Darbo rinkoje atsiranda nauja darbuotojų kategorija – stažuotojai. Štai „Litgrid“ kviečia aukštųjų mokyklų absolventus ir magistrantūros studentus pretenduoti į penkias stažuotojų vietas.

Tokiu statusu su terminuota darbo sutartimi jie dirbtų dvejus metus, po kurių, o išskirtiniais atvejais ir anksčiau, jie gali tikėtis nuolatinės darbo sutarties. Panašias programas turi ir kitos įmonės, nes aukštųjų mokyklų absolvento prilyginti visaverčiui specialistui negalima: jis turi diplomą, bet neturi kompetencijos dirbti pagal įgytą specialybę. Įmonėms išsimokyti  dirbti gebantį specialistą trunka dar maždaug porą metų.
Žinoma, aukštoji mokykla negali prisitaikyti prie visų įmonių specifikos, tačiau sutrumpinti laiką tarp diplomo gavimo ir realaus specialybės įgijimo bendromis pastangomis įmanoma.

Inžinieriai, bet teoretikai
„Yra skirtumas, kokios žinios bei gebėjimai suteikiami studentui ir kokie įmonių poreikiai, kokio darbuotojo joms reikia. Jauną specialistą parengti dirbti chemijos pramonės įrenginių operatoriumi kainuoja ne vieną tūkstantį ir maždaug dvejus metus“, – situaciją įvardija „Achemos grupės“ personalo skyriaus viršininkė Giedrė Žentelytė-Linkienė. Ji pasakoja, kad į „Achemą“ atėję dirbti diplomuoti chemijos inžinieriai kartais nemoka net elementarių dalykų – „skaityti“ brėžinių, chemijos schemų. Nors jie rengiami dirbti inžinieriais, aukštoji mokykla daugiau koncentruojasi į teorines žinias. Šiek tiek praktinių darbų universitete studentai atlieka, bet laboratorijose, tad ir įgyja praktinių įgūdžių dirbti laboratorijoje, bet ne gamybos įmonėse. „Ką ten studentai, net ir dėstytojai dešimt metų, o gal ir visai nebuvę įmonėse, o juk paskutiniu metu procesai jose labai greitai modernėja“, – atkreipia dėmesį G.Žentelytė-Linkienė.
Švedijoje magistrantūros studijas baigęs „Litgrid“ strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis pasakoja, kad ten aukštasis mokslas labiau orientuotas į tai, ko reikia pramonei ir ko būsimame darbe reikės jauniems specialistams . „Magistrantams ne tik organizuojamos išvykos į įmones, kas daroma ir Lietuvoje, bet būdavo rengiamos mini konferencijos, kuriose studentai įmonių atstovams pristatinėja naujoves, savo tyrimus ir požiūrius. O magistro darbo ar daktaro disertacijos net nepradėsi be įmonės suformuotos temos ir be jos paramos. Doktorantūros studijas dažnai perpus finansuoja įmonė ir universitetas, o naudos iš to būna ir mokslui, ir įmonei“, – pabrėžia R.Staniulis.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.