"Scanpix" nuotr.

Turkija pranešė, kad teroro išpuolį Stambule įvykdė “Islamo valstybė” (ISIS arba “Daesh”). 8 vokiečių ir dviejų turkų gyvybę nusinešęs išpuolis turistų pamėgtame rajone – dar vienas ISIS kruvinas darbas.

Nuo 2014 m. rugsėjo “The New York Times” suskaičiavo 68 teroro išpuolius, kurie priskiriami ISIS ar jos simpatikams. Vien pernai buvo įvykdytas 61 toks teroro aktas. Pateikiame pastarųjų kelių mėnesių kruviną statistiką:

2016 m. sausio 8 d. išpuolis surengtas Hurgados (Egiptas) viešbutyje, kuriame taip pat buvo lietuvių. Nukentėjo du turistai. Lietuviai nenukentėjo.

2016 m. sausio 7 d. ISIS prisiėmė atsakomybę už išpuolį Kairo (Egiptas) viešbutyje. Niekas nenukentėjo.

2016 m. sausio 7 d. Filadelfijoje (JAV) vyras, “ISIS vardu”, šovė policininką ir jį sužeidė.

2016 m. sausio 4 d. Libijoje “Daesh” kovotojai bandė užimti naftos uostą. Per mūšius žuvo mažiausiai 7 žmonės.

2015 m. gruodžio 2 d. pora, įkvėpta ISIS, surengė žudynes Kalifornijos mieste San Bernardine (JAV). Žuvo 14 žmonių.

2015 m. lapkričio 24 d. ISIS teroristai užpuolė viešbutį šiaurės Sinajaus pusiasalyje (Egiptas). Žuvo 7 žmonės.

2015 m. lapkričio 13 d. per kelis koordinuotus išpuolius Paryžiuje žuvo daugiau nei 100 žmonių. Atsakomybę prisiėmė “Daesh”.

2015 m. lapkričio 12 d. per dvigubą savižudžių išpuolį Libane žuvo mažiausia 43 žmonės.

2015 m. lapkričio 4 d. su ISIS susijusi grupuotė prisiėmė atsakomybė už savižudžio išpuolį Egipte. Žuvo 4 policininkai.

2015 m. spalio 31 d. su “Daesh” susijusi grupuotė susprogdino Rusijos keleivinį lėktuvą, skridusį iš Egipto kurorto. Žuvo 224 žmonės.

2015 m. spalio 10 d. per du sprogimus Turkijos sostinėje Ankaroje žuvo daugiau nei 100 žmonių.

Visą originalų straipsnį rasite čia

R. Dačkaus nuotr.

Taip, kaip gyveno iki šiol, prancūzai gyventi nebegalės. Ne tik dėl to, kad valdžios atstovai be atvangos kartoja karo su terorizmu terminą ir ragina būti budriais.

Aušra Matulevičiūtė

Specialiai „Veidui“ iš Paryžiaus

Šis pirmadienis kitoks, nes kol kas prancūzai tik tyla gali išreikšti visus juos apėmusius jausmus: skausmą, pyktį, nerimą, bejėgiškumą ir, svarbiausia – drąsą. Burtis lapkričio 13-osios dramos vietose vis dar draudžiama, tačiau žmonės plūsta į Respublikos aikštę, simboliškiausią vietą šiomis dienomis visame Paryžiuje. Gėlių ir žvakių laukai plyti ir prie Bataclano koncertų salės, ir tose gatvėse, kur buvo šaudyta į praeivius bei sėdinčius kavinėse. Atėjusieji palieka tai, kas kiekvienam tokią akimirką atrodo simboliška – laiškus, poemas, knygas, lozungus. Žodžiai paprasti, gilūs, bebaimiai ( „Velnias pavydi Paryžiui“)… Į gedulo vietas atvykstama bet kuriuo paros metu, iš viso pasaulio. Su atžalomis atėję tėvai kaip išmanydami joms aiškina, ką jaučia patys, ką šiuo dramatišku momentu išgyvena jų šalis. Juk vaikai turės joje augti ir kurti ateitį! Būta ir panikos momentų, nes neišvengiamai sklando gandai apie gresiančias naujas atakas. Didžiausiu tokių gandų generatoriumi vadinami socialiniai tinklai.

