Bendrovė „Palink“, valdanti daugiausia parduotuvių Lietuvoje turinį prekybos tinklą „IKI“, nuo šių metų pradžios į tinklo plėtrą investavo 43,4 mln. Lt. Atidaryta 1 nauja ir rekonstruotos 16 „IKI“ tinklo parduotuvių.

Pirmąjį šių ketvirtį viena nauja „IKI“ tinklo parduotuvė atidaryta Šilalėje, dvi tinklo parduotuvės rekonstruotos Vilniuje, po vieną Šilutėje, Rietave, Alytuje, Elektrėnuose ir Grigiškėse, dar dvi parduotuvės rekonstruotos Klaipėdoje ir septynios Kaune.

„Rekonstruojame tinklo parduotuves, kad savo pirkėjams pasiūlytume dar didesnį šviežio ir kokybiško maisto asortimentą už geriausią kainą. Taip pat daug dėmesio skiriame tam, kad atnaujintos tinklo parduotuvės būtų erdvesnės, jaukesnės ir patogesnės apsipirkti bei kuo geriau atitiktų mūsų pirkėjų apsipirkimo poreikius“ – teigia „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Atnaujintose „IKI“ tinklo parduotuvėse po rekonstrukcijos gerokai padidėja šviežių maisto produktų: šviežių vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies, kulinarijos bei konditerijos skyriai bei jų asortimentas. Taip pat atnaujinamas ne tik parduotuvių interjeras, bet ir lauko apdaila, parduotuvių įranga, patogesniam apsipirkimui parduotuvėse pakeičiamas prekių išdėstymas.

Pernai į savo tinklo plėtrą Lietuvoje „Palink“ investavo daugiau nei 80 mln. litų. Atidarytos penkios naujos ir rekonstruotos trisdešimt aštuonios parduotuvės, Klaipėdoje veiklą pradėjo nauja regioninė konditerijos ir duonos gaminių kepykla.

Vykdydama tinklo plėtrą bendrovė „Palink“ pernai įdarbino daugiau nei 250 naujų darbuotojų. Prekybos tinklui „IKI“ šiuo metu Lietuvoje priklauso 239 „IKI“, „IKI Cento“ ir „IKI Express“ parduotuvių daugiau nei 70-yje Lietuvos miestų.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ jau atnaujino 90 proc. viso savo mobiliojo ryšio tinklo. Prieš trejus metus prasidėjusią „Omnitel“ tinklo modernizaciją planuojama baigti pirmoje vasaros pusėje.

Atnaujindama tinklą, „Omnitel“ diegia 3G technologiją visur, kur iki šiol veikė tik 2G ryšys. Užbaigus modernizacijos ir plėtros darbus, „Omnitel“ 3G tinklas padengs visą Lietuvos teritoriją ir savo aprėptimi prilygs 2G tinklui. Jau dabar „Omnitel“ 3G tinklas dengia 97,2 proc. šalies teritorijos.

Visose atnaujinamose 3G stotyse „Omnitel“ diegia HSPA+ technologiją, palaikančią net iki 42 Mbps interneto spartą.

-    „Omnitel“ 3G ryšiu gali naudotis iš esmės visi šalies gyventojai. Norime užtikrinti jiems geriausią interneto kokybę ir stabilumą, todėl nuosekliai investuojame į veikiančios infrastruktūros tobulinimą, kartu padvigubindami 3G stočių talpą ir mobiliojo interneto greičius“, – sakė „Omnitel“ technologijų padalinio vadovas Mindaugas Varanauskas.

Plačiausiu „Omnitel“ 4G ryšiu šiuo metu gali naudotis daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų. Tarp „Omnitel“ 4G miestų -  visi šalies didmiesčiai, daugelis rajonų centrų, pramonės centrai, turistų ir poilsiautojų pamėgti miestai ir miesteliai, taip pat vietovės, kuriose „Omnitel“ 4G ryšys yra bene vienintelė galimybė naudotis sparčiuoju internetu.

Tuo tarpu telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šių metų gegužės pradžioje užbaigė viso mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą – padidino ryšio kokybę ir tinklo aprėptį, sumažino eksploatavimo kaštus ir pasirengė naujų paslaugų diegimui.

Tinklo atnaujinimas vyko nuo 2012 m. balandžio. Per tą laiką bendrovė investavo daugiau nei 77 mln. litų.

„Tele2“ atnaujino 870 bazinių tinklo stočių ir įrengė 150 naujų. Didžiausi Lietuvos miestai buvo sujungti nauju 10 Gbps magistraliniu ryšio tinklu, atnaujinta klientų duomenų bazių valdymo įranga.

