REUTERS

Lenkijos valstybinė komisija, kuri tyrė prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo katastrofos prie Smolensko priežastis, padarė išvadas, kad atsakomybė dėl šios praėjusių metų pavasarį įvykusios tragedijos tenka ir lenkams, ir rusams.

Kaip praneša dienraštis “Fakt”, 34 asmenų komisija, kuriai vadovavo Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Jerzy Milleris (Ježis Mileris), po daugiau kaip 14 mėnesių baigė savo darbą ir beveik 300 puslapių išvadas perdavė Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui.

Dienraštis, kuriam pavyko susipažinti su šia ataskaita, pažymi, jog tyrėjai nustatė, kad daug klaidų padarė ir lenkai, ir rusai, tačiau Lenkijos pusės atsakomybė dėl šios katastrofos yra didesnė.

Tarp nelaimės priežasčių nurodytos klaidos ruošiant orlaivio įgulą, taip pat reikalaujamų procedūrų nesilaikymas ir spaudimas lakūnams.

Be to, konstatuota, kad rusai savo ruožtu turėję uždaryti aerodromą “Severnyj” ir kad rusų skrydžių kontrolieriams buvo daromas spaudimas iš išorės.

Komisija nurodo, jog prezidento lėktuvas neturėjo net mėginti leistis žemiau minimalios aukščio ribos, be to, paskutinėmis skrydžio sekundėmis nebuvo galima perjungti lėktuvo valdymo į automatinį režimą.

Komisijos manymu, Rusija apskritai turėjo uždrausti Lenkijos prezidento lėktuvui leistis, nes oro uoste esama technika yra pasenusi ir nebetinka priimti lėktuvus.

Komisija taip pat nustatė, jog lėktuvo katastrofą lėmė taip pat klaidos, padarytos organizuojant balandžio 10 dienos Lenkijos prezidento vizitą.

Ypač pabrėžiama, kad nebuvo pasirinktas atsarginis aerodromas, o prieš išskrendant į Smolenską nebuvo gauta aiškių oro prognozių.

Maskvoje šį sausį buvo paskelbta galutinė Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK), kurį 1991 metais įsteigė dvylika buvusios SSRS valstybių, atskaita, kurioje pripažinta, kad tiesioginė Lenkijos prezidento lėktuvo sudužimo priežastis buvo įgulos sprendimas neskristi į atsarginį aerodromą, o sisteminės priežastys – skrydžio užtikrinimo ir įgulos pasirengimo trūkumai.

Pirmoji Lenkijos pora – L.Kaczynskis su sutuoktine Maria – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.

Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių.

Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22-25 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.

Lenkijos pirmoji ponia ir kartu su vykusi delegacija, dalyvavusi Rusijoje vykusioje ankstesnio Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos aukų pagerbimo ceremonijoje, pirmadienį saugiai nusileido Varšuvoje, nors jų kelionę atgal sutrikdė dviejų lainerių gedimai.

Prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorowskio) žmona Anna (Ana) ir balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio miesto Smolensko įvykusios prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo katastrofos aukų artimieji susidūrė su problemomis grįždami į Lenkiją.

Lenkijos oro bendrovės LOT atstovas sakė, kad apie 170 žmonių delegacijos grįžimą sutrikdė dviejų lėktuvų gedimas.

Pasak jo, laineris “Boeing 737″, kuriuo turėjo būti parskraidinta pirmoji ponia ir aukų artimieji, negalėjo pakilti, nes neužsivedė jo varikliai.

Atstovas pridūrė, kad šį lainerį pakeisti išsiųstas kitas “Boeing 737″ buvo priverstas grįžti į Varšuvą dėl vieno elektros generatoriaus gedimo.

Kaip praneša naujienų agentūra “Interfax”, A.Komorowską iš Smolensko skraidinantis lėktuvas nutūpė Baltarusijos mieste Vitebske, tačiau nebegalėjo pakilti dėl variklių užvedimo sistemos gedimo.

“Jai iškvietė kitą lėktuvą iš Lenkijos”, – Vitebsko oro uosto atstovai pirmadienį sakė “Interfax”.

Laukdama lėktuvo, pirmoji ponia laikinai apsistojo viename iš Vitebsko viešbučių, o po kelių valandų kartu su dauguma delegacijos narių išskrido į Varšuvą Lenkijos oro bendrovės “Embraer” laineriu.

Likę delegacijos nariai turėtų grįžti į savo šalį vėliau pirmadienį.

“Interfax” citavo Baltarusijos susisiekimo ir ryšių ministerijos pateiktą preliminarią informaciją, jog iš Smolensko skrendantis lenkų lėktuvas Vitebske nutūpė, nes “iškilo problemų dėl variklio”.

Vėliau šios ministerijos aviacijos departamentas patikslino, kad “lėktuvas kuriame buvo Anna Komorowska, Vitebsko oro uoste nusileido ne dėl avarijos – jo tūpimas buvo planuotas”.

“Probleminė padėtis susiklostė, kai prieš išskrendant iš Vitebsko oro uosto lėktuvo nebuvo galima užvesti. Iš Lenkijos iškvietė lėktuvą, kuris atskraidino atsarginių dalių, kad būtų pašalintas gedimas. Vėliau iškvietė dar vieną nedidelį lėktuvą, kuriuo Komorowska grįžti į Lenkiją atsisakė”, – pasakojo “Interfax” pašnekovas.

