Juros_svente-1

Telekomunikacijų bendrovė TEO kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius drauge švęsti vieną įspūdingiausių renginių Lietuvoje – Jūros šventę. Viso renginio metu, liepos 25 – 27 dienomis, TEO Klaipėdos miestui dovanoja galimybę nemokamai naudotis internetu „TEO Wi-Fi“.

Šventės įspūdžiais dalyviai galės akimirksniu pasidalinti prisijungę prie „TEO Wi-Fi“ savo išmaniaisiais įrenginiais. Visoje Klaipėdoje veikia daugiau nei 200 viešųjų interneto „TEO Wi-Fi“ taškų. Belaidis internetas „TEO Wi-Fi“ pasižymi didele duomenų perdavimo sparta ir galimybe neribotai siųsti duomenis, todėl šventės dalyviai galės nevaržomai skelbti ir patys peržiūrėti internete patalpintas fotografijas bei vaizdo įrašus.

„Apskaičiuota, kad kas dvi minutes internete atsiranda daugiau fotografijų, nei jų buvo padaryta per visą XIX amžių. Daugiausiai fotografijų patenka į socialinius tinklus – žmonės mėgsta dalintis jiems patinkančiais vaizdais su savo artimaisiais. Neabejojame, kad šių metų Jūros šventėje netrūks įamžinimo vertų akimirkų, tad visiems norintiems suteiksime galimybę jas talpinti internete“, – sako TEO Verslo klientų padalinio Vakarų Lietuvoje vadovas Nerijus Avelis.

Belaidis internetas taip pat padės susigaudyti renginių gausoje. Naudodamiesi „TEO Wi-Fi“ ir specialia šventei skirta mobiliąja programėle Jūros šventės dalyviai gaus visą jiems reikalingą informaciją. Renginių planas, žemėlapiai ir viešojo maršruto tvarkaraščiai – prisijungus prie interneto viskas bus prieinama akimirksniu.

„Žuvimis-vėtrungėmis papuošta mobilioji programėlė „Jūros šventė“ nurodys trumpiausius kelius iki renginių ir scenų, patogiai pateiks šventės programą. Kiekvienas šventės dalyvis galės susidaryti individualų šventės tvarkaraštį, programėlėje pasižymėdamas jam įdomius renginius. Taip niekas nebus pamiršta ar per skubėjimą praleista. Programėlė nemokama, tad ją į savo išmanųjį telefoną galės įsidiegti kiekvienas norintis“, – pasakoja VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Tarp Jūros šventės objektų, kuriuos būtina aplankyti, galima įtraukti ir Meridiano skvere įsikursiančią TEO lounge zoną. Čia, kaip ir visoje Klaipėdoje, veiks nemokamas belaidis internetas „TEO Wi-Fi“, tad lounge zonoje bus galima patogiai prisėsti ir nedelsiant pasidalinti akimirkomis iš renginių. Visos Jūros šventės metu TEO lounge lankytojų lauks pramogos ir siurprizai.

Jūros šventė vyks liepos 25-27 dienomis, su visa renginio programa galima susipažinti interneto svetainėje www.jurossvente.lt.

Visoje Lietuvoje taip pat veikia per 3 tūkstančius „TEO Wi-Fi“ taškų, iš jų apie 200 – Klaipėdoje. Iki 2014 metų kovo mėnesio „TEO Wi-Fi“ paslauga naudojosi apie 90 tūkstančių klientų. Klientus TEO kviečia siūlyti įrengti naujus interneto „TEO Wi-Fi“ prieigos taškus, pasiūlymą galima pateikti tam skirtoje interneto svetainėje ar TEO „Facebook“ paskyroje „Namai su TEO“.

Dauguma interneto naudotojų mano, kad reikia papildomai rūpintis saugumu internete. Tik 6 proc. yra įsitikinę, kad internetas yra pakankamai saugus. Norėdami apsisaugoti, internautai daugiausia pasikliauja antivirusinėmis programomis, tačiau mažiau rūpinasi privatumu socialiniuose tinkluose. Tai parodė TEO užsakymu bendrovės „Norstat LT“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos interneto vartotojų tyrimas.

Vartotojai palyginti mažai dėmesio skiria socialiniams tinklams: savo privatumą ir asmens duomenis juose saugo šeši iš dešimties besinaudojančiųjų internetu. Tik kas trečias interneto vartotojas saugumo sumetimais internete vengia skelbti savo nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Tarp vyresnių klasių moksleivių ir studentų vos vienas iš dešimties, norėdamas būti saugus internete, neskelbia savo nuotraukų ir vaizdo įrašų. Be to, kas ketvirtoje šeimoje apie saugų elgesį internete su vaikais nėra kalbamasi.

Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis vartotojų, norėdami saugiai naršyti internete, pasikliauja antivirusine programa. Tai populiariausia saugumo priemonė, ja naudojasi aštuoni iš dešimties internautų.

Bendrovės TEO interneto saugumo ekspertų vertinimu, vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo elgesiui internete ir privatumui saugoti. Tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai labiau rūpinasi kompiuterinės įrangos saugumu ir žymiai mažiau dėmesio skiria asmens duomenų ir privatumo apsaugai.

„Moksleiviai ir kiti interneto vartotojai aktyviai naudojasi naujausiomis socialinių tinklų galimybėmis: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais internete, tačiau ne visada žino, kaip išsaugoti privatumą. TEO, kaip didžiausia šalyje interneto paslaugų teikėja, rūpinasi saugiu naujųjų interneto technologijų naudojimu. Dalijamės naujausiomis žiniomis ir kuriame tam skirtas paslaugas,“ – teigia „Saugesnio interneto“ projekte dalyvaujančios bendrovės TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

Siekdami atkreipti jaunų žmonių dėmesį į saugaus elgesio internete svarbą, TEO darbuotojai organizuoja susitikimus su šalies mokyklų bendruomenėmis. Jų metu diskutuojama apie tai, kokie pavojai gali tykoti internete ir kaip jų išvengti. Bendrovė taip pat prisideda rengiant edukacinę medžiagą šia tema.

TEO privatiems interneto klientams taip pat teikia paslaugą „Interneto apsauga“, kuri saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų. Ji taip pat užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi socialiniais tinklais, el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Praėjus septyneriems metams nuo naujos kartos šviesolaidinio tinklo statybos pradžios, TEO šviesolaidinio interneto klientų skaičius aplenkė plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičių.

Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos bendrovės TEO naujos kartos sparčiu internetu jau naudojasi per 179 tūkst. klientų. DSL internetu šiuo metu naudojasi apie 177 tūkst. klientų.

TEO šviesolaidiniu internetu, kuris yra apie 35 kartus spartesnis už DSL ryšį, gali naudotis 94 proc. Lietuvos daugiabučių ir dešimtadalio individualių namų gyventojai. TEO prognozuoja, kad per artimiausius 5–7 metus šviesolaidiniu internetu naudosis per 300 tūkstančių bendrovės klientų.

Itin išplėtotą šviesolaidžio tinklą turinti Lietuva pagal šio ryšio skverbtį pirmauja Europoje. Naujausiais „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuvoje šviesolaidiniu internetu naudojasi per 30 proc. šalies gyventojų. Antroje vietoje – Švedija, kur tokį internetą turi apie 23 proc. gyventojų, trečioje – Bulgarija (17 proc. šalies gyventojų). Gerus Lietuvos rodiklius lėmė intensyvi šalies interneto teikėjų konkurencija diegiant šviesolaidinį internetą.

Dėl sėkmingai išplėtoto šviesolaidinio interneto Lietuva jau keleri metai yra viena iš lyderių pagal interneto spartą. Gruodžio mėnesį paskelbtais „Speedtest.net“ duomenimis, vidutinė duomenų siuntimo sparta šalyje yra 41,03 Mb/s. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp dešimties greičiausią internetą pasaulyje turinčių šalių. Pagal interneto spartą Europos Sąjungos šalyse, Lietuva pakanka į pirmąjį trejetuką.