Naujos „Tele2“ bazinės stotys išsiskiria technologiniu neutralumu. Priklausomai nuo klientų poreikių skirtingose vietovėse, jos gali būti naudojamos kaip 2G, 3G, 4G ir dar tik kuriamų ateities ryšio kartų stotys. Tai leis „Tele2“ ypač spartaus 4G (LTE) ryšio paslaugas pradėti teikti be didesnių investicijų ir už gerą kainą.

Tinklo atnaujinimas labai padidino mobiliojo interneto prieinamumą šalyje. „Tele2“ 3G tinklo aprėptis per tą laiką pasiekė 90,9 proc. (-105 dBm).

2012 m. gruodžio 21 d. Informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėja „Huawei“ Artimuosiuose Rytuose pelnė „Frost & Sullivan“ „2012-ųjų produkto inovacijos“ apdovanojimą, teikiamą už tinklo saugumo pasiekimus.

„„Huawei“ užima nemažą tinklo saugumo rinkos dalį ir aptarnauja platų klientų ratą“, – teigia „Frost & Sullivan“ generalinis direktorius Y. Shashidharas. „Mūsų įsitikinimą, kad „Huawei“ nusipelnė 2012-ųjų Artimųjų Rytų produkto inovacijos apdovanojimo už tinklo saugumo pasiekimus, sustiprino integruotas kompanijos saugumo sprendimas, kuris veikia nekenkdamas esminėms programėlėms.“

Pastaruoju metu tikslinės kibernetinės ir programėlių atakos padažnėjo ir tapo išmanesnės. „Huawei“ įžvelgė modernesnių tinklų ir saugumo sprendimų poreikį visuose verslo sektoriuose. Įmonėms skirtas „anti-DDoS“ sprendimas sulaukė verslo dėmesio – jame siūloma septynių sluoksnių gryninimo sistema, efektyviai aptinkanti ir apsauganti nuo plataus spektro grėsmių.

Skirdami apdovanojimą, „Frost & Sullivan“ pabrėžė „Huawei“ įmonėms skirtą sprendimą prieš kibernetines atakas, akcentavo stiprias kompanijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybes, į klientą orientuotas inovacijas, gerą kanalo struktūrą bei ekonomiškai naudingo ir efektyvaus tinklo apsaugos produktų portfelio kūrimą Artimuosiuose Rytuose. Kompanija yra įkūrusi 15 mokslinių tyrimų ir plėtros bei 25 jungtinius inovacijų centrus visame pasaulyje, trys iš jų įsteigti Artimuosiuose Rytuose.

„Virtualios ir mobiliojo ryšio technologijos tampa labiau integruotomis organizacijos verslo modelio dalimis, tai atspindi įmonės tinklo saugumo reikalavimai. Nauji vartotojai, integruoti asmeniniai mobilieji įrenginiai, debesų kompiuterijos atsiradimas prisidėjo prie visa apimančių saugumo sprendimų poreikio, kuriuos siūlo „Huawei““, – teigia „Huawei“ viceprezidentas pardavimams Artimuosiuose Rytuose Joe So.

„Frost & Sullivan” vertinimo kriterijus sudaro keturios pagrindinės kategorijos: produktų naujovės, moderniausių technologijų diegimas produkte, pridėtinę vertę kuriančios funkcijos ir gebėjimas didinti kliento investicijų grąžą.

Apie „Huawei Device“
„Huawei Device” yra įsitikinę, kad kiekvienas žmogus gali būti informacijos centras, o pasaulis būtų geresnė vieta, jei ryšio ir informacijos barjerai būtų nugriauti. Geras mobiliųjų telefonų portfelis, plačiajuosčio ryšio prietaisai ir namų įrenginiai liudija apie kompanijos dėmesį klientams ir jos įsipareigojimą teikti patogią mobiliojo interneto patirtį pasitelkiant nuolatines inovacijas. Remdamasi sėkminga jau daugiau nei du dešimtmečius vystoma veikla informacijos ir komunikacijos pramonėje, kanalo patirtimi, veiklos pajėgumais ir tarptautinių partnerių ištekliais, „Huawei Device“ transformuojasi iš vienu sandoriu milijonus įrenginių didelėms įmonėms parduodančios kompanijos į prekės ženklą „iš verslo į žmones“, tiesiogiai parduodama įrenginius milijonams žmonių. 2011 metų pabaigoje kompanijos produktai buvo parduodami daugiau nei 500 operatorių visame pasaulyje. Daugiau informacijos rasite „Huawei Device” svetainėje www.huaweidevice.com

