Po Rugsėjo 11-osios pasaulis tapo gerokai įtaresnis ir atsargesnis, bet ar dėl to jis dabar yra saugesnis ir ar karas su terorizmu kada nors gali būti laimėtas?

Šią savaitę bus minima rugsėjo 11-oji, pasauliui primenanti vieną baisiausių ir kraupiausių XXI a. teroristinių nusikaltimų. 2001-aisiais teroristų atakos pražudė beveik 3000 žmonių. Per išpuolius žuvo ir 19 teroristų.
Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose žuvo Lietuvos pilietė Jelena Melničenko ir viename lėktuve skridęs lietuvių kilmės amerikietis D.Vencius. Dar trys lietuviai, dirbę Pasaulio prekybos centre, išsigelbėjo.
Čia derėtų priminti, kad iš karto po šių išpuolių tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas pirmą kartą panaudojo terminą “kova su terorizmu” ir paskelbė, kad į ją privalo jungtis visas pasaulis. Nuo tada gyvenimas gan stipriai pasikeitė: dabar kitaip skraidome lėktuvais, kitaip reaguojame į pranešimus apie galimas atakas, kitaip žiūrime ir į didžiųjų valstybių planus didinti išlaidas kovai su radikaliais islamistais. Visa toji kova su terorizmu kainavo ir tebekainuoja neįsivaizduojamus pinigus.
Dar 2008-aisiais Harvardo ekonomistai Linda Bilmes ir Nobelio ekonomikos premijos laureates Josephas Stiglitzas suskaičiavo, kad kova su terorizmu per dešimtmetį atsiėjo apie 3 trilijonus JAV dol. Pernai Browno universiteto akademikai šį skaičių kiek sumažino, bet suma dėl to ne mažiau įspūdinga – nuo 2,3 iki 2,7 trilijono JAV dol. (…)

Baimė perdėta

Britų laikraštis “The Telegraph” skelbia, kad nuo Rugsėjo 11-osios Europoje buvo įvykdyti trys su “Al-Qaeda” siejami išpuoliai, dar keturiems pavyko sukliudyti. Pirmasis išpuolis įvyko 2004-ųjų kovą Ispanijos sostinėje Madride, kai keli vienas po kito sekę sprogimai traukiniuose nusinešė 191 žmogaus gyvybę, o dar beveik 2 tūkst. buvo sužeisti. Iki pat šiol tai yra pats didžiausias teroristinis išpuolis Europoje, ir manoma, kad jį organizavo būtent “Al-Qaeda”. Po dviejų metų eilė atėjo Didžiajai Britanijai – liepos 7-ąją keturi šioje šalyje gimę musulmonai susisprogdino Londono metro ir autobuse ir nusinešė dar 56 žmonių gyvybes. Na o šiemet kovo mėnesį Prancūzijoje, ramiame Tulūzos mieste džihadistas ėmė šaudyti į prie mokyklos susirinkusius žydų vaikus.
Teigiama, kad išpuolių būtų buvę ir daugiau, bet juos užkirto specialiosios tarnybos: Didžiosios Britanijos policijai pavyko sulaikyti teroristus, ketinusius šioje šalyje surengti vieną ataką 2006-aisiais, dvi 2007-aisiais ir vieną, grėsusią ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir Prancūzijai bei Vokietijai – 2010-aisiais.
Tačiau nors kiekvienu atveju teroristinis išpuolis yra skaudi nelaimė, vis dėlto islamistai susiję vos su 10 proc. visų teroristinių išpuolių Europoje – kur kas daugiau jų surengia Europos nacionalistai ir separatistai.
“Suprantama, kad po Rugsėjo 11-osios terorizmas kolektyvinėje sąmonėje siejamas su “Al-Qaeda”, tačiau tam nėra jokio logiško pagrindo – dauguma teroristinių išpuolių Europoje yra pačių europiečių darbas”, – teigia Belgijos tarptautinių santykių profesorius iš Gento universiteto Rikas Coolsaetas.
Tiesa, sociologinių apklausų duomenimis, radikalių islamistų išpuolius pačia didžiausia grėsme gyvenime laiko daugiau pusė Europos gyventojų. Lygiai taip pat krūpčioja ir valdžia. (…)

Atsipalaiduoti nevalia?

