Integruotas telekomunikacijų, informacijos technologijų (IT) ir televizijos paslaugas teikiančios “Teo LT” grupės 2010 metų paskutinio ketvirčio pajamos ir grynasis pelnas bus prastesnis nei to paties 2009 metais laikotarpio, prognozuoja analitikai.

Vis dėlto, anot jų, traukiantis pajamoms, mažės ir pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), nors jo marža išliks ganėtinai aukšta – apie 30 proc., rašo “Verslo žinios”.

“Ketvirtąjį ketvirtį, tikėtina, bus pratęstos visais praėjusiais metais vyravusios pajamų kaitos tendencijos. Prognozuojame tolesnį fiksuotos balso telefonijos pajamų kritimą, o nuo 2009-ųjų paskutinio ketvirčio ir nedidelį interneto pajamų susitraukimą. Tikėtina, kad ir toliau kris vidutinės pajamos iš vienos linijos, mažės linijų skaičius, taip pat ir pokalbių srautas. Pajamų augimo lauktume iš televizijos ir IT paslaugų”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

Jo prognozėmis, “Teo LT” grupės pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų ketvirčiu, bus kritusios 3,5 proc. iki 191,07 mln. litų, o per visus 2010 metus pajamos bus aptirpusios 5,3 proc. iki 771,95 mln. litų.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas prognozavo, kad grupės pajamos 2010 metų ketvirtą ketvirtį buvo 195,2 mln. litų, arba 1,4 proc. mažesnės nei prieš metus, o per visus metus gauta apie 776,1 mln. litų pajamų – 4,8 proc. mažiau.

Pasak jo, pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos turėjo smukti daugiausia dėl toliau tirpstančių pajamų iš balso telefonijos paslaugų, nes mažėjo telefono linijų skaičius ir buvo mažesnės vienam abonentui tenkančios vidutinės pajamos.

Analitikai nurodo, kad mažėjant pajamoms turėjo smukti ir “Teo LT” įmonių grupės pernai gautas EBITDA ir grynasis pelnas.

“Tai nėra bloga tendencija, nes “Teo LT” labai sėkmingai išlaiko itin aukštą EBITDA pelningumą – geriausi komplimentai įmonės valdymui ir vadovybei”, – sakė D.Užkurėlis.

Jis prognozavo, jog “Teo LT” grupė ketvirtąjį ketvirtį bus gavusi 21,89 mln. litų grynąjį pelną – 37,2 proc. mažiau nei prieš metus, o už visus 2010-uosius – 147,04 mln. litų pelno, arba 13 proc. mažiau.

“Teo LT” Korporatyvinės komunikacijos skyriaus Informacijos sektoriaus vadovas Darius Džiaugys sakė, kad pelno mokesčio lengvata, kuri taikoma investicijoms į naujas technologijas, buvo ir 2010 metais.

“Ji buvo taikoma per visus metus, skaičiuojant kiekvieno ketvirčio pelno mokestį, proporcingai per tą ketvirtį įgyvendintoms investicijoms. Todėl tokio vienkartinio efekto kaip 2009 metais nebus, kai visų metų pelno mokesčio lengvata buvo apskaičiuota ir įtraukta į finansinę atskaitomybę 2009 metų paskutinį ketvirtį”, – tikino jis.

T.Povilauskas tikisi, kad “Teo LT” grupės EBITDA ketvirtąjį ketvirtį bus 59,4 mln. litų -1 proc. didesnis nei prieš metus, o per visus 2010-uosius – 299 mln. litų (11,6 proc. mažesnis).

Prieš keletą metų Vyriausybei nusprendus 2012-aisiais Lietuvoje nuo analoginės televizijos pereiti prie skaitmeninės, tai atrodė itin negreitai įvyksiantis pokytis. Tačiau laikas bėga sparčiai, ir štai sulaukėme metų, kuriais turėsime atlikti didžiąją dalį perėjimo prie skaitmeninės TV darbų.

Naudotis jau gali visi

Pradėkime nuo gerų žinių. Iš esmės visi Lietuvos gyventojai jau šiandien gali naudotis skaitmenine televizija. Net ir gyvenantys atokiose vietose, toliau nuo miestų ir daugiabučių jų namų kvartalų, gali naudotis skaitmenine antžemine televizija. Dešimtys televizijos paslaugų teikėjų konkuruoja itin aktyviai – mažiausias mėnesio mokestis už paslaugas jau nebesiekia ir 10 litų.