Informacija apie „Huawei Device“ nuolat atnaujinama:
„Facebook“ puslapyje: www.facebook.com/HuaweiDeviceLietuva
„Twitter“ tinkle: www.twitter.com/HuaweiDevice
„YouTube“ kanale: www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
„Flickr“: www.flickr.com/huaweidevice

Šios vasaros viduryje duris atvėrė pirmoji Vilniuje, o prieš mėnesį atidaryta ir antra mažmeninės prekybos tinklo „Express Market“, priklausančio įmonei „Kilminė“, parduotuvė. Nors prekybos tinklas, Kaune turintis daugiau nei dvidešimt parduotuvių, bando įsitvirtinti ir sostinėje, tačiau savito veido dar neturi ir nieko išskirtinio klientams nesiūlo.
„Express Market“ skelbia, kad naujose parduotuvėse, kurios, palyginti su kitų tinklų prekybos centrais, yra gana nedidelės, bus visų kasdien reikalingų prekių, platus duonos, pieno, mėsos, žuvies ir jų gaminių asortimentas. Kaip ir daugelyje kitų parduotuvių, bus kepamos bandelės. Tad naujas į Vilniaus mažmeninės prekybos rinką įžengęs žaidėjas nepajėgs nuvilioti didžiųjų centrų („Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“) klientų.
„Vilniuje atidarytos „Express Market“ parduotuvės naudosis naujumo efektu. Kadangi daugelis pirkėjų nusivylę didžiaisiais prekybos centrais ir ieško kitų vietų apsipirkti, kurį laiką naujos parduotuvės jiems bus patrauklios. Vis dėlto tinklui „Express Market“ reikės įdėti daug pastangų, kad vieną kartą atėję pirkėjai sugrįžtų dar kartą“, – teigia bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas.
Be to, verslo konsultantas neabejoja, kad „Express Market“ Vilniuje nesudarys konkurencijos kitų prekybos centrų parduotuvėms. Mat turėdamas sostinėje vos kelias prekybos vietas, kai didiesiems centrams priklauso po kelis šimtus, nepasieks didelės apyvartos. Tai bus panašus tinklas kaip „Solo“, kuriam priklauso po vieną ar kelias parduotuves Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.

Didžiausias Lietuvos prekybos įmonių aljansas „Aibė“ ir Latvijos prekybininkų kooperacija „Aibe“ nutarė susijungti į vieningą Baltijos šalių prekybininkų aljansą. Šio žingsnio dėka sukurtas parduotuvių skaičiumi didžiausias Baltijos šalyse prekybos įmonių aljansas, veikiantis po vienu pavadinimu „Aibė“, kurį sudaro daugiau nei 900 parduotuvių.

Baltijos šalių prekybininkų aljanso vystymo procesas užims metus ir bus vykdomas keliais etapais. Pirmame etape planuojama apjungti Lietuvos ir Latvijos komercijos departamentus ir vykdyti derybas dėl centralizuoto prekių tiekimo tiek Lietuvai, tiek Latvijai. Vystymo eigoje maksimalus dėmesys bus skiriamas parduotuvių „Aibe“ prekės ženklo stiprinimui, plėtrai, bendrai rinkodarai, logistikos klausimams, bei geresnėms komercinėms sąlygoms: didesnių prekių kiekių pirkimams, žemesnėmis kainomis. Abiejų šalių prekybininkai yra sukaupę daug vertingos ir unikalios patirties, kuri bus naudojama bendram aljanso vystymui. Tai padės prekiauti žemesnėmis produktų kainomis, gerinti aptarnavimą, prekių ir asortimento gausą bei skatins prekybos tinklo apyvartos augimą.

„Tai puiki naujiena Lietuvos ir Latvijos pirkėjams ir gamintojams – jiems atsiveria galimybės tiekti prekes į šimtus parduotuvių, sudarant vieną tiekimo sutartį. Prekybos įmonių aljanso „Aibe“ strategija – parduoti kuo daugiau vietinės gamybos produktų, kurie išsiskiria puikia kokybe ir gera kaina. Šie prioritetai išlieka ir bus dar labiau stiprinami po susijungimo“, – sako UAB „Aibės Mažmena“ direktorius Laimonas Blažinskas. Anot jo, Lietuvos prekybos įmonių aljansas „Aibė“ ir Latvijos prekybininkų kooperacija „Aibe“ į bendro Baltijos šalių prekybininkų aljanso vystymą pirmuoju etapu investuos iki 1 milijono eurų. Pirmiausia šios investicijos bus skirtos parduotuvių suvienodinimui, centralizuotų tiekimo procesų įvedimui bei prekės ženklo stiprinimui.

