Iš pradžių pramokome šios sporto šakos terminų, tada atėjo metas, o dabar ir mada patiems keliauti į teniso kortus. Jeigu Ričardo Berankio nepristabdys ligos ar traumos, kuo toliau, tuo dažniau žiūrėti jo mačų per televiziją teks keltis ir naktimis.

„Žinau, kad nors buvo savaitgalis, nemažai žmonių kėlėsi paryčiais pažiūrėti mano kovos Australijoje su Andy Murray‘umi. Smagu“, – kukliai sako tenisininkas, kurį po mačų esame įpratę matyti pavargusį, bet vis tiek besišypsantį: prieš palikdamas kortus jis šypsodamasis kelia į viršų rankas ir paploja žiūrovams.
Koks yra Ričardas Berankis – daugiausiai pasiekęs Lietuvos tenisininkas, pirmasis, kuriam pavyko prasibrauti į geriausių pasaulio tenisininkų šimtuką?

Tenka prisižiūrėti ir pačiam

Kalbamės kelionės į JAV Floridos valstiją, kurioje Ričardas treniruojasi nuo 2007-ųjų, išvakarėse, todėl ir klausimai, ir pašnekovo mintys pirmiausia krypsta į užatlantę. „Tai kelių akademijų miestelis. Su viena jų – IMG teniso akademija esame sudarę sutartį. Ten draugai turi namą, pas juos visada ir apsistojame. Kortai šalia, sudarytos visos sąlygos treniruotis, gyvenimas nekainuoja – ten mums labai patogu“, – sako Ričardas, pridurdamas, kad tai antra vieta po namų, kur praleidžia tiek daug laiko.
Ar Amerikoje, be trenerio, turi daugiau pagalbininkų – mitybos, sveikatos specialistų? „Mitybą prisižiūriu pats, o sveikatą tvarkausi čia, Lietuvoje. Zigmas Živatkauskas labai padeda, fizinio rengimo treneris Saulius Astrauskas. Jie ir prižiūri mane. O traumų, ypač smulkių, nuolat būna. Čia kaip su mašina: atrodo, stabdžius susitvarkei, bet paaiškėja, kad važiuoklė kažko genda, ją susiremontuoji – starteris, generatorius ima strigti. Užleisti negali, nes sulauksi grandininės reakcijos: jeigu vienur skauda, vadinasi, po mėnesio ims skaudėti čia, – rodo į riešą, – tada čia ir galiausiai čia, – beda į alkūnę ir į petį. – Labai svarbu prisižiūrėti ir kiekvienai smulkmenai skirti daug laiko.“
Kaip prisižiūrėti pačiam – ne tik sveikatą, bet ir visą buitį, Ričardui teko mokytis anksti, nė dešimties nesulaukusiam iš namų Vilniuje persikėlus į Šiaulius. „Žinoma, ir Šiaulių teniso mokyklos bendrabutyje, ir pas mus namuose Ričardas nuolat buvo prižiūrimas, bet pirmąsias savarankiškumo pamokas gavo anksti. Aišku, to jaunatviško išsiblaškymo dar ir dabar esama: būna, kad viešbučiuose tai marškinėlius, tai sportinius batus palieka, o dažniausiai – dantų šepetėlius. Va šepetėlių tai dažnai tenka naujų pirkti, – treneris Remigijus Balžekas juokdamasis atskleidžia, kokių nuostolių dažniausiai tenka patirti dėl lengvo auklėtinio išsiblaškymo. – Bet kortuose jis visada susikoncentravęs, ten išsiblaškymo nebūna.“

Kasdienis palydovas režimas
„Aš dirbu taip pat, kaip visi – po aštuonias valandas, – paklaustas apie ateities planus ir galbūt jau numatytas studijas tarsi teisindamasis sako Ričardas. – Štai dabar atidirbau pusantros valandos, jeigu nebūčiau pasiligojęs, turėčiau važiuoti į teniso treniruotę – dar apie tris valandas, po teniso treniruotės apie pusantros – masažai ir tampymai. Paprastai po treniruočių Floridoje namo grįžtu aštuntą vakaro, pabendrauju su tėvais 10–15 minučių, pavakarieniauju, nusiprausiu – jau devynios. Aišku, įsijungiu kompiuterį, paskaitau, parašau, dažnai elektroniniu paštu dar tenka visokių reikalų sutvarkyti – ir viskas, jau dešimta vakaro. O rytojaus diena vėl prasideda aštuntą ryto. Dabar būtų sunku, o gal net neįmanoma suderinti mokslą su sportu.“
Kai spėja, mėgsta Ričardas ir per pietus nusnausti, nes dienos pogulis suteikia papildomų jėgų, bet ilgiau nei pusvalandį miegoti negali, nes po to prastai jaučiasi – ir galvą skauda, ir apsnūdęs būna. „Režimas, režimas ir dar kartą režimas, savęs ir kūno priežiūra bei darbas“, – nuolatinius palydovus vardija pašnekovas. Šio darbo ritmo nevalia sugriauti niekam – nei puikiai sužaistiems turnyrams, nei jokioms žmogiškosioms silpnybėms: „Kad ir kaip būtume pavargę, negalime sau leisti atsipalaiduoti, sieki tikslo per nuovargį, sėkmę, nesėkmę, gera nuotaika ar bloga – visa tai nesvarbu. Eini ir darai tai, kas suplanuota.“
„Viskas stabiliai: ką suplanuojam – tą ir padarom“, – kad judviejų darbe nedaug vietos improvizacijoms, patikina ir Ričardo treneris.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Geriausią Lietuvos tenisininką iki 18 metų Luką Mugevičių atakuoja JAV universitetai.

