– Kokių rezultatų tikimasi iš atsiradusios galimybės pažeidėjams susitaikyti su valstybe?

– Jau nuo šių metų sausio įsigaliojo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai pažeidėjas neginčija pažeidimo fakto, jam gresia ne didesnė kaip 3 tūkst. Lt piniginė bauda, pažeidimas padaromas pirmą kartą ir nėra pažeidimu padarytų turtinių nuostolių, kurie nėra visiškai atlyginti, pažeidimą padaręs asmuo galės per 10 dienų sumokėti tik pusę minimalios baudos. Jei asmuo to nepadaro, administracinio pažeidimo protokolas persiunčiamas teismui arba įgaliotai institucijai nagrinėti įprastu būdu, ir žmogui tenka sumokėti visą baudą.

Iš teismų pateiktos statistikos, lyginant pirmąjį šių metų mėnesį su 2010 m. sausio mėnesiu, matyti, kad šie pakeitimai jau turi įtakos teismų darbo krūvio mažėjimui – minėtu laikotarpiu apylinkių teismus pasiekė apie 7 proc. mažiau administracinių teisės pažeidimų bylų.

– Ar bus imtasi kokių nors priemonių, siekiant apsaugoti iš varžytynių parduodamuose būstuose gyvenančius mažamečius vaikus?

– Šiuo metu nustatytų teisinių priemonių mažamečių vaikų interesams ginti yra pakankamai. Tik klausimas, ar jomis iš tiesų naudojamasi. Pvz., Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus.

Taip pat yra numatyta, kad jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kuri ir turėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

– Jūsų vertinimu, ar fizinių asmenų nemokumo problemas šalyje galėtų išspręsti fizinių asmenų bankrotas? Kodėl?

– Fizinių asmenų bankroto įstatymas nėra panacėja, išgelbėsianti visus fizinius asmenis nuo nemokumo problemų. Jis padės išspręsti konkrečias situacijas, kai vadovaujantis aiškiai apibrėžtais kriterijais būtų leidžiama fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal išgales patenkinti kreditorių reikalavimus, o pasibaigus šiam terminui įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t.y. išvengti skurdo ir atkurti savo mokumą.