Baltijos šalių prekybininkų aljanso „Aibe“ parduotuvių skaičius viršija 900, aljansą sudarančių įmonių metinė apyvarta 2012 metais sudarys 1,2 milijardus litų.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pradėjo mobiliojo ryšio modernizavimą. Atnaujinimas leis padidinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti tinklo diegimo ir eksploatavimo kaštus, be to, naujoji tinklo įranga bus taupesnė ir ekologiškesnė. Kartu atnaujinimas leis pasirengti numatomoms teikti ketvirtosios kartos (4G) ryšio, grįsto LTE technologija, paslaugoms.

„Sukursime naujos kartos tinklą – tai padarę klientams teiksime dar kokybiškesnes paslaugas ir toliau mažinsime ryšio kainas. Modernaus tinklo aprėptis bus didesnė, signalo kokybė geresnė, o eksploatacija pigesnė. Suprantama, dėl to laimės klientai, kurie aukštesnės kokybės paslaugas gaus mažiausiomis kainomis“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Modernizuojant „Tele2“ tinklą bus visiškai pakeistos 2G (GSM) ryšio tinklo bazinės stotys, atnaujintos 3G (UMTS) tinklo stotys ir tinklo įranga. „Tele2“ pereis prie naujos kartos IP protokolu pagrįsto tinklo veikimo principo, tai leis teikti 4G paslaugas. Pastarąsias bendrovė pasiūlys gavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) licenciją naudotis 2,6 Ghz dažnių ruožu.

„Tele2“ mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo tinklai yra tuo pat metu atnaujinami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklo ir programinę įrangą bei jų diegimo paslaugas visoms trims šalims tiekia vienas šios srities lyderių pasaulyje „Nokia Siemens Networks“. Vieningai visose Baltijos šalyse įgyvendinamas modernizavimas leidžia „Tele2“ išnaudoti masto ekonomijos efektą ir dar labiau sumažinti kaštus.

„Mobiliojo ryšio operatoriams svarbu atnaujinti savo tinklus, kad jie atitiktų pačių pažangiausių technologijų – 4G ryšio – poreikius. Tai taip pat leidžia sumažinti įrangos priežiūros ir naujų paslaugų diegimo išlaidas. Kuriamas naujas vieningas tinklas bus lankstus, taupus, atitiks šiandieninius ir busimos plėtros poreikius. Tinklo apkrovos bus valdomos realiu laiku, to naudą pajus ir vartotojai, – sakė „Nokia Siemens Networks“ generalinis direktorius Lietuvoje Ignas Latovas.

Įrengiamos naujos bazinės stotys ir tinklo įranga užtikrins 10-15 proc. didesnę „Tele2“ ryšio aprėptį ir signalo kokybę, bet įrenginiai bus kompaktiškesni ir jų reikės mažiau.

Naujosios bazinės stotys taip pat naudos 25 proc. mažiau elektros energijos. Tai dar labiau sumažins tinklo eksploatavimo kaštus ir poveikį aplinkai.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje. Bendrovės „RAIT“ kovo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimo duomenimis, „Tele2“ 2G ir 3G ryšio tinklai yra antri Lietuvoje pagal aprėptį. Bendrovės mobiliojo ryšio tinklo aprėptis – beveik visa Lietuva, 98,1 proc. „Tele2“ GSM tinklą sudaro 870 bazinės stotys, UMTS (3G) tinklą – 428 bazinių stočių.

Verslo pasaulį sunerimti privertęs ir į vartotojų pasąmonę įsirėžęs ekonomikos sunkmetis rinkos dalyvius išmokė racionalumo. Verslininkai, sugebėję laiku reaguoti į ekonomikos pokyčius bei prioritetu pasirinkę veiklos efektyvumo didinimą, džiaugiasi dabartiniais rezultatais. Apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą bei inovacijų teikiamą naudą kalbamės su šio prekybos tinklo valdybos nariu Dainiumi Dunduliu.