Septyniolikmetis Lukas Mugevičius šiandien yra pirmoji vaikinų jaunių raketė Lietuvoje ir aštuoniasdešimt trečia visame pasaulyje. Nuo pat mažų dienų pasinėręs į teniso pasaulį vaikinas gyvenimo be raketės šiandien nė neįsivaizduoja. Juk kai bendraamžiai iš pat ryto eidavo į darželius, ketverių metų Lukas su savo tėčiu, treneriu Rimvydu Mugevičiumi, skubėdavo į teniso kortus. Sulaukęs penkerių berniukas paėmė į rankas raketę, septynerių pradėjo lankyti teniso pamokas grupėje, o nuo devynerių pradėjo individualiai treniruotis su tėvu.
„Kai esi mažas, gali užsikabinti už bet ko. Tenisą žaisti patiko, supo malonūs žmonės, todėl taip ir išėjo“, – pačią pradžią prisimena L.Mugevičius.
Po kelerių metų jau pasipylė pirmieji laimėjimai teniso aikštyne, o sulaukęs vos penkiolikos metų Lukas pateko į Lietuvos teniso rinktinę žaisti dėl Daviso taurės. Luką treniruojantis R.Mugevičius teigia tuomet girdėjęs kalbų, kad jo sūnus galbūt yra jauniausias pasaulyje teniso rinktinės narys. Vėliau į rinktinę tenisininkas patekdavo kasmet, tačiau, kaip ir visiems jauniausiems ir mažiausiai patyrusiems žaidėjams, karjeros pradžioje daugiausia tekdavo sėdėti ant atsarginių suolo – galimybę rimčiau pasivaržyti ginant Lietuvos garbę Lukas gavo tik šiemet Bulgarijoje.

Kasmet vyksta į 20 turnyrų

„Tenisas man davė labai daug – visų pirma apkeliavome labai didelę pasaulio dalį. Buvau Amerikoje, Australijoje, Europoje, Azijoje, pamačiau daug kultūrų, susipažinau su daugybe žmonių, treniravomės su aukšto lygio žaidėjais. Niekada nebūčiau pamatęs tiek, kiek pamačiau, jei ne tenisas“, – teniso reikšmę savo gyvenime atskleidžia L.Mugevičius. (…)
Esant tokiai įtemptai darbotvarkei, laisvalaikis Lukui – tarsi šventė. R.Mugevičius atskleidžia, kad net ir laisvą valandėlę sūnus stengiasi išnaudoti naudingai. „Jei klausiu Luko, gal jis nori į vandens parką nueiti, mano planuose įrašyta, kad reikia paplaukioti baseine. Žinoma, kartais Lukas nueina į kiną, bet tai jam kaip šventė. Užtektų jo vieno žodžio, ir galėtų judėti laisvesnio gyvenimo link, bet nė karto gyvenime neteko versti Luko per jėgą eiti į treniruotes, tik pasakydavau – jei nori kažko pasiekti, reikia dirbti. Aš netgi reikalauju, kad jis būtinai pasakytų, jei jaučia nuovargį, kad galėčiau reguliuoti krūvius“, – tvirtina perspektyvaus jaunuolio tėtis ir treneris.
Vasarą, kai mokykloje atostogos, – Lukui proga dar daugiau treniruotis. Tiesa, R.Mugevičius tvirtina, kad šiuo metu stengiasi skirti daugiausiai dėmesio fiziniam Luko pasirengimui, nes reikia sustiprinti septyniolikmečio kūną, kad jis galėtų pakelti tenisui reikalingus krūvius.
„Kartais norisi su draugais pabūti, bet toks jau mano gyvenimo būdas: jei užsibrėži tikslą, turi jo siekti ir įgyvendinti“, – prarasto laisvalaikio visiškai nesiilgi Lukas.

Siekė žaisti aukščiausio lygio turnyruose

Šiais metais Lukas ir jo tėvas kėlė ypatingą tikslą – sužaisti svarbiausių, vadinamųjų „Didžiojo kirčio“ serijos turnyrų, jaunių varžybų atrankoje.  Pasak R.Mugevičiaus, vieni žaidėjai renkasi turnyrus, kuriuos norėtų laimėti, – šie žemesnės kategorijos, į juos susirenka silpnesni žaidėjai, o jų tikslas buvo patekti į kuo aukštesnio reitingo turnyrus.
Per metus pasaulyje vyksta keturi tokie turnyrai – dviejuose Londone ir Australijoje L.Mugevičius jau žaidė, vienas dar laukia JAV.  Beje, Vimbldono turnyras Londone, kuriame šiemet žaidė, Lukui įstrigo labiausiai iš visų iki tol vykusių turnyrų: „Pirmą kartą žaidžiau ant tikros žolės, visi buvo apsirengę baltai. Ten gyvos senos tradicijos, tad viskas labai gražiai atrodė.“ (…)

