Maždaug milijonas žmonių gali susirinkti į gedulingas pamaldas, kurios vyks šeštadienį J.Pilsudskio aikštėje Varšuvos centre už žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis “Zycie Warszawy”.

Gedulo renginius organizuoja specialus štabas, sudarytas prie sostinės rotušės (merijos). Šio štabo darbuotojai sudarinėja saugumo užtikrinimo planus, rengiasi sutikti ir apgyvendinti oficialius asmenis, kurie atvyks į atsisveikinimo ceremoniją.

Apie pasirengimą priimti tiek žmonių praneša ir Krokuvos prezidentas. Krokuvoje sekmadienį turi vykti tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir jo žmonos Marios (Marijos) laidotuvės.

Tuo pat metu Krokuvos prezidentas Jacekas Majchowskis (Jacekas Maichovskis) pripažino, kad jeigu bus toks žmonių antplūdis, miestas bus paralyžiuotas. Vien tik lėktuvų su VIP- asmenimis tą dieną vietos oro uoste nutūps 80 .

Tačiau jau ir anksčiau Krokuva buvo priėmusi tiek daug valstybių vadovų.

Krokuvos prezidentas pažymėjo, jog jo nestebina, kad sprendimas palaidoti prezidentą su žmona Karališkojoje Vavelio pilyje Krokuvoje sukėlė tokias emocijas.

Jis priminė , kad visi, kurie palaidoti Vavelyje, buvo sukėlę prieštaravimų. J.Majchowskio nuomone, kiekvienam, kuris palaidotas Vavelio katedroje, galima rasti argumentų ir “už”, ir “prieš”.

Lenkijos žmonės prieštaringai vertina sprendimą palaidoti tragiškai žuvusį prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) Krokuvos Vavelio katedros kriptoje šalia didžiausių šios šalies didvyrių, poetų ir valdovų.

L.Kaczynskis ir dar 95 žmonės, tarp jų – prezidento žmona Maria (Marja) ir daugelis Lenkijos politinio bei karinio elito narių, žuvo praeitą šeštadienį per lėktuvo katastrofą Rusijoje.

Lenkijos kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) antradienį paskelbė, kad prezidentas ir jo žmona sekmadienį bus palaidoti Karališkojoje Vavelio pilyje esančioje katedroje, atsižvelgus į L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo (Jaroslavo) ir kitų artimųjų prašymą.

Tose laidotuvėse ketina dalyvauti daug valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

“Sprendimas jį palaidoti Vavelyje – skubotas ir emocingas, – rašoma populiaraus lenkų dienraščio “Gazeta Wyborcza” pirmajame puslapyje išspausdintoje redakcinėje skiltyje. – Nedera reikalauti, kad Lechas Kaczynskis po mirties prilygtų Jozefui Pilsudskiui (Juzefui Pilsudskiui), Lenkijos nepriklausomybės architektui… Šis sprendimas neabejotinai supriešins lenkus”.

J.Pilsudskis padėjo atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir buvo pagrindinis šios šalies politikos veikėjas praėjusio amžiaus 3-iame ir 4-ame dešimtmečiais.

Antradienio vakarą apie 500 žmonių Krokuvos centre surengė triukšmingą protestą prieš sprendimą dėl valstybės vadovo laidotuvių, mojuodami plakatais su užrašais “Ne Krokuvoje, ne Vavelyje” ir “Ar esate tikri, kad jis lygus karaliams?”

Kiti nepatenkintieji organizavo protesto kampanijas socialiniame tinkle “Facebook”.

Iki trečiadienio grupė “Ne Kaczynskio palaidojimui Vavelyje” pritraukė 26 tūkst. gerbėjų. Dar beveik 5 tūkst. užsiregistravo grupėje, ironišku pavadinimu “Aš taip pat noriu būti palaidotas Vavelyje”.