Konkurencijos ir technologijų pažanga lėmė, kad daugelis mūsų galime pasirinkti iš kelių paslaugų teikėjų – konkuruojama kanalų gausa, raiškiosios televizijos galimybėmis ar įvairiomis papildomomis paslaugomis, apie kurias dar prieš keletą metų buvo galima skaityti tik teoretikų straipsniuose.

2010 metų vasarą TEO užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, analoginę TV “su sniegeliu” žiūrėjo trečdalis, arba 35 proc. Lietuvos gyventojų. Miestuose, vaizdžiai tariant, reikalas bemaž jau išspręstas – 24 proc. vartotojų bežiūrėjo analoginę TV. Kitokia situacija kaimų vietovėse, kur analoginę TV tebežiūrėjo 60 proc. visų vartotojų. Tai reiškia, kad “skaitmena”, prie kurios Lietuvoje numatoma galutinai pereiti 2012 metų vasarą, dar pernai tapo masiniu reiškiniu, masiškai vartojama paslauga.

Taigi darbas daugiau negu įpusėtas, beliko jį tvarkingai baigti. Jeigu valstybės institucijos, koordinuojančios procesą, tinkamai pasinaudos turimais ištekliais ir sutelks juos socialiai remtiniems gyventojams informuoti ir padėti TV priedėliais, esu tikras, kad visa kita sėkmingai išspręs TV įrangos ir paslaugų teikėjai rinkos pagrindais.

Gerai suplanuoto ir viešojo–privataus bendradarbiavimo principu besiremiančio perėjimo prie skaitmeninės TV svarbą puikiai demonstruoja Estijos pavyzdys. Itin nedidelis finansine išraiška, tačiau sklandžiai suplanuotas ir įgyvendintas projektas tapo pavyzdžiu visai Europai. Net ir dažniai Lietuvoje aptarinėjamo priedėlių kompensavimo iš esmės neprireikė. Žmonės patikėjo skaitmeninės televizijos pranašumais ir patys įsigijo vos kelis šimtus litų tekainuojančius naujos kartos televizorius.

Televizija 2.0: kas laukia žiūrovo?

Prasidėjusi kaip ūkinis ar technologinis pokytis, kuriuo siekiama atlaisvinti analoginės televizijos užimamus dažnius, jau šiandien technologijos iš esmės keičia vakaro prie televizoriaus leidimo būdą. Keisis ir televizijų veiklos modeliai, bus koreguojamos reklamos ir žiniasklaidos tyrimų rinkos.
Jeigu reikalai klostysis kaip turėtų, galima prognozuoti, kad 2014 m. tipinis lietuvio vartojamų TV paslaugų paketas turėtų atrodyti maždaug taip:
– 150 TV kanalų, iš jų 20 – raiškiosios TV (HDTV) kanalų,
– mažosios–bendruomeninės (pomėgių bendruomenių, giminių, kaimynų) TV kanalas,
– filmotekos kataloge – per 3000 filmų,
– TV turinio valdymo funkcijos: galimybė stabdyti ir “prasukti” TV laidas ir filmus (išskyrus tiesiogiai transliuojamas), žiūrėti anksčiau transliuotą turinį (vakar dienos TV), įsirašyti jį,
– dalyvavimas TV eteryje (klausimų ir komentarų pateikimas, balsavimas, videoskambučiai į studiją),
– videotelefonija per TV,
– namų sistemų ir įrengimų valdymas per TV.
Reziumuojant perėjimo prie skaitmeninės TV proceso rezultatus, galima drąsiai sakyti, kad mes visi – ir vartotojai, ir TV turinio kūrėjai, ir TV signalų siuntėjai – per artimiausius metus pereisime prie televizijos, kuri skatins mąstyti, veikti, dalyvauti ir, be abejo, kurti.

Televizorius + internetas

Kas toliau? Norint pažvelgti į televizijos ateitį nuodugniau ir plačiau, atidžiau apžiūrėkime mūsų namų televizorių. Visų pirma, sparčiai gerėja TV aparatų atkuriamo vaizdo raiška ir spalvų kokybė. Jau šiandien parduotuvėje sunkiai rasime naują televizoriaus imtuvą, kuris neturėtų raiškiosios televizijos (HD) formato. Tai yra didžiulis žingsnis ir prielaida, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje daugelis bus pasirengę priimti raiškiuosius televizijos kanalus. Raiškioji televizija artimoje ateityje taps privalomu standartu, ir šuolį nuo standartinės prie raiškiosios TV galima prilyginti nebent perėjimui nuo nespalvotosios prie spalvotos TV.

