BFL nuotr.

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų.

Tai parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad svarbiausios lietuviams yra socialinių tinklų, realaus laiko bendravimo ir elektroninio pašto programėlės. Atitinkamai 57,1 proc., 49,1 proc. ir 23,1 proc. gyventojų nurodė, kad tokias programėles, neturėdami jų, telefone įsidiegtų pirmiausiai.

Lietuviams aktualiausių programėlių viršūnėje rikiuojasi socialinio tinklo aplikacija „Facebook“, ją papildanti susirašinėjimo programėlė „Messenger“ ir elektroninio pašto platforma „Gmail“.

Daugiau programėlių telefone turi išmaniuosius telefonus su „IOS“ operacine sistema naudojantys gyventojai. Vidutiniškai vieno jų telefone – 19 programėlių, o 9 iš jų naudojamasi reguliariai. Tuo metu vienas telefono su „Android“ sistema turėtojas vidutiniškai yra įsidiegę 15 programėlių, iš kurių bent kartą per savaitę pasinaudoja 8.

Daugiau programėlių telefone turi išmaniuosius telefonus su „IOS“ operacine sistema naudojantys gyventojai. Vidutiniškai vieno jų telefone – 19 programėlių.

Išmaniesiems telefonams sparčiai plintant ir išstumiant senojo tipo prietaisus Lietuvos gyventojai atranda vis daugiau jų panaudojimo galimybių ir šiandien telefonu ne tik bendrauja, bet ir pramogauja, naršo internete, vykdo bankines operacijas, apsiperka, niekur neskambindami užsisakinėja taksi, viešbučius ar rezervuoja lėktuvo bilietus.

„Tiesa, pagrindine telefono funkcija lietuviams vis dar išlieka bendravimas, tačiau išmaniosios technologijos ir socialinių tinklų bei keitimosi informacija programėlių gausa leidžia tai daryti naujais, įvairesniais ir labiau įtraukiančiais būdais. Vis daugiau ne tik jaunimo, bet ir vyresnių gyventojų yra linkę juos išbandyti“, – sako TNS LT projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai programėlių turi ir aktyviausiai jomis naudojasi 18-29 metų amžiaus Lietuvos jaunimas. Vidutiniškai vieno šios amžiaus grupės atstovo telefone rastume 19 programėlių, o dešimčia jų jaunimas naudojasi bent kartą per savaitę.

Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai programėlių savo telefonuose turi didžiųjų miestų ir jų apskričių gyventojai. Vienas sostinės gyventojas telefone vidutiniškai turi 17 programėlių, kaunietis – 15, šiaulietis – 14, o Klaipėdos ir Panevėžio gyventojas – po 12.

Vienas sostinės gyventojas telefone vidutiniškai turi 17 programėlių, kaunietis – 15, šiaulietis – 14, o Klaipėdos ir Panevėžio gyventojas – po 12.

Vilniečiai ne tik linkę parsisiųsti daugiausiai programėlių, bet ir aktyviausiai jomis naudotis. Išmanųjį telefoną turintis sostinės gyventojas bent kartą per savaitę vidutiniškai pasinaudoja 11 skirtingų aplikacijų, kai tuo metu kaunietis, šiaulietis ir panevėžietis – 6, o Klaipėdos gyventojas – 5.

Išmaniųjų telefonų turėtojos moterys vidutiniškai turi įsidiegusios mažiau programėlių nei vyrai (12), tačiau didesne jų dalimi (7) naudojasi reguliariai. Tuo metu vyrai iš vidutiniškai 19 turimų programėlių bent kartą per savaitę panaudoja mažiau nei pusę – t.y. 7. Išmaniaisiais telefonais šiandien naudojasi beveik pusė (47,6 proc.) Lietuvos gyventojų.

Šis tekstas publikuotas svetainėje technologijos.lt 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų.

Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Neseniai pasirodė pranešimai, kad pasaulyje populiariausią socialinį tinklą „Facebook“ masiškai palieka paaugliai, nes ten padaugėjo vyresnio amžiaus vartotojų, tarp kurių yra jų tėvų ar netgi senelių. Tačiau Lietuvoje jaunimas iš socialinių tinklų niekur nedingo – bent kartą per savaitę naudojančių „Facebook“ 15-19 metų Lietuvos paauglių auditorija per metus paaugo 5 proc. punktais, o apskritai šiuo socialiniu tinklu naudojasi 95 proc. tokio amžiaus interneto vartotojų. Tad labiau tikėtina, kad paaugliai nepaliks „Facebook“, tiesiog aktyviau naudosis su juo sąsajas turinčiais arba kitokius jų poreikius atitinkančiais socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Instagram“, „Twitter“ ir kt.“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Nepaisant to, kad socialiniai tinklai 2013 metais tarp vyresnio amžiaus lietuvių plito sparčiausiai, visgi didesnė dalis vyresnių nei 30 metų interneto vartotojų jais naudojasi nereguliariai. Bent kartą per dieną prie savo socialinio tinklo paskyros prisijungia 38 proc. 30-39 metų socialinių tinklų naudotojų, o tarp vyresnių nei 40 metų lietuvių ši dalis siekia 27 proc. Palyginimui, prie savo paskyrų kasdien prisijungia aštuoni iš dešimties 15-19 metų paauglių ir šeši iš dešimties 20-29 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojų. Šioms amžiaus grupėms socialiniai tinklai jau yra tapę kasdieninės rutinos dalimi.

