Apie tai, kas įvyko 1912 m. balandžio 14-osios naktį Atlanto vandenyne, kalbos netyla iki šiol. „Titaniko“ tragedijos, nusinešusios daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių gyvybių, liudijimai pirmą kartą gyvai bus pristatyti Šiaurės Europos regione. Talino „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje lapkričio 15 d. atidaroma autentiška daiktų ekspozicija iš nuskendusio „Titaniko“ denio. Baltijos šalių gyventojai pirmą kartą istorijoje turės galimybę pasijusti legendinio laivo keleiviais.

150 daiktų iš „Titaniko“ denio

„Titaniko“ parodos sumanytojai intriguoja, kad parodoje kiekvienas lankytojas galės pasijusti tarsi atsidūręs garsiajame laive. Čia įrengtos 10 autentiškų kajučių, po kurias vaikštinėdami parodos lankytojai galės įvertinti laivo išskirtinumą ir prabangą. Lankytojams bus pristatomi autentiški „Titaniko“ interjerai, pirmosios ir ekonominės klasės keleivių kasdienybę menantys daiktai. Siekiant perteikti tikrą „Titaniko“ nelaimės siaubą, lankytojai bus pakviesti pajusti stingdantį šaltį, kokį pajuto Šiaurės Atlanto vandenyne skęstantys keleiviai.

Atvykus į muziejų, kartu su bilietu bus įteikiama įlaipinimo kortelė – originali „Titaniko“ bilieto kopija. Kitoje jos pusėje rasite aprašytą vieno iš laivo keleivių istoriją: vardą, amžių, kajutės klasę, iš kur ir iki kur keliauta. Parodos organizatoriai siekia tokiu būdu sutapatinti parodos lankytojus su tikraisiais prieš šimtmetį „Titaniku“ keliavusiais žmonėmis. Paskutiniame ekspozicijos kambaryje sužinosite, ar Jums pristatytas keleivis išgyveno ar žuvo tragedijos metu. Keleivio likimas bus nurodytas ant sienos kabančioje laivo deklaracijoje.

Parodos lankytojai turės galimybę apžiūrėti įgulos nariams ir laivo keleiviams priklausiusius daiktus: iš 4 km gylio ištrauktus porcelianinius indus, juvelyrinius dirbinius, metraščius, keleivių papuošalus, drabužius, interjero detales. Parodoje taip pat bus galima pamatyti ir maldaknygę, iš kurios, kaip spėjama, buvo meldžiamasi iki paskutinės laivo nugrimzdimo minutės.

Naujos pradžios ir vilties simbolis

„Titanikas“ – tai garsiausias transatlantinis laineris, pasaulinio susidomėjimo sulaukęs ne tik dėl laive įdiegtų modernių technologijų, bet ir tragiško likimo. Pirmąją ir paskutiniąją kelionę laivas plaukė Sautamptonas (Anglija) – Niujorkas (JAV) maršrutu. Sakoma, kad juo vykę keleiviai svajojo apie geresnį gyvenimą už Atlanto ir puoselėjo viltis susitikti su emigravusiais šeimos nariais. Nors daugiau nei pusės jų likimas baigėsi tragiškai, „Titanikas“ tebelaikomas tikėjimo, pažangos, naujos pradžios ir vilties simboliu.

„Titaniką“ sumanyta statyti 1909 metais. „Titanikas“ nepretendavo pranokti kitų lainerių greičiu, didžiausios investicijos buvo skirtos prabangaus interjero įrengimui ir išskirtinį patogumą užtikrinančių moderniųjų technologijų diegimui. „Titanike“ elektra buvo šildomos pirmosios klasės kajutės, įrengtas baseinas, sporto salė, pirtis. Dėl technologinio sprendimo laive įdiegti dvigubą dugną ir vandeniui nelaidžias sistemas, jis buvo pramintas neskęstančiu.

„Titaniko“ katastrofos naktį laivu plaukė daug turtingų Niujorko ir Londono šeimų. Laivo kapitonui Edvardui J. Smitui ši kelionė turėjo tapti paskutine, prieš išeinant į užtarnautą pensiją. Į Niujorką plaukiančiu laivu keliavo ir pora lietuvių, trys estai. Iš viso – kiek daugiau nei 2,2 tūkst. žmonių. Pakliūti į gelbėjimosi valtis laimė nusišypsojo vos trečdaliui jų…

Leistis į kelionę „Titaniku“ parodoje galėsite nuo lapkričio 15 iki kovo 31 d. „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje, Taline.

Daugiau informacijos: http://www.visitestonia.com/en/titanic-expo-coming-to-seaplane-harbor-features-recovered-estonian-book

Video: http://www.youtube.com/watch?v=bicvXsjwO3Y

Maždaug 3 tūkst. žmonių dalyvauja mitinge prie prezidento rūmų Lenkijos sostinėje Varšuvoje, praneša sekmadienį Lenkijos radijas, remdamasi vietos policija.