Šiandien buvo pirmoji darbo diena po kraupių įvykių penktadienio vakarą. Nuo 6 val. ryto Paryžiaus ir jo priemiesčių greitkeliuose bei gatvėse driekėsi automobilių spūstys. Kaip ir spėta, žmonės pabūgo važiuoti viešuoju transportu.

Daugelyje darboviečių administracija rinkosi kur kas anksčiau, kad apsitartų dėl neįprasto šios dienos plano. Spręsta, kaip sutikti darbuotojus, ar kviestis psichologus, kaip pasiruošti vidudienio tylos minutei… Visoje Prancūzijoje šiandien buvo vilkimi juodi  gedulo drabužiai.

Į alinantį darbą kibusi ir šalies valdžia. Saugumas šimtamyliais batais lekia iš Paryžiaus į Briuselį, beveik visais atvejais per Siriją, aiškindamiesi, kas organizavo penktadienio išpuolius, kas jiems skyrė lėšų, iš kur buvo gauti ginklai, kur pagaminti sprogmenys.

Sekmadienį prancūzai darsyk buvo šokiruoti: žiniasklaida parodė teroro vykdytojų veidus. Dar baisiau: paaiškėjo, kad vienas iš žudikų S. Abdeslamas teisėsaugininkams tiesiog iš panosės pabėgęs į Belgiją… Nustatytas išpuolių iniciatorius, belgijos pilietis A. Abaaoud’as, per pora metų Sirijoje tapęs vienu iš aktyviausių ir žiauriausių teroristinės „Islamo valstybės“ (kitaip – teroristinės grupuotės „Daesh“) narių. Iki šiol identifikuoti penki iš septynių penktadienį siautėjusių teroristų. Trys esantys Prancūzijos piliečiai. Tai išgirdę prancūzai baisiausiai piktinasi. Pasak jų, šie asmenys gal ir turi šalies pilietybę, tačiau savo veiksmais įrodė vien neapykantą Prancūzijai! Atsakingieji už šalies saugumą skubinasi pasitaisyti: jau 6-iems asmenims bus atimta Prancūzijos pilietybė, 34 bus ekspatrijuoti. Terorizmo specialistas A. Rodieras pranešė, jog ką tik atliktos 168 kratos įtariamųjų ryšiais su terorizmu namuose, 23 asmenys uždaryti apklausai, konfiskuotas 31 ginklas. Ir visa tai per vieną naktį!

Prancūzams kyla klausimas: kodėl anksčiau nebuvo dirbama tokiu pajėgumu? Pasak teisėsaugininkų, problema ta, kad per pora pastarųjų metų atsirado labai daug stebimų asmenų. Trūksta lėšų. Net skyrus didesnį finansavimą, reikėtų maždaug 2-3 metų, kad būtų dirbama produktyviau. Vis dėlto, nuo liepos mėnesio sustabdyti 5 teroristiniai pasikėsinimai. Dabar dirbti efektyviau neva leidžia šalyje paskelbta ypatingoji padėtis, truksianti 12 dienų. (Jei prireiktų, ją pratęsti būtų galima tik nubalsavus naują įstatymą.) Ypatingosios padėties metu gali būti įvesta komendanto valanda, iš šalies išsiųsti nepageidaujami asmenys, uždrausta lankytis viešosiose vietose, konfiskuojami ginklai, kontroliuojama žiniasklaida. Visa tai padeda sėkmingiau valdyti kritines situacijas ir pagerina prieinamumą prie tiesioginių šaltinių, susijusių su teroristine veikla.

Paprastai, savo laisves itin saugantiems ir ginantiems prancūzams šįkart beveik nėra pasirinkimo. Jei nori būti apsaugoti, jie privalės kurį laiką taikytis prie ypatingosios padėties rėžimo. Mat naujų teroro aktų grėsmė čia pat ir bet kur. Ministras pirmininkas M. Valls‘as perspėjo, kad teks dar ilgai gyventi karo atmosferoje.