Vyresni socialinių tinklų naudotojai mažiau išnaudoja įvairias socialinių tinklų siūlomas galimybes bei funkcijas, kurios dažnai aktualios jaunimui. 39-49 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai paprastai apsiriboja pirminėmis socialinių tinklų funkcijomis, susijusiomis su bendravimu. Tuo metu 20-39 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai ieško arba dalinasi informacija apie prekes, paslaugas ir renginius.

„Visose amžiaus grupėse bendravimas su draugais, kolegomis bei pasikeitimų draugų profiliuose stebėjimas pagal svarbą užima pirmas dvi pozicijas. Tarp jaunesnių nei 40 metų vartotojų trečiojoje vietoje yra nuotraukų, žinučių komentavimas. Tuo metu tarp vyresnių trečia pagal dažnumą veikla yra senų draugų ar pažįstamų paieška“, – teigia D. Rinkūnas.

Socialiniai tinklai Lietuvoje plinta ne tik tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir apima vis platesnę geografiją. Sparčiausiai socialinių tinklų auditorija augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkts. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje padidėjo 9 proc. punktais. Mažiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausiųjų sąrašą.

Žymiausiai pernai augusią Lietuvos interneto vartotojų dalį sudarė 40-59 metų gyventojai. Ji, per metus ūgtelėjusi 6 procentiniais punktais, siekė daugiau nei trečdalį mūsų interneto vartotojų. Šiuo metu vidutinis Lietuvoje gyvenančio interneto naudotojo amžius (15-74 metų amžiaus grupėje) nuo bendro gyventojų amžiaus vidurkio – 43,2 m. – skiriasi tik 5,6 metų –  2000 m. šis skirtumas sudarė 12,6 metų. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Akivaizdu, kad virtuali šalies bendruomenė sparčiai bręsta. Vidutinis interneto naudotojo amžius siekia 37,6 metus, kuomet 2000 m. atitinkamas rodiklis buvo 28,7 metų. Tai lemia ir dar vieną tendenciją – šalies interneto auditorija pagal amžiaus parametrus artėja prie realaus šalies gyventojų pasiskirstymo. Į tai dėmesį ypač turėtų atkreipti komunikacijos ir rinkodaros specialistai, nuolat ieškantys efektyviausių kelių, kaip bendrauti su vartotojais ir kur juos pasiekti“, – teigia TNS LT Media departamento vadovas Darius Rinkūnas

Per pastaruosius trejus metus 40-74 m. amžiaus interneto vartotojų dalis išaugo 13 proc. punktų ir dabar siekia 44 proc. Tuo metu jauniausiose amžiaus grupėse kompiuterinės technikos ir interneto skvarbos rodikliai praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojasi beveik 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Atitinkamas skaičius 20-29 metų amžiaus grupėje siekia 98 proc.

Prie interneto naudotojų skaičiaus augimo per pastaruosius trejus metus aktyviai prisidėjo ir gyvenantieji kaime. Nuo 2010 metų kasmet interneto skvarba kaimiškose vietovėse vidutiniškai paauga 8 proc. punktais. 2013 m. beveik 29 proc. šalies interneto vartotojų gyveno kaimiškoje vietovėje, kai 2010 m. ši dalis buvo 21 proc.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Praėjusiais metais Lietuvos reklamos apimtys, lyginant su 2012 m. duomenimis, paaugo 3,8 proc. 2013 m. daugėjo reklamos kine, radijuje, internete ir televizijoje. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas reklamos rinkos tyrimas.

„Pernai labiausiai reklamos apimtys augo kalėdiniu laikotarpiu – nuo spalio iki gruodžio pradžios. Šiais mėnesiais reklamai buvo skiriama po 11-12 proc. metinio gross biudžeto. Mažiausiai lėšų reklamai buvo skiriama sausio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 5-6 proc. biudžeto. Vertinant reklamos pokytį medijų grupėse, matyti, kad reklamos apimtys labiausiai augo kino teatruose ir radijuje. Tačiau beveik trečdaliu krito reklamos kiekis ant degalinių degalų pylimosi pistoletų“, – sakė TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

Labiausiai 2013 m. augo reklamos apimtys kino teatruose, iki 44,9 proc. Iš viso per šį laikotarpį buvo parodyta 305 tūkst. reklaminių klipų.

Dar vienas didžiausiu augimu išsiskiriantis reklamos kanalas – radijas, kuris šoktelėjo 35,2 proc. Tam įtakos turėjo išaugęs radijo reklamos žaidimų kiekis bei metų pradžioje pradėta matuoti ZIP FM radijo stotis. Lyginant radijų stočių sąrašą be ZIP FM, per 2013 metus radijo reklamos laikas išaugo 21,8 proc. Radijo stotys per 2013 metų sausį-gruodį transliavo 6 mln. 997 tūkst. sekundžių reklamos.

Trečias pagal reklamos kiekį augęs kanalas – internetas. Automatinė interneto reklamos sistema Evaliant™ per dvylika 2013-ųjų metų mėnesių užfiksavo 10,4 proc. daugiau reklamos negu per 2012 metų sausį-gruodį. Evaliant™ sistema pernai metais užfiksavo 4 mln. 347 tūkst. reklamos vienetų.

