Vakaruose populiarėjantis lėtesnis ir kokybiškesnis gyvenimo būdas, patrauklus ir lietuviams, deja, dėl socialinių ir ekonominių įsipareigojimų prieinamas tik nedaugeliui mūsų visuomenės narių.

„Apie lėtesnį gyvenimo tempą ir galimybę įsikurti atokiau nuo megapolio susimąsčiau gyvendamas Londone. Urbanistikos studijos didmiestyje labai aiškiai atskleidė informacinės visuomenės trūkumus: pajutau norą pabėgti nuo varginančio srauto, spalvų ir žmonių pertekliaus, jei atvirai, pervargau emociškai, taigi priėmiau tuo metu, atrodytų, nepopuliarų sprendimą kraustytis į Giedraičių kaimą ir kurti savo buitį švarioje ir ramioje aplinkoje“, – savo apsisprendimą įsikurti Molėtų rajone prisimena Domantas Užpalis.
Tuo metu šokolado gamyba susidomėjusiam verslininkui tebuvo 26-eri, tačiau prieš ketverius metus pradėtas jo projektas „Chocolate Naive“ šiandien jau duoda pelno ir garsina jį visoje Europoje. 200 kg šokolado per savaitę pagaminantis D.Užpalis tikina išmokęs svarbiausią gyvenimo pamoką: nesivaikyti madų, vengti didmiesčių ir nesiimti to, ką daro visi.
Unikalų kelią suradęs ir šiandien Lietuvoje gaminamą šokoladą Japonijos, JAV, Prancūzijos, Vokietjos, Italijos ir Kazachstano rinkoms tiekiantis manufaktūrininkas ir ateityje žada išlikti mažu gamintoju. „Augsime per kokybę, ji – mūsų prioritetas. Nenorime per daug plėstis“, – sako lėtu gyvenimo tempu su vietos bendruomene besidalijantis pašnekovas.
D.Užpalis neslepia, kad ir šiandien jo akiratyje netrūksta žmonių, kurie randa drąsos ir išteklių užsiimti širdžiai miela veikla užmiestyje, būtent tai septynerius metus informacinių technologijų srityje pradirbęs verslininkas ir vadina lėtu gyvenimu.
Drabužių dizainerė Livija Daugirdaitė, įprastai puošianti Lietuvos grožio konkursų dalyves, lėčiau ir kokybiškiau gyventi ėmė persikėlusi į Vilniaus užmiestį. „Kairėnuose pajutau, kad mano aplinkoje neliko nuolatinio vertimosi per galvą. Dabar nebe aš skubu į darbą, o klientės beldžiasi į mano namų duris. Laiką, kurį praleisdavau automobilyje, dabar galiu skirti kavos pertraukėlėms nuosavame balkone“, – pakitusia kasdienybe džiaugiasi pašnekovė.
L.Daugirdaitė, kaip ir dauguma kitų „Veido“ kalbintų savo srities profesionalų, sutinka, kad sulėtinti chaotišką šiuolaikinio gyvenimo tempą nėra taip paprasta, tačiau verta, o laimėjimų esama daug ir įvairių: „Asmeniškai aš pati neįsivaizduoju kūrybos be vienatvės. Galbūt įmanoma sukandus dantis kažką nuveikti ir minioje, bet man tai gana sudėtinga. Vienatvė – neišvengiama sąlyga kurti. Tik ją patirdama jaučiu komfortą. Kita vertus, man jau pakankamai metų, kad galėčiau sau leisti neskubėti, stengtis iš kiekvienos akimirkos patirti įmanomą malonumą, vienas jų – kurti ir gyventi toje pačioje erdvėje.“
Lėto judėjimo (angl. „Slow Life“) šalininkų užmojai visai nestebina karjeros konsultantų. Jie atkreipia dėmesį, kad pasaulis jau kuris laikas juda individualistinės visuomenės link: žmonės nebenori gyventi pagal kažkieno primestą išankstinį gyvenimo planą, nebėra ankstesniais laikais būdingo vieno profesinio kelio.
O sociologai pastebi, kad naujoji gyvensena neatsiejama nuo pasaulyje didelio atgarsio sulaukusių ekologinių idėjų, darnios plėtros principų, harmonijos su gamta ir aplinka. Tačiau, pasak VDU Sociologijos katedros lektorės socialinių mokslų daktarės Jurgos Bučaitės-Vilkės, alternatyvus lėto gyvenimo būdas labiau priimtinas aukštesnio socialinio sluoksnio žmonėms. „Masėms jis netinkamas, nes dauguma vidurinės ir žemesnės klasės darbuotojų turi rimtų įsipareigojimų darbdaviui, šeimai, taupo atžalų mokslams ir pan., taigi jų norai dažniausiai taip ir lieka svajonių lygmens“, – apibendrina sociologė.
Principu “miegas–metro–darbas” gyvenanti Vakarų visuomenė daugeliu atvejų vadovaujasi primestomis socialinio sluoksnio nuostatomis ir bando įtilpti į vartojimo standartus, kuriuos vėlgi apriboja ir kontroliuoja tas pats socialinis sluoksnis. Šiuo atveju alternatyvaus gyvenimo būdo pasirinkimas gali būti traktuojamas kaip tam  sluoksniui privalomų standartų atsisakymas, o tam ryžtis gali išties nedaugelis.