“Vėliau jos parskraidinti iškvietė didelį lėktuvą, kuriuo ji išskris iš Vitebsko į Lenkiją, – pridūrė jis. – Lėktuvas, kuriuo Anna Komorowska skrido į Smolenską, remontuos Vitebske, o vėliau jis išskris į Lenkiją. Pagal turimus duomenis, (lainerio) patikrinimą atliks Lenkijos pusė”.

Nustatyta, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo, kuris balandžio 10 dieną sudužo Vakarų Rusijoje, pilotų kabinoje prieš pat nelaimę buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai, trečiadienį pranešė aviacijos pareigūnai.

Katastrofą tiriantis komitetas dar sustiprino abejones dėl šios skaudžiausios Lenkijos pokario tragedijos, nurodęs, jog orlaivio įgula kelis kartus buvo įspėta, kad oro sąlygos Smolenske netinkamos tūpti.

Praėjus daugiau nei penkioms savaitėms po tragedijos tyrėjai dar nepateikė konkrečių išvadų apie nelaimės priežastis. Tačiau jie aiškiai nustatė, jog teroro akto, sprogimo, gaisro ar aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo.

“Nustatyta, kad kabinoje buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai”, – trečiadienį Maskvoje sakė Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK), tiriančio lėktuvų katastrofas buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmininkė Tatjana Anodina.

“Vieno balsas tiksliai nustatytas, kitą ar kitus turi papildomai nustatyti Lenkijos specialistai. Tai svarbu tyrimui”, – nurodė ji.

T.Anodina nepateikė daugiau jokios informacijos apie pilotų kabinoje buvusius asmenis.

TAK vadovė pabrėžė, jog prezidento orlaivio įgula “laiku gavo duomenis apie meteorologinę padėtį ir atsarginius aerodromus iš Minsko dispečerių punkto, Smolensko šiaurinio aerodromo, taip pat iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris nutūpė aerodrome maždaug prieš pusantros valandos iki katastrofos, įgulos”.

Rusų gamybos lėktuvo Tu-154 katastrofa įvyko tvyrant tirštam rūkui, ir tyrėjai pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad orlaivio įgula nepaisė dispečerių įspėjimų nesileisti.

“Smolensko šiaurinio aerodromo dispečeris… du kartus įspėjo įgulą, kad aerodrome rūkas, matomumas 400 metrų, galimybių tūpti nėra”, – sakė TAK technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas.

“Rengdamasi skrydžiui įgula pasirašė, kad gavo meteorologijos duomenis, kuriuos sudarė faktinis oras ir prognozė išskridimo aerodrome, atsarginiuose aerodromuose, taip pat oro prognozė skrydžio maršrute”, – aiškino jis.

Bet “faktinio oro ir prognozės paskirties aerodrome – Smolensko šiauriniame aerodrome, taip pat operatyvios informacijos NOTAM, įgula neturėjo”, pabrėžė A.Morozovas.

Pasak jo, likus 16 min. iki katastrofos prezidento lėktuvo Tu-154 įgula taip pat gavo pranešimą iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris kiek anksčiau tą pačią dieną sėkmingai nutūpė šiame aerodrome, kad matomumas – 400 metrų.

Tuomet, “likus keturioms minutėms iki nelaimės, Jak-40 įgula informavo Tu-154 įgulą, kad, jos vertinimu, matomumas tesiekia 200 metrų”, sakė TAK technikos komisijos vadovas.

T.Anodina spaudos konferencijoje sakė, jog technikos komisijos nustatė, kad katastrofa įvyko ne dėl teroro akto ar kokio nors techninio gedimo.

“Technikos komisija aiškiai nustatė: teroro akto, sprogimo, gaisro lėktuve, aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo. Varikliai veikė iki pat susidūrimo su žeme”, – pabrėžė ji.

Pirmoji Lenkijos pora – L.Kaczynskis su sutuoktine Maria (Marija) – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.

Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių.

Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.

Tačiau po tragiškos Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos Rusijos parodyti užuojautos gestai netikėtai pakurstė šiltus jausmus tarp buvusių komunistinių kaimynių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta, ir paskatino šalis žengti pirmuosius žingsnius susitaikymo link.

BFL

Smolenske žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis buvo paskutinis idėjomis, o ne pragmatizmu savo politiką grindžiantis didelės Vidurio ir Rytų Europos valstybės lyderis.

Pirmą kartą Lechą ir Jaroslawą Kaczynskius gyvai stebėti teko prieš penkiolika metų, naktį iš 1993-iųjų rugsėjo 19-osios į 20-ąją. Tai buvo rinkimų į Lenkijos Seimą naktis, jiems abiem nesėkminga. Jų vadovautas Centro judėjimas nesugebėjo peržengti 5 proc. rinkimų barjero ir į Seimą nepateko. Tuomet rinkimuose triumfavo buvę komunistai, o jiems besipriešinusios jėgos atsidūrė arba opozicijoje, arba, atrodė, apskritai už aktyviosios politikos ribų.
Apie Kaczynskius kalbėta kaip apie rėksnius ir politinius autsaiderius. Tarsi patvirtindami šią savo reputaciją, pralaimėtų rinkimų naktį juodu surengė triukšmingą antikomunistinį mitingą prie savo partijos būstinės, o paskui – eitynes su šūkiu “Ne komunai” Ujazdowskie alėja, kurioje įsikūrusios pagrindinės Lenkijos valstybės įstaigos. Eitynės buvo policijos brutaliai išvaikytos, tarsi įtvirtinant sugrįžusių “buvusiųjų” valdžią.