Profesorius R.Coolsaetas tvirtina, kad ilgainiui teroristinės organizacijos iš tiesų silpsta. “Al-Qaeda, kaip ir kitos teroristinės organizacijos, susiformavo, susivienijo, o dabar žlunga”, – mano profesorius. Jo argumentas – pagrindinio organizacijos lyderio Osamos bin Ladeno žūtis, finansavimo stoka, galiausiai – senkanti motyvacija.
Tiesa, prancūzų leidinys „Le Figaro“ teigia, kad „Al Qaedos“ filialai išliko, ypač Arabijos pusiasalyje, kur jie turi bendrą pavadinimą „Aqpa“, taip pat padalinių esama ir Jemene, Somalyje, Nigerijoje. Tačiau dabar jie nesigriebia didelių teroro aktų, o rengia savižudžius, organizuoja žmonių grobimus, gamina nuodus, kad vienaip ar kitaip pakenktų Amerikos ir kitų Vakarų šalių ekonomikai.
Maskvos Carnegie centro analitikai priduria, kad per pastaruosius keletą metų akylai stebima “Al-Qaeda” net ir norėdama negalėjo įgyvendinti didesnių atakų, nukreiptų prieš Vakarų valstybes. “Be abejo, perversmai Artimuosiuose Rytuose suteikė “Al Qaeda” daugiau galimybių verbuoti kovotojus, ir naivu būtų tikėtis, jog O. bin Ladeno mirtis iš esmės pakeitė džihadistų nuomonę apie JAV. Tačiau kartu abejotina, ar ši organizacija vėl imsis stambių teroristinių atakų”, – mano Carnegie centro vadovai.
Tačiau “Al-Qaeda” – ne vienintelė grėsmė, ir nors vakariečiai tai dažnai pamiršta, tačiau pasaulyje egzistuoja kelios dešimtys didesnių ar mažesnių teroristinių organizacijų, kurios vis praneša apie save sprogdinimais ir kitais nusikaltimais.
“Akyliausiai dabar reikia stebėti neramumų apimtas arabų šalis – ypač Jemeną, Pakistaną, taip pat – Iraną”, – mano Londone kasmet rengiamos konferencijos “Terorizmo grėsmės” organizatoriai. Jų teigimu, būtent Jemenas dabar yra tapęs pagrindinių teroristinių organizacijų, tarp jų ir “Al-Qaeda”, prieglobsčiu. Kiti teroristiniams judėjimams klestėti tinkami regionai – Šiaurės ir Centrinė Afrika, ypač Nigerija, kur vis daugiau įtakos įgyja fundamentalisto Boko Haramo vadovaujama teroristinė grupuotė, surengusi kelis pasikėsinimus JAV bei Didžiojoje Britanijoje. Vis dėlto ši organizacija vargu ar taps tokiu Vakarų pasaulio siaubu, kokiu buvo ir iš dalies tebėra “Al-Qaeda”. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Jei tikėsime įvairiais visuomenininkais, viešaisiais intelektualais, profesionaliais žmogaus teisių gynėjais, europarlamentarais ar net buvusiais saugumo generolais, didžiausią ekstremizmo pavojų Lietuvai kelia įvairūs dešinieji judėjimai. Tokiais paprastai vardijami nacionalistai, patriotai, skustagalviai, rasistai ir kiti, kuriems kairieji intelektualai masiškai klijuoja nacių ar fašistų etiketes. Apie kairįjį ekstremizmą, pastaruoju metu vis dažniau peraugantį į tiesioginį terorizmą, garsiai kalbėti nėra priimta, nors tai ir yra tikroji, sparčiai didėjanti grėsmė.
Prieš dvi savaites per Vokietijos geležinkelius nusirito teroro banga: stotyse, prie tunelių, prie bėgių perjungimo svirčių buvo aptikta dvi dešimtys bombų, kai kurios – tik tada, kai sprogo. Žmonių aukų kol kas pavyko išvengti, bet dėl policijos ir išminuotojų darbo teko atidėti per du tūkstančius traukinių reisų, taip sukuriant geležinkeliuose patį tikriausią chaosą, kurio teroristai ir siekė. Tik štai teroristai buvo ne kokie neonaciai, apie kuriuos Vokietijoje mėgstama viešai daugiausiai šnekėti, o kairieji ekstremistai.
Kairiųjų ekstremistų ir anarchistų terorizmas, drebinęs Vokietiją praėjusio amžiaus septintajame aštuntajame dešimtmetyje, vėl sugrįžta. Apie tai jau atvirai kalba policijos ir Konstitucijos apsaugos valdybos (Vokietijos saugumo) ekspertai. Tai, tegu ir nenoromis, priversti pripažinti ir politikai, nors vis dar kartoja tradicinius burtažodžius, kad „pernelyg anksti lyginti dabartinius išpuolius su „Raudonosios armijos frakcijos“ veiksmais“.
Nenoras suprantamas, nes visiškai neatitinka pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje vyravusios tendencijos terorizmu kaltinti dešiniuosius ar po Rugsėjo 11-osios išpuolių – musulmonų teroristus. Tačiau faktai rodo priešingas tendencijas.
Šių metų Europolo ataskaitoje apie terorizmo grėsmes Europos Sąjungoje rašoma tiesiai: „2010-aisiais neužfiksuota nė vieno teroro akto, kurį būtų surengę dešinieji ekstremistai.“ Atvirkščiai – būtent dešiniųjų pažiūrų asmenys vis dažniau tampa kairiųjų ekstremistų teroro aukomis, kaip kad Švedijoje peiliu subadytas „White Power“ judėjimo dalyvis. Iš viso pernai kairieji ir anarchistai Europoje surengė 45 teroro aktus, per kuriuos žuvo šeši žmones. Tarp jų – Graikijos policijos karininkas, tapęs sąmoningo nužudymo auka, bei gyvi sudeginti trys atsitiktiniai banko tarnautojai, anarchistams protestuojant prieš vyriausybės taupymo politiką.
Didžiausią nerimą Europos teisėsaugai kelia faktas, kad, viena vertus, kairiųjų teroras jau ketvirti metai nepaliaujamai auga, vien per 2009–2010 metus išpuolių padaugėjo 12 nuošimčių, kita vertus, kairieji teroristai, anksčiau siekdavę išvengti žmonių aukų, imasi tiesioginio žudymo. Išpuolių, naudojant sprogmenis, per metus pagausėjo daugiau nei dvigubai.
Analizuojant kairįjį terorizmą, išskiriamos trys tendencijos: vis plačiau koordinuoti savo veiksmus tarptautiniu mastu; diskredituoti savo išpuolių taikinius, išvadinant juos fašistais; tiesiogiai fiziškai susidoroti su oponentais, pirmiausia – dešiniųjų judėjimų atstovais. Didelį nerimą sukėlė įvykiai Danijoje, kur, policijai surengus plataus masto kairiųjų ekstremistų areštus, paaiškėjo, kad šie kryptingai rinko asmeninio pobūdžio informaciją apie savo politinius oponentus, ketindami, kaip manoma, panaudoti ją planuojant ir rengiant teroro aktus.
Bendrosios europinio kairiojo terorizmo tendencijos akivaizdžios ir Lietuvoje. Balandžio pabaigoje Kaune grupė save antifašistais vadinančių banditų metaliniais strypais mieto centre sumušė ir suspardė VDU etnologijos doktorantą, rašantį mokslinį darbą apie skustagalvius Lietuvoje. Išpuoliui patekus į žiniasklaidos akiratį ir pradėjus linksniuoti „Antifa“ judėjimo pavadinimą, šio tarptautinio kairiųjų ekstremistų tinklo atstovai nedelsdami apšaukė teroro išpuolio auką „būsimuoju fašistuojančių skinų ideologu“. Tuo pat metu iš Prancūzijos atvykę „Antifa“ aktyvistai rodė lietuviškiems „antifams“ mokomąjį filmą apie veiksmingiausius smurto prieš kitaminčius būdus.
Dar po kelių mėnesių pirmiausia „Antifa“ interneto tinklalapis, o iš jo gavę medžiagą ir normalūs naujienų portalai ėmė skelbti asmeninio pobūdžio informaciją apie Kovo 11-osios eitynių dalyvius bei kitus asmenis, kuriuos „antifai“ priskiria prie „nacių“ bei „fašistų“. Labiausia taikyta į tuos, kurie tarnavo ar tarnauja Lietuvos kariuomenėje.
Čia į akis krinta du dalykai. Pirma, tokios asmeninės (įskaitant draugių bei pažįstamų vardus, mokslo ar darbo vietas) informacijos rinkimas yra neteisėtas. Antra – informacijos rinkimo profesionalumas. Be abejo, žinant asmens vardą ir pavardę, nėra sunku iš jo profilio „Facebooke“ išgraibyti nuotraukas ar draugų vardus, bet pirma tas pavardes reikia sužinoti. O vien iš per televiziją parodytų Kovo 11-osios eisenos vaizdų atpažinti dalyvį, iki akių apsimuturiavusį šaliku, švelniai sakant, sudėtinga.
Kyla pagrįstas įtarimas, kad „antifai“ arba turi konsultantų tarp patyrusių policijos (ar saugumo) operatyvininkų, arba gauna informaciją tiesiai iš teisėsaugos struktūrų. Jei taip, nėra ko stebėtis, kad, priešingai nei Danijoje, tokie galimą pasirengimą teroro aktams rodantys veiksmai nesukėlė jokio nei Lietuvos teisėsaugos, nei politikų dėmesio.

