Daugiau nei milijardą litų per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšos naudojamos neefektyviai. Tokią išvadą pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kauno miesto savivaldybė audito ataskaitoje pateikiama kaip sektinas kitoms šalies savivaldybėms pavyzdys.
Praėjusiais metais pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln. Lt, tuo tarpu vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. Lt. Auditą atlikę Valstybės kontrolės specialistai tyrė vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.
„Esama vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš KPPP lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui“, – teigiama audito išvadose.
Pasak audito rengėjų, esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. Auditorių apklausų savivaldybių atstovų teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei plėtros finansavimas turėtų būti padidintas nuo 1,7 iki 11 kartų.
Auditą atlikę Valstybės kontrolės atstovai kaip vieną iš didžiausių problemų įvardino tai, jog nėra apibendrintos ir patikimos informacijos apie vietinės reikšmės kelių būklę, ir kad nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas. Šioje audito ataskaitos dalyje pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms įvardijamas Kauno miestas.

„Kauno miesto savivaldybės darbuotojai savarankiškai sukūrė miesto gatvių duomenų bazę, kurioje nurodyti ne tik gatvių parametrai, bet ir visi per pastaruosius maždaug 30 metų atlikti remontai. Nustačius atvejus, kai sąnaudos neduoda numatyto rezultato, tiriamos priežastys (pvz., gali būti blogas gatvių pagrindas, netvarkinga lietaus kanalizacija, ypatingos geologinės sąlygos – požeminis vanduo, rieduliai ir kt.). Gatvės reitinguotos pagal jų svarbą miestui, pagal kriterijų rinkinį (pvz., gatvės naudojimas viešajam transportui) ir kriterijų svarbą, t. y. ši bazė yra tinkama ne tik planuoti gatvių priežiūrą, bet ir įvertinti palyginti seniai atliktų remontų kokybę, tad ir geriau valdyti skiriamas lėšas“, – rašoma Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje.

„Pagal pateiktas valstybės kontrolės audito išvadas matome, kad  lėšos galėtų būti daug efektyviau naudojamos. Taip pat matome pateikiamus Kauno miesto gerosios praktikos pavyzdžius, apie Kaune vykdoma gatvių priežiūros stebėseną. Audito išvados tiktai patvirtina ką mes esame išsakę daug anksčiau. Eidami tuo keliu ir kalbėdami, jog vyrauja neteisingumas, neproporcingumas lėšų paskirstyme, pagaliau pasieksime, kad turės būti keičiama ši sistema. Taip pat neatsisakome savo ieškinių teismuose, į kuriuos įtrauksime audito išvadas“, – pabrėžė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pasak audito rengėjų, 2013 m. savivaldybės teikė paraiškas finansuoti iš KPPP lėšų 145 projektus, kurių įgyvendinimo laikas treji ir daugiau metų. Šiems projektams savivaldybės prašė 216,6 mln. Lt, t. y. beveik tiek, kiek KPPP lėšų buvo skirta visiems vietinės reikšmės keliams per 2012 metus (266,7 mln. Lt). Buvo skirta 44,4 mln. Lt arba 20,5 proc. prašomo finansavimo. Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl užsitęsusių ir laiku nebaigtu projektų didėja darbų kainos, sensta projektinė ir kita dokumentacija, ją tenka papildomai koreguoti, padarytos investicijos iš esmės užšaldomos, o laukiamo rezultato nėra, dėl nebaigtų darbų užsitęsia nepatogumai gyventojams.

Šiame kontekste auditoriai aprašo šiuo metu statomo, tačiau reikiamo valstybės finansavimo nesulaukiančio Panemunės tilto projektą.
„Preliminariais skaičiavimais numatyta, kad jo atstatymui reikės apie 100 mln. Lt (savivaldybės dalis – 30 mln. Lt) per 3 metus. Tačiau finansavimas stringa: 2012 m. buvo skirti 5 mln. Lt, 2013 metams – irgi tiek pat, o sutartis su rangovu pasirašyta 5 metams. Vadinasi, arba turėtų būti skirta bent po 14 mln. Lt metams, arba, jei finansavimas išliks nepakitęs, tilto atstatymo darbai gali užsitęsti apie 15-20 metų“, – rašoma audito ataskaitoje.

Lietuvos verslininkų nedžiugina Susisiekimo ministerijos planai naikinti 11-ka regioninių kelių direkcijų ir vietos kelių priežiūrą centralizuoti bei griežtinti viešųjų pirkimų tvarką, rašo “Verslo žinios”.

“Kelių perdavimas LAKD galėtų supaprastinti jų administravimą, tačiau regioninių kelių priežiūros įmonių galimas dalyvavimas kelių statybos ir remonto rangos darbų konkursuose iškreiptų rinką ir pažeistų imperatyviąsias Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Konkurencija tarp privataus kapitalo įmonių ir įmonių, kurios išlaikomos biudžeto lėšomis, negali būti lygiavertė”, – sakė bendrovės “Panevėžio keliai” atstovė Rasa Čepienė.

Kelių tiesimo bendrovės “Eurovia Lietuva” generalinis direktorius Stanislavas Kablys sako, kad jei regioninės įmonės bus privatizuotos, jos negalės konkuruoti su privačiomis bendrovėmis, nes net neturi reikalingos technikos . Ar bus verta jas įsigyti, priklausys nuo ministerijos politikos ir nuo to, kokio pobūdžio darbų bus ateityje.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neatmeta, kad taupant lėšas regioninės kelių priežiūros įmonės gali būti stambinamos, jungiamos į didesnes.

Automobilių kelių direkcijos vadovo Skirmanto Skrinsko teigimu, visas valstybės kelių turtas vertinamas 6,16 mlrd. litų. Anot jo, kelius direkcija gali perimti rugsėjį.