Daugiausia laisvos elektros energijos rinkos klientų Lietuvoje turintis nepriklausomas tiekėjas „Energijos tiekimas“ nuo rugpjūčio pradės tiekti elektros energiją klientams Latvijoje ir Estijoje. Pirmieji bendrovės klientai šiose šalyse – Lietuvos Respublikos ambasados, įsikūrusios Rygoje ir Taline.

Pasak Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Latvijoje Ričardo Degučio, tai, kad į Latvijos rinką atėjo Lietuvos kompanija „Energijos tiekimas”, yra ne tik džiugu, bet ir ekonomiškai naudinga. „Šis tiekėjas pasiūlė geriausią kainą, taip pat greitai suderinome sutartį. Tikimės sėkmingo ilgamečio bendradarbiavimo“, – sako R. Degutis.

Ambasadoriaus Estijoje Neilo Tankevičiaus teigimu, elektros energijos tiekėjų plėtra į kitas Baltijos šalis yra  žingsnis link visiškos integracijos į Europos Sąjungos rinką. „Džiugu konstatuoti, kad ir Estijoje pagaliau atsiranda galimybė rinktis lietuviško kapitalo elektros energijos tiekėją pagal mažiausią kainą, galimybę tiekti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ar kitus kriterijus“, – sako N. Tankevičius.

„Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis pabrėžia, kad veiklos Estijoje ir Latvijoje pradžioje bus orientuojamasi į smulkius ir vidutinio dydžio klientus, taip pat įmones, kurios veiklą vykdo keliose Baltijos šalyse. „Tokioms įmonėms galėsime pasiūlyti elektros energiją pirkti centralizuotai ir patraukliomis kainomis. Vėliau paslaugas planuojame teikti ir privatiems klientams“, – sako A. Juozaponis.

Pasak A. Juozaponio, veikla Latvijoje daug nesiskirs nuo veiklos Lietuvoje, nes kainų lygis bei rinkos išsivystymas kaimyninėje šalyje yra panašus į Lietuvos. Tuo metu Estijoje vartotojų informuotumas apie laisvos rinkos galimybes yra gerokai didesnis, be to, puikiai veikia duomenų saugojimo ir apsikeitimo tarp rinkos dalyvių sistema. Ji nepriklausomiems tiekėjams suteikia galimybę konkretiems vartotojams pateikti geriausiai jų poreikius atitinkančius komercinius pasiūlymus. Taip pat Estijos vartotojai palankiau žiūri į kainodarą, susietą su kainomis elektros biržoje, bei kitus sudėtingesnius kainų paketus.

Visi juridiniai asmenys yra laisvos rinkos dalyviai tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Pastarojoje nuo šių metų pradžios elektros energiją laisvoje rinkoje gali pirkti ir visi buitiniai vartotojai. Latvijoje visiškai liberalizuoti rinką planuota nuo šių metų rugsėjo 1 d., tačiau terminas buvo nukeltas neapibrėžtam laikui.

Per metus nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ beveik tris kartus augino klientų skaičių ir parduotos elektros energijos kiekį.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį bendrovė pardavė beveik 212 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu nei prieš metus. Per metus klientų ratą „Enefit“ išplėtė beveik 2,7 karto iki daugiau nei 800 įmonių.

„Klientų portfelį ir parduotos elektros energijos kiekį labiausiai augino pritraukti nauji stambūs klientai. Sausio 1 d. smulkioms įmonėms atverta laisvoji elektros energijos rinka, praktiškai nepadarė įtakos mūsų rezultatams – jos nėra aktyvios. Priešingai elgiasi bendrovės, kurios į rinką pateko anksčiau. Jos įsitikino, kad elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pirkti nėra sudėtinga, o konkurencija tarp tiekėjų veikia“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Jo teigimu, lyginant šiuos ketvirčius matomas ryškus elektros energiją perkančių bendrovių požiūrio pokytis. „Jei rinkoje susiklostė palanki situacija ir kainos nukrito, bendrovės pratęsia sutartis su tiekėjais, kad gautų geresnį pasiūlymą. Anksčiau jos laukdavo, kol pasibaigs jų sutartys, ir tik tada pradėdavo žvalgytis kas pateiks geresnę kainą ir sąlygas. Tokiais atvejais traukinys dažniausiai jau būdavo nuvažiavęs“, – teigia „Enefit“ vadovas.

