BFL

Šimtas Seimo narių teikia Lietuvos Konstitucijos pataisas, leisiančias savivaldybių merus rinkti tiesiogiai.

“Mūsų pasiūlymą keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus raštu jau palaiko tiek Seimo narių, kiek balsų pakaktų šiuos pakeitimus priimti Seimo posėdyje”, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kurpuvesas.

Konstitucijos pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldybių merus, kaip ir savivaldybių tarybų narius, gyventojai rinktų tiesiogiai, remdamiesi visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu. Meras vykdytų vietos valdžią savivaldybėse ir būtų vykdomoji, savivaldybės tarybai ir gyventojams atskaitinga institucija, turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus ir atsakomybę.

“Pritarus šiems pakeitimams, savivaldybėse politiniai procesai taptų daug skaidresni”, – įsitikinęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas.

Pasak jo, pagaliau baigtųsi turgų primenančių koalicijų formavimas ir performavimas savivaldybių tarybose. “Būtų panaikinta įsišaknijusi ydinga praktika orientuotis į siaurus grupinius interesus. Atsivertų kelias efektyviai pasirūpinti kasdieniniais savivaldybių gyventojų interesais ir savivaldybių plėtra”, – inicijuojamų pataisų naudą vardino V. Kurpuvesas.

Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Numatoma, kad jis Seime bus svarstomas rudens sesijoje. “Sieksime, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti šioje Seimo kadencijoje, – pabrėžė V. Kurpuvesas. – Tai leistų tinkamai pasirengti siūlomus pakeitimus įgyvendinti per kitus savivaldybių tarybų rinkimus”.

Kiti savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2015 metais.

Konstitucijos pataisos priimamos, jei joms pritaria ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, tai yra – ne mažiau kaip 96 Seimo nariai. Už Konstitucijos pataisas balsuojama du kartus darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką tarp balsavimų.

Vilniečiai sostinės meru norėtų matyti buvusį miesto vadovą liberalcentristą Artūrą Zuoką, kauniečiai pirmenybę atiduoda žemės ūkio ministrui konservatoriui Kazimierui Starkevičiui, rodo “Spinter tyrimų” skelbiamos apklausos duomenys.

Apklausos duomenimis, atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtų matyti savo miesto meru, vilniečiai pirmiausiai vardijo buvusių miesto vadovų pavardes: 40 proc. sostinės vadovo regalijas grąžintų A.Zuokui, 18 proc. šiame poste norėtų matyti “tvarkiečių” lyderį Rolandą Paksą. Dar 5 proc. nurodė konservatorių Kęstutį Masiulį, 4 proc. – Naujosios sąjungos lyderį Artūrą Paulauską.

Pasak “Spinter tyrimų” pranešimo, 27 proc. kauniečių miesto meru norėtų matyti K.Starkevičių, o 22 proc. – vilnietį A.Zuoką. 7 proc. tinkamiausiu Kauno meru įvardijo Liberalų sąjūdžio atstovą, buvusį merą Eriką Tamašauską.

Klaipėdiečiai tvirtino, kad balsuotų už liberalą Eugenijų Gentvilą bei konservatorių Naglį Puteikį – juos mero poste norėtų matyti po 13 proc. apklaustųjų. Dabartinį uostamiesčio merą liberalcentristą Rimantą Taraškevičių šiame poste norėtų išlaikyti 8 proc. respondentų.

Dauguma apklausos dalyviai buvo už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai, jie norėjo ir elektroninio balsavimo bei galimybės rinktis iš nepartinių žmonių sąrašo.

Apklausos duomenimis, savo miesto ar rajono merą tiesiogiai norėtų rinkti 73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Už tiesioginius rinkimus aktyviausiai pasisako Kauno bei Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.), kiek mažiau ši idėja populiari Šiaurės Lietuvos miestuose – Šiauliuose bei Panevėžyje, kur už tokią rinkimų tvarką pasisako šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų.

Elektroniniam balsavimui pritartų 65 proc. tyrimo dalyvių. Modernaus balsavimo sprendimo labiausiai pageidauja jaunesnio amžiaus rinkėjai 18-35 metų grupėje.