Šie protestai žymi pirmuosius įtrūkimus nacionalinėje vienybėje, kurią Lenkijos žmonės demonstravo po balandžio 10 dieną įvykusios katastrofos.

Dešimtys tūkstančių gedinčių žmonių pasitiko į tėvynę parskraidintą L.Kaczynskio, o vėliau – pirmosios ponios karstą. Trečiadienį žmonės Varšuvoje žmonės daugelį valandų kantriai laukė ilgose eilėse merkiant lietui, kad galėtų pamatyti žmonės prezidentūroje pašarvotus pirmosios poros karstus.

2005 metais prezidentu išrinktas Lechas Kaczynskis buvo prieštaringai vertinamas politikas, kurio populiarumas prieš mirtį buvo nusmukęs iki maždaug 20 procentų. Daugelis neabejojo, kad jis nebus perrinktas per rudenį turėjusius vykti prezidento rinkimus, kurie dabar veikiausiai bus surengti birželį.

L.Kaczynskio šalininkai konservatoriai prezidentą laikė patriotu, tvirtus moralės žmogumi ir uoliu kataliku. Priešininkai jį vadino trumparegiu reakcingu veikėju, nederančiu prie liberalėjančios, plačiai už savo sienų žvelgiančios europietiškos Lenkijos.

Žuvusio prezidento šalininkai gynė sprendimą palaidoti jį Vavelyje.

“Pavojinga kurstyti vaidus dėl pirmosios poros laidotuvių”, – Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis), vienas iš nedaugelio šeštadienį nežuvusių L.Kaczynskio padėjėjų, sakė Lenkijos televizijai.

Didelis Vavelio pilies kompleksas kairiajame Vyslos krante, kurį sudaro pati pilis, katedra ir įtvirtinimai, buvo Lenkijos politinės galios centras nuo pirmojo tūkstantmečio pabaigos.

Vavelio katedroje buvo karūnuoti beveik visi Lenkijos, o vėliau – ir Lietuvos valdovai. Krokuva ilgiau nei penkis šimtmečius buvo Lenkijos sostinė – iki pat XVI amžiaus pabaigos.

Lenkų istorikas Tomaszas Naleczas (Tomašas Nalenčas), kuris taip pat yra nedidelės kairiosios partijos kandidatas į prezidentus, sakė netikintis, kad pats L.Kaczynskis, anot jo, puikiai suvokęs istoriją, būtų tikėjęsis amžino atilsio atgulti Vavelyje.

Vavelio katedros kriptose palaidoti ne vien monarchų, bet ir 1794 metų sukilimo prieš Rusiją vado Tadeuszo Kosciuszkos (Tado Kosciuškos), kuris anksčiau kovėsi JAV nepriklausomybės kare, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio Wladyslawo Sikorskio (Vladyslavo Sikorskio) ir nacionalinio poeto Adomo Mickevičiaus palaikai.

Keturių svarbiausių Lenkijos asmenų – prezidento, premjero, Seimo ir Senato pirmininkų skrydžiai, priešingai nei civiliniai skrydžiai, nebuvo draudžiami, trečiadienį rašo dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna”.

Lenkijos gynybos ministerija tvirtina, jog įstatymuose nuo draudimo atleidžiami “valstybiniai orlaiviai” ir tai daroma dėl paprastos priežasties – pinigų stokos.

Dienraštis pastebi, jog žuvusiųjų artimieji gali individualiai paduoti į teismą Valstybės iždą, jei nelaimę tirianti komisija nustatys, jog dėl katastrofos kalti lakūnai – kompensacijos gali būti labai didelės.

Maskvoje užbaigta juridinė 64 žuvusiųjų per lėktuvo su Lenkijos delegacija katastrofą netoli Smolensko atpažinimo procedūra, remdamasis trečiadienio 6 valandos duomenimis, pranešė šaltinis miesto štabe, kuris teikia pagalbą tragedijos aukų giminaičiams.

Pasak jo, dalis atpažintų kūnų parengti išsiųsti į Lenkiją.