Jis prognozuoja, kad per antrąjį ketvirtį aktyvesnės bus mažos įmonės, kurios elektros energiją rinksis pirmą kartą, tačiau parduodavos elektros kiekis gali sumažėti. Tam įtaką darys sezoninės elektros energijos suvartojimo tendencijos.

A. Šyvokas pastebi, jog vis daugiau bendrovių renkasi ne tik kainą, bet ir elektros energijos tiekimo saugumą bei stabilumą. „Mums padeda, kad esame elektros gamintojos „Eesti Energia“ dukterinė įmonė ir galime garantuoti ilgalaikes fiksuotas kainas. Šis faktas padėjo sudaryti nemažai svarbių sutarčių – vis daugiau įmonių pasirašo ilgalaikes sutartis“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius.

„Enefit“ motininė bendrovė „Eesti Energia“ per pirmąjį šių metų ketvirtį vien Estijoje pardavė beveik 3,5 mlrd. MWh elektros energijos – 37,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Bendrovė elektros energijos biržose ir didmenine elektros energijos prekyba užsiimančioms bendrovėms pardavė daugiau nei 1,5 mlrd. MWh – 5 kartus daugiau nei pernai. Mažmeniniams vartotojams „Eesti Energia“ pardavė daugiau nei 1,9 mlrd. MWh elektros energijos – 14 proc. mažiau nei pernai.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtos rinkos stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2011 m. II ketv. „Energijos tiekimas“ užėmė 27 proc. rinkos pagal elektros energijos pardavimus nepriklausomus tiekėjus pasirinkusioms įmonėms. Bendrovę yra pasirinko 5-ios iš 10 didžiausių Lietuvos kompanijų.

„Energijos tiekimo“ pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo per 40 proc. nuo 58,1 mln. Lt iki 81,4 mln. Lt. Pasak bendrovės vadovo Algirdo Juozaponio, tokiam pajamų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo daugiau nei 1,3 tūkst. naujų klientų ir išaugęs sutartis pratęsusių klientų elektros energijos vartojimas.

„Palyginus su rinkos liberalizavimo pradžia, kuomet pirmieji – stambiausi – vartotojai nepriklausomus tiekėjus rinkosi gana vangiai, šiemet jaučiamas didesnis aktyvumas. Manome, kad prie to prisidėjo ir nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusių įmonių patirtis – dalyvavimas laisvoje rinkoje joms padėjo sutaupyti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Taigi tikimės, kad laisvos rinkos teikiamomis galimybėmis nedels pasinaudoti ir į rinką naujai įžengsiantys dalyviai“, – sako A. Juozaponis.

Iki š. m. gruodžio 1 d. nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi pasirinkti įmonės, kurių leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Sudariusieji sutartis su nepriklausomu tiekėju įgis galimybę sutarti dėl fiksuoto tarifo metų ar ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu nepriklausomo tiekėjo laiku nepasirinkusios įmonės nuo pirmosios 2012 m. dienos neteks teisės už LESTO tiekiamą elektros energiją mokėti pagal fiksuotą visuomeninį tarifą, nustatomą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tai reiškia, kad jiems taikoma kaina bus perskaičiuojama kas mėnesį, priklausomai nuo faktinės elektros gamybos kainos. O ji, pasak A. Juozaponio, yra nepastovi ir, kaip taisyklė, didesnė už nepriklausomų tiekėjų siūlomas kainas.

“Kontraktas yra realizavimo stadijoje”, – sakė jis šeštadienį žurnalistams Vladivostoke.

Pasak karinių ir diplomatijos šaltinių, į Siriją jau pristatyti du kranto raketų paleidimo kompleksai “Bastion” su raketomis “Jachont”. Sandorio suma sudaro ne mažiau kaip 300 mln. dolerių.

Komplekso “Bastion” paskirtis yra jūros pakrantės gynyba 600 kilometrų ruože bei įvairios klasės ir tipo laivų naikinimas.