– Jūsų reklaminiame šūkyje teigiama: „Praktiški žmonės renkasi „Norfą“. Ką reiškia praktiškumas jūsų versle?
D.D.: Praktiškumas yra labai elementarus ir lengvai suprantamas dalykas. Tai reiškia paprastumą – jokios pompastikos ar nereikalingų detalių, reikalaujančių papildomų išlaidų. Mūsų atveju praktiškumas yra pirkėjams sudaryta galimybė mokėti pinigus tik už tai, ką jie perka. Jei sugalvojame, kaip galima sutaupyti efektyvinant prekybos centro veiklą, taip ir padarome, o sutaupytą skirtumą atiduodame pirkėjui, sumažindami kainą. Esminis mūsų principas – tik būtiniausios išlaidos. Net ir dabar dar yra netikinčių, kad už prekybinių patalpų, kuriose tvarkinga šildymo sistema, šildymą mokame nuo vieno iki dviejų litų už 1 m2.
– Verslo bendruomenėje kalbama, kad esate viena efektyviausių bendrovių savo rinkoje. Ar taip yra iš tikrųjų?
D.D.: Tokius skaičiavimus labai sudėtinga atlikti ir palyginti, tačiau, manyčiau, jei ir esame ir ne patys efektyviausi, tai tikrai patenkame tarp sėkmingiausiai efektyvumą išnaudojančių įmonių. Pavyzdžiui, galime drąsiai teigti, kad esame vieni geriausių pagal tokius objektyvius rodiklius, kaip kvadratiniam metrui tenkanti apyvarta ar logistikos efektyvumas.
– O ar jūsų kainos iš tiesų mažiausios? Ar esama tai patvirtinančių tyrimų?
D.D.: Išanalizavus Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų balansus matyti, kad mūsų antkainiai mažiausi. Mano subjektyvia nuomone, bendras kainų lygis mūsų prekybos tinkle taip pat mažiausias. Žinoma, visada atsiras prekių, kurių kaina bus mažesnė viename ar kitame prekybos tinkle, ir tai labai natūralus reiškinys, atsirandantis gerai veikiančioje konkurencinėje aplinkoje. Tačiau mūsų veiklos specifika, dėmesys veiklos efektyvumo didinimui leidžia daugumos prekių kainą išlaikyti mažiausio lygio.
– Ar dažnai asmeniškai tikrinate kainas?
D.D.: Anksčiau tai darydavau kur kas dažniau, bet dabar, puikiai veikiant kainų tikrinimo sistemai, šios informacijos sekti paprasčiausiai nebereikia. Puikiai jaučiu viso prekybos tinklo ritmą ir su 10 proc. paklaida galėčiau pasakyti, kiek kainuoja bet kuris mūsų parduodamas produktas.
– Efektyvumas neatsiejamas nuo kiekvieno įmonės darbuotojo motyvacijos, tačiau rasti motyvuotų darbuotojų sudėtinga. Kaip sprendžiate šią problemą?
D.D.: Akivaizdu: darbuotojų nusiteikimas neatsiejamas nuo viso verslo sėkmės. Todėl džiaugiamės radę raktelį, kuris derinasi su organizacijos filosofija ir puikiai tinka jos darbuotojams. Didžiuojamės būdami pirmuoju Lietuvos prekybos tinklu, pasiūliusiu motyvacinę sistemą, kurios esminis principas – atlyginimas, tiesiogiai priklausantis nuo atlikto darbo. O tai reiškia, kad bet kuris prekybos centre dirbantis žmogus atsakingas už savo atlygį: kasininkams alga mokama pagal kiekvieno jų apyvartą, taip pat skaičiuojamas priedas nuo bendro prekybos centro pardavimo, o norintys užsidirbti dar daugiau gali imtis papildomos veiklos, pavyzdžiui, į lentynas dėti naujas prekes. Ši sistema neįspraudžia prekybos centro darbuotojų gaunamo atlyginimo į jokius apibrėžtus rėmus ir kiekvienas motyvuotas žmogus pagal savo darbo rezultatus gali gauti atitinkamą atlygį.
– Iš ko jūs imate pavyzdį, semiatės idėjų, tobulindami prekybos tinklą?
D.D.: Labiausiai mane įkvepia užsienyje įgyvendinamos idėjos, kurias galima sėkmingai pritaikyti vietos sąlygomis. Tačiau visada vadovaujuosi taisykle, kad būtina atsižvelgti į tai, jog svetur puikiai veikiantys principai neretai reikalauja tam tikros adaptacijos, patobulinimo. Dėl šios priežasties visada stengiuosi į kiekvieną, net puikiausią pavyzdį pažvelgti kuo racionaliau. Konkrečiai mane žavi „Ikea“ kompanijos pavyzdys, iš esmės atitinkantis ir mūsų prekybos tinklo pasaulėžiūrą bei verslo suvokimą.
Mano asmeniniame tobulėjime labai svarbią vietą užima knygos, iš kurių semiuosi patirties. Pavyzdžiui, esu perskaitęs visas knygas apie „Wal Mart“ prekybos tinklą, o labiausiai vertinu tuos darbus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas ne teorijai, bet praktikai.
– O kaip pavyksta balansuoti tarp efektyvumo didinimo ir kokybės išlaikymo? Kokiais principais vadovaujatės?
D.D.: Efektyvumas ir kokybės puoselėjimas yra glaudžiai susiję, nes didinant efektyvumą natūraliai reguliuojami visi procesai. Paprastai tariant, efektyvumas reiškia taisyklių sukūrimą, o tai susiję ir su kokybės atsiradimu. Net elementariausias pridėtinės vertės nekuriančio veiksmo šalinimas gali būti įgyvendinamas tik įvedant konkrečias taisykles, kurios kartu apibrėžia ir proceso kokybės klausimą. Vis dėlto šioje vietoje labai svarbus žmogiškasis veiksnys, todėl ypatingą dėmesį skiriu bandymui užtikrinti tvarkos ir nustatytų normų aiškumą bei paprastumą. Tik aiški ir visiems lengvai suprantama taisyklė garantuoja, kad darbuotojai laikysis nustatytų reikalavimų.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad efektyvumas nėra pasiekiamas vien procesų modernizavimo keliu, įsigyjant naujų įrenginių. Tai gali būti elementarios funkcijos apibrėžimas, prisidedantis prie bendro veiklos efektyvumo didinimo. Puikiai tai įrodantis pavyzdys yra dabartinė situacija: kalbamės jau ne pirmą valandą, o per tą laiką negavau nė vieno skambučio. Vadinasi, sistema veikia – beveik 5 tūkst. žmonių sėkmingai dirba ir nekyla jokių nesklandumų.