Priklausymą politinei partijai rinkėjai dažniau suvokia kaip kandidato trūkumą nei privalumą: 65 proc. apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis, už ką balsuoti – mėgstamos politinės partijos ar nepartinių žmonių, kuriais linkę pasitikėti, sąrašą – rinktųsi nepartinius kandidatus. Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36-55 metų Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” gyventojų apklausą atliko gegužės 17-24 dienomis, apklausti 1005 šalies gyventojai. Bendrų tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento. Vilniaus miesto rezultatų paklaida – 6,4 proc. Kauno miesto – 7,6 proc., Klaipėdos miesto – 8,5 proc.

Seimo narių grupė užregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuri leistų jau 2011 metais vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiams merus rinkti tiesiogiai. Remiantis įstatymo projektu, gyventojai galėtų rinkti merą iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kuriuos pasiūlys politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei patys išsikėlę asmenys.

„Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai norėtų jau per artimiausius savivaldybių rinkimus savo merus rinkti tiesiogiai. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir didesnė mero atsakomybė konkrečioje savivaldybėje gyvenantiems asmenims – juk iš principo mandatą jis gautų būtent iš jų. Be to, suteikti tokią galimybė šalies piliečiams ne kartą yra raginusi ir prezidentė“, – siūlymą komentuoja vienas iš jo autorių, liberalas Erikas Tamašauskas.

Jei įstatymo projektas būtų patvirtintas šalies parlamente, jau 2011 m. per savivaldybių tarybų rinkimus gyventojai, balsuodami atskiruose biuleteniuose, kartu su savivaldybės tarybos nariais galėtų išsirinkti ir merą. Meru taptų į savivaldybės tarybą išrinktas ir daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Jis būtų ir savivaldybės bei savivaldybės tarybos vadovas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą teikia parlamentarų grupė: Erikas Tamašauskas, Vytautas Kurpuvesas, Valentinas Bukauskas ir Liudvikas Sabutis.

Ką būtų galėję pakeisti mūsų gyvenime laisvieji merų rinkimai? Ką apie tai mano lietuvis, žinantis seniūno duonos skonį, ir kitas lietuvis, Punsko krašte valgantis viršaičio duoną.

“Tiesioginiai merų rinkimai būtų galėję pakeisti ar bent išjudinti nuo senų laikų užsilikusią partinio valdymo sistemą – tai būtų buvęs didelis žingsnis demokratinio valdymo link”, – įsitikinęs neseniai atsistatydinęs nepartinis Alytaus rajono Miroslavo seniūnas Jonas Jurevičius.

Bet, kaip žinome, ateinančiais metais savivaldybių rinkimai bus tokie kaip visada. O mes palyginkime J.Jurevičiaus ir Punsko viršaičio Vytauto Liškausko nuotaikas ir požiūrį į vietos savivaldos galimybes.

Demokratijos – nė ženklo

"Veido" archyvas

– Jūsų vertinimu, ar partijos merų rinkimus būtų perėmusios į savo rankas?

– Būtų pasistengusios. Partinio valdymo sistema net žmonių rinktą merą gali praryti ir perdirbti į tokį, kokio tik šiai sistemai prireiks. Juk partinės valdymo sistemos gniaužtuose – milžiniški pinigai, valdžia ir galia. Ši sistema turi pinigų skirstymo monopolį – savo egzistencijos pagrindą. Be to, ji moka manipuliuoti, interpretuoti ir apeiti nepatogius įstatymus.

– Bet partinė valdymo sistema Lietuvoje pamažėle reformuojama: naikinamos apskritys, mažinamas biurokratijos aparatas, keičiasi merai…

– Tas ir yra, kad niekas nenaikinama. Tik perskirstomos funkcijos ir keičiami užsilikę kadrai. Merai iš postų verčiami ne dėl prasto darbo, o kad būtų perimta pinigų skirstymo galia.

– O kokia, Jūsų nuomone, nesikeičiančio partinio valdymo esmė?