Raketa “Jachont” gali pasiekti taikinius, esančius už horizonto. Kariškiai juokauja, kad ši sparnuotoji raketa panaudojama pagal principą “iššovei ir užmiršai”. Ji skrieja viršgarsiniu greičiu; ją galima paleisti iš įvairių laivų (ir povandeninių), orlaivių, kranto objektų.

“Jachont” gali sunaikinti taikinius, esančius už 300 kilometrų, nešti daugiau kaip 200 kilogramų kovinę galvutę. Leidžiant salvėmis, raketos startuoja kas 2-5 sekundes.

Susitarimą dėl modernių valdomų sparnuotųjų raketų “Jachont” tiekimo Sirijai Maskva pasirašė 2007 metais, bet vykdyti jį buvo delsiama.

Šiuo susitarimu pasipiktino Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos; taip pat kalbėta, jog Rusija gali panaikinti šį kontraktą dėl neramumų Afrikos šiaurėje ir Artimuosiuose Rytuose.

Lietuviams priklausanti Latvijos bendrovė “Baltic Meat Standard” pradėjo derybas su Irako verslininkais dėl Baltijos valstybėse užaugintų jaučių eksporto.

Pasak Latvijos įmonės bendraturčio Žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviška mėsa” valdybos pirmininko Vidmanto Jonikos, po poros savaičių derėtis atvažiuos Irako vyriausybės atstovai, kurie iki šiol jaučių jie įsigydavo iš turkų, o kainos, dėl kurių vyks derybos, bus šiek tiek didesnės nei tos, kokiomis mėsa parduodama turkams, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Jis sako, kad eksporto kiekiai neribojami ir jau aišku, kad jei sutartys bus pasirašytos, Baltijos valstybėse tiek raguočių, kiek reikia irakiečiams, nebus.

Galvijai į Artimuosius Rytus keliautų bandovežiais ir keltais, svarstoma ir galimybė juos siųsti lėktuvais.

Šiemet nenutrūks ir eksportas į Turkiją, pernai supurtęs mūsų rinką ir padidinęs jautienos kainas. “Realūs pardavimai prasidės artėjant vasarai. Ūkininkams siūlome iki to laiko nepardavinėti savo augintinių, nes perdirbėjai dabar mėgina numušti kainas”, – sako V.Jonika, pasak kurio 2010 metais mėsinių galvijų auginimas jau buvo pelninga veikla.

Verslininkas pažymi, kad kol kas sutartys su turkais ir irakiečiais trumpalaikės, tačiau, jei pavyks įsitvirtinti šiose rinkose, mūsų galvijų augintojų laukia šviesi ateitis.

Didelės bėdos, kad žaliava išvežama, kol kas nemato ir perdirbėjai.

“Turkai moka aukštą kainą ir augintojams tai naudinga. Gyvulių trūko ir iki šiol. Mes, kaip perdirbėjai, parduodami produktus vis tiek pasiimame savo maržą. Tik pageidautina, kad tokie pirkimai būtų ilgalaikiai, nes kitaip rinka išmušama iš pusiausvyros”, – sako Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius ir koncerno “Vikonda” prezidentas Linas Grikšas.

“Orlen Lietuva” svarsto galimybę tokį sprendimą skųsti, rašo “Verslo žinios”.

“Lietuvos geležinkelių” Pirkimų skyriaus viršininkas Saulius Braziulis sakė, kad netrukus bendrovė skelbs pakartotinį konkursą.

Konkurso organizatoriai sulaukė dviejų pasiūlymų. Vieną pateikė “Orlen Lietuva”, o antrąjį – bendrovė “Jumps”, kuri turi “Petrotrans Trading Ltd.” generalinį įgaliojimą.

“Lietuvos geležinkelių” atstovas nepanoro įvardinti, kodėl atmestas “Jumps” pasiūlymas. “Orlen Lietuvos” pasiūlymas atmestas dėl datų.

“Orlen Lietuvos” atstovė Aurelija Trakšelienė teigė, jog visi kainos skaičiavimai turėjo būti pateikti pirkimo paskelbimo dieną. Pirkimo konkursas oficialiai buvo paskelbtas spalio 29 dieną, todėl įmonė visus skaičiavimus pateikė tos dienos vertėmis, tačiau pirkimo komisijos teigimu, konkurso paskelbimo diena yra laikoma skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena – spalio 26 diena.