Pasak TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, pirmąsias optines prieigas bendrovė įdiegė dar 2006 metais. Tuomet šviesolaidžiai būdavo tiesiami tik iki namo, o iki butų interneto ryšys keliaudavo įprastais kabeliais. Nuo 2007 metų šviesolaidžiai tiesiami iki pat kliento kompiuterio. Šiuo metu TEO optinio tinklo, kuriuo teikiamos paslaugos gyventojams, kabelių ilgis viršija 63 tūkst. kilometrų.

„Šiuo metu labiau orientuojamės į individualius namus, daugiausia esančius didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose. Šviesolaidinis tinklas suteikia galimybę ne tik naudotis itin sparčiu internetu, bet ir teikti plataus spektro kokybiškas paslaugas. Be to, gedimų jame būna du kartus rečiau nei įprastame tinkle“, – pasakoja D. Didžgalvis.

Nuolat daugėjant naudojamų išmaniųjų prietaisų ir didėjant internetu perduodamų duomenų kiekiui, spartus internetas tampa vis svarbesne namų dalimi: neatsiejamu nuo šiuolaikiško gyvenimo būdo ir turiningo laisvalaikio.

Didėjančius duomenų poreikius geriausiai atitinka šviesolaidis – juo įmanoma pasiekti net 40 Gb/s duomenų perdavimo greitį. Šį greitį lengviausia suvokti, lyginant, kiek laiko trunka parsisiųsti duomenis, kurie užpildytų standartinį kompaktinį diską (700 MB). Sparčiausiu plačiajuosčiu internetu (DSL) tiek duomenų galima parsisiųsti per 10–20 minučių. Su įprastu šviesolaidiniu internetu tai trunka mažiau nei minutę. Kai interneto sparta siekia 40 Gb/s, per kelias sekundes galima parsisiųsti net 3 kompaktinių diskų duomenis.

Praėjus mažiau nei metams po analoginės televizijos išjungimo, tarp mokamos skaitmeninės TV vartotojų populiariausia tapo interneto tinklais teikiamos interaktyviosios skaitmeninės televizijos technologija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskelbta antrojo metų ketvirčio ataskaita parodė, kad skaitmeninės interaktyviosios TV žiūrovų per metus padaugėjo daugiau nei penktadaliu (21 proc.), nors bendrai mokamos televizijos abonentų padaugėjo tik 6,7 procento.

Interaktyvios mokamos skaitmeninės televizijos platforma tapo populiariausia ir pagal klientų skaičių ji pralenkė skaitmeninės kabelinės, antžeminės ir palydovinės televizijų platformas. Dabar ja naudojasi 26,9 procento namų ūkių, turinčių mokamos skaitmeninės TV paslaugas.

„Interneto tinklais teikiamos TV platforma yra perspektyviausia ateities technologija, po ketverių metų ji turėtų užimti pusę skaitmeninės mokamos televizijos technologijų rinkos“, – sako TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Populiariausia interaktyviosios televizijos paslauga Lietuvoje išlieka telekomunikacijų bendrovės TEO teikiama televizija „Interaktyvioji GALA“. Rugsėjį jos klientų skaičius pasiekė šimtą tūkstančių. Šia išmaniąja televizija jau naudojamasi kas dešimtuose Lietuvos gyventojų namuose.

„Perėjimas prie skaitmeninės televizijos tapo vartotojų įpročių „lūžio tašku“, kuris lėmė interaktyviosios TV technologijos šuolį: matome, kad vartotojai vis aktyviau išnaudoja interaktyviosios televizijos galimybes. Videonuoma, galimybė įsirašyti TV programas ir peržiūrėti jas patogiu metu, klausytis radijo – tai tampa kasdieniais televizijos žiūrovų įpročiais. Taigi plėtodami paslaugą siūlome vis naujų, įprastai televizijai nebūdingų galimybių, tokių kaip: žiūrėti prasidėjusią laidą nuo pradžių, naudotis „Facebook“, „Youtube“ ar žaisti protų mūšį TV ekrane“, – teigia Nerijus Ivanauskas.

Sveikindama visus šimtą tūkstančių vartotojų, interaktyviosios televizijos klientams bendrovė TEO padovanojo galimybę vieną arba du videonuomos filmus, kitus įrašus pažiūrėti nemokamai. Kiekvienam televizijos „Interaktyvioji GALA“ žiūrovui bus suteikta 10 litų nuolaida videonuomos įrašams. Ši šventinė nuolaida galios nuo rugsėjo 20 iki 26 dienos.

Televizijos „Interaktyvioji GALA“ klientai jau pamėgo papildomas išmaniosios televizijos GALA paslaugas. Geriausiai jie vertina videonuomą, galimybę įsirašyti laidas, atsukti ir žiūrėti laidą nuo pradžių, papildomus kanalų rinkinius, tarp kurių – ir galimybė susidaryti asmeninį kanalų rinkinį. Vis daugiau klientų žiūri kanalus didelės raiškos (HD) formatu.

Svarbiai asmeninei ir finansinei vartotojų informacijai persikeliant į elektroninę erdvę ir populiarėjant elektroninei prekybai, TEO savo klientams pasiūlė paslaugą „Interneto apsauga“, sukurtą bendradarbiaujant su viena žymiausių antivirusinių programų kūrėjų pasaulyje „Kaspersky Lab“. Naujoji paslauga leis užtikrinti ne tik vartotojo kompiuterių, bet ir tapatybės bei finansinių duomenų saugumą.

Kibernetinio saugumo sprendimų profesionalės „Kaspersky Lab“ atliktos apklausos rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos interneto vartotojas buvo susidūręs su piktavalių kėslais išgauti su asmenine finansine informacija susijusius duomenis, kas penkto kompiuteris buvo užkrėstas virusais per elektroninį paštą ar laikmenas, dešimtadalis apklaustųjų yra patyrę neleistino prisijungimo prie asmeninių duomenų atvejus.

Paslauga „Interneto apsauga“ saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų, užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis, socialiniais tinklais bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Ji taip pat atlieka elektroninio pašto apsaugos nuo nepageidaujamų laiškų (angl. spam) funkcijas, be to, užkerta kelią interneto nusikaltėliams naudotis vartotojo kompiuteriu kenkėjiškais tikslais.

„Didžioji dalis interneto atakų organizuojama naudojantis užgrobtais interneto vartotojų kompiuteriais, įtraukiant juos į „botnet“ tinklo veiklą. Mūsų tikslas – padėti savo interneto vartotojams jaustis kaip galima saugesniems kibernetinėje erdvėje,“ – sako TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvis.

Naujoji paslauga interneto ZEBRA vartotojams kainuos 5,90 lito per mėnesį. Ją bus galima diegti į tris nešiojamuosius ar stalo kompiuterius, veikiančius Windows operacinės sistemos pagrindu.

„Kaspersky Lab“ apklausų duomenimis, dauguma Lietuvos interneto vartotojų naudojasi nemokamomis antivirusinėmis programomis, o 5 proc. jų iš viso savo kompiuteriuose nėra įdiegę. Praktika rodo, kad nemokamos antivirusinės programos neužtikrina visavertės apsaugos, jeigu jos nėra atnaujinamos. Neretai vartotojai vengia tai daryti, nes už atnaujinimą paslaugos teikėjai ima papildomą mokestį.

Skandinaviško kapitalo įmonės Lietuvoje keičia strategiją ir ima reikalauti maksimalaus efektyvumo. Šių pokyčių pasekmė – mažėja investicijų, darbo vietų ir traukiasi aukščiausio lygio vadovai.