“Al Qaedos” surengtų atakų tikslas 2001-aisiais buvo kuo labiau pakenkti JAV ir visam Vakarų pasauliui. Tačiau, matyt, net patys teroristai nesitikėjo, kad jų išpuolių padaryta žala bus juntama visą dešimtmetį.

Kol žuvusiųjų artimieji po Niujorko bokštų dvynių atakų raudojo, teroro išpuolių organizatoriai džiūgavo skaičiuodami, kad Žemutiniame Manhatane buvo sugadinta arba sugriauta 1,3 mln. kvadratinių metrų biurų patalpų, o JAV smogtas didžiulis tiek ekonominis, tiek moralinis smūgis.
Vis dėlto tuomet niekas nemanė, kad skaičiuojama bus dar visą dešimtmetį. Tuomet niekas nesitikėjo, kad per ateinančius dešimt metų kovai su terorizmu bus išleista bene 5 trln. JAV dolerių, o vadinamasis pasaulinis karas su terorizmu taip ir nebus baigtas.
Tiesa, per tą dešimtmetį, oficialiais duomenimis, Vakaruose sukliudyta maždaug šimtui teroristinių išpuolių, o šių metų pavasarį po ilgų gaudynių buvo nukautas “Al Qaedos” lyderis Osama bin Ladenas. Tačiau net ir ši pergalė – tik sąlyginė: šimtams kitų teroro išpuolių sukliudyti nepavyko; O.bin Ladeno žūtis iškėlė daug teisinių ir moralinių klausimų dėl vakarietiško teisingumo. Galiausiai pripažįstama: trilijonus dolerių kainavę ir milijonus gyvybių atėmę karai Afganistane, Irake, Pakistane taip ir nedavė išsvajotų rezultatų, o, priešingai, įklampino Vakarų šalis į skolas ir sugriovė jų reputaciją.

Penki trilijonai
Nobelio premijos laureato ir Kolumbijos universiteto profesoriaus Josepho E.Stiglitzo vertinimu, per dešimtmetį karas su terorizmu Vakarų šalių vyriausybėms atsiėjo apie penkis trilijonus dolerių. Kiti ekonomistai nurodo sumą, siekiančią nuo keturių iki šešių trilijonų.
Kas šią sumą sudaro? Karas Irake, pasak specialistų, atsiėjo apie 3 trln. dolerių. Karas Afganistane, kurį, pasak profesoriaus J.E.Stiglitzo, JAV prezidentas George’as W.Bushas norėjo paversti kovos su terorizmu simboliu, bet neįvertino jo sąnaudų ir beviltiškumo, Jungtinėms Valstijoms per dešimtmetį kainavo apie trilijoną dolerių. Šiek tiek mažiau atsiėjo kariniai veiksmai Pakistane.
Dabar jau į atsargą išėjęs JAV kariuomenės generolas, Vest Pointo karo akademijos profesorius Barry McCaffrey teigia, kad viena diena karo Irake ir Afganistane 2008–2009 m. JAV biudžetui kainavo 377 mln. dolerių.
Išsami Brauno universiteto Vatsono instituto atlikta studija skelbia, kad vien Pentagono išlaidos kovai su terorizmu per dešimt metų sudarė 1,2 trln. dolerių. Dar 185 mlrd. dolerių JAV sumokėjo kaip palūkanas už paskolas, kurių reikėjo norint nuolat didinti karines išlaidas. Beje, nuo dabar iki 2020 m. paskolų, paimtų kariniams tikslams, palūkanoms mokėti bus išleista trilijonas dolerių.
“Bloomberg” ekonomistų vertinimu, kova su terorizmu privertė JAV patrigubinti ir slaptųjų tarnybų veiklos finansavimo išlaidas. O jeigu dar pridėsime sumą, kurią grįžę iš karo pensijos bei kitokių socialinių išmokų pavidalu gauna ir dar daugelį metų gaus buvę kariai, sumos padvigubės. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien esamų ir buvusių karių sveikatos apsauga per dešimtmetį jau kainavo 950 mlrd. dolerių.
Skaičiuoti tai, kiek per dešimtmetį Rugsėjo 11-oji kainavo visam pasauliui, imasi ne vienas ekonomistas. Ir tai – ne vien vyriausybių išlaidos.

Išlaidų patyrė ir verslas
Nemenką vaidmenį kovoje su terorizmu per pastarąjį dešimtmetį netiesiogiai suvaidino ir privačios bendrovės. Vienos jų iš to gerokai pasipelnė, kitos patyrė didžiulių nuostolių.
Pavyzdžiui, JAV kariškiai po Rugsėjo 11-osios išpuolių didesnį vaidmenį Irake ir Afganistane patikėjo privačioms bendrovėms, o kontraktų vykdytojų ten kai kada būdavo daugiau negu 260 tūkst. žmonių, ir tai apytikriai prilygo Irake bei Afganistane dislokuotų karių skaičiui. Tarkime, vien kompanija “Halliburton”, su kuria buvo pasirašytas kontraktas dėl darbų Irake, iš JAV vyriausybės gavo 19,3 mlrd. dolerių.
Tačiau daugeliui kitų kompanijų naujas požiūris į teroristinių išpuolių grėsmę kainavo milijardus. Štai knygos “Teroras, saugumas ir pinigai” autoriai Johnas Muelleris ir Markas Stewartas skaičiuoja, kad nemažai išlaidų patyrė ir privatus sektorius: juk po Rugsėjo 11-osios pasikeitė požiūris į saugumą. Nuo teroristų atakų daug brangesnėmis priemonėmis ėmė saugotis skrydžių kompanijos, naftos korporacijos, statybų bendrovės. Iš viso, ekonomistų vertinimu, vien JAV verslininkai per dešimt metų saugumui užtikrinti papildomai išleido 330 mlrd. dolerių.