Reklamos televizijoje apimtys išliko beveik nepakitusios. Statistiškai TV reklamos apimtys, lyginant 2013 ir 2012 metų rezultatus, paaugo 4,2 proc., tačiau augimui įtakos turėjo TV kanalų RTR Planeta ir REN TV, kurie pradėti matuoti nuo 2013 metų kovo ir rugsėjo mėnesio, apimtys. Be šių kanalų duomenų, TV reklamos laikas smuktelėjo 0,5 proc. Per 2013 metus televizijoje buvo ištransliuoti 1 mln. 418 tūkst. reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2013 metų duomenis, sumažėjo 9,8 proc. Atitinkamai 12,4 ir 4,7 proc. mažėjo reklamos plotai laikraščiuose ir žurnaluose. Iš viso laikraščiuose per praėjusius metus buvo išspausdinta 12 mln. 743 tūkst., žurnaluose – 6 mln. 773 tūkst. kv.cm. reklamos.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant šių ir praėjusių metų duomenis, sumažėjo 16,3 proc. Šio rodiklio kritimui įtakos turėjo nuo 2013 metų pradžios nebeteikiami lauko reklamos agentūros „Audora“ reklamos apimčių duomenys. Šios agentūros reklamos plotas praėjusiais metais sudarė 18 proc. viso lauko reklamos ploto. Be „Audora“ duomenų lauko reklamos plotas ūgtelėjo 0,1 proc.

Lauko video ekranuose per 2013 metus buvo transliuota 3 mln. 726 tūkst. sekundžių reklamos. Palyginus su 2012 metais, lauko video reklamos apimtis sekundėmis krito 9,7 proc.
Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant praėjusių ir 2012 metų duomenis, sumažėjo 16,6 proc.

Žemiau TNS LT reklamos apimčių apžvalgoje pateikiami žiniasklaidos reklamos monitoringo duomenys, reklamos apimčių pokytis lyginant 2013-ųjų ir 2012-ųjų* metų sausio-gruodžio mėnesių rezultatus.

Reklamos apimčių pokytis
Media priemonės    Reklamos apimtys    Pokytis 2012-2013
TV    sekundės    4,2%
LAIKRAŠČIAI    cm²    -12,4%
ŽURNALAI    cm²    -4,7%
RADIJAS    sekundės    35,2%
INTERNETAS    kartai    10,4%
LAUKO STATINĖ REKLAMA    m²    -16,3%
LAUKO VIDEO REKLAMA    sekundės    -9,7%
FILLBOARD    kartai    -30%
VIDAUS TV REKLAMA    kartai    -16,6%
KINO REKLAMA    kartai    44,9%

TOP 10 reklamuotojų
Reklamuotojas
TELE2
STUDIO MODERNA
BITĖ
MAXIMA LT
HENKEL
PROCTER&GAMBLE
PALINK
OMNITEL
4FINANCE
OLIFĖJA

Produktų grupės TOP 10
Produktų grupė
PREKYBOS TINKLAI
GREITASIS KREDITAS
MOBILAUS RYŠIO OPERATORIAI
MOBILAUS RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS
VAISTINĖS
PREKYBOS CENTRAI
POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI, FESTIVALIAI
MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI – PREKYBA
VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI
LOTERIJOS

Produktų grupių pokytis
Produktų grupė    2013     2012
PREKYBOS TINKLAI    1    1
GREITASIS KREDITAS    2    5
MOBILAUS RYŠIO OPERATORIAI     3    4
MOBILAUS RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS    4    2
VAISTINĖS     5    7
PREKYBOS CENTRAI    6    6
POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI,FESTIVALIAI    7    8
MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI – PREKYBA    8    3
VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI    9    9
LOTERIJOS    10    12

Televizijoje, radijuje ir lauko video reklamoje yra skaičiuojamas reklamos laikas sekundėmis, spaudoje – reklamos plotas kvadratiniais centimetrais, lauko statinėje reklamoje – kvadratiniais metrais, internete, vidaus TV, kine ir fillboard reklamoje – kiekis (reklamų vienetai).

Duomenys pateikiami tik iš TNS LT registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99%, spauda – 90%, radijas – 90%, lauko reklama – 90%, lauko video reklama – 90%, kino reklama – 85%, interneto banerinė reklama 80%, fillboard reklama – 100%, vidaus tv reklama – 80% reklamos rinkos apimties.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

*GROSS – tai reklamos skelbimo žiniasklaidoje išlaidos, skaičiuojamos naudojant oficialius žiniasklaidos tiekėjų kainininkus, neatsižvelgiant į jokias galimas apimties ar kitas nuolaidas, kurias žiniasklaidos tiekėjai gali suteikti reklamos užsakovams

Pagrindinė priežastis, kuri paskatintų lietuvius elektroniniu būdu įsigyti daugiau prekių ES šalių parduotuvėse – mažesnės prekių pristatymo išlaidos. Dabartinėmis pirkimo sąlygomis, siunčiant pirkinius iš užsienio internetinių parduotuvių, yra patenkinti 15 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių tokiomis paslaugomis. Tai parodė didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas apie visuomenės nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