“Šiuo metu užlituoti ir parengti išsiųsti 30 karstų su žuvusiųjų palaikais”, – sakė agentūros pašnekovas.

Jis priminė, kad maždaug 20 valandą vakaro antradienį į Šeremetjevo oro uostą atskrido “Boeing-737″ su DNR tyrimų konteineriu, kuris nuvežtas į teismo medicinos biurą sostinės pietuose.

“Šių tyrimų reikės atpažinti daliai žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje, kurių tapatybę nustatyti itin sunku”, – pažymėjo “Interfax” pašnekovas.

Stebint įvykius Varšuvoje ir Maskvoje vis labiau apima negeras jausmas, kad antrosios Katynės katastrofos tyrimas bendru aukštųjų politikų sutarimu jau baigtas, nors aviacijos ekspertai tikrąjį tyrimą vos pradeda (priminsiu, kad Anne Applebaum yra ne tik įtakinga JAV publicistė, bet ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žmona).

Nors visi politikai yra žmonės, bet į viršūnes prasimuša tik tie, kuriems Raison D’etat yra svarbiau visų žmogiškųjų jausmų. Tai – taisyklė.

Jeigu šaltai, ciniškai ir bešališkai pažvelgsime į prezidento Lecho Kaczynskio ir jį lydėjusio dešiniųjų politinio elito žūties pasekmes, savo siaubui turėsime suvokti, kad tiek Rusijos, tiek didžioji išlikusio Lenkijos politinio elito dalis labiausiai sutinteresuota, jog kaltais už katastrofą liktų rūkas, pilotas ir, gal būt, jį leistis raginęs keleivis Nr.1. Toks katastrofos priežasčių tyrimo rezultatas galėtų tapti pretekstu jau skelbiamam istoriniam Rusijos ir Lenkijos suartėjimui, tuo tarpu bet koks kitas rezultatas dabartinę abiejų valstybių priešpriešą tik padidintų. O suartėjimo nori abi pusės.

Vilniaus politikai trečiadienį spręs, ar sostinės centre esančią gatvę pavadinti šeštadienį žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) vardu, antradienį BNS sakė sostinės vicemeras Vidmantas Martikonis.

Jo teigimu, L.Kaczynskio vardu ketinama pavadinti su Gedimino prospektu susikertančią gatvę tarp Centrinio pašto ir buvusio miesto savivaldybės pastato.

Pasak Liberalų sąjūdžiui priklausančio V.Martikonio, savivaldybės taryba klausimą svarstys Vilniaus mero konservatoriaus Viliaus Navicko teikimu. Tačiau idėja palaikymo sulaukė ir iš “Vyriausybės pusės”.

Vicemero teigimu, gatvės pavadinimą žyminčioje lentelėje ketinama rašyti žuvusio Lenkijos prezidento vardą ir pagal lietuvių kalbos taisykles sulietuvintą pavardę. Kurią formą pasirinkti – “Kačinskio” ar “Kačynskio” – turėtų atsakyti kalbininkai.

“Rytoj posėdyje jau turėtų būti aišku”, – BNS sakė V.Martikonis.

Vicemero manymu, Lecho Kaczynskio vardo gatvę žyminti lentelė sostinėje atsirastų per vieną ar dvi savaites nuo teigiamo sprendimo priėmimo.

Šeštadienį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir dar daug aukštų pareigūnų žuvo, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos miesto Smolensko oro uoste.

L.Kaczynskio delegacija ketino dalyvauti ceremonijose, skirtose paminėti tūkstančių lenkų karininkų, kurių dauguma buvo sušaudyti netoli Smolensko esančiame Katynės miške, 70-ąsias žudynių metines.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo lakūnas tik vieną kartą mėgino rengtis nutūpti be Šiaurės oro uosto dispečerių leidimo.