Pradės žaisti su suaugusiais

Kitąmet Luko laukia dideli pokyčiai. Gruodį jam sukaks 18 metų, vadinasi, iš jaunių lygmens tenisininkas pereis į suaugusiųjų ir pradės žaisti vyrų turnyruose. Tokių metų tenisininkų Lietuvoje lieka mažai. Pasak R.Mugevičiaus, Lietuvoje tokio amžiaus jaunuoliai baigia sportuoti, nes pritrūksta lėšų dalyvauti brangiai kainuojančiuose turnyruose. Norint rimtai važinėti po varžybas, be rėmėjų lėšų neišsiversi.
„Kitąmet išeiname į suaugusiųjų sportą ir kaip ką tik gimę pradedame nuo nulio. Ar Lukas pasirengęs? Jis vėlyvo brendimo, ir nors daugelis sakė, kad jau reikėtų pradėti žaisti suaugusiųjų lygyje, aš maksimaliai vėlinau tą laiką, nes pietiečiai, afrikiečiai anksčiau bręsta, raumenų mase lenkia Luką. Lietuviai į skandinavus panašesni. Pirmi metai bus labai sudėtingi, bet tai normalu – tai tas pat, kaip nuvykus į svečią šalį aklimatizuotis. Vyrų tenisas brandesnis, reikalauja daugiau jėgos, kantrybės. Suaugusieji kitaip mąsto nei spontaniški jaunuoliai, kurie nori visko žaibiškai“, – ko tikėtis kitais metais, dėsto R.Mugevičius.
Lukas taip pat pripažįsta, kad kitąmet bus sunkiau, tačiau kartu tikina labai laukiantis šio pokyčio. „Skirtumas bus didelis – jaunių tenisas kitoks nei vyrų, pasikeis fizinės jėgos, greičiai. Vyrai kitaip mąsto, jie turi daugiau laiko viskam sugalvoti, daugiau variacijų, daugiau arsenalo, smūgių. Porą kartą teko žaisti su vyrais – gal ir nepasisekė, bet smagu pajusti, ko laukti“, – tikina Lukas, kitais metais bandysiantis dalyvauti varžybose, vykstančiose daugiausia aplink Lietuvą.
Nors kitąmet Lukas eis dar tik į vienuoliktą klasę, apie ateitį jie su tėčiu šnekteli jau dabar. Pasak R.Mugevičiaus, daug Lietuvos jaunuolių, lankiusių tenisą, per sportą išvažiavo mokytis į JAV universitetus, tačiau pradėjęs studijuoti nukrypsti nuo profesionalaus sporto, o Lukas to nenori.  Lukas svajoja apie profesionalaus tenisininko karjerą. (…)

L.Mugevičiaus laimėjimai
2008 m. – 4 vieta 14-mečių Europos reitinge.
2010 m. – 2 vieta 16-mečių Europos reitinge.
2012 m. – pasiekta 81 vieta pasaulio jaunių iki 18 metų reitinge.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Knygos autoriai – ilgamečiai šios sporto šakos profesionalai. Johnas Littlefordas – daugiau nei 20 metų patirties turintis profesionalus žaidėjas, atstovaujantis savo šaliai tarptautinėse varžybose. Andrew Magrath’as yra laimėjęs ne vieną taurę, o dabar jau 15 metų dirba treneriu.

Jų knyga skiriama tiek pradedantiesiems, tiek šį žaidimą jau pamėgusiems aistruoliams, norintiems tobulinti žaidimo techniką ir geriau susipažinti su taktika.

Šioje knygoje pateikiamas visiškai naujas požiūris į teniso mokymąsi. Autorių nuomone, netiesa, kad išmokti žaisti tenisą yra sunku. Nebent buvo mokoma per daug sudėtingu ir nuobodžiu būdu, neleidusiu pajusti žaidimo džiaugsmo ir malonumo. Knygoje pirmiausia trumpai aprašomi ir nuotraukomis iš įvairių pozicijų – iš priekio, nugaros, dešinės, kairės ir viršaus – išsamiai iliustruojami smūgiai. Toks 360 laipsnių kampu pateikiamas vaizdas parodo, kaip atliekant vieną ar kitą smūgį juda kūnas, raketė, kokia yra kojų padėtis, stovėsena. Toliau skaitytojai supažindinami su žaidimo taisyklėmis ir vienetų bei dvejetų žaidimo taktika, kuri iliustruojama aikštelės brėžiniais. Knygos gale pateikiamas trumpas svarbiausių teniso terminų žodynėlis.

Tenisas – nuostabus žaidimas, atskleidžiantis ir ugdantis geriausias asmenines savybes, stiprinantis sveikatą ir teikiantis daug džiaugsmo.

"Veido" archyvas

Prieš 10–15 metų žiniasklaidos atstovai vos spėdavo sekti naujienas apie vis naujus su amžiumi susijusius teniso rekordus. Štai šveicarė Martina Hingis profesionale tapo 1994-ųjų spalį – praėjus vos 2 savaitėms po savo 14-ojo gimtadienio. 1995-ųjų sausį ji jau laimėjo pirmąjį mačą “Didžiojo kirčio” serijos turnyre. 1996-aisiais šveicarė (būdama 15 metų ir 9 mėnesių amžiaus) su Helena Sukova laimėjo Vimbldono moterų dvejetų turnyrą ir tapo jauniausia visų laikų “Didžiojo kirčio” turnyro čempione.