„Mažesnės nei dabar prekių ar paslaugų pristatymo išlaidos iš užsienio šalių el. parduotuvių paskatintų apsipirkti jose 16 proc. mūsų šalies gyventojų. El. prekybą iš kitų užsienio šalių taip pat pagyvintų lengvesnis grąžinimo procesas (7 proc.), galimybė žinoti produktų pristatymo laiką ir dieną (6 proc.) ir stebėti daikto vietą bei būklę jam keliaujant (5 proc.). Vis dėlto, kas trečiam Lietuvos gyventojui pirkimo užsienio el. parduotuvėse galimybė atrodo nepriimtina ir nė vienas pirkimo patobulinimas nepaskatintų jų pirkti iš kitų ES šalių“, – sakė TNS LT rinkos tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų neperka užsienio el. parduotuvėse, nes nejaučia tam poreikio. Palyginti su ES vidurkiu, tokią priežastį minėjo gerokai mažiau respondentų – 37 proc. Kitos dažniau išvardintos Lietuvos piliečių priežastys buvo polinkis pirkti įprastose parduotuvėse (14 proc.), per daug sudėtingas procesas (11 proc.) bei noras pamatyti ir paliesti prekę prieš perkant (8 proc.).

Per pastaruosius 12 mėn. trečdalis lietuvių naudojosi elektronine prekyba. 26 proc. gyventojų gaminius pirko iš pardavėjo, įsikūrusio Lietuvoje. Prekes ar paslaugas iš Europos Sąjungos (ES) šalių internetu pirko 9 proc. respondentų, o pardavėjų, įsikūrusių už ES ribų, paslaugomis pasinaudojo vos 3 proc. lietuvių.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – gegužės mėn., apklausiant 26 563 respondentus 27 ES šalyse. Iš jų – 1 027 gyventojai tiesioginio interviu namuose būdu apklausti Lietuvoje.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Pagrindinė priežastis, kuri paskatintų lietuvius elektroniniu būdu įsigyti daugiau prekių ES šalių parduotuvėse – mažesnės prekių pristatymo išlaidos. Dabartinėmis pirkimo sąlygomis, siunčiant pirkinius iš užsienio internetinių parduotuvių, yra patenkinti 15 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių tokiomis paslaugomis. Tai parodė didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas apie visuomenės nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

„Mažesnės nei dabar prekių ar paslaugų pristatymo išlaidos iš užsienio šalių el. parduotuvių paskatintų apsipirkti jose 16 proc. mūsų šalies gyventojų. El. prekybą iš kitų užsienio šalių taip pat pagyvintų lengvesnis grąžinimo procesas (7 proc.), galimybė žinoti produktų pristatymo laiką ir dieną (6 proc.) ir stebėti daikto vietą bei būklę jam keliaujant (5 proc.). Vis dėlto, kas trečiam Lietuvos gyventojui pirkimo užsienio el. parduotuvėse galimybė atrodo nepriimtina ir nė vienas pirkimo patobulinimas nepaskatintų jų pirkti iš kitų ES šalių“, – sakė TNS LT rinkos tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų neperka užsienio el. parduotuvėse, nes nejaučia tam poreikio. Palyginti su ES vidurkiu, tokią priežastį minėjo gerokai mažiau respondentų – 37 proc. Kitos dažniau išvardintos Lietuvos piliečių priežastys buvo polinkis pirkti įprastose parduotuvėse (14 proc.), per daug sudėtingas procesas (11 proc.) bei noras pamatyti ir paliesti prekę prieš perkant (8 proc.).

Per pastaruosius 12 mėn. trečdalis lietuvių naudojosi elektronine prekyba. 26 proc. gyventojų gaminius pirko iš pardavėjo, įsikūrusio Lietuvoje. Prekes ar paslaugas iš Europos Sąjungos (ES) šalių internetu pirko 9 proc. respondentų, o pardavėjų, įsikūrusių už ES ribų, paslaugomis pasinaudojo vos 3 proc. lietuvių.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – gegužės mėn., apklausiant 26 563 respondentus 27 ES šalyse. Iš jų – 1 027 gyventojai tiesioginio interviu namuose būdu apklausti Lietuvoje.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Elektroninėje erdvėje pateikiami vartotojų atsiliepimai apie prekinius ženklus ir jų produktus įgyja vis didesnę svarbą. Šiuo metu kas penktas mūsų šalies elektroninis pirkėjas prisipažįsta pakeičiantis nuomonę apie pirkinius, paveiktas kitų vartotojų nuomonės.

Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Auga ne tik pirkėjų, ieškančių informacijos apie prekes bei paslaugas internete, skaičius, bet ir pastebimai didėja el.pirkėjų  komentarų įtaka apsisprendimui juos įsigyti. Šiuo metu 92 proc. el. pirkėjų informacijos apie prekes ir paslaugas ieško internete, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Daugiau nei kas trečiam internetiniam pirkėjui perskaityti komentarai padeda apsispręsti dėl pirkimo“, – sakė TNS LT media departamento vadovas Darius Rinkūnas.

Kas antras el. pirkėjas mano, kad kitų vartotojų atsiliepimai yra patikimesni nei įmonių skleidžiama informacija apie savo produkciją. 43 proc. internetinių pirkėjų labiau pasitiki draugų ar pažįstamų komentarais apie prekes ar paslaugas nei tais, kuriuos palieka nepažįstami internautai. Nepažįstamų žmonių komentarais teigia pasitikintys ketvirtadalis perkančiųjų internetu. Kas ketvirtas el. pirkėjas prisipažino, kad bent vienas neigiamas produkto vertinimas internete gali nulemti nepalankią nuomonę apie jį.

