Atrodo pribrendo laikas sudėlioti taškus ant „i“:
nebuvo atgauta jokia nepriklausomybė, tik iš vieno SSSR koncerno
perėjome į kitą, ES koncerną. Kažkas gali paprieštarauti – juk
griuvo geležinė uždanga, galime važiuoti kur norime.
Tiems klausimas – kas pasikeitė darbininkui, ar kokiai nors
siuvėjai? Jie negali niekur važiuoti, kaip ir anksčiau – neturi
pinigų bilietui. Jų gyvenimas nepagerėjo – vargsta nuo algos iki
algos.
O judėjimo laisvė – na taip.. dabar galime maltis po visą
pasaulį ieškodami darbo.
Arba loti ant visų, supykę, kad to darbo negauname. Bet juk
žinome – šuo loja – karavanas eina.
Bet eikime toliau.
Prielaidos reikalingos nepriklausomos valstybės egzistavimui:
1. Galimybė patiems spręsti savo šalies, savo piliečių
klausimus.
2. Būtinybė patiems leisti savo pinigus ir valdyti jų srautus.
Kitaip sakant valdyti savo finansinę sistemą.
3. Galimybė kurti savo įstatymus tokius kokius manome esant
reikalinga ir pagal juos gyventi.
4. Auklėti savo vaikus taip, kaip šeima laiko esant reikalinga.
5. Gaminti tai ir prekiauti savo šalyje tuo, ką laikome esant
mums reikalingu.
6. Ir t.t. Ir t.t
Papunkčiui atsakysime į kiekvieną klausimą:
1. Gyvybiškų Savo šalies klausimų nesprendžiame, pasiduodame
spaudimui iš šalies be jokios kovos, ar derybų. Pavyzdys: IAE
uždarymas.
2. Savo finansų sistemos ir pinigų srautų nevaldome. Lietuvos
Bankas pavaldus Europos centriniam bankui. Vyriausybė niekaip
negali įtakoti šio banko veiklos.
3. Negalime kurti savo įstatymų, net jei matome, kad jie būtini,
jei jie neatitinka svetimo darinio, vadinamo ES, įstatymų.
4. Savo vaikų negalime auklėti, kaip laikome reikalingu, nes tą
reglamentuoja vaiko teisių įstatymas, kuris irgi primestas iš
ES. Vėlgi, iškrypėlių Gender Mainstreaming (Gender Mainstreaming -
belytė ateitis?) programa laisvai praeina į mūsų
vaikų darželius, kad mūsų vaikai išaugtų jau nebeatskiriantys
to, kas normalu ir kas ne.
5. Negalime be to darinio (ES) leidimo prekiauti tuo, ko norime,
ar gaminti tai ką norime. Pavyzdys: negalime prekiauti, ar
gaminti kaitriosiomis lemputėmis, ne ES jas paskelbė
netinkamomis, kaip netaupančiomis elektros energijos. Bet čia
pat primetė mums 6-8 kartus brangesnes, kurios be viso to dar ir
nuodingos, ir jų niekas, ir niekur neutilizuoja. Dar vienas
panašus, tai homeopatinių vaistų (džiovintų žolelių ir
augalų)gamybos ir pardavinėjimo uždraudimas, motyvuojant tuo,
kad atseit ES draudžia pardavinėti vaistus , jei jų naudingumas
neįrodytas tyrimais kainuojančias šimtus tūkstančių litų.
Įsivaizduojate? Dar mūsų protėviai gydėsi tomis žolelėmis ir jos
bent tuo buvo geros, kad bent jau nenuodijo žmonių! – ko
negalima pasakyti apie visas sintetines tabletes. Bet jos ir
trukdo būtent tuo, kad GYDO. Dabartinei farmacijos pramonei
sveiki žmonės kliūtis, nes žlugdo jų vaistų verslą. Žmogus turi
būti ligonis, bet dar nemiręs ir būti pastoviai tokioje
būsenoje, kad pastoviai jam būtų reikalingi vaistai.
6. Toliau galėčiau pavardinti dar nemažai, bet jau vien to ką
išvardinau mąstančiam žmogui turėtų užtekti, kad įsisąmoninti
tai, jog mus visus apmovė gražiais šūkiais, kad išeiti iš
komunistų SSSR, bet iki šiol valdžioje visus šiuos 20 metų sėdi
tie patys komunistai, pakaitomis su savo broliais
konservatoriais, kurie šiuo atveju konservuoja būtent šią
padėtį, šią Status Quo. Ir tikrai savo noru nesiruošia nieko
keisti.
Juk kol šie ponai sėdi valdžioje, Lietuvos padėtis tik blogėja,
ji klimpsta (klampinama) į vis didesnes skolas viešai klykiant
apie Baltijos šalių laimėjimus išeinant iš krizės.
Dabartinė šalies skola yra apie 39 milijardus litų, kas
kiekvienam šalies gyventojui sudaro apie 11 000 litų skolos. Ir
jei mūsų BVP augimas būtų apie 5%, tai jis visas sueitų skolos
administravimo apmokėjimui, arba kitaip sakant procentams.
Šalies gyvenimo gerinimui neliktų nė vieno lito. Visas būtų
taip, kaip šiandien. Tai kur tie mūsų nepriklausomos ir
demokratiškos Lietuvos laimėjimai išeinant iš krizės?
Nėra jokių laimėjimų ir nėra jokios nepriklausomybės. Tokiose
skolose sėdinti šalis gali tik svajoti apie Nepriklausomybę, nes
šansų gražinti skolą nėra jokių. Bet įklimpti į dar didesnę
laisvai.
Ir šią padėtį gali ištaisyti tik reali kiek įmanoma
nepriklausomybė, kai kiekvienas pilietis bus atsakingas už savo
kiemą, savo gatvę, savo rajoną, savo miestą, savo Tėvynę.
Tam būtina priimti Kapos teisę, (įvedę google paieškoje rasite
straipsnį), tik ji garantuoja teisingą savivaldą ir santvarką.
O pradžioje turi būti priimtas valdininkų Atsakomybės įstatymas
(žr. Ten pat).
Arvydas Daunys