Daugiau nei pusė mūsų šalyje gyvenančių šeimų savo padėtį įvardija patenkinamai. Svarbiausi šeimų tikslai per ateinančius dvejus metus yra gyvenamojo būsto remontas, sveikatos stiprinimas ar su ja susijusių problemų sprendimas bei savo ar vaikų išsilavinimas. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai savo šeimos finansinę padėtį įvardija patenkinamai – taip teigė 58 proc. apklaustų žmonių. Itin optimistiškai ir pesimistiškai nusiteikusių lietuvių skaičius pasiskirstė panašiai. Labai gerai arba gerai savo šeimos padėtį vertinantys šalies gyventojai sudaro 18 proc., kuomet teigiančių, kad jų šeimos padėtis yra bloga arba labai bloga yra 22,5 proc.

Geriausiai savo šeimos materialinę padėtį vertina jaunimas nuo 15 iki 19 metų. Taip teigė beveik kas ketvirtas arba 24 proc. šios grupės atstovų. Pagal šį rodiklį išsiskiria ir 30-39 metų amžiaus grupė, taip pat aukštąjį išsilavinimą įgiję ir miestuose gyvenantys žmonės. Blogiausiai savo padėtį įvertina vyresnio amžiaus, t. y. nuo 50 iki 59 metų, atstovai, taip pat žmonės iš kaimo vietovių.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dauguma Lietuvos šeimų pakankamai optimistiškai žvelgia į ateitį. 27 proc. šeimų ateityje tikisi materialinės padėties pagerėjimo. Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad jo šeimos padėtis per ateinančius dvejus metus išliks nepakitusi. Ir tik penktadalis apklaustųjų prognozuoja, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogės“, – TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.

Kaip svarbiausią šeimos tikslą per artimiausius dvejus metus – remontą minėjo kas trečias, sveikatą – kas ketvirtas, o išsilavinimą – beveik kas penktas apklaustas šalies gyventojas. Tuo metu į ketvirtąją vietą tarp tikslų, kurie buvo įvardinti kaip svarbiausi Lietuvos šeimoms, pateko siekis susirasti arba pakeisti jau esamą darbą. Taip teigė 19 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Tuo tarpu 16 proc. apklaustųjų teigė, kad jų šeima apskritai jokių tikslų neturi.

15 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad jų šeima per artimiausius dvejus metus rengiasi pakeliauti, 12 proc. – taupyti ir investuoti lėšas, 11 proc. – įsigyti transporto priemonę. Rečiau Lietuvos gyventojai užsiminė apie tokius savo šeimų artimos ateities planus kaip noras grąžinti paskolą, ilgalaikio naudojimo prekių įsigijimas, esamo būsto pakeitimas. Sąrašo pabaigoje atsidūrė siekis įsigyti pirmą savo nuosavą būstą arba vasarnamį ar sodybą.

„TNS Atlas™“ tyrimas buvo atliktas 2012 m. pirmąjį pusmetį, o jame dalyvavo 1847 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Šio tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

Tiriant vartotojų mobiliųjų įrenginių pasirinkimą tam tikroms funkcijoms atlikti, paaiškėjo, kad pasaulyje išmanusis telefonas jau nurungė nešiojamą kompiuterį kaip priemonę klausytis muzikos MP3 formatu, naudotis kalendoriumi, navigacijos įranga (GPS), žaidimais, „Bluetooth technologija“ bei vaizdo skambučiais. Tuo metu Lietuvoje vartotojai yra konservatyvesni ir dažniau pirmenybę teiktų nešiojamam kompiuteriui. Tai parodė specialus TNS Global tyrimas „Mobile Life“, kuris buvo atliktas 43-ose pasaulio šalyse.

TNS atliktas tyrimas parodė, kad skirtingose rinkose skiriasi ir interneto bei mobiliųjų įrenginių naudojimo tradicijos. Viena ryškiausių tendencijų – besivystančiose rinkose išmanieji telefonai laikomi funkcionalesniais nei nešiojami ar planšetiniai kompiuteriai. Pavyzdžiui, Kinijoje elektronines knygas dauguma renktųsi skaityti išmaniuosiuose telefonuose, o Indijoje ar Pietų Afrikos valstybėse šis įrenginys daugumos laikomas patogiausiu prisijungimui prie interneto, el. bankininkystės, socialinių tinklų ar turinio parsisiuntimui iš interneto.

Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimo duomenys kol kas rodo aiškų nešiojamojo kompiuterio pranašumą kitų mobiliųjų įrenginių atžvilgiu. Pavyzdžiui, perkeldami bylas ar muziką, 58 proc. mūsų šalies internautų rinktųsi nešiojamąjį kompiuterį, 18 proc. – išmanųjį telefoną ir tik 3 proc. – planšetinį kompiuterį. Vaizdo skambučius 56 proc. mūsų šalies interneto vartotojų atliktų pasitelkę nešiojamąjį kompiuterį, 19 proc. – išmaniųjų telefoną ir tik 4 proc. apklaustųjų šiai funkcijai atlikti naudotųsi planšetiniais kompiuteriais. Daugiausia lietuvių – 35 proc. – išmaniuosius telefonus rinktųsi kaip patogiausius naudotis rankiniu navigacijos įrenginiu (GPS) ir klausytis muzikos.

Lietuvoje išmaniaisiais telefonais per pastarąjį pusmetį naudojosi 12 proc. Lietuvos interneto vartotojų, o planšetiniais kompiuteriais – 3 proc. Dažniausiai šiais mobiliaisiais įrenginiais naudojasi jauniausi, t. y. 15-29 metų amžiaus, Lietuvos gyventojai. Taigi jų funkcionalumą išbandžiusių Lietuvoje kol kas nėra daug.

Vertinant duomenis apie planšetinius kompiuterius, labai maža dalis – nuo 3 iki 6 proc. – lietuvių šiam įrenginiui teikia pirmenybę įvairioms funkcijoms atlikti. Daugiausia – 11 proc. – interneto naudotojų planšetinius kompiuterius pasirinktų kaip patogiausius skaityti elektronines knygas. Tik 6 proc. internautų šį įrenginį laiko patogiausiu naršyti internete.

Kitų šalių tyrimo duomenys apie mobiliųjų įrenginių naudojimą rodo, kad pasaulyje dauguma vartotojų nešiojamąjį kompiuterį rinktųsi naršyti internete. Pusė apklaustųjų kompiuteryje redaguotų dokumentus, šiek tiek mažiau nei pusė naudotųsi el. paštu, pirktų ar redaguotų vaizdinę medžiagą.

Kaip ir Lietuvoje, pasaulyje planšetinių kompiuterių rinka dar neturi tvirtų pozicijų. Šiuos kompiuterius įvairioms veikloms atlikti renkasi nuo 8 iki 12 proc. apklaustųjų, tačiau daugiausia – 20 proc. – šiame įrenginyje skaito elektronines knygas. Ateityje, tobulėjant mobiliųjų įrenginių funkcionalumu ir augant jų naudotojų skaičiui, planšetiniai įrenginiai dar labiau konkuruos su stacionariaisiais arba nešiojamaisiais kompiuteriais.

Pasaulinės tyrimų kompanijos TNS studija „Mobile Life“ buvo atlikta 43-ose pasaulio šalyse, pradedant naujų technologijų srityse pažengusiose Europos valstybėse ar JAV ir baigiant Afrikos šalimis. Tyrimas vykdytas 2011 m.

BFL

Tik trečdalis internautų teigia, kad nėra pasirašę nė vienos draudimo sutarties. O beveik du trečdaliai, t. y. 64 proc., internetu nesinaudojančių asmenų šalyje nėra apsidraudę jokioje draudimo bendrovėje. Tai paaiškėjo, rinkos tyrimų kompanijai „TNS LT“ atlikus jungtinį vartojimo ir pirkimo įpročių TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto vartotojų tyrimą.

Internautai mūsų šalyje dažniausiai draudžia automobilius – tokią finansinę apsaugą yra pasirinkę 41 proc. visų interneto vartotojų, taip pat jie yra pasirašę gyvybės draudimo – 26 proc., sveikatos – 12 proc., draudimo nuo nelaimingų atsitikimų – 12 proc. – sutartis. Mažiausiai populiarūs tarp interneto vartotojų yra kredito ir turto draudimai.

„TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, naudojimosi draudimo paslaugomis ypatybės susijusios su tuo, kiek laiko asmuo praleidžia internete ir ką jame veikia. Interneto auditorijos segmentai išskiriami pagal aktyvumą ir veiklos internete pobūdį. Pagal šią metodiką interneto auditoriją galima skirti į 4 aktyvių interneto naudotojų segmentus – Tinklažmogius, Socialiuosius, Tikslinguosius ir Pradedančiuosius bei 2 nuosaikių internautų segmentus – Inertiškuosius ir Konservatyviuosius.

Daugiausiai draudimo paslaugomis naudojasi aktyviųjų internautų segmentas, o daugiausiai iš jų Tinklažmogiai ir Tikslingieji. Iš nuosaikiųjų daugiau draudžiasi Inertiškieji. Beveik nesinaudoja draudimo paslaugomis Pradedantieji internautai.

Kas ką daro internete?

Iš vartotojų, kurie dažniausiai elektroninėje erdvėje leidžia laisvalaikį, bendrauja, tvarko kasdienius reikalus bei prisideda prie interneto turinio kūrimo, dauguma, t. y. 48 proc., draudžia automobilius, o 38 proc. – gyvybę. Tai aktyviausi interneto vartotojai, priskiriami tinklažmogių grupei ir sudarantys 9 proc. visų Lietuvos internautų. Tarp jų mažiausiai populiarus yra sveikatos draudimas – jį yra pasirinkę tik 18 proc. minėtus interneto vartojimo įpročius turinčių asmenų. Tai dažniausiai vadovai, studentai, namų šeimininkės, kurių dauguma gyvena didžiuosiuose miestuose.

Tikslingųjų grupei priskiriami dažniausiai 30-49 metų amžiaus vartotojai, kuriems internetas yra funkcionali priemonė, palengvinanti kasdienių reikalų tvarkymą bei sutaupanti laiko, pavyzdžiui, atliekant finansines operacijas. 65 proc. tokių internautų yra apdraudę automobilį, 42 proc. – gyvybę, o beveik trečdalis arba 31 proc. iš jų yra pasirinkę pensinį draudimą. Mažiausiai, t. y. 14 proc., tokių interneto vartotojų draudžiausi turto draudimu. Tikslingieji sudaro 7 proc. visų Lietuvos internautų.

Socialieji interneto vartotojai, sudarantys 14 proc. visos šalies interneto auditorijos, elektroninėje erdvėje dažniausiai mezga ir išlaiko socialinius ryšius, taip pat aktyviau jungiasi prie socialinių tinklų svetainių. Dažniausiai jie, t. y. 37 proc. tokių vartotojų, draudžia automobilius, 29 proc. yra pasirinkę gyvybės draudimą, o 19 proc. – pensinį draudimą. Mažiausiai jiems rūpi – tik 8 proc. šios grupės vartotojų – KASKO draudimas.

Nepatyrę ir mažiausiai aktyvūs interneto vartotojai, kurie sudaro ketvirtadalį, t.y. 26 proc., šalies interneto auditorijos, priskiriami konservatyviųjų grupei. Tai pagal amžių vyriausi – dažniausiai 40-74 metų – internautai. Kas trečias toks interneto vartotojas yra apdraudęs automobilį, o kas penktas – gyvybę. Rečiausiai tokie žmonės rūpinasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Jauniausi, t. y. 15-19 metų, ir mobiliausi reguliarūs Lietuvos interneto vartojai yra priskiriami pradedančiųjų grupei, kurią sudaro kas aštuntas šalies internautas. Jie dažnai jungiasi prie socialinių tinklų ir aktyviausiai žiūri, įkelia arba komentuoja pramoginio pobūdžio turinį elektroninėje erdvėje. Dėl jauno amžiaus šie asmenys rečiausiai iš visų interneto vartotojų naudojasi draudimo paslaugomis – daugiau nei trys ketvirtadaliai jų nėra sudarę jokių draudimo sutarčių. Daugiau nei dešimtadalis jų naudojasi gyvybės ir 7 proc. – sveikatos draudimo paslaugomis.