„TNS LT tyrimo duomenys rodo, kad 90 proc. pirkėjų, kurie bent kartą pirko prekes ir paslaugas internetu, yra linkę skaityti komentarus, atsiliepimus arba tinklaraščius. Taip pat nemaža dalis dalinasi patirtimi – atsiliepimus rašo du trečdaliai bent kartą pirkusių internete. Tai turėtų būti svarbi žinia prekių ir paslaugų internete pardavėjams – net ir vieno netinkamai aptarnauto pirkėjo išakytas neigiamas komentaras gali pasiekti potencialius ir esamus el. pirkėjus“, – sakė D. Rinkūnas.

Filmai, muzika, kosmetika ir veido priežiūros produktai, apranga, mobilieji telefonai yra tos paslaugų bei prekių kategorijos, kuriomis interneto vartotojai domisi daugiausiai ir yra linkę pasidalinti jų vartojimo patirtimi. Mažiausiai patirtimi besidalinančių vartotojų internete turi tabako gaminių, alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų kategorijos. Taip pat rečiau internete domimasi motociklais, kreditinėmis kortelėmis, konditerijos gaminiais, saldumynais ir užkandžiais, ieškoma informacijos apie gyvūnų ėdalą.

Šiuo metu prekes ar paslaugas internete įsigyja 45 proc. interneto naudotojų. Bent kartą per mėnesį tokiu būdu apsiperka maždaug penktadalis mūsų šalies internautų.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario – balandžio. Jo metu apklausti 1853 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Trečdalis Lietuvos gyventojų per sunkmetį nuo 2008 m. ir po jo nemažino savo išlaidų ir pirkimo tempų. Likę gyventojai buvo priversti pakoreguoti savo pirkimo įpročius – kas penktas (21 proc.) lietuvis atsisakė dalies didelių pirkinių bei dalies kasdienių pirkinių, 19 proc. „apkarpė“ visus didelius pirkinius.

Kas ketvirtas lietuvis ir šiandien stengiasi kasdienes vartojimo prekes įsigyti įvairių akcijų metu. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas apklausa.

Tarp gyventojų, kurių pirkimo įpročiai po krizės pasikeitė, daugiausia arba 48 proc., yra iki šiol sumažinę išlaidas, o 33 proc. – vis dar neketina įsigyti stambių pirkinių. Tačiau beveik kas penktas, arba 18 proc. lietuvių po sunkmečio grįžo prie prieškrizinių pirkimo įpročių.

„Tyrimas parodė, kad labiausiai po krizės visų didelių pirkinių bei dalies kasdienių atsisakė pensininkai ir bedarbiai. Beje, pastarieji vis dar riboja didelių pirkinių įsigijimą. Samdomi darbuotojai atsisakė visų arba dalies didelių pirkinių, bet nemažino kasdienių išlaidų. Tuo metu dirbantys sau teigė, kad krizė neturėjo įtakos jų apsipirkimo įpročiams“, – sakė TNS LT Politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Krizė pirkimo įpročius mažiausiai pakoregavo 15-29 m. amžiaus žmonėms, dažniausiai – 50-59 m. amžiaus gyventojams. Tarp gyventojų, kurių pirkimo įpročiai po 2008 m. keitėsi, vėliau prie įprastų išlaidų ir apsipirkimo tempų dažniau sugrįžo jauni, t. y. 20-29 m., gyventojai. Vis dar mažiau išleidžia 50-59 m. gyventojai.

Tyrimas atskleidė, kad 2008 m. krizė vienodai palietė tiek didesnių, tiek ir mažesnių vietovių gyventojus. Pastebėta tik tai, kad didesnių miestų, tačiau ne didmiesčių, apklaustieji dažniau minėjo, jog  jų apsipirkimo įpročiai grįžo į prieškrizinį lygį.

Labiausiai krizė palietė tų gyventojų apsipirkimo įpročius, kurių pajamos vienam jų namų ūkio nariui siekė iki 400 Lt – jie dažniai atsisakė visų didelių pirkinių bei dalies kasdienių pirkinių. Kuomet gyventojai, kurių pajamos viršija 1200 Lt vienam namų ūkio nariui, atsisakė dalies didelių pirkinių, bet nemažino kasdienių išlaidų.

Sunkmetis pakoregavo ir maisto ar kasdieninio vartojimo prekių vartojimą – beveik kas ketvirtas šalies gyventojas (24 proc.) šiuos produktus stengiasi įsigyti pigiau, t.y. tik įvairių akcijų metu. Dažniausiai taip teigė bedarbiai ir nedidelių vietovių gyventojai. Tačiau net 16 proc. vartotojų yra visiškai abejingi tokioms prekių akcijoms. Taip dažniausiai sakė žmonės, kurių pajamos siekia daugiau nei 1200 Lt vienam jų namų ūkio nariui.

Vertinant maisto ir kasdienio naudojimo prekių vartojimą, matyti, kad gyventojai su nuolaida teigia dažniausiai įsigyjantys kavą, arbatą, skalbimo, valymo priemones, tualetinį popierių, vienkartinius rankšluosčius ir aliejų. O rečiau naudojasi sviesto, margarino, kruopų, košių, sausų pusryčių, konservuotų maisto produktų, stipraus alkoholio, vyno, alaus ir sauskelnių akcijomis.