Besaikį augimą ir didžiulį nuopuolį išgyvenusioje Lietuvos rinkoje prasidėjo naujas etapas – užsienio kapitalo finansų ir telekomunikacijų sektorių įmonės šiuo metu susitelkė į maksimalų sąnaudų mažinimą. “Veido” kalbinti verslo konsultantai ir vadovų paieškos specialistai būtent su šia tendencija sieja ir vienų geriausių Lietuvos vadovų pasitraukimą iš einamų pareigų. Šiais metais iš “Teo LT” generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė Arūnas Šikšta, “Swedbank” valdybos pirmininkas Antanas Danys ir “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

„Teo LT” ir „Omnitel” gali būti sujungtos?

Per vienus metus pasikeitė visi penki švedų telekomunikacijų įmonei “TeliaSonera” Lietuvoje priklausančių įmonių vadovai. Nors daugiausiai ratilų visuomenėje nuvilnijo po A.Šikštos, neefektyvią fiksuoto ryšio įmonę pavertusio modernia telekomunikacijų bendrove, pasitraukimo, ir A.Zabulio, sugebėjusio “Omnitel” paversti technologijų lyderiu, atleidimo, akcininkai atsisveikino ir su duomenų centro “Hostex” vadovu Pranu Slušniu, o prieš metus vadovų kėdes paliko “Teo LT” grupei taip pat priklausančių įmonių “Baltic Data Center” vadovas Saulius Markūnas ir “Lintel” generalinis direktorius Remigijus Šeris. Kodėl?
“Nors žmogiškuoju požiūriu pokyčiai nustebino, nes per tiek daug metų žmogus imamas tapatinti su įmone, iš kitos pusės, šie procesai nelabai nustebino matant pokyčius ir pačioje “TeliaSoneros” grupėje – ten taip pat vyko vadovų kaita. Buvo klausimas, ar Lietuvos padaliniai šito išvengs. Jei būtų išvengę, vadinasi, Lietuvoje viską darome labai gerai”, – komentuoja Finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas.
Iš tiesų, dėl galimos korupcijos skandalo Uzbekistane atsistatydinusį „TeliaSoneros” grupės vadovą praėjusią savaitę pakeitė buvęs „Vodacom International” generalinis direktorius Johanas Dennelindas. Kaip pastebi užsienio analitikai, pati grupė jau kurį laiką stengiasi mažinti sąnaudas, o krintančias pajamas namų rinkose bando kompensuoti susitelkdama į duomenų perdavimą ir sparčiai augančias rinkas Eurazijoje. Tad “Omnitel” akcininkų greičiausiai netenkino pralaimima konkurencinė kova su “Tele2″ ir kasmet prastėjantys rezultatai – tiek mažėjančios pajamos, tiek besitraukiantis klientų ratas. Šių metų pirmąjį ketvirtį “Tele2″, kurios apyvarta 5,5 proc. padidėjo, pagal pajamas jau aplenkė “Omnitel”, kurios pajamos 4,8 proc. sumažėjo.
Vadovų paieška užsiimančios įmonės “AIMS International Lietuva” vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis tvirtina, kad „Omnitel” vadovo pasikeitimo galimybė buvo akivaizdi prieš pusantrų metų, kai „TeliaSonera” grupės vadovas per vieną konferenciją Ispanijoje pasakė, jog didelis dėmesys bus skiriamas finansiniams rezultatams – tame kontekste buvo paminėta ir Lietuva. „O nuo to laiko rezultatai dar paprastėjo. Greičiausiai buvo laukiama, duota šansų kažką pakeisti, nes dažniausiai vadovai keičiami ne tada, kai rezultatai prastėja, bet kai prastėja ir nėra idėjų, kaip juos pagerinti. Dėl to, kad rezultatai prastėja, gali būti objektyvių priežasčių – šiuo atveju atėjo agresyvus konkurentas „Tele2″, kurio nuostata yra dirbti mažiausiomis sąnaudomis ir pasiūlyti mažiausią kainą. „Omnitel” tai bandė ignoruoti sakydamas, kad už kokybę reikia mokėti, bet pasirodė, kad vartotojas yra jautrus kainai. Dabartiniu metu „Omnitel” yra visiškai išsisėmęs ir nebeturi idėjų – čia blogiausia, kas galėjo atsitikti”, – mano Š.Dyburis.
„Veido” duomenimis, įvairios „galvų medžiotojų” komandos jau prieš metus atakavo „TeliaSoneros” vadovybę, siūlydamos savo paslaugas dėl naujo vadovo paieškos Lietuvoje.
Vis dėlto prastėjantys rezultatai buvo ne vienintelė priežastis, lėmusi pokyčius ir „Omnitel”, ir kitose „TeliaSoneros” Lietuvoje valdomose įmonėse. Šaltinis „Teo LT” įmonių grupėje „Veidui” atskleidė, kad „TeliaSonera” pradėjo procesą, kuriuo įmones Lietuvoje siekiama labiau integruoti su pagrindine įmone. Todėl ir vadovus siekiama pakeisti tokiais, kuriems priimtinas integracijos procesas.
„Kol „Teo LT” vadovavo A.Šikšta, tai buvo gana nepriklausoma kompanija su savo politika. Dabar akivaizdu, jog procesas krypsta į tą pusę, kad ateis pakankamai lojalus vadovas ir labiau orientuosis į centrą. Nenustebčiau, jei ateityje bus viena įmonė Lietuvoje, – kad „Omnitel” ir „Teo LT” susijungs, esama daug šansų. Stebiu procesus, vykstančius kitose šalyse: sujungimas, integravimas, sąnaudų taupymas. Taigi Lietuvoje pakeitė vadovus, nenorėjusius būti marionetėmis ir aklai vykdyti nurodymų, kurie ne visuomet buvo apgalvoti”, – pasakoja „Veido” šaltinis.
Beje, tai, kad abi įmonės – “Teo LT” ir “Omnitel” galėtų būti sujungtos, prognozuoja ne vienas “Veido” pašnekovas. E.Kirijanovo tvirtinimu, pasaulyje daug atvejų, kai fiksuoto ryšio tiekėjas susijungia su mobiliojo ryšio tiekėju. Apie tai duodamas interviu „Veidui” užsiminė ir A.Šikšta, tvirtindamas, kad šių dviejų įmonių veiklą plėtoti atskirai buvo investuotojų klaida, o mobiliojo ryšio paslaugų iš visų buvusių Europos telekomų neteikia tik Baltijos šalių įmonės.
Centralizacijos ir didesnės kontrolės procesus jau anksčiau pajuto „Omnitel” darbuotojai. 100 proc. „Omnitel” akcijų valdantys švedai siekia ir visiškos „Teo LT”, kurios akcijomis dar prekiaujama biržoje, kontrolės – dėl tos priežasties buvo ne vienas bandymas supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų, bet kol kas nesėkmingai. Šiuo metu „TeliaSonerai” priklauso 88 proc. bendrovės „Teo LT” akcijų.