“Įgula pradėjo leistis be leidimo. Be leidimo pradėjo rengtis tūpti. Ir vadovui nebuvo kur dėtis”, – interviu laikraščiui “Komsomolskaja pravda” pranešė vienas skrydžių dispečerių, priėmęs Šiaurės oro uoste Lenkijos prezidento lėktuvą.

Pasak Anatolijaus Muravjovo, dispečerių grupės vadovybė tris kartus davė lakūnui nurodymą skristi antrąjį ratą.

“Įgula jo nepaklausė. Dispečeriai įspėjo ją, kad matomumas blogas ir reikia rengtis skristi į atsarginį oro uostą”, – pažymėjo A.Muravjovas.

Jis taip pat pridūrė, kad nepaisydama esamų normų lėktuvo įgula neinformavo apie padėtį ir savo manevrus. A.Muravjono nuomone, tylėjimo per radiją priežastis buvo kalbos barjeras.

“Vadovavimo skrydžiams grupės vadovas net sakė: “Supratimas tarp mūsų ir įgulos buvo “fifti-fifti”. Dispečeris kalbėjo su lakūnu rusiškai, jam padėjo kiti, pasakinėjo angliškus žodžius. Ir buvo sunku suprasti, ar suprato lakūnas, kas jam sakoma. Kalbos barjeras trukdė suprasti (vieniems kitus). Aš manau, kad tai galėjo atsiliepti skrydžio baigčiai. Na, ir, žinoma, – aplinkybių sutapimas”, – pažymėjo dispečeris.

Jo nuomone, tarp tokių aplinkybių buvo “oro sąlygos, galima įgulos klaida, aukščio kontrolės praradimas ir lakūno siekis būtinai nutupdyti lėktuvą”.

“Man regis, jo šis siekis buvo nulemtas to, kad lėktuve buvo tokie aukšti asmenys. Būtent šis siekis pražudo ir mūsų įgulas, ir pačius asmenis. Buvo atvejis, kai Kaczynskis nušalino įgulą už tai, kad ji nukreipė lėktuvą į atsarginį oro uostą”, – sakė A.Muravjovas.

“Iki Lenkijos prezidento lėktuvo mes tupdėme dar du. Pirmasis nutūpė JaK-40, jis sėkmingai nutūpė, be pastabų. Antrasis turėjo tūpti Il-76 , bet takas buvo matomas nepakankamai, ir įgula nusprendė skristi į atsarginį oro uostą. Aš klausiau Maskvos, kuriame oro uoste jam tūpti. Lėktuvas sėkmingai nutūpė Vnukove”, – pranešė lėktuvų dispečeris.

Tuo tarpu Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad balandžio 10 dieną prie Smolensko sudužusio Tu-154 lakūnas Arkadiuszas Protasiukas (Arkadijušas Protasiukas) gerai mokėjo rusiškai ir jam buvo žinomas Šiaurės Oro uostas Smolenske, į kurį jis rengėsi nutupdyti Lenkijos prezidento lėktuvą.

Tai pranešama Lenkijos leidinio “Gazeta Wyborcza” tinklalapyje, remiantis lakūno bendradarbiais ir draugais pulke.

“Gazeta Wyborcza” pažymi, kad šis pareiškimas yra atsakymas į skrydžių dispečerio iš Smolensko pareiškimą, kuris buvo paskelbtas kai kuriose Rusijos žiniasklaidos priemonėse apie tai, kad Lenkijos lakūnas nesuprato rusų kalbos. Dispečeris patarė lakūnui dėl prasto oro tūpti kitame oro uoste.

Vienas Tu-154 lakūnų pulkininkas Bartoszas Stroinskis (Bartošas Stroinskis) paneigė teigimus, kad Lenkijos KOP 36-ojo specialiojo pulko kapitonas A.Protasiukas nepakankamai gerai mokėjo rusiškai.