Minėta apklausa buvo vykdyta tiesioginio interviu būdu. Jos metu reprezentatyviai apklausta 1000 15-74 m. gyventojų visoje šalyje. Tyrimas atliktas 2013 m. vasarį.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Dažniausiai cituojamų įmonės atstovų sąraše po jos lyderių –  Nerijaus Mačiulio („Swedbank“) bei Gitano Nausėdos (SEB) rikiuojasi Odeta Bložienė („Swedbank“), kuri 2011 m. buvusi aštuntoje vietoje. Ketvirtoje pozicijoje pernai išliko Violeta Klyvienė („Danske“), o už jos – šešiais laipteliais nuomonių lyderių sąraše pakilęs Žygimantas Mauricas („Nordea“).

„Šiais metais į mūsų tradicinį nuomonės lyderių tyrimą įtraukėme naują kokybinį rodiklį – pasiektų kontaktų skaičių. Jis parodė, kad per praėjusius metus vienas gyventojas vidutiniškai perskaitė, matė ar girdėjo 43    N. Mačiulio citatas. Pagal pasiekiamumą toliau išsirikiavo SEB atstovai – 35 Arvydo Jacikevičiaus citatos ir 26 G. Nausėdos citatos“ , – sako Linas Spėčius, TNS LT Komunikacijos analizės vadovas.

Pagal atstovų citatų skaičių žiniasklaidoje ir toliau tvirtai pirmavo bankai (7066 pasisakymai), lenkę draudikus (1884) ir telekomunikacijos bendroves (1016). Tiesa, bankų segmentas buvo vienintelis, kurio pasisakymų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje 2012 m. sumažėjo. Vis dėl to, bankų atstovai ir toliau dominuoja nuomonių lyderių sąraše.

„Nuomonės lyderių sąrašą pakoregavo „Snoro“ įvykiai. Po jo žlugimo neliko šio banko atstovams anksčiau priskirtų asmenų citatų. Be to, dvidešimtukui buvo reikšmingas ir DNB atstovų Rimanto Rudzkio ir Katerinos Rojakos pasitraukimas“ , – sako L. Spėčius.

Draudimo rinka praėjusiais metais išsiskyrė ne tik ryškiausiu citatų žiniasklaidoje augimu, draudikams pavyko išstumti iš nuomonių lyderių dvidešimtuko keletą bankų atstovų. Šio sektoriaus atstovų komentarų žiniasklaidoje per 2012 m. padaugėjo net 37 proc. Draudikų atstovų padaugėjo ir nuomonės lyderių dvidešimtuke. 2011 m. į daugiausiai cituojamų asmenų dvidešimtuką buvo patekęs tik „Lietuvos draudimo” atstovas, o pernai šį sąrašą papildė du „ERGO Lietuvos“ bei vienas „PZU Lietuvos“ atstovas.

Vertinant atskirus rinkos segmentus, 2012 m. bankų poziciją atstovavo 387 atstovai, draudimo įmonių vardu kalbėjo 176, o telekomunikacijų bendrovių – 92 asmenys.

Minėto tyrimo metu buvo analizuojama kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2012 m. sausio-gruodžio mėnesiais. Per šį laikotarpį   buvo ištirta 9966 bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijos rinkų atstovų citatų. Tyrimo metu buvo analizuojami 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stotys ir 5 TV kanalai. Atstovų citatos reklaminiuose straipsniuose tyrimo metu vertintos nebuvo.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

18-48 metų amžiaus moterys, turinčios vaikų iki 6 metų amžiaus, yra vienas aktyviausių segmentų internete. Internetu kasdien itin aktyviai naudojasi 73 proc. mamų, kai bendras Lietuvos gyventojų vidurkis gerokai mažesnis – 53 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto 2012 m. interneto naudotojų tyrimo rezultatai.

„Internetas mamoms yra svarbiausia medija po televizijos. Absoliučiai jų daugumai internetas tapo pagrindine priemone, padedančia organizuoti įtemptą dienotvarkę. Internete moterys, auginančios mažamečius vaikus, administruoja finansus, ieško informacijos apie dominančius produktus ir palaiko socialinius ryšius“, – sako TNS LT Media departamento projektų vadovė Inga Bitinaitė.

Tyrimo duomenimis, mamų veiklos internete apima visas 4 poreikių sritis – socialinę, informacijos paiešką, administravimą ir pramogas. Tarp populiariausių jų užsiėmimų patenka naudojimasis el. paštu, paieškos sistemomis, naujienų skaitymas, naudojimasis el. bankininkystės paslaugomis ir pokalbių programomis, kaip, pavyzdžiui, „Skype“.

Ypač didelį dėmesį mamų segmentas skiria el. komercijai. Prekes internete bent kartą per mėnesį įsigyja kas ketvirta moteris. Palyginimui, šis rodiklis tarp visų 15-74 metų amžiaus gyventojų yra per pusę mažesnis ir siekia tik 12 proc. Populiariausios prekės mamų el. pirkinių krepšelyje – apranga ir aksesuarai, prekės kūdikiams ir vaikams, bilietai į įvairius renginius, teatrą, kiną ir kosmetika, parfumerija.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šio vartotojų segmento atstovės, prieš įsigydamos prekes elektroninėje erdvėje, apie jas pirminę informaciją susiranda internete. Kas antra mama teigia, kad, prieš įsigydama prekes ar paslaugas, informacijos apie jas pirmiausia ieško internete. 44 proc. šių vartotojų internete skaito atsiliepimus apie prekes ir paslaugas, 41 proc. lygina produktų ir paslaugų kainas.