Nebūtų buvę Rugsėjo 11-osios – nebūtų finansų krizės

J.E.Stiglitzo vertinimu, didžiulės kovos su terorizmu ir saugumo užtikrinimo išlaidos pakirto JAV, o kartu ir kitų šalių makroekonomiką: padidino biudžeto deficitą, įklampino į skolas.
Specialistų vertinimu, du didžiausi JAV galvos skausmai – nedarbas ir biudžeto deficitas – yra kaip tik kovos su terorizmu, karų Irake ir Afganistane pasekmė. “Neabejotinai būtent šie karai lėmė tai, kad vietoje 2 proc. BVP biudžeto perviršio G.W.Busho inauguracijos dieną dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama nežino, kaip mažinti apie 10 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą.
Tačiau pakenkta ne tik JAV ekonomikai. Tarkime, neramumai Artimuosiuose Rytuose, kurių irgi negalima atsieti nuo kovos su terorizmu, pasaulyje sparčiai pakėlė naftos kainas, dėl to didėjo visų vartojimo prekių gamybos sąnaudos.
Didžiosios Britanijos savaitraščio “The Economist” vertinimu, visą pastarąjį dešimtmetį dėl karų Irake ir Afganistane kilusios naftos kainos kasmet “suėsdavo” 25 mlrd. dolerių. O tai dar labiau padidino skurdą, tarkime, Afrikoje. Specialistų vertinimu, 13 skurdžiausių Afrikos valstybių nuosmukis dėl kylančių naftos kainų sudarė 3 proc., o tai daugiau nei visa užsienio teikiama pagalba Afrikos valstybėms.
Esama vertinimų, kad jei nebūtų buvę Rugsėjo 11-osios, nebūtų kilusi ir pasaulinė ekonomikos krizė, o milijardai, sumokami už teroristų gaudynes, būtų netgi sustiprinę ir Vakarų šalių, ir kitų regionų valstybių rinką bei sumažinę skurdą.
Na, o jei patikėtume, kad būtent teroristų ataka 2001-aisiais nulėmė finansų krizę 2009-aisiais, ir suskaičiuotume, kiek dėl jos pasaulyje patirta nuostolių, Rugsėjo 11-osios “kaina” išaugtų dar daugiau kartų.

Pasaulis tapo nesaugesnis?
Vis dėlto ar ši jau dešimtmetį mokama duoklė bent jau atsipirko? Esama nemažai studijų, kuriose bandoma netgi apskaičiuoti, ar kovoti su terorizmu apsimoka. Aiškėja, kad toli gražu ne: išleisti pinigai nesugrįžta, jei skaičiuotume grynai matematiškai. Mat pasaulyje teroristiniai išpuoliai per metus pridaro 17 mlrd. dolerių nuostolių, o štai pastarąjį dešimtmetį bendros pasaulio valstybių išlaidos kovai su terorizmu kainuodavo 200 mlrd. dolerių per metus.
Tad belieka paklausti, gal ne viskas vertinama pinigais. Gal verta mokėti milijardus, kad tik žmonės jaustųsi saugesni? Regis, ir į šį klausimą atsakymas yra neigiamas. “Vien Vašingtonas kuo pavirto – plieniniu miestu aukštomis tvoromis, nusegiotomis stebėjimo kameromis”, – rašo Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel”. Straipsnio autorių nuomone, JAV ir kitose Vakarų šalyse dingo saugumo jausmas, vyrauja nuolatinė išpuolių nuojauta.
Neseniai Vakarų šalyse atliktos nuomonių apklausos rezultatai pritrenkiantys: amerikiečiai ir britai terorizmą laiko net didesne grėsme nei klimato kaita, religinis fanatizmas, karas ar branduoliniai bandymai. Tarkime, kaip didžiausią grėsmę terorizmą įvardija 49 proc. amerkiečių ir 43 proc. britų. Prancūzijoje terorizmo labiausiai bijo 26 proc. gyventojų.
Juolab kad tą baimę kursto ir politikai. Štai prieš kelias dienas, minint Rugsėjo 11-osios išpuolių dešimtmetį, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad kova dar toli gražu nelaimėta, ir gynė savo šalies pajėgų dalyvavimą Afganistano kare. Beje, sausį Vokietijos parlamentas dar 12 mėnesių pratęsė tarp šalies gyventojų nepopuliarią misiją Afganistane, kurioje dalyvauja apie 5,4 tūkst. vokiečių karių.
Nenoriai apie pasitraukimą iš Afganistano kalba ir kitų šalių lyderiai – jiems kova su terorizmu yra savotiškas kovos dėl savo populiarumo laukas, kuriame galima demonstratyviai kovoti su tikromis ir tariamomis blogio jėgomis.
Tačiau Rugsėjo 11-osios pasekmė – ne vien didesnis žmonių nesaugumo jausmas. Teroristams pavyko tarsi nejučia priversti Vakarų pasaulio šalis paminti savo svarbiausius principus, numoti ranka į tūkstančius aukų, griebtis nehumaniškų tardymo būdų, žudyti be teismo ir pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo vėl išdrįsti garsiai pasakyti, kad tikslas pateisina bet kokias priemones.
Buvusi Pakistano ambasadorė JAV Maleeha Lodhi, savo akimis mačiusi dūmų kamuolius, besiveržiančius iš Bokštų dvynių, teigia, kad kraupus buvo ne tik teroristų išpuolis, bet ir JAV atsakas į jį. “JAV atsakas buvo keršto karas. O tai turėjo pragaištingų padarinių Irakui, Pakistanui, Afganistanui – visam regionui”, – neabejoja buvusi diplomatė.
Tarkime, skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl karo vien Irake žuvo apie milijoną gyventojų, 1,8 mln. tapo pabėgėliais, 1,7 mln. – benamiais.

Kiek kainavo kova su terorizmu
3 trln. dol.    Tiek kainavo Irako karas
1 trln. dol.    Tiek kainavo Afganistano karas
1 trln. dol.    Tai palūkanos, kurias už pasiskolintus pinigus, skirtus karams finansuoti, iki 2017 m. privalės sumokėti JAV
16 mlrd. dol.    Tiek pinigų JAV kas mėnesį skyrė karams Irake bei Afganistane
138 dol.    Tiek pinigų kiekvieną mėnesį karams finansuoti sumokėdavo kiekvienas JAV namų ūkis

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė informavo, jog ji jau sulaukė atsakymų iš Valstybės saugumo departamento (VSD) dėl terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylos tyrimo aplinkybių.