Pasak pulkininko, jie drauge su 36 metų žuvusiu lakūnu pilotavo lėktuvą Į Smolenską prieš tris dienas iki katastrofos, kai juo skrido Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

“Arekas tobulai mokėjo rusiškai. Jis puikiai susirašinėjo ir lenkiškai, ir rusiškai, ir angliškai. Balandžio 7 dieną, kai mes ten skridome, nebuvo jokių pastabų”, – pareiškė B.Stroinskis žurnalistams.

Pulko vado pavaduotojas Grzegozras Kulakowskis (Gžegožas Kulakovskis) savo ruožtu pabrėžia, jog kapitonas A.Protasiukas atitiko visus būtinus reikalavimus skristi į Smolenską su Lenkijos prezidentu balandžio 10 dieną, sakoma pranešime.

“Kapitonui Protasiukui buvo žinomas šis aerodromas, ir jis buvo pasirengęs tokiam skrydžiui. Balandžio 7 dieną jis atliko (tokį patį) skrydį su ponu ministru pirmininku”, – pareiškė G.Kulakowskis.

Balandžio 10 dienos rytą Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo rengdamasis tūpti Smolenske. Lėktuve buvo 96 žmonės, tarp jų Lenkijos oficiali delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio. Visi jie žuvo.

Lėktuvas su tragiškoje katastrofoje netoli Smolensko žuvusios Lenkijos prezidento žmonos Marios Kaczynskos (Marijos Kačynskos) palaikais nusileido Varšuvoje.

Specialusis karinių pajėgų lėktuvas į Lenkijos sostinę atskrido iš Domodedovo oro uosto.

Maskvoje Marią Kaczynską išlydėjo jos brolis Konradas Mackiewiczius (Konradas Mackevičius). Oro uoste buvo Lenkijos ambasadorius Rusijoje Jerzy Bahras (Ježis Baras).

Lėktuvui atskridus į Varšuvos Okenčų oro uostą įvyks trumpa gedulo ceremonija, o po to karstas su Lenkijos prezidento žmonos palaikais, lydimas eskorto, pagrindinėmis Varšuvos gatvėmis atvažiuos į prezidento rūmus, pranešė Lenkijos prezidento kanceliarijos darbuotojas Jacekas Sasinas.

Pasak jo, karstas su Marios Kaczynskos palaikais bus pastatytas šalia Lenkijos prezidento karsto prezidento rūmų koplyčioje. Čia su valstybės vadovu ir jo žmona galės atsisveikinti šeimos nariai, draugai ir artimiausi bendražygiai.

Po to abu karstai bus pastatyti prezidento rūmų pirmame aukšte ir prezidento kanceliarija leis piliečiams su jais atsisveikinti.

Lenkijos prezidento kanceliarijos darbuotojas Jacekas Sasinas antradienį pranešė, kad tragiškai žuvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kaczynskio) ir jo žmonos Marios (Marijos) laidotuvės įvyks sekmadienį.

Šeštadienį bus iškilmingai pagerbti visi žuvusieji Lenkijos prezidento lėktuve prie Smolensko.

Lenkijos radijo laidoje “Sygnaly Dnia” J.Sasinas pridūrė, kad Kaczynskių šeima jau apsisprendė dėl vietos, kur bus palaidotas Lenkijos prezidentas ir jo žmona, tačiau ši informacija kol kas viešai neskelbiama.

Buvusi Lenkijos prezidento patarėja Elzbieta Jakubiak (Elžbieta Jakubiak) pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė, kad yra trys galimos prezidento laidojimo vietos.

Pasak jos, tai Šv.Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika Varšuvoje, sostinės istorinės Povonzkų kapinės arba Vavelio katedra Krokuvoje, kur yra palaidoti Lenkijos karaliai ir kiti prezidentai.

Maskvoje jau atpažinti 48 žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje kūnai. Iš viso nukritus prie Smolensko Lenkijos prezidento lėktuvui žuvo 96 žmonės.