Sugrįžęs maištininkas

Atrodė, kad Lenkija nusisuko nuo maištingųjų, atkakliai savo linijos besilaikančių brolių Kaczynskių, kurie beveik aštuoneriems metams praktiškai pradingo iš politinės arenos. Lecho ir jo brolio dvynio Jaroslawo politinis atgimimas prasidėjo tik 2001-aisiais, kai jie iš kelių dešiniųjų partijų likučių sukūrė naują dešiniąją jėgą – Teisės ir teisingumo partiją.

Kaip savo šūkius jie iškėlė kovą su korupcija, kuri vadovaujant buvusiai komunistinei valdžiai vis labiau raizgė Lenkiją, tradicinių katalikiškų ir tautinių vertybių gynimą, istorinio teisingumo atkūrimą. Šiais šūkiais nešinas L.Kaczynskis pirma laimėjo Varšuvos mero rinkimus, o 2005-aisiais antrą kartą po dešimties metų pertraukos iškėlė savo kandidatūrą į Lenkijos prezidento postą ir įveikė dabartinį premjerą Donaldą Tuską. Kadangi keli mėnesiai prieš tai jo ir brolio Jaroslawo vedama Teisės ir teisingumo partija laimėjo ir Seimo rinkimus, Lenkijos politikoje papūtė nauji vėjai – Ketvirtosios respublikos ir visuotinio apsivalymo nuo senosios komunistinės nomenklatūros bei jos jaunųjų, ciniškų, jau laisvoje valstybėje užaugusių sąjungininkų vėjai.

Galima neabejojant sakyti, kad šios visuotinio visuomenės apsivalymo idėjos, kurias kaimyninėje Varšuvoje skelbė L.Kaczynskis, paveikė ir Lietuvą. Žinant per du dešimtmečius susiklosčiusį dėsningumą, kad permainos abiejose valstybėse paprastai eina koja kojon, po L.Kaczynskio pergalės Lenkijoje buvo lengviau pergyventi tuos trejus paskutinius Brazausko-Kirkilo valdymo metus. O tie dabartiniai Lietuvos politikai, kurie, tegu kol kas nelabai ryžtingai, bet vis dėlto šluoja iš Lietuvos valstybinių institucijų aštuonerių metų senosios ir naujosios nomenklatūros valdymo palikimą, neabejotinai buvo įkvėpti L.Kaczynskio pavzdžio.

L.Kaczynskis ir Lietuva

Mes Lietuvoje dar iki galo nesupratome, kokį didžiulį nuostolį po L.Kaczynskio žūties patyrė mūsų santykiai su Lenkija. Prieš 2005-ųjų prezidento rinkimus Vilniuje sklandė kalbos, kad juos laimėjęs neva “radikalus nacionalistas” L.Kaczynskis taps didžiule nelaime strateginei Lietuvos ir Lenkijos partnerystei. Atsitiko atvirkščiai – būtent L.Kazcynskiui vadovaujant ligtolinė labiau gražiais politikų žodžiais, bet ne darbais grįsta partnerystė pagaliau ėmė įgauti savo tikrąjį turinį.

Tam, kad tą suvoktume, būtina peržvelgti visą dviejų dešimtmečių Lietuvos ir Lenkijos santykių istoriją. Nepaisant išorinio draugiškumo, ryšiai tarp Vilniaus ir Varšuvos klostėsi gana sunkiai. Atsargūs abiejų šalių vadovų kontaktai prasidėjo dar iki nepriklausomybės atkūrimo. Vilnių tuomet labiausiai domino, ar Varšuva Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nereikš teritorinių pretenzijų (kaip gąsdino Maskva), o Varšuvoje laužyta galvą, kaip sudėlioti santykius su Vilniumi, kartu nesugadinant santykių su Maskva. Tai lėmė, kad Lenkija pripažino Lietuvos nepriklausomybę tik po 1991-ųjų rugpjūčio pučo, nepaisant daugkartinių mūsų politikų bei diplomatų raginimų.
Visaverčiai Lietuvos ir Lenkijos santykiai prasidėjo tik 1994-aisiais, kai prezidentai Algirdas Brazauskas ir Lechas Walęsa pasirašė ilgai gimdytą draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Bet iki pat 1996-ųjų Vilniaus ir Varšuvos ryšiai buvo gana vėsoki. Teigiama, kad L.Walęsa iš pradžių neradęs bendros kalbos su Vytautu Landsbergiu, o paskui nenorėjęs bendrauti su komunistu A.Brazausku.

Lietuvos ir Lenkijos santykių lūžis įvyko 1996-aisiais, kai prezidento rinkimus laimėjo buvęs Lenkijos komjaunimo lyderis Aleksandras Kwasniewskis, turėjęs senų asmeninių ryšių su tuometinės LDDP veikėjais Lietuvoje. Beje, dar iki išrenkamas prezidentu, 1995-ųjų pabaigoje, A.Kwasniewskis apsilankė per senus draugus Lietuvoje su partiniu vizitu, o šie priėmė jį kaip valstybės vadovą. Pasak diplomatų, tai turėjo itin didelės įtakos visam tolesniam Lietuvos ir Lenkijos santykių dešimtmečiui.

Vadovaujant A.Kwasniewskiui ir gimė tai, kas netrukus buvo pavadinta strategine partneryste. Prasidėjo reguliarūs prezidentų, premjerų ir parlamentarų susitikimai, sukurta gausybė tarpvalstybinių bendradarbiavimo institucijų. Lietuva ir Lenkija imtos rodyti Europoje kaip istorinio dviejų dar prieš penkis dešimtmečius kariavusių valstybių susitaikymo pavyzdys.