Tačiau svarbiausia, kad šiandien televizoriaus ateitis nebeįsivaizduojama be simbiozės su kompiuteriu, tiksliau, be sąsajos su internetu. Dabar nelengva nustatyti, o gal ir ne taip svarbu, kam ir kada pirmam šovė į galvą sujungti du pagrindinius XX a. elektronikos prietaisus: televizorių ir kompiuterį. Svarbu, kad šią iniciatyvą iš rinkos greitai pasigavo TV prietaisų gamintojai. Jie buvo visiškai teisūs – vartotojai šią naujovę pasitiko išskėstomis rankomis: beveik 10 mln. JAV namų ūkių jau turi prie interneto jungiamus televizorius. Europoje jie sparčiausiai prigijo Nyderlanduose ir Švedijoje, o tarp ketinančiųjų tokius įsigyti – lyderiai yra italai ir lenkai.

Prognozuojama, kad po dvejų trejų metų apie 80–90 proc. visų televizorių bus prie interneto jungiami televizoriai (dabar jie sudaro apie 30 proc.). Televizorius taip pat vadinamas neabejotinu lyderiu namų vaizdo ir garso elektroninių prietaisų grupėje pagal tai, kokiu greičiu ir kokiu mastu pastarieji turėtų būti prijungiami prie interneto. Planuojama, kad 2011 m. pabaigoje jungiamus prie interneto televizorius turės apie 44 mln. namų ūkių, o 2012-ųjų –172 mln.,  2014-ųjų – net 307 mln. namų ūkių. Sveiki atvykę į televizoriaus 2.0 erą, ar jūsų namuose ji jau įsigalėjo?

Svarbiausias internete – vaizdas

Tiek sparčiai populiarėjantys prie interneto jungiami vaizdo ir garso technikos prietaisai, tiek vartotojų įpročiai liudija vieną – interneto turinio karaliumi neabejotinai tampa video turinys. JAV 2010 m. vykdytos apklausos duomenys liudija, kad sparčiai mažėja vartotojų, kurie nuomojasi ar perka DVD vaizdo įrašus, vis daugiau tų, kurie žiūri filmus ir TV šou naudodamiesi videonuomos arba vadinamąja VOD (Video on Demand) paslauga, taip pat besisiunčiančiųjų filmus ir tų, kurie filmus nuomojasi internetu.

Jau šiandien portalo “Youtube” dienos auditorija beveik dvigubai viršija trijų didžiausių JAV TV transliuotojų auditoriją kartu paėmus, o “e-Marketer” prognozuoja, kad 2012 m. apie 94 proc. 25–34 metų amžiaus grupės vartotojų video žiūrės internete.

Taip pat prognozuojamas didžiulis pajamų iš videonuomos paslaugų didėjimas – nuo 12 mln. JAV dolerių 2007-aisiais iki 542 mln. JAV dolerių 2012-aisiais. JAV operatorius “Verizon” siūlo bene įspūdingiausią Video on Demand filmoteką – apie 18 tūkst. skirtingų pavadinimų filmų kas mėnesį: 70 proc. jų – nemokami, 15 proc. – HD formato. 10 tūkst. pavadinimų ribą iki 2012-ųjų planuoja perkopti “Deutsche Telekom”, ją pasiekė ir Prancūzijos operatorius “Iliαd”. Šalyje kaimynėje Lenkijoje skirtingų operatorių siūlomas Video on Demand filmotekas sudaro nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių pavadinimų.

Manau, nebe už kalnų laikas, kada videonuomos paslaugų vartotojams bus pasiūlyta internetu išsinuomoti ir žiūrėti premjerinį filmą tą pačią dieną, kai jis pasiekia kino teatrus. Taip pat vartotojai laukia, kada TV paslaugų industrija juos pamalonins “TV visur” funkcionalumu, t.y. galimybe pradėjus žiūrėti video turinį viename įrenginyje, pabaigti jį žiūrėti kitame; vienu įrenginiu įrašytą video turinį peržiūrėti kitame įrenginyje; pasiimti video turinį su savimi – nešiojamajame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar iPad tipo įrenginyje.