Kas trečiam inertiškajam šalies interneto vartotojui labiausiai rūpi gyvybės ir pensinis, mažiausiai – tik 13 proc. – KASKO. Tai didžiausias Lietuvos internautų segmentas, sudarantis trečdalį visų interneto vartotojų. Jie dažniausiai naudojasi jau išbandytais ir patikrintais dalykais internete, nėra linkę eksperimentuoti, keisti įpročius ar tobulinti įgūdžius. Paprastai – tai 30-59 metų amžiaus žmonės.

Interneto naudotojų segmentacija rengiama pagal „TNS Global“ studijos „Digital Life“ metodiką. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas nuo 2010 m. vasaros. Minėtame tyrime pateikiami duomenys apima periodą nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. balandžio mėn. Jungtinis TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas buvo atliktas laikotarpyje nuo 2011 vasario 7 d. iki balandžio 17 d., jo metu buvo apklausti 1819 15-74 metų amžiaus respondentai.

„TNS LT“ priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai „TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 11 proc. visų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje pasirodžiusių verslo nuomonės lyderių pasisakymų priklausė įmonių vadovams. Dažniausiai cituojamas vadovas buvo Petras Masiulis („Tele2“). Tai paaiškėjo, įvertinus reputacijos advokatų vaidmenį šalies žiniasklaidoje tarp aktyviausių šioje srityje – bankų, telekomunikacijų ir draudimo bendrovių – sektorių atstovų. Minėtą tyrimą atliko tyrimų bendrovė „TNS LT“.

„Kalbant apie populiariausius nuomonės lyderius bei sektorius, kurie jiems atstovauja, pastaruosius kelerius metus tendencijos kito menkai. Įdomu tai, kad pakankamai maža dalis verslo vadovų tampa pagrindiniais savo įmonių įvaizdžio advokatais. Kita vertus, vis dažniau spaudoje, radijuje ir televizijoje tenka išvysti įmones atstovaujančių profesionalių ryšių su visuomene specialistų pasisakymus“, – sakė „TNS LT“ Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Vertinant labiausiai žiniasklaidoje pastebimus įmonių vadovus, šioje srityje pirmauja telekomunikacijų sritis. Jų citatos sudarė pusę, t. y. 51 proc., visų verslo vadovų pasisakymų. Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai šalies žiniasklaidoje cituojami vadovai buvo Petras Masiulis („Tele2“), Antanas Zabulis („Omnitel“), Raimondas Baranauskas („Snoras“), Arūnas Šikšta („Teo LT“) ir Antanas Danys „Swedbank“).

Taip pat vis aktyviau žiniasklaidoje yra pastebimi ryšių su visuomenė specialistai, atstovaujantys jau minėtus tris sektorius. Didžiąją dalį arba 45 proc. žiniasklaidos priemonėse sudarė bankų ryšių su visuomene specialistų pasisakymai. Dažniausiai žiniasklaidoje cituojami ryšių su visuomene atstovai buvo Saulius Abraškevičius („Swedbank“), Ernesta Dapkienė („Lietuvos draudimas“), Andrius Baranauskas („Tele2“), Daiva Selickaitė („Omnitel“) ir Antanas Bubnelis („TeoLT“).

Vertinant sektorius apskritai, per pirmąjį 2011 m. pusmetį šalies žiniasklaida dažniausiai citavo bankų analitikus, palyginus praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų atstovų citatų dalis išaugo 5,4 procentiniais punktais. Bankų sektoriaus atstovai cituoti daugiau nei keturis kartus dažniau už draudikus ir telekomunikacijų sektoriaus atstovus.

Pagal citatų, tenkančių vienam asmeniui skaičių, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius ir toliau pirmavo telekomunikacijų sektorius. Vienas telekomunikacijų atstovas žiniasklaidoje vidutiniškai cituotas 14 kartų, kuomet bankų atstovai – 11, draudikai – 6 kartus.