Bet šis gražus Vilniaus ir Varšuvos partnerystės fasadas slėpė labai negražią tikrovę: per pusantro dešimtmečio tepavyko įgyvendinti vieną bendrą projektą – Lenkija stipriai parėmė Lietuvos stojimą į NATO. Visi kiti abi valstybes infrastruktūriniais ryšiais turėję susieti projektai, tokie kaip magistralė “Via Baltica”, europinės vėžės geležinkelis “Rail Baltica”, elektros tiltas, taip ir liko popieriuje. Netgi Lenkijos verslas itin nenoriai investavo Lietuvoje.

Tikras persilaužimas įvyko tik prezidentu tapus L.Kaczynskiui. Jis nedvejodamas suteikė stiprią politinę paramą Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” atėjimui į “Mažeikių naftą”, taip iš karto lenkiškųjų investicijų dydį padidindamas nuo 400 mln. iki beveik 2 mlrd. Lt. Dėl to Lenkija tapo suinteresuota Lietuva ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai.
L.Kaczynskio vadovaujama Lenkija tapo veiksminga partnere Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, nes būtent jis buvo vienas bendros atominės elektrinės projekto variklių. Ką L.Kaczynskiui reiškė Lietuva, rodo sausa statistika: daugiausiai iš visų jo 87 užsienio vizitų, net 11 kartų, vykta į Vilnių. Kartais, jei reikėdavo, net kelis kartus per mėnesį.

Partnerystės išbandymo metas

Dabar, po L.Kaczynskio žūties per aviakatastrofą, mūsų santykių su Lenkija laukia labai sunkus išbandymas. Kartu su juo žuvus visam dešiniųjų politiniam elitui, visos galios Varšuvoje perėjo į L.Kaczynskio ir jo darbų nekentusio premjero D.Tusko bei užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio rankas. Jųdviejų požiūrį į Lietuvą geriausiai rodo faktas, kad vieną vienintelį kartą D.Tuskas Vilniuje viešėjo prieš trejus metus, simbolinio pirmojo vizito metu. R.Sikorskis irgi lankėsi tik kartą tarptautinėje konferencijoje, o vėliau pažadėjo, kad jo kojos nebus Lietuvoje, kol nebus pakeistas pavardžių rašybos įstatymas. Atrodo, kad dabartinės Lenkijos valdžios ryškiai neigiamas požiūris į “PKN Orlen” investiciją Mažeikiuose veikiamas ne tiek ekonominių, kiek politinių paskatų. Įskaitant ir faktą, kad tai – “L.Kaczynskio investicija”.

Praėjus vos keturioms dienoms po L.Kaczynskio žūties Smolenske tapo akivaizdu, kad D.Tuskas ir jo vadovaujama “Piliečių platforma”, kuri beveik garantuotai laimės artimiausius prezidento (juo veikiausiai taps laikinai prezidento pareigas einantis Bronislovas Komorowskis) ir Seimo rinkimus, savo Rytų politikoje matys tik Maskvą.

Dar nenudžiūvo žuvusių artimųjų ašaros, dar katastrofos priežastis tiriantys ekspertai nebaigė rinkti visos medžiagos, o Smolenske prie L.Kaczynskio karsto apsikabinę D.Tuskas ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pradėjo naują Lenkijos ir Rusijos santykių epochą. Rusijos, Lenkijos, Europos ir JAV spauda tai nedelsdama įvardijo kaip istorinio susitaikymo galimybę. Susitaikymo, kuriam kelią atvėrė “reakcionieriaus, fanatiko, euroskeptiko, užsispyrėlio, senamadiško provincialo”, naujųjų europinių vertybių nepriėmusio, gėjų paradus draudusio ir apie stalininius nusikaltimus nuolat primindavusio L.Kaczynskio žūtis.

O viską vainikavo žymaus lenkų kilmės amerikiečių politologo, tvirto “rusofobo” reputaciją turinčio, JAV prezidento rinkimų kampanijos metu Baracko Obamos užsienio politikos “guru” vaidmenį atlikusio Zbigniewo Brzezinskio pareiškimas: “Jeigu tai (Lenkijos ir Rusijos susitaikymas) įvyks, geopolitiškai tai prilygtų Lenkijos ir Vokietijos susitaikymo svarbai ir kiek ankstesniam Lenkijos ir Prancūzijos susitaikymui. Tai pakeistų Europos žemėlapį ir užtikrintų didesnį saugumą ne tik Lenkijai, bet, pavyzdžiui, ir Estijai, Ukrainai ar netgi Gruzijai”.

Žiauru, bet faktas – L.Kaczynskio žūtis buvo naudinga visiems: Varšuvai, kur valdančioji “Piliečių platforma” jo tiesiog nekentė; Maskvai, kuri prarado savo pagrindinį kritiką iš balso teisę turinčių ES valstybių vadovų; Berlynui ir Paryžiui, kurie prarado politiką, trukdžiusį kurti darnią Maskvos–Varšuvos–Berlyno–Paryžiaus ašį; Briuseliui, kuriam įgriso nuolatinės L.Kazcynskio kovos dėl Lenkijos interesų ir “Rusijos erzinimas”; Vašingtonui, kurio naujajai santykių su Rusija “perkrovimo” politikai taip pat trukdė apie poreikį ginti demokratines vertybes ir laisvę Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje nuolat šnekantis L.Kaczynskis, – B.Obama demonstratyviai nepakvietė jo į susitikimą su regiono lyderiais Prahoje. “Senamadiškas”, vertybėmis ir idėjomis, o ne išskaičiavimu besivadovaujantis L.Kaczynskis niekaip netiko šioje modernių ir pragmatiškų europinių valstybių vadovų kompanijoje.