1996-ųjų spalio 14-ąją M.Hingis laimėjo pirmąjį WTA serijos moterų turnyrą. Turnyras vadinosi “Porsche Grand Prix”, o vienas prizų buvo naujintelaitis “Porsche” automobilis. Organizatoriai nusprendė pakeisti automobilį piniginiu prizu, nes 16-metė dar tiesiog negalėjo turėti vairuotojo pažymėjimo. M.Hingis tuomet prie laimėto įspūdingo prizo tik nusifotografavo.

Jau 1997-aisiais šveicarė įsitvirtino pajėgiausių tenisininkių reitingo viršūnėje ir per savo trumpą karjerą (iš profesionalų varžybų dėl traumų pasitraukė būdama 22 metų, 2006-aisiais grįžo į kortus, tačiau po metų visiškai baigė karjerą) joje praleido 209 savaites.

Kita sportininkė rusė Marija Šarapova 2004-aisiais triumfavo Vimbldone būdama 17-os. 1999-ųjų atvirąjį JAV čempionatą amerikietė Serena Williams laimėjo likus 2 savaitėms iki 18-ojo gimtadienio. Geriausių pasaulio tenisininkių reitingo pirmasis šimtukas tuomet mirgėjo paauglių pavardėmis.

Vyrų teniso istorijoje taip pat yra daug itin jaunų sportininkų iškovotų pergalių. Tarkime, vokietis Borisas Beckeris laimėjo Vimbldoną būdamas 17 metų (1985 m.), amerikietis Michaelas Changas tokio pat amžiaus laimėjo atvirąjį Prancūzijos čempionatą (1989 m.). Dabartinis pajėgiausias pasaulio tenisininkas ispanas Rafaelis Nadalis, 2005-ųjų birželio 3 dieną atšventė 19-ąjį gimtadienį, o po 2 dienų triumfavo atvirajame Prancūzijos čempionate.

Į pajėgiausių planetos tenisininkų reitingo pirmąjį šimtuką R.Nadalis prasimušė būdamas 17-os, gyva legenda šveicaras Roger Federeris – 18-os. Amerikietis Andy Roddickas, dar nesulaukęs 20-ies, jau buvo pirmajame dvidešimtuke.

Prasidėjus paauglių kilimo bumui atrodė, kad tai nesibaigs niekada, o 24–25 metų tenisininkus jau bus galima vadinti veteranais. Tačiau padėtis netikėtai pasikeitė. Dabar tarp pajėgiausių planetos tenisininkų ir tenisininkių paauglių neberasite.

Tiesa, moterų teniso pasaulyje nedidele išimtimi galima laikyti dabar reitinge pirmaujančią lenkų kilmės danę Caroline Wozniacki. Pernai ji pateko į atvirojo JAV čempionato finalą būdama 19 metų, tačiau turėjo pripažinti tuomet 27-erių belgės Kim Clijsters pranašumą. Vieta finale kol kas lieka didžiausiu C.Wozniacki laimėjimu “Didžiojo kirčio” serijos turnyruose. Atvirajame Australijos čempionate ji šiemet pralaimėjo pusfinalyje, pernykščiame Prancūzijos čempionate krito ketvirtfinalyje.

Danijos tenisininkė gimė 1990 metų liepos 11 d. Pajėgiausių tenisininkių reitingo pirmajame šimtuke šiuo metu yra aštuonios 1990-aisiais gimusios sportininkės ir penkios 1991-ųjų kartos atstovės. Jauniausia iš jų – serbė Bojana Jovanovski – reitinge užima 54-ąją vietą, o 20-ąjį gimtadienį ji švęs paskutinę 2011-ųjų dieną.

Daugiau jėgos ir psichologinio tvirtumo

Tarp geriausių vyrų tenisininkų padėtis jaunimui yra dar nepalankesnė. 1988 metais gimusieji tenisininkai gali drąsiai sakyti, kad jie dar labai jauni ir jiems viskas prieš akis. Mat už jų nugarų pajėgiausiųjų šimtuke yra vos 4 sportininkai: japonas Kei Nishikori (1989 m.; 70 vieta), lietuvis Ričardas Berankis (1990 m.; 73), bulgaras Grigoras Dimitrovas (1991 m.; 85) ir kanadietis Milošas Raoničius (1990 m.; 94). Kitaip tariant, tarp 100 geriausių pasaulio tenisininkų šiuo metu yra vos vienas vaikinas, dar neatšventęs 20-ojo gimtadienio. Beje, būtent G.Dimitrovas dažnai yra vadinamas naujuoju R.Federeriu.

“Esu uždavęs sau tą patį klausimą. Padėtis stebina, nes kai aš kilau, teko grumtis su Lleytonu Hewittu, Maratu Safinu, A.Roddicku, Juanu Carlosu Ferrero, Tommy Haasu. Visi jie pateko į pirmąjį šimtuką būdami paaugliai, – susidariusią padėtį svarsto R.Federeris. – Ateities čempionai? Ne itin daug kandidatų. Gal žaidimas dabar reikalauja daugiau jėgos, psichologinio pasirengimo, todėl jaunimui reikia daugiau laiko, kad persilaužtų?”

26 metų švedas Robertas Soderlingas profesionalu tapo prieš 10 metų, tačiau tik labai neseniai pakilo iki 4-osios pozicijos geriausiųjų reitinge.

“Žaidimas tapo sunkesnis, reikia gerokai daugiau jėgos nei prieš 10 metų. Reikia keleto metų, kad parengtum savo kūną kovai su geriausiais. Pirmajame profesionalaus turnyro finale žaidžiau būdamas 18 ar 19 metų, tačiau buvo labai sunku savaitė po savaitės kautis reikiamu lygiu”, – prisimena sportininkas.