Parlamento vadovė VSD generaliniam direktoriui Gediminui Grinai buvo uždavusi vienuoliką klausimų.

1. Ar tiesa, kad Eglės Kusaitės motina Virginija Kusienė dar 2007 m. lapkritį raštu kreipėsi į VSD Klaipėdos apygardos pareigūną Dainių Noreiką, prašydama padėti susigrąžinti savo dukrą Eglę iš Vokietijos į Lietuvą? Ar tiesa, kad nuo to laiko šis pareigūnas dvejus metus nuolat palaikė ryšius su Virginija Kusiene?

2. Ar tiesa, kad 2007 m. gruodį grįžusi iš Vokietijos Eglė Kusaitė buvo apgyvendinta VSD išnuomotame bute Klaipėdoje, Ryšininkų gatvėje 8–114, kad VSD jai duodavo lėšų gyvenimo išlaidoms, apmokėdavo jos telefono sąskaitas?

3. Ar tiesa, kad dvejus metus Eglę Kusaitę „globojo“ VSD paskirti asmenys, prisistatę Klaipėdos musulmonais ir pasivadinę Andrejumi Abdulu Hafizu, Aiša Jelena Baltrušyte Koševaja, Abdurahmanu Stoniu, Nerijumi Daud?

4. Ar tiesa, kad Abdul Hafizu pasivadinęs Eglės Kusaitės „globėjas“ ragino ją vykti į Egiptą teroro akto vykdyti ir supyko, kai E. Kusaitė tai daryti atsisakė?

5. Ar tiesa, kad dėl Eglės Kusaitės ryšių su Klaipėdos „radikaliais musulmonais“ daug kartų nuogąstavusią jos motiną Virginiją Kusienę VSD pareigūnas Dainius Noreika visą laiką ramino, jog „su Egle viskas gerai, ji niekur nesivelia“?

6. Ar tiesa, kad VSD pareigūnas Dainius Noreika įkalbinėjo Eglės Kusaitės motiną Virginiją Kusienę ir jos tetą Ireną Jeleniauskaitę tapti musulmonėmis?

7. Ar tiesa, kad 2009 m. spalį Eglei Kusaitei Rusijos vizą padėjo gauti VSD pareigūnai?

8. Ar 2009 m. spalio 24 dieną suimta Eglė Kusaitė netrukus po suėmimo buvo trijų VSD pareigūnų tardyta be advokato Vilniuje, Kosciuškos gatvėje esančioje areštinėje? Ar tardymo metu VSD pareigūnai naudojo prieš ją prievartą?

9. Ar 2010 m. balandį Eglė Kusaitė buvo tardyta be advokato iš Maskvos atvykusių trijų Rusijos pareigūnų? Ar šio tardymo metu buvo prieš ją naudota prievarta?

10. Ar VSD jau atliko tyrimą, kas ir kokių tikslų siekdamas perdavė klaidinančią informaciją dienraščiui „Lietuvos rytas“, kurios pagrindu 2010 m. balandžio 17 dieną buvo paskelbtas žurnalisto Gedimino Pilaičio straipsnis, klaidingai teigęs, jog „tarp mirtininkų, kovo 29 dieną susisprogdinusių Maskvos metro, turėjo būti ir jauna lietuvė“? Jei toks tyrimas jau atliktas, visuomenei svarbu žinoti, kas ir kodėl tokią klaidingą ir valstybės interesus pažeidžiančią informaciją dienraščiui perdavė. Jei tyrimas neatliktas, rūpėtų žinoti kodėl.

11. Ar galėtumėte visuomenei paaiškinti buvusio VSD Klaipėdos apygardos vadovo Algirdo Grublio Lietuvos televizijai pasakytus žodžius, kad jam gėda dėl savo buvusių kolegų veiksmų Eglės Kusaitės byloje?

G. Grina išanalizavęs visus klausimus pateikė atsakymus Seimo pirmininkei, kurie visiems turėtų išsklaidyti kilusias abejones dėl galimai neteisėtos ir nusikalstamos VSD veikos.

“VSD nekomentuoja ir viešai neteikia informacijos apie VSD vykdytą ir vykdomą operatyvinę veiklą.

Eglės Kusaitės nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, tam tikrais atvejais ir teismas, analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, tame tarpe ir surinktą operatyvinio tyrimo metu.

Prokuroras turėjo teisę, o kartu ir pareigą panaikinti galimai neteisėtus ar nepagrįstus ikiteisminio tyrimo sprendimus.

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai ir kiekvieno asmens kaltumą ar nekaltumą nustato tik teismas. Atsižvelgiant į tai, kad jau pradėtas E. Kusaitės galimai padarytų veikų (tuo pačiu ir viso atlikto ikiteisminio tyrimo) teisminis nagrinėjimas, tikimės, kas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į Jums rūpimus klausimus.

Taip pat informuojame Jus, kad 2011-04-08 VSD paskelbė viešą pareiškimą dėl VSD pareigūnų veiksmų E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje atliktų vidinių tyrimų.

Gediminas Grina”

Šaltinis: ekspertai.eu

BFL

Teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderio Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) žūtis gali įkvėpti pasitikėjimo, tačiau ji nereiškia karo su terorizmu pabaigos, teigia specialusis Europos Sąjungos pasiuntinys Afganistane ambasadorius Vygaudas Ušackas.

“Osama bin Ladenas nebegyvas, tačiau karas su terorizmu dar nebaigtas. Tai gali sustiprinti JAV ir tarptautinės bendruomenės dvasią bei tikėjimą, kad pastarųjų dešimties metų pastangos ir aukos Afganistane bei visame regione nenuėjo perniek. Ši žinia įkvėps pasitikėjimo regiono žaidėjams ir paskatins judėti į priekį didesnio bendradarbiavimo bei paramos taikai ir susitaikymui link”, – pranešime spaudai cituojamas V. Ušackas.

Ambasadoriaus teigimu, kovoje su terorizmu reikės tolesnių ryžtingų JAV, Europos Sąjungos ir platesnės tarptautinės bendruomenės pastangų padedant sukurti pamatus saugiam bei stabiliam Afganistanui, kartu ir platesniam regionui.

“Šioje situacijoje nereikia nuvertinti ir Pakistano vyriausybės bei žmonių vaidmens”, – pažymėjo V. Ušackas.