Karo žingsnius teroristų užimtose vietovėse šiandien seka visi šalies gyventojai. Vakar Prancūzijos armija per antskrydžius numetė 20 bombų Raqqa‘oje („Islamo valstybės“ sostinėje) ir sunaikino ginklų sandėlį bei teroristų mokymų bazę. Prancūzija jau 14 mėnesių vykdo karinę intervenciją Sirijoje ir Irake, tačiau toks intensyvumas yra išskirtinis.

Dalis karo veiksmų specialistų įsitikinę, jog būtini ne tik bombardavimai iš oro, bet ir armija karo teritorijoje. Kiti perspėja, jog teroristus pulti jų žemėje, būtų labai pavojinga. Ir dėl kaimyninių musulmoniškų kraštų, ir todėl, kad nėra tiksliai žinoma, koks „Islamo valstybės“ armijos dydis. Oficialiais CIA duomenimis, pastarąją turėtų sudaryti apie 30 000 karių. Tačiau prieš metus sklidęs gandas apie septynis kartus didesnę armiją… Pasak karo strategų, koks skaičius bebūtų, kariai – teroristai labai smarkiai skiriasi nuo tokių, kokie yra prancūzai ar amerikiečiai. Teroristai turi vienintelį tikslą – žudyti! Samprotaujama, kad net likvidavus „Islamo valstybės“ armiją, karas dar nebūtų laimėtas, kadangi teroristinė grupuotė Daesh – pati organizuočiausia ir greičiausiai atsinaujinanti iš visų pasaulyje egzistuojančių… Politologai, labiau linkę pafilosofuoti, sako, kad Daesh – tėra tik nusikaltėliai ir kad nereikia jiems suteikti per daug garbės tai, kas šiandien vyksta, vadinant karu.

Nuo kruvinojo penktadienio kalbama, jog prieš terorizmą turi mobilizuotis visa Prancūzijos visuomenė. Kaip? Būti budri, nepanikuoti, neužsisklęsti… Būti supratinga, nes saugumas kainuos papildomus pinigus kiekvienam šalies gyventojui.

Išsigandusi, tačiau įsipareigojimų šįkart nevengianti liaudis, diskutuoja, ar nebūtų naudinga atkurti privalomą, bent 6 mėnesius truksiančią, karinę tarnybą? Šiandienos jaunimui būtų galimybė ne tik išmokti apginti savo šalį, bet ir iš dalies įprasminti savo egzistenciją.

Visai suprantama, jei sukrėtimui bei gedulingoms nuotaikoms atslūgus, prancūzų visuomenėje prasimuš ir kitokie jausmai. Juolab, kad prieš akis laukia įtemptos dienos, savaitės. Kai gyvenama „kare“, ne tik žmogiškąsias vertybes ginančiai armijai reikia strategijos…

Scanpix

Šio penktadienio vakaras virto košmaru ir tiems paryžiečiams, kurie prasidėjus savaitgaliui vylėsi atsipalaiduoti įvairiuose miesto renginiuose, ir tiems, kurie vakarodami namuose, sulaukė šokiruojančių žinučių telefonu iš artimųjų, pažįstamų apie teroristų atakas pačioje sostinės širdyje.

Aušra Matulevičiūtė

Specialiai „Veidui“ iš Paryžiaus

Aštuoni teroristai šešiose Paryžiaus vietose  išžudė daugiau kaip šimtą žmonių. Aukų skaičius vis didėja, nes tarp poros šimtų sužeistųjų apie devyniasdešimčiai tebegresia pavojus gyvybei. Nukentėjusiuosius priėmę medikai sako, tokio siaubo dar nėra matę.

Du teroristai 10 – ame ir 11- ame Paryžiaus kvartaluose šaudė į kavinių klientus ir praeivius. Trys susisprogdino prie stadiono draugiškų varžybų tarp Prancūzijos ir Vokietijos komandų metu. Keturi užgrobė koncertų rūmus ir 1500 žiūrovų laikė įkaitais.