– Valdymo struktūra. Dabar pas mus valdymas prasideda Ministrų kabinete, per ministerijas, žinybas, apskritis leidžiasi žemyn ir baigiasi savivaldybėse. O demokratino valdymo sistema turėtų prasidėti apačioje, žemiausioje grandyje, sakykime, seniūnijose, valsčiuose, tada turėtų kilti aukštyn ir baigtis Vyriausybėje. Taigi demokratiniame valstybės valdyme dalyvauja masės, piliečiai, o partinio valdymo sistemoje – partinis elitas.

Būtent šis partinis elitas savo įsakymais skiria seniūnus, apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, ministrus, viceministrus, žinybų vadovus. Merą renka partijos arba koalicijos, ministrą pirmininką renka ir skiria valdančioji partija. Tad demokratijos čia ne tik nė žymės nerasi, bet ir neužuosi.

– Kodėl partinio valdymo sistema, kaip jūs sakote, baigiasi savivaldybėse?

– Pagal partinio valdymo sistemos sukurtą Savivaldos įstatymą seniūnijos neturi savarankiško, įstatymu įtvirtinto biudžeto ir savo turto. Ten nėra ko skirstyti. Todėl seniūnijos egzistuoja ne kaip savarankiška, žmonių rinkta ir kontroliuojama, finansiškai ir valstybės turtu stipri valdžia, o kaip savivaldybės vietininkė, elgetautoja: kiek iš mero išprašysi – tiek turėsi. Neįtiksi – gausi baltų centų. Tai patyriau savo kailiu, kuris ne kartą luptas.

– Ko tuomet reikėtų, kad seniūnija taptų stipri, tikra, ne butaforinė valdžia?

– Kai seniūnijoje gyvenantis žmogus savo ir savo šeimos ūkio, turto, verslo, nuosavybės, darbo, švietimo, sveikatos bei visus kitus reikalus išspręs net neperžengdamas seniūnijos ribų – tada tenai ir bus tikra, žmonių rinkta ir kontroliuojama, finansiškai stipri valdžia. Tuomet valdžia bus ne per “vieną langelį”, kaip savivaldybėje, o tiesiog tarp žmonių, žmonėse. Juk elgetos lazda, pavadinta mersedesu, netampa automobiliu.

– Kas tuomet liktų savivaldybėms?

– Patys svarbiausi, didelės apimties, koordinaciniai, investiciniai projektai, mokesčių, seniūnijų biudžeto, aplinkosaugos, higienos kontrolė ir t.t. Tačiau savivaldybės netektų pinigų skirstymo monopolio. Žinoma, dėl to kiltų didelė audra.

– Gal tuomet valdymo pertvarką derėtų pradėti ne nuo merų rinkimų, o nuo seniūnijų?

– Tik nuo merų rinkimų. Žmonių išrinkti merai ir privalėtų didelę dalį savivaldybės funkcijų perleisti seniūnijoms, tikrai vietinei, demokratiškai išrinktai valdžiai. Taigi prezidentė, iškeldama merų rinkimų idėją, pasielgė išmintingai.

– Bet jau girdėti kalbų, kad seniūnijos neturi žmonių, kurie gebėtų tvarkyti savarankišką biudžetą, valdyti turtą. Esą seniūnijos yra per mažos ir t.t.

– Tai partinio valdymo sistemos elito kliedesiai. Kasryt iš seniūnijų į miestus dirbti išvažiuoja dešimtys aukščiausio lygio specialistų – inžinierių, dėstytojų, ekonomistų, agronomų, finansininkų, o vakarais grįžta namo. Kiekvienoje seniūnijoje yra mokyklų, verslo įmonių, sveikatos, kultūros įstaigų, turime labai stiprių, užsienio ūkius išvažinėjusių, mokančių kalbas ūkininkų…

Pagaliau argi sunku seniūnijai, turinčiai savarankišką biudžetą, valdančiai turtą, pasiųsti į aukštąsias mokyklas savo vaikus ir parengti savų specialistų? Tiesiog partinio valdymo sistema nenori stiprių, savarankiškų seniūnijų, nenori žmonių valdžios. Juk jeigu negalėtų seniūnijų valdyti, prarastų svarbiausius agitacinius rinkimų punktus.

