Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė UAB “Mediaskopas” išanalizavo trijų aktyviai komunikuojančių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2010 m ir nustatė Lietuvos žiniasklaidos tendencijas.
Ypač išsiskyrė tolygus informacijos srauto didėjimas pagrindiniuose internetiniuose šaltiniuose. Tuo tarpu nacionalinės spaudos įtaka ženkliai ir tolygiai mažėjo. Nuo 2003 m. iki 2010 m. bankų komunikacijoje pagrindiniuose interneto naujienų portaluose užfiksuotas informacijos srautas išaugo nuo 0,7% iki 46,1%. Tuo tarpu informacija apie bankus nacionaliniuose leidiniuose susitraukė nuo 73,9% iki 20,7%. Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamas informacijos srautas atitinkamai plėtėsi nuo 6,7% iki 45,4%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 23,6%. Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2010 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 56,4%, o nacionalinės spaudos susitraukė nuo 52,8% iki 20,4%.
Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nepastebėta, galima paminėti tik nežymų TV įtakos susilpnėjimą, ypač draudimo sektoriuje (komunikacijos dalis per šį kanalą susitraukė nuo 9,8% iki 2,6%, tačiau susitraukimas nebuvo tolygus).
Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi.
Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių (“Lietuvos ryto”, “Respublikos”, “Lietuvos žinių”, “Vakaro žinių”) tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei “Ekstra”) leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio “Veidas” tiražas išaugo trečdaliu.
Todėl, tikėtina, jog ateityje popieriuje išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams.
Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus (išskyrus 15min., kuris “persikraustė” į internetą). Regioninių leidinių ateitis bent artimiausiu metu turėtų būti šviesesnė – kiekvienam regiono gyventojui “savo kiemo” problemos (degantis kaimyno tvartas) išliks įdomios ir aktualios, be to, jos nebus aprašytos nei nacionalinėje spaudoje, nei internete (su retomis išimtimis), todėl regioniniai leidiniai kol kas išliks pagrindiniu tokių naujienų šaltiniu.