Kaip ELTA jau rašė, Pakistane per operaciją nukautas teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderis O. bin Ladenas. “Teisingumas nugalėjo”, – savo kalboje per televiziją pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), kurį cituoja agentūra AFP.

Amerikiečių televizijos stočių pranešimais, O. bin Ladenas sekmadienį nukautas viename name netoli Pakistano sostinės Islamabado. JAV turi jo lavoną. O. bin Ladenas buvo labiausiai ieškomas pasaulio teroristas. “Al Qaeda” lyderį nukovė JAV specialusis dalinys.

Jungtinės Valstijos kaltina O. bin Ladeną 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Jo paieška ilgai rezultatų nedavė. Buvo spėjama, kad teroristas slapstosi slėptuvėse Afganistane ir Pakistane.

JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) teigimu, JAV vyriausybė 2010 metų rugpjūtį gavo pirmųjų duomenų apie O. bin Ladeno buvimo vietą. Praėjusią savaitę jis esą jau turėjo pakankamai informacijos ir nusprendęs veikti.

Prezidentas pabrėžė, kad su O. bin Ladeno žūtimi kova su teroru nesibaigė. Jis pakartojo, kad amerikiečiai nekovoja su islamu. “Mes to nedarome ir nedarėme”, – pažymėjo B. Obama.

JAV, be kita ko, kaltina O. bin Ladeną teroro aktais prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje 1996-aisiais, nusinešusiais daugiau kaip 200 žmonių gyvybių, bei JAV eskadrinio minininko “Cole” užpuolimu 2000 metų lapkritį Jemeno Adeno mieste.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį antrą kartą atidėjo terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės skundų dėl kratos ir pratęsto pokalbių pasiklausymo nagrinėjimą.

22 metų E.Kusaitė paprašė atidėti pirmadienį turėjusį įvykti posėdį, nes į jį negalėjo atvykti advokatas Rolandas Tamašauskas.

“Siekiant užtikrinti mano gynybą, advokatas turi dalyvauti”, – sakė kaltinamoji. Ji teismui pateikė savo gynėjo orderį.

Tuo tarpu bylą prokuroras Justas Laucius pareiškė, kad E.Kusaitei šiame teisme advokatas nėra reikalingas, nes ji nėra

ne nukentėjusioji, nei kaltinamoji.

Klaipėdietė sakė nesutinkanti dalyvauti procese, jeigu nebus jos advokato.

Teisėjas Vladislavas Lenčikas pareiškė, kad formaliai skundus būtų galima nagrinėti, tačiau nagrinėjami du skundai, juos surašė gynėjas. Skundo nagrinėjimas atidėtas balandžio 26 dienai, siekiant užtikrinti E.Kusaitės teises.

Vilniaus apygardos teismui E.Kusaitė skundžia dvi teismų nutartis. Viena jų sausį pratęsta jos telefoninių pokalbių kontrolė, kita leista kovo pabaigoje atlikti kratą bute, kuriame ji gyvena. Po šios kratos praėjus savaitei E.Kusaitei pateikti kaltinimai siuntus grasinančią žinutę prokurorui J.Lauciui.

E.Kusaitė kaltinama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Ji buvo suimta dar 2009 metų spalį ir nelaisvėje buvo devynis mėnesius iki pernai metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Prokurorai dabar vėl prašo skirti suėmimą, teigdami, kad mergina bendrauja su kitais įtariamais išpuolio planuotojais, esančiais Rusijoje. Dėl suėmimo sprendimą teismas skelbs šią savaitę.

Mergina savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Baltarusiai vėl nustebino pasaulį partizano įvaizdžiu: tyrimo, per rekordiškai trumpą laiką išaiškinusio nusikaltimą Minsko metropolitene, duomenimis, šį kruviną teroro aktą įvykdė nagingi provincialai, kurie daugiau nei penkerius metus slapstėsi nuo valstybinių jėgos institucijų ir naudodamiesi “internetu” pasidarė nežinomos pasauliui sprogiosios medžiagos, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Tyrėjai nepraneša sulaikytųjų vardų, bet Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Vadimas Zaicevas vienoje spaudos konferencijų suintrigavo: “Mes manėme, jog tai bus dideli profesionalai, bet šiuos sprogimus įvykdė, kaip paaiškėjo, ne itin profesionalumo požiūriu pasirengę žmonės”.

Pasak V.Zaicevo, sostinės metropolitene balandžio 11 dieną ir 2008 metų liepą per Nepriklausomybės dienos koncertą nusikaltėliai panaudojo unikalią sprogiąją medžiagą, kurios analogų čekistai “nerado nė vienos valstybių duomenyse”.

KGB vadovo nuomone, kaip pasidaryti sprogiosios medžiagos, piktadariai sužinojo “internete”.

Beje, tyrimo grupės vadovas Andrejus Švedas vėliau papasakojo, jog “nustatyta vieta, kur buvo gaminamos sprogiosios medžiagos ir bomba, kurią susprogdino teroristas metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja”, o rasti įkalčiai – skeveldros ir dalys – rodo, iš ko ir kaip ji buvo padaryta.

UNIKALI SPROGIOJI MEDŽIAGA

Iš pranešimų, kuriuos pastarosiomis dienomis padarė aukšti jėgos struktūrų darbuotojai ir prezidentas Aleksandras Lukašenka, peršasi išvada, kad “unikalią sprogiąją medžiagą, kurios “vienas gramas gali nutraukti rankos plaštaką”, “šaltkalvis ir elektrikas” nuo 2005 metų labai sumaniai naudojo mažiausiai tris kartus, išbandydami savadarbes superbombas.

“Jeigu viskas iš tikrųjų yra taip ir niekur nėra klaidos”, tai šitai, kad valstybinė ideologijos, auklėjimo ir kontrolės sistema neužkirto kelio subręsti neidėjiškiems profesionalams į aukštos klasės bombų sprogdintojus, “pažeidžia visus įprastus antiteroristinės veiklos kanonus”, – rašė savo tinklaraštyje politologas Jurijus Ševcovas.

“Man vis dėlto sunku patikėti, kad visus tris neišaiškintus didžiausius Baltarusijos istorijoje teroro aktus įvykdė viena ir ta pati nedidelė grupė iš provincijos, kuri prisipažino tai padariusi tik per vieną apklausos naktį”, – pažymi J.Ševcovas.

AŠTRI KRITIKA IŠ UŽSIENIO

Analitikai Minske nenoriai vertina bombų sprogdintojų operatyvinio išaiškinimo faktą ir “bylos dėl sprogimo” perspektyvas.