Kaip tvarkosi Lenkijos valsčiai

"Veido" archyvas

– Iš tiesų Miroslavo seniūnija, su kurios seniūnu Jonu Jurevičiumi seniai bičiuliaujamės, turi 14,5 tūkst. ha žemės, Punsko – 12 tūkst. ha, Miroslavo seniūnijoje gyvena 4250, Punsko valsčiuje – 4860 žmonių. Panašus ir valdiškų įstaigų skaičius. Du broliukai dvyniai iš gretimų valstybių, – juokiasi Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas.

– Lietuvoje kai kas baiminasi, kad viešai išrinktas meras gali tapti tik ūkvedžiu, o ne politiku strategu. O kas valdo valsčių – viršaitis ar taryba?

– Valdo žmonės, rinkėjai. Jie renka viršaitį, pavaduotoją ir kiekvieną iš penkiolikos tarybos narių. Jei kas – rinkėjai gali mus visus atleisti. Arba po vieną, arba urmu. Mes taikiklyje.

– Tai viršaitis nevykdo jokios partinės politikos?

– Partinio valdymo sistemos valsčius neturi. Tvarkomės pagal žmonių ir tarybos patvirtintą dvejų–ketverių metų programą. Ši programa, beje, parengta viršaičio, valsčiaus specialistų bei konsultantų, ir yra tiesioginis mano vadovas. Aš už ją atsakau asmeniškai. Taryba kontroliuoja. Nesu tarybos narys. Kiekviena šeima gauna mano pusmečio ataskaitą, kurioje nurodyti visi darbai, išleisti pinigai, premijos, atlyginimai ir t.t.

– Kaip valsčių paveikė sunkmetis?

– Niekaip. Nebankrutavo nė viena įmonė, nė vienas ūkininkas. Ir valsčiaus tarnautojams, ir dirbantiems versle atlyginimai nemažėjo, nedidėjo mokesčiai, neturime nė vieno galinčio dirbti bedarbio.

– Koks jūsų valsčiaus metinis įstatymu patvirtintas biudžetas?

– 11 mln. Lt. Jeigu ką didesnio statome, tiesiame kelius, gali siekti ir 12 mln. Lt. Dar 7–9 mln. Lt, pateikę projektus, gauname iš ES fondų. Beje, visą Punsko miestelį sutvarkėme šių fondų lėšomis. Iš savo biudžeto nepridėjome nė cento.

– Ar jūsų valsčiuje gyvenantis žmogus gali nevykdamas į didelį centrą išspręsti visus savo darbo, verslo, sveikatos ir kitus klausimus?

– Taip, absoliučiai visus. Jam niekur nereikia važiuoti. Per darbymečius valsčiaus tarnautojai sutvarkytus dokumentus pristato į namus – kad nesitrukdytų lauko darbai. Tiesa, vairuotojo teises reikia atsiimti ten, kur laikei egzaminus. Vairavimo mokyklos kol kas neturime.

– O iš kur imate specialistų?

– Kasmet po penkis geriausius abiturientus siunčiame mokytis į atitinkamas aukštąsias Lietuvos mokyklas. Skiriame 500 Lt stipendiją, mokame už bendrabutį ar nuomojamą butą. Po studijų jie privalo grįžti į Punską ir trejus–penkerius metus dirbti jiems pavestus darbus. Taigi specialistų nestinga.

– Mane stebina mokyklos, kuriose mokosi vos 12–22 vaikai. Ir jų neuždarote? Lietuvoje tokių stebuklų nebūna.

– Taip yra todėl, kad mokyklos pastate telpa dar ir kultūros namai, biblioteka, sporto salė, net kavinukė. O Lietuvoje – atskiri mokyklos, kultūros namų, net bibliotekos pastatai. Atskiras šildymas, kanalizacija, vandentiekis, elektros tinklas. Tai labai brangu, sudėtinga prižiūrėti. Jūsų mokyklos po pamokų dažnai tuščios, bet šildomos, mūsų mokyklose gyvenimas verda nuo ryto iki vakaro. Net ir tuomet, kai neliks nė vieno moksleivio, mokyklų pastatai gyvuos. Jie netaps vaiduokliais.

– Lenkija mažiau nei kitos valstybės patyrė pasaulinės krizės dvelksmą. Kaip manote, kodėl?