Daugiau nei trečdalis mamų teigia, kad žmonių komentarais apie prekes ir paslaugas elektroninėje erdvėje pasitiki labiau nei pačių įmonių pateikta informacija apie savo produkciją. 31 proc. jų labiau pasitiki pažįstamų ir 22 proc. – nepažįstamų žmonių internete išsakyta nuomone. Daugiau nei penktadaliui moterų komentarai ir atsiliepimai internete padeda apsispręsti dėl pirkinio.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis mamų pasikliauja vartotojų atsiliepimais ir nuomonėmis. Todėl paslaugų kūrėjai turėtų rūpintis savo reputacija internete ir skatinti grįžtamąjį vartotojų ryšį apie prekes ar paslaugas“, – teigė I. Bitinaitė.

Tyrimas parodė, kad, nors mamos aktyviai naršo el. parduotuvėse, pusė jų nieko neįsigyja ir tik ketvirtadalis peržengia pirkimo barjerą. Viena iš galimų priežasčių – nesaugumas. Beveik kas antra moteris arba 46 proc. šio segmento atstovių, išreiškė rūpestį dėl duomenų apsaugos ir privatumo el. erdvėje.

Šis segmentas aktyviau naudojasi internetu mobiliuose įrenginiuose ir išmaniaisiais telefonais. Mobiliuose įrenginiuose internetu naudojasi daugiau nei ketvirtadalis arba 27 proc. mamų, o tarp visų 15-74 metų amžiaus tiriamųjų tokių yra 22 proc. Išmaniaisiais telefonais 2012 m. naudojosi 28 proc., planšetiniais kompiuteriais – 5 proc. mamų, tuo tarpu atitinkami tarp visų tiriamųjų rodikliai buvo 21 proc. ir 5 proc.

Daugiau nei penktadalį pirmosios Naujųjų metų paros Lietuvos gyventojai praleido prie televizorių ekranų. Sausio 1-ąją vienas mūsų šalies gyventojas televizorių vidutiniškai žiūrėjo 5 val. 21 min. Tuo metu vidutinė vieno gyventojo prie TV praleisto laiko trukmė praėjusiais metais buvo 3 val. 36 min. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT tyrimas, atliekamas TV metrų metodu.

Taip pat nemenkas televizijos žiūrimumo aktyvumas fiksuotas ir praėjusių metų paskutiniąją dieną – gruodžio 31-ąją, kai vienas gyventojas prie TV ekrano vidutiniškai praleido 5 val. 6 min.

LR prezidentės Dalios Grybauskaitės naujametinis sveikinimas, transliuotas paskutiniąją praėjusių metų valandą per LNK, TV3 ir PBK kanalus, prie televizorių ekranų pritraukė 12,1 proc. Lietuvos gyventojų.

Šalies gyventojai televizorių nepamiršo ir kalėdiniu laikotarpiu. Pirmą šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją – įvairios televizijos programos užėmė 5 val. 3 min. Lietuvos gyventojų laiko, kuomet gruodžio 26 d. šis rodiklis siekė 5 val. 1 min. Sąlyginai mažesnis televizorių žiūrimumo aktyvumas nustatytas per Kūčias – gruodžio 24-ąją – jos metu lietuviai televizoriui skyrė 4 val. 34 min.

Pateikiami 2012 m. gruodžio 24 d. – 2013 m. sausio 1 d. TNS LT TV metrų metodu atliekamo tyrimo duomenys. Tyrime dalyvavo 1150 Lietuvos gyventojų nuo 4 metų amžiaus.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Aktyviausiai elektroninėje erdvėje bendraujantys arba vadinamieji socialieji interneto vartotojai mūsų šalyje įvairioms medijoms per parą skiria 9 val. 20 min. Šis rodiklis gerokai lenkia atitinkamą visų šalies gyventojų vidurkį, kuris sudaro 8 val. 43 min. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas 10-ies medijos kanalų vartojimo tyrimas „Media day“ bei interneto naudotojų tyrimas.

Analizuojant interneto auditoriją, matyti, kad jų interneto naudojimo tendencijos skiriasi ne tik priklausomai nuo amžiaus, tačiau ir nuo elgsenos internete ypatumų. Pagal tai, kaip dažnai ir kokiomis veiklomis interneto naudotojai užsiima internete, juos galima suskirstyti į 6 segmentus: tinklažmogius, socialiuosius, pradedančiuosius, tikslinguosius, inertiškuosius ir konservatyviuosius.

„Media Day“ tyrimas parodė, kad skirtinguose interneto naudotojų segmentuose skiriasi ne tik naršymo elgsena, tačiau ir medijų vartojimas. Palyginimui pasirinkti du interneto naudotojų segmentai – socialieji ir inertiškieji.

Inertiškieji yra didžiausias nuosaikiųjų interneto naudotojų grupės segmentas, kuris sudaro trečdalį Lietuvos interneto auditorijos. Jie interneto nesieja nei su laisvalaikiu, nei su bendravimu, nei su pirkimu. Didžioji dalis jų jaudinasi dėl duomenų apsaugos ir privatumo elektroninėje erdvėje, tačiau pripažįsta, kad internetas padeda sutaupyti laiko ir daugeliu atvejų yra gera alternatyva. Svarbiausios šios grupės atstovų veiklos internete – naujienos, el. paštas, el. bankininkystė, žinių plėtimas ar informacijos paieška.