Gal todėl dar nebaigus aviakatastrofos tyrimo vieninteliais jos kaltininkais jau paskelbti rūkas, galima pilotų klaida ir L.Kaczynskio užsispyrimas dalyvauti Katynės aukų paminėjimo ceremonijoje. Mat bet koks kitoks tyrimo rezultatas sukliudytų “istoriniam” susitaikymui, kurio taip trokšta visi galią turintieji politikai.

Visų žuvusiųjų per Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą palaikai jau atpažinti ir greitai bus perduoti Varšuvai, trečiadienį vakare pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministerija.

“Tatjana Golikova dar kartą pareiškė užuojautą Lenkijos žmonėms ir sakė, kad visi genetinio atpažinimo darbai baigti, o visi palaikai atpažinti”, – ministrės atstovę spaudai citavo naujienų agentūra “RIA Novosti”.

Pasak jos, Rusija ruošiasi išsiųsti į Lenkiją 21 asmens palaikus.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvas Tu-154 sudužo balandžio 10 dieną, mėgindamas nutūpti netoli Rusijos vakarinio miesto, o per tą incidentą žuvo visi 96 laineryje buvę žmonės, tarp jų daug aukštų Lenkijos pareigūnų.

Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje gedintys šalies žmonės ir Rytų Europos lyderiai sekmadienį į paskutinę kelionę palydėjo oro katastrofoje Rusijoje tragiškai žuvusį savo prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) ir jo žmoną Marią (Mariją).

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir daugelis kitų įtakingiausių šalių lyderių buvo priversti atsisakyti planų dalyvauti tose ceremonijose dėl chaoso oro transporte, kurį sukėlė iš vieno Islandijos ugnikalnio išmestų pelenų debesys.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas (Čarlzas), Pietų Korėjos premjeras Chung Un-Chanas (Čung Unčanas), Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) ir Švedijos karalius Karlas ?VI Gustavas taip pat pranešė, jog negalės atvykti dėl tos pačios priežasties.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atskrido iš Maskvos į Krokuvą dalyvauti laidotuvių gedulo ceremonijoje. Į ceremoniją atskrido ir kaimyninės Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Į Lenkijos pirmosios poros laidotuves taip pat atvyko kitų kaimyninių šalių, tarp jų Vokietijos, Čekijos ir Lietuvos lyderiai.

Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), buvęs Lenkijos premjeras, ir kiti jo šeimos nariai, taip pat šalies vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas ir laikinasis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) į Krokuvą atvyko traukiniu.

L.Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės tapo kulminacija nacionalinio gedulo, kuris buvo paskelbtas po pirmosios poros ir dar 94 žmonių, tarp jų daugelio politinio ir karinio elito narių, žūties per balandžio 10 dieną prie Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą.

Krokuvos administracijos atstovas spaudai Filipas Szatanikas (Filipas Šatanikas) sakė, jog šios laidotuvės bus “vienas iš didžiausių, jeigu ne pats didžiausias renginys, įvykęs šiame mieste per pastaruosius porą šimtmečių”.

Laidotuvių ceremonijos 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku prasidėjo mišiomis Krokuvos Dievo Motinos bazilikoje, stovinčioje Krokuvos senamiesčio turgaus aikštėje.

Šiose pamaldose, vykstančiose XIII amžiaus iš raudonų plytų pastatytoje gotikinėje Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventovėje, dalyvavo tik prezidento šeimos nariai, draugai, taip pat Lenkijos ir užsienio šalių lyderiai.

Eiliniai gyventojai šias apeigas, kurios prasidėjo 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, galėjo stebėti įrengtuose dideliuose ekranuose, tarp jų ir Krokuvos senamiesčio turgaus aikštėje. Policijos duomenimis, atsisveikinti su prezidentu į Krokuvą atvyko apie 150 tūkst. žmonių.

Gedulingas mišias aukojo Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas).

Mišių pradžioje jis kreipėsi į Rusijos prezidentą ir pabrėžė, kad įvykusi tragedija suvienijo rusų ir lenkų tautas. “Septyniasdešimt metų Katynė skyrė abi tautas, tiesos apie tuos įvykius nuslėpimas neleido užsitraukti žaizdoms”, – sakė arkivyskupas.

Tačiau, pabrėžė jis, “tragedija, įvykusi prieš aštuonias dienas, atvėrė kelią gerumui: užuojauta ir pagalba, kurią mes gavome iš broliškos rusų tautos, atgaivino mūsų viltį dėl abiejų tautų susivienijimo”.

Per mišias Krokuvos Dievo Motinos šventovėje buvo sakomi maldavimai įvairiomis kalbomis, tarp jų buvo ir toks: “Pasimelskime už rusų ir lenkų tautas, kad jos su Dievo pagalba palaikytų susitaikymo dialogą, pagrįstą tiesa, tarpusavio pagarba ir rūpinimusi kiekvienos tautos gerove”. Šis maldavimas buvo pasakytas ir rusų kalba.

Pirmosios poros palaikai vėliau buvo užkelti ant patrankų lafetų ir apie pusantro kilometro vežami laidotuvių procesijoje per vaizdingą Renesanso laikų senamiestį į Karališkosios Vavelio pilies kompleksą ir jame esančią prieš tūkstantmetį pastatytą katedrą.