A.Roddickas atvirąjį JAV čempionatą 2003-iaisiais laimėjo būdamas 21-erių. Dabar jam 28-eri, o iškovotų reikšmingų trofėjų sąraše lieka tas pats vienintelis 2003-iųjų prizas. Amerikietis mano, kad žaidimas pastaraisiais metais tapo lėtesnis, todėl reikia daugiau jėgos.

“Anksčiau turėjome greitesniam tenisui pritaikytą kortų dangą, todėl buvo galima mažiau reikalauti iš kūno. Aš dabar sveriu daugiau nei anksčiau. Visi dabar yra stambesni ir stipresni, todėl jaunimui sunkiau prasibrauti”, – tvirtino A.Roddickas.

Dabar geriausiųjų šimtuke jaukiai jaučiasi ne tik 24–26 metų sportininkai, pozicijas ramiai išsaugo ir 30-mečiai.
“Anksčiau jausdavaisi gana ramus, jei laukdavo mačas su 70-ąją ar 80-ąją reitingo vieta. Dabar visų galimybės išsilygino, tokius mačus gali laimėti bet kuris žaidėjas”, – sutinka A.Roddickas.

Aukštame lygyje išlieka ilgiau

Buvęs Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Liutauras Radzevičius amerikiečio nupieštą vaizdą apibūdina dar paprasčiau: “Geriausiųjų šimtuke yra grūstis.”

Visą R.Berankio kelią atidžiai sekantis L.Radzevičius nemano, kad jaunimas kelio į viršūnę neprasiskina, nes pasaulyje galbūt suprastėjo jaunųjų tenisininkų rengimo sistema. Teniso specialistas mano netgi priešingai.

“Jaunų talentų yra begalė, ir jie auga įvairiausiose šalyse, jau atsiranda puikių talentų Azijoje. Konkurencija yra milžiniška, todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mūsiškis R.Berankis tarp savo bendraamžių yra aukščiausioje vietoje, jo nelenkia joks jaunesnis žaidėjas. Jaunimas neprasiskina kelio, nes tenisininkai karjeros zenitą pasiekia 25–27 metų, technologijos pažengė labai toli į priekį, todėl profesionalai greičiau atgauna jėgas ir gali ilgiau žaisti aukštu lygiu. Jei sportininkai nepervargsta, sukuria geras šeimas, nenueina klystkeliais, gali sėkmingai žaisti iki 30 metų ir ilgiau. Norint pakilti labai aukštai esant itin jauno amžiaus, reikia išskirtinių fizinių, techninių ir psichologinių savybių. Tokie tenisininkai gimsta ypač retai”, – tvirtina buvęs LTS vadovas.

"Veido" archyvas

Ričardas Berankis į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką pateko sulaukęs 20-ies

Tenisininkas R.Berankis su trenksmu įsiveržė ten, kur dar nėra patekęs nė vienas lietuvis, – į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką.

“Šių metų laimėjimus vertinu kaip labai sėkmingus. O kitais metais daug dirbdamas ketinu siekti dar geresnių rezultatų”, – optimizmo nestokoja, ko gero, sėkmingiausias šių metų Lietuvos sportininkas ir neabejotinai talentingiausias šalies tenisininkas Ričardas Berankis.
Jo treneris Remigijus Balžekas taip pat mano, kad daug ir atkakliai dirbant tiesiog privalo sektis. Be to, svarbu kelti vis ambicingesnius tikslus – tada pasieksi ir tai, apie ką prieš penkerius metus net nesvajojai.
Taigi nieko keista, kad kasmet R.Berankiui sekasi vis geriau. Prieš keletą metų buvęs pajėgiausias žaidėjas tarp planetos aštuoniolikmečių, vėliau iš 1500 Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingo vietos žabiškai pakilęs iki šeštojo, dar vėliau – iki ketvirtojo šimtuko, Ričardas vis artėjo prie savo išsikelto tikslo – patekti į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką.
Šiemet R.Berankis tapo pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko patekti į “Grand Slam” serijos varžybas. Ir ne bet kur, o bene prestižiškiausiame sezono turnyre Vimbldone. Nors pagrindinėse varžybose Ričardui tuomet pavyko įveikti vos vieną varžovą, tai vis dėlto tapo pačiu didžiausiu mūsų tenisininkų laimėjimu, leidusiu pirmajai mūsų teniso raketei pakilti į aukščiausią per visą karjerą 132-ąją ATP pajėgiausių tenisininkų reitingo vietą.
Tačiau kildamas karjeros ir meistriškumo laiptais Ričardas nesustojo. Šiemet jis laimėjo ir pirmąjį savo “ATP Challenger” turnyrą “2010 Aegon Trophy” Didžiojoje Britanijoje.
Pergalių 2010-aisiais buvo iš tiesų daug. Štai Slovakijoje vykusiame “Challenger Tour” serijos turnyre “Ritro Slovak Open”, R.Berankis pateko į ketvirtfinalį. O lapkritį tapo Helsinkyje vykusio “ATP Challenger Tour” serijos vyrų teniso turnyro “IPP Open 2010″ nugalėtoju, ir tai jam atvėrė vartus į pajėgiausiųjų šimtuką. Iš pradžių jis atsidūrė 85-oje vietoje, o vėliau 87-oje, kurioje laikosi iki pat dabar. Svarbu tai, kad ši vieta R.Berankiui suteikia teisę be jokių atrankos varžybų dalyvauti prestižiniame “Australia Open” turnyre.
Galima drąsiai teigti, kad ir dabartinė vieta – dar ne viskas. Treneris R.Balžekas įsitikinęs, kad R.Berankis yra vadinamosios vėlesnės brandos žaidėjas ir savo karjeros piką pasieks per porą ateinančių metų. Vadinasi, kaip tik tuomet, kai Londone vyks olimpinės žaidynės, į kurias kviečiami 64 geriausi pasaulio tenisininkai. Jei Ričardui pavyks prasimušti į šią lygą, gali būti, kad ir kitais, ir dar kitais metais jį galėsime vadinti sėkmingiausia metų asmenybe.
“Jo žaidimas ir reitingas tik gerėja. Nėra kažkokių kritimų žemyn ar traumų, viskas einasi kaip iš vadovėlio. Mano nuomone, R.Berankis yra pirmojo penkiasdešimtuko žaidėjas ir anksčiau ar vėliau jis ten tikrai pateks”, – šviesias perspektyvas R.Berankiui piešia Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.