Neišskridusieji Lenkijos prezidento lėktuvu, kuris praeitą šeštadienį sudužo Rusijoje, šiuo metu tikriausiai jaučiasi tarsi antrąkart gimę, pirmadienį rašo Lenkijos žiniasklaida.

Pasak dienraščio “Polska The Times”, lėktuvo, kuriuo prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kaczynskis) ir kiti svarbūs asmenys skrido į Rusija, oficialiame keleivių sąraše buvo 89 žmonės.

Tačiau prezidento kanceliarijos darbuotoja Zofija Kruszynska-Gust (Zofija Krušynska-Gust) paskutinę akimirką nusprendė nevykti į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją, kuri turėjo vykti netoli Rusijos vakarinio miesto Smolensko.

Be to, kai kurių asmenų buvo paprašyta užleisti vietą tos atminimo ceremonijos organizacinio komiteto nariams.

Į prezidento lėktuvą nesėdo Lenkijos policijos vyriausiasis komendantas Andrzejus Matejukas (Andžejus Matejukas ir įstatymų leidėja Joanna Szczypinska (Joana Ščypinska), kuri užleido vietą vienai Katynės šeimų draugijos atstovei.

Savo vietą lėktuve bičiuliams taip pat užleido Varšuvos sukilimo muziejaus direktorius Janas Oldakowskis (Janas Oldakovskis) ir Seimo narys Stanislawas Zelichowskis (Stanislavas Želichovskis) .

Buvęs Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), kuris yra prezidento L.Kaczynskio brolis dvynys, nusprendė neskristi į Rusiją ir liko Varšuvoje budėti prie sunkiai sergančios 83 metų motinos Jadwigos Kaczynskos (Jadvygos Kačynskos) lovos.

Tuo tarpu Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas liko gyvas, nes negalėjo skristi į Katynę šeštadienį, Šabo dieną, kai pamaldiems žydams draudžiama keliauti, rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus šeštadienį aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos vadovo Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) laidotuvėse.

Tai pirmadienį žurnalistams patvirtino prezidentės atstovas Linas Balsys.

“Prezidentė vyks į prezidento L.Kaczynskio laidotuves su nedidele delegacija – galiu patvirtinti. Iš Lenkijos pusės dar laukiama tikslesnių techninių detalių diplomatiniais kanalais, kas ir kaip bus organizuojama”, – sakė D.Grybauskaitės atstovas.

Anot jo, preliminariai laidotuvės numatomos šeštadienį.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo trijų dienų gedulas dėl Lenkiją ištikusios nelaimės. Gedulas paskelbtas ir visoje Europos Sąjungoje.

Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir per 90 kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste.

Per katastrofą Rusijoje taip pat žuvo prezidento sutuoktinė Maria Kaczynska (Marija Kačinska), Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas), Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras), kiti aukšti valstybės pareigūnai ir asmenys.

Jie turėjo dalyvauti ceremonijose, skirtose paminėti tūkstančių lenkų karininkų, kurių dauguma buvo sušaudyti netoli Smolensko esančiame Katynės miške, 70-ąsias žudynių metines.

Lenkijos vyriausybė planuoja atsisveikinimą su lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukomis ceremoniją, ji gali vykti J.Pilsudskio aikštėje Varšuvoje, praneša “Gazeta Wyborcza” tinklalapis.

Tačiau, pažymi leidinys, jokių komentarų dėl šio plano iš žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir kitų katastrofos aukų giminaičių kol kas negauta.

Anksčiau Lenkijos televizijos kanalas “TVN24″ pranešė, remdamasis prezidento kanceliarijos ministru Jaceku Sasinu, kad antradienį karstas su Lenkijos prezidento palaikais bus pastatytas atsisveikinti prezidento rūmuose.

“Kiekvienas turi turėti galimybę paskutinį kartą prideramai pagerbti Lenkijos prezidentą. Todėl pirmadienį prezidento rūmuose vyksta atitinkamas pasirengimas”, – sakė J.Sasinas.