Susirinkę žmonės plojo, mėtė gėles, mojavo Lenkijos vėliavomis ir skandavo “Lechai Kaczynski! Dėkojame tau!”, kai velionio prezidento ir jo žmonos palaikai buvo lėtai vežami Krokuvos gatvėmis.

“Tai nepaprasta akimirka. Lenkai turi čia būti”, – sakė Jaslo miesto merė Maria Kurowska (Marija Kurovska), stovėjusi tarp kitų gedinčių.

Krokuvos gatvėse susirinkę žmonės sakė, jog daugelio užsienio delegacijų neatvykimas nesumažino šios dienos iškilmingumo.

“Atrodo, tarsi būtų įsikišusi aukštesnė jėga, tačiau mūsų niekas negali sulaikyti”, – sakė 28 metų Anna Zajac (Ana Zajonc), atvažiavusi su savo vyru ir dviem vaikais iš vienos Krokuvos priemiesčio.

Gedulingos ceremonijos metu 20 vienuolių skambino didžiausiu šalyje Vavelio katedros Žygimanto varpu. Šiuo puspenkto metro aukščio ir 12 tonų sveriančiu varpu, nulietu 1521 metais, būdavo skambinama tik per Lenkijos karalių karūnavimo ir laidojimo iškilmes.

Prezidentas L.Kaczynskis, kurio konservatyvi nacionalistinė politika dažnai būdavo vertinama prieštaringai, ir jo žmona atgulė gelsvo Turkijos alebastro sarkofage, įrengtame vienoje katedros kriptoje, kurioje taip pat yra palaidotas Lenkijos nepriklausomybę padėjęs sugrąžinti maršalas Jozefas Pilsudskis (Juzefas Pilsudskis). Po sekmadienį vyksiančių ceremonijų šią kriptą galės aplankyti visi gedintys.

Sprendimas palaidoti Kaczynskius Vavelyje pastarosiomis dienomis buvo išprovokavęs didelius protestus. Tų kampanijų aktyvistai pripažino, kad prezidento žūtis yra nacionalinė tragedija, tačiau L.Kaczynskis esą nėra pakankamai nusipelnęs, kad atgultų šalia Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir kai kurių iškiliausių šalies didvyrių.

Be J.Pilsudskio, Vavelio katedros kriptose yra palaidotas nacionalinis lenkų poetas Adomas Mickevičius; JAV revoliucijos kovų ir 1794 metų sukilimo prieš carinę Rusiją didvyris Tadas Kosčiuška, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavęs generolas Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), žuvęs mįslingomis aplinkybėmis per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais.

Šeštadienį daugiau nei 100 tūkst. gedinčių žmonių, kurių daugelis laikė raudonos ir baltos spalvos vėliavas su juodais kaspinais, buvo susirinkę Varšuvos centrinėje J.Pilsudskio aikštėje, kur vyko jaudinanti prezidento lėktuvo katastrofos aukų atminimo ceremonija.

2005 metais prezidentu išrinktas konservatyvių pažiūrų L.Kaczynskis savo šalyje ir užsienyje buvo vertinamas prieštaringai. Velionis valstybės vadovas buvo kritikuojamas už klerikalizmą, euroskepticizmą ir istorinių sąskaitų su Rusija ir Vokietija pabrėžimą. Dalis tėvynainių net manė, kad jis yra “vakarykštės dienos žmogus”.

Vis dėlto jo ir dešimčių kitų Lenkijos politinio bei karinio elito narių žūtis per katastrofą Rusijoje netoli Smolensko padėjo bent jau kuriam laikui suvienyti susipriešinusią Lenkijos politikos areną, taip pat sušvelninti tradiciškai įtemptus santykius su Maskva.

Gedintys žmonės iš anksto plūdo į Krokuvą, ketindami dalyvauti sekmadienį vyksiančiose pirmosios poros laidotuvėse.

“Jaučiau pareigą atvykti, tai sąžinės reikalas. Turiu ten būti”, – sakė 36 metų prekiautoja Malgorzata Piszczkiewicz-Sroka (Malgožata Piščkevič-Sroka).

“Mano šeima kovojo su komunizmu, aktyviai dalyvavo “Solidarume”, kaip ir prezidentas tuo metu”, – pridūrė ji, kalbėdama apie demokratinį judėjimą, kuris padėjo nuversti Lenkijos komunistinį režimą 1989 metais.

Balandžio 10 dieną įvykusi katastrofa, kurios priežastis, pasak tyrėjų, buvo pilotų klaida, Lenkijos žmonėms sukėlė didžiulį sielvartą, kuriam tikriausiai gali prilygti vien gedulas dėl lenko popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus.

Prezidento lėktuvas nukrito užkliudęs medžių viršūnes, mėgindamas nutūpti viename kariniame oro uoste netoli Smolensko, tvyrant tirštam rūkui.

Tuo lėktuvu skridusi Lenkijos vyriausybinė delegacija ketino dalyvauti lenkų Golgota vadinamos Katynės žudynių, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD 1940 metais sušaudė tūkstančius lenkų karininkų, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir jo žmonos laidotuvės vyks šį savaitgalį, net jeigu neišsisklaidys vulkaninių pelenų debesis, sutrikdęs skrydžius Europoje ir galintis sukelti pavojų užsienio lyderių atvykimui, penktadienį pareiškė aukštas prezidento kanceliarijos pareigūnas.

Prezidento “šeima pageidauja, jog dėl jokių aplinkybių laidotuvių ceremonijų data nebūtų keičiama ir kad viskas vyktų, kaip planuota”, Jacekas Sasinas sakė žurnalistams.