Valingas ir disciplinuotas

Kaip R.Berankiui pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų? Treneriai ir sporto analitikai pabrėžia jo kojų greitį bei puikų fizinį pasirengimą, kuris kompensuoja profesionaliam tenisui palyginti nedidelį ūgį.
Be to, R.Berankis yra labai tvirtas psichologiškai, nepalūžta kritiniais momentais. Žinoma, sporte ypač svarbu ir darbštumas bei valia, kurių, pasak trenerio, jam tikrai netrūksta.
Prieš varžybas jis paprastai treniruojasi 6–7 valandas per dieną, o įprastu režimu treniruotės užima apie keturias valandas per dieną. Tai didelis krūvis, ypač turint omenyje, kad R.Berankis jau yra patyręs keletą rimtesnių traumų.
Svarbiausia, kad tokį įtemptą darbą ir pastangas visuomet lydi R.Berankio šypsena ir optimizmas. “Aš niekada nenuleidžiu galvos ir visada kovoju bei dirbu iš visų jėgų”, – pats apie save sako lietuvis.

BOX:
R.Berankio karjera
Turnyras    Metai    Rezultatas
“Orange Bowl” jaunimo turnyras    2004 m.    Pergalė finale
Jaunimo “US Open” turnyras    2007 m.    Pergalė finale
“Futures” turnyras Portugalijoje    2008 m.    Pergalė finale
“Orange Warsaw Open”    2008 m.    Pateko į turnyrą
Deviso taurės Europos ir Afrikos II grupės pirmojo rato mačas    2009 m.    Lietuvos vyrų teniso rinktinė šventė pergalę
JAV turnyras “Baton Rouge Challenger”    2009 m.    Pateko į aštuntfinalį
Turnyras San Paule, Brazilijoje    2010 m.    Pateko į ketvirtfinalį
Turnyras Ekvadore    2010 m.    Pateko į pusfinalį
“ATP Challenger Tour” turnyras Helsinkyje    2010 m.    Pergalė finale

Pirmadienį paskutinį kartą šiemet paskelbtame naujame stipriausių planetos tenisininkų ATP reitinge Lietuvos rinktinės lyderis dvidešimtmetis Ričardas Berankis su 587 įskaitiniais taškais tebėra 87-as.

Per savaitę Lietuvos tenisininko įskaitinių taškų suma nepakito.

404-ąją poziciją išsaugojo devyniolikmetis Laurynas Grigelis (99 tšk.), o trečiasis klasifikuotas lietuvis – aštuoniolikmetis Dovydas Šakinis (5 tšk.) – iš 1084-osios vietos nukrito į 1086-ąją.

ATP klasifikacijos pirmajame dešimtuke permainų neįvyko – lyderiu tebėra 24-erių metų ispanas Rafaelis Nadalis (12 450 tšk.), lenkiantis baigiamojo sezono turnyro Londone nugalėtoją šveicarą Rogerį Federerį (9145 tšk.) bei serbą Novaką Džokovičių (6240 taškų).

Pajėgiausių pasaulio tenisininkų rikiuotė ATP klasifikacijoje (skliaustuose – ankstesnė žaidėjo vieta reitinge):

1.   (1)  Rafael Nadal (Ispanija)          12 450 tšk.
2.   (2)  Roger Federer (Šveicarija)         9145
3.   (3)  Novak Džokovič (Serbija)           6240
4.   (4)  Andy Murray (D. Britanija)         5760
5.   (5)  Robin Soderling (Švedija)          5580
6.   (6)  Tomaš Berdych (Čekija)             3955
7.   (7)  David Ferrer (Ispanija)            3735
8.   (8)  Andy Roddick (JAV)                 3665
9.   (9)  Fernando Verdasco (Ispanija)       3240
10. (10)  Michail Južnyj (Rusija)            2920
...
87. (87)  Ričardas Berankis                   587
...
404.(404) Laurynas Grigelis                    99
...
1086.(1084)Dovydas Šakinis                      5
...