– Lenkija stipri, įtakinga ES valstybė. Ji pirmiausia gina Lenkijos ir jos žmonių interesus. Tai kelia kitų pagarbą ir ypač investuotojų pasitikėjimą. O premjeras remia valsčius, kaip svarbiausią, pamatinę valstybės valdymo grandį. Jų savarankiškumas – aukščiau visko. Nes prie valsčių valdymo labai aktyviai prisideda visi piliečiai. Mobili, stipri, operatyvi vietos valdžia – valsčiai, gerai veikianti visa valsčių sistema sunkmečiu padėjo stabilizuoti viso krašto ekonomiką ir finansus. Mes dirbame rentabiliai. Neturime skolų. Ir niekur nebėgame. Tik kartais – Lietuvon.

– Ne kartą keliaudamas stebėjausi, kaip žmonės didžiuojasi savo valsčiumi. Ir, beje, viršaičiu.

– Ir savo valstybe. Patriotizmas neauga sode. Jis priklauso nuo to, kiek pats esi savo valsčiaus šeimininkas. Mūsų nevaldo joks partinis elitas. Mus valdo žmonės. Jiems ir dirbame. Jei kuo nors susitepsi, tiesiog būsi išmestas. Tuoj pat.

„Savo neįgalumą konservatorių frakcija dangsto melu – tik tokia išvada peršasi girdint jų kaltinimus metamus socialdemokratams dėl tiesioginių merų rikimų. Manau, toks valdančiųjų elgesys amoralus, negarbingas ir neteisingas“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad balsavime dėl tiesioginių merų rinkimų socialdemokratai nedalyvavo. LSDP frakcija tokius žodžius vadina melu.

“Viešai teigdama, neva socialdemokratai nebalsavo už tiesioginius merų rinkimus, ji muilina akis visuomenei, nors kaip Seimo vadovė turėtų rodyti pavyzdį ir elgtis etiškai“, – sako A. Butkevičius LSDP pranešime.

„Didžioji konservatorių dalis – net 25 parlamentarai nebalsavo, balsavo „prieš“ arba susilaikė ir tokiu būdu nepalaikė Konstitucijos pataisų. Tuo tarpu socialdemokratai vieningai balsavo „už“ tiesioginius merų rinkimus. Prieš kalbėdama viešai Seimo Pirmininkė turėtų patikrini faktus. Du mūsų frakcijos nariai posėdžio metu buvo išvykę į komandiruotes, du serga, du pavėlavo į balsavimą, visi kiti buvo vieningi. Pataisas palaikė 48 opozicinių frakcijų atstovai, jei „už“ būtų balsavę tiek pat valdančiųjų, situacija būtų kitokia. Sąmoningos visuomenės neapgausi – juk nesudėtinga patikrinti visiems prieinamą informaciją Seimo tinklapyje, kas ir kaip balsavo“, – piktinasi A. Butkevičius.

Valdančiųjų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo nepriimta dėl to, kad kai kurie opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos nariai nedalyvavo balsuojant.

Kita vertus, Vyriausybės vadovas teigė nedramatizuojąs padėties, o savivaldos reforma esą neapsiriboja tiesioginių merų rinkimų įteisinimu.

“Iškart buvo aišku, kad koalicijos balsų niekaip negali užtekti. Net geriausiais laikais koalicija turėjo 84 balsus, dabar turi 70. Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų”, – antradienį po balsavimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Anot jo, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu “labai garsiai apie tiesioginius merų rinkimus kalbėję socialdemokratai ir “darbiečai”, būtų balsavę, taip kaip kalbėjo, o ne sąmoningai sėdėtų salėje ir nedalyvautų balsavime”, kaip kad, pavyzdžiui, elgėsi socialdemokratai”.

“Pataisa būtų priimta net su visomis mūsų vidinėmis abejonėmis koalicijoje. Noriu priminti, kad Tėvynės sąjunga prieš Seimo rinkimus tarybos sprendimu buvo pasisakiusi prieš tiesioginius merų rinkimus. Vardan kompromiso buvome pasakę, kad galima svarstyti, jeigu rasime tinkamą modelį, tos diskusijos iki galo ir nebuvo pasibaigę. Taigi, nematau mūsų pusėje labai didelių nuodėmių”, – pareiškė premjeras.