Teroristų veiksmo vietos pasirinktos neatsitiktinai. Smūgiuoti taškai, kuriuos žino visi paryžiečiai, taigi puikiai gali save įsivaizduoti aukų vietoje. Sukrėsti visuomenės vaizduotę galėjo būti vienas iš teroristų tikslų. Respublikos aikštė, šalia kurios taikytasi į žmones, viena iš judriausių svaitgaliais. Daug barų, restoranų, taigi apstu vietinių lankytojų bei turistų. Be to, simboliška: netoliese – sausį iššaudytos „Charlie Hebdo“ redakcijos patalpos. Čiapat vykusios ir solidarumo eitynės. Stadionas irgi pasirinktas ne be reikalo. Juk ten – vien jaunimas!

Gerokai prieš vidurnaktį į prancūzus kreipęsis prezidentas F. Hollande’as pranešė, jog „šiuo metu Paryžiuje vyksta teroristinės atakos“. Nei šalies vadovas, nei liaudis dar nežinojo, kaip išplitusi dramos teritorija ir kada šis košmaras baigsis. Vidurnaktį buvo sušauktas specialusis ministrų pasitarimas. (pakartotinai susirinkęs šeštadienio popietę.) Jo metu nuspręsta mobilizuoti armiją ir uždaryti sienas, tiksliau tariant, tikrinti visus jas kertančius asmenis. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kurios trukmė dar nežinoma. Paryžiaus prefektūra kviečia gyventojus be didelės būtinybės neiti iš namų. Uždarytos mokyklos, universitetai, viešo susibūrimo vietos pačiame Paryžiuje bei jo priemiesčiuose. Prezidentas F. Hollande’as paskelbė trijų dienų gedulą visoje valstybėje. Jis taip pat atšaukė savo dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Turkijoje. Visose Paryžiaus ligoninėse paskelbtas „baltasis planas“, tai reiškia, kad pirmajai pagalbai skiriama daug didesnės pajėgos bei  finansai, nei įprasta.

Vakarykštės atakos vykdytos gana sinchroniškai. Kruvinoji teroristų misija prasidėjo Paryžiaus priemiestyje esančiame „Prancūzijos stadione“, kur draugiškas varžybas žaidė prancūzai ir vokiečiai. (Pastarieji tos pačios dienos rytą buvo evakuoti iš viešbučio, kuriame buvo apsistoję,  įtarus ten esant bombai.) Apie pusė dešimtos vietos laiku, šeštąją varžybų minutę, nuaidėjo du sprogimai. Įsiaudrinę žiūrovai nepanikavo, nes triukšme paprasčiausiai neidentifikavę garso, nesuprato, kas vyksta. Rungtynes stebėję šalies prezidentas, ministras pirmininkas bei vidaus reikalų ministras buvo skubiai evakuoti. Pasibaigus mačui, žiūrovai, pagaliau informuoti, kas vyksta, valandų valandas laukė, kada galės saugiai palikti stadioną.

Beveik tuo pačiu metu „Bataclan“ koncertų rūmuose, kur koncertavo garsi amerikiečių roko grupė, įsiveržę užpuolikai karo ginklais šaltakraujiškai pyškino į žiūrovus. Liudininkai pasakoja, kad žudikai (jauni, maždaug dvidešimtmečiai) ramiai, be kalbų, šūkių, be jokio pasigailėjimo maldaujantiems, šaudė, keitė kalašnikovų apkabas, taikėsi ir vėl šaudė… Pasak išsigelbėjusių, tarsi žudymo mašinos! Peršasi mintis, kad norėta nužudyti kuo daugiau žmonių per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą ir iš to padaryti spektaklį, kuris tuo pat metu įbaugins liaudį bei pradžiugins nekenčiančius Prancūzijos valstybės ir apskritai – demokratijos.

Sausio mėnesį Paryžiuje siautėję teroristai irgi veikė apgalvotai, tačiau vakar viskas vyko kitaip. Nusikaltėlių buvo kur kas daugiau, jie buvo geriau organizuoti, veikė pasidalinę į dvi grupes, labiau susitelkę į savo siaubingą misiją, puikiai valdė karo ginklus. Be to, tai pirmas sykis per visus teroro išpuolius Prancūzijoje, kai užpuolikai susiprogdina! Vis dėlto šįkart taikytasi ne į konkrečias religines bendruomenes ar žiniasklaidą, o tiesiog į nekaltus gyventojus.

