Naujojo Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo tikslas – paversti svarbiausią šalies teisinę instituciją atviresne ir suprantama visuomenei. „Visos šalies valdžios institucijos turi bendradarbiauti, o pas mus dialogo trūksta“, – interviu “Veidui” taip pat pažymėjo prof. dr. D.Žalimas.

VEIDAS: Ką jums reiškia Konstitucinio Teismo pirmininko pareigos?
D.Ž.: Tiesą sakant, aš jau tris su puse mėnesio laikinai ėjau pirmininko pareigas, tad nepasakyčiau, kad kažkas ypatingai pasikeitė. Sudėtingiau buvo pradėti. Jaučiu atsakomybę. Atsakomybę konsoliduoti devynių teisėjų kolegiją, sklandžiai organizuoti jų darbą, suderinti įvairius požiūrius. Tai pagrindinė pirmininko užduotis.
Tačiau nereikėtų sureikšminti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų, kai kalbama apie Teismo aktus. Pirmininkas tėra vienas iš devynių ir ne jis formuoja teisės aktų turinį. Pagrindinė užduotis – sklandus darbo organizavimas. Kad bylos būtų nagrinėjamos kuo trumpiau ir tas, kuris kreipėsi, kuo greičiau sulauktų atsakymo. Visuomenė taip pat turi suvokti, ką Teismas yra pasakęs vienu ar kitu aktu.
VEIDAS: Esate minėjęs, kad vienas iš jūsų prioritetų yra Konstitucinio Teismo atvirumas. Kokiu būdu jis turi pasireikšti?
D.Ž.: Ne kartą iš žiniasklaidos atstovų sulaukdavau priekaištų, kad Konstitucinis Teismas priima aktus, kurių patys teisėjai nesupranta. O jei jie nesupranta, tai ir visuomenei nebus ištransliuojama, ką Teismas turėjo omenyje. Teismo aktai turi būti kuo suprantamesni – čia visų pirma ir yra atvirumas.
Tas daroma ir dabar – po Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo yra trumpai paskelbiami pagrindiniai argumentai, kad būtų suprantama, kodėl Teismas taip nusprendė. Pranešimai spaudai taip pat nėra tik Teismo akto, kuris dažnai būna sudėtingas suprasti, atkartojimas. Suprantama, teisinė kalba nėra iš lengvųjų.
Kita vertus, svarbūs čia ir tautos atstovai – Seimo nariai. Manau, tikrai nesutrukdytų, jei Konstitucinis Teismas galėtų pristatyti savo veiklą. Jokiu būdu ne atsiskaityti – tai nebūtų kokio nors požiūrio atskaitomybė. Taip daroma daugelyje valstybių, tą daro ir tarptautiniai teismai. Tokio dialogo užmezgimas taip pat prisidėtų prie atvirumo. Yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, socialinių tinklų panaudojimas. Bet čia jau ateities mintys.
VEIDAS: Tampate šeštuoju Konstitucinio Teismo pirmininku nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kuo jūs būsite kitoks?
D.Ž.: Kiekvienam pirmininkui, matyt, atsiranda savų iššūkių. Manau, tas skirtumas ir pasireikš per tuos prioritetus, kurie yra suformuluoti. Anksčiau galbūt buvo jaučiama savitarpio supratimo su kitomis valdžios institucijomis stoka. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose ar konferencijose taip pat prisidėtų prie Konstitucinio Teismo įvaizdžio gerinimo. Vis dėlto pačios Teismo pirmininko užduotys nekinta.
Uždavinius padiktuoja ir laikotarpis. Dabar pradėsime glaudžiau bendradarbiauti su tų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga neseniai pasirašė Asociacijos sutartis, konstituciniais teismais, tai yra Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos. Kartu su lenkų ir latvių atstovais vykstame į Kijevą tartis, kaip paremti Ukrainos konstitucinį teismą esant tokiai nelengvai situacijai. Anksčiau, sakykime, tokio ypatingo poreikio nebuvo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Buvęs Prancūzijos banko “Societe Generale” finansų makleris Žeromas Kervjelis (Jerome Kerviel), dėl kurio finansinių machinacijų bankas patyrė 4,9 mlrd. eurų nuostolių, nuteistas trejus metus kalėti. Dar dvejus metus Ž. Kervjeliui bus uždrausta verstis biržų maklerio veikla.

Ž. Kervjelis, Paryžiaus teismo sprendimu, turės atlyginti bankui 4,9 mlrd. eurų nuostolius. Iš kokių lėšų jis atlygins bankui, kol kas neaišku. Taip pat nepranešama ir apie tai, ar Ž. Kervjelis ir jo advokatai teiks apeliaciją.

Buvęs makleris Ž. Kervjelis pripažintas kaltu pagal visus kaltinimo punktus, įskaitant dokumentų klastojimą, savo įsipareigojimų nevykdymą, nesankcionuotą banko kompiuterinių sistemų naudojimą, praneša “The Wall Street Journal”. Prancūzijos priežiūros tarnybos reikalavo nuteisti Ž. Kervjelį ketveriems metams kalėti.

Pats Ž. Kervjelis savo kaltės nepripažino. Jis ne kartą tvirtino, kad banko vadovybė žinojusi apie jo operacijas, kurios ženkliai viršijo limitus. Ž. Kervjelio nuomone, jo veiksmų neblokavo saugumo sistema, nes jo vykdomos operacijos buvo pelningos bankui. Finansų makleris taip pat tvirtino, kad dirbo ne tam, jog praturtėtų, bet kad vadovybė atkreiptų dėmesį į jo sėkmingą veiklą.

Apie Ž. Kervjelio sukčiavimus paaiškėjo 2008 m. pradžioje. Pats finansų makleris buvo iš pradžių sulaikytas, bet vėliau paleistas. Tų pačių metų balandžio pradžioje jis įsitaisė dirbti konsultantu Prancūzijos kompanijoje LCA. O 2010 metais jis išleido memuarų knygą, kur papasakojo apie tai, koks sunkus finansų maklerių darbas. Ž. Kervjelis biržų maklerius vadino “prastai apmokamomis prostitutėmis per didžiulę bankininkų orgiją”.