Anksčiau buvo iškelta prielaidų, kad šeštadienį turinčios vykti per lėktuvo katastrofą Rusijoje tragiškai žuvusios Lenkijos pirmosios poros atminimo ceremonijos ir sekmadienį vyksiančios laidotuvės gali būti atidėtos.

“Pagarba žuvusiems ir visiems besiruošiantiems (ceremonijoms) neleidžia nieko keisti”, – pridūrė J.Sasinas.

Vieno Islandijos ugnikalnio išmesti milžiniški pelenų debesys, privertę uždaryti daug oro uostų Europos šiaurėje, taip pat gali sutrikdyti sekmadienį suplanuotas tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) bei jo žmonos laidotuves, penktadienį pranešė vienas prezidento administracijos pareigūnas.

Lenkijos pietiniame mieste Krokuvoje vyksiančiose laidotuvėse planuoja dalyvauti JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir dešimtys kitų šalių vadovų. Penktadienį Krokuvos oro uostas buvo vienas iš dviejų tebeveikiančių šioje šalyje.

“Jeigu tai (vulkaniniai pelenai) gali paveikti renginius ir jeigu kai kurie dalyviai negalės atvykti, tada gali būti svarstoma tokia (laidotuvių atidėjimo) galimybė”, – Lenkijos prezidento kanceliarijos pareigūnas Jacekas Sasinas sakė radijui “RMF FM”.

L.Kaczynskis, jo žmona ir dar 94 žmonės, tarp jų dešimtys aukštų Lenkijos pareigūnų, praeitą šeštadienį žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje netoli Smolensko. Dėl šios precedento neturinčios katastrofos Lenkijoje ir kai kuriose kaimyninėse šalyse buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.

Penktadienį dėl kelių kilometrų aukštyje tvyrančių vulkaninių pelenų Lenkijoje buvo uždaryti visi oro uostai, išskyrus Krokuvos ir Žešuvo.

Lenkijos oro erdvė buvo uždaryta nuo 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, naujienų agentūra PAP citavo Lenkijos civilinės aviacijos valdybos atstovą Grzegorzą Hlebowiczių (Gžegožą Hlebovičių).

“Tai reiškia, kad lėktuvai negali kilti ir tūpti. Oro susisiekimas įmanomas tik per Krokuvos Balicų oro uostą ir Žešuvo oro uostą”, kurie abu yra Lenkijos pietuose, nurodė pareigūnas.

Baltieji rūmai ketvirtadienio vakarą pranešė, kad B.Obama ateinantį savaitgalį skris kaip planuota, nepaisant pelenų, tačiau atitinkamos JAV tarnybos atidžiai stebi padėtį.

“Mes nuo to nenuleidžiame akių. Šiuo metu mūsų tvarkaraštis tebegalioja. Esame labai pasiryžę vykti į Lenkiją”, – Baltųjų rūmų spaudos tarnybos sekretoriaus pavaduotojas Billas Burtonas (Bilas Bertonas) sakė žurnalistams.

Jis nurodė kalbėjęsis su JAV oro pajėgų pareigūnais, taip pat pridūrė: “Jie įsitikinę, kad sugebės atlikti šią kelionę, tačiau mes tai stebime ir neabejotinai esame informuoti”.

Vulkaninių pelenų debesys smarkiai sutrikdė oro susisiekimą Europoje, o šimtai tūkstančių keleivių įstrigo oro uostose. Kol kas nežinoma, kiek dar laiko bus uždaryti oro uostai, tarp jų Varšuvos.

Lenkijos pareigūnai planavo šeštadienio popietę perskraidinti pirmosios poros karstus į Krokuvą po gedulingų pamaldų Varšuvoje. Šiuo metu karstai yra pašarvoti prezidentūroje, į kuriuos plūsta tūkstančiai gyventojų, norinčių atsisveikinti su L.Kaczynskiu ir pirmąja ponia.

Be B.Obamos, Lenkijos pirmosios poros laidotuvėse planuoja dalyvauti Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Didžiosios Britanijos princas Čarlzas, Ispanijos karalius Chuanas Karlosas, taip pat daugelis kitų valstybių ir vyriausybių bei karališkųjų šeimų narių.

Vakarų Rusijoje sudužusio lėktuvo, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, įgula suprato, jog žus, kai orlaivis tūpdamas užkliudė medžius, ketvirtadienį sakė Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas (Andžejus Seremetas).

“Remiantis prokurorų turimais duomenimis, galima sakyti, kad įgula žinojo, jog katastrofa neišvengiama, kad ir iš to, jog lėktuvą ėmė purtyti, kai jo sparnai kliudė medžius, o mes neabejojame, jog būtent tai ir nutiko”, – radijui “TOKFM” sakė generalinis prokuroras.

Rusų tyrėjai, kuriuos ketvirtadienį cituoja žiniasklaida, sakė, jog pradinis katastrofos vietoje aptiktų orlaivio savirašių prietaisų tyrimas rodo, jog nelaimė įvyko dėl pilotavimo klaidos.

Pasak jų, gali būti, kad orlaivio įgula, pasirinkdama lėktuvo pusiausvyros išlyginimo variantą po nesėkmingo mėginimo nutūpti esant sudėtingoms oro sąlygoms, neatsižvelgė į kai kuriuos Tu-154 pilotavimo ypatumus.

A.Seremetas tvirtino, jog pilotai prie sudūžtant orlaiviui atliko tik du mėginimus jį nutupdyti, nors rusų oro dispečeriai sakė, jog šio lėktuvo įgula tris kartus nepakluso rekomendacijoms skristi į kitą oro uostą.