Socialieji yra didžiausias aktyviųjų interneto naudotojų grupės segmentas, sudarantis 12 proc. visų besinaudojančių internetu. Šis segmentas internetą pasitelkia ne tik tam, kad megztų, plėtotų ir išlaikytų socialinius ryšius, bet ir aktyviai dalintųsi jo turiniu. Socialinių tinklų svetainėse aktyviau nei kiti jungiasi prie naujienų grupių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad interneto erdvėje aktyviausiai dalinasi įvairaus pobūdžio informacija – nuorodomis, muzika, nuotraukomis, vaizdo medžiaga, klausosi muzikos.

Tiek įsitraukimo, tiek pasiekimo prasme pagrindinės abiejų segmentų medijos yra elektroninės – internetas, televizija ir radijas. Tiesa, prie televizijos prisėda didesnė dalis inertiškųjų – 93 proc., tačiau 88 proc. TV žiūrinčių socialiųjų šiai medijai per dieną skiria 8 min. daugiau.

Analizuojant elektroninių medijų vartojimo dienotvarkę, matyti, kad TV ir radiją tiek socialieji, tiek inertiškieji pasitelkia panašiu metu: radijo laikas – pirmoje dienos pusėje, televizijos – antroje. Tačiau internetą abu segmentai vartoja skirtingu laiku. Daugiausia socialiųjų internete naršo vėlų vakarą, ypač tarp 22-23 val., kuomet intertiškieji – dienos metu tarp 9-16 val. ir trumpam prie jo prisėda vakare – apie 21 val.

Kalbant apie periodinės spaudos skaitymą, inertiškieji interneto vartotojai daugiausiai – 26 proc. apklaustųjų – skaito dienraščius. Tarp socialiųjų šis rodiklis siekia 14 proc. Tuo metu mėnraščiai labiau populiarūs tarp socialiųjų – juos skaitantys teigia 11 proc. šios grupės atstovų, kai tarp inertiškųjų tokia dalis sudaro 8 proc. Savaitraščius skaito panaši dalis abiejų minėtų grupių atstovų, t. y. apie 16 proc.

Socialieji, lyginant su inertiškaisiais, išsiskiria ir aktyvesniu įsitraukimu į daugumą tiriamų medijų. Per dieną šio segmento atstovai įvairioms medijoms skiria 9 val. 20 min., tuo metu inertiškieji medijas vartoja 45 min. mažiau ir daugiau laiko už socialiuosius praleidžia tik klausydami radijo, skaitydami dienraščius ir žiūrėdami DVD.

TNS LT „Media Day“ tyrimą atliko 2012 m. vasario-balandžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausti 1822 15-74 m. Lietuvos gyventojai. Medijoms šiame tyrime priskiriamos tokios informavimo ir laisvalaikio praleidimo priemonės kaip internetas, DVD ir vaizdo įrašai, televizijos ir vaizdo žaidimai, TV, radijas ir spauda.

Lietuvoje sparčiausiai augantis TV signalo priėmimo būdas – skaitmeninė antžeminė televizija. Šių metų pirmąjį pusmetį skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijas galėjo matyti jau 37 proc. namų ūkių, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu vos 22 proc.

Šiuo metu labiausiai paplitęs TV signalo priėmimo būdas ir toliau išlieka kabelinė televizija, kurią mato beveik 41 proc. mūsų šalies namų ūkių, turinčių televizorius. Tai buvo nustatyta TNS LT tyrimo apie gyventojų turimą TV įrangą („Establishment Survey“) metu.

Pirmąjį šių metų pusmetį namų ūkių dalis, kuriuose galima žiūrėti daugiakanalę televiziją, t.y. kabeliniu, IPTV, palydoviniu ar skaitmeniniu antžeminiu būdu perduodamą TV signalą, pasiekė jau 78 proc.

Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, Lietuvoje padaugėjo namų ūkių, turinčių du ir daugiau televizorių. Pirmąjį šių metų pusmetį jų dalis sudarė 49 proc., kuomet pernai atitinkamu laikotarpiu šis rodiklis siekė tik 42 proc.

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai sparčiai atnaujina vaizdo techniką – daugėja namų ūkių, turinčių LED, LCD ar plazminius televizorius. Pirmąjį šių metų pusmetį naujos kartos televizorius turėjo 41 proc. namų ūkių, kai 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu juos turėjo tik  27 proc. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų turima vaizdo technika ir toliau bus sparčiai atnaujinama, nes daugiau nei kas dešimto namų ūkio gyventojai teigė per artimiausius metus planuojantys įsigyti naują televizorių.

Analoginės antžeminės televizijos išjungimas Lietuvoje numatytas 2012 m. spalio pabaigoje. Jis neturės įtakos tiems namų ūkiams, kuriuos TV signalas pasiekia kabeliniu, palydoviniu, IPTV ar skaitmeniniu antžeminiu būdu. Tuo metu analoginiu antžeminiu būdu transliuojamus TV kanalus žiūrintys gyventojai po minėtos datos be papildomos įrangos TV programų nematys visai.

TNS LT atliekamas tyrimas apie Lietuvos gyventojų turimą TV įrangą įvykdytas 2012 m. sausio-birželio mėnesiais, jo metu apklausti 3404 šalies namų ūkių atstovai, kurių amžius 15-74 m.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.