Policijos pareigūnų manymu, pasiruošimas vakarykščiams užpuoliams, greičiausiai, trukęs ilgai, tačiau finansiškai neturėjęs daug kainuoti. Pavyzdžiui, sausio atakoms užteko vos 60 tūkst. eurų. Be to, teroristams neturėjo būti sunku apsiginkluoti, nes šiandien Prancūzijoje neva gana paprasta  įsigyti automatinių ginklų.

Ne paslaptis, kad po kruvinųjų sausio įvykių šalyje, kai buvo užpultas savaitraštis „Charlie Hebdo“ bei žydų bendruomenė, buvo bijomasi naujų teroro išpuolių. Tačiau, ar galima buvo juos nuspėti? Už šalies saugumą atsakingi pareigūnai tikina, jog valdyti visus renginius, viešas vietas, susisiekimo priemones labai sudėtinga. Politologai, filosofai samprotauja, kad šalis jau seniai gyvena teroro grėsmėje. Pastarieji teroro aktai – Prancūzijos 13 metų kovos prieš terorizmą rezultatas. Esą dabar pats metas pripažinti, kad karas prieš terorizmą tikrai egzistuoja. Reikia pradėti aiškinti atžaloms, kad visa tai, kas nūdien vyksta, nėra atsitiktinumas arba tiesiog „blogas šansas“, o realybė, su kuria teks susigyventi, kol kažkas iš esmės pasikeis. Įbauginti prancūzai kelia dar vieną jiems itin aktualų klausimą: ar jau įvyko blogiausia iš to, kas gali nutikti Prancūzijoje?.. Atsakymas slypėtų čia: „Islamo valstybė“ šiandien prisiėmė atsakomybę už teroristinius išpuolius Paryžiuje, viešuosiuose tinkluose pateikusi visas nusikaltimo detalės ir grasindama visa tai tęsti… Taigi, lieka neaišku, kaip bus su „COP 21“ – konferencija dėl klimato pokyčių, kuri numatyta lapkričio 30 d. Paryžiuje ir kur turėtų suvažiuoti  viso pasaulio viršūnės.

Prancūzijos saugumo sargams prieš akis – ilgas ir varginantis darbas. Kol kas laukiama užpuolikų DNR tyrimų, tada bus galima aiškintis, ar jie vietiniai, ar atvykėliai? Gal viena ir kita? Kur jie apmokyti? Politikai perspėja prancūzus, jog reikės daug didesnių lėšų sąugumui šąlyje sustiprinti. Taip pat teks peržiūrėti Prancūzijos politiką Sirijos atžvilgiu. Juolab, kad šalia vieno teroristo rastas Sirijos piliečio pasas.

Paryžiaus gatvėse, kur įvyko vakarykštė tragedija, dar matyti kraujo dėmės (aukų kūnai buvo išgabenti visai neseniai). Siaubas tebekausto… Vis dėlto Prancūziją palaikantis visas pasaulis unisonu šaukia: terorizmas negali nutildyti žmogiškumo! Prezidentas F. Hollande’as užtikrino, kad agresoriams „Prancūzija bus negailestinga“. O štai saviesiems šią akimirką labai reikia susiklausymo bei atjautos. Prancūzai, kaip ir metų pradžioje tragedijos akivaizdoje tebėra solidarūs ir geranoriški. Nepaisydami kitų galimų atakų rizikos, renkasi į žudynių vietas su gėlėmis ir žvakutėmis. Vakar, kol teroristų siaubiamuose kvartaluose judejimas buvo blokuotas, vietiniai į savo namus nakvynei kvietėsi ir valgydino šokiruotus nelaimėlius. Ką bekalbėti apie tuos, kurie patys akistatoje su su mirtimi kaip įmanydami bandė padėti merdėjantiems! Šiandien iš pat ryto psichologai iš aplinkinių miestų geros valios vedini skubėjo į sostinę suteikti pagalbos nukentėjusiesiems. Ar galite įsivaizduoti: dar yra tėvų, kurie tebeieško savo vaikų, vakar turėjusių bilietus į koncertą „Bataclan“ salėje…

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė “bailų” mirtininko išpuolį didžiausiame Maskvos oro uoste, kur žuvo mažiausiai 35 žmonės, buvo sužeista apie 130.