Anksčiau šią savaitę generalinis prokuroras sakė, jog nėra jokių įrodymų, kad kas nors iš lėktuve buvusių žmonių spaudė įgulą nepaisyti skrydžių dispečerių rekomendacijų, kad nebūtų pavėluota į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją netoli Smolensko esančiame memoriale.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Vladimiras Žirinovskis plenarinio posėdžio metu trečiadienį pareiškė, kad už Lenkijos politinio elito žūtį prie Smolensko atsakinga ir Rusija, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Pasak šio prieštaringai vertinamo rusų politiko, kurio žodžius cituoja PAP, “rusai yra atsakingi už tai, kad esant tirštam rūkui leido tūpti užsienio lėktuvui su šios šalies politiniu elitu”.

Nacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderis pareikalavo atkurti nuostatą, įpareigojančią pablogėjus oro sąlygoms visiems lėktuvams uždaryti Rusijos oro uostus.

“Mes patys Rusijoje turime veikti, o ne svarstyti, ką savo lėktuvo įgulai nurodys užsienio šalies vadovas”, – sakė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas ir pareikalavo atleisti žmones, kurie per šį tragišką incidentą prie Katynės parodė aplaidumą.

“Esame atšiauraus klimato valstybė. Pas mus dažnai kyla rūkas, pablogėja meteorologinės sąlygos, todėl turime aiškiai nuspręsti, jog ne lėktuvo įgula priima sprendimą dėl nusileidimo oro uoste, o oro uosto darbuotojai, nes tik jie gali tiksliai nustatyti rūko mastą ir tūpimo sąlygas”, – sakė rusų politikas.

Vienoje iš Varšuvos ligoninių gulinti velionio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) motina Jadwiga Kaczynska (Jadvyga Kačynska) vis dar nieko nežino apie tragišką sūnaus ir marčios mirtį.

Tai televizijai tvn24 pareiškė artimas žuvusio šalies vadovo brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) bendradarbis.

Adamas Bielanas (Adamas Belanas) taip pat pranešė, jog Jaroslawas prie motinos lovos praleidžia kasdien po kelias valandas. J.Kaczynska serga lėtine plaučių liga.

A.Bielanas paneigė teiginius, jog prieštaringai Lenkijoje sutiktą sprendimą dėl žuvusio prezidento laidojimo vietos Karališkojoje Vavelio pilyje priėmė J.Kaczynskis.

Pasak jo, brolis dvynys sprendžiant šį klausimą “buvo ne tas, kuris įtikina, o veikiau tas, kurį įtikino”.

“Nežinau, kas buvo šio sumanymo autorius, tačiau žinau, jog buvo žmonių, kurie su Krokuvos metropolitu kardinolu Stanislawu Dziwiszu (Stanislavu Dzivišu) dėl laidojimo Vavelyje kalbėjosi anksčiau nei su Jaroslawu Kaczynskiu”, – sakė jis.

Sekmadienį, per aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) laidotuves, Lietuvoje skelbiamas gedulas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė skelbti gedulą balandžio 18-ąją nuo 7 iki 22 valandos. Anksčiau paskelbtas trijų dienų gedulas Lietuvoje baigiasi trečiadienio vakarą.

Minėtu laiku ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų turės būti iškelta valstybės vėliava su gedulo ženklu.

Vyriausybė taip pat nutarė siūlyti fiziniams bei juridiniams asmenims sekmadienį L.Kaczynskio ir jį lydėjusios delegacijos atminimą pagerbti dviem tylos minutėmis.

Lenkijos prezidento laidotuvės numatomos sekmadienį 14 val. Lenkijos, 15 val. Lietuvos laiku.

Vilniaus savivaldybei Ministrų kabinetas taip pat rekomenduoja pavadinti vieną iš Vilniaus aikščių ar gatvių L.Kaczynskio vardu. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį posėdyje svarsto, ar pavadinti žuvusio Lenkijos vadovo vardu gatvę prie Gedimino prospekto, prie Lietuvos pašto.

Vyriausybės posėdžio metu kilo ginčas dėl to, kaip reikėtų rašyti L.Kaczynskio pavardę pavadinus jo vardu gatvę – ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis siūlė rekomenduoti ją rašyti originalo kalba, o ne sulietuvintą variantą. Vilniaus valdžia gatvės pavadinime ketina naudoti sulietuvintą variantą – “Lecho Kačynskio” gatvė.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad išimties daryti negalima, todėl siūlė Vyriausybei išvis šiuo klausimu nepasisakyti.

“Nekorektiška daryti išimtį žuvusiam Lenkijos prezidentui – tokie pagarbos atidavimo būdai būtų nesuprasti ir geriau nepradėti. Jeigu su “č”, tai gal geriau išvis nereikia. Deja, Lietuvoje esame tokioje situacijoje – pagerbdami galime ir paniekinti”, – sakė R.Šimašius.

L.Kaczynskis, jo žmona ir daugelis aukštų Lenkijos pareigūnų Rusijoje sudužus lėktuvui žuvo praėjusį šeštadienį.

Likus dviems dienos iki katastrofos per vizitą Vilniuje L.Kaczynskis sukritikavo tądien priimtą Lietuvos Seimo sprendimą neįteisinti pavardžių rašybos dokumentuose originalo kalbo lotyniško pagrindo rašmenimis. Galimybės rašyti nesulietuvintą pavardės variantą ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė Lietuvoje ir juos remiantys Lenkijos politikai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.