Anksčiau ieškojo asmenybių, dabar tenkinsis kareivėliais

„TeliaSonera” – ne vienintelis užsienio investuotojas, pastaraisiais metais Lietuvoje veikiančiose įmonėse pradėjęs didesnės centralizacijos ir sąnaudų mažinimo procesą bei ėmęsis keisti vadovus. Kaip pastebi investicinės bankininkystės įmonės “Prime Investment” direktorius Darius Saikevičius, ši tendencija išsiplėtė ir į telekomunikacijų, ir į finansų sektorių. Tai „Veidui” patvirtino ir A.Šikšta, užsiminęs, kad investavimo laikotarpis baigėsi – dabar prasideda maksimalios grąžos siekimo metas.
“Pasikeitė ekonomikos ciklas, rinkos sąlygos. Kai tarptautinės įmonės atėjo į Lietuvą, rinka dar nebuvo pasidalyta, tad iš vadovų buvo reikalaujama užkariauti kuo didesnę rinkos dalį. Dabar atėjęs metas, kai stebuklų neįvyks: augimo apimtys gana stabilios, niekas nepasitrauks, nenusileis, nebankrutuos. Tarptautinės kompanijos iš vadovų reikalauja maksimalios grąžos, pelno didinimo, o kadangi staigaus augimo nebenumatoma, vadinasi, reikia didinti efektyvumą. Jei negali parduoti daugiau paslaugų, turi mažinti sąnaudas: reikalauti iš tų pačių darbuotojų daugiau ir mokėti mažiau. Manau, vadovui gana sunku pakeisti žaidimo taisykles, kai turėjo savo susiformavusias”, – pokyčius užsienio kapitalo įmonėse aiškina konsultacijų paslaugas teikiančios EKT grupės direktorius Gintas Umbrasas.
Susitelkdami į sąnaudų mažinimą investuotojai bando neatsilikti nuo pasaulinėje rinkoje prasidėjusių didelių pokyčių: finansų ir telekomunikacijų rinka traukiasi, mažėja pelningumas – bankai paskolas dalija vis dar vangiai, o telekomunikacijų srityje matyti perėjimas nuo balso paslaugų prie duomenų siuntimo. Be didelės tarpusavio konkurencijos, šių sektorių įmonėms atsiliepia ir didelis ES reguliavimas. Tad šių pokyčių akivaizdoje įmonės ieško sprendimų, kaip kovoti su mažėjančiu pardavimu, o vienas sprendimų – optimizuoti veiklą. Siekdamos tai įgyvendinti, pagrindinės įmonės ir bando labiau sutelkti savo rankose antrinių įmonių kontrolę.
Lietuvai šis prasidėjęs procesas nežada nieko gero – jis reiškia mažiau investicijų, mažiau sumokėtų mokesčių, mažiau gerai mokamų darbo vietų ir prastėjantį patogumą naudotis pirmo būtinumo paslaugomis. Pavyzdžiui, visi skandinavų bankai jau porą metų uždarinėja klientų aptarnavimo centrus ir mažina darbuotojų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, nuo 2010 m. Lietuvos veikiančiuose bankuose klientų aptarnavimo skyrių sumažėjo beveik dvigubai – nuo 742 iki 387. Tokią tendenciją toli gražu lėmė ne tik dviejų bankų griūtis – skyrių mažėjo beveik visuose bankuose. O darbuotojų gretos bankuose traukiasi ir toliau, pavyzdžiui, per vienus metus SEB neliko 190 darbuotojų, „Danske Bank” – 84, „Swedbank” – 78, „Nordea Bank” – 44. „Omnitel” darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo 683 iki 573.
Susitelkimas į efektyvinimą persikėlė ir į aukščiausio lygio vadovų gretas: vadovų paieškos specialistai „Veidui” prognozuoja, kad pasitraukus A.Daniui „Swedbank” greičiausiai paskirs vieną vadovą visoms Baltijos šalims.
Keičiantis investuotojų strategijai, atėjo kitokių vadovų metas. “Kai atsiranda nauji sprendimai, patys vadovai gali pasijusti nekomfortiškai, pavyzdžiui, kad susiaurėjo atsakomybė. Normalu, kai keičiasi vadovai – nenormalu, kai nesikeičia, neatitinka tos dienos reikalavimų. Jei žiūrėsime į Europos vidurkį, tai 4,7 metų yra efektyviausias vadovo darbo laikotarpis, o Amerikoje – dveji treji metai. Mūsų rinkoje vadovai dirba ilgai, nors rinka per pastaruosius dešimt metų keitėsi įvairiai – ir į vieną, kitą pusę”, – komentuoja vadovų paieškos ir atrankos bendrovės „J.Friisberg&partners” partnerė konsultantė Nijolė Kelpšaitė.
Pasak jos, dabar reikia pokyčių vadovų. Nors G.Umbrasas prieštarauja: dabar paprasčiausiai nebereikia brangių, iššūkius įveikti pratusių asmenybių. „Dabar gali dirbti eiliniai kareiviai, nes nebėra tokių iššūkių kaip anksčiau”, – pabrėžia G.Umbrasas.

Kaip technologiškai pasenęs ir lietuvių keikiamas „Lietuvos telekomas“ tapo viena vertingiausių šalies bendrovių? „Veido“ žvilgsnis į TEO LT ir jos vadovą Arūną Šikštą.

Šiemet sukako dvidešimt metų, kai atskyrus Lietuvos paštą ir telefonų tinklus buvo įkurta valstybės įmonė „Lietuvos telekomas“, kuri 1998 m. privatizuota ir parduota Švedijos bei Suomijos įmonių konsorciumui.
Nors „Lietuvos telekomo“ privatizavimo procesas buvo skubotas ir chaotiškas, ekspertai įmonės privatizaciją laiko viena sėkmingiausių šalies istorijoje, nes iš jos valstybei esą pavyko išpešti tuo metu maksimalią naudą. Tad ekspertų nuomonė vienareikšmiška: šis sprendimas pasiteisino.
Šie du dešimtmečiai „Lietuvos telekomui“, vėliau tapusiam TEO LT, buvo itin permainingi, kaip ir visai valstybei. Vis dėlto reikia pripažinti, kad buvusi valstybės įmonė su pasenusia infrastruktūra ir tragiškai blogu įvaizdžiu, kurios pagrindas buvo kadaise pažangios, bet tuo metu jau gęstančios fiksuotojo telefono ryšio paslaugos, per gana trumpą laiką transformavosi į modernų ir universalų telekomunikacijos bei IT paslaugų operatorių. O šiandien TEO LT jau rikiuojasi greta vertingiausių Lietuvai bendrovių.
Iki privatizacijos „Lietuvos telekomui“ vadovavęs Gintautas Pangonis, dabar AB „Grigiškės“ generalinis direktorius, sako, kad įmonė per šį laikotarpį pasikeitė iš esmės: „Tuo metu telekome buvo sovietinės stotys, daugybė darbuotojų ir visai kitoks požiūris į klientą. Po privatizacijos daug kas pasikeitė – ir technologijos, ir darbuotojų mentalitetas. Tai buvo neabejotinai teisingas žingsnis“, – vertina G.Pangonis.