Pirma, todėl, kad “tyrimo paslaptis” suvaržo galimybę sužinoti būtinos nagrinėjimui informacijos. Antra, Baltarusijos prokuratūra ir prezidento administracija grasina už “neatsakingus komentarus” patraukti atsakomybėn visu įstatymų griežtumu. Be to, A.Lukašenka įsakė jėgos struktūroms paieškoti kruvino nusikaltimo “užsakovų” tarp valdžios oponentų ir kritikų.

“Aš ne kartą nubudau rytą, apgailestaudamas, kad nesu tardymo izoliatoriuje. Nes turėčiau visišką alibi dėl sprogimo”, – liūdnai juokauja Anatolijus Lebedka, Jungtinės piliečių partijos lyderis, neseniai išleistas iš VSK tardymo izoliatoriaus, paėmus iš jo rašytinį nepasižadėjimą neišvykti.

Baltarusijos opozicija, apkaltinta masinių riaušių organizavimu per prezidento rinkimus gruodį, nuogąstauja dėl naujų represijų.

Įvairius vertinimus pateikia ir daro įvairias išvadas emigravę iš šalies opozicionieriai. Interneto leidiniai iš užsienio, kuriuos gali paskaityti vartotojai Baltarusijoje, ketvirtadienį išspausdino Vladimiro Borodačio, buvusio specialiųjų tarnybų pulkininko ir dabartinio politinio emigranto straipsnį.

V.Borodačius kaltina valdžią tragedijos organizavimu ir tyrimo inscenizavimu.

“Vieno maniako panašaus į Hanibalą Lekterį versija nesiderina su moksliniu, techniniu ir organizaciniu padaryto nusikaltimo lygiu. Juo labiau sunku įsivaizduoti, kad egzistuoja sėkmingai veikianti, organizuota bepročių teroristų organizacija”, – pažymi pulkininkas.

V.Borodačius pareiškė: “Užsakovas yra, tai tas žmogus, kuriam naudingas terorizmo atsiradimas šalyje, kad galėtų taip išspręsti daugelį susikaupusių problemų. Drauge tikimasi pasinaudoti tuo, kad visos pažangios pasaulio jėgos telkiasi į kovą su tarptautiniu terorizmu”.

Politinis emigrantas Zenonas Pozniakas, Baltarusijos radikalios opozicijos simbolis, sutinka su pulkininko V.Borodačiaus pateiktu situacijos vertinimu.

BYLOS, KURIOS DABAR PRISIMENAMOS

Baltarusijos televizija transliuoja įrašytas gatvėse nuomones, ir gyventojai ekranuose reikalauja bausmės ir atpildo.

Nuomones, kurios nepatenka į televiziją, smelkia abejonės. Skepticizmą skatina ir tai, kad Baltarusijos istorijoje dar neseniai buvo tragiško tyrimo falsifikavimo pavyzdys, kuris šiandien dažnai prisimenamas.

“Aš bijau, kad nepasikartotų Vitebsko maniako Michasevičiaus byla”, – sako teisių gynėja Liudmila Griaznova.

Jau praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje už žvėrišką moterų žudymą Vitebsko srityje ilgą laiką kalėti buvo nuteisti 14 žmonių, vienam jų mirties nuosprendis buvo įvykdytas, vienas kalinių kalėjime apako. Nuteistųjų nekaltumas išaiškėjo tik po beveik dvidešimt metų, kai buvo sučiuptas tikrasis maniakas Michasevičius.

“Tiesą apie dabartinį sprogimo metropolitene tyrimą mes galime sužinoti teismo salėje, jeigu dabar areštuoti “teroristai” ryšis tai papasakoti. Ir jeigu teismas bus atviras – pas mus juk pastaruoju laiku daug atgarsių sukėlusios bylos nagrinėjamos už uždarų durų”, – pažymėjo L.Griaznova.

Tikrinama, ar su šiuo sprogimu Minsko metropolitene nesusiję broliai Muraškos iš Vitebsko. 2006 metais, kai šiame srities centre vienas po kito su savaitės pertrauka judriose vietose nugriaudėjo sprogdinimo įtaisai, Vitalijus ir Jurijus Muraškos maždaug pusę metų buvo išlaikyti tardymo izoliatoriuje kaip įtariamieji. Prezidentas A.Lukašenka tada pareiškė, kad byla užbaigta ir nusikaltėliai “nustatyti”.

Dabar, kaip teigia tyrėjai, kalti dėl tų sprogimų Vitebske prisipažino sulaikytieji po teroro akto Minsko metropolitene.

Beje, brolius Muraškas, dabar vėl aplankė milicininkai ir apklausė, kur jie buvo ir ką darė balandžio 11 dieną.

Lietuvoje terorizmu kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė kviečiama atvykti į Maskvą liudyti savo draugų Apti ir Aišat Magmadovų byloje.

Lietuvos ir Rusijos teisėsaugininkai kaltina E.Kusaitę ir Rusijos piliečius Magmadovus rengus teroristinį išpuolį Rusijoje.

Rusijos naujienų portalas kavzkaz-uzel.ru, remdamasis kaltinamųjų Magmadovų motina Tamara Magmadova pranešė, kad sprendimą iškviesti E.Kusaitę priėmė teismas, atsižvelgę į teisiamųjų prašymą.

“Vasario 14 dieną įvyko teismo posėdis. Kitas posėdis numatytas kovo 15-ąją. Teismas planuoja kaip pagrindinius liudytojus iškviesti, nors, manau, daugeliui, nesinori jų kviesti – Eglę Kusaitę ir Chasaną Avsigerajevą”, – sakė T.Magmadova.

Ji tvirtino siekianti, kad teismo posėdis būtų viešas, tačiau to pasiekti nepavyksta.

E.Kusaitė buvo sulaikyta Lietuvoje 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą pas Magmadovus.

Brolis ir sesuo Magmadovai Rusijoje suimti praėjusių metų sausį. A.Magmadovas kaltinamas kūręs ginkluotą organizaciją ir prisidėjęs prie terorizmo. A.Magmadova kaltinama parama teroristinei veiklai.

Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.

Anksčiau E.Kusaitė sakė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.

E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau pernai rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Magmadovus klaipėdietė vadina savo draugais ir visus kaltinimus kategoriškai atmeta.

Rusija tikisi, kad JAV įtrauks į teroristų “juoduosius sąrašus” Šiaurės Kaukazo kovotojų lyderį Doku Umarovą, kuris prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste.