Faktai apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą

• UAB „Norfos mažmena“ įsteigta 1997 m. Šiuo metu bendrovė valdo 127 parduotuves ir pagal jų skaičių yra trečias pagal dydį prekybos tinklas Lietuvoje.
• 2011 m. įmonės apyvarta siekė 1,549 mlrd. Lt, 2,5 proc. daugiau nei per 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupei taip pat priklauso logistikos bendrovė „Rivona“, įkurta 1993 m. Kartu su „Norfos mažmena“, konsoliduotas įmonių grupės pardavimas 2011 m. sudarė 2,5 mlrd. Lt – 3,6 proc. daugiau nei 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupė buvo viena iš nedaugelio finansinės krizės laikotarpiu augusių bendrovių Lietuvoje. Sudėtingiausiu laikotarpiu sparčiai pradėjusi diegti novatoriškas veiklos efektyvumo didinimo priemones, bendrovė sugebėjo išlaikyti stabilų augimą ir sustiprino savo pozicijas rinkoje.
• UAB „Norfos mažmena“ savininkų valdomai logistikos bendrovei „Rivona“ įdiegus unikalią logistikos sistemą, „Norfos“ prekybos centrą prekės pasiekia ne iš skirtingų tiekėjų, o iš logistikos centro Kėdainiuose. Logistikos centre yra įdiegta radijo dažnio atpažinimo įranga, sandėlių valdymo sistema ir modernus tiekimo grandinės planavimo instrumentas. Ši logistikos sistema sulaukė ir visuotinio pripažinimo: konkurse „Lietuvos transporto lyderiai 2010“ UAB „Rivona“ buvo pripažinta geriausiu metų logistikos operatoriumi.
• UAB „Norfos mažmena“ yra įsidiegusi elektros energijos sąnaudų stebėjimo sistemą. Šios konkrečios sistemos įdiegimas įmonei leido trečdaliu sumažinti išlaidas už elektrą.
• Naujai įkurtuose prekybos centruose, sudarančiuose pusę viso prekybos tinklo, šviesa reguliuojama automatiškai ir įjungiama likus penkioms minutėms iki darbo pradžios. Šviesos intensyvumas prekybos centruose reguliuojamas automatiškai ir yra prislopinamas tam tikru dienos metu. Patalpų apšvietimo modernizavimas yra bendras prekybos tinklo prioritetas, nes tam sunaudojama net 35 proc. visos prekybos centrams reikalingos energijos.
• Įgyvendinta šildymo sistemos modernizacija. Visa šaldymo įrangos pagaminama šiluma, anksčiau patekdavusi į lauką, po sistemos įdiegimo nukreipiama į prekybos centrų patalpas. Ši naujovė patalpų šildymo išlaidas įmonei leido sumažinti iki 1–2 Lt už 1 m2.
• UAB „Norfos mažmena“ įgyvendinta makulatūros rūšiavimo modernizacija, padidinusi per metus parduodamos makulatūros kiekį dvigubai – iki 5 tūkst. tonų. Modernizuojant makulatūros rūšiavimo procesą, buvo nusipirktas popierių suspaudžiantis presas, leidžiantis kaip įmanoma praktiškiau išnaudoti įmonės transportą. Padidėjus sunkvežimių galimo vežti popieriaus kiekiui, smarkiai krito popieriaus rūšiavimo sąnaudos, įgalinusios makulatūrą pardavinėti rinkos kaina.
• Įmonėje įgyvendinta bei nuolat tobulinama lanksti darbuotojų atlyginimo apskaitos sistema. Kiekvieno prekybos centro darbuotojo atlyginimas priklauso konkrečiai nuo jo atlikto darbo.
• Įmonė planuoja dar daugiau novatoriškų sprendimų. Svarstoma įsigyti medienos smulkinimo įrangą, kuria bus apdorojama medinė tara. Taip pat neatmetama galimybė, kad UAB „Norfos mažmena“ savo pirkėjams pasiūlys ir modernią savitarnos sistemą.