Šviesolaidžio plėtra – TEO LT nuopelnas

Skandinavų investuotojai savo ilgametę patirtį, kaip veikti naujoje rinkoje, sėkmingai pritaikė Lietuvoje: sumaniai pasinaudoję jau esama nacionalinio operatoriaus infrastruktūra, taip greitai diegė naujus sprendimus ir užėmė vis naujas nišas, kad visi kiti žaidėjai, nuo pat pradžių neturėję tokio konkurencinio pranašumo – monopolininko „Lietuvos telekomo“ bagažo, atsiliko labai toli. Skandinavų investuotojų pranašumas buvo ne tik patirtis, bet ir investicijos, kurios į Lietuvą vis didėjo ir tebedidėja. Taip Lietuvoje susiformavo didžiausia telekomunikacijų ir IT paslaugų bendrovė, kurios veiklos spektras prasiplėtė nuo įprastų balso telefonijos iki interneto, skaitmeninės televizijos, duomenų perdavimo bei IT verslui paslaugų.
Tiesa, net ir po rinkos liberalizavimo TEO kai kuriems konkurentams išliko tuo pačiu monopolininku, pirmiausia todėl, jog nė vienas jų neturi tokios infrastruktūros, kad galėtų teikti interneto ar telefono ryšio paslaugas kone kiekviename Lietuvos taške. Ir nors visuomenė šią įmonę laiko vienu geriausių darbdavių, iš konkurentų ji kartkartėmis vis sulaukia kaltinimų dėl nesąžiningos konkurencijos ir ne visai gražių žaidimų. Šiemet nuskambėjo ir įmonei garbės nedaranti istorija dėl kai kurių paslaugų mokesčių, kuriuos, kaip nutarė teismas, TEO LT iš klientų rinko neteisėtai. Prieš kelerius metus buvo išaiškėjęs faktas, kad TEO tinkle nėra užtikrintas klientų telefono pokalbių saugumas, nes pasinaudodamas paprasta radijo stotele (racija) jų gali pasiklausyti bet kuris gyventojas.
Kad ir kaip būtų, šiandien TEO LT yra daugiausiai investuojanti ir daugiausiai mokesčių valstybei sumokanti telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje. Reikia pripažinti ir tai, kad būtent dėl TEO LT investicijų Lietuva pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio tinklo plėtrą. Į šviesolaidinio ryšio (angl. fiber to the home, FTTH) tinklą įmonė lig šiol investavo 373 mln. Lt, tai sudaro apie 80 proc. visų investicijų į šviesolaidinio ryšio plėtrą Lietuvoje.
Šis skandinavų investuotojų žingsnis, be abejo, irgi buvo gerai pasvertas: rugsėjo duomenimis, 41 proc. visų įmonės interneto paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi jau per šviesolaidinę prieigą. Likusieji apie 60 proc. klientų toliau naudojasi senos kartos interneto ryšiu, tačiau per ateinančius kelerius metus dauguma jų taip pat turėtų pereiti prie šviesolaidžio (vien pernai tokių vartotojų padaugėjo 35 proc.). Faktas ir tai, kad įmonė šiandien užima didžiąją dalį šalies šviesolaidinio interneto rinkos: TEO dalis siekia beveik 40 proc., o kito artimiausio žaidėjo – tik kiek daugiau nei 8 proc.
1998–2005 m. įmonės valdybos pirmininko pareigas ėjęs Gintautas Žintelis primena, kad privatizuotas telekomas turėjo licenciją teikti ir mobiliojo telefono ryšio paslaugas, tačiau kadangi tie patys akcininkai įsigijo ir „Omnitel“, įmonei kelias tapti dar vienu mobiliojo ryšio operatoriumi buvo užkirstas. Šią nišą galiausiai užėmė „Tele2“.
„Atiduoti licencijos nesinorėjo, nes tais laikais atrodė, kad išgyventi neteikiant mobiliojo ryšio paslaugų tiesiog neįmanoma, – prisimena G.Žintelis. – Situacija tikrai neblizgėjo, bet išėjo taip, kad šiandien įmonė laikosi ne blogiau negu bet kuris mobiliojo ryšio operatorius.“
G.Žinteliui teko dirbti su visais tuomečio „Lietuvos telekomo“, o vėliau – TEO LT generaliniais direktoriais: iš pradžių – su Tapio Paarma, vėliau apie metus – su Kjelliu Ove Blomu, o nuo 2004-ųjų – ir su ligšioliniu, ilgiausiai šias pareigas einančiu A.Šikšta. Visi jie, pasak G.Žintelio, įmonėje atliko tam tikrą svarbų vaidmenį. Tarkime, T.Paarma padarė juodžiausią darbą – ėmėsi radikalių reformų, sumažino darbuotojų skaičių nuo 11 tūkst. iki 3 tūkst. Jam vadovaujant telekomo įvaizdis itin smuko.
„Kai visas juodas darbas buvo atliktas, akcininkai išsikvietė mane į Stokholmą ir pasakė, kad T.Paarmą reikia skubiai atleisti, nes jis įmonei tapo stabdžiu. Pakeisti neigiamą opiniją apie bendrovę paliekant tą patį vadovą buvo neįmanoma. Be to, kaip vadovas, T.Paarma netiko tolesnei plėtrai“, – pasakoja G.Žintelis.
Vietoj T.Paarmos paskirtas kitas užsienietis K.O.Blomas, bet jis, pasak G.Žintelio, buvo priimtas tik kaip pakaitinis vadovas, kol bus surastas lietuvis generalinis direktorius.
Jau netrukus, 2003-iųjų viduryje, užsienio galvų medžiotojų komanda pasiūlė kandidatą – A.Šikštą, tuometį banko „Hansa-LTB“ valdybos pirmininką. „Aš irgi tame procese dalyvavau ir pasisakiau už A.Šikštą, nes jis iš karto išsiskyrė savo kompetencija, įspūdį darė ir darbas bankų kūrimosi stadijoje. Vėliau ne kartą įsitikinau, kad sprendimas buvo teisingas – A.Šikšta yra puikus vadovas, gebantis matyti visumą, nuspėti, kas laukia ateityje, mokantis parinkti komandą ir nuosekliai dirbti. Jis tikrai pranoko savo pirmtakus užsieniečius“, – neabejoja G.Žintelis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryj

Į „Veido“ klausimus atsako TEO LT generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

VEIDAS: Jus vadina vizionieriumi, gebančiu numatyti, su kokiais iššūkiais telekomunikacijų ir IT rinka susidurs ateityje. Tačiau kieno žodis dažniau būna lemiamas priimant strateginius sprendimus – jūsų ar akcininkų?
A.Š.: Nelaikau savęs vizonieriumi, greičiau priskirčiau save prie ieškotojų. Nors daug kas sako, kad krizė mus stabdo daugelyje atskirų ekonomikos sektorių, tačiau jei kalbame apie technologijas, jų pažangą, įvairiausių vartotojų poreikius, mes gyvename itin greitai besikeičiančioje aplinkoje. O mes, kaip operatorius, iš tų nuolat atrandamų technologijų, kurios visą laiką tobulinamos, labai greitai turime sukurti paslaugą, produktą. Tad aš tiesiog sėkmingai dalyvauju tose paieškose, kaip ir visa kompanija.
O dėl sprendimų – džiaugiuosi, kad turime tokią tiek privačių, tiek strateginių akcininkų struktūrą, leidžiančią turėti paritetą. Kai kalbame apie konkrečias investicijas šioje rinkoje, kartais pirmauja mūsų komandos – TEO vadovų ir ekspertų – paritetas, kartais – investuotojų, o taip būna dažniausiai dėl labai geros tiek mūsų kolegų, tiek kitų vartotojų Skandinavijos, Baltijos šalių rinkose praktikos, kurią būdami didelėje korporacijoje mes galime susieti ir naudoti.
Tad patirties ir idėjų kaita yra labai intensyvi, šiuo atveju net nekyla minties, kieno žodis turi būti lemiamas. Aš vis dėlto manau, kad lemiamą žodį turi tarti vartotojai. Jei mes, dirbantys šioje rinkoje, ir investuotojai ilgai ginčysimės, o koks šimtas vartotojų per dieną tuo metu atsisakys mūsų paslaugų, tada tai netenka jokios strateginės vertės. Kartais mūsų patirtis būna skausminga, mes per vėlai sužinome, kodėl vartotojas jau nebe su mumis, bet netgi jei jo fiziškai nėra šalia, investuotojai, akcininkai bei įmonės ekspertai ir vadovai visada galvoja, ką vartotojas pasakytų dėl to šiandien priimamo sprendimo.
VEIDAS: Vis dėlto kaip jums pavyksta įtikinti skandinavų akcininkus investuoti tokias lėšas į šviesolaidinio interneto plėtrą Lietuvoje?
A.Š.: Tai ilgalaikių investicijų reikalaujantis verslas. Čia ne spekuliacijos akcijomis biržose. Tokia yra telekomunikacijų ir IT paslaugų rinkoje egzistuojanti verslo logika: jei mes norime dirbti inovacijų principu, turime diegti naujausias technologijas, naudoti technologinius sprendimus, kurie net jei yra atrasti, nebūtinai iki galo baigti.
Nuo to laiko, kai žmogus išrado šviesolaidį ir gavo Nobelio premiją, tas šviesolaidis taip pasikeitė, ir mes, operatoriai, pagal vartotojų poreikius jį taip ištobulinome… Ir tam kartais reikia dešimtmečių.
Esame patenkinti, kad turime labai gerus strateginius investuotojus, kurie patys dirba šioje srityje ir supranta ilgalaikių investicijų svarbą. Eidami šiuo keliu mes vieni iš kitų mokomės. Džiaugiamės, kad kartais mums Lietuvoje kas nors pavyksta net geriau nei kolegoms Skandinavijos šalyse ir turime galimybę netgi patalkinti tobulinant kai kuriuos kolegų sprendimus.
VEIDAS: Kaip atrodys Lietuvos telekomunikacijų ir IT rinka dar po dešimtmečio?
A.Š.: Plėtra vyko ir vyks. Bet koks įrenginys turės būti ne dešimt ir ne dvidešimt kartų universalesnis, leisiantis naudotis vartotojui įvairiomis technologijomis, sprendimais.
Jei kalbėsime apie mūsų rinkos žaidėjus, manau, jie turės patirti konsolidaciją. Šiandien Lietuvos telekomunikacijų ir IT rinka yra persotinta: turime daugiau nei šimtą interneto paslaugų teikėjų, kurie dirba savo tinkluose arba naudojasi kad ir iš mūsų, didžiausio tinklo turėtojų, nuomojama infrastruktūra, ir, regis, 26 universalias telekomunikacijų paslaugų bendroves, taip pat kone ne po vieną kabelinę televiziją beveik kiekviename rajone.
Spaudimas mažesniems žaidėjams dirbti skaidriai, valdyti savo sąnaudų struktūrą bus vis didesnis, nes turėsime įstengti mokėti valstybei vis didėjančius mokesčius. Tuo labiau kad investicijų poreikis išliks, nes vartotojai reikalaus kokybinių sprendimų. Tokioje nedidelėje rinkoje tiek daug žaidėjų egzistuoti negali, tad jie turės jungtis, o vartotojai dėl to, be abejo, išloš.
Lietuvių perkamoji galia gerokai mažesnė nei ES vidurkis, tačiau technologijos brangsta, o mes jas diegdami mokame tą pačią kainą kaip ir bet kuris kitas Europos telekomas, tad įtampa bei krūvis, norint būti universaliam ir maksimaliai ekonomiškam, kokybiškam ir pelningam, labai didėja. Tokia yra perspektyva, o kaip mums seksis, pamatysime. Kas žino, galbūt ir mes pradėsime teikti mobiliojo balso paslaugas ir taip padarysime savo paslaugų portfelį visiškai universalų bei visavertį.