Neapleidžia įkyrios mintys apie darbą

Sociologai, apibūdinantys šį laikmetį kaip perdėto susirūpinimo savimi amžių, kai visuomenės nariai stengiasi būti ne tuo, kuo iš tikrųjų yra, bet tuo, kuo siekia būti, pastebi, kad daugelis projektuoja save pagal tam tikrus visuomenėje vyraujančius socialinius modelius, taip įsisukdami į darbus bei papildomas veiklas.
„Ir nors Lietuvos įstatymuose numatytos visos prielaidos, kad žmogus darbe nepervargtų, tačiau dar nesukurta tokia sistema, kuri išlaisvintų į namus grįžusį asmenį nuo galvojimo apie darbą“, – juokauja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Apie būtinybę protinį darbą dirbantiems žmonėms atitrūkti nuo informacinių priemonių srauto kalba ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. „Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad to nepadarius netenkama galimybės tinkamai pailsėti. Žinau, kaip sunku grįžus namo po darbų neįsijungti kompiuterio. Kadangi pats nebepajėgdavau jo apeiti, tiesiog išmečiau iš namų. Be jo kankinausi gal porą mėnesių, o paskui įprotis po darbo sėdėti prie kompiuterio tiesiog dingo“, – asmenine patirtimi dalijasi medikas.
Pasimokyti efektyvaus darbų organizavimo iš pagrindinio „Rokiškio sūrio“ akcininko milijonieriaus Antano Trumpos galėtų ne vienas jaunas specialistas. Tačiau jo paties sūnus Dalius Trumpa prisipažįsta iki šiol nemokantis taip organizuoti savo darbų kaip tėtis: „Kiek tik prisimenu, darbe jis retai kada užsibūdavo ilgiau, nei reglamentuoja darbo valandos. Visą veiklą susiplanuodavo taip, kad po darbo netektų gaišuoti.“
Pašnekovas neabejoja, kad šis gebėjimas itin svarbus ir būtinas ne tik vadovui, bet ir kiekvienam šioje visuomenėje. Tik laiku užvėrus darbo duris galima kalbėti apie kokybišką gyvenimą po jo: laiką, skirtą artimiesiems, pomėgius, kelionėms ir pan.
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis mano, kad gebėjimu geriau planuoti savo gyvenimą šiandien pasižymi vyresnės kartos asmenys: „Jie dar geba nepasiduoti itin greitam gyvenimo tempui, negaišta laiko smulkmenoms ir moka atsirinkti bei išlaikyti ribą tarp namų ir darbų.“
Kaip sektiną pavyzdį, iš kurio derėtų pasimokyti kokybiško gyvenimo ir laiko planavimo, pašnekovas išskiria savo kolegą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją, Teisėjų garbės teismo pirmininką Albiną Sirvydį.

