Premjeras Andrius Kubilius antradienį “keistu” pavadino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog ūkio ministras Dainius Kreivys supainiojo interesus, ir atkreipė dėmesį, jog ministro atsistatydinimo pareiškimui perduoti turi penkias dienas.

Žiniasklaidos kandidatu į ūkio ministro postą įvardijamas Vitas Matuzas tokių kalbų kol kas nekomentuoja.

“Manęs toks sprendimas, nors ir atrodo truputį keistas, bet nenustebino”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Šiek tiek keista – be abejo, visada būtų gerai, kad tokios institucijos kaip VTEK sprendimai būtų visiškai aiškūs ir nedviprasmiški, kad įrodymai ir dokumentai taip pat būtų absoliučiai tikslūs ir aiškūs – tame, kas paskelbta, pasigendu to. Bet, kita vertus, manęs tokie sprendimai ir tokios formuluotės šiandieninėmis aplinkybėmis nestebina”, – aiškino premjeras.

Jis teigė, jog atsistatydinimo pareiškimas reiškia vienintelį dalyką – kad ministras nenori trukdyti efektyviai Vyriausybės veiklai.

“Jo darbas iki šiol buvo tikrai labai efektyvus”, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, VTEK įrodė tik tai, kad jeigu ir kaltas D. Kreivys, tai tik dėl to, jog elgėsi taip, kad visuomenei liko abejonių, kad yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Premjeras su ironija atsiliepė apie VTEK nurodytus motyvus.

“VTEK, kiek suprantu, įrodė, kad D.Kreivys turi motiną ir kad jo motina valdo kažkurias akcijas. Antras dalykas – VTEK, bent jau iš tų paskelbtų duomenų, taip pat įrodė, kad informacija apie tai, kas yra mokyklos renovacijos darbų rangovas buvo paskelbta savivaldybės puslapyje. Ir trečias dalykas – VTEK taip pat įrodė, kad ministras nežinojo, jog mokyklą renovuos motinos valdoma įmonė”, – kalbėjo premjeras.

“Visada tikėjau D.Kreivio sąžiningumu, padorumu ir idealizmu, ir po VTEK sprendimo tuo ne mažiau tikiu”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras teigė turintis penkias darbo dienas, per kurias turėtų prezidentei pateikti ministro atsistatydinimo pareiškimą, ir į žurnalistų klausimus, ar patenkins ministro atsistatydinimą, neatsakė.

“Kaip numato Vyriausybės įstatymas, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kai gauna pareiškimą, jį teikia Respublikos Prezidentei. Iki atsistatydinimo pateikimo prezidentei, ministras ministro pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo sprendimą”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tarp kandidatų užimti ūkio ministro postą žiniasklaidoje minimas konservatorius, buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas žurnalistams teigė kol kas nenorintis komentuoti teiginių apie galimą jo tapimą ministru.

“Nenorėčiau komentuoti, to ko nėra. Jeigu bus, tada ir šnekėsime”, – sakė V.Matuzas.

Koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kalbėdamas žurnalistams, pastebėjo, kad prezidentė anksčiau yra atkreipusi dėmesį į politinę ministro atsakomybę. Politikas teigė manantis, jog jei ministras būtų atsistatydinęs anksčiau, “įtampų” būtų mažiau.

“Aš jau anksčiau esu sakęs, kad po prezidentės išreikštos kritikos nebe tokios svarbios lieka ir Vyriausiosios VTEK išvados”, – sakė susisiekimo ministru dirbantis E.Masiulis.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys antradienį po pietų paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos paramos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Jų renovavimo konkursą buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimas neišsprendžia esminės politinėje veikloje dalyvaujančių įmonių akcininkų problemos, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis BNS antradienį pabrėžė, jog D.Kreivį atsistatydinti paraginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaaiškino savo motyvų visuomenei. Politologas taip pat rekomendavo valdantiesiems konservatoriams į ūkio ministro postą surasti labiau partijos, o ne vien premjero remiamą kandidatą.

“Esminė problema šioje istorijoje buvo nerealus sandoris, kai politikas, užėmęs ministro postą, perleidžia nerealiomis kainomis valdytų įmonių akcijas savo artimiesiems. Šita problema liko neišspręsta. Aiškios taisyklės, kaip tokią problemą spręsti, nėra sukurtos”, – BNS komentuodamas D.Kreivio atsistatydinimą, antradienį sakė A.Krupavičius.

“Atsistatydinimas vyksta ne dėl esminių priežasčių, kurios iškilo šioje istorijoje. Nueinantis ministras yra teisus, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą galima skųsti teismui. Atviras klausimas, ar teismo išvada bus tokia kaip VTEK”, – kalbėjo politologas.

Jis teigė, jog VTEK sprendimas D.Kreiviui nepaliko jokios kitos išeities, tik atsistatydinti, tačiau pažymėjo, kad ministro situacija komplikavosi jau anksčiau.

Pasak A.Krupavičiaus, D.Kreivio istorijos kontekste analizuojant Vyriausybės ir prezidentės santykius galima įžvelgti demokratijai “prieštaraujančių praktikų”. Anot jo, buvo sukurtas klaidinantis įspūdis, kad prezidentė turi teises ir galimybes atleisti ministrus, jei mano, kad jais negalima pasitikėti.

“Prezidentė iki pat šios istorijos pabaigos taip ir nepaaiškino, kokie yra jos argumentai “a, b, c, d ir e”, kad D.Kreiviu buvo nepasitikima. Tokios praktikos demokratijose neturėtų būti, visuomenė turi žinoti argumentus ir motyvus. Istorijos finalas parodė, kad politikos viršūnėse galios centras Nr.1 yra prezidentė, premjeras kol kas lieka jos šešėlyje”, – teigė A.Krupavičius.

Jis pridūrė manantis, kad prezidentės ir premjero konflikto nėra, tiesiog “prezidentė yra neprognozuojama ir tai yra problema”.

Pasak jo, renkantis D.Kreivio įpėdinį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų suprasti, jog būsimasis ministras negali būti vien iš premjero aplinkos.

“Labiausiai kritikuojami ministrai buvo tie, kuriuos premjeras asmeniškai pasikvietė. (…) TS-LKD turi persvarstyti ministrų atrankos taisykles. Jei sprendimai bus kolegialūs, galbūt problemų ir skandalų bus mažiau. Kitas dalykas – tuomet, ko gero, partija bus labiau suinteresuota apginti vieną ar kitą ministrą”, – sakė A.Krupavičius.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras Dainius Kreivys antradienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, tačiau teigė nesutinkantis su etikos sargų išvada, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai išleido jo motinos iš dalies valdomai įmonei palankų įsakymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo. Šiai įmonei anksčiau yra vadovavęs ir pats D.Kreivys.