Daugelis lenkų ragina surengti tarptautinį lėktuvo su aukštais Lenkijos pareigūnais katastrofos netoli Smolensko tyrimą.

Be to, jie reikalauja, kad šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsistatydintų.

Kaip paskelbė opozicinės “Įstatymo ir teisingumo” partijos atstovas spaudai Adamas Hoffmanas (Adamas Hofmanas), policija neleido parlamentarams drauge padėti vainikų ir gėlių prie Prezidento rūmų, nes už apsauginio barjero buvo įleista tik dešimt Seimo deputatų ir žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis Jaroslawas (Jaroslavas).

TVN24 duomenimis, po demonstrantų susistumdymo su policininkais, pareigūnai sulaikė tris parlamentarus.

Lietuvos piliečiai turi visas galimybes išvykti iš Japonijos, o ambasada pasirengusi ir toliau teikti jiems reikalingą pagalbą, pirmadienį pranešė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis.

Pasak diplomato, ambasada stebi informaciją apie komercinius skrydžius iš Japonijos į Lietuvą ar artimiausius Lietuvai oro uostus, pavyzdžiui, į Varšuvą ar Rygą, informuoja piliečius apie pigiausius būdus išvykti iš Japonijos į Lietuvą.

“Gavusi piliečių prašymus, ambasada padeda rezervuoti skrydžius. Norintieji išvykti iš Japonijos tokią galimybę turėjo ir tebeturi, skrydžių trūkumo ar problemų su vietų rezervacija nebuvo”, – BNS pranešė ambasadorius.

D.Kamaičio teigimu, piliečiams, norintiems išvykti, bet neturintiems pakankamai lėšų, siūloma materialinė pagalba, perkant lėktuvo bilietus.

Anot premjero Andriaus Kubiliaus, Japonijoje šiuo metu yra beveik pusantro šimto Lietuvos piliečių.

“140 Lietuvos piliečių, šiuo metu esančių Japonijoje, gyvenančių Japonijoje, jais bet kuriuo atveju Lietuva yra pasiruošusi pasirūpinti, rūpinasi ir šiuo metu”, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

Pasak jo, ypatingų priemonių Lietuvoje dėl atominės krizės Japonijoje imtis nereikia.

“Ekspertai mums konstatavo, kad radioaktyvios taršos iš Fukušimos atominės elektrinės Lietuva tikrai nepajus, todėl kokios nors panikos ar kokių nors ypatingų dalykų Lietuvoje nereikėtų planuoti, jeigu situacija toliau liks tokia, kokia dabar matosi pačioje Fukušimoje”, – dėstė A.Kubilius.

Anot ambasadoriaus D.Kamaičio, ambasada gauna informacijos apie Europos Sąjungos valstybių narių organizuojamus specialius užsakomuosius reisus, skirtus norintiesiems išskristi iš Japonijos. Ši informacija buvo operatyviai siunčiama Lietuvos piliečiams, taip pat skelbiama ambasados interneto puslapyje.

Tokiu būdu visi Lietuvos piliečiai, kurie išreiškė ambasadai pageidavimą išvykti, sekmadienį išskrido su Ispanijos lėktuvu į Madridą per Bankoką, pranešė ambasadorius.

Anot D.Kamaičio, Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Japonijoje, nuolat siunčiamos informacinės Lietuvos ambasados Japonijoje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) žinutės. Ambasados interneto puslapyje pradėta skelbti naudinga informacija apie situaciją šalyje.

“Piliečiai raginami atkreipti dėmesį į URM rekomendacijas, atsiųsti savo duomenis, pranešti apie buvimo vietą Japonijoje, informuoti apie buvimo vietos pakeitimą. Be to, ambasada kartu su Lietuvos URM nuolatos atnaujina Japonijoje esančių Lietuvos piliečių sąrašą”, – pranešė ambasadorius.

Japonijos pareigūnai jau patvirtino, kad kovo 11 dieną Japoniją nusiaubęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė per 8 tūkst. žmonių gyvybių, dar daugiau kaip 12 tūkst. laikomi dingusiais be žinios. Kad būtų nukentėję lietuviai, duomenų nėra.

Besibaigiantys metai Lenkijos istorijoje buvo galbūt tragiškiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo – tai dienraščiui “Polska The Times” pareiškė žinomas lenkų sociologas profesorius Pawelas Spiewakas (Pavelas Spevakas).

Tokį prieštaringą pareiškimą jį akivaizdžiai paskatino padaryti kruvina balandžio 10 dienos tragedija, kai netoli Smolensko oro uosto Vakarų Rusijoje per rūką sudužus prezidento lėktuvui, žuvo Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) su pirmąja ponia Maria (Marija) ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo.