Dažniausiai cituojamų įmonių atstovų penketuką pateko G. Nausėda (SEB bankas), R. Rudzkis (DnB NORD bankas), Nerijus Mačiulis („Swedbank“), Petras Masiulis („Tele2) ir A. Jacikevičius (SEB bankas). Bankų analitikų citatos žiniasklaidoje sudarė 26,7 proc. bendro tiriamų sektorių reputacijos advokatų citatų skaičius. Palyginus su pernai, jų pateiktų citatų dalis yra 8, 2 proc. punktais didesnė.

Vertinant atskiras kompanijas, daugiau nei 42 proc. nuomonės lyderių citatų žiniasklaidoje priklausė didžiųjų bankų – SEB, „Swedbank“ ir DnB NORD atstovams. Bankai užima lyderio poziciją ir pagal įvaizdžio advokatų, tenkančių vienai kompanijai, skaičių. Vieną banką Lietuvos žiniasklaidos erdvėje vidutiniškai atstovavo 26 asmenys, telekomunikacijų bendrovę – 11, draudimo įmonę – 7 asmenų. Kalbant apie konkrečias įmones, pagal šį rodiklį pirmavo „Swedbank“, „Ūkio bankas“, DnB NORD bankas, SEB bankas ir įmonė „Lietuvos draudimas“.

Minėto tyrimo metu buvo analizuojama 38 kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2011 m. sausio-birželio mėnesiais.

Ankščiau buvo tikimasi, kad šis augimas gali siekti net 5,8 proc., tačiau prognozės pokyčius lėmė tokie pasauliniai įvykiai kaip gamtos stichijų padariniai Japonijoje ir politiniai neramumai Artimųjų Rytų regione. Remiantis nauja „GroupM“ prognoze, 2011-aisias reklamos išlaidos pasaulio stebimose žiniasklaidos priemonėse pasieks 506 mlrd. JAV dolerių, kuomet pernai metais šis rodiklis siekė 483 mlrd. dolerių.

Pranešime pateiktame tyrime, kuris apima 70 pasaulio valstybių reklamos rinkas, teigiama, kad 2012 m. reklamai skiriamos išlaidos, lyginant su šiais metais, turėtų padidėti dar 6,8 proc. ir siekti 540,3 mlrd. dolerių. Tokiam augimui didžiausią įtaką turės išlaidos, numatomos skirti Vasaros olimpinėms žaidynėms ir 2012-aisiais JAV vyksiančioms politinėms kampanijoms ir rinkimams.

Įvertinant atskiras šalis, prognozuojama, kad šiais metais JAV išlaidos reklamai pasieks 148 mlrd. dolerių, t. y. 3,8 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Gamtos nelaimės Japonijoje paskatino šios šalies rinkai prognozuoti ne 3 proc. augimą, kaip buvo manoma anksčiau, o 5 proc. kritimą. Tai reiškia 4 mlrd. dolerių skirtumą arba 0,8 proc. pasaulinių reklamos išlaidų. Neramumai Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad išlaidos reklamai regione šiais metais sumažės maždaug 1,2 mlrd. dolerių. Investicijos į reklamą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje 2011-aisiais padidės tik 2,5 proc.

„GroupM“ pranešime taip pat teigiama, kad skaitmeninė reklama 2011 m. sudarys 17 proc. pasaulinės reklamos rinkos. Šis sektorius kiekvienais metais paauga maždaug 15-16 proc. ir 2012 m. jo biudžetai pasaulyje viršys 100 mlrd. dolerių. Teigiama, kad net ir labiausiai išvystyta skaitmeninė reklama dar turi potencialą augti.

Išlaidų reklamai prognozė yra pateikiama du kartus per metus platiname specialiame „GroupM“ pranešime. Tyrimas, kurio metu buvo padarytos minėtos prognozės, buvo parengtas, remiantis kompanijos WPP reklamos, viešųjų ryšių, rinkos tyrimų ir specializuotos komunikacijos pasauliniais duomenimis.

Tarptautinė tyrimų kompanija „TNS Global“ turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. “TNS“ atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.