VEIDAS: Kodėl turėdamas tiek patirties ir žinių nekuriate savo verslo?
A.Š.: Kai valstybė sumažins fizinių asmenų pajamų mokesčius ir leis kaupti privatų pensijų fondą, o ne tuščiai atiminės į seniai bankrutavusį Socialinio draudimo fondą, gal tuomet man pavyks kažkiek sutaupyti, kad galėčiau tą verslą pradėti (šypsosi). Šiandien aš neturiu tiek pradinio kapitalo, kad galėčiau savo idėjas realizuoti, o idėjų yra ne viena. Finansinių įstaigų pozicija žvelgiant į potencialius paskolų gavėjus taip pat nėra pati geriausia. Tad verslui, ko gero, dar ne laikas.
VEIDAS: Ar jūsų vaikai jaučia, kad turi tėvą, – ar pakanka laiko šeimai?
A.Š.: Niekada nesupratau tų vadovų, kurie šneka, kad atidavė darbui viską ir kad ne tik šeimai, bet ir sau nieko nepasiliko. Tai ne tiesa, o tik dirbtinis savo įvaizdžio kūrimas. Aš galiu bet kada vidury dienos atsistoti ir išeiti iš įmonės, jeigu tik nėra gaisro bei evakuacijos, ir susitikti su savo sūnumi ir dukra. Mano vaikai tikrai turi tėvą. Ir galiu sau leisti po beveik dešimties metų darbo, kai įmonėje viskas gerai, vasarą išeiti vieno mėnesio nemokamų atostogų, kad ilgiau pabūčiau su vaikais, nes jie paaugliai ir jiems manęs iš tikrųjų reikia.
Tad neverta iš savęs kurti darboholiko. Mes tokiais tampame, kai nemokame planuoti nei savo, nei kolegų ar darbdavių laiko.

Šiuo metu Lietuva užima pirmą vietą Europoje ir septintą pasaulyje pagal optines interneto galimybes. Kaip mums tai pavyko? Ir kaip bendrovės “Teo” vadovybei pavyksta įtikinti akcininkus, kad šie leistų kasmet investuoti po 150 mln. Lt į moderniausias technologijas? Nuo to pradėjome pokalbį su “Teo” generaliniu direktoriumi Arūnu Šikšta.