“Mes vėl šia kryptimi aktyviname darbą su mūsų partneriais. Mes tikimės, kad artimiausiu metu bus užbaigtos visos procedūros, ir Umarovas bus įtrauktas į JAV juoduosius sąrašus”, – ketvirtadienį agentūrai “Interfax” sakė prezidento atstovas kovai su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu Anatolijus Safonovas.

Sprogimas Domodedovo oro uoste nugriaudėjo 2011-ųjų sausio 24 dieną tarptautinių skrydžių zonoje. Iš viso žuvo 36 žmonės, nukentėjo daugiau kaip 100. Bombą, kurios galingumas prilygo 5 kg trotilo ir kurioje buvo pridėta metalinių detalių, savižudis turėjo paslėpęs prie savo kūno.

Pastarosiomis dienomis viename iš ekstremistų propagandinių tinklalapių paskelbtas D.Umarovo vaizdo kreipimasis, kuriame jis pareiškė, jog jis pats asmeniškai įsakė įvykdyti sprogdinimą, ir kad teroristinis išpuolis yra kerštas už Rusijos nusikaltimus Kaukaze. Šalia jo buvo matomas spėjamas teroro akto vykdytojas Domodedovo oro uoste, 20-metis Magomedas Jevlojevas, Ingušijos Nazranės rajono Ali Jurto gyventojas. Šaltiniai nurodo, kad preliminariais duomenimis “šis įrašas nėra sumontuotas”.

2003 metais JAV įtraukė organizaciją “Riyad-us-Saliheen” kartu su dviem kitomis Šiaurės Kaukazo grupuotėmis – “Ypatingosios paskirties islamo pulku” ir “Islamo tarptautine brigada” – į tarptautinių teroristinių organizacijų sąrašus bei įšaldė jų sąskaitas.

Čečėnų mirtininkų batalionas “Riyad-us-Saliheen” (“Teisuolių sodai” – arab.) buvo 2001 metais suformuotas Šamilio Basajevo, kuris jam vadovavo iki 2006 metų. 2006 metais Š.Basajevas buvo nukautas Ingušijoje.

Rusijos saugumo tarnybos mano, kad teroro aktus Dubrovkos renginių centre 2002 metais ir Beslano mokykloje 2004 metais surengė “Riyad-us-Saliheen” nariai.

+370 5 2058525

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) po kruvino 35-ių žmonių gyvybes nusinešusio išpuolio Maskvos Domodedovo oro uoste, antradienį paskambino Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui ir pakartojo savo įsipareigojimus Rusijai bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje.

JAV vadovas paskambino, kad “išreikštų nuoširdžiausią užuojautą dėl vakarykščio teroro akto ir (pademonstruoti) savo solidarumą su Rusijos žmonėmis”, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

“Prezidentas Obama dar kartą griežtai pasmerkė šį siaubingą išpuolį prieš nekaltus civilius ir pakartojo JAV įsipareigojimus bendradarbiauti su Rusija kovos su terorizmu srityje”, – sakoma pranešime.

B.Obama taip pat “pasveikino prezidentą Medvedevą su šiandien Valstybės Dūmos ratifikuota START sutartimi, ir abiejų šalių lyderiai pažadėjo tęsti savo glaudžią partnerystę 2011 metais”, – skelbia Baltieji rūmai.

Rusijos ir JAV nauja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) buvo sudaryta dar praėjusiais metais ir gruodį po įtemptų debatų ratifikuota JAV Senate.

Rusijos Dūmoje antradienį įstatymas buvo priimtas per trečią, galutinį svarstymą ir bus nusiųstas į Federacijos Tarybą.

3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Stokholmui tik per laimingą atsitiktinumą pavyko išvengti daugybės aukų per praeitą savaitgalį įvykdytą mirtininko sprogdintojo išpuolį, pirmadienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministras.

Carlas Bildtas (Karlas Biltas) sakė britų televizijai, jog katastrofa būtų įvykusi, jeigu sprogdintojas šeštadienį būtų detonavęs užtaisus keliomis minutėmis vėliau ir nuėjęs “porą šimtų metrų toliau” į judrų prekybos rajoną Švedijos sostinėje.

Sprogdintojas, kuris, tyrėjų nuomone, buvo Taymouras Abdul Wahabas (Teimuras Abdul Wahabas), buvo vienintelis žmogus, žuvęs per šį išpuolį. Dar du žmonės buvo sužeisti, kai sprogdintojas kiek anksčiau detonavo savo užminuotą automobilį.

C.Bildtas sakė nežinantis, kokį taikinį buvo pasirinkęs sprogdintojas, tačiau nurodė, kad jis tikriausiai ” traukė link judriausios vietos gyviausių metų laiku”.

“Jis ėjo į tokią vietą, kurioje – jeigu būtų susprogdinęs visus savo turėtus sprogmenis… – būtų buvę masinių aukų, kokių Europoje jau kurį laiką nematėme, – ministras sakė BBC laidai “Newsnight”. – Mums nepaprastai pasisekė… Tai yra, jeigu tai būtų nutikę po kelių minučių ir vos už poros šimtų metrų – būtų įvykusi tikra katastrofa”.

Viena islamistų grupuotė nurodė, kad Švedija tapo T.Abdul Wahabo išpuolio taikiniu, nes jos kariškiai dalyvauja misijoje Afganistane.

Užpuolikas, kuris turėjo Švedijos pilietybę, tačiau pastaruoju metu gyveno Didžiojoje Britanijoje, nešėsi įvairių sprogmenų ir tikriausiai ketino detonuoti užtaisus prieš Kalėdas apsipirkinėjančių žmonių minioje, sakė Švedijos generalinis prokuroras Tomasas Lindstrandas.

C.Bildtas nurodė, kad Švedija bendradarbiauja su kitomis šalimis, tarp jų Britanija ir JAV, aiškindamasi, ar sprogdintojas turėjo kokių nors bendrininkų.

Britų policija apieškojo T.Abdul Wahabo namus į šiaurę nuo Londono esančiame Lutono mieste, kuriame jis gyveno su savo šeima.

“Gali būti, kad konkrečiai tą vakarą jis veikė vienas, – sakė C.Bildtas. – Gali būti, kad (jo)pasiruošimas, mokymai ir dar kas nors galėjo būti platesnio tinklo dalys. Tačiau akivaizdu, kad tarnybos apie tai nepaprastai stengiasi sužinoti”.