Tuo metu pagrindiniai tiesioginių merų rinkimų iniciatoriai liberalcentristai apkaltino A.Kubiliaus vadovaujamus konservatorius ir liberalus dėl žodžio nesilaikymo.

Už Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, balsavo 20 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių. Trys konservatoriai buvo prieš ir 16 susilaikė.

Tuo metu iš 25 Socialdemokratų partijos frakcijos narių 18 palaikė Konstitucijos pataisą.

Nepaisant to, antradienį A.Kubilius akcentavo, kad didesnė jo frakcijos narių dalis balsavo “už”. “Galvojau, kad galėjo būti ir blogiau, žinant visus mūsų svarstymus, tikrai partijoje niekados nebuvo didelio entuziazmo dėl tiesioginių merų rinkimų, ir liberalcentristai tą labai gerai žinojo”, – kalbėjo premjeras.

Į Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Gintauto Babravičiaus samprotavimus apie galimą traukimąsi iš koalicijos A.Kubilius pareiškė, jog “visi visą laiką ką nors svarsto, tai čia yra tokia būsena”.

Vyriausybės vadovas sakė, jog valdančioji koalicija toliau svarstys, kaip spręsti savivaldos problemas. Anot jo, konservatoriai plačiau žiūri į savivaldos pertvarką ir tikros savivaldos gilinimą.

“Pirmasis etapas sėkmingai eina link finišo – turiu omenyje apskričių naikinimą ir savivaldos teisių plėtimą. Toliau esame pasisakę, kaip partija už tai, kad gerokai didesnės teisės būtų suteiktos dar žemesniu lygiu – tai yra seniūnijose. Ne tik kalbame apie tiesioginius seniūnų rinkimus, bet ir apie teisių, ir finansų gerokai didesnį sutelkimą seniūnijose”, – dėstė A.Kubilius.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.
politika@bns.lt

Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, viena iš valdančiosios koalicijos narių – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.

Tai po balsavimo Seime žurnalistams pareiškė LiCS pirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius.

“Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimu buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai ir labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis”, – pareiškė G.Babravičius.

Apie galimybę LiCS trauktis iš koalicijos, jeigu nebus priimta Konstitucijos pataisa, dar prieš balsavimą parlamente įspėjo kitas šios frakcijos narys Žilvinas Šilgalis.

G.Babravičius pabrėžė, kad kol kas tai tik asmeniniai jo ir kitų parlamentarų pasvarstymai, sprendimą priims partijos institucijos.

“Iki vakar nesvarstėme galimybių palikti šitą koaliciją, bet šitas iššūkis, kai dėl tokio svarbaus klausimo būtent mūsų koalicijos partnerių, ne opozicijos balsais nebuvo priimti pozityvūs sprendimai, verčia pagalvoti. Bet tai bus padaryta per institucijas: yra vadovybė, yra valdyba, yra taryba. Sprendimus darysime darbo tvarka”, – sakė LiCS pirmininkas.

Kita vertus, jis sakė dar matąs prasmės kalbėtis su koalicijos partneriais, nes esą “ties šituo nepriimtu sprendimu pasaulis nei sustoja, bei pradeda judėti į priekį”. “Tačiau tai dar vienas iš ženklų, kad priimtų strateginių sprendimų nesugebame priimti Seime. Tai verčia nerimauti”, – tvirtino politikas.

Jis apgailestavo, kad savo sprendimu Seimas pamynė didelės visuomenės dalies lūkesčius, prezidentės Dalios Grybauskaitės valią.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.

Antradienį Seimas nepritarė Konstitucijos pataisai, kuria buvo siūloma leisti tiesiogiai rinkti merus. Iš 141 seimo nario balsavo 121, už balsavo – 88, prieš – 6, susilaikė – 18. Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Konstitucijos pataisa buvo siūloma nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2011 m. vasarį. Politikai jau seniai žadėjo stengtis, kad jau tais metais būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat reikalavo, kad Vyriausybė šiais metais pasistengtų šį tikslą pasiekti. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.