Remiantis kompanijos „Ookla“ tyrimais, 2011 metų pabaigoje miestas, turintis greičiausią interneto spartą pasaulyje, buvo Vilnius. Duomenų perdavimo vidurkis Lietuvos sostinėje siekė 36 Mb/s.

Nuo 1998 metų projektuodama FTTB (angl. Fiber to the Building) ir FTTH (angl. Fiber to the Home) technologijomis paremtą šviesolaidinį tinklą „Skynet“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ visada pirmoji siūlė naudotojams didžiausią interneto spartą.

Džiugių naujienų bendrovės klientai sulaukė iškart po Naujųjų metų. 2011 metų pabaigoje, parengęs visą techninę bazę, „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ 2012 metų sausio pradžioje paskelbė, kad siūlo klientams super greitą internetą. Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų gyventojams, turintiems „Sky Platinum Plius“ planą, bendrovė jau teikia 1 Gb/s internetą! Svarbu pabrėžti, kad 1 Gb/s sparta pasiekė ne tik atskirą mikrorajoną ar jame esantį namą, bet ir konkretų „Skynet“ klientą.

Įmonės Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo pavaduotojo Vladimiro Kiseliovo teigimu, šią kol kas rekordinę interneto spartą pasiekti leido ne tik laiku bendrovės pasirinkta itin kokybiška įranga, bet ir profesionalus jos naudojimas.

„Kurdami ir atnaujindami „Skynet“ tinklą, renkamės itin pažangią ir patikimą ilgametės mūsų įmonės partnerės „Cisco Systems“ įrangą, leidžiančią užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pasiūlyti vis didesnę interneto spartą. O norint „priimti“ tokį greitį, pakanka turėti gigabitinę tinklo plokštę ir ne senesnį nei dvejų–trejų metų kompiuterį“, – teigė bendrovės atstovas.

1 Gb/s interneto spartą pačioje šių metų pradžioje išbandę pirmieji klientai jau pajuto, pripažino ir labai teigiamai įvertinto naujas „Skynet“ galimybes. Visgi, anot Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo Tomo Okmano, svarbu ne tik interneto sparta, bet ir kokybiškų paslaugų užtikrinimas.

„Greitas ir kokybiškas internetas – būtinas šiuolaikinio žmogaus atributas. Jis padeda ne tik gauti daugybę įvairaus formato informacijos, bet ir laisvai naudoti ją įvairiuose įrenginiuose, turinčiuose interneto prieigą. Pavyzdžiui, naudojantis 100 Mb/s internetu, 10 GB apimties failą galima parsisiųsti per 20 min., o turint 1 Gb/s spartą – per 20 s. Tokį komfortą „Skynet“ klientams užtikrina pažangiausios šviesolaidžio technologijos, nuolat modernizuojamas tinklas, patyrę specialistai bei 24 val. per parą atliekamas techninis tinklo monitoringas ir priežiūra“, – teigė T. Okmanas.

