kad ir apie Barbakano baziliską, ir paties Audriaus sukurtos, pavyzdžiui, apie aviganį Vilnių, kuris nugalėjo miestą užpuolusį drakoną. Už šį gerą darbą miestiečiai savo miestą pavadino Vilniaus vardu.

Nuolatinė kaita yra ir tokios populiarios laidos, kaip “Dviračio šou”, variklis. “Mūsų laidoje yra tik vienas pastovus dalykas – Vytautas Šerėnas. Kiekvienais metais atsiranda naujų personažų, priimam naujų žmonių, sugalvojam naujų rubrikų, net formatas keičiasi. Jei būtų vis tas pats, žiūrovams atsibostų”, – svarsto H.Mackevičius.

Negalima meluoti žiūrovams

Visi kalbinti laidų vedėjai pabrėžia vieną labai svarbų dalyką: nemeluok. “Niekada nedariau kiaulysčių – nei žiūrovams, nei pašnekovams, niekada nepasakojau, ko man nesakė žmonės, – tikina V.Baublienė. – Jeigu tai yra vertybė, ji lemia mūsų sėkmę”.

Ir “Srovių” vedėja Audrė Kudabienė pritaria, kad svarbiausias principas – nemeluoti nei sau, nei žiūrovams. “Visi gudravimai ir nutylėjimai iš karto matomi. Žmogus supyksta ir nežiūri laidos, kuri nepateisina jo lūkesčių”, – apibendrina Audrė.