"Veido" archyvas

Ričardas Berankis

Lietuvos sportininkai šiemet didžiulėmis pergalėmis nedžiugina. Vos ne antra šalies religija vadinamo krepšinio atstovų kraičio galima nė neskaičiuoti – jis visiškai tuščias. Klubai nenustebino, o didžiausios žvaigždės viena po kitos atsisakė atstovauti nacionalinei rinktinei, tad laukti medalių už vargais negalais iškaulytą bilietą į pasaulio čempionatą veikiausiai neverta.

Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris liepos 26 d. prasideda Barselonoje, vilčių puikiai pasirodyti taip pat nėra daug, nes pagrindinę mūsų viltį Virgilijų Alekną šį sezoną nuolat kamuoja traumos. Tad bene laukiamiausias sporto įvykis Lietuvoje ne veltui šiuo metu yra Lietuvos teniso rinktinės susitikimas su Slovėnijos atstovais Daviso taurės mačuose.

Tenisininkų žygis

Galima drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos tenisininkai šiemet ir taip pasiekė gerokai daugiau, nei iš jų tikėtasi. Štai didžiausia mūsų teniso viltis Ričardas Berankis šiemet teniso kortuose jau laimėjo daugiau nei 70 tūkst. dol.

Tiesa, pinigai nėra pagrindinis kriterijus vertinant mūsiškių rezultatus. Nė didžiausios pinigų sumos neatstos tos atmosferos, kuri Vilniaus SEB arenoje vyravo po to, kai mūsiškiai, visų teniso pasaulio ekspertų nuostabai, sudorojo prieš susitikimą favoritais laikytus ir jaunų lietuvių rimtai nevertinusius Didžiosios Britanijos tenisininkus. Būtent ši mūsų teniso rinktinės pergalė simboliškai gali būti laikoma to svaiginamo skrydžio į aukštumas pradžia.

Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas “Veidui” prisipažino, kad prieš Daviso taurės pradžią mūsų šalies rinktinei buvo keliami kur kas menkesni uždaviniai. “Kadangi mūsų rinktinė jauna ir turi mažai patirties, mes jai kėlėme uždavinį išlikti antroje grupėje. Bet ji įrodė, kad yra labai ambicinga – įveikė ir britus, ir airius”, – džiūgavo R.Grušas.

Įveikdami britus lietuviai ne tik užsitikrino išlikimą antroje grupėje, bet vėliau, be vargo nušlavę nuo kelio Airijos atstovus, priartėjo prie galimybės, apie kurią turnyro pradžioje veikiausiai nė nebuvo svajota. Jei per šio turo paskutinį rugsėjo viduryje vyksiantį susitikimą su Slovėnijos atstovais bus iškovota pergalė, lietuviai prasimuš į pirmąjį divizioną, kuriame kovoja vienos pajėgiausių planetos teniso rinktinių.

Paklaustas, ar tarptautiniuose turnyruose pasiekiamos pergalės Lietuvos tenisui duoda finansinės naudos, R.Grušas patikino, kad už kiekvieną pergalę Tarptautinė teniso federacija (ITF) skiria tam tikrą dotaciją, bet jos geriausiu atveju užtenka varžybų organizavimo išlaidoms padengti. Pasak R.Grušo, finansiškai sportininkai skatinami nebent iš privačių rėmėjų skiriamų pinigų.

O, tarkime, Daviso taurės turnyre savo tėvynei atstovaujantys sportininkai daugiau praranda nei išlošia. “Jie daugiau praranda nei gauna, nes praleidžia kitus turnyrus, nelaimi piniginių prizų ir nepelno ATP reitingo taškų”, – paaiškino R.Grušas.

Tad ar ne tenisininkai, aukojantys asmenines ambicijas dėl savo šalies, kuri dažnai net nesugeba deramai jų finansuoti ir įvertinti, yra geriausias patriotizmo pavyzdys kai kurioms mūsų šalyje itin garbstomoms žvaigždėms, ieškančioms įvairiausių pretekstų, kaip nedalyvauti čempionatuose.

Viršūnė dar nepasiekta?

Tiesa, nereikia apsiriboti tik jau minėtais mūsų tenisininkų Daviso taurės mačais. Štai dvidešimtąjį gimtadienį šiemet atšventęs R.Berankis perrašė mūsų teniso istoriją, pirmą kartą patekdamas į “Grand Slam” serijos varžybas. Ir ne bet kur, o bene prestižiškiausiame sezono turnyre Vimbldone.

Nors pagrindinėse varžybose Ričardui pavyko įveikti vos vieną varžovą, bent jau kuriam laikui tai yra pats aukščiausias mūsų tenisininkų laimėjimas, leidęs pirmajai mūsų teniso raketei pakilti į aukščiausią per visą karjerą 132-ąją ATP pajėgiausių tenisininkų reitingo vietą. Beje, šiemet Ričardas laimėjo ir pirmąjį savo “ATP Challenger” turnyrą “2010 Aegon Trophy”.

Mūsų teniso ekspertai nė neabejoja, kad šios pergalės talentingajam R.Berankiui toli gražu netaps viršūne. “Jo žaidimas ir reitingas tik gerėja, nėra kažkokių kritimų žemyn ar traumų, viskas einasi kaip iš vadovėlio. Mano nuomone, R.Berankis yra pirmojo penkiasdešimtuko žaidėjas ir anksčiau ar vėliau jis ten tikrai pateks”, – šviesias perspektyvas R.Berankiui piešė R.Grušas.