A.Š.: Taip, “Teo” investicijos šioje srityje yra didžiausios – per 90 proc. mūsų reinvesticijų per pastaruosius penkerius metus skiriama technologiniam tinklo atnaujinimui. Kitaip tariant, mes esame skaidrūs, o štai kitų investuotojų indėlis į optinį kabelį Lietuvoje nėra žinomas.
VEIDAS: Ar švedai, kurie pagal optines technologijas nuo mūsų atsilieka, mums nepavydi šio privalumo?
A.Š.: Švedija yra didesnė, sudėtingesnė geografiškai, joje daug kalnų, tad norint pasiekti gerų rezultatų reikia daug daugiau investuoti. O jei kalbame apie mus, tai mums įtikinėti švedų nereikia – reikia skaičiuoti, reikia matyti, ką įmonė Lietuvoje turėjo prieš privatizavimą, ką turėjo po privatizavimo ir ką turi dabar. Iš tiesų bendrovei “Teo” teko dideli išbandymai ir iššūkiai. Juk 1995 m. didžiąją dalį bendrovės pajamų sudarė pajamos iš balso telefonijos, ir buvo tikrai baisu, kai kas mėnesį po 10 tūkst. klientų atsisakydavo laidinių telefonų. Dabar mūsų pajamų struktūra visiškai kitokia, paslaugų amplitudė plati, o klientų skaičius didėja. Mes žinome, kad naujos kartos šviesolaidis gyvuos iki 60 metų, taip pat žinome, kad varinis kabelis yra nenašus ir stabdo progresą, todėl ir investuojame ir optinį kabelį.
VEIDAS: O kodėl dubliuojasi “Teo” ir valstybinio optinių technologijų RAIN tinklai? Kodėl mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami tam, kas gali būti daroma privačiomis lėšomis?
A.Š.: Manau, jog tai kažkieno ekonominis ir politinis interesas, kad būtų elgiamasi neekonomiškai ir neprotingai. Kodėl mūsų valstybė naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, finansuodama optinio kabelio tiesimą, kur jau yra investavusi “Teo” bendrovė, sunku suprasti.
Šiaip jau mes, lietuviai, esame unikalūs tuo, kad labai daug kalbame. Apie viską, o ypač apie projektus ir investicijas. Daugiausiai tokių kalbų būna prieš rinkimus. Bet daug pakalbėję susitarti, pasirodo, negalime. Todėl svarbūs projektai į viešumą dažnai patenka tinkamai neparengti ir sukelia daug nereikalingų diskusijų. Matau, kaip Estijoje trys ar keturi rinkos žaidėjai rado sąlyčio taškų, sugebėjo susitarti ir projektus įvykdė privačiomis bei ES investicijomis, taigi mokesčių mokėtojų pinigai naudojami nebuvo.
O jei kalbėsime apie Lietuvą, ekonomiškai aš negaliu pagrįsti, kodėl tas RAIN projektas daromas. Jei investuojama būtų ten, kur mes neinvestavome, tada puiku, o dabar nieko nesuprantu.
VEIDAS: Jau daug metų dirbate skandinavų bendrovėse. Jūsų vertinimu, ar yra skandinaviškas verslo modelis, ar galima kalbėti apie skandinavišką verslo etiką?
A.Š.: Iš tiesų jokio skirtumo nėra. Tiesiog yra uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės turi būti itin skaidrios, tenka investuoti į savęs pristatymą ir papildomą skaidrumą, ypač kai esi akcijų biržoje. O kai esi UAB, viskas šiek tiek paprasčiau ir pigiau. Aš daug metų dirbu “Teo” ir turiu pasakyti, kad čia nėra nė vieno suomio ar švedo. Dirba lietuviai, žinoma, kartu mes bendradarbiaujame ir mokomės iš savo partnerių.
VEIDAS: Jūsų požiūriu, ar ateityje mobiliųjų telekomunikacijų operatoriai galės konkuruoti su “Teo”, tiekdami interneto paslaugas?
A.Š.: Visi skaičiuoja, kas labiausiai apsimoka. Mes investuojame į optinį kabelį, taigi pinigus tarsi užkasame į žemę 15-ai metų. Jei mobilieji operatoriai norės pasiūlyti tokias paslaugas, kokias mes siūlome ir siūlysime per optinį kabelį, jiems reikės investuoti dešimteriopai. Kokios tada bus jų paslaugų kainos? Manau, masinės infrastruktūros plėtros nebebus.
VEIDAS: Tačiau negalima užmiršti, kad “Teo” ir kiti nacionaliniai telekomai yra monopolininkai, taigi juos privalu deramai kontroliuoti.
A.Š.: Bet Azijoje susitarta, kad tol, kol daromos labai didelės investicijos, reguliavimas yra sumažinamas. Taip skatinamos didelės investicijos į infrastruktūrą. Šiandien Lietuvoje mes turime per šimtą interneto tiekėjų. 26 tiekėjai yra virtualūs, jie naudojasi mūsų sukurta infrastruktūra.
Europos Sąjungoje reguliavimas ryšių srityje labai stiprus. Yra dešimtys institucijų, kurios mus kontroliuoja ir reguliuoja. Tai brangina mūsų veiklą. Dėl perdėto reguliavimo į ryšių technologijas ateina apie 20 proc. mažiau investicijų. Be to, pastebėjau, kad dažniausiai domimasi tik nacionaliniais žaidėjais, kurie yra dideli, apimantys visą šalį, o mažesnių operatorių kontrolė – minimali. Dėl tokio ES perdėto reguliavimo daug investicijų išplaukia į Aziją.
VEIDAS: Ar per sunkmetį skandinavų investuotojai nenusivylė savo investicijomis į Lietuvą? Juk vis daugiau faktų, kad Lietuvoje jie lėtina apsukas: uždaromi bankų skyriai, mažinamas darbuotojų skaičius.
A.Š.: Viskas priklausys nuo rinkų sąlygų. Žiūrint iš ES perspektyvos, mes esame vienas Šiaurės regionas. O ateityje viską lems makroekonominė perspektyva. Kol kas aš matau tas perspektyvas ir kiti mato. Bet tas matymas tik dvejiem ar trejiems metams į priekį. Namų ūkyje esame pasiekę 70 proc. vartotojų, versle – apie 80 proc. Klausimas, ar tų investicijų bereikia.
O jei kalbėsime apie skandinavų elgesį, tai jei jie trauktųsi, tada daug įmonių būtų parduodama. Bet taip nėra. Bankų verslas turi visą verslo grandinę. Jei didėja bankų veiklos rizika, tai jie mažina savo turimą kapitalą. Jei ES sakoma, kad neleisime skolinti asmeniui, kuris neturi 30 proc. lėšų savo būstui ar projektui, akivaizdu, kad tai sunkina bankų veiklą, ir didesnių investicijų nėra.
Taip, aš matau, kad kai kurie bankai mažina skyrių bei darbuotojų skaičių, ir manau, kad kai kur yra persistengta, perlenkta lazda. Nuo to bankai tikrai neišlošia, o pralošia, nes jie mažina dėmesį klientui. Po kelerių metų pasimatys klaidos, tada vėl teks nemažai investuoti, kad būtų atgautos prarastos pozicijos. Nes gali paaiškėti, kad mažesnis, aktyvesnis bankas didesnius pralenkė.
VEIDAS: Šiuo metu 90 proc. viso interneto srauto Lietuvoje tenka piratinei produkcijai ir pramogoms, o ne kokybiškiems dalykams, asmenybės tobulėjimui. Koks “Teo” požiūris į ACTA siūlomą susitarimą?
A.Š.: Visas pasaulis turėtų susitarti dėl autorių teisių apsaugos. Ir elektra tiekiama geriems dalykams, bet ją galima panaudoti ir blogiems. Mes negalime atsakyti už turinio savininkus, bet į ACTA žiūrime teigiamai. Mes jau turime daug susitarimų su autoriais, turinio savininkais, kurių turinys yra vagiamas. Bet srautas gali keliauti ne tik per mus, bet ir per kitus tinklus. Man pavyzdys yra “Apple” kompanija. Jie sugebėjo sukurti sistemą, kuri turinio savininkams yra priimtina, nes turinio savininkas gauna savo užmokesčio dalį. Aš manau, kad tie, kurie daug šneka apie legalų turinį, nėra tinkamai įvertinę vartotojų poreikių ir jų galimybių.
Mes ar “5 kontinentai”, “Skaidula”, “Alfa komunikacijos” turinio savininkams galėtume kurti galimybę dirbti saugiau. Mes tikrai suprantame, kad turime prisidėti prie autorių turinio saugumo. Bet, tarkime, Vakarų turinys mums dar dažnai neprieinamas dėl mūsų rinkos dydžio. Štai skandinavai bandė nupirkti bent metų senumo Holivudo produkcijos visai savo rinkai, taip pat ir mums, bet paaiškėjo, jog kaina yra tokia, kad tai negali atsipirkti. Kitaip tariant, viską lemia rinkos dydis ir jos mokumas. Be to, turinio savininkai turi suprasti, kad jų kainų politika šiandien taip pat prisideda prie piratavimo.
VEIDAS: Matome, kam internetą naudoja vaikai, ir drįstame teigti, kad tai veda į vaikų degradaciją.
A.Š.: Turiu skaudžiai pripažinti, kad nors kuriame šimtų milijonų vertą interneto tinklą, bet pats savo 9 ir 16 metų vaikams turiu diegti internetą kompiuteryje  ribojančias programas. Jei į jų ateitį nebus investuojama mokant juos gyventi realiame, o ne tik virtualiame pasaulyje, galime padaryti klaidų. Jei vaikas nebeturi laiko bendrauti net su savo tėvais, tada jis nebebus normalus visuomenės žmogus.
VEIDAS: Esate didelės bendrovės vadovas, tad įdomu, kaip vertinate Lietuvos politikų sprendimus įveikiant pastarąjį sunkmetį.
A.Š.: Tenka nemažai dirbti su studentais ir pastebiu, kad beveik visi jie save mato ne Lietuvoje. Didžiulis ir senjorų nusivylimas. Manau, dauguma žmonių apskritai nebesidomi, kas vyksta Lietuvos politiniame gyvenime. Nes ir jie patys nėra įdomūs politikams, nebent jų balsai.
Žinoma, šalyje veikia politinės partijos, jos įgyvendina savo interesus, bet man susidaro toks įspūdis, kad jos nesusikalba, ką ir kaip reikia daryti. Nėra visumos. O laukti visiems jau atsibodo.
Keista ir mūsų skolinimosi politika. Iš tiesų, mano manymu, turėtume skolintis ne pravalgymui, o visiems svarbių programų ir projektų vykdymui. Ir ekspertus reikia samdyti ne tada, kai subyra bankai ir tai mums kainuoja milijardus, o prieš tai.
Beje, jei grįšime prie mūsų bendrovės, mes tikrai Lietuvoje investuotume daugiau, bet to daryti niekas neskatina, nes tai apmokestinama. Yra mūsų akcininkų, kurie sutiktų neimti dešimčių ar šimtų milijonų litų dividendų šiemet ar kitais metais, sutiktų tuos pinigus investuoti, tarkim, į tarptautinį duomenų laikymo centrą kurioje nors Lietuvos laisvojoje ekonominėje zonoje, bet jie nėra gundomi. Kitaip tariant, vietoj labai realių lėšų reinvestavimo Lietuvoje užsiimama naujų investicijų paieška nelabai investuotojams palankioje rinkoje.