Daugiau nei dešimtmetį šviesolaidinį tinklą „Skynet“ sostinėje diegianti bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, galvodama apie augančius klientų poreikius ir nuolat investuodama į tinklo modernizavimą, didina „Skynet“ užsienio srauto pralaidumą. Nuo š. m. rugsėjo 1 dienos „Skynet“ tarptautinio interneto srauto pralaidumas sieks 10 Gb/s.

Anot „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ Tinklo operacijų skyriaus vadovo Tomo Okmano, tinklo pralaidumo didinimas suteikia galimybę ateityje didinti ir tiekiamo interneto greitį.

„Nuolat galvojame apie savo klientus ir siekiame, jog mūsų teikiamos paslaugos atitiktų net išrankiausių naudotojų poreikius. Be to, nemažai dėmesio skiriame naujausioms šviesolaidžio technologijoms, tinklo modernizavimui bei atnaujinimui, naudojame pažangiausią pasaulinės telekomunikacijų sprendimų kūrimo lyderės „Cisco“ įrangą. Visa tai leidžia didinti „Skynet“ tinklo pralaidumą bei suteikia galimybę ateityje didinti šviesolaidžio greitį ir pasiūlyti dar daugiau kokybiškų paslaugų“, – teigia T. Okmanas.

Remiantis populiariausio interneto spartos matavimo tinklo „Speedtest.net“ duomenimis, sparčiausią internetą vilniečiams tiekia būtent „Penkių kontinentų“ įmonių grupei priklausantis „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Šiuo metu „Skynet“ interneto greitis užsienio tinkluose, priklausomai nuo pasirinkto plano, privatiems klientams siekia iki 300 Mb/s, Lietuvoje – iki 550 Mb/s.

Be sparčiojo šviesolaidinio interneto, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ siūlo naudotojams išbandyti interaktyviosios IP televizijos „Penki TV“ privalumus. Tai daugiau nei 90 populiariausių pasaulyje TV kanalų, teminiai kanalų rinkiniai, virtualusis kino teatras ir virtuali vaizdo nuoma, radijas, „Facebook“ tinklas TV ekrane ir kt. „Skynet“ klientams taip pat suteikiama galimybė užsisakyti IP telefoniją ir kalbėtis su draugais bei artimaisiais itin žemomis kainomis, įvertinti būsto saugos sprendimų naudą.

Viešbučių tinklas “Europa Group”, kuriam Baltijos šalyse šiuo metu priklauso devyni viešbučiai, šiemet į tinklą planuoja įtraukti bent 3 naujus viešbučius Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje.

“Metus planuojame baigti išplėtę tinklą mažiausiai trimis, o jei viskas susiklostys sėkmingai – penkiais viešbučiais”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “Europa Group” generalinis direktorius Romualdas Barauskas.

Aiškiausia padėtis dėl Rumunijos, kurios sostinėje Bukarešte bendrovė dar bene prieš porą metų ketino atidaryti viešbutį, tačiau veiklos pradžią teko atidėti iki šių metų kovo. Bendrovės atstovai nurodo, kad investicijos į visą viešbučio Rumunijoje projektą iš viso sudarys apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).

Į Latviją jau prieš keletą metų įžengęs ir plėtrą planuojantis “Europa Group” netrukus gali išsiplėsti ir į Estiją. Su vieno viešbučio savininkais jau deramasi, preliminariai galimybės bendradarbiauti aptariamos ir dar su poros viešbučių atstovais. Prie tinklo taip pat turėtų prisijungti ir daugiau Latvijos viešbučių.

“Planuojame, kad turėtų prisijungti 1 arba 2 viešbučiai Rygoje – vienas “City” ir vienas “Stay”. Vienas viešbutis yra veikiantis, kitas netrukus pradės veikti. Dabar su viešbučių savininkais deramės, gali būti, kad būsime valdytojai, gali būti, kad bus pasirašytos franšizės sutartys”, – sakė R.Barauskas.

Šiuo metu kaimyninėje Latvijoje veikia vienas prie “Europa Group” tinklo prisijungęs viešbutis, nes tinklui priklausęs “Europa City Riga” viešbutis pakeitė pavadinimą į “Days Hotel Riga VEF” ir buvo prijungtas prie tarptautinės “Wyndham Hotels Group” bendrovės tinklo.

Pasak R.Barauskas, su “Europa City Riga” savininkais dirbta pagal franšizės sutartį, ji buvo pasirašyta prieš penkerius metus ir turėjo tęstis dar penkmetį, tačiau latviai ją nutraukė. R.Barausko teigimu, pagal sutartį yra numatyta bauda, todėl dabar galvojama kaip elgtis.