Iššūkių, su kuriais yra ir bus susiduriama televizijos plėtros kelyje, yra nemažai. Tai ir technologinio įrenginių, operacinių programų suderinamumo, ir formatų, kuriais pateikiamas vaizdo turinys, suderinamumo, ir autorinių teisių subalansuoto užtikrinimo, ir dar daug kitokių klausimų. Tačiau alternatyvos TV virsti skaitmenine, interaktyvia ir susijusia su internetu – nėra. Belieka visiems proceso dalyviams – TV turinio ir paslaugų įmonėms, vartotojams ir valstybės institucijoms – palinkėti pernelyg ilgai neužsibūti ant televizijos 2.0 slenksčio, o drąsiai jį peržengti ir eiti toliau.

Nuo lapkričio pabaigos sostinės mokyklos ir darželiai, dalis muziejų ir bibliotekų gyvena be telefono ryšio. Jei tiekėjams trūks kantrybė, ugdymo įstaigos gali likti ir be šilumos, elektros ar vandens, rašo “Vilniaus diena”.

Į švietimo ir ugdymo įstaigas paskambinti galima – skambučių priėmimo paslauga joms neišjungta. Tačiau galimybė skambinti kitiems – apribota.

Mokyklų ir darželių vadovai tarnybinius reikalus tvarko as meniniais mobiliaisiais telefonais. Šių išlaidų jiems niekas nekompensuos.

“Naudojamės privačiais telefonais. Stacionariais leista skambinti tik trumpaisiais numeriais – į centrinę buhalteriją, mokyklos viduje. I savivaldybės Švietimo skyrių jau skambinu iš savo”, – pasakojo Pilaitės vidurinės mokyklos direktorius Zotikas Popovas.

Apribojus telefoninio ryšio paslaugas, mokyklos negali išsiųsti fakso. Kad darbai nesustotų, įstaigų raštinės darbuotojai lekia į kaimynystėje veikiančias privačias įmones ar seniūniją.

“Taip ir sukamės. Didžiumą reikalų stengiamės tvarkyti elektroniniu paštu. Suprantame: ekonominė situacija prasta, lėšų nepakanka. Todėl didelio triukšmo ir nekeliame, verčiamės, kaip išmanome”, – kalbėjo Z.Popovas.

Darželio “Mažylis” direktorė Lidija Dikčienė apgailestavo, kad asmeniniu telefonu turi užsakinėti prekes, maisto produktus, pranešti tėvams, kad jų vaikas susirgo, ir panašiai.

“Ko nors neatvežė – skambini. Auklėtinis sunegalavo – vėl skambini. Elektroniniu paštu apie tokius dalykus neinformuosi: kas, jei jį patikrins tik kitą dieną? Ryšio problemos išsispręs, kai savivaldybė sumokės skolas. Tikimės geresnių laikų”, – sakė L.Dikčienė.

Bendrovė “Teo LT” sostinės švietimo ir ugdymo įstaigoms ryšio paslaugas apribojo dėl skolų. Skaičiuojama, kad savivaldybė įmonei už paslaugas skolinga daugiau nei 300 tūkst. litų.

“Skola kaupėsi ir nuolat didėjo maždaug pusę metų. Kaip ir bendraujant su visais klientais, “Teo LT” daug kartų informavo apie susidariusias skolas, siūlė lanksčius atsiskaitymo modelius, tačiau skola nemažėjo. Suprantame, kokios svarbios švietimo įstaigų veiklai yra telekomunikacijų paslaugos, todėl taikyti paslaugų teikimo apribojimus ėmėmės tik po daugelio savivaldybei siųstų priminimų ir įspėjimų”, – situaciją komentavo “Teo LT” atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Jis akcentavo, kad telekomunikacijų apribojimus bendrovė pasirengusi nutraukti iškart po to, kai su ja bus atsiskaityta.

Savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis tvirtino, kad sumokėti už telefono ryšį savivaldybė neturi lėšų.

“Bandėme tolesnį paslaugos tiekimą užsitikrinti garantiniu raštu, bet “Teo LT” to neužteko. Pareikalavo, kad būtų atsiskaitoma ne raštais, bet realiai”, – sakė jis.

G.A.Petronis ir patikino, kad telefono ryšį mokyklos ir darželiai atgaus dar iki Naujųjų metų. Perskirsčius miesto biudžetą, tam skirta papildomų lėšų.