BFL

Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, informacijos technologijų ir televizijos paslaugų bendrovės “Teo LT” akcininkams nepritarus idėjai išsimokėti laisvas įmonės lėšas, analitikai neabejoja, kad pasiūlymas buvo nesuderintas su pagrindine akcininke “TeliaSonera”.

Tačiau signalas didiesiems akcininkams esą pasiųstas – įmonė turi daug laisvų lėšų ir reikia su jomis ką nors daryti, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Teo LT” akcininkai šią savaitę vykusiame susirinkime nepritarė siūlymui 120 mln. litų mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant dalį akcijų.

Tokį pasiūlymą buvo pateikę bendrovių “East Capital” ir “KJK Management” valdomi investiciniai fondai, kurie kartu turi 10,48 proc. “Teo LT” akcijų.

Banko “Finasta” institucinių klientų investavimo vadovas Marius Dubnikovas sako, kad iš “Teo LT” akcininkų sprendimo esą akivaizdu, jog fondai nebuvo suderinę pasiūlymo su pagrindine akcininke Skandinavijos telekomunikacijų bendrove “TeliaSonera”, kuriai priklauso 68 proc. “Teo LT” akcijų. “Pasiūlymas tebuvo smulkiųjų akcininkų iniciatyva. Pagrindinis akcininkas nenori keisti savo politikos ir išmokėti laisvų lėšų, o nori išlaikyti konservatyvų, t. y. perteklinį įmonės balansą”, – komentuoja M.Dubnikovas.

Anot jo, jei pasiūlymui būtų buvę pritarta, smulkiesiems akcininkams tai dėl papildomų išmokų būtų buvusi itin teigiama žinia. Tai galėjo paskatinti ir didesnį akcijų likvidumą, susidomėjimą jomis rinkoje.

“Tačiau dabar niekas nepasikeitė – “Teo LT” ir toliau lieka dividendine įmone, kone visą uždirbtą pelną išmokanti dividendais. Svarbiausia, kad signalą smulkieji akcininkai pasiuntė -”Teo LT” turi daug nepanaudojamų pinigų ir su jais reikia ką nors daryti”, – sako M.Dubnikovas, netikintis, kad fondai dėl nepritarimo jų siūlymui trauktųsi iš akcininkų gretų.

“Teo LT” grupė įmonės akcininkams mokės 0,18 lito (0,052 euro) dividendų akcijai. Iš bendro 144,333 mln. litų paskirstytino pelno dividendams skirta 139,827 mln. litų.

“Teo LT” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos

Teismas nusprendė, jog telekomunikacijų bendrovė “Teo LT”, neblokavusi užsienio lažybų svetainių, nepažeidė įstatymų.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas praėjusį penktadienį nutraukė bendrovės “Teo LT” atstovui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius pažeidimo sudėties, rašoma teismo nutartyje.

“Teo LT” neuždraudus prieigų prie užsienio svetainių, įmonei grėsė bauda – Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba, nutarusi, jog “Teo LT” nevykdė komisijos nurodymo blokuoti užsienio lažybų svetainių, “Teo LT” atstovui sausį surašė administracinės teisės pažeidimų protokolą.

Įmonė savo interneto tinkle neuždraudė prieigų prie lažybas internetu organizuojančių svetainių bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com ir bet365.com. To siekė Lietuvoje lažybas rengiančios “Top Sport” bei “Orakulas” bei jas vienijanti asociacija Lažybų organizatorių aljansas.

Teismas nustatė, kad Lietuvos teisės aktai nenumato interneto paslaugų teikėjui pareigos nutraukti prieigos prie interneto svetainių, veikiančių kitų operatorių tinkluose.

Anot “Teo LT” atstovo Antano Bubnelio, teismui savo nuomonę pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad interneto svetainių blokavimas DNS lygiu ir IP adresų filtravimas yra nesisteminės priemonės, trumpalaikės ir vienkartinės.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimais, kurie numato, kad informacija gali būti draudžiama ar ribojama tik itin reikšmingais atvejais ir jei tai bent kiek riboja informacijos laisvę.

“Keisčiausi tiek mums, tiek kitiems rinkos dalyviams, pasirodė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos “Teo LT” pareikšti kaltinimai lošimų veiklos reklama. Remiantis šia logika, interneto paslaugų teikėjus galima apkaltinti reklamuojant bet kokį produktą, paslaugą ar reiškinį, kuris tik yra aprašytas internete”, – BNS sakė “Teo LT” atstovas Antanas Bubnelis.

Teismas pabrėžė, kad azartinių lošimų reklama yra įmanoma tik veikimu. Taip pat, anot A.Bubnelio, yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 30 dieną paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį laikinai blokuoti prieigą prie svetainių bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com. Šis sprendimas galios, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Analitikai teigiamai vertina integruotų telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” trečiadienį paskelbtus 2010 metų veiklos rezultatus, ypač ketvirtojo ketvirčio, kuris viršijo jų prognozes.

Analitikai “Verslo žinioms” teigė, kad bendrovei pavyko peršokti jų prognozes iš esmės dėl dviejų priežasčių – apkarpytų veiklos sąnaudų ir pelno mokesčio lengvatos pritaikymo investicijoms.

“Rezultatai – labai geri. Veiklos sąnaudos buvo mažesnės per visus metus, ir ypač per ketvirtąjį ketvirtį, kai sąnaudos, palyginti su buvusiomis prieš metus, sumažėjo 12,6 proc. EBITDA didžiausią įtaką turėjo veiklos sąnaudų apkarpymas, o grynajam pelnui – pelno mokesčio nemokėjimas. Praktiškai bendrovė 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį pelno mokesčio nemokėjo, nes “nurašė” investicijas į šviesolaidinio tinklo plėtrą”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

“Finastos” analitikas Tadas Povilauskas taip pat sako rezultatus vertinantis gerai, nes jie viršijo lūkesčius.

“2010 metais EBITDA marža siekė 40,1 proc. ir ji yra labai gera kaip telekomunikacijos įmonei, kurios pajamos iš balso telefonijos mažėja. Tačiau džiugina augančios pajamos iš TV ir IT paslaugų”, – teigė T.Povilauskas.

“Teo LT” tradiciškai neskelbia prognozuojamų 2011-ųjų veiklos rezultatų, nors vadovai šiek tiek užsimena, ko reikėtų tikėtis.

“Jei mūsų pajamos mažės tik keliais procentais, o ne keliolika, patikėkit – nebus blogai”, – sakė “Teo LT” generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Pasak D.Užkurėlio, dėl menkstančių, bet uždirbančių didžiausią pelną balso telefonijos pajamų, “Teo LT” vis sunkiau bus išlaikyti dabartinius rezultatus.

“Manau, kad 2011 metais pajamos iš balso telefonijos paslaugų kris žemiau nei 50 proc. visų pajamų, o labiausiai laukčiau “atšokimo” iš interneto ir duomenų perdavimo. Grynasis pelnas turėtų būti šiek tiek mažesnis nei 2010-aisiais, nes pajamos iš pelningiausios veiklos – balso telefonijos – smunka”, – teigė T.Povilauskas.

Analitikų manymu, bendrovė į dividendus gali nukreipti visą nepaskirstytąjį pelną, o už akciją šiemet gali būti pažerta apie 0,18 lito dividendų.

“Teo LT” grupė pernai uždirbo 162,935 mln. litų grynojo neaudituoto pelno – 3,6 proc. mažiau nei 2009 metais, kai grupės grynasis pelnas buvo 169,072 mln. litų.

Grupės pajamos pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 5,2 proc. iki 773,423 mln. litų.