Delegacija ketino dalyvauti Katynės žudynių, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD 1940 metais sušaudė tūkstančius lenkų karininkų, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

P.Spiewakas taip pat pažymėjo, kas aštrėja konfliktas tarp dviejų didžiausių Lenkijos partijų – liberalios Pilietinės platformos ir opozicijoje esančios konservatyvios “Įstatymo ir teisingumo” partijos. Nors, kaip sako mokslininkas, šis konfliktas rusena jau senai, tačiau dabar virsta mažu pilietiniu karu.

“Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja katastrofoje žuvusio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), skelbiasi esantis demokratijos šalininkas, tačiau niekaip negali susitaikyti su demokratinių prezidento rinkimų rezultatais, kuriuos laimėjo jo liberalusis varžovas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis)

P.Spiewako nuomone, abi partijos taip įsitraukė į tarpusavio kovą, kad realios problemos atsidūrė antrame plane.

Scanpix

Pakistano privačios oro bendrovės “Airblue” lėktuvas su 152 žmonėmis trečiadienį rengdamasis tūpti po skrydžio iš Karačio įsirėžė į kalvas netoli sostinės Islamabado, pranešė valstybinės Civilinės aviacijos administracijos atstovas.

Kol kas negauta duomenų apie katastrofos aukas, tačiau pranešama, kad jau aptikti penki kūnai.

“Rajone guli keli kūnai. Keturi ar penki kūnai jau išgabenti”, – televizijos kanalui “Geo” sakė Islamabado savivaldybės aukšto rango pareigūnas Imtiazas Inayatas (Imtiazas Inajatas).

“Gaisras apėmęs didžiulę teritoriją. Į nelaimės vietą išsiųstos gelbėtojų komandos ir sraigtasparniai”, – pridūrė jis.

“Airblue” orlaivis iš didžiausio Pakistano miesto ir šalies finansų sostinės Karačio pakilo 7 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Katastrofa įvyko, kai lėktuvas rengėsi tūpti Islamabade.

“Lėktuvu skrido 146 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Renkame informaciją. Nežinome daugiau jokių detalių”, – sakė Civilinės aviacijos administracijos atstovas spaudai Mubarikas Shahas (Mubarikas Šahas).

Virš miškingų Margalos kalvų netoli Islamabado buvo matyti tirštų juodų dūmų debesis, ore ratus suko sraigtasparnis.

Katastrofos priežastis kol kas nežinoma.

Rusijos federalinė archyvų agentūra pirmą kartą sudarė galimybę visuomenei susipažinti su dokumentų, susijusių su Katynės tragedija, originalais iš vadinamojo “Ypatingojo segtuvo Nr.1″.

Dokumentų elektroniniai pavyzdžiai įdėti į archyvų agentūros tinklalapį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimu, trečiadienį pranešė žurnalistams Federalinės archyvų agentūros vadovas Andrejus Artizovas.

Rusijos ir Lenkijos komisijos sudėtingiems klausimams vienas pirmininkų Anatolijus Torkunovas anksčiau nurodė, kad Rusija jau perdavė Lenkijai “neturintį precedento medžiagos apie Katynės tragediją kiekį”.

“Rusijoje ir Lenkijoje ne visada suprantama, kad Rusija anksčiau perdavė tiek archyvinės medžiagos, susijusios su Katyne, kiek pokario metais nė viena šalis neperdavė, precedento neturintį medžiagos kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia atverti kitų archyvų”, – sakė A.Torkunovas.

Savo ruožtu Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusija turi visiškai atverti visus archyvus dėl Katynės.

“Asmeniškai aš raginu visiškai atverti visus archyvus, susijusius su Katyne, bet, tiesa, manau, kad veikti mes turime griežtai pagal Rusijos įstatymus”, – sakė jis balandžio 23 dieną.

Balandį Katynės nusikaltimui sukako 70 metų.

Terminas “Katynės nusikaltimas” yra apibendrinantis. Jis reiškia beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiuose SSRS NKVD lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymą 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Katynė – tik viena vietų, kur buvo sušaudyti Lenkijos kariai, būtent čia 1943 metais buvo pirmą kartą rastos jų laidojimo vietos.

Balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas, kuriuos Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, tarp jų daug lenkų politinio bei karinio elito atstovų, skrido į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją. Per šią katastrofą niekas neišsigelbėjo.

Katynės ceremonija turėjo pradėti naują etapą įtemptuose Maskvos ir Varšuvos santykiuose. Tragedija Smolenske bei nuoširdi Maskvos užuojauta ir Rusijos pasiūlyta visa įmanoma pagalba gedintiems lenkams pakurstė šiltus jausmus tarp valstybių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta.

Po Islandijos ugnikalnio įsiveržimo dėl vulkaninių pelenų kilusi Europos oro susisiekimo krizė nesutrukdė Rusijos prezidentui lėktuvu atskristi į L.Kaczynskio laidotuves Krokuvoje balandžio 18 dieną.