“Asignavimus gavome, todėl artimiausiu metu su “Teo LT” bus atsiskaityta”, – sakė jis.

Švietimo departamento vadovas tvirtino, kad būtų kur kas blogiau, jei mokyklos ir darželiai liktų be šilumos, elektros ar vandens. Esą jei ne šias paslaugas teikiančių bendrovių supratimas, galėtų grėsti ir tai.

“Šimtu procentų su tiekėjais neatsiskaitysime ir kitais metais”, – prognozavo G.A.Petronis.

Iš viso departamento skolos siekia apie 60 mln. litų. Jos ritasi nuo 2004 metų ir tolydžio pučiasi.

Integruotų telekomunikacijų bendrovei “Teo LT” vadovaujantis Arūnas Šikšta, dienraščio “Kauno diena” neoficialiomis žiniomis, buvo gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą tapti naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku, tačiau jo atsisakė.

Apie tai, kad “Teo LT” generalinis direktorius neketina tapti Lietuvos banko valdytoju, pareiškė bendrovės atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

“Galime paneigti informaciją apie sutikimą pereiti į Lietuvos banką”, – “Kauno dienai” tvirtino A.Bubnelis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas nenorėjo dalytis žiniomis, kas galėtų pakeisti dabartinį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną.

“Nenorėčiau atskleisti tos informacijos, nes ji konfidenciali. Tai turėtų paaiškėti iki Seimo pavasario sesijos”, – sakė N.Udrėnas.

Prieš ateidamas dirbti į “Teo LT”, vienu geriausių vadybininkų Lietuvoje laikomas 42 metų A.Šiksta buvo “Hansabanko” (dabar “Swedbankas”) valdybos pirmininku, dar anksčiau jis dirbo Žemės ūkio banko Rinkodaros departamento direktoriumi, Lietuvos ir Olandijos bendrovės “Seceurtronics Technicom” vykdomuoju direktoriumi, Atviros Lietuvos fondo programų koordinatoriumi. “Teo LT” generaliniu direktoriumi A.Šikšta tapo 2004 metų sausį.

Viešojoje erdvėje kaip galimi kandidatai tapti naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku minėti ir dabartiniai jo valdybos nariai, pavyzdžiui, Ramunė Zabulienė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis, finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Telekomunikacijų bendrovė “Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” (NTT) laimėjo kelerius metus trukusį ginčą su dominuojančia fiksuotojo ryšio operatore TEO LT. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad TEO LT taikytos tinklų sujungimo sutarties nuostatos riboja konkurenciją, todėl yra negaliojančios nuo pat šios sutarties pasirašymo 2004 metais.

“Ginčijome sutarties nuostatą, pagal kurią TEO LT pakeitus didmenines tinklų sujungimo paslaugų kainas, automatiškai kainas turime keisti ir mes. Esame įsitikinę, kad mažieji operatoriai turi teisę savo kainas nustatyti patys, neatsižvelgdami į dominuojančiam operatoriui taikomas įkainių “lubas”. Keista, kad RRT nepripažino mūsų teisės į savarankišką kainodarą. Tuo tarpu teismas sutarties nuostatas aiškiai įvardijo kaip antikonkurencines”, – pažymėjo NTT direktorius Vidas Pukėnas.

TEO LT arba RRT dar turi galimybę Vilniaus apygardos teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

“Dar 2005 m. kreipėmės į tuometinį “Lietuvos telekomą”, prašydami pašalinti, mūsų manymu, diskriminacines sutarties nuostatas, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme. RRT nuo ginčo sprendimo iš esmės nusišalino. Todėl buvome priversti kreiptis į teismą siekdami panaikinti NTT atžvilgiu taikomas antikonkurencines sąlygas. Susidaro įspūdis, kad TEO LT rinkoje veikia su RRT “palaiminimu”, o kiti rinkos dalyviai priversti savo teises ginti kelerius metus trunkančiu teisminiu keliu”, – pabrėžė V.Pukėnas.

“Netgi nepaisant ilgų teisinių kelių, kuriais turime eiti gindami savo teises, mūsų finansiniai rodikliai kasmet nuosekliai gerėja. Telieka tik spėlioti, kokią rinkos dalį šiandien užimtų alternatyvūs operatoriai, jei nuo pat rinkos liberalizavimo 2003 metais jiems būtų sudarytos visos galimybės konkuruoti laisvoje rinkoje”, – sakė NTT vadovas.