Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku vasario 12 d. perrinktas 35 metų Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Prieš rinkimus būta kivirčo partijos viduje dėl G.Landsbergio siūlymo trumpinti partijos pavadinimą – išbraukti nuorodą į Lietuvos krikščionis demokratus ir palikti vien žodžius „Tėvynės sąjunga“. Kai kurie Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos, TS-LKD struktūrinio padalinio, nariai čia įžvelgė provokaciją, siekiant skatinti partijos skilimą. Po perrinkimo G.Landsbergis pareiškė, kad dėl pavadinimo nuspręs partijos suvažiavimas.

Prieš rinkimus TS-LKD patriarchas Vytautas Landsbergis, G.Landsbergio senelis, parašė partijos krikščionių demokratų bendrijai laišką, kuriuo bandė apginti G.Landsbergį. Politikos veteranas įžvelgė, kad kiti partijos pirmininko rinkimų kandidatai – Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas yra susimokę prieš jo anūką. V.Landsbergis rašė: „Kol kas atrodo, kad trijulė turi bendrą uždavinį. Tai Gabrieliaus eliminavimas. Juk nepanašu, kad Žygimantas varžytųsi su Paulium, ar Paulius su Mykolu. Puldinėjamas, priekabiaujamas Gabrielius. Schemos žinomos: jokiu būdu neleisti nepageidautinojo pergalės pirmame rate. O paskui – jau trys resursai prieš vieną. Matėm. Šio manevro sėkmės atveju Tėvynės sąjunga netenka turėto visuomeninio proveržio. Nė vienas trijų pavienių pretendentų netemps kaip vilties vardas. Esamo atsisakius partija liktų neadekvati, pavargusi mišrainė.“

G.Landsbergio pergalė įspūdinga – jis surinko 5539, arba 62 proc., balsų. Antroje vietoje liko Seimo narys P.Saudargas, gavęs 1696, arba 19 proc., balsų, trečias – buvęs diplomatas parlamentaras Ž.Pavilionis, surinkęs 1065, arba 12 proc., balsų, ketvirtas – Seimo narys M.Majauskas su 577, arba 7 proc., balsų. Rinkimuose dalyvavo 8987, arba 57,83 proc., balsavimo teisę turinčių konservatorių. Pagal partijos įstatus lyderio rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsavo daugiau kaip pusė galinčiųjų balsuoti ir jeigu kuris nors kandidatas surinko daugiau nei pusę jų balsų.

Ankstesnei kadencijai G.Landsbergis buvo išrinktas 2015-ųjų balandį. Tada jo rimčiausia konkurentė buvo Irena Degutienė. Rinkimai vyko dviem turais. Kiti kandidatai – Laima Andrikienė, Jurgis Razma, Mantas Adomėnas, Emanuelis Zingeris surinko dešimtis kartų mažiau balsų už G.Landsbergį ir I.Degutienę. Pastaroji antrajame ture pralaimėjo – surinko 44 proc. balsų.

G. Landsbergis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijęs tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnį, Vilniaus universitete – šiuolaikinės istorijos bakalauro laipsnį.

Jis yra profesionalus diplomatas. 2007–2011 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Belgijoje, paskui įsidarbino Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje, buvo Regionų skyriaus vadovas. Nuo 2011 m. Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus darbuotojas, atsakingas už Lietuvos strateginį bendradarbiavimą su JAV ir Lenkija, viena iš atsakomybės sričių – Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos darbo koordinavimas.

2014 m. G.Landsbergis buvo išrinktas į Europos Parlamentą. 2016-ųjų gegužę europarlamentaro mandato atsisakė.