Telekomunikacijų bendrovė “Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” (NTT) laimėjo kelerius metus trukusį ginčą su dominuojančia fiksuotojo ryšio operatore TEO LT. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad TEO LT taikytos tinklų sujungimo sutarties nuostatos riboja konkurenciją, todėl yra negaliojančios nuo pat šios sutarties pasirašymo 2004 metais.

“Ginčijome sutarties nuostatą, pagal kurią TEO LT pakeitus didmenines tinklų sujungimo paslaugų kainas, automatiškai kainas turime keisti ir mes. Esame įsitikinę, kad mažieji operatoriai turi teisę savo kainas nustatyti patys, neatsižvelgdami į dominuojančiam operatoriui taikomas įkainių “lubas”. Keista, kad RRT nepripažino mūsų teisės į savarankišką kainodarą. Tuo tarpu teismas sutarties nuostatas aiškiai įvardijo kaip antikonkurencines”, – pažymėjo NTT direktorius Vidas Pukėnas.

TEO LT arba RRT dar turi galimybę Vilniaus apygardos teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

“Dar 2005 m. kreipėmės į tuometinį “Lietuvos telekomą”, prašydami pašalinti, mūsų manymu, diskriminacines sutarties nuostatas, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme. RRT nuo ginčo sprendimo iš esmės nusišalino. Todėl buvome priversti kreiptis į teismą siekdami panaikinti NTT atžvilgiu taikomas antikonkurencines sąlygas. Susidaro įspūdis, kad TEO LT rinkoje veikia su RRT “palaiminimu”, o kiti rinkos dalyviai priversti savo teises ginti kelerius metus trunkančiu teisminiu keliu”, – pabrėžė V.Pukėnas.

“Netgi nepaisant ilgų teisinių kelių, kuriais turime eiti gindami savo teises, mūsų finansiniai rodikliai kasmet nuosekliai gerėja. Telieka tik spėlioti, kokią rinkos dalį šiandien užimtų alternatyvūs operatoriai, jei nuo pat rinkos liberalizavimo 2003 metais jiems būtų sudarytos visos galimybės konkuruoti laisvoje rinkoje”, – sakė NTT vadovas.

Nors telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” pelnas pernai ūgtelėjo beveik 6 proc., iki 169 mln. Lt, bendrovė, teisindamasi sunkmečiu, nusprendė neberemti geriausios Lietuvos moterų krepšinio komandos.

1998 m., kai skandinavų bendrovių “Telia” ir “Sonera” konsorciumas iš valstybės įsigijo “Lietuvos telekomo” akcijas, naujų savininkų buvo paprašyta išlaikyti tuometinio “Lietuvos telekomo” tradicijas ir remti moterų krepšinio komandą. 12 metų “Teo LT” šio pažado laikėsi, tačiau atėjus sunkmečiui poziciją pakeitė.

“Išlaikyti komandą – gana brangus malonumas, per metus jis kainuodavo daugiau kaip 2,5 mln. Lt. “Teo LT” buvo pagrindinė rėmėja, kuri išlaikė tą komandą, – vienai kompanijai tą daryti gana sunku. Valstybinės institucijos prisidėdavo menkai. Pasikeitus ekonominei situacijai, toliau veikti sėkmingai yra sunkiau, įmonės telkia savo resursus, dėl to priimtas sprendimas komandos daugiau neberemti”, – aiškino “Teo LT” atstovas spaudai Antanas Būbnelis.

Tuo tarpu Vilniaus TEO moterų krepšinio klubo vadovas Arvydas Tamašauskas tvirtino, kad dės visas pastangas, jog 49 metus egzistuojanti komanda, iš kurios žaidėjų sudaroma 90 proc. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, išliktų. “Mūsų planai – bandyti rasti kompanijų, kurios galėtų prisidėti prie moterų sporto populiarinimo”, – sakė A.Tamašauskas, nors pripažino, kad sunkmečiu rasti rėmėjų itin sunku.

Per daugiau nei dešimtmetį “Teo LT” į komandą investavo daugiau kaip 20 mln. Lt. Bendrovės skirti pinigai sudarė 75 proc. komandos biudžeto, o Vilniaus savivaldybės duodamos lėšos – vos 5 proc.