Net 92,2 proc. Lietuvos gyventojų tvirtina, kad jų gyvenimo tempas labai greitas arba greitokas. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. Pasak šios bendrovės direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, kai kurie respondentai minėjo, kad „jis greitas iki išprotėjimo…“, „visiškai pašėlęs“, „kosminis“ ir pan. Ramiu gyvenimo tempu pasigirti tegali 5,6 proc. apklaustųjų.
Paklausti, ar tą gyvenimo tempą norėtų sulėtinti, 71,4 proc. atsakė, kad to norėtų. „Daugelis respondentų teigė norintys sulėtinti gyvenimo tempą ir pasidžiaugti gyvenimu, tačiau nežino, kaip tai padaryti“, – komentuoja S.Olencevičius.
20 proc. iš tų, kurių gyvenimo tempas spartus, jo lėtinti nenorėtų.

Ar šiuo metu jūsų gyvenimo tempas greitas? (proc.)

Taip, labai    47
Taip, greitokas    45,2
Ne    5,6
Mano gyvenimo tempas greitas tik kartais    2,2

Ar norėtumėte sulėtinti savo gyvenimo tempą? (proc.)

Taip    71,4
Ne    27,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. vasario 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nors nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau daugiau nei dvidešimtmetį, šio laikotarpio niekaip negalime pavadinti lietuvių kalbos aukso amžiumi.

Priešingai, penkis tūkstančius metų gyvuojanti lietuvių kalba pastaraisiais metais nepaliaujamai skursta ir menksta – ji tampa vis netaisyklingesnė ir lakoniškesnė.
„Bendrasis kalbos stilius dabar yra išties skurdesnis“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė hab. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Jos žodžiais, greitas ir „beskonis“ stilius tampa norma dėl to, kad dabar vyraujantis įtemptas, spartus gyvenimo būdas tiesiog nesuteikia prasmės egzistuoti turtingesnei kalbai.
O Vilniaus universiteto docentė humanitarinių mokslų daktarė Audinga Peluritytė-Tikuišienė priduria, kad skurdi kalba – tai ir skurdžios patirties rezultatas. „Šiaip jau pati lietuvių kalba egzistuoja žmonių atmintyje, žodynuose, literatūroje, ir nei žodžių mažėja, nei kitų kalbos galimybių. Keičiasi tik gebėjimas juos vartoti. Iš tiesų kalba yra ir gyvenimo turiniai, tad kūrėjas, skaitytojas, žmogus, kuris vartoja skurdų žodyną, tikriausiai jį vartoja todėl, kad jo gyvenimo patirtis, turiniai turtingesnio žodyno nepasigenda“, – mano A.Peluritytė-Tikuišienė.
Ekspertai pabrėžia, kad mūsų kalbai vis daugiau neigiamos įtakos turi ir svetimų kalbų – ypač anglų ir rusų – plitimas, mat daugėja netaisyklingų vertinių bei barbarizmų. „Dėl visų šių priežasčių labai svarbu tinkamai ugdyti tą visuomenės dalį, kuri puoselės taisyklingą kalbėseną, tai yra vaikus. Dabar santykiuose tarp šeimos narių vyrauja tik trumpų komentarų stilius „eik – daryk“. Toks lakoniškas bendravimo stilius žalingas vaikui, nes taip nėra lavinamas jo iškalbumas. O pagelbėti čia galėtų nuoširdus, atsakingas bendravimas ir knygų skaitymas“, – primena V.Daujotytė-Pakerienė.

Vaisvila

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) artimiausiems metams numatė ambicingus planus – prognozuojama, jog 2012 m. keleivių padaugės ketvirtadaliu, bus atidarytos mažiausiai 7 naujos tiesioginės kryptys, o 2012-2014 m. planuojama pelninga veikla.