“Su liūdesiu ir pasibjaurėjimu sužinojau, kad žuvo daugybė žmonių per bailų išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste, kur dar daugelis buvo sužeista”, – sakoma A.Merkel laiške Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Savo ruožtu, Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) pasmerkė Maskvos tarptautiniame Domodedovo oro uoste įvykdytą teroro aktą.

Ministerijos paskelbtame pranešime pabrėžiama, kad įvykdytas sprogimas yra “barbariškas aktas, kuriam pateisinimo negali būti”.

“Aš ryžtingai smerkiu šią žiaurią žmogžudystę”, – pridūrė G.Westerwelle. Jis pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, giminėms, ir palinkėjo sužeistiesiems kuo greičiau pagyti.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) taip pat piktinosi šiuo šlykščiu išpuoliu.

“Prezidentas ryžtingai smerkia šį bjaurų teroro aktą, per kurį žuvo daugybė žmonių”, – pažymima pirmadienį paskelbtame Prancūzijos prezidentūros dokumente.

N.Sarkozy užtikrino, kad “Prancūzija yra visiškai solidari su Rusija po šio barbariško ir bailaus teroro akto”. Jis taip pat pareiškė “nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems”.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as (Viljamas Heigas) sakė esąs “didžiai sukrėstas ir nuliūdintas”.

Britų pareigūnai palaiko ryšį su Rusijos kolegomis, nes tarp aukų gali būti ir britų. Prieš sprogimą Domodedovo oro uoste nutūpė du lėktuvai iš Didžiosios Britanijos.

“Esu didžiai sukrėstas ir nuliūdintas šiandieninio sprogimo Maskvos Domodedovo oro uoste, kuriame daugelis neteko gyvybių”, – sakoma W.Hague’o pareiškime.

“Jungtinės Karalystės vardu siunčiu užuojautą visiems, kurie neteko artimųjų ar buvo sužeisti”, – pažymima jame.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasmerkė “piktinantį” mirtininko išpuolį Domodedovo oro uoste.

“Aš griežtai smerkiu šį piktinantį “aktą, sakė JAV vadovas, kaip nurodė Baltųjų rūmų atstovas Robertas Gibbsas (Robertas Gibsas).

Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pavyko užkirsti kelią teroro aktui, kurį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė ketino įvykdyti Rusijoje – susisprogdinti kariniame objekte ir nusinešti su savimi kuo daugiau žmonių gyvybių, antradienį pranešė prokuroras.

Tokias detales antradienį per Lietuvos Apeliacinio teismo (AT) posėdį atskleidė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

“E.Kusaitė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo padaryti, kad įvykdytų tai, kas jai buvo liepta, tai yra vykti į Rusiją, kad susisprogdintų kariniame objekte”, – teisme kalbėjo J.Laucius.

Teismo posėdyje nagrinėjamas įtariamosios skundas dėl balandžio 22-ąją priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo pratęsti suėmimą trims mėnesiams. Mergina suimta jau ilgiau kaip šešis mėnesius, nuo spalio pabaigos.

Prokuroras teigė, kad E.Kusaitė įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad dalyvavo bendrininkų grupėje siekiant įvykdyti teroro aktą.

Pasak J.Lauciaus, yra duomenų, kad tokiu žingsniu siekta įbauginti žmones.

Vis dėlto jos veiksmus pavyko užkardyti, nes ji buvo sulaikyta Lietuvoje.

Posėdžio pradžioje buvo paviešinta, kad paruošiamuosius veiksmus dvidešimtmetė mergina esą vykdė nuo pernai metų birželio iki spalio 24-osios, kuomet buvo sulaikyta: tuomet ji mokėsi daryti sprogmenis, juos detonuoti, gavo lėšų tokiems mokymams.

Prokuroras J.Laucius tvirtino, kad E.Kusaitė turėjo ryšių ne tik su Rusijoje esančiais asmenimis, kurie buvo sulaikyti, bet ir su “agresyvaus islamo nuostatų” besilaikančiais asmenimis Azerbaidžane, Uzbekijoje, Anglijoje.