O pats tenisininkas tvirtina, kad šį sezoną norėtų baigti ties pirmuoju pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuku, nes tokia vieta suteiktų teisę lietuviui be jokių atrankos varžybų dalyvauti prestižiniame “Australia Open” turnyre.

Apie “Australia Open” varžybas svajoja ir kitas perspektyvus mūsų tenisininkas Laurynas Grigelis, kurio pavardę daugelis tenisu ne itin besidominčių lietuvių sužinojo tik po Daviso taurės susitikimų su Didžiosios Britanijos ir Airijos komandomis. Šis Italijoje nuo paauglystės kartu su tėvais gyvenantis lietuvis šiuo metu užima 426-ą ATP reitingo vietą. Paplušėti siekiant tikslo dar tikrai reikės, bet Laurynas, praėjusią savaitę sėkmingai prasimušęs į Italijoje vykstančio “Challenger” serijos turnyro pagrindines varžybas, ryžto tikrai nestokoja.

"Veido" archyvas

Laurynas Grigelis

“Šiemet akivaizdžiai matomas L.Grigelio progresas. Jo žaidimo lygis pastebimai kyla, reitingas irgi gerėja. Manau, jis vienas iš tų, kurie gali pasekti R.Berankio pėdomis, – mano R.Grušas. – Deviso taurės varžybos jam padėjo atsiskleisti – ir kaip žaidėjui, ir kaip asmenybei, ir kaip lietuviui. Iki tol mūsų šalyje nedaug kas buvo girdėjęs apie L.Grigelį, nes jis treniruojasi užsienyje, Italijoje, bet dabar jis – tvirta antroji Lietuvos teniso raketė”.

Pagrindinis galvos skausmas – pinigai

Jeigu kalbėsime apie visas be išimties Lietuvoje gyvuojančias sporto šakas, neišvengiamai teks atsiremti į finansavimo klausimą. Mūsų valstybės indėlis čia itin nykus. Kyla pagrįstų įtarimų, ar juntamas finansų stygius nesutrukdys mūsų tenisininkams garsinti šalies vardo.

R.Grušas tikina, kad R.Berankis pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sudarytus kriterijus patenka tik į trečiąjį kandidatų vykti į 2012 m. Londono olimpines žaidynes sąrašą. Tad šiam perspektyviam tenisininkui neskiriama jokia, netgi minimali parama: “Pagal R.Berankio progresą ir dabartinį jo pasaulio reitingą esu beveik įsitikinęs, kad jis pateks į Londono olimpiadą, tik klausimas, ar jis pats, jei nepasikeis LTOK požiūris, norės joje dalyvauti”.

Į olimpines žaidynes kviečiami 64 geriausi pasaulio tenisininkai. R.Grušo teigimu, vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau kaip keturi sportininkai. Kadangi dalis pakviestųjų savo bilieto dėl įvairiausių priežasčių atsisako, beveik neabejotina, kad R.Berankis, nenutikus kokioms nors nenumatytoms aplinkybėms, kvietimą gaus.

Bet dalyvauti olimpiadoje R.Berankį gali paskatinti tik patriotizmo jausmas, kurio jis tikrai nestokoja, nes, regis, valdininkai, įstrigę savo pačių kuriamose reitingų džiunglėse, jaunąją teniso žvaigždę paprasčiausiai nustūmė į užkrosnį.

Kas pakeis žvaigždes

Pinigų stygius verčia užduoti ir kitą daug nerimo keliantį klausimą, kas galės ateityje pakeisti dabartinius lyderius. “Gabių vaikų tikrai turime, bet viskas vėl atsiremia į finansavimą. Po R.Berankio ir L.Grigelio kartos pas mus atsivėrė maždaug dvejų metų duobė – silpnesnių galime rasti, bet tokio lygio žaidėjų nematyti. Vis dėlto jaunimo yra, todėl daug dėmesio skiriame vaikų tenisui, jų ugdymui ir tikimės, kad sulauksime naujų talentų. Juolab kad teniso treniruotes dabar lanko labai daug jaunuolių”, – patikino Lietuvos teniso sąjungos vadovas.

Greičiausiai vaikų ir jaunimo domėjimąsi tenisu dar labiau padidintų mūsų šalyje surengtas koks nors svarbesnis turnyras. Bet vėlgi dėl finansų, pasak R.Grušo, artimiausiu metu tokio veikiausiai nesurengsime.

Dar vienas Lietuvos teniso sąjungos uždavinys – prikelti ir mūsų merginų tenisą. Kol kas iš dailiosios lyties atstovių galima išskirti nebent Liną Stančiūtę, bet ir ji išskirtinėmis pergalėmis pasigirti negali.

“Taip susiklostė, kad neturime žvaigždžių. Nėra tradicijų, trūksta žaidėjų”, – svarstė R.Grušas ir čia pat pridūrė, kad jau išsiųsta paraiška įregistruoti mūsų merginas į kitąmet vyksiantį Federacijų taurės turnyrą. Tad reikalai juda ir čia.

Tačiau bene svarbiausia, kad mūsų tenisininkai paskatino lietuvius ne tik pasyviai sekti teniso rezultatus, bet ir ne vieną privertė į rankas paimti raketę. “Dabar tenisas prieinamas beveik kiekvienam, o pagal mėgėjų, laisvalaikiu žaidžiančių tenisą, skaičių abejoju, ar ši sporto šaka nusileidžia krepšiniui arba kitoms”, – linksma gaida pokalbį baigė R.Grušas.