2011 m. Baltijos šalių aviacijos rinka kilo sparčiausiai Europoje: penkiuose didžiausiuose Baltijos šalių oro uostuose – Rygos, Talino, Vilniaus, Kauno ir Palangos – bendras keleivių srautas 2011 m. per 11 mėnesių išaugo 15 proc. – gerokai viršytas Europos vidurkis (4,5 proc.). Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius per šį laikotarpį augo 17 proc., o sparčiausią augimą demonstravo Tarptautinis Vilniaus oro uostas – 22 proc.

„Keleivių srauto augimas prasidėjo balandį ir truko visus metus“, – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Jo teigimu, maršrutų plėtrą bei rekordinį keleivių skaičiaus augimą 2011 metais padėjo pasiekti kryptingai vykdyta žemų kaštų politika ir nauja kainodaros sistema: „Optimizavome veiklą ir gerokai sumažinome įmonės sąnaudas. Tai leido pasiūlyti konkurencingas sąlygas aviakompanijoms, sumažinti rinkliavų dydžius. Pasiekėme, kad oro linijų bendrovių mokami mokesčiai būtų net 3 kartus mažesni nei buvo 2005 m.“.

TVOU vadovo teigimu, 2012-2013 m. bus siekiama dar labiau mažinti sąnaudas, o taikant oro linijų bendrovėms patrauklią kainodarą ir išnaudojant didesnį keleivių srautą – didinti aviacinės ir neaviacinės veiklos pajamas.

„Panašu, kad pasirinkome teisingą kryptį – pavasarį TVOU veiklą pradėjo dvi didelės pigių skrydžių bendrovės „WizzAir“ ir „Ryanair“, vasarą sugrįžo Švedijos bendrovė „Skyways”, o žiemos pradžioje prie esamų bendrovių prisijungė antra pagal dydį Rusijos aviakompanija „Transaero”, – vardija TVOU vadovas. – Atsižvelgiant į šių bendrovių pritraukimą ir atsiradus naujiems tiesioginiams maršrutams, galima prognozuoti, kad metus baigsime su 24 proc. padidėjusiu keleivių srautu. Planuojame, jog kitais metais keleivių skaičius didės 25 proc., skrydžių – 5 proc., o 2013 m. – atitinkamai 12 proc. ir 8 proc.“

2011 metų pabaigoje reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdė 17 oro linijų bendrovių – daugiausiai iš visų Baltijos šalių oro uostų. Reguliarūs skrydžiai vykdomi 23 kryptimis į 26 oro uostus.

2012 m. numatomos 7 naujos skrydžių kryptys: nuo kovo – kasdien į Berlyną, 3 kartus per savaitę į Paryžių (Beauvais oro uostas) ir Karlsrūhę/Baden-Badeną. Kovo pabaigoje Vilniaus oro uostas kasdieniais skrydžiais bus tiesiogiai sujungtas su jau trečiuoju Maskvos oro uostu – Šeremetjevo. Gegužės mėnesį bus atidaryti skrydžiai po du kartus per savaitę į Bergeną, Oslą (Stanjefordo oro uostas) ir Liverpulį.

Planuojama, kad greta vykdomų reguliariųjų skrydžių, išsiplės ir atostoginių skrydžių žemėlapis: iš TVOU tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti Faro (Portugalija), Malagą (Ispanija), Larnaką (Kipras), Rijeką (Kroatija), taip pat Koso (Graikija) ir Sicilijos (Italija) salas. Taip pat kitais metais iš TVOU bus keliaujama dažniau ir didesniais lėktuvais į Frankfurtą, Taliną, Londoną (Lutono oro uostas), Eindhoveną, Donkasterį (Šefildo oro uostas) ir Korką. Pasak oro uosto vadovo, šiuo metu nė viena aviakompanija neplanuoja mažinti nei skrydžių, nei orlaivių skaičiaus.