R.Urbonaitė

3 klausimai apie vidines kovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje politologei Rimai Urbonaitei

– Kas vyksta TS-LKD viduje, kodėl partijos nariai tarsi skyla į dvi stovyklas?

– Akivaizdu, kad partijoje nėra vidinio dialogo, kuris atsispindėtų ir išorinėje TS-LKD komunikacijoje. Skirtingos žinutės leidžia identifikuoti, jog partijoje nėra vienybės, atsirado tam tikri blokai, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis veikiausiai nesugeba konsoliduoti visų partijos narių ir įgyvendinti strategijos, kad partija turėtų vieną stuburą. Dabar matome krikdemiškąjį sparną ir G.Landsbergį, kalbantį apie nuosaikų konservatizmą, kad ir kas tai būtų. Net ideologiškai matome tam tikrus nesutarimus, ką jau kalbėti apie tai, kad pačių partiečių atlikti moksliniai tyrimai rodo jų požiūrių skirtumus. Pavyzdžiui, ekonominėje dimensijoje skirtumas akivaizdus – partijos narių požiūriai išsiskiria praktiškai nuo dešinės iki kairės ir tik bendras vidurkis yra arčiau dešinės.

Takoskyrų partijoje atsiranda daugiau, nei buvo iki šiol, o tai – natūrali dermė vystytis konfliktui, juolab kad situacija įtempta. Jei konservatoriai būtų laimėję rinkimus, galbūt tokio virsmo, tokių batalijų nematytume, nes nugalėtojų niekas neteisia. Dabar G.Landsbergis šiek tiek piktinasi, kad nėra palaikymo, kad kiekvienas pradėjo kovoti už save, nors anksčiau tokios diskusijos nebuvo. Bet juk diskusijos nebuvo tada, kai matėme konservatorių kilimą. Gal pasitikėjimo kreditas, kuris G.Landsbergiui buvo duotas labai dideliu avansu, vis dėlto nebuvo pateisintas.

Dabar konservatoriams reikėtų susėsti, užsidaryti, pasitraukti iš viešosios erdvės ir kalbėtis partijos viduje, nes dialogo per feisbuką, televiziją ar radiją su partiečiais palaikyti negali. Partijai reikia sutarti modelį, kurio ji laikysis, ir tada siųsti atitinkamas žinutes rinkėjams.

– Gal G.Landsbergis turėjo prisiimti atsakomybę dėl rinkimų rezultatų, derybų dėl koalicijos?

– Jis bent šiek tiek sakė, kad prisiima atsakomybę, tačiau kyla klausimas, ar jo žodžiai sutampa su veiksmais. Veiksmuose yra daug emocijų. G.Landsbergis neturėjo vizijos, kas bus, jei rinkimai susiklostys kitaip, o politikai turi turėti planą B, jei reikia – ir planą C. Manau, jog G.Landsbergis su tuo nesusitvarkė, jis iš tiesų manė, kad TS-LKD bus tie, kurie ves koaliciją. Staiga prieš pat antrąjį turą situacija kardinaliai pasikeitė, ir pamatėme, kad debatuose, kuriuose Ramūnas Karbauskis kalbėjosi ne su G.Landsbergiu, bet su rinkėjais, TS-LKD lyderis sutriko. Galbūt tai lėmė patirties trūkumas, per daug emocijų. Be to, jis nesugebėjo sutelkti partiečių, kurie teiktų jam paramą, rato. Normalaus vidinio dialogo nebuvo, todėl jo situacija pradėjo

klibėti.

Pats G.Landsbergis dabar kalba apie tai, kad jau prasideda partijos pirmininko rinkimai, kurie vyks gegužę. Akivaizdu, kad esama abejonių ir jo atsakomybė nėra matoma veiksmais, jis dar nesugebėjo tuo įtikinti savo partijos narių.

– Kokie gali būti skilimo scenarijai?

– Sunku pasakyti, bet manau, kad tokie dariniai taip lengvai neskyla. Juolab neturime pakankamai informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta partijoje, galime matyti tik tam tikrus išorinius požymius. Gali būti, kad „nutekės“ keli ryškesni asmenys, bet tai nereiškia, kad gali įvykti visiškas skilimas. Abejoju ar „atskylantis“ krikdemų

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje akcentavo, kad partija, norėdama gauti rinkėjų palaikymą, turi orientuotis į jiems šiandien rūpimas problemas ir per daug palankumo nesitikėti už ateityje prognozuojamą gerą gyvenimą.

Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, jis taip pat kritikavo tai, kaip kokiais motyvais Vyriausybė motyvavo nekilnojamojo turto mokesčio neįvedimą.

“Nesiruoškime, kad vien šviesios ateities perspektyva mums duos pakankamai politinių dividendų. Turime rodyti pozityvius labai svarbius žmonėms žingsnius šiandien”, – aiškino V.Landsbergis.

Savo pasisakymą posėdyje jis pradėjo pastabomis, kad praėjusiame partijos tarybos posėdyje iškėlus mintį imtis veiksmų dėl maisto produktų kainų, tai nebuvo iškart padaryta – konservatoriai esą nesugebėjo savo idėjos pranešti visuomenei pirmieji. Konservatorius taip pat kritikavo Vyriausybę dėl per didelių simpatijų laisvajai rinkai.

“Mūsų pozicija pasidarė dviprasmiška nepaisant to, kad taryboje lyg ir buvo vienareikšmiškai apie tai pašnekėta. Įsijungė laisvosios rinkos ir ekonomikos ekspertai, ir mes kartojome iš dalies laisvosios rinkos tariamus argumentus, kad nieko nereikia daryti, kad neteisinga būtų ką nors daryti, nes esame pasiskelbę, kad pas mus laisva rinka”, – dėstė V.Landsbergis.

Anot jo, “ta laisva rinka, kaip žmonės mato ir rašo, yra keturių didelių tinklų kontroliuojama rinka, ypač mažmeninėje maisto prekyboje, ir jiems nėra jokių problemų padaryti judesius kainų politikoje vienu metu”.

“Tai yra problema ir konservatorių nevisai tobulo darbo pavyzdys”, – aiškino V.Landsbergis, pažymėjęs, kad tai nekelia partijos populiarumo.

Kainų reguliavimą socializmu vadinantieji ir to vengiantys esą sulauks, kad “socialistai ateis ir turės žmonių palankumą”. Jis aiškino, kad nebūtinai atsiliepdamas į žmonėms rūpimus dalykus esi populistas.

V.Landsbergio vertinimu, Vyriausybė suklydo ir netinkamai aiškindama, kodėl neįveda, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio.

“Kažkoks pasikartojantis argumentas – turto mokestis neišspręs problemos. Ministras Algirdas Šemeta kažkur kažkada pasakė, kad ką čia mes – surinksime 100 milijonų litų, ar verta dėl to ką nors daryti. Žmonėms, kuriems liepia veržtis diržus, girdint, kad 100 milijonų litų neverta nė užsiimti, nelabai gerai skamba. Jeigu galime gauti dar litą į biudžetą, rinkime tą litą į biudžetą, nors jis išspręs daug ar ne, nežinau”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Kalbėdamas apie partijos “kokybę”, jis taip pat pabrėžė būtinybę griežtinti priėmimą į partiją.

“Priimami į partiją nauji žmonės, ateina jie į vadovaujančias pareigas ir po mėnesio jiems iškeliamos baudžiamosios bylos”, – nerimavo V.Landsbergis.